Tag: Krašto apsaugos ministerija

  • Švenčionių tarybos posėdis: 24 klausimai, 3,2 mln. eurų infrastruktūrai ir naujas garbės ambasadorius

    Balandžio 30 dieną įvyko Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 23 tarybos nariai. Darbotvarkėje buvo 24 klausimai, taip pat išklausyti 3 informaciniai pranešimai apie savivaldybei reikšmingų įstaigų ir bendrovių veiklą.

    Posėdžio pradžioje tarybai pristatytos 2025 metais parengtos veiklos ir finansinės ataskaitos. Aptartos UAB „VAATC“, UAB „Gren Švenčionys“ ir UAB „Švenčionių komunalinis centras“ metinės vadovybės ataskaitos, kurios savivaldybėms svarbios vertinant paslaugų tęstinumą, kainodarą ir investicijų poreikį.

    Patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos 2025 metų ataskaitų rinkinys. Taryba taip pat pritarė viešųjų įstaigų „Pabradės orkestras“ ir „Švenčionių saugaus eismo mokykla“ 2025 metų ataskaitoms bei 2026 metų veiklos planams.

    Socialinės paslaugos ir sveikata

    Patvirtintas Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro 2025 metų ataskaitų rinkinys. Centras veiklą vykdė 11 padalinių, o paslaugų poreikis augo tiek šeimoms, tiek senjorams ir asmenims su negalia.

    Ryškiausias šuolis fiksuotas Bendruomeniniuose šeimos namuose: 2025 metais paslaugas gavo 600 asmenų, kai 2024 metais jų buvo 313. Čia teikiamos kompleksinės paslaugos, apimančios individualias ir grupines konsultacijas, tėvystės mokymus bei šeimos mediaciją.

    Globos centro paslaugomis naudojosi 49 šeimos, o mokymuose būsimiems globėjams dalyvavo 12 asmenų. Vaikų dienos centrai „Šaltinėlis“ skirtingose rajono vietovėse užtikrino užimtumą ir maitinimą 103 vaikams.

    Pagalbos namuose paslaugomis iš viso pasinaudojo 520 asmenų: 281 gyventojui teikta pagalba į namus, o 66 suteikta dienos socialinė globa asmens namuose. Taip pat patenkinti 369 prašymai dėl aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemonėmis, o 146 gyventojai pasinaudojo transporto paslauga vykstant į gydymo ir kitas įstaigas.

    Patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2025 metų ataskaitų rinkinys. Biuras nurodė 898 organizuotus renginius ir 10 793 dalyvius, taip pat 71 parengtą publikaciją sveikatos stiprinimo temomis.

    Ugdymo įstaigose pravesta 1 099 sveikatos ugdymo renginiai, kuriuose dalyvavo per 5 600 mokinių ir per 1 000 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Per metus suteikta pirmoji pagalba 1 985 mokiniams, o individualių konsultacijų traumų, mitybos ir lytiškumo temomis suteikta 1 253.

    Taryba pritarė viešosios įstaigos „Švenčionių rajono sveikatos centras“ 2025 metų ataskaitoms ir 2026 metų veiklos planui. Įstaiga nurodė aptarnaujanti 79 proc. rajono gyventojų, tai sudaro 16 868 asmenis.

    Didelis dėmesys skirtas prevencijai: pranešta, kad prevencinėse programose dalyvavusių asmenų skaičius išaugo daugiau nei ketvirtadaliu ir siekė 8 290, o storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aktyvumas padidėjo 214 proc. Taip pat fiksuotas augantis paslaugų poreikis namuose ir psichikos sveikatos srityje.

    Infrastruktūra, paskola ir KAM lėšos

    Posėdyje pritarta ilgalaikės paskolos ėmimui. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai siejami su investiciniais projektais ir būtinybe užtikrinti stabilų darbų finansavimą, kai dalis projektų vykdomi etapais.

    Taip pat pritarta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir savivaldybių susitarimui dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo bei plėtojimo. Numatyta, kad šiemet savivaldybėms, turinčioms poligonus, ministerija skirs 11 000 000 eurų, o Švenčionių rajonui šiame susitarime numatyta apie 3 200 000 eurų.

    Lėšas planuojama nukreipti keliams, vandentiekio sistemoms, švietimo ir kitai svarbiai infrastruktūrai gerinti. Savivaldybės tokias investicijas sieja ne tik su poligonų veiklos poveikio mažinimu, bet ir su kasdienės gyvenimo kokybės gerinimu vietos gyventojams.

    Patvirtinta savivaldybės infrastruktūros plėtros programos lėšų panaudojimo 2025 metų ataskaita. Taryba taip pat patikslino 2026 metais numatomų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tvarkymo objektų sąrašą.

    Sprendimai dėl turto ir bendruomenės

    Taryba pritarė sprendimams dėl savivaldybės turto ir žemės nuomos: svarstytos pirmumo teisės pirkti bendrojoje nuosavybėje esantį žemės sklypą suteikimo sąlygos ir sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono. Taip pat pritarta nutraukti valstybinės žemės nuomos 1998 metų balandžio 30 dieną sudarytą sutartį.

    Pakoreguotos vietinės rinkliavos už leidimų prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatos. Atsižvelgus į Pabradės seniūnijos prašymą, nustatyta nauja viešoji vieta, kurioje leidžiama teikti paslaugas Pabradėje, aikštelėje prie pastato Vilniaus g. 73.

    Taryba taip pat pritarė savivaldybės administracijos dalyvavimui partnerio teisėmis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento projekte. Be to, pakeistas jaunimo savanoriškos tarnybos Švenčionių rajone organizavimo tvarkos aprašas.

    Vienu labiausiai pastebimų sprendimų tapo garbės ambasadoriaus vardo suteikimas kraštiečiui Tomui Stūgliui. Jis pristatomas kaip kūno rengybos ir atletinio rengimo specialistas, asmeninis treneris, įkūręs sporto klubą „Salė“ Vilniuje bei kalnų kelionių agentūrą „Varom į kalnus“.

    T. Stūglys taip pat žinomas kaip ištvermės sportininkas, įveikęs „Ironman“ distancijas, ir alpinistas, įkopęs į Akonkagvą bei Kilimandžarą. Nurodoma, kad 2024 metais jis tapo antruoju lietuviu, iškėlusiu Lietuvos vėliavą Manaslu viršūnėje, o šiuo metu yra išvykęs į Everesto ekspediciją.

    Kito tarybos posėdžio data numatyta 2026 metais gegužės 26 dieną. Savivaldybė akcentuoja, kad posėdžiuose svarstomi sprendimai apima tiek kasdienes paslaugas, tiek ilgalaikes investicijas, darančias įtaką infrastruktūrai ir viešųjų paslaugų kokybei.

  • Kas iš tiesų planuojama Ukmergės rajone: KAM karinė infrastruktūra ir kodėl socialiniuose tinkluose klaidinama

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta klaidinantys teiginiai apie tariamai „pavojingą objektą“ prie Ukmergės. Skelbiama informacija dažnai pateikiama emocingai, tačiau neatitinka oficialiai planuojamo projekto turinio ir apimties.

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija planuoja Ukmergės rajone pritaikyti apie 285 hektarų teritoriją karinės infrastruktūros reikmėms, iš jų apie 192 hektarai būtų skirti krašto apsaugos tikslams. Projektas siejamas su Vyriausybės patvirtintais sprendimais ir numatomas kaip gynybos pajėgumų stiprinimo priemonė, orientuota į sąjungininkų pajėgų priėmimą bei logistiką.

    Kas bus įrengiama?

    Viešojoje erdvėje pasitaikantys palyginimai su „milžiniškais amunicijos sandėliais“ ar neva neišvengiama grėsme miestui neatspindi to, kaip paprastai apibrėžiama NATO šalių karinė infrastruktūra. Tokie objektai dažniausiai skirti personalo ir technikos dislokavimo, aprūpinimo, judėjimo bei mokymo užtikrinimui, o ne veikti kaip didelės rizikos pramoniniai ar karo zonos tipo taikiniai.

    Praktikoje šiuolaikinė karinė infrastruktūra planuojama remiantis saugumo zonų, prieigos kontrolės ir rizikų mažinimo principais. Tai apima teritorijų atskyrimą, fizinės apsaugos priemones, priešgaisrinius sprendimus ir procedūras, kurios mažina incidentų tikimybę ir jų poveikį aplinkai.

    Kodėl palyginimai su karo zona klaidina?

    Socialiniuose tinkluose kartais remiamasi karo zonose matytais incidentais, tačiau tokie palyginimai dažnai ignoruoja esminį skirtumą: karo sąlygomis objektai gali būti tyčinių atakų taikiniai, o veikimas vyksta visiškai kitokiame rizikos lygyje. Taikos metu planuojama infrastruktūra Lietuvoje veiktų pagal nacionalinius ir NATO standartus, su iš anksto numatytomis saugos procedūromis.

    Dėl to absoliutūs teiginiai apie „mirtiną grėsmę“ paprastai labiau atitinka baimės kurstymo naratyvą nei faktinę projekto logiką. Ekspertinėje komunikacijoje tokiais atvejais akcentuojama ne emocinė retorika, o konkrečios projekto funkcijos, atstumai, saugos reikalavimai ir institucijų atsakomybės.

    Ką tai reiškia regiono saugumui?

    Krašto apsaugos sistemos projektai paprastai siejami su atgrasymo didinimu ir sąjungininkų pajėgų mobilumo gerinimu. Kuo greičiau galima priimti ir aprūpinti sąjungininkų pajėgas, tuo patikimesnis atgrasymas, o tai ilgainiui mažina eskalacijos riziką.

    Institucijos ragina gyventojus remtis oficialiais pranešimais ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose platinamus įrašus, ypač kai jie paremti ne dokumentais ar patikrinamais faktais, o emociniais apibendrinimais. Tokiais atvejais didžiausią žalą dažnai sukelia ne pats projektas, o dezinformacija ir nepagrįsta panika.

    Ukmergės rajono savivaldybės informacija.

  • Pilietiškumo egzaminas sugrįžta gegužės 14 dieną: kaip vyks, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Pilietiškumo egzaminas sugrįžta gegužės 14 dieną: kaip vyks, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, kuri primena visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir krizių valdyme. Ši proga akcentuoja, kad saugumas prasideda nuo informuotų, vieningų ir atsparių piliečių, suprantančių valstybės veikimo principus ir pasirengusių veikti įvairių grėsmių akivaizdoje.

    Minint šią dieną, Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Iniciatyva skirta visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems pasitikrinti žinias apie valstybės gynybą, pilietinį pasirengimą ir atsparumo pagrindus.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti internetu gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką šiame intervale ir užduotis atlikti savarankiškai.

    Numatoma egzamino trukmė yra 40 minučių, o formatas pritaikytas plačiai auditorijai, kad dalyvauti galėtų tiek moksleiviai ir studentai, tiek dirbantieji ar vyresnio amžiaus žmonės. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias tikslas yra ne konkurencija, o praktinis žinių pasitikrinimas ir aiškesnis supratimas, kaip kiekvienas gali prisidėti prie valstybės atsparumo.

    Registracija ir prizai dalyviams

    Registracija į Pilietiškumo egzaminą vyksta specialioje organizatorių interneto svetainėje, kur pateikiama ir aktuali informacija apie dalyvavimo tvarką. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto, kad egzamino dieną būtų galima sklandžiai prisijungti ir pasirinktu metu atlikti užduotis.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Kas prisideda prie iniciatyvos?

    Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM. Prie iniciatyvos taip pat prisideda partneriai, tarp kurių yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).

    Iniciatyvos informacinis partneris yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda stiprinti visuomenės žinias ir pasirengimą, o pilietinis atsparumas tampa vis svarbesnis, augant įvairių krizių ir saugumo iššūkių tikimybei.

  • Nemokami mokymai įstaigų darbuotojams: kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms ir karui

    Nemokami mokymai įstaigų darbuotojams: kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms ir karui

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojus registruotis į nemokamus mokymus, skirtus pasirengti ekstremalioms situacijoms ar galimai karo pradžiai. Mokymuose derinamos teorinės žinios ir praktiniai užsiėmimai, kad dalyviai aiškiai žinotų, kaip elgtis kritinėmis aplinkybėmis.

    Mokymų metu daug dėmesio skiriama veiksmų algoritmams: kaip reaguoti gavus perspėjimus, kaip organizuoti saugų veikimą darbo vietoje, kokių klaidų vengti kilus panikai. Taip pat aptariamos civilinės saugos priemonės ir gyventojų pasirengimo principai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojami visoje Europoje.

    Programa apima psichologinio atsparumo stiprinimą, kuris krizių metu tampa vienu svarbiausių veiksnių užtikrinant sklandų organizacijos darbą. Dalyviai supažindinami su pilietinio pasipriešinimo galimybėmis ir tuo, kaip institucijos bei bendruomenės gali prisidėti prie valstybės atsparumo, laikantis teisės aktų ir saugumo rekomendacijų.

    Atskira mokymų dalis skiriama pirmajai pagalbai, nes nelaimių ar karo grėsmės atveju pirmosios minutės dažnai lemia žmogaus gyvybę. Dalyviai mokosi pagrindinių veiksmų, kaip suteikti pagalbą iki atvykstant medikams, ir kaip saugiai veikti situacijose, kai resursai riboti.

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai: departamento specialistai atvyksta į organizacijos nurodytą vietą iš anksto suderintu, dalyviams patogiu laiku. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 dalyvių, o po mokymų įteikiami pažymėjimai.

    Registracija vykdoma el. paštu pp.mokymai@kam.lt. Planuojant mokymus rekomenduojama iš anksto įvertinti, kiek darbuotojų dalyvaus, kokia patalpa bus skirta praktinėms užduotims ir ar reikalingos papildomos sąlygos, pavyzdžiui, prieiga prie pirmosios pagalbos priemonių demonstravimui.

  • Nemokami pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigoms: ko išmoksite per 4,5 valandos ir kaip registruotis

    Nemokami pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigoms: ko išmoksite per 4,5 valandos ir kaip registruotis

    Ką apima mokymai

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojus į nemokamus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymus. Juose pateikiamos praktinės ir teorinės žinios, kaip veikti ekstremalių situacijų metu, taip pat prasidėjus karui.

    Mokymų metu daug dėmesio skiriama sprendimų priėmimui stresinėse situacijose ir asmeniniam pasirengimui: ką verta žinoti apie saugesnį elgesį, informacijos patikimumą ir veiksmus, kai įprastos paslaugos ar ryšys sutrinka. Dalyviai supažindinami su pilietinio pasipriešinimo formomis ir tuo, kaip prie jų gali prisidėti institucijos bei bendruomenės.

    Praktika ir psichologinis atsparumas

    Organizatoriai pabrėžia, kad pasirengimas nėra vien teorija: mokymuose aptariami realūs scenarijai, kurie padeda geriau suprasti, kaip elgtis kilus pavojui ir kaip koordinuoti veiksmus su kolegomis. Atskirai akcentuojamas psichologinis atsparumas, nes nuo jo priklauso, ar žmogus krizėje geba išlikti funkcionalus ir padėti kitiems.

    Į programą įtraukiami pirmosios pagalbos pagrindai, kurie svarbūs tiek kasdienėse nelaimėse, tiek didesnėse krizėse. Tokios žinios padeda greičiau reaguoti iki atvykstant medikams ir mažina riziką padaryti klaidų, kurios gali pabloginti nukentėjusiojo būklę.

    Kaip vyksta mokymai ir registracija

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, o departamento specialistai atvyksta į dalyvių nurodytą vietą sutartu laiku. Nurodoma, kad grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 dalyvių.

    Po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai. Registracija vykdoma elektroniniu paštu pp.mokymai@kam.lt, susitariant dėl vietos, datos ir grupės sudėties.

  • Pilietinio pasipriešinimo mokymai įstaigų darbuotojams: 4,5 valandos žinių ir praktikos vietoje

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojus registruotis į nemokamus pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų mokymus. Juose daugiausia dėmesio skiriama praktiniams sprendimams, kaip veikti ekstremaliosios situacijos metu ir ką svarbu žinoti, jei šalyje kiltų karinė grėsmė.

    Mokymų metu dalyviai supažindinami su pagrindiniais asmeninio ir organizacijos pasirengimo principais, elgesiu krizių metu bei pilietinio pasipriešinimo formomis. Taip pat numatyta dalis apie psichologinį atsparumą, nes stresas, informacijos perteklius ir nežinomybė krizėse tiesiogiai veikia gebėjimą priimti sprendimus.

    Programoje aptariama ir pirmoji pagalba, kuri laikoma viena svarbiausių praktinių kompetencijų, galinčių išgelbėti gyvybę iki atvykstant medikams. Mokymuose akcentuojama, kad pasirengimas nėra vien teorija: net keli aiškūs algoritmai ir iš anksto sutarti veiksmai organizacijoje gali sumažinti chaosą pirmosiomis krizės valandomis.

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, atvykstant lektoriams į dalyvių nurodytą vietą sutartu laiku. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 15 dalyvių, o baigusiems mokymus išduodami pažymėjimai.

    Norint dalyvauti, kviečiama registruotis el. paštu pp.mokymai@kam.lt. Registruojantis verta nurodyti įstaigos pavadinimą, pageidaujamą dalyvių skaičių, miestą ir kelis galimus laikus, kad mokymų organizatoriai galėtų greičiau suderinti detales.

  • Forumas Kaune apie mokyklų darbą karo sąlygomis: ką išsivežė Pagėgių savivaldybės atstovai

    Forumas Kaune apie mokyklų darbą karo sąlygomis: ką išsivežė Pagėgių savivaldybės atstovai

    Balandžio 10 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos patarėja Jūratė Mažutienė ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos atstovė Danguolė Viršilienė dalyvavo tarptautiniame forume Kaune. Renginys vyko KTU Santakos slėnyje ir buvo skirtas mokyklų pasirengimui krizių bei karinių grėsmių akivaizdoje.

    Forumą Kaip mokykla turi dirbti karo sąlygomis organizavo Krašto apsaugos ministerija ir Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. Diskusijose dalyvavo švietimo įstaigų vadovai, ministerijų ir savivaldybių atstovai, taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai bei partneriai iš Ukrainos, Japonijos ir Izraelio.

    Ką reiškia pasirengimas mokykloje?

    Forume daug dėmesio skirta civilinės saugos stiprinimui, aiškiems veiksmų algoritmams ir praktiniams scenarijams, kai įprasta ugdymo eiga sutrinka. Aptarta, kaip planuoti evakuaciją, kokių sprendimų reikia dėl patalpų pritaikymo ir kaip užtikrinti greitą komunikaciją su tėvais bei atsakingomis institucijomis.

    Taip pat nagrinėta, kaip organizuoti ugdymą, kai dalis infrastruktūros tampa neprieinama arba kai kyla ryšio ir logistikos trikdžių. Akcentuota, kad sprendimai turi būti iš anksto suderinti su bendruomene, o darbuotojų vaidmenys ir atsakomybės apibrėžti taip, kad krizės metu nekiltų dviprasmybių.

    Psichologinė parama ir bendruomenės atsparumas

    Praktinėse įžvalgose išskirta psichologinės pagalbos svarba mokiniams, pedagogams ir visai mokyklos bendruomenei. Kalbėta apie tai, kad ilgalaikė įtampa ir nerimas gali turėti tiesioginės įtakos mokymosi rezultatams, todėl reikalingi aiškūs pagalbos keliai ir specialistų įtraukimas.

    Tarptautiniai pranešėjai akcentavo, jog pasirengimas neturėtų apsiriboti dokumentais, o turi virsti reguliariais mokymais, pratybomis ir nuoseklia rizikų peržiūra. Pabrėžta, kad mokykla krizės metu dažnai tampa bendruomenės traukos tašku, todėl svarbu iš anksto sutarti dėl bendradarbiavimo su specialiosiomis tarnybomis ir savivaldybės struktūromis.

    Kokie kiti žingsniai po forumo?

    Pagėgių savivaldybės atstovai teigia, kad įgytos žinios bus panaudotos stiprinant ugdymo įstaigų pasirengimą įvairioms ekstremaliosioms situacijoms. Dėmesys numatomas tiek praktiniams veiksmų planams, tiek darbuotojų parengimui ir komunikacijos grandinei, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Tokio pobūdžio renginiai Lietuvoje tampa vis aktualesni, augant poreikiui sistemingai didinti civilinį atsparumą ir gerinti institucijų sąveiką. Praktika rodo, kad geriausiai veikia tie sprendimai, kurie yra išbandyti realistiškuose scenarijuose ir nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes.