Balandžio 10 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, administracijos patarėja Jūratė Mažutienė ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos atstovė Danguolė Viršilienė dalyvavo tarptautiniame forume Kaune. Renginys vyko KTU Santakos slėnyje ir buvo skirtas mokyklų pasirengimui krizių bei karinių grėsmių akivaizdoje.
Forumą Kaip mokykla turi dirbti karo sąlygomis organizavo Krašto apsaugos ministerija ir Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. Diskusijose dalyvavo švietimo įstaigų vadovai, ministerijų ir savivaldybių atstovai, taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai bei partneriai iš Ukrainos, Japonijos ir Izraelio.
Ką reiškia pasirengimas mokykloje?
Forume daug dėmesio skirta civilinės saugos stiprinimui, aiškiems veiksmų algoritmams ir praktiniams scenarijams, kai įprasta ugdymo eiga sutrinka. Aptarta, kaip planuoti evakuaciją, kokių sprendimų reikia dėl patalpų pritaikymo ir kaip užtikrinti greitą komunikaciją su tėvais bei atsakingomis institucijomis.
Taip pat nagrinėta, kaip organizuoti ugdymą, kai dalis infrastruktūros tampa neprieinama arba kai kyla ryšio ir logistikos trikdžių. Akcentuota, kad sprendimai turi būti iš anksto suderinti su bendruomene, o darbuotojų vaidmenys ir atsakomybės apibrėžti taip, kad krizės metu nekiltų dviprasmybių.
Psichologinė parama ir bendruomenės atsparumas
Praktinėse įžvalgose išskirta psichologinės pagalbos svarba mokiniams, pedagogams ir visai mokyklos bendruomenei. Kalbėta apie tai, kad ilgalaikė įtampa ir nerimas gali turėti tiesioginės įtakos mokymosi rezultatams, todėl reikalingi aiškūs pagalbos keliai ir specialistų įtraukimas.
Tarptautiniai pranešėjai akcentavo, jog pasirengimas neturėtų apsiriboti dokumentais, o turi virsti reguliariais mokymais, pratybomis ir nuoseklia rizikų peržiūra. Pabrėžta, kad mokykla krizės metu dažnai tampa bendruomenės traukos tašku, todėl svarbu iš anksto sutarti dėl bendradarbiavimo su specialiosiomis tarnybomis ir savivaldybės struktūromis.
Kokie kiti žingsniai po forumo?
Pagėgių savivaldybės atstovai teigia, kad įgytos žinios bus panaudotos stiprinant ugdymo įstaigų pasirengimą įvairioms ekstremaliosioms situacijoms. Dėmesys numatomas tiek praktiniams veiksmų planams, tiek darbuotojų parengimui ir komunikacijos grandinei, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.
Tokio pobūdžio renginiai Lietuvoje tampa vis aktualesni, augant poreikiui sistemingai didinti civilinį atsparumą ir gerinti institucijų sąveiką. Praktika rodo, kad geriausiai veikia tie sprendimai, kurie yra išbandyti realistiškuose scenarijuose ir nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes.
Leave a Reply