CP v2

Tag: Kraujo tyrimai

  • Mitas apie vitaminą D griūva: kodėl žuvis ir pienas nepadės, o papildus rinktis pavojinga

    Vitaminas D neretai vadinamas saulės vitaminu, tačiau jo trūkumą gydyti vien mityba daugeliui žmonių nepavyksta. Specialistai pabrėžia, kad didžioji dalis šio vitamino organizme susidaro odoje veikiant saulei, o iš maisto gaunama tik nedidelė dalis.

    Dėl to vien žuvimi, pienu ar kitais produktais pasiekti rekomenduojamas normas praktiškai sudėtinga, ypač šaltuoju metų laiku. Lietuvoje ir visame Šiaurės regione situaciją apsunkina tai, kad rudenį ir žiemą UVB spinduliuotės dažnai nepakanka efektyviai sintezei.

    Kodėl vien maistas nepadengia poreikio

    Riebios žuvys, kiaušiniai ar vitamino D papildytais produktais praturtintas maistas gali prisidėti prie bendro kiekio, tačiau tai dažniausiai nėra pagrindinis šaltinis. Net pasirinkus vitaminu D turtingesnį racioną, realiai pasiekiamas kiekis dažnai būna per mažas, kad kompensuotų ryškų trūkumą.

    Didžiausias neaiškumas kyla dėl individualių skirtumų: vitamino D apykaitą veikia kūno masė, amžius, odos pigmentacija, laikas lauke, naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės ir lėtinės ligos. Todėl vienam žmogui užtenka nedidelės korekcijos, o kitam trūkumas išlieka net ir pakoregavus mitybą.

    Kraujo tyrimai svarbesni už spėliones

    Susidūrus su nuovargiu, raumenų silpnumu ar dažnesnėmis infekcijomis, dalis žmonių savarankiškai pradeda vartoti dideles vitamino D dozes. Tačiau gydytojai primena, kad papildai nėra nekalti, o perteklinis vartojimas gali sukelti pavojingų padarinių.

    „Vien pagal savijautą nuspręsti, kiek vitamino D reikia, yra rizikinga. Saugiausia pirmiausia atlikti kraujo tyrimą, o dozę parinkti pagal rezultatą ir individualią situaciją“, – sako specialistė.

    Per didelis vitamino D kiekis siejamas su hipervitaminoze ir padidėjusiu kalcio kiekiu kraujyje, o tai gali pakenkti inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Dėl to dažniausiai akcentuojamas principas: pirma patvirtinti trūkumą laboratorijoje, o tik tada, esant poreikiui, vartoti papildus prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui.

    Kaip elgtis praktiškai

    Specialistai rekomenduoja vertinti vitaminą D kaip dalį bendros sveikatos strategijos: svarbi subalansuota mityba, pakankamas baltymų ir kalcio kiekis, fizinis aktyvumas bei laikas gryname ore. Tačiau kai saulės mažai, o trūkumas patvirtintas, papildai gali būti reikšminga priemonė.

    Geriausia išeitis yra individualus planas: kraujo tyrimas, gydytojo ar vaistininko konsultacija, aiškiai sutarta dozė ir pakartotinis įvertinimas po kelių mėnesių. Toks kelias padeda išvengti ir užsitęsusio trūkumo, ir pavojingo pertekliaus.

  • Kepenys ir inkstai siunčia slaptus signalus: gydytojai įspėja, ką dažnai pražiūrime

    Kodėl simptomai ilgai nepastebimi

    Kepenys ir inkstai – pagrindiniai organizmo filtrai, todėl jų veiklos sutrikimai ilgą laiką gali nesukelti aiškių, specifinių požymių. Kepenų audinyje beveik nėra skausmo receptorių, o inkstai kurį laiką geba kompensuoti prarandamą funkciją.

    Dėl to pirmieji signalai neretai priskiriami nuovargiui, stresui ar sezoniniam išsekimui, o liga nustatoma vėliau, kai pokyčiai jau pažengę. Gydytojai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne vieną simptomą, o jų derinį ir trukmę.

    Ankstyvi požymiai, kuriuos painiojame su kasdienybe

    Vienas dažniausių ankstyvų ženklų – nuolatinis silpnumas ir sumažėjusi energija, ypač jei tai tęsiasi kelias savaites be aiškios priežasties. Prie to gali prisidėti prastesnė miego kokybė, dirglumas, sunkiau sukaupti dėmesį.

    Odos pokyčiai taip pat gali būti ankstyvas signalas, nors žmonės retai sieja tai su vidaus organais. Gelsvėjanti oda ar akių baltymai, niežulys, netikėtai atsiradęs odos sausumas ar pakitusi spalva turėtų paskatinti pasitikrinti.

    Inkstų veiklos sutrikimus dažnai išduoda skysčių susilaikymas ir patinimai, ypač apie akis rytais ar kulkšnių srityje vakare. Kai kuriems pasireiškia šlapinimosi pokyčiai, pavyzdžiui, padažnėjęs naktinis šlapinimasis ar neįprasta šlapimo spalva.

    Virškinimo sistemos nusiskundimai ir vandens bei druskų balanso pokyčiai taip pat gali slėpti kepenų ar inkstų problemas. Užsitęsęs pykinimas, apetito sumažėjimas, nemalonus kartumas burnoje ar pilvo pūtimas nėra specifiniai, tačiau kartu su kitais požymiais jie tampa svarbūs.

    Kada verta pasitikrinti ir kokie tyrimai dažniausiai skiriami

    Specialistai rekomenduoja nelaukti, jei simptomai kartojasi ar stiprėja, ypač turint rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, antsvoris ar gausesnis alkoholio vartojimas. Riziką didina ir ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, todėl verta pasitarti su gydytoju.

    Profilaktiškai dažnai pakanka bazinių kraujo ir šlapimo tyrimų, kurie padeda įvertinti inkstų ir kepenų funkciją. Praktikoje dažnai tiriamas kreatininas, šlapalas, kepenų fermentai ALT ir AST, bilirubinas, taip pat atliekamas šlapimo tyrimas ir, esant poreikiui, pilvo organų echoskopija.

    Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas nustatymas gali apsaugoti nuo sunkių pasekmių, įskaitant lėtinį inkstų nepakankamumą ar kepenų cirozę. Dėl to svarbiausia neignoruoti užsitęsusių, neaiškių simptomų ir reguliariai tikrintis, ypač jei priklausote rizikos grupei.

  • Nuovargis ir plaukų slinkimas? Gydytojai įspėja: taip krenta feritinas – ką valgyti

    Nuovargis ir plaukų slinkimas? Gydytojai įspėja: taip krenta feritinas – ką valgyti

    Kas yra feritinas ir kodėl svarbu

    Feritinas yra baltymas, kaupiantis geležį organizme ir rodantis geležies atsargas. Kai feritino mažai, organizmui tampa sunkiau palaikyti normalią raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, todėl silpnumas gali atsirasti net tada, kai hemoglobinas dar būna normos ribose.

    Gydytojai pabrėžia, kad feritino tyrimas dažnai padeda anksčiau pastebėti artėjančią geležies stoką. Dėl to, jaučiant užsitęsusį nuovargį ar sumažėjusį darbingumą, verta įvertinti ne tik hemoglobiną, bet ir geležies atsargų rodiklius.

    Požymiai ir dažniausios priežastys

    Mažas feritinas neretai siejamas su nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, prastesne koncentracija, galvos skausmais ar svaigimu. Kai kuriems žmonėms ryškėja plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, odos blyškumas, šalčio pojūtis ar dusulys fizinio krūvio metu.

    Dažniausia priežastis yra geležies stoka dėl nepakankamo jos suvartojimo su maistu arba padidėjusių netekčių. Tai gali būti susiję su gausiomis mėnesinėmis, nėštumu, augimu paauglystėje, dažnu kraujo donoryste ar pasikartojančiu kraujavimu virškinamajame trakte.

    Feritinas gali mažėti ir dėl prastesnio geležies pasisavinimo, pavyzdžiui, sergant celiakija ar uždegiminėmis žarnyno ligomis. Specialistai primena, kad vien iš simptomų tiksliai nustatyti priežasties neįmanoma, todėl svarbus gydytojo įvertinimas ir tyrimai.

    Ką valgyti, kad geležies atsargos augtų

    Feritinui didinti svarbu ne tik geležies kiekis, bet ir jos forma. Geriausiai pasisavinama heminė geležis, esanti gyvūninės kilmės produktuose, o neheminė geležis iš augalinių šaltinių pasisavinama prasčiau.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama reguliariai įtraukti liesą raudoną mėsą, paukštieną, žuvį, kiaušinius, o taip pat kepenis, jei nėra medicininių apribojimų. Augalinių šaltinių dalį gali sudaryti ankštiniai, pilno grūdo produktai, riešutai, sėklos ir žalialapės daržovės.

    Geležies pasisavinimą reikšmingai didina vitaminas C, todėl prie geležies turinčio patiekalo verta derinti paprikas, brokolius, citrusinius vaisius, uogas ar raugintas daržoves. Tuo pačiu verta prisiminti, kad kava ir arbata, vartojamos kartu su maistu, gali mažinti geležies įsisavinimą, todėl jas geriau gerti kitu metu.

    Kitas dažnas „spąstas“ yra didesni kalcio kiekiai tuo pačiu valgymu, pavyzdžiui, pieno produktai kartu su geležies turtingu patiekalu. Dėl to kai kuriems žmonėms patogiau pieno produktus vartoti atskirai, o geležies turtingus patiekalus planuoti kitu dienos metu.

    „Jei nuovargis tęsiasi savaites, o plaukų slinkimas ar dusulys didėja, nereikėtų diagnozuoti savęs vien pagal interneto patarimus“, – sako gydytojai.

    Jeigu feritinas žemas, vien dieta ne visada būna pakankama, ypač kai trūkumas ryškus arba yra nuolatinė netekčių priežastis. Tokiais atvejais sprendimą dėl geležies papildų, jų dozės, vartojimo trukmės ir kontrolinių tyrimų turėtų priimti gydytojas.

  • Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

    Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

    Ką siūlo naujas tyrimas?

    Mokslininkai skelbia, kad paprastas kraujo tyrimas ateityje gali padėti anksčiau nustatyti, kam gresia Alzheimerio liga, dar gerokai iki aiškių simptomų. Naujo darbo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie galutinę diagnozę, o apie rizikos signalą, kurį reikėtų vertinti kartu su kitais duomenimis.

    Tyrimas publikuotas medicinos žurnale „The Lancet“ ir jį atliko Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) komanda. Jie ieškojo sąsajų tarp Alzheimerio ligai būdingų baltymų kraujyje ir subtilių mąstymo bei atminties pokyčių vidutiniame amžiuje.

    Kokie biomarkeriai tirti?

    Tyrėjai analizavo 1 350 suaugusiųjų, kurių amžius buvo 53–69 metai, kraujo mėginius. Dėmesys sutelktas į du Alzheimerio ligos „parašus“: amiloidą ir tau, kurie siejami su ligai būdingais pakitimais smegenyse.

    Apie 6 proc. dalyvių nustatyti padidėję abiejų baltymų rodikliai. Nors šie žmonės tuo metu neturėjo demencijos, jie vidutiniškai prasčiau atliko užduotis, kuriose svarbus informacijos apdorojimo greitis, dėmesio perjungimas ir vykdomosios funkcijos, pavyzdžiui, planavimas ar organizavimas.

    Ką parodė stebėjimas po penkerių metų?

    Dalyvius pakartotinai įvertinus maždaug po penkerių metų, asmenys su aukštesniais amiloido ir tau rodikliais dažniau patyrė spartesnį žodinės atminties ir apdorojimo greičio prastėjimą. Autoriai tai interpretuoja kaip požymį, kad kraujo biomarkeriai gali atspindėti ankstyvus, dar labai nežymius kognityvinius pokyčius.

    Vis dėlto tokie rezultatai nereiškia, kad kiekvienas žmogus su padidėjusiais biomarkeriais neišvengiamai susirgs Alzheimerio liga. Rizika yra tikimybinė, o demenciją gali sukelti ir kitos ligos bei smegenų pažeidimai.

    „Šio tipo testas gali būti klaidingai suprastas taip: jei turiu šių baltymų, vadinasi, sergu Alzheimerio liga. Tai nėra tai, ką sakome“, – sakė Edinburgo universiteto profesorė Tara Spires-Jones.

    „Tai suteikia signalą apie tai, kas vyksta, bet tai tik nedidelė viso paveikslo dalis. Vien tik šis testas nėra diagnozė“, – pridūrė ji.

    Kodėl kraujo testai kelia tiek vilčių?

    Šiandien demencijos diagnostikoje naudojami vaizdiniai tyrimai, įskaitant magnetinio rezonanso tomografiją, taip pat kiti specializuoti metodai, kurie ne visada lengvai prieinami ir gali kainuoti brangiai. Dėl to daliai pacientų tikslesnė diagnozė nustatoma vėlai, kai simptomai jau ryškūs, o smegenų pokyčiai pažengę.

    Kraujo tyrimai teoriškai galėtų tapti pigesniu ir paprastesniu būdu atrinkti žmones detalesniems ištyrimams arba greičiau nukreipti pas specialistus. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad masinei patikrai tokie testai dar nėra parengti, nes būtina aiškiai apibrėžti, kaip interpretuoti rezultatus ir kokių veiksmų imtis gavus „padidintos rizikos“ atsakymą.

    Ką galima keisti jau dabar?

    Ankstyvesnis rizikos įvertinimas būtų svarbus ir dėl to, kad dalis demencijos rizikos veiksnių yra keičiami. Tarp jų dažniausiai minimi fizinis pasyvumas, rūkymas, depresija, prasta širdies ir kraujagyslių sveikata bei mažas kognityvinis aktyvumas.

    Tyrimo autoriai remiasi platesne moksline literatūra, kuri rodo, kad reikšmingą demencijos atvejų dalį teoriškai būtų galima atitolinti arba išvengti koreguojant minėtus rizikos veiksnius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2021 metais demencija pasaulyje sirgo apie 57 mln. žmonių, o kasmet užfiksuojama beveik 10 mln. naujų atvejų.

    Kol kas ekspertai ragina kraujo biomarkerių testus vertinti kaip sparčiai tobulėjančią kryptį, kuri gali pakeisti ankstyvą Alzheimerio ligos rizikos vertinimą, bet dar reikalauja papildomų tyrimų, aiškių gairių ir atsakingo pritaikymo klinikinėje praktikoje.

  • „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    Prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių vertės A serijos investiciją, kuri, pagal įprastą konvertavimą, sudaro apie 18 mln. eurų. Investicijai vadovavo „Singular“, prisidėjo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    Naujas finansavimo etapas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio ankstyvosios stadijos raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi 8 mln. JAV dolerių, tai yra apie 7 mln. eurų. Taip bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė maždaug 25 mln. eurų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    „Lucis“ įkurta 2025 metais, o jos tikslas yra pateikti žmogui duomenimis paremtą, ilgalaikę sveikatos vaizdo analizę. Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biožymenų, apimančių medžiagų apykaitą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei maistinių medžiagų lygį.

    Gauti rezultatai sujungiami su medicininiu kontekstu ir ilgalaikiais pokyčių duomenimis, o DI paremtas pagalbininkas pateikia personalizuotas įžvalgas. Rekomendacijos apima mitybą, papildų vartojimą, gyvenimo būdo korekcijas ir pakartotinius tyrimus.

    Svarbus platformos akcentas yra klinikinė priežiūra: rekomendacijos peržiūrimos gydytojų, kad vartotojas gautų ne tik skaičius, bet ir aiškų veiksmų planą. Bendrovės teigimu, taip siekiama priartinti prevenciją prie kasdienio įpročio, o ne palikti ją kaip retą patikrą.

    Ką rodo ankstyvi duomenys

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 10 000 vartotojų, o tarp tų, kurie atliko šešių mėnesių pakartotinius tyrimus, 75 proc. pagerino bent tris biožymenis nenaudodami vaistų. Taip pat daugiau nei 80 proc. pasirinko kartoti tyrimus, kas rodo ilgalaikį įsitraukimą.

    „Lucis“ pateikia ir kitą įžvalgą: pirminiame testavime net 99,9 proc. vartotojų turėjo bent vieną rodiklį, kuris nepateko į optimalius intervalus. Tai išryškina dažną prevencijos problemą, kai rizikos signalai lieka nepastebėti, kol neatsiranda simptomų.

    Plėtra ir partnerystės Europoje

    Šiuo metu „Lucis“ dirba apie 20 žmonių komanda, o klinikinę kryptį palaiko medicinos taryba ir daugiau nei 10 gydytojų tinklas. Bendrovė taip pat yra sudariusi partnerystes su laboratorijų grupėmis, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Pasak įmonės, iki 2026 metų pabaigos planuojama plėtra į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, toliau investuojant į personalizaciją, ilgalaikę stebėseną ir klinikinį saugumą. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą prevencine medicina, kai skaitmeniniai įrankiai padeda rizikas identifikuoti anksčiau ir nuosekliau stebėti pokyčius.

    „Mokslo jau pakanka, tačiau trūksta sistemos, kuri veiktų iki pasirodant simptomams“, – sakė „Lucis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Europos prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungs klinikinį patikimumą su DI masteliu“, – sakė „Singular“ vienas iš įkūrėjų Jeremy Uzan.

  • „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    Paryžiuje įsikūrusi prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Singular, taip pat dalyvavo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    „Lucis“ kuria paslaugą, kuri sujungia kraujo tyrimų duomenis ir DI pagrįstas įžvalgas, kad vartotojai gautų personalizuotas, mokslo įrodymais grįstas rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne diagnozuoti ligas, o anksčiau pastebėti rizikas ir padėti koreguoti įpročius dar iki simptomų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biomarkerių, apimančių metabolinę sveikatą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei tam tikrų maistinių medžiagų balansą. Remiantis šiais duomenimis, programėlė pateikia paaiškinimus ir veiksmų planą, į kurį gali įeiti mitybos, papildų, gyvenimo būdo korekcijos ir pakartotinių tyrimų planavimas.

    Bendrovė teigia, kad rekomendacijos atnaujinamos kaupiant ilgalaikius duomenis ir atsižvelgiant į medicininį kontekstą. Pasak „Lucis“, rekomendacijų kokybę ir saugumą papildomai prižiūri gydytojai, kad vartotojai gautų ne tik skaičius, bet ir aiškią jų interpretaciją.

    Augimas ir ankstyvi rezultatai

    „Lucis“ skaičiuoja jau turinti daugiau nei 10 000 vartotojų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Portugalijoje. Bendrovės teigimu, per veiklos laikotarpį atlikta daugiau nei 1 000 000 biomarkerių testų, o plėtrai pasitelkti laboratorijų partneriai, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo signalus: tarp vartotojų, kurie po šešių mėnesių atliko pakartotinius tyrimus, 75 proc. esą pagerino bent tris biomarkerius nenaudodami medikamentų. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. vartotojų pasirinko pakartotinį testą, o tai rodo pakankamai aukštą įsitraukimą į ilgalaikį stebėjimą.

    „Lucis“ tvirtina, kad pradiniuose tyrimuose net 99,9 proc. vartotojų aptiktas bent vienas biomarkeris už optimalaus intervalo ribų. Šis skaičius, pasak bendrovės, parodo, kaip lengvai rizikos veiksniai gali likti nepastebėti, jei profilaktiniai tyrimai atliekami retai arba jų rezultatai nėra aiškiai išaiškinami.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gavusi naują finansavimą, „Lucis“ planuoja spartinti plėtrą Europoje ir toliau tobulinti DI paremtą sveikatos palydovą. Bendrovė skelbia ketinanti iki 2026 metų pabaigos startuoti Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, lygiagrečiai investuodama į personalizaciją, ilgalaikį rodiklių stebėjimą ir klinikinio saugumo procesus.

    Rinka, kurioje veikia „Lucis“, sparčiai auga: prevencinė medicina, nuotolinis stebėjimas ir asmeninių sveikatos duomenų panaudojimas tampa vis svarbesni, ypač augant lėtinių ligų naštai. Tokie sprendimai kelia ir praktinių klausimų dėl privatumo, duomenų apsaugos, medicininės atsakomybės bei to, kaip aiškiai atskirti gerą savijautos gerinimą nuo medicininių pažadų.

    „Matėme, kokias pasekmes sukelia vėlyva diagnozė. Mokslas jau yra, bet trūksta sistemos, kuri veiktų dar prieš atsirandant simptomams“, – sakė „Lucis“ bendraįkūrėjas ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungia klinikinį patikimumą ir DI mastelį. „Lucis“ per mažiau nei metus pasiekė 10 000 vartotojų ir rodo išmatuojamus rezultatus“, – sakė Singular bendraįkūrėjas Jeremy Uzan.

  • Lašiniai vietoj sriubų: kuo maitinasi bokso žvaigždė Usikas ir kas jo racione griežtai draudžiama

    Ukrainos sunkiasvorio bokso čempiono Oleksandro Usiko pasirengimas kovoms prasideda ne nuo treniruoklių salės, o nuo laboratorijos. Sportininko mitybą prižiūri specialistų komanda, o sprendimai dėl meniu grindžiami reguliariais sveikatos rodikliais ir treniruočių krūviu.

    Anot Usiko komandai artimų šaltinių, kiekvieno pasirengimo stovyklos pradžioje ir vėliau kas mėnesį atliekami išsamūs kraujo tyrimai. Jie padeda įvertinti, kaip organizmas atsistato, ar netrūksta svarbių mikroelementų ir ar mityba atitinka realų energijos poreikį.

    Ką valgo čempionas per stovyklą

    Pagrindinis tikslas – kompensuoti didžiules energijos sąnaudas ir kartu išlaikyti raumenų masę bei stiprų imunitetą. Tokiose sporto šakose kaip boksas mityba paprastai planuojama taip, kad organizmas gautų pakankamai angliavandenių darbui, baltymų atsistatymui ir riebalų hormonų bei energijos balansui.

    Usiko lėkštėje dominuoja paprasti, lengvai kontroliuojami produktai: grikiai ar kiti kompleksiniai angliavandeniai, žuvis, kiaušiniai, didelė daržovių porcija. Pasiruošimo laikotarpiu dažnai pasirenkami ir užkandžiai, kurie greitai papildo energiją, pavyzdžiui, bananai ar džiovinti vaisiai.

    Įdomi detalė, dažnai minima sportininko aplinkoje, – lašiniai. Teigiama, kad tai vienas iš produktų, kurio Usikas neatsisako net intensyviausio krūvio metu, tačiau kiekiai yra griežtai kontroliuojami.

    Kokie produktai atsiduria stop sąraše

    Aktyvios treniruočių stovyklos metu taikomas aiškus ribojimų sąrašas, kad būtų lengviau valdyti kūno kompoziciją, uždegiminius procesus ir energijos svyravimus. Tokiais laikotarpiais paprastai atsisakoma produktų, kurie suteikia daug kalorijų, bet mažai maistinės vertės.

    Usiko racione, kaip skelbiama, nebelieka cukraus ir saldžių kepinių, taip pat vengiama transriebalų turinčių gaminių. Ribojama druska, o kai kuriais etapais atsisakoma ir bulvių, kad angliavandenių kiekis būtų tiksliau reguliuojamas pagal treniruočių planą.

    Dar viena neįprasta taisyklė – sriubų atsisakymas stovyklos metu. Argumentas paprastas: skystuose patiekaluose sudėtingiau tiksliai apskaičiuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių proporcijas, todėl renkamasi labiau koncentruotas, aiškiai pasveriamas maistas.

    Ką leidžia sau po kovos

    Pasibaigus kovai ir sumažėjus režimo griežtumui, sportininkas, kaip teigiama, leidžia sau daugiau tradicinių patiekalų. Usikas ne kartą yra minėjęs, kad vertina namų virtuvę, ypač mamos gaminamus blynus.

    Taip pat pasakojama apie jo tradiciją po kai kurių kovų pavaišinti varžovą burgeriais kaip pagarbos ženklą. Tokie epizodai pabrėžia, kad sportinė disciplina dažnai turi aiškią ribą: pasirengimo metu viskas skaičiuojama, o po finišo – trumpas atokvėpis.

  • Ar vasarą tikrai nereikia vitamino D? Gydytojai įvardijo, kam papildai vis dar būtini

    Dalis žmonių vasarą nutraukia vitamino D papildus manydami, kad saulės visiškai pakanka. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad atsakymas priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo individualių rizikos veiksnių ir gyvenimo būdo.

    Vitaminas D organizme gaminasi odoje veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams, tačiau gamyba nėra vienoda visiems. Reikšmę turi odos pigmentacija, laikas lauke, apranga, apsauginių kremų naudojimas, amžius ir kūno sudėjimas.

    Kodėl saulės gali nepakakti?

    Žmonėms, kurių odoje daugiau melanino, paprastai reikia gerokai daugiau saulės, kad pasigamintų tiek pat vitamino D, kiek šviesiaodžiams. Melaninas veikia kaip natūrali apsauga nuo saulės, todėl gamyba odoje vyksta lėčiau.

    Šviesiaodžiams kartais gali pakakti trumpo buvimo saulėje, pavyzdžiui, 10–15 minučių, kai atidengtas veidas ir rankos. Tačiau tai nėra universali taisyklė, nes reali situacija priklauso ir nuo paros meto, debesuotumo bei to, ar žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose.

    Svarbus veiksnys yra ir riebalinis audinys: vitaminas D yra riebaluose tirpus, todėl gali „užsilaikyti“ riebaliniame audinyje, o jo biologinis prieinamumas organizmui sumažėja. Dėl to antsvorio ar nutukimo turintiems žmonėms vitamino D stoka gali išlikti net ir vasarą.

    Kada papildai gali būti reikalingi?

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad papildomas vitamino D vartojimas šiltuoju metų laiku dažniau gali būti svarstomas, jei žmogus mažai būna saulėje, dirba patalpose, dėvi uždarus drabužius arba kruopščiai saugosi saulės. Riziką didina ir vyresnis amžius, nes su amžiumi odoje mažėja vitamino D sintezės efektyvumas.

    Taip pat reikšmę turi sveikatos būklė ir vartojami vaistai. Kai kurie lėtiniai inkstų ar kepenų sutrikimai gali apsunkinti vitamino D virtimą į aktyvias formas, o dalis vaistų, pavyzdžiui, gliukokortikoidai ar kai kurie priešgrybeliniai preparatai, gali keisti jo apykaitą.

    Nuovargis, raumenų silpnumas ar kaulų skausmai kartais minimi kaip galimi vitamino D stokos požymiai, tačiau jie nėra specifiniai. Tiksliam įvertinimui dažniausiai rekomenduojamas kraujo tyrimas, o sprendimą dėl dozės turėtų padėti priimti gydytojas.

    Kiek vartoti ir kuo saugotis?

    Dažniausiai suaugusiesiems minimos 600–800 tarptautinių vienetų paros normos, tačiau poreikis gali skirtis. Svarbu neviršyti saugios viršutinės ribos be medicininės priežiūros, nes per didelės dozės gali didinti nepageidaujamų reiškinių riziką.

    Perteklinis vitamino D kiekis gali paskatinti per didelę kalcio koncentraciją kraujyje, o tai siejama su tokiais simptomais kaip galvos skausmas, pykinimas ar raumenų trūkčiojimai. Dėl to specialistai pataria vengti savarankiškai didinti dozes ir, jei kyla abejonių, pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Vasarą vitaminas D daugeliui iš tiesų gali būti lengviau pasiekiamas natūraliai, tačiau vien saulės „garantijos“ nėra. Saugiausias kelias yra vertinti individualią riziką, gyvenimo būdą ir remtis tyrimų rezultatais.

  • Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Alzheimerio liga laikoma lėtai progresuojančiu neurodegeneraciniu sutrikimu, kurio požymiai ilgą laiką gali būti nepastebimi. Nauji duomenys rodo, kad biologiniai pakitimai organizme gali prasidėti dešimtmečiais anksčiau, nei žmogui nustatoma demencija.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vidutinio amžiaus laikotarpis gali būti ypač svarbus smegenų sveikatai, nes būtent tada gali išryškėti pirmieji rizikos signalai. Vienas jų siejamas su kraujyje aptinkamu baltymu pTau181, kuris laikomas perspektyviu Alzheimerio patologijos žymeniu.

    Analizuojant ilgalaikio stebėjimo tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45 metų dalyviai, kurie patys nurodė jaučiantys atminties ar mąstymo sunkumų, dažniau turėjo aukštesnius pTau181 rodiklius. Svarbu tai, kad dauguma žmonių demencijos diagnozę paprastai gauna tik sulaukę 70 metų ar vėliau.

    Kodėl kraujo žymenys svarbūs?

    Ilgą laiką Alzheimerio ligos patvirtinimas rėmėsi sudėtingesniais metodais, įskaitant juosmens punkciją ar specializuotus vaizdinimo tyrimus. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kraujo tyrimams, nes jie yra mažiau invaziniai ir potencialiai lengviau pritaikomi platesniam žmonių ratui.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kraujo rodiklis dar nėra diagnozė. Skirtingos demencijos formos ankstyvose stadijose gali atrodyti panašiai, o jų eiga ir gydymo strategijos skiriasi, todėl reikalingas kompleksinis vertinimas.

    Ką reiškia subjektyvūs atminties nusiskundimai?

    Atminties suprastėjimas su amžiumi dažnai yra įprastas ir nebūtinai reiškia ligą. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad subtilūs, subjektyviai jaučiami pažinimo pokyčiai kai kuriems žmonėms gali būti vieni pirmųjų signalų, pasirodančių gerokai prieš oficialią diagnozę.

    Mokslininkai teigia, kad derinant žmogaus įvardijamus nusiskundimus su biologiniais žymenimis galima tiksliau atskirti normalų senėjimą nuo ankstyvų patologinių procesų. Tai ypač aktualu, nes šiuolaikiniai vaistai, nors ir gali sulėtinti ligos progresavimą, negrąžina prarastų pažinimo funkcijų pažengusiose stadijose.

    Ko dar nežinome?

    Tyrime taip pat pažymėta, kad 45 metų amžiuje pTau181 nebuvo aiškiai susijęs su smegenų magnetinio rezonanso tyrimo rodikliais ar kognityvinių testų rezultatais. Vienas galimų paaiškinimų yra tas, kad biologiniai pokyčiai gali prasidėti dar iki struktūrinių pakitimų, kuriuos fiksuoja vaizdinimo tyrimai.

    Kita vertus, neatmetama, kad šis žymuo vidutiniame amžiuje dar ne visada tiksliai atspindi būsimą Alzheimerio riziką ir gali būti naudingesnis vyresnių žmonių diagnostikoje. Dėl to tyrėjai planuoja toliau stebėti tą pačią dalyvių grupę, kad būtų aiškiau, kada ir kaip ankstyvieji signalai virsta kliniškai reikšmingais simptomais.

    Ekspertai primena, kad demencijos riziką gali mažinti gyvenimo būdo veiksniai: fizinis aktyvumas, socialinis įsitraukimas, kraujospūdžio kontrolė, klausos sutrikimų sprendimas ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai. Kuo anksčiau jie adresuojami, tuo didesnė tikimybė ilgiau išsaugoti pažinimo sveikatą.

  • Vitaminas B12 ir vėžys: ką rodo nauji tyrimai ir kodėl megadozės gali būti klaida

    Vitaminas B12 ir vėžys: ką rodo nauji tyrimai ir kodėl megadozės gali būti klaida

    Vitaminas B12, dar vadinamas kobalaminu, yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemos veiklai ir DNR sintezei. Dėl šių funkcijų jis dažnai siejamas su bendra sveikata, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas ir jo ryšys su onkologinėmis ligomis.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema daugeliui žmonių išlieka ne perteklius, o stoka. Vis dėlto mokslinėje literatūroje daugėja duomenų, jog labai didelis B12 kiekis kraujyje arba ilgalaikis didelių dozių vartojimas papildais gali būti susijęs su nepalankiomis baigtimis, nors tai nebūtinai reiškia priežastinį ryšį.

    Kur gauname B12 ir kam jo pritrūksta

    Natūraliai B12 daugiausia yra gyvūninės kilmės maiste: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, piene ir sūryje. Dalies produktų, pavyzdžiui, kai kurių pusryčių dribsnių ar duonos, sudėtis gali būti papildyta B12, todėl tai tampa svarbiu šaltiniu žmonėms, ribojantiems gyvūninį maistą.

    Dauguma, valgantys įvairų maistą, rekomenduojamą kiekį gauna su dieta. Didesnė B12 stokos rizika siejama su veganiška mityba, vyresniu amžiumi ir tam tikromis virškinamojo trakto būklėmis, kai sutrinka įsisavinimas, todėl kai kuriais atvejais prireikia papildų ar gydytojo paskirtos terapijos.

    Kodėl kalbama apie vėžio riziką

    B12 dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose, nes padeda organizmui tiksliai kopijuoti ir taisyti DNR. Kai B12 trūksta, DNR kopijavimas gali tapti mažiau tikslus, o ilgainiui tai teoriškai didina mutacijų tikimybę, todėl deficitas vertinamas rimtai.

    Tuo pat metu dalis tyrimų kelia klausimą, ar „daugiau“ visada reiškia „geriau“. Kai kuriuose stebėjimo ir atvejo kontrolės tyrimuose aptinkamas vadinamasis U formos ryšys: tiek per mažas, tiek per didelis B12 suvartojimas siejamas su didesne kai kurių vėžio formų rizika, tačiau tokie duomenys neįrodo, kad būtent B12 sukelia ligą.

    Ilgalaikių didelių dozių B grupės vitaminų papildų tyrimų apžvalgos apskritai nerodo aiškaus apsauginio poveikio nei vėžio dažniui, nei mirtingumui. Kai kuriais atvejais fiksuoti signalai apie galimą didesnę riziką tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, tarp rūkančiųjų, bet mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra galutinis atsakymas.

    Aukštas B12 kraujyje gali būti ženklas

    Gydytojai jau seniau pastebėjo, kad daliai onkologinių pacientų nustatomas neįprastai aukštas B12 kiekis kraujyje. Vis daugiau darbų daro išvadą, jog dažnai tai gali būti ne priežastis, o ligą lydintis reiškinys, kai padidėję rodikliai atsiranda dėl organizme vykstančių pokyčių.

    Aiškinama, kad tam įtakos gali turėti kepenų funkcijos sutrikimai, nes kepenyse kaupiamos B12 atsargos, o ligos metu jų apykaita gali kisti. Taip pat aptariamas mechanizmas, kai pakinta B12 prisijungiančių baltymų kiekis kraujyje, todėl tyrimas rodo didesnes reikšmes, nors tai ne visada reiškia, kad audiniai B12 realiai „gauna daugiau“.

    Praktinė žinutė paprasta: jei B12 rodiklis kraujyje nuolat aukštas ir žmogus nevartoja papildų, tai neturėtų būti ignoruojama. Tokiu atveju gydytojas paprastai vertina bendrą situaciją, galimas kepenų, kraujo ar kitas ligas ir sprendžia, ar reikia papildomų tyrimų.

    Daugumai žmonių B12, gaunamas su įprastu maistu, nėra problema, nes iš maisto perdozuoti sudėtinga. Didesnė rizika siejama su savarankiškai vartojamomis megadozėmis ilgą laiką, ypač kai nėra aiškios medicininės indikacijos.

    Specialistai rekomenduoja B12 papildus vartoti tada, kai jų tikrai reikia, pavyzdžiui, esant patvirtintam trūkumui ar įsisavinimo sutrikimams. O jei kyla klausimų dėl dozės ar tyrimų rodiklių, saugiausia strategija yra individuali gydytojo konsultacija, o ne principas „kuo daugiau, tuo geriau“.