Kasos vėžys laikomas viena sunkiausiai anksti diagnozuojamų onkologinių ligų, nes pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs arba pasireiškia tik ligai pažengus. Dėl to daug atvejų nustatoma vėlyvose stadijose, kai gydymo galimybės ribotos, o išgyvenamumo rodikliai išlieka prastesni nei daugelio kitų vėžių.
Kalifornijoje veikiančio City of Hope mokslininkai pristatė naują kraujo tyrimą „Panxeon“, kuris, jų teigimu, gali padėti aptikti kasos vėžį ankstesnėse stadijose. Tyrimas buvo išbandytas su daugiau nei 1 700 pacientų iš JAV, Europos ir Azijos, vertinant, kaip tiksliai jis atpažįsta ankstyvus ligos atvejus.
Skelbiama, kad tyrimas 1 ir 2 stadijos kasos vėžį teisingai nustatė 87 proc. atvejų. Tačiau pateikiami ir klaidingų rezultatų duomenys: mažos rizikos grupėje jų buvo apie 3 proc., o didelės rizikos grupėje – apie 16 proc., todėl tyrimo atsakymus vis tiek būtina vertinti atsargiai.
Kaip veikia „Panxeon“?
Skirtingai nei testai, kurie remiasi vienu rodikliu, šis kraujo tyrimas vienu metu vertina tris biomarkerius: cirkuliuojančias mikroRNR, egzosomų mikroRNR ir baltymą CA19-9. Gauti duomenys sujungiami į bendrą rizikos įvertinimą, kurį apskaičiuoja dirbtinis intelektas.
Pasak tyrimo vyresniojo autoriaus dr. Ajay Goel, kelių biologinių signalų derinimas suteikia aiškesnį vaizdą, kas gali vykti kasoje, nei vienas biomarkeris. Tokia strategija atitinka pastarųjų metų tendenciją kurti vadinamuosius kelių žymenų testus, mažinančius riziką pražiūrėti ankstyvą ligą.
„Dauguma biomarkerių parodo tik vieną istorijos dalį. Kelių biologinių signalų sujungimas leidžia mums aiškiau suprasti, kas gali vykti kasoje“, – sakė Ajay Goel.
Kam tai galėtų būti aktualiausia?
Tyrėjai taip pat nurodo, kad testas aptiko aukšto laipsnio displaziją – priešvėžinę būklę – daugiau nei 64 proc. atvejų. Tai svarbu, nes priešvėžinių pokyčių nustatymas teoriškai gali atverti kelią ankstesnėms intervencijoms, kai liga dar nėra išplitusi.
Didžiausia potenciali nauda, mokslininkų vertinimu, galėtų būti žmonėms, kurie turi didesnę kasos vėžio riziką: paveldėtą polinkį, šeiminę ligos istoriją, kasos cistas ar lėtinį pankreatitą. Tokie pacientai ir dabar dažniau stebimi, tačiau naujas testas galėtų padėti tiksliau atrinkti, kam reikalingi papildomi tyrimai.
„Kuo anksčiau aptinkame kasos vėžį, tuo didesnė tikimybė, kad prasminga medicininė intervencija dar įmanoma“, – teigė Ajay Goel.
Kodėl svarbus atsargumas?
Specialistai pabrėžia, kad kraujo tyrimai, net ir rodantys gerus rezultatus klinikiniuose bandymuose, paprastai nėra laikomi galutine diagnoze. Teigiamas atsakymas dažniausiai reiškia, kad reikalingi papildomi patikslinantys tyrimai, o ne tai, kad liga patvirtinta.
Šiuo metu „Panxeon“ apibūdinamas kaip eksperimentinis testas, o jo rezultatai dar nereiškia, kad jis jau tapo įprastine klinikine praktika. Vis dėlto tokie tyrimai rodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė onkologinė diagnostika: ankstesnis nustatymas, kelių biomarkerių deriniai ir DI sprendimai, padedantys vertinti riziką.
Leave a Reply