CP v2

Tag: Kraujo tyrimai

  • Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

    Kraujo tyrimas gali anksti parodyti Alzheimerio riziką: ką iš tiesų rodo amiloidas ir tau

    Ką siūlo naujas tyrimas?

    Mokslininkai skelbia, kad paprastas kraujo tyrimas ateityje gali padėti anksčiau nustatyti, kam gresia Alzheimerio liga, dar gerokai iki aiškių simptomų. Naujo darbo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie galutinę diagnozę, o apie rizikos signalą, kurį reikėtų vertinti kartu su kitais duomenimis.

    Tyrimas publikuotas medicinos žurnale „The Lancet“ ir jį atliko Kalifornijos universiteto San Franciske (UCSF) komanda. Jie ieškojo sąsajų tarp Alzheimerio ligai būdingų baltymų kraujyje ir subtilių mąstymo bei atminties pokyčių vidutiniame amžiuje.

    Kokie biomarkeriai tirti?

    Tyrėjai analizavo 1 350 suaugusiųjų, kurių amžius buvo 53–69 metai, kraujo mėginius. Dėmesys sutelktas į du Alzheimerio ligos „parašus“: amiloidą ir tau, kurie siejami su ligai būdingais pakitimais smegenyse.

    Apie 6 proc. dalyvių nustatyti padidėję abiejų baltymų rodikliai. Nors šie žmonės tuo metu neturėjo demencijos, jie vidutiniškai prasčiau atliko užduotis, kuriose svarbus informacijos apdorojimo greitis, dėmesio perjungimas ir vykdomosios funkcijos, pavyzdžiui, planavimas ar organizavimas.

    Ką parodė stebėjimas po penkerių metų?

    Dalyvius pakartotinai įvertinus maždaug po penkerių metų, asmenys su aukštesniais amiloido ir tau rodikliais dažniau patyrė spartesnį žodinės atminties ir apdorojimo greičio prastėjimą. Autoriai tai interpretuoja kaip požymį, kad kraujo biomarkeriai gali atspindėti ankstyvus, dar labai nežymius kognityvinius pokyčius.

    Vis dėlto tokie rezultatai nereiškia, kad kiekvienas žmogus su padidėjusiais biomarkeriais neišvengiamai susirgs Alzheimerio liga. Rizika yra tikimybinė, o demenciją gali sukelti ir kitos ligos bei smegenų pažeidimai.

    „Šio tipo testas gali būti klaidingai suprastas taip: jei turiu šių baltymų, vadinasi, sergu Alzheimerio liga. Tai nėra tai, ką sakome“, – sakė Edinburgo universiteto profesorė Tara Spires-Jones.

    „Tai suteikia signalą apie tai, kas vyksta, bet tai tik nedidelė viso paveikslo dalis. Vien tik šis testas nėra diagnozė“, – pridūrė ji.

    Kodėl kraujo testai kelia tiek vilčių?

    Šiandien demencijos diagnostikoje naudojami vaizdiniai tyrimai, įskaitant magnetinio rezonanso tomografiją, taip pat kiti specializuoti metodai, kurie ne visada lengvai prieinami ir gali kainuoti brangiai. Dėl to daliai pacientų tikslesnė diagnozė nustatoma vėlai, kai simptomai jau ryškūs, o smegenų pokyčiai pažengę.

    Kraujo tyrimai teoriškai galėtų tapti pigesniu ir paprastesniu būdu atrinkti žmones detalesniems ištyrimams arba greičiau nukreipti pas specialistus. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad masinei patikrai tokie testai dar nėra parengti, nes būtina aiškiai apibrėžti, kaip interpretuoti rezultatus ir kokių veiksmų imtis gavus „padidintos rizikos“ atsakymą.

    Ką galima keisti jau dabar?

    Ankstyvesnis rizikos įvertinimas būtų svarbus ir dėl to, kad dalis demencijos rizikos veiksnių yra keičiami. Tarp jų dažniausiai minimi fizinis pasyvumas, rūkymas, depresija, prasta širdies ir kraujagyslių sveikata bei mažas kognityvinis aktyvumas.

    Tyrimo autoriai remiasi platesne moksline literatūra, kuri rodo, kad reikšmingą demencijos atvejų dalį teoriškai būtų galima atitolinti arba išvengti koreguojant minėtus rizikos veiksnius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2021 metais demencija pasaulyje sirgo apie 57 mln. žmonių, o kasmet užfiksuojama beveik 10 mln. naujų atvejų.

    Kol kas ekspertai ragina kraujo biomarkerių testus vertinti kaip sparčiai tobulėjančią kryptį, kuri gali pakeisti ankstyvą Alzheimerio ligos rizikos vertinimą, bet dar reikalauja papildomų tyrimų, aiškių gairių ir atsakingo pritaikymo klinikinėje praktikoje.

  • „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    Prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių vertės A serijos investiciją, kuri, pagal įprastą konvertavimą, sudaro apie 18 mln. eurų. Investicijai vadovavo „Singular“, prisidėjo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    Naujas finansavimo etapas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio ankstyvosios stadijos raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi 8 mln. JAV dolerių, tai yra apie 7 mln. eurų. Taip bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė maždaug 25 mln. eurų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    „Lucis“ įkurta 2025 metais, o jos tikslas yra pateikti žmogui duomenimis paremtą, ilgalaikę sveikatos vaizdo analizę. Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biožymenų, apimančių medžiagų apykaitą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei maistinių medžiagų lygį.

    Gauti rezultatai sujungiami su medicininiu kontekstu ir ilgalaikiais pokyčių duomenimis, o DI paremtas pagalbininkas pateikia personalizuotas įžvalgas. Rekomendacijos apima mitybą, papildų vartojimą, gyvenimo būdo korekcijas ir pakartotinius tyrimus.

    Svarbus platformos akcentas yra klinikinė priežiūra: rekomendacijos peržiūrimos gydytojų, kad vartotojas gautų ne tik skaičius, bet ir aiškų veiksmų planą. Bendrovės teigimu, taip siekiama priartinti prevenciją prie kasdienio įpročio, o ne palikti ją kaip retą patikrą.

    Ką rodo ankstyvi duomenys

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 10 000 vartotojų, o tarp tų, kurie atliko šešių mėnesių pakartotinius tyrimus, 75 proc. pagerino bent tris biožymenis nenaudodami vaistų. Taip pat daugiau nei 80 proc. pasirinko kartoti tyrimus, kas rodo ilgalaikį įsitraukimą.

    „Lucis“ pateikia ir kitą įžvalgą: pirminiame testavime net 99,9 proc. vartotojų turėjo bent vieną rodiklį, kuris nepateko į optimalius intervalus. Tai išryškina dažną prevencijos problemą, kai rizikos signalai lieka nepastebėti, kol neatsiranda simptomų.

    Plėtra ir partnerystės Europoje

    Šiuo metu „Lucis“ dirba apie 20 žmonių komanda, o klinikinę kryptį palaiko medicinos taryba ir daugiau nei 10 gydytojų tinklas. Bendrovė taip pat yra sudariusi partnerystes su laboratorijų grupėmis, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Pasak įmonės, iki 2026 metų pabaigos planuojama plėtra į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, toliau investuojant į personalizaciją, ilgalaikę stebėseną ir klinikinį saugumą. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą prevencine medicina, kai skaitmeniniai įrankiai padeda rizikas identifikuoti anksčiau ir nuosekliau stebėti pokyčius.

    „Mokslo jau pakanka, tačiau trūksta sistemos, kuri veiktų iki pasirodant simptomams“, – sakė „Lucis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Europos prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungs klinikinį patikimumą su DI masteliu“, – sakė „Singular“ vienas iš įkūrėjų Jeremy Uzan.

  • „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų: DI ir kraujo biomarkeriai žada keisti prevencinę sveikatos priežiūrą

    Paryžiuje įsikūrusi prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 17,3 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Singular, taip pat dalyvavo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    „Lucis“ kuria paslaugą, kuri sujungia kraujo tyrimų duomenis ir DI pagrįstas įžvalgas, kad vartotojai gautų personalizuotas, mokslo įrodymais grįstas rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne diagnozuoti ligas, o anksčiau pastebėti rizikas ir padėti koreguoti įpročius dar iki simptomų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biomarkerių, apimančių metabolinę sveikatą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei tam tikrų maistinių medžiagų balansą. Remiantis šiais duomenimis, programėlė pateikia paaiškinimus ir veiksmų planą, į kurį gali įeiti mitybos, papildų, gyvenimo būdo korekcijos ir pakartotinių tyrimų planavimas.

    Bendrovė teigia, kad rekomendacijos atnaujinamos kaupiant ilgalaikius duomenis ir atsižvelgiant į medicininį kontekstą. Pasak „Lucis“, rekomendacijų kokybę ir saugumą papildomai prižiūri gydytojai, kad vartotojai gautų ne tik skaičius, bet ir aiškią jų interpretaciją.

    Augimas ir ankstyvi rezultatai

    „Lucis“ skaičiuoja jau turinti daugiau nei 10 000 vartotojų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Portugalijoje. Bendrovės teigimu, per veiklos laikotarpį atlikta daugiau nei 1 000 000 biomarkerių testų, o plėtrai pasitelkti laboratorijų partneriai, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo signalus: tarp vartotojų, kurie po šešių mėnesių atliko pakartotinius tyrimus, 75 proc. esą pagerino bent tris biomarkerius nenaudodami medikamentų. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. vartotojų pasirinko pakartotinį testą, o tai rodo pakankamai aukštą įsitraukimą į ilgalaikį stebėjimą.

    „Lucis“ tvirtina, kad pradiniuose tyrimuose net 99,9 proc. vartotojų aptiktas bent vienas biomarkeris už optimalaus intervalo ribų. Šis skaičius, pasak bendrovės, parodo, kaip lengvai rizikos veiksniai gali likti nepastebėti, jei profilaktiniai tyrimai atliekami retai arba jų rezultatai nėra aiškiai išaiškinami.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gavusi naują finansavimą, „Lucis“ planuoja spartinti plėtrą Europoje ir toliau tobulinti DI paremtą sveikatos palydovą. Bendrovė skelbia ketinanti iki 2026 metų pabaigos startuoti Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, lygiagrečiai investuodama į personalizaciją, ilgalaikį rodiklių stebėjimą ir klinikinio saugumo procesus.

    Rinka, kurioje veikia „Lucis“, sparčiai auga: prevencinė medicina, nuotolinis stebėjimas ir asmeninių sveikatos duomenų panaudojimas tampa vis svarbesni, ypač augant lėtinių ligų naštai. Tokie sprendimai kelia ir praktinių klausimų dėl privatumo, duomenų apsaugos, medicininės atsakomybės bei to, kaip aiškiai atskirti gerą savijautos gerinimą nuo medicininių pažadų.

    „Matėme, kokias pasekmes sukelia vėlyva diagnozė. Mokslas jau yra, bet trūksta sistemos, kuri veiktų dar prieš atsirandant simptomams“, – sakė „Lucis“ bendraįkūrėjas ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungia klinikinį patikimumą ir DI mastelį. „Lucis“ per mažiau nei metus pasiekė 10 000 vartotojų ir rodo išmatuojamus rezultatus“, – sakė Singular bendraįkūrėjas Jeremy Uzan.

  • Lašiniai vietoj sriubų: kuo maitinasi bokso žvaigždė Usikas ir kas jo racione griežtai draudžiama

    Ukrainos sunkiasvorio bokso čempiono Oleksandro Usiko pasirengimas kovoms prasideda ne nuo treniruoklių salės, o nuo laboratorijos. Sportininko mitybą prižiūri specialistų komanda, o sprendimai dėl meniu grindžiami reguliariais sveikatos rodikliais ir treniruočių krūviu.

    Anot Usiko komandai artimų šaltinių, kiekvieno pasirengimo stovyklos pradžioje ir vėliau kas mėnesį atliekami išsamūs kraujo tyrimai. Jie padeda įvertinti, kaip organizmas atsistato, ar netrūksta svarbių mikroelementų ir ar mityba atitinka realų energijos poreikį.

    Ką valgo čempionas per stovyklą

    Pagrindinis tikslas – kompensuoti didžiules energijos sąnaudas ir kartu išlaikyti raumenų masę bei stiprų imunitetą. Tokiose sporto šakose kaip boksas mityba paprastai planuojama taip, kad organizmas gautų pakankamai angliavandenių darbui, baltymų atsistatymui ir riebalų hormonų bei energijos balansui.

    Usiko lėkštėje dominuoja paprasti, lengvai kontroliuojami produktai: grikiai ar kiti kompleksiniai angliavandeniai, žuvis, kiaušiniai, didelė daržovių porcija. Pasiruošimo laikotarpiu dažnai pasirenkami ir užkandžiai, kurie greitai papildo energiją, pavyzdžiui, bananai ar džiovinti vaisiai.

    Įdomi detalė, dažnai minima sportininko aplinkoje, – lašiniai. Teigiama, kad tai vienas iš produktų, kurio Usikas neatsisako net intensyviausio krūvio metu, tačiau kiekiai yra griežtai kontroliuojami.

    Kokie produktai atsiduria stop sąraše

    Aktyvios treniruočių stovyklos metu taikomas aiškus ribojimų sąrašas, kad būtų lengviau valdyti kūno kompoziciją, uždegiminius procesus ir energijos svyravimus. Tokiais laikotarpiais paprastai atsisakoma produktų, kurie suteikia daug kalorijų, bet mažai maistinės vertės.

    Usiko racione, kaip skelbiama, nebelieka cukraus ir saldžių kepinių, taip pat vengiama transriebalų turinčių gaminių. Ribojama druska, o kai kuriais etapais atsisakoma ir bulvių, kad angliavandenių kiekis būtų tiksliau reguliuojamas pagal treniruočių planą.

    Dar viena neįprasta taisyklė – sriubų atsisakymas stovyklos metu. Argumentas paprastas: skystuose patiekaluose sudėtingiau tiksliai apskaičiuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių proporcijas, todėl renkamasi labiau koncentruotas, aiškiai pasveriamas maistas.

    Ką leidžia sau po kovos

    Pasibaigus kovai ir sumažėjus režimo griežtumui, sportininkas, kaip teigiama, leidžia sau daugiau tradicinių patiekalų. Usikas ne kartą yra minėjęs, kad vertina namų virtuvę, ypač mamos gaminamus blynus.

    Taip pat pasakojama apie jo tradiciją po kai kurių kovų pavaišinti varžovą burgeriais kaip pagarbos ženklą. Tokie epizodai pabrėžia, kad sportinė disciplina dažnai turi aiškią ribą: pasirengimo metu viskas skaičiuojama, o po finišo – trumpas atokvėpis.

  • Ar vasarą tikrai nereikia vitamino D? Gydytojai įvardijo, kam papildai vis dar būtini

    Dalis žmonių vasarą nutraukia vitamino D papildus manydami, kad saulės visiškai pakanka. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad atsakymas priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo individualių rizikos veiksnių ir gyvenimo būdo.

    Vitaminas D organizme gaminasi odoje veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams, tačiau gamyba nėra vienoda visiems. Reikšmę turi odos pigmentacija, laikas lauke, apranga, apsauginių kremų naudojimas, amžius ir kūno sudėjimas.

    Kodėl saulės gali nepakakti?

    Žmonėms, kurių odoje daugiau melanino, paprastai reikia gerokai daugiau saulės, kad pasigamintų tiek pat vitamino D, kiek šviesiaodžiams. Melaninas veikia kaip natūrali apsauga nuo saulės, todėl gamyba odoje vyksta lėčiau.

    Šviesiaodžiams kartais gali pakakti trumpo buvimo saulėje, pavyzdžiui, 10–15 minučių, kai atidengtas veidas ir rankos. Tačiau tai nėra universali taisyklė, nes reali situacija priklauso ir nuo paros meto, debesuotumo bei to, ar žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose.

    Svarbus veiksnys yra ir riebalinis audinys: vitaminas D yra riebaluose tirpus, todėl gali „užsilaikyti“ riebaliniame audinyje, o jo biologinis prieinamumas organizmui sumažėja. Dėl to antsvorio ar nutukimo turintiems žmonėms vitamino D stoka gali išlikti net ir vasarą.

    Kada papildai gali būti reikalingi?

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad papildomas vitamino D vartojimas šiltuoju metų laiku dažniau gali būti svarstomas, jei žmogus mažai būna saulėje, dirba patalpose, dėvi uždarus drabužius arba kruopščiai saugosi saulės. Riziką didina ir vyresnis amžius, nes su amžiumi odoje mažėja vitamino D sintezės efektyvumas.

    Taip pat reikšmę turi sveikatos būklė ir vartojami vaistai. Kai kurie lėtiniai inkstų ar kepenų sutrikimai gali apsunkinti vitamino D virtimą į aktyvias formas, o dalis vaistų, pavyzdžiui, gliukokortikoidai ar kai kurie priešgrybeliniai preparatai, gali keisti jo apykaitą.

    Nuovargis, raumenų silpnumas ar kaulų skausmai kartais minimi kaip galimi vitamino D stokos požymiai, tačiau jie nėra specifiniai. Tiksliam įvertinimui dažniausiai rekomenduojamas kraujo tyrimas, o sprendimą dėl dozės turėtų padėti priimti gydytojas.

    Kiek vartoti ir kuo saugotis?

    Dažniausiai suaugusiesiems minimos 600–800 tarptautinių vienetų paros normos, tačiau poreikis gali skirtis. Svarbu neviršyti saugios viršutinės ribos be medicininės priežiūros, nes per didelės dozės gali didinti nepageidaujamų reiškinių riziką.

    Perteklinis vitamino D kiekis gali paskatinti per didelę kalcio koncentraciją kraujyje, o tai siejama su tokiais simptomais kaip galvos skausmas, pykinimas ar raumenų trūkčiojimai. Dėl to specialistai pataria vengti savarankiškai didinti dozes ir, jei kyla abejonių, pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Vasarą vitaminas D daugeliui iš tiesų gali būti lengviau pasiekiamas natūraliai, tačiau vien saulės „garantijos“ nėra. Saugiausias kelias yra vertinti individualią riziką, gyvenimo būdą ir remtis tyrimų rezultatais.

  • Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Alzheimerio liga laikoma lėtai progresuojančiu neurodegeneraciniu sutrikimu, kurio požymiai ilgą laiką gali būti nepastebimi. Nauji duomenys rodo, kad biologiniai pakitimai organizme gali prasidėti dešimtmečiais anksčiau, nei žmogui nustatoma demencija.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vidutinio amžiaus laikotarpis gali būti ypač svarbus smegenų sveikatai, nes būtent tada gali išryškėti pirmieji rizikos signalai. Vienas jų siejamas su kraujyje aptinkamu baltymu pTau181, kuris laikomas perspektyviu Alzheimerio patologijos žymeniu.

    Analizuojant ilgalaikio stebėjimo tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45 metų dalyviai, kurie patys nurodė jaučiantys atminties ar mąstymo sunkumų, dažniau turėjo aukštesnius pTau181 rodiklius. Svarbu tai, kad dauguma žmonių demencijos diagnozę paprastai gauna tik sulaukę 70 metų ar vėliau.

    Kodėl kraujo žymenys svarbūs?

    Ilgą laiką Alzheimerio ligos patvirtinimas rėmėsi sudėtingesniais metodais, įskaitant juosmens punkciją ar specializuotus vaizdinimo tyrimus. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kraujo tyrimams, nes jie yra mažiau invaziniai ir potencialiai lengviau pritaikomi platesniam žmonių ratui.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kraujo rodiklis dar nėra diagnozė. Skirtingos demencijos formos ankstyvose stadijose gali atrodyti panašiai, o jų eiga ir gydymo strategijos skiriasi, todėl reikalingas kompleksinis vertinimas.

    Ką reiškia subjektyvūs atminties nusiskundimai?

    Atminties suprastėjimas su amžiumi dažnai yra įprastas ir nebūtinai reiškia ligą. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad subtilūs, subjektyviai jaučiami pažinimo pokyčiai kai kuriems žmonėms gali būti vieni pirmųjų signalų, pasirodančių gerokai prieš oficialią diagnozę.

    Mokslininkai teigia, kad derinant žmogaus įvardijamus nusiskundimus su biologiniais žymenimis galima tiksliau atskirti normalų senėjimą nuo ankstyvų patologinių procesų. Tai ypač aktualu, nes šiuolaikiniai vaistai, nors ir gali sulėtinti ligos progresavimą, negrąžina prarastų pažinimo funkcijų pažengusiose stadijose.

    Ko dar nežinome?

    Tyrime taip pat pažymėta, kad 45 metų amžiuje pTau181 nebuvo aiškiai susijęs su smegenų magnetinio rezonanso tyrimo rodikliais ar kognityvinių testų rezultatais. Vienas galimų paaiškinimų yra tas, kad biologiniai pokyčiai gali prasidėti dar iki struktūrinių pakitimų, kuriuos fiksuoja vaizdinimo tyrimai.

    Kita vertus, neatmetama, kad šis žymuo vidutiniame amžiuje dar ne visada tiksliai atspindi būsimą Alzheimerio riziką ir gali būti naudingesnis vyresnių žmonių diagnostikoje. Dėl to tyrėjai planuoja toliau stebėti tą pačią dalyvių grupę, kad būtų aiškiau, kada ir kaip ankstyvieji signalai virsta kliniškai reikšmingais simptomais.

    Ekspertai primena, kad demencijos riziką gali mažinti gyvenimo būdo veiksniai: fizinis aktyvumas, socialinis įsitraukimas, kraujospūdžio kontrolė, klausos sutrikimų sprendimas ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai. Kuo anksčiau jie adresuojami, tuo didesnė tikimybė ilgiau išsaugoti pažinimo sveikatą.

  • Vitaminas B12 ir vėžys: ką rodo nauji tyrimai ir kodėl megadozės gali būti klaida

    Vitaminas B12 ir vėžys: ką rodo nauji tyrimai ir kodėl megadozės gali būti klaida

    Vitaminas B12, dar vadinamas kobalaminu, yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemos veiklai ir DNR sintezei. Dėl šių funkcijų jis dažnai siejamas su bendra sveikata, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas ir jo ryšys su onkologinėmis ligomis.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema daugeliui žmonių išlieka ne perteklius, o stoka. Vis dėlto mokslinėje literatūroje daugėja duomenų, jog labai didelis B12 kiekis kraujyje arba ilgalaikis didelių dozių vartojimas papildais gali būti susijęs su nepalankiomis baigtimis, nors tai nebūtinai reiškia priežastinį ryšį.

    Kur gauname B12 ir kam jo pritrūksta

    Natūraliai B12 daugiausia yra gyvūninės kilmės maiste: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, piene ir sūryje. Dalies produktų, pavyzdžiui, kai kurių pusryčių dribsnių ar duonos, sudėtis gali būti papildyta B12, todėl tai tampa svarbiu šaltiniu žmonėms, ribojantiems gyvūninį maistą.

    Dauguma, valgantys įvairų maistą, rekomenduojamą kiekį gauna su dieta. Didesnė B12 stokos rizika siejama su veganiška mityba, vyresniu amžiumi ir tam tikromis virškinamojo trakto būklėmis, kai sutrinka įsisavinimas, todėl kai kuriais atvejais prireikia papildų ar gydytojo paskirtos terapijos.

    Kodėl kalbama apie vėžio riziką

    B12 dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose, nes padeda organizmui tiksliai kopijuoti ir taisyti DNR. Kai B12 trūksta, DNR kopijavimas gali tapti mažiau tikslus, o ilgainiui tai teoriškai didina mutacijų tikimybę, todėl deficitas vertinamas rimtai.

    Tuo pat metu dalis tyrimų kelia klausimą, ar „daugiau“ visada reiškia „geriau“. Kai kuriuose stebėjimo ir atvejo kontrolės tyrimuose aptinkamas vadinamasis U formos ryšys: tiek per mažas, tiek per didelis B12 suvartojimas siejamas su didesne kai kurių vėžio formų rizika, tačiau tokie duomenys neįrodo, kad būtent B12 sukelia ligą.

    Ilgalaikių didelių dozių B grupės vitaminų papildų tyrimų apžvalgos apskritai nerodo aiškaus apsauginio poveikio nei vėžio dažniui, nei mirtingumui. Kai kuriais atvejais fiksuoti signalai apie galimą didesnę riziką tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, tarp rūkančiųjų, bet mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra galutinis atsakymas.

    Aukštas B12 kraujyje gali būti ženklas

    Gydytojai jau seniau pastebėjo, kad daliai onkologinių pacientų nustatomas neįprastai aukštas B12 kiekis kraujyje. Vis daugiau darbų daro išvadą, jog dažnai tai gali būti ne priežastis, o ligą lydintis reiškinys, kai padidėję rodikliai atsiranda dėl organizme vykstančių pokyčių.

    Aiškinama, kad tam įtakos gali turėti kepenų funkcijos sutrikimai, nes kepenyse kaupiamos B12 atsargos, o ligos metu jų apykaita gali kisti. Taip pat aptariamas mechanizmas, kai pakinta B12 prisijungiančių baltymų kiekis kraujyje, todėl tyrimas rodo didesnes reikšmes, nors tai ne visada reiškia, kad audiniai B12 realiai „gauna daugiau“.

    Praktinė žinutė paprasta: jei B12 rodiklis kraujyje nuolat aukštas ir žmogus nevartoja papildų, tai neturėtų būti ignoruojama. Tokiu atveju gydytojas paprastai vertina bendrą situaciją, galimas kepenų, kraujo ar kitas ligas ir sprendžia, ar reikia papildomų tyrimų.

    Daugumai žmonių B12, gaunamas su įprastu maistu, nėra problema, nes iš maisto perdozuoti sudėtinga. Didesnė rizika siejama su savarankiškai vartojamomis megadozėmis ilgą laiką, ypač kai nėra aiškios medicininės indikacijos.

    Specialistai rekomenduoja B12 papildus vartoti tada, kai jų tikrai reikia, pavyzdžiui, esant patvirtintam trūkumui ar įsisavinimo sutrikimams. O jei kyla klausimų dėl dozės ar tyrimų rodiklių, saugiausia strategija yra individuali gydytojo konsultacija, o ne principas „kuo daugiau, tuo geriau“.

  • Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Mokslininkai rado depresijos pėdsakų kraujyje: svarbi užuomina itin pažeidžiamai grupei

    Depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos būklių, tačiau jos diagnozė iki šiol daugiausia remiasi žmogaus pasakojamais simptomais ir klinikiniu įvertinimu. Dėl to daliai pacientų, ypač turinčių gretutinių ligų, depresijos požymiai gali būti nepastebėti arba priskiriami kitiems sveikatos sutrikimams.

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad tam tikri depresijos požymiai gali atsispindėti kraujo rodikliuose. Tyrėjai ieškojo sąsajų tarp depresijos simptomų ir biologinio senėjimo žymenų imuninėse ląstelėse, o rezultatai leidžia kalbėti apie ateityje galinčius atsirasti tikslesnius, objektyvesnius vertinimo metodus.

    Ką parodė tyrimas?

    Mokslininkai išanalizavo 261 moters, gyvenančios su ŽIV, ir 179 moterų be šio viruso kraujo mėginius bei anketomis įvertino neseniai patirtus depresijos simptomus. ŽIV turinčios moterys pasirinktos neatsitiktinai, nes ši grupė, remiantis ankstesniais tyrimais, su depresija susiduria gerokai dažniau nei bendra populiacija.

    Vertinant kraujo biomarkerius, statistiškai reikšmingiausia sąsaja nustatyta tarp monocitų biologinio senėjimo ir vadinamųjų nesomatinių depresijos simptomų. Tai tokie požymiai kaip beviltiškumo jausmas, motyvacijos stoka ar atsitraukimas nuo anksčiau malonių veiklų, o ne fiziniai simptomai, pavyzdžiui, nuovargis.

    „Žmonės, gyvenantys su ŽIV, neretai patiria fizinių simptomų, pavyzdžiui, nuovargį, todėl jie gali būti siejami su lėtine liga, o ne su depresija“, – sakė tyrimo autorė Nicole Beaulieu Perez.

    „Mūsų rezultatai parodė priešingą kryptį: pasirinktas matas labiau siejosi su nuotaikos ir kognityviniais simptomais, o ne su somatiniais“, – pridūrė ji.

    Kas yra monocitų epigenetinis laikrodis?

    Tyrime naudotas metodas, vadinamas MonoDNAmAge, priklauso vadinamųjų epigenetinių laikrodžių grupei. Tokie metodai bando įvertinti biologinį amžių pagal DNR metilinimo žymes, kurios atspindi, kaip organizmas sensta ne pagal gimtadienius, o pagal susikaupusį biologinį krūvį.

    Šiuo atveju dėmesys sutelktas į monocitus, imuninės sistemos ląsteles, dalyvaujančias uždegiminiuose procesuose. Tyrėjai pabrėžė, kad ląstelių tipo specifinis vertinimas gali būti tikslesnis nei bendresni epigenetiniai laikrodžiai, nes skirtingos ląstelės į stresą, ligas ir uždegimą reaguoja nevienodai.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Tyrimas dar nereiškia, kad depresijai jau sukurtas patikimas kraujo tyrimas. Ne visi depresijos simptomai buvo susiję su biologinio senėjimo rodikliais, todėl vieno biomarkerio nepakanka diagnozei ir jis negalėtų pakeisti klinikinio įvertinimo.

    Vis dėlto kryptis svarbi: objektyvūs biologiniai rodikliai galėtų padėti anksčiau pastebėti depresiją, ypač kai simptomai persidengia su lėtinių ligų požymiais. Anot tyrėjų, ilgalaikis tikslas būtų suderinti subjektyvią savijautą su biologiniais matavimais ir taip priartėti prie tikslesnės, individualizuotos psichikos sveikatos priežiūros.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale The Journals of Gerontology: Series A, o autoriai akcentuoja, kad reikalingi didesni ir įvairesnių grupių tyrimai. Tik tuomet būtų galima įvertinti, ar panašūs dėsningumai kartojasi skirtingo amžiaus žmonėms, vyrams ir kitoms rizikos grupėms bei ar biomarkeriai iš tiesų gali prisidėti prie ankstyvesnės diagnostikos.

  • Kauno rajono gyventojams – nemokami širdies rizikos tyrimai: kas įeina ir kaip registruotis

    Kauno rajono gyventojai kviečiami nemokamai atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo tyrimus. Tai galimybė anksčiau pastebėti padidėjusią riziką ir su šeimos gydytoju aptarti prevencijos planą, kol dar nėra simptomų.

    Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, todėl profilaktiniai patikrinimai laikomi vienu veiksmingiausių būdų sumažinti komplikacijų tikimybę. Riziką dažniausiai didina padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Tyrimų pakete numatyti homocisteino, ApoB, Lp(a) ir didelio jautrumo CRB tyrimai, taip pat šeimos gydytojo konsultacija. Šie rodikliai padeda tiksliau įvertinti uždegiminius procesus, aterosklerozės riziką ir individualius lipidų apykaitos ypatumus, kurių ne visada pakanka įprastam cholesterolio tyrimui.

    Norint pasinaudoti paslauga, būtina išankstinė registracija. Registruotis galima VšĮ Garliavos PSPC telefonu +370 698 04 140, VšĮ Pakaunės PSCP telefonu +370 633 11 282 arba VšĮ Vilkijos PSPC telefonu +370 375 56 203.

    Paslauga skirta gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kauno rajone, o vietų skaičius ribotas. Prieš atvykstant verta pasitikslinti pasiruošimo tyrimams sąlygas, nes kai kuriems kraujo tyrimams gali būti reikalingas nevalgymas ar laikinas tam tikrų papildų nevartojimas.

  • Researchers move closer to an early Parkinson’s blood test, with a five-year timeline in sight

    Researchers move closer to an early Parkinson’s blood test, with a five-year timeline in sight

    Scientists in Sweden and Norway say they have identified early biological signals of Parkinson’s disease that can be detected in blood, potentially years before the hallmark movement symptoms appear. The work points to a narrow early window when the disease may be easier to spot and, in the long run, easier to target with treatments.

    The study, led by researchers at Chalmers University of Technology with collaborators at Oslo University Hospital, focuses on changes linked to DNA repair and cellular stress response. These processes appear to leave short-lived traces in blood during the prodromal phase, when brain damage is still limited.

    Why early detection is difficult

    Parkinson’s affects more than 10 million people worldwide, and prevalence is expected to rise sharply as populations age. Yet most diagnoses still come after motor symptoms begin, when substantial loss of dopamine-producing nerve cells has often already occurred.

    Because the disease can develop gradually over many years, researchers have been searching for practical screening tools that work before disability sets in. Approaches such as brain imaging and cerebrospinal fluid testing can be informative, but they are harder to use broadly for early screening than a routine blood draw.

    Machine learning spots a distinct signature

    Using advanced analytics, including machine learning, the team reported a pattern of gene activity tied to DNA repair and stress response that appeared in people at an early stage of Parkinson’s. The same pattern was not observed in healthy controls or in patients with established motor symptoms, suggesting it may be time-sensitive.

    The researchers argue that this time-limited signal could be useful in identifying people at risk before tremor, rigidity, or slowed movement become obvious. They also say the biology behind the signature could help guide the search for therapies, including evaluating existing drugs for repurposing.

    What comes next for a blood test

    The team says the next steps include validating the findings in additional patient groups and refining tools to measure the signature reliably in clinical settings. They estimate that blood tests based on this approach could begin to be trialed in healthcare within about five years, though broader rollout would depend on further evidence.

    Experts generally caution that promising biomarkers must clear major hurdles, including accuracy across diverse populations and the ability to distinguish Parkinson’s from other neurodegenerative conditions. Still, a scalable blood test remains one of the most sought-after developments in Parkinson’s research because it could enable earlier monitoring and, eventually, earlier intervention.

    The findings were published in npj Parkinson’s Disease, and the research was supported by several funders, including the Michael J. Fox Foundation and national research bodies in Sweden and Norway. If confirmed, the work could add momentum to the global push for practical biomarkers that shift Parkinson’s care toward prevention and earlier treatment decisions.