Tag: Kriptovaliutos

  • DTCC planuoja 2027-aisiais perkelti tokenizuotus vertybinius popierius į „Solana“ tinklą

    DTCC planuoja 2027-aisiais perkelti tokenizuotus vertybinius popierius į „Solana“ tinklą

    Didžiausia JAV vertybinių popierių atsiskaitymo infrastruktūros organizacija DTCC planuoja žengti dar vieną žingsnį link tradicinių finansų turto skaitmeninimo – 2027 metų antroje pusėje ji ketina susieti savo tokenizacijos paslaugą su „Solana“ blokų grandine.

    Kaip skelbiama, į „Solana“ būtų atneštos tokenizuotos tinkamų vertybinių popierių versijos, kurios saugomos DTCC padalinio „Depository Trust Company“ (DTC) sistemoje. Tai reikštų, kad DTC laikomas turtas galėtų būti paverčiamas tokenais ir, prireikus, grąžinamas atgal į įprastą formą.

    Planuojama integracija seka po to, kai DTCC tokenizacijos paslauga spalio 28 dieną startavo „Canton Network“ tinkle ir DTCC privačiame „Besu“ tinkle. Paslauga leidžia tinkamiems naudotojams konvertuoti vertybinius popierius į tokenizuotas versijas ir atgal, o skaitmeninį turtą pristatyti į pasirinktą skaitmeninę piniginę.

    DTCC akcentuoja, kad tokenizuotas turtas, prieinamas „Solana“ (ir kituose su paslauga integruotuose tinkluose), išlaikytų tas pačias investuotojų apsaugas, nuosavybės teises ir reguliacines garantijas, kurios taikomos tradiciškai laikomiems vertybiniams popieriams.

    Kas yra DTCC tokenizacijos paslauga

    DTCC tokenizacijos paslauga iš esmės sukurta taip, kad instituciniams rinkos dalyviams suteiktų infrastruktūrą vertybinius popierius „perkelti“ į blokų grandinės formatą – neatsisakant įprastų teisinės ir reguliacinės aplinkos principų.

    Paslaugos starto metu DTCC teigė planuojanti vėliau prijungti ir daugiau blokų grandinių tinklų. „Solana“ šiuo atveju būtų vienas iš papildomų integracijos etapų, tačiau jo įgyvendinimas numatytas tik 2027 metų antroje pusėje.

    Reguliacinis kontekstas ir galimas turtas

    Tekste nurodoma, kad DTC praėjusių metų gruodį gavo JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) „no-action“ laišką, susijusį su šia tokenizacijos paslauga. Tai sudarė sąlygas tokenizuoti „Russell 1000“ akcijas, pagrindinius JAV akcijų indeksų biržoje prekiaujamus fondus (ETF) bei JAV iždo vertybinius popierius.

    Taip pat minima, kad liepos mėnesį „Canton“ ir „Besu“ tinkluose pradėtos pirmos ribotos apimties tokenizuotų akcijų ir JAV iždo vertybinių popierių „gamybinės“ operacijos. Viename bandyme „JPMorgan“ tokenizavo dalį savo „Invesco QQQ Trust“ pozicijų, laikomų DTCC sistemoje, išlaikydama galimybę jas konvertuoti atgal į tradicines akcijas.

    Kas prisijungė prie projekto

    DTCC nurodė, kad startuojant paslaugai buvo įvardyta 20 dalyvių, pasirašiusių sutartis ją naudoti. Tarp paminėtų – „Bank of America“, „Citi“, „JPMorgan“, „Morgan Stanley“ ir UBS.

    Be to, pažymima, kad DTCC depozitoriumo padalinys 2025 metais teikė saugojimo ir turto aptarnavimo paslaugas 114 trilijonų JAV dolerių vertės vertybiniams popieriams.

  • „Andreessen Horowitz“ ir „DeFi Education Fund“ stojo į kovą prieš Ilinojaus kriptovaliutų mokestį

    „Andreessen Horowitz“ ir „DeFi Education Fund“ stojo į kovą prieš Ilinojaus kriptovaliutų mokestį

    JAV kriptovaliutų industrijos organizacijos ir bendrovės telkiasi prieš Ilinojaus priimtą skaitmeninio turto apmokestinimą – prie teisinės kovos jungiasi ir „DeFi Education Fund“ bei rizikos kapitalo fondas „Andreessen Horowitz“.

    Ketvirtadienį grupė pateikė vadinamąjį amicus brief – teismo bičiulio raštą, kuriuo palaikė kripto industrijos ieškinį prieš Ilinojaus „Digital Asset Tax Act“.

    Rašte teigiama, kad įstatymas suformuluotas pernelyg plačiai ir esą neproporcingai nukreiptas į sandorius, kuriuose naudojama blokų grandinės technologija, taip sudarant nepalankesnes sąlygas skaitmeninio turto rinkai.

    Šis ginčas svarbus ir praktiniu požiūriu: pačiame dokumente nurodoma, kad skaitmeninį turtą laiko apie 2,64 mln. Ilinojaus gyventojų, todėl bet koks apmokestinimo modelis gali paliesti didelę dalį rinkos dalyvių.

    Kas ginčijama Ilinojaus įstatyme

    Ilinojaus „Digital Asset Tax Act“ numato 0,2 proc. mokestį skaitmeninio turto sandoriams. Įstatymas buvo priimtas kaip valstijos 2027 finansinių metų biudžeto planavimo dalis.

    Iš pradžių mokestį planuota taikyti nuo 2027 metų sausio, tačiau vėliau jo įsigaliojimas nukeltas į 2027 metų liepą.

    Ilinojų dėl šio teisės akto jau padavė į teismą kelios industrijos organizacijos – „Blockchain Association“, „Crypto Council for Innovation“ ir „The Digital Chamber“.

    Kas pasirašė teismo raštą

    Tarp iniciatyvą palaikiusių pasirašiusiųjų minimi „DeFi Education Fund“, „Paradigm“, „Uniswap“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Taip pat į sąrašą įtrauktos ir kitos ekosistemos bendrovės bei organizacijos, tarp jų – „Aave Labs“, „Aptos Labs“, „Aztec Labs“, „Chainlink Labs“, „Figment Inc.“, „Jito Labs“, „Multicoin Capital Management LLC“, „Phantom Technologies“, „Solana Policy Institute“ ir „Stand With Crypto“.

    Kokie pagrindiniai argumentai

    Pasirašiusieji teigia, kad įstatymas neatsižvelgia į technologinį skaitmeninio turto sudėtingumą. Jų vertinimu, teisės akte per mažai aiškiai atskiriama, kas laikytina apmokestinama skaitmeninio turto verslo veikla, o kas – programinės įrangos ir tinklo infrastruktūros teikimu.

    Grupės nuomone, būtent neapibrėžtos ribos gali sukelti praktinių problemų tiek įmonėms, kuriančioms technologinius sprendimus, tiek vartotojams, kurie atlieka sandorius savarankiškai.

    Teisinė kova dėl Ilinojaus kripto mokesčio tampa dar vienu precedentu JAV, kur skirtingos valstijos ir federalinės institucijos ieško būdų, kaip reguliuoti sparčiai besikeičiančią skaitmeninio turto rinką.

  • „Tether Gold“ emitentas atliko „Didžiojo ketverto“ auditą: KPMG suskaičiavo kiekvieną XAUT auksą

    „Tether Gold“ emitentas atliko „Didžiojo ketverto“ auditą: KPMG suskaičiavo kiekvieną XAUT auksą

    „Tether“ pranešė, kad JAV audito bendrovė KPMG užbaigė nepriklausomą su auksu susieto žetono „Tether Gold“ (XAUT) emitento auditą. Pasak įmonės, auditoriai fiziškai patikrino ir suskaičiavo kiekvieną aukso luitą, kuriuo paremtas XAUT.

    Kaip rašo „The Block“, KPMG atliko TG Commodities – struktūros, leidžiančios XAUT – finansinių ataskaitų auditą. Vėliau KPMG atstovas patvirtino, kad pateikta besąlyginė, arba „švari“, audito išvada pagal AICPA standartus už metus, pasibaigusius 2025 metų gruodžio 31 dieną.

    „Tether“ teigimu, KPMG tikrino luitų identifikacinius duomenis, kad įsitikintų, jog realus auksas atitinka žetonu paremtą apskaitą. Tai svarbu investuotojams, nes fizinio turto patikra laikoma griežtesniu žingsniu nei vien momentinių rezervų patvirtinimai.

    Įmonė nurodo, kad auksas priklauso žetonų turėtojams ir yra saugomas Šveicarijoje. Kiekvienas XAUT, pasak „Tether“, reiškia nedalomos nuosavybės dalį konkrečiuose auksiniuose luituose.

    Ką parodė audituoti skaičiai

    „Tether“ duomenimis, 2025 metų gruodžio 31 dieną TG Commodities turėjo 520 089,350 gryno aukso Trojos uncijų, kurių vertė siekė 2,246 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu apyvartoje buvo 520 089,300 XAUT.

    Šie skaičiai rodo, kad žetonų kiekis praktiškai atitiko laikomo aukso kiekį, kaip tai pateikta audituotoje atskaitomybėje. Įmonė pabrėžė, kad auditoriai skaičiavo kiekvieną luitą atskirai.

    Po USDT audito – antras „Tether“ verslas su „švaria“ išvada

    „Tether“ priminė, kad KPMG jau buvo auditavusi ir USDT emitento „Tether International“ 2025 metų apskaitą, o apie pirmąjį pilną finansinį auditą įmonė paskelbė rugpjūtį. Iki tol reguliari rezervų atskaitomybė daugiausia rėmėsi patvirtinimais (attestations), kurie paprastai parodo turto ir įsipareigojimų būklę konkrečią dieną.

    „Tether“ finansų vadovas Simonas McWilliamsas teigė, kad strategija buvo pradėti nuo didžiausių ir sudėtingiausių verslų – USDT ir XAUT – ir taip kelti standartą rinkai. Pasak jo, bendrovė siekia audituoti ir kitus verslus, o audituoti skaičiai sutapo su ketvirtinėmis rezervų ataskaitomis.

  • Indijos kriptobirža „Unocoin“ neleidžia prisijungti: fiksuoja išeinančias ETH operacijas iš „BitGo“

    Indijos kriptobirža „Unocoin“ neleidžia prisijungti: fiksuoja išeinančias ETH operacijas iš „BitGo“

    Indijos kriptovaliutų birža „Unocoin“ jau kelias dienas taiko prisijungimo sustabdymą, o dabar praneša aptikusi „išeinančias transakcijas“ iš ETH adreso savo „BitGo“ piniginių infrastruktūroje.

    Birža teigia, kad šią veiklą pastebėjo ketvirtadienį ir nedelsdama eskalavo situaciją „BitGo“, kuri pradėjo tyrimą. Kol kas klientai nuo lapkričio 9 dienos negali pasiekti savo paskyrų.

    Pasak „Unocoin“, incidento pradžia siejama su lapkričio 6 diena, kai buvo užfiksuota neautorizuota veikla biržos infrastruktūroje. Tuomet, kaip tvirtinama, imtasi atsargumo priemonių siekiant apsaugoti vartotojų lėšas.

    Viena iš priemonių – prašymas nedelsiant įšaldyti įmonės paskyras „BitGo“ ir „Fireblocks“ sistemose, kur laikomi kriptovaliutų likučiai, reikalingi kasdienėms operacijoms vykdyti.

    Ką birža sako apie lėšų saugumą

    „Unocoin“ tikina, kad daugiau nei 90 proc. klientų kriptovaliutų laikoma „šaltojoje“ saugykloje ir kad per incidentą lėšų neprarasta. Vis dėlto, sulaukusi klausimų socialiniame tinkle „X“ dėl galimybės atkurti turimus aktyvus, birža pabrėžė negalinti nieko garantuoti, kol nebus patikrintos transakcijų lygmens detalės.

    Birža taip pat teigia, kad šiuo metu negali prisijungti prie įšaldytų paskyrų, o „BitGo“ naudojami vadinamieji „change“ (grąžos) adresai riboja galimybes tiksliai patikrinti, kas matoma blokų grandinėje.

    Incidento ataskaitoje „Unocoin“ pripažįsta, kad neturi pilno matomumo į visas galimai nepageidautas operacijas per „BitGo“ pinigines.

    Serverių atstatymas gali užtrukti iki penkių darbo dienų

    „Unocoin“ skaičiuoja, kad serverių atkūrimas „nuo nulio“ gali užtrukti apie keturias–penkias darbo dienas. Tuo pat metu tęsiamas tyrimas dėl įsilaužimo, galimo duomenų nutekėjimo ir vartotojų turto būklės.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir nepatvirtintų signalų: „Onchain Lens“ teigė, kad „Arkham“ sistemoje 81 000 sekamų „Unocoin“ adresų rodė nulinį balansą, o biržos svetainė esą grąžino 504 klaidą. Vis dėlto pati „Unocoin“ nėra patvirtinusi, kad jos sekamos piniginės buvo ištuštintos.

    Kol tyrimas vyksta, biržos klientams tai reiškia viena – prieiga prie paskyrų išlieka ribota, o situacijos baigtis priklausys nuo patikrinimų rezultatų ir to, ką pavyks nustatyti apie minėtas išeinančias ETH operacijas.

  • „Visa“ į atsiskaitymų tinklą įtraukia „Western Union“ USDPT stabilkoiną su „Anchorage“ partneryste

    „Visa“ į atsiskaitymų tinklą įtraukia „Western Union“ USDPT stabilkoiną su „Anchorage“ partneryste

    „Visa“ plečia atsiskaitymus stabilkoinų pagrindu: bendrovė į savo atsiskaitymų infrastruktūrą įtraukia „Western Union“ JAV doleriu susietą stabilkoiną USDPT.

    Pagal paskelbtą informaciją, „Visa“ ir tinkami partneriai nuo šiol galės juo atsiskaityti už „VisaNet“ įsipareigojimus, o USDPT leidėjas yra „Anchorage Digital Bank“.

    „Anchorage Digital“ teigia bendradarbiaujanti su „Visa“, kad atrinkti stabilkoinai, kuriuos leidžia federalinę licenciją turintis bankas, būtų palaikomi kaip „vietiniai“ atsiskaitymų aktyvai „Visa“ tinkle. Pradžia – nuo USDPT.

    Be paties įtraukimo, šalys taip pat kuria pagrindą svarstyti ir kitus „Anchorage“ išleistus stabilkoinus, kurie ateityje galėtų tapti atsiskaitymo priemone „Visa“ tinkle.

    Kas žinoma apie USDPT

    USDPT debiutavo gegužę „Solana“ tinkle. Skelbiama, kad emisiją užtikrina „Anchorage Digital Bank“, o piniginių ir atsiskaitymų infrastruktūrą teikia „Fireblocks“.

    „Western Union“ iš pradžių stabilkoiną paleido Filipinuose ir Bolivijoje, o ateities planuose minimi visą parą vykstantys atsiskaitymai per bendrovės tinklą, apimantį daugiau nei 200 šalių.

    „Anchorage Digital“ vadovas Nathanas McCauley akcentuoja, kad institucijoms svarbus ne tik pervedimų greitis, bet ir reguliuojamo subjekto „užnugaris“.

    Platesnis kontekstas: stabilkoinų rinka ir „Visa“ planai

    Partnerystė skelbiama tuo metu, kai bendras stabilkoinų kiekis rinkoje mažėja: „The Block“ duomenų skydelyje nurodoma, kad bendra pasiūla siekia apie 280 mlrd. JAV dolerių – mažiau nei apie 300 mlrd. JAV dolerių kovą.

    Tarp didžiausių stabilkoinų išlieka „Tether“ USDT (apie 177 mlrd. JAV dolerių) ir „Circle“ USDC (apie 70 mlrd. JAV dolerių).

    Pačiai „Visa“ tai – dar vienas žingsnis plečiant stabilkoinų atsiskaitymų tinklą. Bendrovė anksčiau skelbė, kad metinis stabilkoinų atsiskaitymų tempas pasiekė 20 mlrd. JAV dolerių ir per metus išaugo daugiau nei 15 kartų.

    Pastaruoju metu „Visa“ taip pat pranešė įtraukusi daugiau tinklų į savo atsiskaitymų pasirinkimus, tarp jų – „Monad“, „Canton“, „Base“ ir „Tempo“.

    Ko gali tikėtis rinkos dalyviai

    Nors pranešime kalbama apie „Visa“ ir „tinkamus partnerius“, pats sprendimas rodo didėjančias pastangas stabilkoinus pritaikyti institucinėms atsiskaitymų reikmėms.

    „Anchorage“ tuo pat metu aiškiai įvardija ir savo ambiciją: plėsti veiklą nuo stabilkoinų leidybos į saugojimo bei atsiskaitymų paslaugas, siekiant tapti savotišku stabilkoinų „atsiskaitymų banku“.

  • „StoneX“: „Exodus“ kaštų mažinimas veikia, mokėjimai kompensuoja kriptovaliutų piniginės sulėtėjimą

    „StoneX“: „Exodus“ kaštų mažinimas veikia, mokėjimai kompensuoja kriptovaliutų piniginės sulėtėjimą

    Kriptovaliutų bendrovei „Exodus Movement“ mažinant išlaidas ir plečiantis į mokėjimų segmentą, analitikai mato realų „kaštų persikrovimą“, kuris padeda atsverti sulėtėjusią pagrindinio – kripto piniginės – verslo veiklą.

    Tokią išvadą ketvirtadienį pateikė „StoneX“: bendrovei paliktas „pirkti“ rekomendacijos vertinimas ir 12 JAV dolerių tikslinė akcijos kaina, o pakoreguotas lūžio taškas, anot analitikų, artėja.

    „StoneX“ argumentas remiasi tuo, kad „Exodus“ mokėjimų kryptis ir mažesnė sąnaudų bazė leidžia stabilizuoti rezultatus net ir esant silpnesniems kripto piniginės aktyvumo rodikliams. Analitikas Markas Palmeris ataskaitoje pabrėžė, kad kaštų mažinimas yra apčiuopiamas, o ne vien planuojamas.

    Tą pačią dieną „Exodus“ akcijos kilo daugiau nei 8 proc. iki 4,68 JAV dolerio, o „StoneX“ 12 JAV dolerių tikslas reikštų dar maždaug 150 proc. augimo potencialą nuo minėto lygio.

    Trečiojo ketvirčio skaičiai ir mokėjimų šuolis

    Pirmadienį bendrovė paskelbė trečiojo ketvirčio rezultatus: pajamos siekė 32,5 mln. JAV dolerių ir viršijo analitikų prognozuotą 29–31 mln. JAV dolerių intervalą.

    Pakoreguotas EBITDA nuostolis sumažėjo iki 3,9 mln. JAV dolerių (ankstesnį ketvirtį buvo 6,7 mln.), o grynasis nuostolis sudarė 8,3 mln. JAV dolerių.

    Mokėjimų segmentas per pirmą pilną ketvirtį po gegužę įvykusių „Monavate“ ir „Baanx“ įsigijimų sugeneravo beveik 11 mln. JAV dolerių. Tai padėjo sušvelninti kripto piniginės pajamų kritimą – jos per metus sumažėjo 29 proc. iki 21,6 mln. JAV dolerių.

    Bendrovė nurodė, kad apie 64 proc. mokėjimų pajamų gauta iš tradicinių mokėjimų, o likę 36 proc. – iš vadinamosios „onchain“ (blokų grandinėje vykdomos) finansinės veiklos.

    Mažesnė komanda ir planuojamos santaupos

    Kartu „Exodus“ mažino darbuotojų skaičių: nuo 326 iki 214 per laikotarpį nuo gegužės iki rezultatų paskelbimo dienos. Vadovybė tikisi, kad šie pokyčiai leis pasiekti maždaug 30 mln. JAV dolerių metinių sutaupymų, skaičiuojant iki 2027 metų.

    Generalinis direktorius JP Richardsonas per rezultatų aptarimą teigė, kad sumažėjus sąnaudų bazei, augant biržų prekybos apimtims pajamos galėtų didėti be proporcingo administracinių išlaidų šuolio.

    Vis dėlto jis taip pat akcentavo, kad dalis bendrovės planuojamų etapų priklauso nuo reguliuotojų sprendimų ir pačios bendrovės įgyvendinimo disciplinos.

    Laukiama sprendimo dėl mokėjimo kortelių Europoje

    „Exodus“ dar laukia patvirtinimo Latvijoje, kuris leistų atnaujinti mokėjimo kortelių leidimą Europoje. Bendrovė nurodo, kad JAV kortelių leidimą jau yra atnaujinusi.

    Investuotojams tai svarbu, nes reguliaciniai sprendimai gali nulemti, kaip greitai mokėjimų segmentas taps tvirtesniu bendrovės rezultatų ramsčiu, ypač tada, kai kripto piniginės verslo aktyvumas svyruoja.

  • „Deutsche Bank“ pradėjo skaitmeninio turto saugojimą ir kalbėsis dėl tokenizuotų produktų

    „Deutsche Bank“ pradėjo skaitmeninio turto saugojimą ir kalbėsis dėl tokenizuotų produktų

    „Deutsche Bank“ trečiadienį pranešė, kad pradėjo teikti skaitmeninio turto saugojimo paslaugą (Digital Asset Custody, DAC) ir taip žengė dar vieną žingsnį į kriptoturto infrastruktūros rinką.

    Kartu bankas pasirašė susitarimo memorandumą su savo turto valdymo padaliniu „Deutsche Asset Management“, pagal kurį abi pusės nagrinės tokenizuotų finansinių produktų kūrimo galimybes, skelbia „The Block“.

    Bankas dar rugsėjį buvo paskelbęs planus siūlyti bitkoino, eterio ir kelių kitų kriptoturto priemonių saugojimą įmonių bei instituciniams klientams Europoje, jeigu bus gautas reguliuotojų pritarimas. Dabar nurodoma, kad paslauga jau veikia.

    DAC modelis reiškia, kad klientai gali laikyti turtą „Deutsche Bank“ saugojimo sistemoje, o bankas valdo pinigines ir privačius raktus bei sudaro sąlygas atlikti pervedimus į kitas šalis.

    Kaip veikia „Deutsche Bank“ saugojimo sistema

    „Deutsche Bank“ anksčiau bendradarbiavo su „Taurus“, kad kartu kurtų skaitmeninio turto saugojimo ir tokenizacijos sprendimus. Taip pat buvo skelbta, kad projekte dalyvavo ir „Bitpanda“.

    Bankas teigia, kad jo saugojimo infrastruktūroje naudojami „warm“ ir „cold“ saugojimo režimai, aparatine įranga paremta privačių raktų apsauga, o operacijų patvirtinimui gali būti taikomas kelių asmenų tvirtinimo principas.

    „Vidutiniu laikotarpiu siekiame sukurti pilnai integruotą, reguliuojamą ekosistemą, kuri palaikytų skaitmeninio turto saugojimą, tokenizaciją ir atsiskaitymus“, – banko pranešime cituojamas pasaulinis patikėjimo ir vertybinių popierių paslaugų vadovas Paulas Maley.

    Kas numatyta su turto valdymo padaliniu

    Memorandumas su „Deutsche Asset Management“ apima kelias kryptis: tokenizuotus pinigų rinkos fondus, kriptoturto biržoje prekiaujamas žaliavines priemones (ETC) ir stabilias monetas (stablecoins).

    Pagal susitarimą įmonės vertins ne tik pačių produktų kūrimą, bet ir su tuo susijusią infrastruktūrą – saugojimo ir atsiskaitymo sprendimus, likvidumo valdymą, iždo operacijas bei platinimą, pasitelkiant „Deutsche Bank“ DAC platformą.

    „Deutsche Asset Management“ produktų vadovas Manfredas Baueris nurodė, kad bendrovė planuoja pristatyti tokenizuotą pinigų rinkos fondą.

    Jau turimos kriptoturto iniciatyvos

    „Deutsche Asset Management“ pažymi, kad jau siūlo kriptoturto ETC produktus ir dalyvauja stabilios monetos projekte „AllUnity“, kurį remia DWS, „Flow Traders“ ir „Galaxy“.

    Taip pat buvo skelbta, kad „AllUnity“ planavo pristatyti Švedijos krona paremtą stabilią monetą SEKAU, papildant jau egzistuojančius eurais ir Šveicarijos frankais denominuotus žetonus.

    Bendrovė nurodė, kad rugsėjo 30 dieną jos valdomas turtas siekė 1,22 trln. eurų.

  • Kalinys Škotijoje gavo 8 metus: iš kameros organizavo 2,7 mln. dolerių kriptovaliutų vagystę

    Kalinys Škotijoje gavo 8 metus: iš kameros organizavo 2,7 mln. dolerių kriptovaliutų vagystę

    Škotijos teismas aštuoneriems metams įkalino Robertą Barrą, kuris, būdamas HMP Edinburgh kalėjime, organizavo bandymą pagrobti apie 2 mln. svarų (2,7 mln. JAV dolerių) vertės kriptovaliutų.

    Kaip skelbiama Škotijos teismų sistemos pranešime, planas žlugo dar prie nukentėjusiųjų namų durų – įtariami bendrininkai į vidų nepateko, o vėliau pagrindiniu įrodymu tapo paties Brrro telefone rasti susirašinėjimai.

    Tuo metu Barras jau atliko 21 mėnesio bausmę už su kriptovaliutomis susijusį sukčiavimą, tačiau, anot teisėjo, naujo nusikaltimo organizavimas iš kalėjimo tapo reikšminga aplinkybe, sunkinančia atsakomybę.

    Kartu su Barru nuosprendžius išgirdo ir kiti du byloje minėti vyrai: Seanui Favierui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o Iainas Doyle’as nuteistas penkeriems metams.

    Kaip turėjo veikti schema su „AnyDesk“

    Teismo duomenimis, planas rėmėsi nuotolinės prieigos programa „AnyDesk“, leidžiančia perimti kito kompiuterio valdymą. Barras siekė, kad bendrininkai patektų į aukų namus ir priverstų namų šeimininką įsidiegti šią programą.

    Įdiegus programą, Barras iš kalėjimo būtų galėjęs nuotoliniu būdu valdyti poros kompiuterį, įvesti kriptovaliutų gavėjo adresą ir persiųsti lėšas iš aukų piniginės į jo kontroliuojamas sąskaitas.

    Tačiau, kaip nustatyta, iki šio etapo nebuvo prieita. Favieras ir Doyle’as prie poros namų atvyko apie 23.30 val. 2024 metų balandžio 17 dieną, tačiau gyventojai juos pastebėjo per durų skambučio kamerą ir durų neatidarė.

    Teisėjas Lord Cubie, skirdamas bausmes, šį bandymą apibūdino kaip nusikaltimą, kuriame „XXI amžiaus kompiuterinis išmanymas“ buvo sujungtas su „senamadišku įsilaužimu į namus“.

    Telefonas atskleidė organizatoriaus vaidmenį

    Tyrėjai apie nepavykusią vagystę daugiau sužinojo po to, kai 2024 metų birželio 25 dieną konfiskavo Barro telefoną. Jame, teismo teigimu, rasta žinučių, kuriose detalizuotas jo vaidmuo ir nurodymai kitiems dviem vyrams.

    Teisme taip pat nuskambėjo, kad jei Barras būtų pripažintas kaltu po bylos nagrinėjimo, o ne prisipažinęs, jam būtų buvusi skirta dar ilgesnė – aštuonerių metų ir dešimties mėnesių – bausmė.

    Teismas nurodė, kad Robertui Barrui numatytas ir atskiras su nusikalstamumo prevencija susijęs posėdis, kuris turėtų įvykti lapkričio 17 dieną.

  • „Bitcoin Core“ paviešino 3 ištaisytas spragas: viena galėjo sustabdyti blokų kūrimą

    „Bitcoin Core“ paviešino 3 ištaisytas spragas: viena galėjo sustabdyti blokų kūrimą

    „Bitcoin Core“ kūrėjai paviešino informaciją apie tris jau ištaisytas saugumo spragas, iš kurių viena įvardyta kaip didelio pavojingumo ir galėjo sutrikdyti kai kurių kasėjų (mining) mazgų darbą.

    Kaip rašo „The Block“, didžiausia spraga galėjo lemti, kad paveikti kasimo mazgai nebesuformuotų galiojančių bloko šablonų – tai praktikoje reiškia, kad mazgui tampa sunku ar neįmanoma normaliai tęsti blokų kūrimo proceso.

    Visų trijų pažeidžiamumų pataisymai „Bitcoin Core“ programinėje įrangoje pasirodė dar 2025 metų spalį. Apie vieną problemą pranešta 2025 metų balandį, o apie dvi kitas – 2025 metų rugsėjį.

    Pažeidžiamumai buvo susiję ne tik su kasimo mazgais: vienas jų galėjo dirbtinai lėtinti blokų apdorojimą, o kitas – tam tikromis konfigūracijomis suteikti „Tor“ ryšiams papildomas „whitelist“ (patikimų) teises, taip susilpninant dalį apsaugų.

    Didelio pavojingumo klaida kasėjams

    Didelio pavojingumo spraga CVE-2025-62861 paveikė „Bitcoin Core“ 28.0–28.2 ir 29.0–29.1 versijas. Aprašyme nurodoma, kad problema kilo dėl to, kaip po grandinės reorganizacijos (chain reorg) į „mempool“ grįžusioms transakcijoms buvo taikomos TRUC taisyklės.

    Dėl klaidos galėjo susidaryti nenuosekli „mempool“ būsena: viena transakcija būdavo pašalinama, bet jos „palikuonys“ (descendants) – ne, todėl kasėjų mazgams tapdavo sudėtinga sudaryti galiojančius bloko šablonus.

    Skelbiama, kad paveikti kasėjai turėdavo iš naujo paleisti savo mazgus, kad vėl galėtų kurti galiojančius blokų šablonus.

    Dvi vidutinio pavojingumo spragos

    Kita – vidutinio pavojingumo – spraga CVE-2025-62859 buvo susijusi su „compact blocks“ ir vadinamąja witness malleation. Teigiama, kad piktavalis tinklo dalyvis galėjo priversti mazgą vėluoti apdorojant blokus iki 10 minučių.

    Įspėjime pažymėta, kad ataka galėjo būti kartojama neribotai prieš mazgus, veikiančius „-blocksonly“ režimu, arba tais atvejais, kai užpuolikas kontroliavo visus tris didelio pralaidumo (high-bandwidth) ryšius.

    Trečioji spraga CVE-2025-62860 buvo aktuali tik specifinei, ne numatytajai konfigūracijai: kai naudota „-whitelist“ parinktis ir jos IP diapazonas apėmė „Tor“ tarpinį serverį (proxy). Tokiu atveju įeinantys „Tor“ ryšiai galėjo gauti „whitelist“ teises.

    „Bitcoin Core“ teigimu, „tūkstančiai“ pasiekiamų pagrindinio tinklo (mainnet) mazgų buvo suteikę „Tor“ ryšiams tokias teises, taip panaikindami dalį apsaugų nuo paslaugos trikdymo (DoS) ir privatumo mechanizmų. Mazgai, kuriuose „whitelist“ nenustatyta, šios problemos nepatyrė.

    Kada pasirodė pataisymai

    Skelbiama, kad „Bitcoin Core“ 30.0 versija su visų trijų spragų pataisymais išleista 2025 metų spalio 10 dieną, o 29.2 versija – 2025 metų spalio 14 dieną.

    Taip pat nurodoma, kad paskutinė pažeidžiama „Bitcoin Core“ versija šių metų spalio 27 dieną pasiekė „end of life“ (nebepalaikoma) būseną.

    Anksčiau viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi ir atskira informacija apie kitą – su atminties sauga susijusią – didelio pavojingumo „Bitcoin Core“ spragą, kuri taip pat buvo pataisyta dar prieš viešą atskleidimą.

  • OKX ir ICE lapkričio 23-ąją JAV startuos su tokenizuotų vertybinių popierių platforma

    OKX ir ICE lapkričio 23-ąją JAV startuos su tokenizuotų vertybinių popierių platforma

    Kriptovaliutų birža OKX ir „NYSE“ savininkė „Intercontinental Exchange“ (ICE) pranešė, kad jų bendra įmonė OKXICE lapkričio 23 dieną JAV planuoja paleisti tokenizuotų vertybinių popierių prekybos platformą.

    Šis startas vyksta pagal JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) penkerių metų „innovacijos išimties“ mechanizmą, kuris leidžia kurti naujus prekybos modelius ir tam tikrais atvejais nevykdyti registracijos taip, kaip tradicinėms biržoms.

    Platformos tikslas – perkelti dalį JAV kapitalo rinkų procesų „į blokų grandinę“ (on-chain), t. y. sudaryti sąlygas vertybinių popierių atitikmenims būti išleidžiamiems ir prekiaujamiems tokenizuota forma.

    Kartu ši iniciatyva kelia ir praktinių klausimų: pagal naują tvarką emitentai gali nuspręsti, kad nenori, jog jų akcijų tokenizuotos versijos būtų prekiaujamos konkrečiose platformose.

    Dešimtys įmonių pasirinko „opt-out“

    OKXICE startas paskelbtas tuo metu, kai vis daugiau bendrovių viešai priešinasi jų akcijų tokenizuotų versijų prekybai šioje platformoje.

    Pagal lapkričio 5 dienos pateikimą, iš viso 67 bendrovės buvo pasirinkusios „opt-out“ (atsisakyti), tarp jų – „Meta Platforms“, „The Home Depot“, „Netflix“, „Tesla“ ir „Costco“.

    Viešai įvardijamos priežastys siejamos su neapibrėžtumu, kaip tokenizavimas galėtų paveikti akcijų kainą, likvidumą ir svyravimus, taip pat su rizika, kad investuotojai gali klaidingai suprasti emitento vaidmenį ar dalyvavimą tokioje prekyboje.

    Kokie aktyvai bus siūlomi startuojant

    OKX ir ICE teigia iki šiol patvirtinusios 70 aktyvų iš emitentų, tarp kurių minimi „Coinbase“, „Circle“ ir „Robinhood“, taip pat 59 biržoje prekiaujami fondai (ETF).

    Platforma bus prieinama JAV klientams, turintiems „CeDeFi Wallet“ ir atlikusiems registracijos bei patikros (onboarding) procesą.

    Diskusijos dėl rinkos skaidrumo ir fragmentacijos

    Tokenizacijos kryptimi dirba ir kiti rinkos dalyviai – pavyzdžiui, „Nasdaq“ taip pat vysto tokenizacijos projektus ir bendradarbiauja su kriptobirža „Kraken“.

    Vis dėlto „Nasdaq“ viešai išsakė kritiškesnį požiūrį į SEC „innovacijos išimtį“: bendrovės teigimu, didesnė rizika yra ta, kad tokenizuoti vertybiniai popieriai gali būti perkelti už vyriausybės reguliuojamos Nacionalinės rinkos sistemos ribų.

    Anot „Nasdaq“ atstovų, tai gali reikšti prekybos fragmentaciją ir silpnesnį bendrą rinkos duomenų, atskaitomybės bei skaidrumo režimą, kuriuo šiandien remiasi akcijų prekyba JAV.