Pokémon kolekcinių kortų rinka, kuri daugeliui siejosi su vaikystės hobiu, per kelerius metus virto karštine, kurioje sukasi dideli pinigai, spekuliantai ir nusikaltėliai. Naujos serijos išparduodamos per minutes, o žmonės seka papildymus socialiniuose tinkluose ir renkasi į ilgas eiles prie parduotuvių.
Rinkos šuolį iliustruoja kolekcinių kortų kainų indeksai: 2004–2020 metais Pokémon kortų kainos pakilo 282 proc., o nuo 2020 metų fiksuotas dar įspūdingesnis, maždaug 1 350 proc. augimas. Toks tempas išstūmė šią nišą už įprasto kolekcionavimo ribų ir pritraukė investuotojų, ieškančių greito pelno.
Kaip kortos tapo investicija
Paklausą pastaraisiais metais maitina keli veiksniai: nostalgiją jaučiantys tūkstantmečio kartos pirkėjai, nuolat leidžiamos naujos serijos ir riboti jubiliejiniai leidimai. Papildomą impulsą duoda ir didelis dėmesys socialiniuose tinkluose, kur kortos aptarinėjamos beveik kaip biržos instrumentai.
Rinką kaitina ir garsūs sandoriai. Plačiai nuskambėjo atvejis, kai influencerius Loganas Paulas pardavė retą „Pikachu Illustrator“ kortą už daugiau nei 16 mln. JAV dolerių, tai yra apie 15 mln. eurų, nors anksčiau ją buvo įsigijęs už maždaug 4,7 mln. eurų.
Spekuliantai ir perpardavimo antkainiai
Gerbėjai spekuliantus vadina perpardavinėtojais, kurie iššluoja lentynas ir tą patį produktą iškart siūlo brangiau. Problemą didina automatizuotos pirkimo programos, dėl kurių elektroninės parduotuvės patiria apkrovas, o įprastam pirkėjui lieka tik antrinė rinka.
Perpardavimo kainos kai kuriais atvejais keliskart viršija oficialią kainą: Jungtinėje Karalystėje dėžutės, oficialiai kainuojančios apie 65 eurus, antrinėje rinkoje dažnai siūlomos už maždaug 120 eurų, o retesni, ypač paklausūs rinkiniai pasiekia ir apie 530 eurų ar didesnes sumas. Tokie skirtumai kuria trūkumo jausmą ir skatina impulsyvius pirkimus.
Nuo eilių iki vagysčių
Paklausos šuolis turi ir tamsiąją pusę: fiksuojami atvejai, kai dėl kortų kyla grumtynės, o parduotuvės tampa vagysčių taikiniais. Kai vertingiausios kortos aukcionuose parduodamos už milijonus eurų, didėja ir paskata nusikalsti dėl fizinių kortų atsargų.
Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad dalį pirkėjų sudaro ne tradiciniai kolekcininkai, o žmonės, siekiantys apsaugoti ar padidinti kapitalą alternatyviuose turto objektuose. Tarp aktyviausių dalyvių minimi ir tie, kurie anksčiau uždirbo iš kriptovaliutų, o dabar ieško naujų, emocijomis ir retumu paremtų investicijų.
Vis dėlto šalia spekuliacijos išlieka ir autentiškas kolekcionavimas: žmonės perka kortas norėdami užbaigti serijas ar turėti mėgstamų personažų korteles, o vietiniai kortų renginiai ir bendruomenės toliau plečiasi. Ekspertai pabrėžia, kad būtent pusiausvyra tarp tikrų kolekcininkų ir greito pelno ieškančių pirkėjų lems, ar ši rinka stabilizuosis, ar išliks itin nepastovi.
Leave a Reply