Tag: Kriptovaliutos

  • „Strategy“ sulaužė „niekada neparduoti“ pažadą: atsargų planas bitkoinui keičiasi

    „Strategy“ sulaužė „niekada neparduoti“ pažadą: atsargų planas bitkoinui keičiasi

    Vienas žinomiausių bitkoino kaupėjų tarp biržoje kotiruojamų bendrovių, „Strategy“, keičia iki šiol deklaruotą kryptį: naujausiuose finansiniuose komentaruose įmonė leido suprasti, kad ateityje gali parduoti dalį bitkoinų, jei tai bus naudinga akcininkams.

    Iki šiol „Strategy“ viešojoje erdvėje buvo siejama su idėja bitkoiną tik kaupti, o ne realizuoti. Tačiau bendrovė pradeda labiau akcentuoti balansinės struktūros valdymą ir tikslą didinti vadinamąjį bitkoinų kiekį vienai akcijai.

    Kas pasikeitė „Strategy“ strategijoje

    Bendrovės vadovai investuotojams aiškino, kad svarstytų bitkoino pardavimą dviem atvejais: siekiant sukaupti pinigų rezervą įsipareigojimams vykdyti arba mažinant skolą, jei tai ilguoju laikotarpiu pagerintų rodiklius akcininkams.

    „Mūsų galimybė parduoti bitkoiną tam, kad gautume JAV dolerių arba sumažintume skolą, jei tai didina vertę vienai akcijai, yra tai, ką ateityje svarstytume“, – sakė bendrovės vadovas Phong Le.

    Tokie signalai rinkai svarbūs, nes „Strategy“ bitkoino pirkimus istorijoje dažnai finansuodavo skolintomis lėšomis arba leisdama naujas akcijas. Tai reiškia, kad įmonės kapitalo kaina ir skolos aptarnavimas gali tapti kritiškai reikšmingi laikotarpiais, kai bitkoino kaina smunka.

    Nuostolis, rezervas ir skolos kaina

    „Strategy“ pranešė apie didelį grynąjį nuostolį dėl bitkoino kainos kritimo metų pradžioje, o tai parodo, kaip stipriai bendrovės finansiniai rezultatai priklauso nuo kriptovaliutos rinkos svyravimų.

    Svarbus pokytis yra ir tai, kad bendrovė susikūrė atskirą pinigų rezervą, skirtą vykdyti įsipareigojimus: mokėti dividendus privilegijuotų akcijų savininkams bei palūkanas už skolą. Tokia praktika rinkoje dažnai vertinama kaip bandymas sumažinti likvidumo riziką.

    Kriptoturto kainoms tampant nepastovesnėms, o palūkanų normoms išliekant svarbiu veiksniu kapitalo rinkose, įmonėms, kurios aktyviai naudoja svertą, tenka ieškoti lankstesnių sprendimų. Dėl to pažadas niekada neparduoti praktiškai gali virsti taisykle su išimtimis.

    Kiek bitkoinų turi „Strategy“

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, pirmojo ketvirčio pabaigoje „Strategy“ valdė 818 334 BTC, kurių įsigijimo vertė siekė 61,81 mlrd. JAV dolerių, o vidutinė įsigijimo kaina buvo apie 75 500 JAV dolerių už vienetą.

    Perskaičiavus apytiksliai pagal 0,93 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 57,5 mlrd. eurų. Toks dydis leidžia „Strategy“ išlikti viena didžiausių viešai kotiruojamų bendrovių, kurių balanse dominuoja bitkoinas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja savo pačios naudojamą rodiklį, siejamą su bitkoinų kiekiu vienai akcijai. Šis dydis gali keistis ne tik dėl pirkimų ar pardavimų, bet ir dėl naujų akcijų emisijų, skolų refinansavimo ar kitų kapitalo struktūros sprendimų.

    Investuotojams tai reiškia, kad „Strategy“ pasakojimas pamažu slenka nuo paprasto bitkoino kaupimo prie aktyvaus finansinio valdymo modelio, kur pelningumas ir rizika bus vertinami ne vien per bitkoino kainą, bet ir per įmonės skolos bei nuosavo kapitalo santykį.

  • Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje įsibėgėja politinė kova dėl kriptovaliutų rinkos priežiūros, kurią dar labiau paaštrino kriptovaliutų biržos „Zondacrypto“ istorija. Prokurorai tiria galimus klientų klaidinimo atvejus ir įtariamus nuostolius, o tema jau tapo įrankiu tarpusavio ginčuose tarp ministro pirmininko Donaldo Tusko stovyklos ir prezidento Karolo Nawrockio aplinkos.

    Tyrimą dėl „Zondacrypto“ pradėjo Katovicų regioninė prokuratūra, nurodžiusi, kad jis inicijuotas gavus nukentėjusių asmenų skundų ir pasirodžius pranešimams apie sunkumus atsiimant platformoje laikomas lėšas. Anot pareigūnų, vartotojai galėjo būti klaidinami dėl galimybės saugiai laikyti pinigus ir kriptoaktyvus, o tai esą lėmė finansinius sprendimus su nuostoliais.

    Reguliavimas tapo politiniu ginklu

    Vyriausybė šią situaciją naudoja argumentuodama, kad kriptoaktyvų rinka privalo būti griežčiau prižiūrima, nes priešingu atveju atsiveria erdvė apgavystėms ir chaosui. Finansų ministras Andrzejus Domańskis pabrėžė, kad be aiškių taisyklių investuotojų apsauga lieka skylėta, o pasitikėjimas rinka trupa greičiausiai.

    Tuo metu prezidento aplinka tikina nesanti prieš reguliavimą kaip tokį, tačiau kritikuoja pasirinktą modelį ir perspėja dėl perteklinių ribojimų. Pats Karolas Nawrockis viešai teigė, kad valdžios „bukais instrumentais“ vykdomas spaudimas gali išstumti iš Lenkijos ir sąžiningai dirbančias kriptoįmones, nors problemų tai neišspręstų.

    ES MiCA taisyklės ir veto šešėlis

    Konflikto centre atsidūrė ir Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo sistema MiCA, kuri numato bendrus reikalavimus rinkos dalyviams, paslaugų teikėjams ir vartotojų apsaugai. Donaldo Tusko stovykla sieja politinę įtampą su tuo, kad prezidentas anksčiau blokavo teisės aktus, kuriais MiCA nuostatos būtų perkeltos į nacionalinę teisę.

    Šioje istorijoje atsirado ir papildomas politinis užtaisas dėl „Zondacrypto“ ryšių su dešiniųjų renginiais bei organizacijomis. Viešai skelbta, kad su buvusiu teisingumo ministru siejama organizacija buvo gavusi paramą, o pati birža buvo matoma tarp rėmėjų ir didesniuose visuomeniniuose projektuose, įskaitant sporto rėmimą.

    Įtarimai, bėgantis vadovas ir teisiniai ginčai

    Skandalą kursto ir viešojoje erdvėje aptariama biržos vadovo Przemysławo Krali pozicija: jis teigia esantis nekaltas, o įmonė – moki. Vis dėlto žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad jis yra išvykęs į Izraelį, o dalis investuotojų ėmė telktis ieškodami teisinės pagalbos dėl patirtų nuostolių.

    Politinę temperatūrą pakėlė ir ministro pirmininko užuominos apie galimą „Zondacrypto“ finansavimo kilmę, siejant ją su Rusija, nors viešų įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikta. Opozicija tai vadina politizuotu puolimu, o dalis dešiniųjų lyderių jau stengiasi atsiriboti nuo biržos, kartu kritikuodami valdžios planus griežtinti rinkos priežiūrą.

    Kriptoaktyvų reguliavimo klausimas Lenkijoje dabar tapo daugiau nei vien finansų rinkos tema: jis persikelia į rinkimų strategijas, institucijų tarpusavio kovą ir pasitikėjimo valstybės gebėjimu prižiūrėti naujas finansines technologijas klausimą. Artėjant politiniams ciklams, „Zondacrypto“ byla greičiausiai ir toliau bus naudojama kaip argumentas tiek už griežtesnę kontrolę, tiek prieš ją.

  • IREN už maždaug 580 mln. eurų perima „Mirantis“: ką tai keičia DI debesų platformų lenktynėse

    IREN už maždaug 580 mln. eurų perima „Mirantis“: ką tai keičia DI debesų platformų lenktynėse

    IREN Limited paskelbė susitarusi įsigyti „Mirantis“ akcijų mainais, sandorį įvertinant maždaug 580 mln. eurų. Bendrovė, anksčiau plačiai sieta su bitkoinų kasimu, toliau persiorientuoja į DI infrastruktūrą ir debesijos paslaugas.

    Įsigijimu IREN prie savo DI debesų verslo prijungia programinės įrangos ir paslaugų sluoksnį. Tai svarbu įmonėms, kurios nori ne tik skaičiavimo galios, bet ir patikimų įrankių darbo krūviams diegti, valdyti bei automatizuoti.

    Kas yra „Mirantis“

    „Mirantis“ specializuojasi debesų infrastruktūros programinėje įrangoje ir sprendimuose, paremtuose „Kubernetes“ ekosistema. Šie įrankiai padeda automatizuoti konteinerizuotų programų diegimą, didinimą ir administravimą skirtingose infrastruktūrose.

    Tokio tipo technologijos yra kertinės, kai organizacijos kuria DI produktus, nes DI darbo krūviai dažnai yra mišrūs: apima duomenų paruošimą, mokymą, vertinimą ir diegimą gamybinėje aplinkoje. Valdymo sluoksnis leidžia greičiau perkelti sprendimus iš testavimo į realų naudojimą.

    Strateginis posūkis į DI

    Sandoris vyksta tuo metu, kai IREN aktyviai investuoja į GPU ir duomenų centrų pajėgumus, siekdama auginti DI debesijos platformą. Rinkoje didėja paklausa ne tik infrastruktūrai, bet ir pilnam paslaugų paketui, kai klientui nereikia pačiam integruoti atskirų komponentų.

    Analitikų vertinimu, tokie įsigijimai dažnai yra bandymas pasivyti pilno ciklo DI infrastruktūros tiekėjus, kurie siūlo tiek skaičiavimo resursus, tiek programinės įrangos „suklijavimą“ į vientisą produktą. Praktikoje tai reiškia greitesnį klientų įjungimą, aiškesnį atsakomybės pasidalijimą ir mažesnes integravimo rizikas.

    Kaip „Mirantis“ veiks po sandorio

    IREN nurodė, kad po užbaigimo „Mirantis“ turėtų veikti kaip atskira dukterinė bendrovė. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti produktų kryptį, esamus klientų kontraktus ir inžinerinę komandą, kartu suteikiant prieigą prie didesnių investicinių resursų.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI debesijos konkurencija persikelia į kitą lygį: vien skaičiavimo galios nebeužtenka, o laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti standartais paremtą, lengvai diegiamą ir valdomą platformą. Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai IREN sugebės integruoti „Mirantis“ sprendimus į savo komercinį pasiūlymą.

  • Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 pastaraisiais metais tapo skėčio terminu, apimančiu decentralizuoto interneto idėjas: blokų grandines, kriptoturtą, išmaniąsias sutartis ir skaitmeninės nuosavybės modelius. Šalininkai teigia, kad tai leidžia vartotojams turėti daugiau kontrolės, o paslaugoms veikti be vieno centrinio tarpininko.

    Praktikoje Web3 dažniausiai remiasi viešomis blokų grandinėmis, kuriose operacijos patvirtinamos paskirstytai, o taisyklės įgyvendinamos kodu. Dėl to atsirado nauji sprendimai, pavyzdžiui, decentralizuotos finansų paslaugos ir skaitmeninių tapatybių projektai, tačiau kartu išaugo rizikos dėl sukčiavimo ir techninių spragų.

    Kur Web3 jau veikia

    Ryškiausi Web3 pavyzdžiai matomi kripto turto prekyboje ir decentralizuotose programose, kur vartotojai jungiasi su kriptografinėmis piniginėmis. Tokiose sistemose operacijų logika dažnai valdoma išmaniosiomis sutartimis, todėl paslaugos gali veikti 24 valandas per parą be įprastų bankinių procesų.

    Vis dėlto decentralizacija ne visada reiškia visišką autonomiją: daugelis projektų priklauso nuo kūrėjų komandų, prieigos raktų valdymo ar išorinių duomenų tiekėjų. Dėl šios priežasties rinkoje daug dėmesio skiriama audito praktikai, kodų peržiūroms ir aiškiai atsakomybei, kas prižiūri kritinius komponentus.

    Institucinė kripto rinka ir reguliavimas

    Didėjant instituciniam susidomėjimui, kripto prekybos infrastruktūra tampa panašesnė į tradicines finansų rinkas: daugiau dėmesio skiriama likvidumui, rizikos valdymui, atitikties procedūroms ir patikimam atsiskaitymui. Instituciniai dalyviai paprastai ieško aiškių taisyklių ir prognozuojamos aplinkos, todėl reguliavimas tampa vienu svarbiausių Web3 plėtros veiksnių.

    Europos Sąjungoje ryškiausias pokytis yra MiCA reguliavimas, kuris nustato bendras kripto turto leidimo ir paslaugų teikimo taisykles. Tai turėtų mažinti teisinį neapibrėžtumą, tačiau kartu kelia reikalavimus dėl licencijavimo, vartotojų informavimo, kapitalo ir vidaus kontrolės.

    Kas svarbu skaitytojui šiandien

    Jei Web3 žadėjo internetą be tarpininkų, realybėje svarbiausia tampa pusiausvyra tarp inovacijų ir saugumo. Vartotojams tai reiškia būtinybę suprasti, kur saugomi privatūs raktai, kokios yra sandorių atšaukimo galimybės ir kas nutinka praradus prieigą prie piniginės.

    Verslui ir investuotojams Web3 šiuo metu yra ir galimybių, ir reputacinių rizikų laukas: nuo naujų atsiskaitymo bei nuosavybės modelių iki griežtėjančios priežiūros ir incidentų, galinčių ištrinti pasitikėjimą per kelias valandas. Dėl to rinkoje vis dažniau vertinami ne pažadai, o konkretūs naudojimo atvejai, skaidrumas ir atitiktis.

    Artimiausiu metu Web3 kryptį lems trys dalykai: kaip greitai bręs reguliavimo praktika, ar pavyks sumažinti saugumo incidentų skaičių ir kiek realių, vartotojui paprastų produktų pasieks masinę auditoriją. Iki tol Web3 išliks sritis, kurioje būtina atskirti technologinį potencialą nuo triukšmo.

  • „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė Pay.sh: DI agentai už API mokės tik už realų naudojimą

    „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė Pay.sh: DI agentai už API mokės tik už realų naudojimą

    Naujas modelis DI agentams

    „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė „Pay.sh“ – mokėjimų sistemą, skirtą DI agentams, kurie naudoja programavimo sąsajas (API) ir nori atsiskaityti už paslaugas pagal faktinį vartojimą. Sprendimas paremtas atviru standartu, leidžiančiu agentams atrasti paslaugas, prie jų prisijungti ir užklausas apmokėti stabiliosiomis kriptovaliutomis Solana tinkle.

    Šis modelis taikosi į vadinamąją agentinę ekonomiką, kai užduotis internete vis dažniau atlieka automatizuotos sistemos, o ne žmogus. Iki šiol tokios sistemos dažnai stringa ties paskyrų kūrimu, API raktų administravimu, minimaliomis mėnesinėmis įmokomis ar prenumeratomis.

    Kaip veikia „Pay.sh“

    Pagal skelbiamą informaciją, „Pay.sh“ naudoja x402 protokolą kaip vartus mokėjimams ir autentifikavimui, taip pat suderinamas su panašiais mašininių mokėjimų sprendimais. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali pasiekti API paslaugas ir atsiskaityti už konkrečią užklausą, o ne pirkti planą visam mėnesiui.

    Vartotojai gali susieti Solana piniginę su DI platformomis ir papildyti balansą mokėjimo kortele arba stabiliosiomis kriptovaliutomis. Tuomet agentai gali naršyti API paslaugų pasiūlą ir naudotis ja be atskiros registracijos pas kiekvieną tiekėją.

    „Google Cloud“ vaidmuo ir rinkos kryptis

    Sprendime naudojamas API tarpininkas „Google Cloud“ infrastruktūroje, kuris stovi tarp DI agento ir galinių „Google Cloud“ paslaugų. Tarp jų minimos „BigQuery“ duomenų analizei, „Gemini“ didžiųjų kalbos modelių užklausoms ir „Cloud Run“ konteinerių programoms.

    Tarpininkas autentifikuoja ir pakoreguoja agento užklausą, ją nukreipia į atitinkamą paslaugą, o mokėjimus prideda per integruotą protokolą. Tokiu būdu agento piniginė tampa jo tapatybe, o paslaugų vartojimas gali vykti be nuolat besikeičiančių prisijungimo raktų ar prenumeratų.

    „Agento Solana piniginė veikia kaip jo tapatybė, nereikia kurti „Google“ paskyros ar valdyti nuolat besikeičiančių prieigos duomenų“, – teigiama pranešime.

    „Pay.sh“ planuoja jungti ne tik oficialias „Google Cloud“ API, bet ir platesnį bendruomenės paslaugų teikėjų ratą, įskaitant ryšių, e. prekybos, blokų grandinės infrastruktūros ir duomenų analitikos sprendimus. Tokia kryptis atspindi rinkos bandymą sukurti DI agentams „mokėjimų bėgius“, kai už smulkias operacijas galima atsiskaityti greitai ir pigiai, o tiekėjai gauna aiškų apmokėjimą už kiekvieną užklausą.

  • „MoneyGram“ ir „Kraken“ susitarimas: kriptovaliutą bus galima atsiimti grynaisiais 100 šalių

    „MoneyGram“ ir „Kraken“ susitarimas: kriptovaliutą bus galima atsiimti grynaisiais 100 šalių

    Tarptautinių perlaidų bendrovė „MoneyGram“ pranešė pradedanti teikti kriptovaliutų išgryninimo paslaugą „Kraken“ platformos naudotojams. Tai reiškia, kad skaitmeninį turtą bus galima konvertuoti į fiat valiutą ir atsiimti grynaisiais pinigais plačiame „MoneyGram“ tinklo taškų tinkle.

    Paslauga startuoja maždaug 100 šalių ir remiasi „MoneyGram“ grynųjų pinigų išmokėjimo infrastruktūra, o „Kraken“ užtikrina likvidumą ir atitikties reikalavimus. Pagal bendrovių pateikiamą informaciją, naudotojai galės gauti momentines arba beveik momentines išmokas tūkstančiuose aptarnavimo vietų.

    „Skaitmeninis turtas tampa prasmingas tik tada, kai jis gali veikti kartu su finansų sistemomis, kuriomis žmonės jau pasitiki“, – sakė „Kraken“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Ardžunas Sethi.

    Praktinis šio sprendimo efektas – paprastesnis kelias nuo kriptovaliutos iki grynųjų pinigų, ypač regionuose, kur bankinių paslaugų prieinamumas ribotas, o grynieji vis dar dominuoja kasdienėse atsiskaitymų situacijose. Kita vertus, pačios bendrovės pažymi, kad paslaugai bus taikomi kintami mokesčiai, tad galutinė išgryninimo kaina priklausys nuo konkretaus taško ir šalies.

    „MoneyGram“ ir „Kraken“ teigia, kad partnerystė neturėtų apsiriboti vien grynųjų pinigų išmokėjimu. Tarp planuojamų krypčių įvardijami vietiniai bankiniai pervedimai ir tarpvalstybiniai pinigų srautai, kurie galėtų tapti alternatyva tradicinėms perlaidų schemoms.

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę rinkos tendenciją, kai kriptovaliutų sektorius vis aktyviau jungiasi su kasdieniais finansiniais kanalais: bankais, mokėjimų infrastruktūra ir grynųjų pinigų tinklais. Tokios integracijos paprastai vertinamos kaip bandymas padidinti skaitmeninio turto panaudojimą realiame gyvenime, kartu išlaikant griežtėjančius pinigų plovimo prevencijos ir klientų tapatybės nustatymo reikalavimus.

    „MoneyGram“ jau anksčiau stiprino ryšius su skaitmeninio turto ekosistema, o „Kraken“ pastaruoju metu taip pat plečia veiklą už biržos ribų, siekdama pasiūlyti daugiau finansinių paslaugų. Bendrovės tikisi, kad grynųjų pinigų išmokėjimo funkcija padės pritraukti naudotojus, kuriems svarbiausia yra greita ir suprantama prieiga prie lėšų, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi banku.

  • „Ripple“ vadovas perspėja: artimiausios dvi savaitės gali nulemti JAV kriptoturto įstatymą

    „Ripple“ vadovas perspėja: artimiausios dvi savaitės gali nulemti JAV kriptoturto įstatymą

    „Ripple“ generalinis direktorius Bradas Garlinghouse’as teigia, kad artimiausios dvi savaitės gali tapti lemiamos platesniam JAV kriptoturto reguliavimui, nes Senato Bankininkystės komitetas ruošiasi svarbiam posėdžiui po mėnesių strigčių. Pasak jo, jei komitetas šį mėnesį nesiims svarstymo procedūros, tikimybė, kad įstatymas pasieks finišą, smarkiai sumažės.

    Kalbėdamas konferencijoje „Consensus“ Majamyje, Garlinghouse’as pabrėžė, kad įstatymų leidybos langas greitai užsidaro dėl politinio kalendoriaus. Artėjant lapkritį vyksiantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams, Kongreso darbotvarkėje tradiciškai daugėja politinių klausimų, o sudėtingiems kompromisams lieka mažiau laiko.

    „Atvirai pasakius, jei tai neįvyks dabar, vėliau tikimybė smuks labai ryškiai, nes artėjant rinkimams tema taps per daug politiškai apkrauta“, – sakė Bradas Garlinghouse’as.

    JAV Kongrese svarstomas platesnis kriptoturto reguliavimo paketas siekia pirmą kartą aiškiau apibrėžti, kuri institucija už ką atsakinga federaliniu lygiu, ypač skirstant priežiūrą tarp Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) ir Prekių ateities sandorių prekybos komisijos (CFTC). Atstovų Rūmai anksčiau pritarė savo versijai, tačiau Senato kelyje procesą lėtino nesutarimai dėl stabilios vertės kriptovaliutų bei su jomis susijusių pajamingumo mechanizmų.

    Pastarosiomis dienomis senatoriai Angela Alsobrooks ir Thom Tillis paskelbė pasiekę kompromisą dėl stabilios vertės kriptovaliutų pajamingumo traktavimo, kuris, rinkos dalyvių vertinimu, galėtų atverti kelią komiteto balsavimui. Vis dėlto išlieka ir kiti ginčai, įskaitant interesų konfliktų rizikas kriptoturto sektoriuje ir politikų keliamus klausimus dėl neteisėtų finansų prevencijos.

    Jei Kongresas nespėtų priimti aiškaus reguliavimo, daugiau svorio ir toliau tektų reguliuotojų aiškinimams bei gairėms. Tačiau tokie dokumentai paprastai nėra tokie stabilūs kaip įstatymas, nes skirtingos administracijos gali keisti kryptį, o tai didina teisinę riziką rinkos dalyviams ir stabdo investicinius sprendimus.

    Garlinghouse’o poziciją formuoja ir ilgametė „Ripple“ teisinė kova su SEC. SEC dar 2020 metais padavė „Ripple“ į teismą, teigdama, kad bendrovė pritraukė apie 1,2 mlrd. eurų parduodama XRP kaip neįregistruotą vertybinį popierių; byla buvo pradėta per pirmąją Donaldo Trumpo administraciją ir tęsėsi vėliau.

    Niujorko teisėja vėliau nusprendė, kad dalis XRP pardavimų biržose, vadinamų programiniais, nepažeidė vertybinių popierių teisės, tačiau kai kurie tiesioginiai pardavimai instituciniams investuotojams buvo pripažinti vertybiniais popieriais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats XRP statusas priklauso nuo to, kaip jis platinamas, o tai, Garlinghouse’o teigimu, išryškina platesnę problemą: aiškumo trūkumą visam sektoriui.

    „Tai suteikė aiškumo XRP, bet kad pramonė realiai judėtų į priekį JAV, reikia tokio įstatymo, kuris aiškiai pasakytų, kaip vertinti ir kitą skaitmeninį turtą“, – sakė Bradas Garlinghouse’as.

    Kriptoturto bendrovės tikisi, kad aiškesnė jurisdikcijų riba tarp SEC ir CFTC sumažintų neapibrėžtumą, supaprastintų atitikties reikalavimus ir leistų atsakingiau plėtoti produktus JAV rinkoje. Tačiau kol politinės rizikos veiksniai išlieka, artimiausios savaitės gali tapti ne tik dar vienu procedūriniu etapu, bet ir sprendimu, ar Kongresas apskritai pajėgs susitarti dėl vieningo kriptoturto reguliavimo modelio.

  • „MoonPay“ įsigijo „Solana“ vykdymo sluoksnio kūrėją „DFlow“: ką tai keičia „Coinbase“ ir „Phantom“

    „MoonPay“ įsigijo „Solana“ vykdymo sluoksnio kūrėją „DFlow“: ką tai keičia „Coinbase“ ir „Phantom“

    Kriptovaliutų pirkimo ir įvedimo į rinką paslaugas teikianti „MoonPay“ paskelbė įsigijusi „DFlow“ – „Solana“ tinkle veikiantį vykdymo sluoksnį, naudojamą prekybos infrastruktūrai optimizuoti. Sandoris rodo, kad „MoonPay“ vis labiau plečia veiklą iš įprasto kriptovaliutų įsigijimo įrankio į gilesnę prekybos infrastruktūrą.

    „DFlow“ technologija plačiai taikoma vykdant sandorius ir maršrutuojant pavedimus „Solana“ ekosistemoje, o tarp jos naudotojų minimos „Coinbase“ ir „Phantom“. Pasak „MoonPay“, „DFlow“ per laiką yra apdorojusi daugiau nei 50 000 000 000 eurų kumuliacinę prekybos apimtį, o per mėnesį apdoroja apie 10 000 000 transakcijų.

    Kas yra „DFlow“ ir kuo ji svarbi

    Vykdymo sluoksnio sprendimai kriptovaliutų rinkoje sprendžia vieną jautriausių problemų: kaip užtikrinti stabilų, greitą ir prognozuojamą sandorių įvykdymą, kai likvidumas ir pavedimai išsiskaidę per skirtingas vietas tinkle. Būtent dėl to tokio tipo infrastruktūra daro tiesioginę įtaką vartotojo patirčiai, ypač aktyvios prekybos metu.

    „MoonPay“ teigimu, „DFlow“ padeda siekti didesnio patikimumo ir mastelio, o tai aktualu tiek didelės apimties prekybai, tiek naujos kartos programoms, kuriose naudojami automatizuoti sprendimai. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija, kad kripto paslaugų tiekėjai investuoja ne tik į vartotojui matomą aplikaciją, bet ir į infrastruktūrą, kuri užtikrina greitį bei mažesnę trintį.

    Ką tai reiškia „MoonPay“ strategijai

    Iki šiol „MoonPay“ daugeliui buvo žinoma kaip patogus būdas įsigyti kriptovaliutų banko kortele ar kitais mokėjimo metodais. Įsigijusi „DFlow“, bendrovė siunčia signalą, kad siekia tapti ne vien įėjimo vartais į kripto rinką, bet ir infrastruktūros žaidėja, galinčia aptarnauti platesnį spektrą – nuo prekybos platformų iki sudėtingesnių finansinių programų.

    Žiniasklaidoje skelbta, kad sandorio vertė galėjo siekti apie 88 000 000 eurų ir atsiskaityta bendrovės akcijomis, tačiau „MoonPay“ šios informacijos viešai nepatvirtino. Tokia praktika rinkoje nėra neįprasta, ypač kai bendrovės renkasi neatskleisti detalių, kol nebaigti visi formalūs procesai.

    Ryšys su prognozių rinkomis ir DI banga

    „MoonPay“ taip pat nurodė, kad „DFlow“ turi veiklos pėdsaką prognozių rinkų segmente, kuris pastaruoju metu sparčiai auga dėl vartotojų susidomėjimo naujais finansiniais produktais ir galimybe prekiauti „įvykiais“. Tokiose rinkose ypač svarbus sklandus ir patikimas pavedimų įvykdymas, nes kainos gali kisti greitai, o likvidumas būti nepastovus.

    Platesniame kontekste sandoris sutampa su kryptimi, kai kripto sektorius ieško būdų sujungti infrastruktūrą, automatizaciją ir naujas programų kategorijas, įskaitant DI paremtus sprendimus. Nors dauguma DI panaudojimo atvejų finansuose dar tik bręsta, būtent vykdymo ir patikimumo sluoksnis dažnai tampa esmine sąlyga, kad tokios programos veiktų be trikdžių.

    „Įtraukdami „DFlow“ vykdymo sluoksnį į „MoonPay“, pridedame greitį, patikimumą ir mastelį, reikalingą tiek didelės apimties prekybai, tiek naujos kartos agentų valdomoms finansinėms programoms“, – sakė „MoonPay“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Ivanas Soto-Wrightas.

    „„DFlow“ buvo kuriama tam, kad išspręstų vieną sunkiausių kripto problemų – patikimą vykdymą išskaidytoje grandinėje aplinkoje. Prisijungimas prie „MoonPay“ leis šią infrastruktūrą išplėsti globaliai“, – sakė „DFlow“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Niteshas Nathas.

  • „State Street“ ir „Galaxy“ pristatė fondą „Solana“ tinkle: kaip stabilios monetos bus „šluojamos“ į grąžą

    „State Street“ ir „Galaxy“ pristatė fondą „Solana“ tinkle: kaip stabilios monetos bus „šluojamos“ į grąžą

    „State Street Investment Management“ ir „Galaxy“ paskelbė pradedančios veikti naujos kartos investicinį produktą „State Street Galaxy Onchain Liquidity Sweep Fund“ (SWEEP). Tai tokenizuotas fondas, skirtas kvalifikuotiems investuotojams ir orientuotas į nuolatinį, 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę veikiantį pinigų valdymą blokų grandinėje.

    Fondas startuoja „Solana“ tinkle, o vėliau numatyta plėtra į „Stellar“ ir „Ethereum“. Sprendimo esmė paprasta: stabilios monetos gali būti automatiškai perkeliamos iš neveiksmingos laikymo formos į grąžą generuojantį instrumentą, išlaikant galimybę greitai įeiti ir išeiti.

    Kaip veiks SWEEP

    SWEEP naudoja „Galaxy“ tokenizavimo infrastruktūrą, o skaitmeninio turto saugotoju pasirinkta „Anchorage Digital“. Blokų grandinės duomenų ir sąveikos sluoksnį užtikrina „Chainlink“, kuris padeda pateikti onchain grynąją turto vertę ir palaikyti tarpgrandininį pranešimų perdavimą.

    Skelbiama, kad į fondą bus galima įnešti ir iš jo atsiimti lėšas naudojant „PayPal“ stabilųjį žetoną „PayPal USD“. Toks modelis taikomas siekiant, kad kriptoturto infrastruktūra būtų panaudojama per instituciniams investuotojams pažįstamą fondo formą.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Tokenizuoti pinigų rinkos ir iždo tipo produktai pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių sričių, nes leidžia sujungti tradicinių finansų procesus su blokų grandinės atsiskaitymo greičiu. SWEEP šiame kontekste primena kitus rinkoje jau veikiančius modelius, kai investuotojai siekia grąžos, paremtos konservatyvesnėmis priemonėmis, tačiau su skaitmeninio turto „bėgiais“.

    „State Street“ atskirai yra signalizavusi, kad sieks kurti tokenizuotas tradicinių fondų ir grynųjų pinigų produktų versijas, įskaitant pinigų rinkos fondus ir kitus instrumentus. Tai dera su platesne bankų ir turto valdytojų kryptimi ieškoti būdų, kaip pasiūlyti institucinį saugumą bei atitiktį, bet kartu naudotis onchain automatizavimu.

    „Šis fondas leidžia mums patikimai perkelti tradicinių finansų sprendimus į blokų grandinę, išlaikant dėmesį inovacijoms, rizikos valdymui ir klientų rezultatams“, – sakė „State Street Investment Management“ vadovė Yie-Hsin Hung.

    Platesnis fonas: partnerystės ir rezultatai

    Prieš tai buvo skelbta, kad „Ondo Finance“ turėjo remti fondo startą, o kaip atskaitos taškas minėta ir reikšminga pradinė investicija, siejusiama su maždaug 185 000 000 eurų suma. Vis dėlto naujausiame pranešime „Ondo Finance“ pavadinimas neminimas, todėl rinkoje lieka klausimų dėl galutinės struktūros ir dalyvių.

    Tuo pat metu „Galaxy“ pastaruoju metu skelbė patyrusi apie 191 000 000 eurų grynąjį nuostolį 2026 metų pirmąjį ketvirtį, kurį lėmė kriptoturto kainų smukimas. Bendrovė taip pat tęsia verslo transformaciją, įskaitant didelius duomenų centrų projektus ir teisinės registracijos pokyčius, kurie turėtų supaprastinti jos veiklą JAV rinkoje.

  • „SoFi“ plečia „SoFiUSD“ į „Solana“: bankas renkasi greitesnius ir pigesnius mokėjimus

    „SoFi“ plečia „SoFiUSD“ į „Solana“: bankas renkasi greitesnius ir pigesnius mokėjimus

    Stabilioji moneta keliasi į „Solana“

    Finansinių technologijų bendrovė „SoFi“ pranešė, kad pradės leisti savo stabiliosios vertės kriptovaliutą „SoFiUSD“ „Solana“ tinkle. Bendrovė kaip pagrindines priežastis įvardija mažesnius sandorių kaštus, greitesnį atsiskaitymą ir didesnį pralaidumą, kuris aktualus mokėjimams.

    „SoFiUSD“ yra visiškai rezervuota JAV dolerio stabilioji moneta, leidžiama per „SoFi Bank“. Tokia struktūra paprastai reiškia, kad emitentas teigia laikantis rezervus, skirtus padengti visą apyvartoje esančių žetonų kiekį.

    Kodėl pasirinkta „Solana“?

    „SoFi“ atstovai akcentuoja, kad mokėjimų scenarijuose svarbiausi yra keli veiksniai: kaina, atsiskaitymo greitis ir tinklo pralaidumas. Dėl šių savybių „Solana“ dažnai pasirenkama projektų, kurie siekia aptarnauti didelį operacijų srautą.

    „Manome, kad tai tinkama grandinė mokėjimams dėl kainos, atsiskaitymo greičio ir, galiausiai, pralaidumo“, – sakė „SoFi“ didžiojo verslo bankininkystės vadovas Benas Reynoldsas.

    Nuo „Ethereum“ iki platesnės infrastruktūros

    „SoFi“ stabilioji moneta buvo pristatyta 2025 metų pabaigoje, o iš pradžių ji veikė „Ethereum“ tinkle, numatant plėtrą į kitus tinklus. Perėjimas prie kelių tinklų strategijos leidžia emitentams pasiekti skirtingas ekosistemas ir derinti saugumo, likvidumo bei kaštų kompromisus.

    Bendrovė taip pat siekia pozicionuoti „SoFi Bank“ kaip stabiliosios monetos infrastruktūros teikėją bankams, finansinių technologijų įmonėms ir platformoms. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai stabiliosios monetos vis dažniau vertinamos kaip techninis atsiskaitymo sluoksnis, o ne tik kriptovaliutų prekybos priemonė.

    Dar vienas žingsnis šia kryptimi buvo bendradarbiavimo su „Mastercard“ plėtra, kai „SoFiUSD“ įvardyta kaip potenciali atsiskaitymo valiuta platesniame mokėjimų tinkle. Praktikoje tai gali reikšti dėmesį tarpbankiniams ar tarptautiniams atsiskaitymams, kuriuose svarbūs laikas, kaštai ir galimybė automatizuoti procesus.