CP v2

Tag: Kritinė infrastruktūra

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 artėja: kodėl kibernetinis saugumas tapo vadovų, ne tik IT, tema

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 jau netrukus suburs viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų lyderius diskusijai apie tai, kaip stiprinti atsparumą skaitmeninėms grėsmėms. Renginys vyks birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT skyrių atsakomybė, nes incidentai tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą, reputaciją ir klientų pasitikėjimą. Augant atakų automatizavimui ir DI naudojimui, rizikos valdymas vis dažniau persikelia į vadovų darbotvarkę.

    Kas keičiasi 2026 metais?

    Europos organizacijoms aktualūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir atitiktis reikalavimams, susijusiems su NIS2, nacionaliniais kibernetinio saugumo reguliavimais bei produkto saugumo prievolėmis. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiekimo grandinių kontrolei, incidentų pranešimui ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei.

    Renginio darbotvarkėje numatytos temos apims kritinės infrastruktūros apsaugą, debesijos saugumą, duomenų centrų vaidmenį, dezinformacijos poveikį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio žadama skirti ir žmonių veiksniui, nes socialinė inžinerija išlieka viena dažniausių sėkmingų įsilaužimų priežasčių.

    Nuo strategijos iki incidentų valdymo

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 programoje numatytos diskusijos apie organizacijų pasirengimą krizėms, rizikos valdymą ir praktinius atsparumo didinimo scenarijus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra SOC ir CSIRT pajėgumų kūrimas, veiklos tęstinumo planai ir pasirengimas masinėms atakoms.

    Renginyje dalyvaus administracijos, pramonės, gynybos sektoriaus, mokslo ir saugumo technologijų atstovai, o diskusijose tikimasi suderinti strateginį ir operacinį požiūrį. Toks formatas svarbus todėl, kad realūs incidentai beveik visada paliečia ir procesus, ir žmones, ir technologijas vienu metu.

    Ataskaita ir apdovanojimai

    Konferencijos metu planuojama pristatyti šių metų „Cyberportretu Polskiego Biznesu“ leidimą, kuriame apibendrinama, kaip organizacijos vertina grėsmes ir kiek yra pasirengusios incidentams. Tokios apžvalgos paprastai padeda palyginti brandą skirtinguose sektoriuose ir identifikuoti dažniausiai pasikartojančias spragas.

    Taip pat numatomas CYBERSEC Awards konkursas, kuriuo bus siekiama išskirti sprendimus ir žmones, darančius apčiuopiamą poveikį skaitmeninės gynybos stiprinimui. Organizatoriai skelbia keturias kategorijas: Metų inovacija, Metų įmonė, Lyderis kibernetinėje edukacijoje ir Kibernetinio saugumo meistras.

    „Kibernetinis saugumas nebėra tema tik IT skyriams. Tai veiklos tęstinumas, valstybės saugumas ir visuomenės pasitikėjimas“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Dalyvauti norintys asmenys registraciją paprastai atlieka per oficialų renginio puslapį iki organizatorių nurodyto termino. Kadangi vietų skaičius tokio masto renginiuose dažnai ribojamas, įmonės ir institucijos paprastai iš anksto planuoja komandų dalyvavimą pagal aktualiausias temas.

  • Antidronų sistemos kritinei infrastruktūrai stringa: savivaldybės sako, kad trukdo teisės spragos

    Augant dronų keliamai rizikai Europoje, savivaldybės ir kritinės infrastruktūros valdytojai vis dažniau kalba apie akivaizdžią spragą: poreikis apsisaugoti yra, tačiau teisinės ir finansavimo taisyklės ne visur leidžia greitai įsigyti ir naudoti antidronų sprendimus. Praktikoje tai reiškia, kad vandenvietės, nuotekų valyklos, energetikos objektai ar masiniai renginiai gali likti be papildomos apsaugos.

    Problema ypač išryškėja ten, kur antidronų technologijos remiasi radijo ryšio slopinimu ar perėmimu. Tokios priemonės gali paveikti teisėtą ryšį ir navigaciją, todėl daugelyje valstybių jų naudojimas paliekamas tik policijai, kariuomenei ar kitoms specialiosioms tarnyboms, o civiliniai objektų valdytojai be aiškaus mandato rizikuoja pažeisti taisykles.

    Kur stringa pirkimai ir naudojimas

    Kritinės infrastruktūros apsauga nuo dronų dažniausiai prasideda nuo aptikimo, identifikavimo ir sprendimo, ką daryti toliau. Aptikimo sistemos, tokios kaip radarai, radijo dažnių jutikliai ar optinės kameros, paprastai kelia mažiau teisinių klausimų, tačiau neutralizavimo etapas tampa sudėtingas.

    Neutralizavimo priemonės apima ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį drono sustabdymą. Būtent radijo ryšio slopinimas, dažnai vadinamas slopintuvais, daug kur laikomas griežtai reguliuojama priemone, nes gali sutrikdyti teisėtų vartotojų ryšį ir kelti riziką aviacijos saugai.

    Kodėl savivaldybėms neužtenka vien noro

    Savivaldybės argumentuoja, kad dronai naudojami ne tik teisėtiems tikslams, bet ir provokacijoms, draudžiamam filmavimui, panikos kėlimui ar net bandymams sutrikdyti svarbių objektų veiklą. Todėl jos nori turėti mobilias antidronų komandas, kurias būtų galima greitai perdislokuoti į renginių vietas ar prie svarbių objektų.

    Tačiau net ir įsigijus sistemą, praktinis jos panaudojimas dažnai priklauso nuo to, ar vietoje gali veikti teisę neutralizuoti turinčios tarnybos. Tai sukuria situaciją, kai civilinis objektų valdytojas gali aptikti grėsmę, bet galutinį veiksmą privalo perduoti institucijoms, kurių resursai riboti.

    „Norime apsaugoti renginius ir kritinę infrastruktūrą, bet be aiškių taisyklių ir finansavimo sprendimai stringa“, – sakė vienos savivaldybės atstovas.

    Rizika: nuo renginių iki infrastruktūros sabotažo

    Masiniuose renginiuose dronai gali tapti incidentų katalizatoriumi, nes užtenka vieno skrydžio virš minios, kad kiltų sumaištis. Kitu atveju dronas gali gabenti nedidelius pavojingus krovinius arba būti naudojamas žvalgybai, renkant vaizdus ir informaciją apie apsaugos perimetrą.

    Kritinės infrastruktūros atveju pavojus yra sisteminis: vandens tiekimo, nuotekų valymo ar energetikos objektuose net trumpalaikis sutrikdymas gali turėti plataus masto pasekmių. Dėl to ES lygmeniu vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti atsparumą, o antidronų priemonės vis dažniau vertinamos kaip bendros saugos sistemos dalis.

    Ką keistų aiškesnis reguliavimas

    Aiškesnės taisyklės paprastai reikštų tris dalykus: kas tiksliai gali naudoti neutralizavimo priemones, kokiomis sąlygomis ir kaip dokumentuojamas sprendimas. Tai leistų savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams planuoti pirkimus nebijant, kad įranga liks nepanaudojama dėl teisinės rizikos.

    Kartu svarbus ir finansavimo klausimas, nes antidronų sprendimai dažnai reikalauja ne tik įrangos, bet ir apmokytų operatorių, integracijos su stebėjimo sistemomis bei nuolatinės priežiūros. Be stabilaus finansavimo modelio apsauga dažnai lieka fragmentiška, priklausoma nuo atskirų projektų ar tarnybų galimybių.

  • JAV taikiklyje – su Iranu siejami įsilaužėliai: taikėsi į degalinių sistemas, skylė gąsdina

    JAV taikiklyje – su Iranu siejami įsilaužėliai: taikėsi į degalinių sistemas, skylė gąsdina

    JAV žvalgybos ir kibernetinio saugumo pareigūnai aiškinasi virtinę incidentų, kai buvo taikomasi į degalinių įrangą, skirtą stebėti kuro lygį talpyklose. Tyrimo kryptis, apie kurią pranešė JAV žiniasklaida, veda į su Iranu siejamus įsilaužėlius, nors galutinis priskyrimas dažnai būna sudėtingas.

    Pasak su tyrimu susipažinusių šaltinių, atakuoti bandyta automatines degalų talpyklų matavimo sistemas, kurios kai kuriose vietose buvo prijungtos prie interneto be bazinių apsaugos priemonių. Tokiu atveju užpuolikai gali pasiekti nuotolinę prieigą, perimti valdymą ar iškraipyti rodomus duomenis, sukeldami klaidingus signalus apie atsargas.

    Svarbi detalė ta, kad viešai aptartuose epizoduose nebuvo pranešta apie fizinę žalą ar realų kuro kiekio pakeitimą talpyklose. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien galimybė manipuliuoti stebėsenos duomenimis gali turėti rimtų pasekmių tiek logistikai, tiek reagavimui į incidentus, ypač jei tokios sistemos susietos su kitais procesais.

    Kas yra ATG ir kodėl tai rizika

    Automatinės talpyklų matavimo sistemos, dažnai vadinamos ATG, naudojamos degalinėse ir kuro bazėse kuro lygiui, nuotėkiams bei kitiems parametrams sekti. Problema kyla tada, kai tokia įranga paliekama pasiekiama iš išorės, naudojami silpni slaptažodžiai, neįjungiamas šifravimas arba neatnaujinama programinė įranga.

    Tokios spragos pavojingos ne vien dėl duomenų klastojimo. Jei pažeidžiamas ryšys su kitomis sistemomis, atsiranda prielaidos trikdyti tiekimo grandines, sukelti prastovas, klaidingai nukreipti degalų pristatymus ar apsunkinti avarijų prevenciją.

    Iranas ir kibernetinės kampanijos prieš infrastruktūrą

    JAV institucijos pastaraisiais metais ne kartą įspėjo, kad su Iranu siejamos grupės domisi kritine infrastruktūra, įskaitant energetikos, vandentvarkos ir pramonės valdymo sistemas. Po 2023 metais paaštrėjusių geopolitinių įtampų fiksuota daugiau bandymų pasinaudoti prastai apsaugota įranga ir viešai prieinamais valdymo skydais.

    Kibernetinių atakų priskyrimas konkrečiai valstybei ar grupei paprastai remiasi techniniais pėdsakais, infrastruktūros analize ir žvalgybine informacija, tačiau užpuolikai dažnai slepia kilmę, naudoja tarpinę infrastruktūrą ir klaidinančius elementus. Dėl to net ir esant stipriems įtarimams oficialūs vertinimai dažnai formuluojami atsargiai.

    Kodėl perspėjimai vėl sugrįžo į darbotvarkę

    Kritinės infrastruktūros pažeidžiamumų tema JAV kartojasi ne vienerius metus, o ATG sistemų rizikos buvo aptariamos dar ankstesnį dešimtmetį. Saugumo tyrėjai yra demonstravę, kad net paprastas, viešai matomas įrenginys gali pritraukti įsilaužėlių dėmesį, jei nėra tinkamai izoliuotas nuo interneto.

    Pastaruoju metu papildomu iššūkiu tampa ir tai, kad dirbtinis intelektas mažina techninį slenkstį atakoms planuoti, automatizuoja pažeidžiamų įrenginių paiešką ir pagreitina socialinės inžinerijos kampanijas. Tai nereiškia, kad DI sukuria naujas spragas, tačiau gali paspartinti jų išnaudojimą, jei bazinė higiena organizacijose neįgyvendinta.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia pamoka iš tokių incidentų paprasta: net ir be tiesioginių sugadinimų vien prieiga prie kritinių stebėsenos sistemų yra raudona vėliava. Tokių rizikų mažinimui būtini tinklo segmentavimas, nuotolinės prieigos ribojimas, atnaujinimai, auditas ir nuolatinis stebėjimas.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM už mėnesio: Katovicuose susitiks regiono kibernetinio saugumo lyderiai

    CYBERSEC EXPO & FORUM – vienas didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje – vyks po mėnesio, birželio 15–16 dienomis, Katovicuose esančiame Tarptautiniame kongresų centre. Organizatoriai skelbia, kad šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama valstybės ir verslo atsakomybei už duomenų, sistemų bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Renginio programoje numatytos diskusijos apie tai, kaip kibernetinis saugumas tampa kasdienio valstybės veikimo pagrindu: nuo viešųjų paslaugų tęstinumo iki energetikos, sveikatos apsaugos ir tiekimo grandinių atsparumo. Dėl augančios geopolitinės įtampos ir didėjančio incidentų skaičiaus organizacijos vis dažniau kibernetinę riziką vertina kaip strateginį, o ne vien IT klausimą.

    Kas susitiks Katovicuose?

    Pasak organizatorių, į Katovicus kviečiami viešojo sektoriaus, savivaldos, pramonės, gynybos, technologijų bendrovių ir mokslo atstovai, taip pat praktikai, kasdien dirbantys su incidentų prevencija ir valdymu. Tokia auditorija leidžia vienoje vietoje aptarti tiek reguliacinius pokyčius, tiek realius saugumo sprendimus, kurie veikia organizacijose.

    Vienas iš akcentų – bendradarbiavimo modeliai tarp valstybės institucijų ir privataus sektoriaus, kai reikia apsaugoti kritines paslaugas ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Kartu tai erdvė aptarti, kaip kibernetinis saugumas integruojamas į pirkimus, tiekėjų atranką ir technologinę politiką, kai vis svarbesnė tampa skaitmeninė suvereniteto tema.

    „Šiandien, kai didėja geopolitinė ir reguliacinė įtampa, sprendimai dėl technologinio suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir gebėjimo reaguoti į incidentus tampa lemiantys regiono atsparumui“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

    NIS2, nacionaliniai įstatymai ir praktika

    Programoje numatomos diskusijos apie NIS2 direktyvos įgyvendinimo kryptis ir nacionalinių kibernetinio saugumo reikalavimų taikymą organizacijose. Europos Sąjungoje NIS2 plečia sektorių ratą, didina vadovų atsakomybę ir kelia griežtesnius incidentų pranešimo bei rizikos valdymo standartus, todėl pasirengimas tampa aktualus ne tik didelėms, bet ir vidutinėms įmonėms.

    Renginyje taip pat ketinama kalbėti apie investicijų į saugumą finansavimą, kompetencijų trūkumą ir tai, kaip stiprinti vietos technologijų ekosistemą. Praktinėse temose numatomi saugumo operacijų centrų, incidentų reagavimo komandų, rizikų valdymo ir krizinių scenarijų planavimo klausimai.

    DI ir dezinformacija – tarp svarbiausių temų

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro DI taikymas saugume: nuo automatizuotos grėsmių analizės iki DI naudojimo tiek gynybai, tiek puolimui. Ekspertai pabrėžia, kad DI įrankiai didina aptikimo greitį, tačiau kartu kelia naujų rizikų, pavyzdžiui, sudėtingesnių socialinės inžinerijos atakų ar automatizuotų pažeidžiamumų paieškų.

    Kitas svarbus segmentas – dezinformacijos valdymas ir visuomenės atsparumo stiprinimas, ypač kai informacinės operacijos vis dažniau derinamos su kibernetiniais incidentais. Organizatoriai taip pat išskiria debesijos, duomenų centrų saugumą ir išmaniųjų miestų sprendimų apsaugą, kur svarbi tampa tiek technologija, tiek valdysena.

    Šių metų naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimai, kuriais bus siekiama įvertinti lyderius, inovatorius ir institucijas, prisidedančias prie regiono skaitmeninio atsparumo. Organizatoriai kviečia aktyviai įsitraukti į kandidatų teikimą ir balsavimą.

  • Krzysztofas Bondarykas traukiasi iš MSWiA ryšių projekto: neoficialiai minimas jo vaidmuo Exatelyje

    Buvęs Lenkijos Vidaus saugumo agentūros vadovas Krzysztofas Bondarykas nustojo vadovauti MSWiA vykdomai saugaus valstybės ryšio programai, kuri laikoma vienu jautriausių nacionalinio saugumo projektų. Šia sistema siekiama užtikrinti patikimą valdžios, tarnybų ir krizių valdymo struktūrų komunikaciją karo ar didelės krizės atveju.

    Lenkijos žiniasklaidos ir saugumo sektoriaus šaltinių teigimu, pasikeitimas nereiškia Bondaryko pasitraukimo iš saugumo darbotvarkės. Jis ir toliau eina MSWiA Saugumo ir gynybos reikalų departamento direktoriaus pareigas, o viešai akcentuojama, kad jam pavestos kitos užduotys, susijusios su kritinės infrastruktūros parengtimi grėsmėms.

    Projektas įstrigo dėl interesų

    Šis sprendimas priimtas programai atsidūrus sudėtingoje fazėje: užkulisiuose jau kurį laiką kalbama apie institucinius ginčus ir skirtingų organizacijų lūkesčius. Nors technologinis tikslas aiškus, praktikoje tai reiškia bandymą suvienodinti skirtingas ryšio sistemas, procedūras ir atsakomybių ribas.

    Tokiuose projektuose dažnai kebliausia ne įrangos pasirinkimas, o valdymo modelis: kas turės galutinę kontrolę, kas finansuos plėtrą ir kas prisiims atsakomybę už kibernetinę riziką. Įtampa didėja, kai institucijos, turinčios savo ryšio grandines, nenori prarasti autonomijos ir įtakos.

    Exatel vėl minimas kaip ašis

    Neoficialiai kalbama, kad Bondarykas artimiausiu metu gali gauti reikšmingą vaidmenį Exatel – valstybei svarbioje telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo infrastruktūrą vystančioje bendrovėje. Toks žingsnis būtų reikšmingas todėl, kad Exatel laikomas vienu iš pagrindinių saugaus valstybės ryšio programos techninių ir organizacinių ramsčių.

    Kadangi Bondarykas išlieka MSWiA departamento vadovu, realistiškesnis scenarijus – ne vykdomosios valdysenos pareigos, o priežiūrinis vaidmuo. Toks modelis leistų išlaikyti politinį ir institucinį svorį, bet formaliai nesikirsti su kasdieniu įmonės valdymu.

    Pinigai ir signalai apie prioritetą

    Exatel pastaraisiais metais stiprino pozicijas kaip kritinės infrastruktūros operatorius: plėtoja šviesolaidinius tinklus, duomenų centrų pajėgumus ir sprendimus, skirtus valstybės institucijų tinklų apsaugai. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai valstybės ryšio ir kibernetinio atsparumo projektai vis labiau remiasi centralizuojamomis, audituojamomis platformomis ir tiekimo grandinių kontrolės principais.

    Viešai skelbta, kad Exatel buvo papildomai kapitalizuota reikšminga suma, kuri, perskaičiavus iš zlotų, siekia apie 52 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai siunčia aiškų signalą, kad bendrovės vaidmuo strategiškai svarbiuose projektuose ne mažinamas, o priešingai – stiprinamas.

    Jeigu Bondaryko perėjimas į Exatel pasitvirtintų, tai galėtų tapti ženklu, kad saugaus valstybės ryšio programa perkonfigūruojama, o jos įgyvendinimo centras stumiamas arčiau kritinę infrastruktūrą valdančių pajėgumų. Tai taip pat galėtų pakeisti jėgų balansą tarp administracijos, saugumo tarnybų, kariuomenės ir telekomunikacijų sektoriaus, kurie iki šiol varžėsi dėl įtakos projekto architektūrai.

  • „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ derasi su Europos Komisija dėl galimybės ES institucijoms suteikti prieigą prie pažangaus modelio, skirto programinės įrangos pažeidžiamumams nustatyti. Šis žingsnis Briuselyje vertinamas kaip reikšmingas postūmis, nes pastarosiomis savaitėmis Europos pareigūnai ieškojo būdų geriau suprasti naujos kartos DI keliamas kibernetines rizikas.

    Pagrindinė idėja yra suteikti prieigą ne plačiajai visuomenei, o reguliuotojams ir saugumo institucijoms, kad jos galėtų įvertinti, kaip toks modelis gali būti panaudotas gynybai. Kartu tai leidžia stebėti, ar saugikliai, ribojantys piktnaudžiavimą, veikia praktikoje.

    Modelis, kuris randa spragas

    Pagal viešai aptariamą iniciatyvą ES institucijos galėtų susipažinti su kibernetikai pritaikyta pažangiausio „OpenAI“ modelio versija, galinčia padėti identifikuoti programinės įrangos silpnas vietas. Tokie įrankiai saugumo komandoms gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką, padėti prioritetizuoti pataisas ir geriau įvertinti realų rizikos lygį.

    Vis dėlto ta pati technologija kelia ir akivaizdžią grėsmę: jei modelis per daug „leidžiantis“, jis gali palengvinti kenkėjams spragų išnaudojimą ar atakų planavimą. Dėl to įprastai tokie modeliai turi papildomus apribojimus, o prieigos kontrolė tampa kritiškai svarbi.

    Kontrastas su „Anthropic“ ir politinis spaudimas

    „OpenAI“ pasiūlymas išryškino skirtumus tarp didžiųjų DI kūrėjų, kaip jie dalijasi jautriomis kibernetinėmis galimybėmis su valdžios institucijomis. Europos pareigūnai buvo viešai išreiškę nepasitenkinimą, kad konkurentės „Anthropic“ modelis „Mythos“ ES pusėje ilgiau išliko sunkiai pasiekiamas.

    Briuselyje dėl to augo įtampa: dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių siekė daugiau koordinacijos bei informacijos, kad Europa nebūtų priversta laukti, kol privačios bendrovės pačios nuspręs, kas ir kada gali vertinti rizikingiausius DI pajėgumus.

    „Riba tarp to, kas padeda gintis, ir to, kas gali būti panaudota pulti, yra labai plona, todėl prieigą turi vertinti ne vien pačios įmonės“, – sakė iniciatyvai vadovaujantis „OpenAI“ atstovas George’as Osborne’as.

    Kodėl tai svarbu Europos infrastruktūrai

    Europos Komisijos atstovai šį atvirumą sieja su galimybe geriau prižiūrėti, kaip tokie modeliai diegiami ir ar neatsiranda naujų sisteminių grėsmių. Praktinis tikslas yra sustiprinti institucijų, komunalinių paslaugų, energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros atsparumą, nes DI paremtų kibernetinių atakų mastas, tikėtina, augs.

    ES reguliavimo aplinkoje tai dera su platesne kryptimi: didesniu modelių skaidrumu, rizikos vertinimu ir testavimu, ypač kai kalbama apie pažangius, vadinamuosius „frontier“ tipo DI sprendimus. Kuo anksčiau reguliuotojai gauna realią prieigą vertinimui, tuo mažesnė tikimybė, kad saugumo spragos bus pastebėtos tik po plataus diegimo.

    Tolesnės derybos su Europos Komisija turėtų parodyti, kokiomis sąlygomis prieiga būtų suteikiama, kokio lygio modelio versija būtų prieinama ir kokie saugos bei atskaitomybės mechanizmai būtų taikomi. Nuo šių sprendimų priklausys, ar žingsnis taps precedentu kitoms DI bendrovėms, ar liks išimtimi.

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • „Rheinmetall“ ir „Deutsche Telekom“ kurs sistemas: tikslas – apsaugoti Vokietijos miestus nuo dronų

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorius „Deutsche Telekom“ paskelbė pradedantys partnerystę, kurios tikslas – kurti integruotus sprendimus miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai nuo dronų grėsmių. Bendrovės teigia sieksiančios sujungti oro gynybos, jutiklių, ryšių ir kibernetinio saugumo kompetencijas.

    Partnerystė pristatoma kaip atsakas į augantį neteisėtą bepiločių orlaivių naudojimą ir pasikartojančius sabotažo atvejus. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai, kai dronai pasirodo šalia oro uostų, uostų, energetikos objektų, masinių renginių ar karinės paskirties infrastruktūros.

    Kaip veikia antidronų sistemos?

    Tokios sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: pirmiausia dronas aptinkamas jutikliais, tuomet identifikuojamas ir įvertinama rizika, o galiausiai pasirenkamas neutralizavimo būdas. Neutralizavimas gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį numušimą, priklausomai nuo aplinkos ir teisinių ribojimų.

    „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris pabrėžė, kad efektyviai gynybai reikia derinti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus. Tai reiškia, kad vien aptikimo nepakanka: būtini tiek patikimi ryšiai, tiek priemonės, leidžiančios greitai ir tiksliai reaguoti realiomis miesto sąlygomis.

    „Efektyvi gynyba reikalauja sujungti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus“, – sakė Arminas Pappergeris.

    Ryšys, duomenys ir debesija

    „Deutsche Telekom“ į partnerystę atsineša ryšio infrastruktūros, duomenų analizės ir debesijos sprendimus, kurie svarbūs valdant didelius jutiklių srautus ir užtikrinant greitą informacijos perdavimą atsakingoms tarnyboms. Tokiose sistemose ryšio patikimumas ir atsparumas trikdymui yra kritinis veiksnys, ypač jei sprendimai diegiami tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Operatorius nurodo, kad panašias technologijas jau buvo pritaikęs bendradarbiaudamas su policija per 2024 metais Vokietijoje vykusį Europos futbolo čempionatą. Tuo metu prie stadionų buvo užfiksuota neatpažintų dronų, kurie vėliau buvo neutralizuoti, o tokie atvejai tapo papildomu signalu apie realias grėsmes masiniuose renginiuose.

    Kur tai gali būti panaudota?

    „Rheinmetall“ turi atskirą padalinį, kuriantis ir gaminantis oro gynybos bei dronų sistemas, todėl partnerystė orientuota ne tik į teorinius modelius, bet ir į praktinį diegimą. Koncernas skelbė, kad jau dalyvauja stiprinant Hamburgo komercinio ir karinio uosto apsaugą nuo galimų dronų atakų.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestų apsaugos sprendimai turi derinti technologinį efektyvumą su saugumo ir privatumo reikalavimais: ypač kai naudojami sensoriai, vaizdo analizė, ryšio stebėsena ar automatizuotas grėsmių vertinimas. Todėl tikėtina, kad tokio tipo projektai bus kuriami glaudžiai derinant technines galimybes su teisėsaugos ir reguliuotojų nustatytomis taisyklėmis.

  • Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Augant bepiločių grėsmei Europoje, Vokietijos mokslininkai pristatė neįprastą priešdroninę idėją, kuri gali būti gerokai pigesnė už raketinius ar sudėtingus elektroninius sprendimus. Karlsrūhės technologijos instituto komanda siūlo dronus ore fiziškai neutralizuoti plonomis metalinėmis grandinėmis.

    Pagrindinis sumanymas paprastas: ne sunaikinti taikinį, o sutrikdyti jo skrydį ir priversti kontroliuojamai kristi. Grandinės paleidžiamos į artėjantį droną, o kontaktavusios greitai apsiveja korpusą ir svarbiausia – užblokuoja besisukančius rotorius.

    Kūrėjai įkvėpimo ieškojo senoje mėtymo ginklo idėjoje, žinomoje kaip bola, kai keli svoriai sujungti virvėmis ir skirti suvaržyti judantį taikinį. Šiuolaikinėje versijoje virves pakeitus plonomis grandinėmis, jos geriau atlaiko dinaminį smūgį ir efektyviau „įsikabina“ į greitai besisukančias drono dalis.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad tokiam sprendimui nereikia brangių efektorių ar sudėtingų sistemų, kurios būtų pritaikytos brangiai kainuojančiam taikinio sunaikinimui. Civilinių objektų apsaugai dažnai svarbiau saugiai sustabdyti droną, sumažinant šalutinę žalą ir veikimo kainą.

    Dronų incidentų prie jautrių objektų daugėja, o tai kelia spaudimą ieškoti greitai diegiamų priemonių. Tokie įvykiai ypač aktualūs šalia oro uostų, pramonės įrenginių ar kritinės infrastruktūros, kur net trumpas skrydžio trikdymas gali sukelti didelių padarinių.

    Tyrėjų komanda atliko kompiuterines simuliacijas, kuriose vertino 3–4 milimetrų storio grandinių elgseną susidūrimo metu, įskaitant trintį, geometriją ir judesio dinamiką. Taip pat atlikti balistiniai bandymai, kurie, pasak projekto autorių, patvirtino pagrindines prielaidas.

    Kitas etapas – platesni bandymai artimesnėmis realioms sąlygoms, siekiant įvertinti veikimą skirtingais atstumais, prieš įvairių dydžių dronus ir esant vėjui. Jei rezultatai pasiteisins, technologija galėtų papildyti jau naudojamų priemonių arsenalą ten, kur reikia paprasto, greito ir ekonomiško perėmimo.

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.