CP v2

Tag: Krizių valdymas

  • Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio vadovai Vilniuje: forume įvardijo, kas pirmosiomis krizės valandomis gali nulemti viską

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė Vilniuje dalyvavo Susisiekimo ministerijos surengtame Transporto saugumo forume Saugesnis rytojus prasideda dabar.

    Renginys subūrė daugiau kaip 100 institucijų, savivaldybių, strateginių transporto ir ryšių įmonių bei akademinės bendruomenės atstovų. Pagrindinis dėmesys sutelktas į transporto sistemos atsparumą ir strateginės infrastruktūros veiklos tęstinumą krizių metu.

    Akcentas – kritinė infrastruktūra

    Forume aptarta kritinės transporto infrastruktūros apsauga ir institucijų pasirengimas veikti pirmosiomis krizės valandomis. Taip pat nagrinėtos gyventojų evakavimo geležinkeliais galimybės ir praktiniai scenarijai, kai būtina greitai užtikrinti saugų judėjimą.

    Ne mažiau svarbi tema tapo ryšio ir pašto paslaugų užtikrinimas, kai kyla grėsmė įprastoms tiekimo grandinėms ar sutrinka komunikacijos kanalai. Diskusijose pabrėžtas tarpžinybinis bendradarbiavimas, nes realiose situacijose sprendimai priklauso ne nuo vienos grandies.

    DI, finansavimas ir eismo pokyčiai

    Atskirose diskusijose aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai, įskaitant kelių finansavimą ir prioritetus. Taip pat kalbėta apie saugaus eismo sprendimus ir Kelių eismo taisyklių pokyčius, kurie gali turėti įtakos tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų saugumui.

    Dalis diskusijų skirta technologijų plėtrai, įvardijant ir dirbtinio intelekto pritaikymo kryptis transporto sektoriuje. Praktikoje DI vis dažniau siejamas su eismo srautų prognozavimu, incidentų prevencija, infrastruktūros būklės stebėsena ir greitesniu reagavimu į sutrikimus.

    Pristatė „infodronai.lt“

    Renginio metu pristatyta nauja svetainė „infodronai.lt“. Tokie informaciniai įrankiai gali prisidėti prie aiškesnės komunikacijos apie dronų naudojimą, taisykles ir saugumo reikalavimus, ypač didesnių rizikų laikotarpiu.

    Forume išryškėjo bendra kryptis: transporto saugumas vis dažniau suvokiamas kaip nacionalinio atsparumo dalis, apimanti ne tik kelius ar geležinkelius, bet ir ryšį, logistiką bei operatyvų institucijų veiksmų koordinavimą.

  • Vyčio skliautas 2026: kaip Visaginas treniravosi evakuacijai ir ką tai reiškia gyventojams

    Vyčio skliautas 2026: kaip Visaginas treniravosi evakuacijai ir ką tai reiškia gyventojams

    Visagino savivaldybės atstovai rugsėjo 26 dieną dalyvavo valstybės lygio civilinės saugos kompleksinėse stalo pratybose, vykusiose kaip pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Jose institucijos realistiškai modeliuoja sprendimus, kurių gali prireikti staiga blogėjant saugumo situacijai.

    Pratybų metu diskusijų forma buvo imituojamas gyventojų evakavimo organizavimas ir koordinavimas, įskaitant sprendimų priėmimą, informacijos sklaidą ir atsakomybės pasidalijimą. Tokiose stalo pratybose tikrinama ne technika, o procedūros ir tai, kaip greitai institucijos randa bendrą veikimo ritmą.

    Visaginas kartu su kitomis pasienio ir priimančiosiomis savivaldybėmis tikrino, kaip veiktų evakavimo grandinė nuo pirminio pavojaus signalo iki gyventojų registravimo, transportavimo ir apgyvendinimo. Didelis dėmesys skiriamas tarpinstituciniam koordinavimui, nes realios krizinės situacijos metu klaidos dažniausiai kyla būtent informacijos perdavimo ir sprendimų derinimo etape.

    Pratybų tikslas buvo praktiškai įvertinti valstybės lygio gyventojų evakavimo plano taikymą ir nustatyti, kuriose vietose procedūros yra per lėtos ar nepakankamai aiškios. Tokie mokymai paprastai padeda išsigryninti, kokių resursų trūksta, kaip turi veikti ryšio kanalai ir kokia seka turi būti aktyvuojamos atsakingos tarnybos.

    Ko tikimasi iš gyventojų

    Nors pratybos buvo skirtos institucijoms, jų rezultatai tiesiogiai siejasi su gyventojų informavimu ir pasirengimu. Civilinės saugos specialistai nuolat pabrėžia, kad krizės atveju svarbiausia yra patikima oficiali informacija, aiškios instrukcijos ir gyventojų gebėjimas veikti ramiai, laikantis nurodymų.

    Tokios pratybos Lietuvoje rengiamos siekiant įvertinti pasirengimą įvairioms grėsmėms, o ypač toms, kurios reikalauja greitų sprendimų dėl žmonių judėjimo, laikino apgyvendinimo ir paslaugų tęstinumo. Savivaldybių įsitraukimas leidžia iš anksto suderinti veiksmus ir sumažinti riziką, kad kritiniu momentu skirtingos grandys veiks nesuderintai.

    Kodėl stalo pratybos svarbios

    Stalo pratybų privalumas tas, kad jose galima detaliai peržiūrėti sudėtingus scenarijus nepatiriant realaus sutrikdymo gyventojams. Įvertinami sprendimų priėmimo terminai, komunikacijos logika, informacijos apsikeitimas tarp savivaldybių, ministerijų ir kitų atsakingų institucijų.

    Po tokių pratybų paprastai rengiamos išvados ir rekomendacijos, kurios virsta atnaujintomis procedūromis, mokymais ir praktiniais pasirengimo darbais. Tai leidžia nuosekliai stiprinti civilinę saugą, kad prireikus evakavimo planas būtų ne tik dokumentas, bet ir realiai veikiantis mechanizmas.

  • Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 3 dieną Lietuvoje vyks nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos Vyčio skliautas 2026. Jų tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veiktų mobilizacijos procesai ir institucijų sąveika kilus krizei.

    Pratybas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Tokie patikrinimai paprastai apima sprendimų priėmimo grandines, informacijos perdavimą ir pasirengimą užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybose dalyvaus ir Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybių įsitraukimas yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojami praktiniai veiksmai, susiję su gyventojų informavimu, civilinių pajėgumų koordinavimu ir kritinių paslaugų užtikrinimu.

    Kas yra mobilizacinė sistema

    Nacionalinė mobilizacinė sistema apima mechanizmus, kurie leidžia valstybei greitai sutelkti reikalingus žmogiškuosius ir materialinius išteklius gynybai bei kitoms kritinėms funkcijoms. Praktikoje tai reiškia suderintus veiksmus tarp ministerijų, savivaldybių ir kitų institucijų.

    Pratybų metu tikrinama ne tik formali procedūrų atitiktis, bet ir tai, kaip jos veikia laiko spaudimo sąlygomis. Ypatingas dėmesys skiriamas institucijų komunikacijai, sprendimų priėmimo greičiui ir veiksmų koordinavimui.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Tokio tipo pratybos dažniausiai vykdomos kaip institucinis patikrinimas, tačiau jos gali apimti ir informavimo priemones, kai visuomenė supažindinama su veiksmais krizės metu. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius savivaldybių ir valstybės institucijų pranešimus, jei būtų planuojami konkretūs veiksmai vietoje.

    Mobilizacijos ir visuomenės pasirengimo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, todėl pratybos laikomos ne vien formaliu testu, bet ir praktiniu pasirengimo stiprinimu. Institucijos paprastai siekia įvertinti, ar parengti planai yra įgyvendinami ir ar turimi resursai atitinka realius poreikius.

  • Savanorystė kaip karjeros turbo: įgūdžiai, kurie krizių metu gelbsti, o darbe kelia vertę

    Kas sieja verslo sprendimus ir pasirengimą krizėms? Abiem atvejais tenka veikti tada, kai trūksta informacijos, keičiasi aplinkybės, o atsakomybė gula ant kelių žmonių pečių. Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad savanorystė tokiose situacijose tampa praktine kompetencijų mokykla.

    Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai dažnai atsiduria aplinkoje, kur svarbiausia aiški komunikacija, greita koordinacija ir gebėjimas išlikti ramiam. Šie įgūdžiai vis dažniau vertinami ir darbdavių, ypač įmonėse, kurios stiprina veiklos tęstinumo planus ir rizikų valdymą.

    Kaip savanorystė augina lyderystę

    „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas Lietuvos Raudonajame Kryžiuje savanoriauja nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių jis prisidėjo padėdamas pabėgėlių centre Vilniuje, vėliau įsitraukė į pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų komandą.

    Jo teigimu, projektų ir rizikų valdymo patirtis, sukaupta profesinėje veikloje, savanorystėje praverčia kasdien. Kartu realios situacijos, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, dar labiau sustiprina gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Versle nuolat planuojame rizikas, ruošiame planą A, B ir kitus scenarijus. Labai panaši logika veikia ir savanorystėje: reikia planuoti, aiškiai perduoti informaciją ir greitai priimti sprendimus, kai ne viską gali numatyti iš anksto“, – sakė A. Bukauskas.

    „Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė savanoriauja ketverius metus, o pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų veiklose dalyvauja daugiau nei dvejus. Ji pabrėžia, kad savanorystė leidžia profesines žinias patikrinti realiose, nenuspėjamose situacijose.

    Pasak J. Markeliūnės, savanorystė ypač augina vidinį užtikrintumą ir drąsą veikti, kai kiti aplinkiniai sustingsta. Tokia patirtis dažnai virsta praktiniu lyderystės įgūdžiu, kuris darbe pasireiškia iniciatyva, sprendimų priėmimu ir atsakomybe.

    „Atsidūrusi eismo įvykio vietoje supratau, kad man suveikė aiškus veiksmų algoritmas. Pradėjau teikti nukentėjusiesiems pirmąją psichologinę pagalbą, kol atvyko medikai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Nauda grįžta į organizaciją

    Darbo aplinkoje netikėtų situacijų taip pat netrūksta: sutrikus tiekimo grandinei, kilus reputacinei krizei ar įvykus incidentui, svarbiausia tampa greitas reagavimas ir komandinis darbas. Todėl darbuotojai, gebantys išlikti efektyvūs spaudimo sąlygomis, organizacijose dažnai laikomi stipriais pokyčių dalyviais.

    J. Markeliūnės teigimu, savanorystė ugdo ne tik praktinius įgūdžius, bet ir atsakomybės jausmą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą. Tokios savybės kuria papildomą vertę komandose, nes padeda išlaikyti pasitikėjimą, tarpusavio pagalbą ir aiškią komunikaciją.

    A. Bukauskas sako, kad įmonėms savanorystė gali tapti darbuotojų augimo erdve, o ne vien socialinės atsakomybės simboliu. Jo vertinimu, tokia patirtis stiprina lyderystę, problemų sprendimą ir gebėjimą dirbti su skirtingais žmonėmis.

    Verslo vaidmuo ruošiantis krizėms

    Prisidėti prie geresnio pasirengimo krizėms verslas gali keliais būdais: organizuodamas mokymus, dalydamasis ekspertinėmis žiniomis, sudarydamas sąlygas savanoriauti ar remdamas bendruomenių iniciatyvas. Vis dažniau dėmesys krypsta į praktinius mokymus, kurie padeda darbuotojams žinoti, ką daryti pirmosiomis incidento minutėmis.

    J. Markeliūnė pasakoja, kad „Telia Lietuva“ reguliariai vykdo pirmosios pagalbos mokymus ir rengia vadinamąsias stalo pratybas, kai komandos modeliuoja krizes ir tikrina sprendimų grandines. Nuo šių metų rugsėjo darbuotojams krašto gynybai skirtoms savanoriškoms veikloms bus galima skirti iki keturių apmokamų savanorystės dienų per metus.

    Kitoms savanoriškoms veikloms įmonėje išlieka galimybė skirti vieną apmokamą savanorystės dieną per metus. Tokie sprendimai, anot pašnekovų, padeda savanorystę paversti nuoseklia, o ne atsitiktine veikla.

    „Kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, kas nutiktų, jei ją ištiktų krizė. Reikia turėti kelis veiklos tęstinumo scenarijus ir reguliariai juos pasitikrinti praktiškai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Pašnekovai pabrėžia, kad pasirengęs darbuotojas yra pasirengusios šeimos ir bendruomenės dalis, nes įgūdžiai išlieka ir už darbo ribų. Tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai pirmosios minutės dažnai nulemia, kaip greitai bus suteikta pagalba.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teigimu, organizacijoje šiuo metu yra 286 aktyvūs pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai, o daugiau nei 300 yra rezerve. Organizacijos tikslas šiemet suburti bent 500 aktyvių savanorių, kurie prireikus galėtų padėti visoje Lietuvoje.

    Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu dirba 191 valstybėje. Organizacija nurodo, kad pasaulyje vienija daugiau nei 97 mln. savanorių, o misija išlieka ta pati: padėti per krizes, nelaimes ir remti pažeidžiamiausius.

  • Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, ypač po sukrėtusio įvykio darbe, mokykloje ar šeimoje. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalią pagalbą ir žinoti aiškų veiksmų planą.

    Higienos institutas informuoja, kad gyventojams teikiamos nemokamos Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos. Dėl konsultacijų galima skambinti trumpuoju numeriu 1815.

    Psichologinė krizė apibūdinama kaip reakcija į krizinį įvykį, kai įprastų streso įveikos ir prisitaikymo gebėjimų nebeužtenka susidariusiai situacijai suvaldyti. Tokia būklė gali pasireikšti stipriu nerimu, nemiga, įkyriomis mintimis, bejėgiškumo jausmu ar sunkumais atlikti kasdienes užduotis.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą, galimai paveiktų žmonių skaičių ir, jei reikia, suderina tolesnius krizės valdymo žingsnius.

    Pagalba aktuali po tokių įvykių kaip netikėta artimojo ar kolegos mirtis, savižudybė ar bandymas nusižudyti, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas ar incidentas, sulaukęs didelio visuomenės dėmesio. Specialistai ragina informuoti paveiktus asmenis, kad pagalbos galima kreiptis nedelsiant.

    Įvertinus poreikį, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti Mobili krizių komanda. Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu būdu vietoje arba nuotoliniu būdu, siekiant stabilizuoti situaciją ir sumažinti riziką, kad krizė išplistų bendruomenėje ar organizacijoje.

    Atskira pagalbos kryptis skirta savižudybės grėsmei. Pagalbos centro specialistai konsultuoja žmones, kurie turi minčių apie savižudybę, taip pat jų artimuosius, kolegas ar kitus aplinkos asmenis, ieškančius patarimo, kaip atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir kaip suteikti saugią emocinę paramą.

    „Kreiptis pagalbos kuo anksčiau yra vienas svarbiausių žingsnių, padedančių suvaldyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, – pabrėžiama Higienos instituto pateikiamoje informacijoje.

  • Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė gali užklupti staiga, kai po sukrečiančio įvykio įprastų vidinių resursų ir streso įveikos būdų nebeužtenka. Tokiais momentais svarbiausia nelikti vieniems ir kuo greičiau pasitelkti profesionalią pagalbą, kad būtų sumažintos ilgalaikės pasekmės emocinei sveikatai.

    Nepakeliama įtampa, nerimas, nemiga, nuolatinis minčių sukimasis, beviltiškumo jausmas ar stiprūs kūno simptomai po sukrėtimo gali būti ženklai, kad organizmui reikia skubios emocinės atramos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda užkirsti kelią būklei užsitęsti ir komplikuotis.

    Kada verta kreiptis?

    Higienos institutas užtikrina nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugas ir mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalbą. Pagalba teikiama paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1815, kai ištinka stiprų emocinį poveikį sukėlę įvykiai.

    Dažniausiai kreipiamasi po netikėtos artimojo ar kolegos mirties, savižudybės ar bandymo nusižudyti, smurtinio nusikaltimo, nelaimingo atsitikimo, taip pat po situacijų, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Kreiptis gali ne tik pats žmogus, bet ir šeima, bendruomenė ar organizacija, jei paveikta daugiau žmonių.

    Kaip teikiama pagalba?

    Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą ir tai, kiek žmonių galėjo patirti psichologinį sukrėtimą. Remiantis šia informacija, suderinami tolesni krizės valdymo žingsniai ir parenkamas tinkamiausias pagalbos būdas.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityse. Esant poreikiui, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti mobilioji komanda, o pagalba gali būti organizuojama ir nuotoliniu būdu.

    Jei kyla savižudybės grėsmė

    Telefono numeriu 1815 konsultuojami žmonės, turintys minčių apie savižudybę, taip pat jų artimieji, kolegos ar kiti šalia esantys asmenys. Specialistai padeda suprasti situaciją, aptarti saugumo žingsnius ir pataria, kaip kalbėtis su žmogumi, kuriam šiuo metu sunkiausia.

    „Jeigu žmogaus sveikatai ar gyvybei gresia tiesioginis pavojus, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112“, – primena specialistai.

    Psichologinių krizių pagalbos centras veikia kaip greitos reakcijos grandis, skirta stabilizuoti būklę po sukrėtimų ir padėti pereiti į tolimesnę pagalbą, jei jos reikia. Prireikus, po pirminių konsultacijų rekomenduojama tęstinė psichikos sveikatos priežiūra, ypač jei simptomai nemažėja ar stiprėja.

  • Liudininkas dingo prieš pat vestuves: ką daryti, kad ceremonija nesugriūtų ir viskas vyktų

    Liudininkas dingo prieš pat vestuves: ką daryti, kad ceremonija nesugriūtų ir viskas vyktų

    Net ir kruopščiausiai suplanuotose vestuvėse pasitaiko situacijų, kurių neįmanoma numatyti: trauma likus savaitei iki šventės, staigi liga, atšauktas skrydis ar netikėti šeimos reikalai. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia ne dekoracijos ar meniu, o žmonės, be kurių ceremonija atrodo neįsivaizduojama.

    Vienas jautriausių scenarijų – kai prieš pat vestuves nebegali dalyvauti liudininkas ar liudininkė. Vietoj ramybės paskutinėmis sužadėtuvių dienomis pora neretai atsiduria panikoje, nes atrodo, kad griūva visa šventės konstrukcija.

    Kartais priežastys būna objektyvios, tačiau pasitaiko ir kitokių istorijų: konfliktai dėl bernvakario ar mergvakario, nesutarimai dėl biudžeto, lūkesčių ir logistikos. Įtampą gali dar labiau pakurstyti nuoskaudos dėl nepakviestos antros pusės ar vietos prie vestuvių stalo.

    Prie problemų prisideda ir psichologinis spaudimas: liudininko vaidmuo daugeliui tampa didesne našta, nei atrodė priimant kvietimą. Atsakomybė už žiedus, formalumus ir buvimą dėmesio centre kai kuriuos tiesiog paralyžiuoja, todėl vietoj atviro pokalbio pasirenkamas tylus pasitraukimas.

    Ką leidžia taisyklės ir praktika

    Civilinės santuokos atveju Lietuvoje praktikoje dažniausiai pakanka, kad ceremonijoje dalyvautų santuoką registruojantis asmuo ir pora, o liudininkai nėra universaliai privalomi kiekvienu formatu. Tačiau konkrečios sąlygos priklauso nuo pasirinkto santuokos sudarymo būdo ir institucijos tvarkos, todėl svarbiausia nedelsti ir iškart susisiekti su civilinės metrikacijos skyriumi.

    Jeigu santuoka sudaroma bažnytine tvarka, reikalavimai liudininkams paprastai yra griežtesni, o jų tapatybė ir dalyvavimas laikomi būtinais. Tokiu atveju sprendimai dažnai įmanomi, bet laikas tampa kritiniu faktoriumi, todėl geriausia tą pačią dieną kalbėtis su parapijos atstovais ir išsiaiškinti, kokie dokumentai ar patvirtinimai reikalingi.

    Svarbiausia taisyklė – kuo mažiau spėliojimų ir kuo daugiau konkrečių veiksmų: patikrinkite ceremonijos laiką, vietą, atsakingus kontaktus ir kokių duomenų reikia naujam liudininkui. Dažniausiai prireikia galiojančio asmens dokumento ir aiškaus patvirtinimo, kad žmogus sutinka dalyvauti.

    Liudininkas paskutinę minutę: kaip išgelbėti šventę

    Kai planas sugriūva, pora paprastai nebeieško tobulo kandidato – ieško žmogaus, kuris tą savaitgalį gali atvykti, turi tinkamą aprangą ir nebijo atsakomybės. Tokiose situacijose netikėtai „paaukštinamas“ seniai matytas pusbrolis, kaimynas ar kolega, apie kurį anksčiau niekas net nebūtų pagalvojęs.

    Ypač dažnai į pagalbą ateina senas draugas, su kuriuo ryšys buvo nutrūkęs, bet kritinis momentas jį atgaivina. Emociškai tai gali būti dviprasmiška, nes naujasis liudininkas kartais viduje klausia, ar buvo pasirinktas tik todėl, kad neliko kitų variantų.

    „Man atrodė, kad skambutis ketvirtadienio vakarą – klaida, nes vestuvės buvo šeštadienį. Jis kalbėjo taip, lyg tuoj apsiverks: liudininkas pateko į ligoninę, o jie liko be sprendimo“, – sakė Michalas.

    Paskutinės minutės liudininkui tenka įšokti į rolę be pasiruošimo: susigaudyti ceremonijos eigoje, susitikti su pora, suprasti, kas už ką atsakingas, o kartais net per kelias valandas padėti suorganizuoti simbolinę bernvakario ar mergvakario dalį. Stresą didina ir baimė suklysti, nes aplinkiniai dažnai iškart pastebi „naują veidą“.

    „Kai įėjau į bažnyčią, išgirdau šnabždesius suolose, kas aš toks. Jausmas buvo kaip teatre, kai scenarijų gauni likus minutei iki pasirodymo“, – sakė Michalas.

    Kaip sumažinti riziką ateičiai

    Vestuvių planuotojai ir ceremonijų koordinatoriai vis dažniau rekomenduoja turėti atsarginį planą žmonėms, kurie atlieka svarbias funkcijas: liudininkams, vedėjui, fotografui ar vairuotojui. Tam padeda iš anksto aptartas „B variantas“ ir aiškus veiksmų sąrašas, kas skambina institucijoms ir kas perduoda informaciją tiekėjams.

    Praktiškai veikia ir paprastas sprendimas: likus kelioms savaitėms iki šventės dar kartą patvirtinti su liudininkais jų dalyvavimą, aptarti atsakomybes ir galimus streso taškus. Atviras pokalbis dažnai užkerta kelią tyliai kauptai įtampai, kuri vėliau sprogsta pačiu netinkamiausiu metu.

    Nors tokia krizė iš pradžių atrodo kaip katastrofa, ji neretai tampa istorija, kuri prisimenama ilgiau nei tobulas stalo serviravimas. O kartais būtent netikėtas liudininkas padeda atkurti nutrūkusią draugystę ir šventei suteikia papildomos prasmės.

  • Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos katalikų Bažnyčia rengia gaires, kaip parapijoms veikti karo, potvynių ir kitų krizių metu. Lenkijos vyskupų konferencija pranešė kurianti praktinį vadovą, o rudenį planuoja pradėti mokymus už civilinę saugą atsakingiems žmonėms vyskupijose.

    Bažnyčios atstovų teigimu, tankus parapijų ir bažnyčių tinklas gali tapti svarbiu vietos atramos tašku, kai sutrinka įprastos paslaugos. Tokiose situacijose bendruomenės dažnai pirmiausia ieško informacijos, pastogės ar pagalbos arčiausiai esančiuose viešuosiuose pastatuose.

    Vademecumas parapijoms ir vyskupijoms

    Po 405-ojo Lenkijos vyskupų konferencijos plenarinio posėdžio Lomžoje paskelbta, kad jau veikia speciali darbo grupė. Ji rengia vademecum administruojantiems bažnytines įstaigas, kad įvairiose Lenkijos vietose būtų taikomos panašios procedūros.

    Darbo grupos pirmininkas kunigas Jarosławas Mrówczyńskis pabrėžė, kad dokumentas turėtų padėti išvengti skirtingų interpretacijų ir improvizacijos. Pasak jo, tikslas yra aiškiai aprašyti veiksmus nuo informavimo ir patalpų parengimo iki bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis.

    „Tai yra valstybės institucijų pareiga, tačiau Bažnyčia dėl savo struktūros, logistikos ir žmonių patirties gali turėti potencialo prisidėti“, – sakė kunigas Jarosławas Mrówczyńskis.

    Mokymai rudenį: dėmesys žmonių ir paveldo apsaugai

    Rudenį planuojami specializuoti mokymai delegatams, kurie vyskupijose bus atsakingi už gyventojų apsaugą ir kultūros paveldo objektus. Mokymai rengiami kartu su Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija, Vidaus reikalų ir administracijos ministerija bei atitinkamomis mokymo įstaigomis.

    Vyskupų prašoma paskirti atsakingus asmenis savo vyskupijose, o rengiant gaires dalyvauja ir valstybės administracijos atstovai, Caritas Polska bei vienuolijų bendruomenės. Tokia sudėtis rodo siekį susieti bažnytinę infrastruktūrą su bendru valstybės civilinės saugos planavimu.

    Kodėl tema aktualėja dabar

    Pastaraisiais metais Europoje dažnėja diskusijos apie civilinę saugą, atsparumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Karo Ukrainoje fone valstybės atnaujina krizių valdymo planus, o klimato kaita didina potvynių ir audrų riziką, todėl iš anksto sutarti veiksmai tampa praktiniu, o ne teoriniu klausimu.

    Bažnyčios atstovai pabrėžia, kad kuriamas vadovas nėra alternatyvi civilinės saugos sistema. Juo siekiama suderinti parapijų veiksmus su oficialiomis procedūromis, kad vietos iniciatyvos padėtų, o ne kurtų chaosą ar dezinformaciją.

    Kunigo J. Mrówczyńskio teigimu, kai kuriose parapijose jau matyti iniciatyvų, susijusių su saugumu ir pasirengimu grėsmėms, tačiau be vienodų taisyklių jos gali išsiskaidyti. Todėl vieningos gairės turėtų tapti praktiniu įrankiu bendruomenėms, kurios krizių metu dažnai veikia kaip pirmasis pagalbos ir informacijos taškas.

  • Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatos įpareigoja įstaigų ir ūkio subjektų vadovus iš anksto pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Praktikoje tai reiškia pareigą įsivertinti rizikas, suplanuoti veiksmus ir užtikrinti, kad nelaimės atveju organizacija galėtų tęsti veiklą ir apsaugoti žmones.

    Pagrindinis pasirengimo principas yra aiškiai nusistatyti galimas grėsmes ir turėti realiai įgyvendinamą veiksmų planą. Svarbu ne tik paskirstyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, bet ir įvertinti, ko trūksta, kad kritiniu momentu netektų improvizuoti.

    Vienas iš būtinų elementų yra darbuotojų mokymai, kurie padeda suvienodinti žinias ir atsakomybių supratimą. Ne mažiau reikšmingas ir sistemingas pratybų ciklas, kai teorija tikrinama praktiškai, o pastebėtos spragos iškart taisomos.

    Prevencinė veikla apima ir bendradarbiavimą su institucijomis, kurių pagalba būtina krizių metu: priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, policija, visuomenės sveikatos specialistais, švietimo įstaigomis, priedangų valdytojais bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokia partnerystė leidžia greičiau suderinti veiksmus ir iš anksto išspręsti organizacinius klausimus.

    Gegužę vykdyti pasirengimo darbai

    Gegužės mėnesį savivaldybės administracija su partneriais vykdė kelias pasirengimo iniciatyvas, susijusias su gyventojų saugumu. Tarp jų buvo rajono paplūdimių parengties maudymosi sezonui vertinimas, kad iki sezono pradžios būtų laiku sutvarkyti saugos reikalavimai ir procesai.

    Taip pat buvo tariamasi su rajono priedangų valdytojais dėl priedangų aktyvavimo proceso ir tęsiama naujų patalpų paieška. Lygiagrečiai vyko priedangų žymėjimo darbai, nes aiškus ženklinimas krizės metu gali sutrumpinti laiką, kurį žmonės sugaišta ieškodami saugesnės vietos.

    Be to, atstovai vyko į Radviliškio rajono savivaldybėje surengtas civilinės saugos kompleksines pratybas, kur stebėjo ir vertino jų eigą bei dalijosi patirtimi. Tokie tarpsavivaldybiniai vizitai leidžia pasitikrinti sprendimus realistiškame scenarijuje ir pasimokyti iš kitų praktikos.

    Prevencija ir gyventojų įtrauktis

    Prevencijos dalis nėra vien dokumentai ar pratybos institucijoms, todėl buvo prisijungta ir prie renginių, skirtų gyventojų informavimui. Šeimoms orientuoti saugos užsiėmimai padeda paprastai paaiškinti, kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais ir kokie sprendimai namų ūkyje iš tiesų veikia.

    Tokios veiklos tikslas yra sumažinti galimus nuostolius ir, kiek įmanoma, jų išvengti. Kuo daugiau situacijų būna apgalvota iš anksto, tuo daugiau veiksmų krizinėmis minutėmis tampa automatizuoti ir aiškūs tiek darbuotojams, tiek gyventojams.

    „Mūsų tikslas yra sistemingai stiprinti pasirengimą, kad nelaimės atveju nuostoliai būtų kuo mažesni, o veiksmai būtų suderinti“, – sakė savivaldybės administracijos patarėja Reda Žalandauskienė.

  • Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Gegužės 21–22 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro organizuotuose mokymuose.

    Jų metu daugiausia dėmesio skirta savivaldybių vaidmeniui mobilizacijos ir karo padėties atvejais, taip pat tam, kaip praktiškai pasidalijamos atsakomybės tarp civilinių institucijų ir karinių struktūrų.

    Kas keičiasi savivaldybei krizėje?

    Mokymuose aptarta, kaip savivaldybės turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą, kai sutrinka įprastas valstybės darbas. Tarp prioritetų įvardytas vandens tiekimas, šildymas, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

    Tokiose situacijose savivaldybė tampa viena pagrindinių grandžių, kuri turi ne tik koordinuoti vietos resursus, bet ir greitai keistis informacija su valstybės institucijomis, komendantūromis bei kitomis savivaldybėmis.

    Stalo pratybos: sprendimai spaudžiant laikui

    Praktinėje mokymų dalyje vyko stalo pratybos, kuriose simuliuojamos realios krizės, reikalaujančios greitų sprendimų ir aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tokios pratybos paprastai padeda iš anksto pamatyti, kur stringa procesai, trūksta procedūrų ar ryšių.

    Daug dėmesio skirta sprendimų priėmimo grandinei, informacijos perdavimui ir veiksmų suderinimui, kai vienu metu kyla keli incidentai arba reikia užtikrinti paslaugas esant ribotiems ištekliams.

    Kodėl tokie mokymai svarbūs dabar?

    Lietuvoje didinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, mobilizacijai ir valstybės gynybai, savivaldybių pasirengimas vertinamas kaip esminė nacionalinio atsparumo dalis. Praktika rodo, kad krizėse svarbiausia ne vien planai, bet ir tai, ar vadovai bei specialistai yra išbandę procedūras saugioje mokymų aplinkoje.

    Mokymų organizatoriai akcentuoja, kad tokie mokymai ir pratybos padeda suvienodinti veikimo principus visose savivaldybėse, stiprina sąveiką su komendantūromis ir leidžia greičiau pereiti nuo teorijos prie realių veiksmų, jei situacija to pareikalautų.