CP v2

Tag: Krizių valdymas

  • Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos Bažnyčia ruošia karo ir stichijų planą: parapijoms kuriamas nacionalinis vadovas

    Lenkijos katalikų Bažnyčia rengia gaires, kaip parapijoms veikti karo, potvynių ir kitų krizių metu. Lenkijos vyskupų konferencija pranešė kurianti praktinį vadovą, o rudenį planuoja pradėti mokymus už civilinę saugą atsakingiems žmonėms vyskupijose.

    Bažnyčios atstovų teigimu, tankus parapijų ir bažnyčių tinklas gali tapti svarbiu vietos atramos tašku, kai sutrinka įprastos paslaugos. Tokiose situacijose bendruomenės dažnai pirmiausia ieško informacijos, pastogės ar pagalbos arčiausiai esančiuose viešuosiuose pastatuose.

    Vademecumas parapijoms ir vyskupijoms

    Po 405-ojo Lenkijos vyskupų konferencijos plenarinio posėdžio Lomžoje paskelbta, kad jau veikia speciali darbo grupė. Ji rengia vademecum administruojantiems bažnytines įstaigas, kad įvairiose Lenkijos vietose būtų taikomos panašios procedūros.

    Darbo grupos pirmininkas kunigas Jarosławas Mrówczyńskis pabrėžė, kad dokumentas turėtų padėti išvengti skirtingų interpretacijų ir improvizacijos. Pasak jo, tikslas yra aiškiai aprašyti veiksmus nuo informavimo ir patalpų parengimo iki bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis.

    „Tai yra valstybės institucijų pareiga, tačiau Bažnyčia dėl savo struktūros, logistikos ir žmonių patirties gali turėti potencialo prisidėti“, – sakė kunigas Jarosławas Mrówczyńskis.

    Mokymai rudenį: dėmesys žmonių ir paveldo apsaugai

    Rudenį planuojami specializuoti mokymai delegatams, kurie vyskupijose bus atsakingi už gyventojų apsaugą ir kultūros paveldo objektus. Mokymai rengiami kartu su Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija, Vidaus reikalų ir administracijos ministerija bei atitinkamomis mokymo įstaigomis.

    Vyskupų prašoma paskirti atsakingus asmenis savo vyskupijose, o rengiant gaires dalyvauja ir valstybės administracijos atstovai, Caritas Polska bei vienuolijų bendruomenės. Tokia sudėtis rodo siekį susieti bažnytinę infrastruktūrą su bendru valstybės civilinės saugos planavimu.

    Kodėl tema aktualėja dabar

    Pastaraisiais metais Europoje dažnėja diskusijos apie civilinę saugą, atsparumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Karo Ukrainoje fone valstybės atnaujina krizių valdymo planus, o klimato kaita didina potvynių ir audrų riziką, todėl iš anksto sutarti veiksmai tampa praktiniu, o ne teoriniu klausimu.

    Bažnyčios atstovai pabrėžia, kad kuriamas vadovas nėra alternatyvi civilinės saugos sistema. Juo siekiama suderinti parapijų veiksmus su oficialiomis procedūromis, kad vietos iniciatyvos padėtų, o ne kurtų chaosą ar dezinformaciją.

    Kunigo J. Mrówczyńskio teigimu, kai kuriose parapijose jau matyti iniciatyvų, susijusių su saugumu ir pasirengimu grėsmėms, tačiau be vienodų taisyklių jos gali išsiskaidyti. Todėl vieningos gairės turėtų tapti praktiniu įrankiu bendruomenėms, kurios krizių metu dažnai veikia kaip pirmasis pagalbos ir informacijos taškas.

  • Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatos įpareigoja įstaigų ir ūkio subjektų vadovus iš anksto pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Praktikoje tai reiškia pareigą įsivertinti rizikas, suplanuoti veiksmus ir užtikrinti, kad nelaimės atveju organizacija galėtų tęsti veiklą ir apsaugoti žmones.

    Pagrindinis pasirengimo principas yra aiškiai nusistatyti galimas grėsmes ir turėti realiai įgyvendinamą veiksmų planą. Svarbu ne tik paskirstyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, bet ir įvertinti, ko trūksta, kad kritiniu momentu netektų improvizuoti.

    Vienas iš būtinų elementų yra darbuotojų mokymai, kurie padeda suvienodinti žinias ir atsakomybių supratimą. Ne mažiau reikšmingas ir sistemingas pratybų ciklas, kai teorija tikrinama praktiškai, o pastebėtos spragos iškart taisomos.

    Prevencinė veikla apima ir bendradarbiavimą su institucijomis, kurių pagalba būtina krizių metu: priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, policija, visuomenės sveikatos specialistais, švietimo įstaigomis, priedangų valdytojais bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokia partnerystė leidžia greičiau suderinti veiksmus ir iš anksto išspręsti organizacinius klausimus.

    Gegužę vykdyti pasirengimo darbai

    Gegužės mėnesį savivaldybės administracija su partneriais vykdė kelias pasirengimo iniciatyvas, susijusias su gyventojų saugumu. Tarp jų buvo rajono paplūdimių parengties maudymosi sezonui vertinimas, kad iki sezono pradžios būtų laiku sutvarkyti saugos reikalavimai ir procesai.

    Taip pat buvo tariamasi su rajono priedangų valdytojais dėl priedangų aktyvavimo proceso ir tęsiama naujų patalpų paieška. Lygiagrečiai vyko priedangų žymėjimo darbai, nes aiškus ženklinimas krizės metu gali sutrumpinti laiką, kurį žmonės sugaišta ieškodami saugesnės vietos.

    Be to, atstovai vyko į Radviliškio rajono savivaldybėje surengtas civilinės saugos kompleksines pratybas, kur stebėjo ir vertino jų eigą bei dalijosi patirtimi. Tokie tarpsavivaldybiniai vizitai leidžia pasitikrinti sprendimus realistiškame scenarijuje ir pasimokyti iš kitų praktikos.

    Prevencija ir gyventojų įtrauktis

    Prevencijos dalis nėra vien dokumentai ar pratybos institucijoms, todėl buvo prisijungta ir prie renginių, skirtų gyventojų informavimui. Šeimoms orientuoti saugos užsiėmimai padeda paprastai paaiškinti, kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais ir kokie sprendimai namų ūkyje iš tiesų veikia.

    Tokios veiklos tikslas yra sumažinti galimus nuostolius ir, kiek įmanoma, jų išvengti. Kuo daugiau situacijų būna apgalvota iš anksto, tuo daugiau veiksmų krizinėmis minutėmis tampa automatizuoti ir aiškūs tiek darbuotojams, tiek gyventojams.

    „Mūsų tikslas yra sistemingai stiprinti pasirengimą, kad nelaimės atveju nuostoliai būtų kuo mažesni, o veiksmai būtų suderinti“, – sakė savivaldybės administracijos patarėja Reda Žalandauskienė.

  • Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Gegužės 21–22 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro organizuotuose mokymuose.

    Jų metu daugiausia dėmesio skirta savivaldybių vaidmeniui mobilizacijos ir karo padėties atvejais, taip pat tam, kaip praktiškai pasidalijamos atsakomybės tarp civilinių institucijų ir karinių struktūrų.

    Kas keičiasi savivaldybei krizėje?

    Mokymuose aptarta, kaip savivaldybės turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą, kai sutrinka įprastas valstybės darbas. Tarp prioritetų įvardytas vandens tiekimas, šildymas, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

    Tokiose situacijose savivaldybė tampa viena pagrindinių grandžių, kuri turi ne tik koordinuoti vietos resursus, bet ir greitai keistis informacija su valstybės institucijomis, komendantūromis bei kitomis savivaldybėmis.

    Stalo pratybos: sprendimai spaudžiant laikui

    Praktinėje mokymų dalyje vyko stalo pratybos, kuriose simuliuojamos realios krizės, reikalaujančios greitų sprendimų ir aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tokios pratybos paprastai padeda iš anksto pamatyti, kur stringa procesai, trūksta procedūrų ar ryšių.

    Daug dėmesio skirta sprendimų priėmimo grandinei, informacijos perdavimui ir veiksmų suderinimui, kai vienu metu kyla keli incidentai arba reikia užtikrinti paslaugas esant ribotiems ištekliams.

    Kodėl tokie mokymai svarbūs dabar?

    Lietuvoje didinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, mobilizacijai ir valstybės gynybai, savivaldybių pasirengimas vertinamas kaip esminė nacionalinio atsparumo dalis. Praktika rodo, kad krizėse svarbiausia ne vien planai, bet ir tai, ar vadovai bei specialistai yra išbandę procedūras saugioje mokymų aplinkoje.

    Mokymų organizatoriai akcentuoja, kad tokie mokymai ir pratybos padeda suvienodinti veikimo principus visose savivaldybėse, stiprina sąveiką su komendantūromis ir leidžia greičiau pereiti nuo teorijos prie realių veiksmų, jei situacija to pareikalautų.

  • Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Birštone gegužės 21 dieną ir gegužės 22 dieną vyko mokymai savivaldybių merams ir administracijų vadovams, skirti pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai. Juose Akmenės rajono savivaldybei atstovavo meras Vitalijus Mitrofanovas.

    Mokymuose daug dėmesio skirta savivaldybių vaidmenims ir sprendimų grandinei, kai valstybėje įsigalioja mobilizacija ar karo padėtis. Aptarta, kuo tokiose situacijose skiriasi mero politinė lyderystė ir administracijos vadovybės praktinis krizės valdymas, kad sprendimai būtų priimami greitai ir nuosekliai.

    Taip pat nagrinėtas savivaldybių ir karo komendantūrų bendradarbiavimas, informacijos apsikeitimas bei koordinavimas, kai būtina užtikrinti viešąją tvarką ir kritinių funkcijų tęstinumą. Tokiais atvejais svarbu iš anksto sutarti atsakomybių ribas ir veiksmų seką, kad krizės metu neliktų „pilkųjų zonų“.

    Diskusijose akcentuota, jog savivaldybėms vieni jautriausių klausimų yra gyventojams būtinų paslaugų nepertraukiamumas. Vertintos priemonės, kaip užtikrinti vandens tiekimą, šildymą, socialinių paslaugų prieinamumą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kai išauga apkrovos ir keičiasi įprastos darbo sąlygos.

    Mokymų metu surengtos ir stalo pratybos, kuriose dalyvavo apie keturi penktadaliai Lietuvos savivaldybių vadovų. Tokios pratybos leidžia išbandyti sprendimų priėmimo praktiką, įsivertinti turimus resursus ir greičiau identifikuoti, ko trūksta, kad savivaldybės galėtų tinkamai pasirengti mobilizacijai.

    Mokymus organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru. Organizatorių teigimu, savivaldybių pasirengimas yra viena esminių grandžių, nuo kurios priklauso, kaip greitai krizės atveju veiktų gyvybiškai svarbios paslaugos ir vietos institucijų koordinavimas.

  • NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad socialiniuose tinkluose ir įvairiose interneto platformose sparčiai plinta klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis įrašų gali būti tyčia sufabrikuoti, o jų tikslas – sukelti sumaištį ir išprovokuoti nepasitikėjimą oficialia komunikacija.

    NKVC teigimu, fiksuojami atvejai, kai dalijamasi manipuliuotais vaizdais ar DI sugeneruota vaizdine medžiaga, kurioje neva matomi Lietuvoje skraidantys ne Lietuvos koviniai dronai arba nurodomos tariamos jų kritimo vietos. Tokie įrašai dažnai pateikiami be patikimų įrodymų, o vaizdai būna ištraukti iš konteksto arba suklastoti.

    Centro dėmesį atkreipė ir prieštaringos žinutės, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, taip pat įvairios sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie neva organizuoja provokacijas. NKVC pabrėžia, kad tokia informacija neretai kuriama ne Lietuvoje, o turinys pritaikomas vietos auditorijai, siekiant paveikti visuomenės nuotaikas.

    NKVC įspėja, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, diskredituoti institucijų darbą ir trukdyti operatyviai reaguoti į realius pranešimus. Tokiais atvejais žmonės gali pradėti remtis nepatikrintais šaltiniais, o tai apsunkina pareigūnų ir atsakingų tarnybų veiksmus.

    Gyventojai raginami išlikti budrūs, kritiškai vertinti sensacingai pateikiamus įrašus ir nesidalyti nepatvirtinta informacija. NKVC rekomenduoja vadovautis tik oficialiais institucijų pranešimais ir, kilus abejonių dėl matyto turinio, patikrinti, ar informacija paskelbta atsakingų tarnybų kanalais.

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • Kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai: svarbiausi civilinės saugos žingsniai namuose ir mieste

    Kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai: svarbiausi civilinės saugos žingsniai namuose ir mieste

    Ekstremaliosios situacijos dažnai užklumpa netikėtai, tačiau aiškus planas ir keli iš anksto atlikti veiksmai padeda išvengti panikos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne specialios priemonės, o žinojimas, kur gauti patikimą informaciją ir kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susitarti šeimoje, kaip susisieksite, jei ryšys sutriktų, ir kur susitiksite, jei tektų palikti namus. Taip pat verta įsivertinti, kas namuose ar artimoje aplinkoje galėtų prireikti labiausiai vaikams, senjorams ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

    Kur ieškoti patikimos informacijos?

    Krizės metu itin svarbu remtis oficialiais pranešimais, o ne socialinių tinklų interpretacijomis ar gandais. Patikimiausi šaltiniai paprastai yra institucijų skelbiami pranešimai, taip pat nacionalinės įspėjimo sistemos informacija ir savivaldybių nurodymai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad informacinės atakos ir klaidinanti informacija krizių metu suaktyvėja, todėl verta iš anksto aptarti su artimaisiais, kaip tikrinsite naujienas. Jei pranešimas skamba neaiškiai ar kelia abejonių, pirmiausia reikėtų ieškoti patvirtinimo oficialiuose kanaluose.

    Ką svarbu pasiruošti namuose?

    Praktiškas pasirengimas prasideda nuo būtiniausių kasdienių dalykų, kurie leistų išgyventi trumpą laiką sutrikus paslaugoms. Tai apima vandens ir maisto atsargas, įkrautus ryšio įrenginius, atsarginius energijos šaltinius, pagrindinius vaistus ir dokumentų kopijas.

    Taip pat svarbu įvertinti, kaip elgtis namuose, jei laikinai dingtų elektra ar šiluma, ir kaip saugiai užtikrinti vaikų bei augintinių poreikius. Pasiruošimas neturi būti brangus, dažniausiai pakanka sistemingai susidėti tai, ką daugelis ir taip naudoja kasdien.

    Perspėjimo signalai ir veiksmai pirmosiomis minutėmis

    Išgirdus perspėjimo signalą ar gavus oficialų pranešimą, svarbiausia yra nedelsiant įsiklausyti į nurodymus ir nepasikliauti spėlionėmis. Jei rekomenduojama likti patalpose, būtina tai padaryti ir pasirūpinti, kad artimieji žinotų, kur esate.

    Jeigu pranešama apie galimus techninius incidentus, stichijas ar kitokias grėsmes, įskaitant dronų keliamus pavojus, gyventojams patariama laikytis saugaus atstumo, nefotografuoti rizikingose vietose ir netrukdyti pagalbos tarnybų darbui. Išankstinis planas, aiškūs šeimos susitarimai ir patikimos informacijos šaltiniai dažnai lemia, ar situacija bus suvaldyta ramiai.

    Nuolat atnaujinama civilinės saugos informacija ir praktinės rekomendacijos skelbiamos svetainėje lt72.lt. Joje galima rasti patarimų apie pasirengimą namuose, veiksmus gavus perspėjimus bei elgesį skirtingų grėsmių atvejais.

  • Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Daliai Lietuvos savivaldybių paskelbus oro pavojų, Kupiškio rajono savivaldybė surengė nuotolinį pasitarimą su ugdymo įstaigų vadovais. Aptarta esama situacija, galimos rizikos ir praktiniai veiksmai, jei panaši grėsmė kiltų ir Kupiškio rajone.

    Pasitarime dalyvavo ugdymo įstaigų direktoriai, jų pavaduotojai ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai. Savivaldybė akcentavo, kad sprendimai tokiose situacijose turi būti priimami greitai, o informacija pasiekti mokyklas vienodai ir be interpretacijų.

    Savivaldybės mero patarėjas Gintautas Misiūnas, parengties pareigūno funkcijas atliekantis patarėjas Darius Petraitis ir vyriausiasis specialistas mobilizacijai Darius Totoris pristatė, kokie signalai ir pranešimai laikomi kritiniais. Taip pat aptarta, kaip vertinti riziką ir kokie sprendimai gali būti reikalingi skirtingais atvejais.

    Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė pabrėžė koordinuoto veikimo svarbą, kad būtų užtikrintas visos švietimo bendruomenės saugumas. Dėmesys skirtas ir komunikacijai, kai svarbu ne tik greitis, bet ir aiškios, patikrintos žinutės tėvams, mokiniams bei darbuotojams.

    Pasitarimo metu atsakyta į mokyklų vadovams kilusius klausimus ir suderintos bendros nuostatos, kaip veikti, jei oro pavojaus signalai ar pranešimai pasiektų savivaldybę. Savivaldybė pažymi, kad tokie aptarimai padeda iš anksto susitarti dėl atsakomybių ir sumažina chaosą realios grėsmės metu.

  • Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Kėdainių rajono savivaldybėje gegužės 20 ir 21 dienomis vyksta civilinės saugos mokymai, skirti savivaldybės administracijos darbuotojams, įstaigų vadovams ir už civilinę saugą atsakingiems specialistams. Pagrindinis dėmesys sutelktas į evakuacijos centro steigimą, jo valdymą ir praktinį pasirengimą veikti krizės metu.

    Mokymai organizuojami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu. Tokia tvarka numato, kad savivaldybės turi ne tik parengti planus, bet ir užtikrinti, jog atsakingi darbuotojai gebėtų juos pritaikyti realiose situacijose.

    Kas aptariama teorinėje dalyje?

    Pirmąją mokymų dieną nagrinėjama tema apie evakuacijos centro steigimą ir valdymą. Dalyviai supažindinami su evakuacijos ir masinės evakuacijos principais, evakuacijos etapais Lietuvoje, institucijų vaidmenimis bei civilinės saugos pajėgų sąveika.

    Akcentuojama, kad evakuacijos centras turi veikti kaip aiškiai organizuotas pagalbos taškas: nuo registracijos ir informavimo iki apgyvendinimo, maitinimo, pirmosios pagalbos ir pažeidžiamų asmenų poreikių užtikrinimo. Tokie centrai tampa kritiškai svarbūs, kai gyventojus reikia greitai perkelti dėl stichinių nelaimių, avarijų ar kitų grėsmių.

    Praktika: scenarijai ir sprendimai

    Antrąją dieną numatyti praktiniai užsiėmimai, kuriuose dirbama su scenarijais ir realistiškomis situacijomis. Dalyviai planuoja evakuacijos centro steigimą, modeliuoja centro struktūrą, žmonių srautų organizavimą ir personalo veiksmus, sprendžia galimas dilemas, kylančias evakuacijos metu.

    Praktinė dalis ypač svarbi tam, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos. Tokiuose mokymuose dažniausiai tikrinama, ar pasirengta informacijos srautams, logistikai, bendradarbiavimui su pagalbos organizacijomis ir ar numatyti sprendimai skirtingoms gyventojų grupėms.

    Mokymus veda Raudonasis Kryžius

    Mokymus veda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Krizių valdymo departamento Reagavimo grupės vadovė Vytautė Stankevičienė. Raudonasis Kryžius Lietuvoje prisideda prie gyventojų pagalbos ekstremaliųjų situacijų metu, todėl praktinė patirtis ir metodikos aktualios savivaldybių pasirengimui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mokymai stiprina institucijų pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir padeda užtikrinti sklandesnį gyventojų saugumą. Įgytos žinios ir praktiniai įgūdžiai leidžia geriau koordinuoti veiksmus, kai laikas ir aiški tvarka tampa lemiamu veiksniu.

  • Kretingos savivaldybė su „Maisto banku“ sutarė dėl paramos: kaip maistas pasieks žmones krizės metu

    Sutartis dėl pagalbos krizėse

    Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė pagalbos sutartį su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“. Susitarimu siekiama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, kai gyventojams prireikia skubios paramos maistu.

    Sutartyje numatyta, kad kilus nenumatytoms aplinkybėms abi pusės greičiau derins veiksmus ir sprendimus, kad maisto parama pasiektų stokojančius ar nuo nelaimių nukentėjusius žmones. Savivaldybės teigimu, tai svarbu tam, kad pagalba būtų organizuojama ne ad hoc, o pagal aiškią tvarką.

    Kas pasirašė susitarimą

    Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos regiono vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė. Šalys akcentuoja, kad toks susitarimas sutrumpina laiką nuo sprendimo priėmimo iki realios pagalbos gyventojams.

    Dokumentas apima bendradarbiavimą tais atvejais, kai dėl stichinių nelaimių, infrastruktūros sutrikimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų daliai gyventojų gali prireikti maisto tiekimo ir paskirstymo. Praktikoje tai reiškia aiškesnį koordinavimą tarp savivaldybės, partnerių ir pagalbos teikėjų.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau stiprina civilinės saugos ir pasirengimo krizėms mechanizmus, nes ekstremalios situacijos gali kilti staiga ir apimti didesnę gyventojų dalį. Maisto tiekimo grandinės tokiais atvejais tampa viena jautriausių sričių, todėl iš anksto suderinti veiksmai padeda sumažinti riziką, kad žmonės liks be būtiniausių produktų.

    „Ši sutartis svarbi stiprinant Savivaldybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ leis greičiau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad pagalba maistu gyventojus pasiektų laiku“, – sakė V. Preibienė.

    Savivaldybė pažymi, kad tokie susitarimai padeda aiškiau paskirstyti atsakomybes ir greičiau sutelkti resursus, kai labiausiai jų reikia. Gyventojams tai reiškia didesnį užtikrintumą, kad prireikus pagalba bus organizuojama operatyviai ir nuosekliai.