Ataka, kuri kainuoja brangiai
Dezinformacija vis dažniau tampa ne tik visuomenės, bet ir verslo problema: ji gali paveikti įmonių reputaciją, santykius su investuotojais, partneriais ir klientais. Lenkijoje šiai temai skirta ataskaita pristatyta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, o diskusijoje akcentuota, kad rizika jau persikėlė į kasdienius verslo sprendimus.
Ataskaitą apie dezinformaciją kaip rizikos veiksnį verslui parengė IBRiS fondas, o tyrimas atliktas PTWP grupės užsakymu. Joje remiamasi dviejų tipų apklausomis, kuriose dalyvavo daugiau kaip 200 Lenkijos įmonių vadovų ir vadovaujančių darbuotojų.
Kas labiausiai nukenčia?
Tyrimo pristatyme pabrėžta, kad dezinformacija tiesiogiai veikia pardavimus ir pasitikėjimą prekės ženklu, o ilgainiui gali pakeisti ir finansų institucijų elgseną. Bankai, draudikai bei kiti rinkos dalyviai, vertindami rizikas, vis dažniau atsižvelgia į reputacinius signalus ir informacinį foną.
„Dezinformacija veikia įmonės reputaciją, santykius su investuotojais ir konkrečiu klientų skaičiumi, o tai gali atsispindėti pardavimuose, finansavimo sąlygose ir akcijų kainos svyravimuose“, – sakė IBRiS atstovas Michałas Kowalczykas.
Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad klaidinančios kampanijos dažnai būna sudėtinės: naudojami tariami ekspertai, selektyviai parenkami faktai, iš jų išvedamos neteisingos išvados, o socialiniuose tinkluose turinys dauginamas emocijomis paremtu tempu. Papildomą pagreitį suteikia generuoti vaizdai ir įrašai, kuriuos vis sunkiau greitai patikrinti.
DI ir socialiniai tinklai keičia taisykles
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad socialiniai tinklai išlieka pagrindiniu nepatikrintos informacijos sklaidos kanalu, kurį sustiprina anoniminiai komentarai ir vadinamasis konteksto kūrimas. Tokia aplinka leidžia klaidinančioms žinutėms pasiekti dideles auditorijas ir sukurti įspūdį, kad jos atspindi daugumos nuomonę.
Kartu akcentuota, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti įtikinamus garso ir vaizdo klastojimus, todėl atsiranda nauja rizikos kategorija: ne tik melaginga žinutė, bet ir tariamas įrodymas. Verslui tai reiškia būtinybę turėti aiškias tikrinimo bei reagavimo procedūras, nes reputacinė žala gali atsirasti greičiau, nei spėjama pateikti paaiškinimą.
Praktiniu lygmeniu rekomenduojama stiprinti tris kryptis: darbuotojų mokymą, aiškų sprendimų priėmimo modelį krizės metu ir technologinį pasirengimą. Akcentuota, kad iš anksto sudarytas krizių valdymo mechanizmas mažina chaosą, o realaus laiko stebėsena padeda greičiau identifikuoti melagingų naratyvų pradžią.
„Turime stebėti žiniasklaidą ir socialinius tinklus realiu laiku, turėti aiškų sprendimų modelį ir iš anksto suformuotą krizių komandą, nes krizės metu mokytis jau per vėlu“, – sakė „Medicover“ atstovė Renata Toczyska-Seliga.
Diskusijoje taip pat nuskambėjo įžvalga, kad atsparumas dezinformacijai prasideda nuo pasitikėjimo institucijomis ir organizacijomis. Jei auditorija nebeturi autoritetų, kuriais pasitiki, melagingos žinutės plinta lengviau, o įmonėms tampa sudėtingiau atkurti reputaciją net ir pateikus faktus.
