CP v2

Tag: Krizių valdymas

  • Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Birštone gegužės 21 dieną ir gegužės 22 dieną vyko mokymai savivaldybių merams ir administracijų vadovams, skirti pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai. Juose Akmenės rajono savivaldybei atstovavo meras Vitalijus Mitrofanovas.

    Mokymuose daug dėmesio skirta savivaldybių vaidmenims ir sprendimų grandinei, kai valstybėje įsigalioja mobilizacija ar karo padėtis. Aptarta, kuo tokiose situacijose skiriasi mero politinė lyderystė ir administracijos vadovybės praktinis krizės valdymas, kad sprendimai būtų priimami greitai ir nuosekliai.

    Taip pat nagrinėtas savivaldybių ir karo komendantūrų bendradarbiavimas, informacijos apsikeitimas bei koordinavimas, kai būtina užtikrinti viešąją tvarką ir kritinių funkcijų tęstinumą. Tokiais atvejais svarbu iš anksto sutarti atsakomybių ribas ir veiksmų seką, kad krizės metu neliktų „pilkųjų zonų“.

    Diskusijose akcentuota, jog savivaldybėms vieni jautriausių klausimų yra gyventojams būtinų paslaugų nepertraukiamumas. Vertintos priemonės, kaip užtikrinti vandens tiekimą, šildymą, socialinių paslaugų prieinamumą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kai išauga apkrovos ir keičiasi įprastos darbo sąlygos.

    Mokymų metu surengtos ir stalo pratybos, kuriose dalyvavo apie keturi penktadaliai Lietuvos savivaldybių vadovų. Tokios pratybos leidžia išbandyti sprendimų priėmimo praktiką, įsivertinti turimus resursus ir greičiau identifikuoti, ko trūksta, kad savivaldybės galėtų tinkamai pasirengti mobilizacijai.

    Mokymus organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru. Organizatorių teigimu, savivaldybių pasirengimas yra viena esminių grandžių, nuo kurios priklauso, kaip greitai krizės atveju veiktų gyvybiškai svarbios paslaugos ir vietos institucijų koordinavimas.

  • NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad socialiniuose tinkluose ir įvairiose interneto platformose sparčiai plinta klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis įrašų gali būti tyčia sufabrikuoti, o jų tikslas – sukelti sumaištį ir išprovokuoti nepasitikėjimą oficialia komunikacija.

    NKVC teigimu, fiksuojami atvejai, kai dalijamasi manipuliuotais vaizdais ar DI sugeneruota vaizdine medžiaga, kurioje neva matomi Lietuvoje skraidantys ne Lietuvos koviniai dronai arba nurodomos tariamos jų kritimo vietos. Tokie įrašai dažnai pateikiami be patikimų įrodymų, o vaizdai būna ištraukti iš konteksto arba suklastoti.

    Centro dėmesį atkreipė ir prieštaringos žinutės, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, taip pat įvairios sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie neva organizuoja provokacijas. NKVC pabrėžia, kad tokia informacija neretai kuriama ne Lietuvoje, o turinys pritaikomas vietos auditorijai, siekiant paveikti visuomenės nuotaikas.

    NKVC įspėja, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, diskredituoti institucijų darbą ir trukdyti operatyviai reaguoti į realius pranešimus. Tokiais atvejais žmonės gali pradėti remtis nepatikrintais šaltiniais, o tai apsunkina pareigūnų ir atsakingų tarnybų veiksmus.

    Gyventojai raginami išlikti budrūs, kritiškai vertinti sensacingai pateikiamus įrašus ir nesidalyti nepatvirtinta informacija. NKVC rekomenduoja vadovautis tik oficialiais institucijų pranešimais ir, kilus abejonių dėl matyto turinio, patikrinti, ar informacija paskelbta atsakingų tarnybų kanalais.

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • Kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai: svarbiausi civilinės saugos žingsniai namuose ir mieste

    Kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai: svarbiausi civilinės saugos žingsniai namuose ir mieste

    Ekstremaliosios situacijos dažnai užklumpa netikėtai, tačiau aiškus planas ir keli iš anksto atlikti veiksmai padeda išvengti panikos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne specialios priemonės, o žinojimas, kur gauti patikimą informaciją ir kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susitarti šeimoje, kaip susisieksite, jei ryšys sutriktų, ir kur susitiksite, jei tektų palikti namus. Taip pat verta įsivertinti, kas namuose ar artimoje aplinkoje galėtų prireikti labiausiai vaikams, senjorams ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

    Kur ieškoti patikimos informacijos?

    Krizės metu itin svarbu remtis oficialiais pranešimais, o ne socialinių tinklų interpretacijomis ar gandais. Patikimiausi šaltiniai paprastai yra institucijų skelbiami pranešimai, taip pat nacionalinės įspėjimo sistemos informacija ir savivaldybių nurodymai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad informacinės atakos ir klaidinanti informacija krizių metu suaktyvėja, todėl verta iš anksto aptarti su artimaisiais, kaip tikrinsite naujienas. Jei pranešimas skamba neaiškiai ar kelia abejonių, pirmiausia reikėtų ieškoti patvirtinimo oficialiuose kanaluose.

    Ką svarbu pasiruošti namuose?

    Praktiškas pasirengimas prasideda nuo būtiniausių kasdienių dalykų, kurie leistų išgyventi trumpą laiką sutrikus paslaugoms. Tai apima vandens ir maisto atsargas, įkrautus ryšio įrenginius, atsarginius energijos šaltinius, pagrindinius vaistus ir dokumentų kopijas.

    Taip pat svarbu įvertinti, kaip elgtis namuose, jei laikinai dingtų elektra ar šiluma, ir kaip saugiai užtikrinti vaikų bei augintinių poreikius. Pasiruošimas neturi būti brangus, dažniausiai pakanka sistemingai susidėti tai, ką daugelis ir taip naudoja kasdien.

    Perspėjimo signalai ir veiksmai pirmosiomis minutėmis

    Išgirdus perspėjimo signalą ar gavus oficialų pranešimą, svarbiausia yra nedelsiant įsiklausyti į nurodymus ir nepasikliauti spėlionėmis. Jei rekomenduojama likti patalpose, būtina tai padaryti ir pasirūpinti, kad artimieji žinotų, kur esate.

    Jeigu pranešama apie galimus techninius incidentus, stichijas ar kitokias grėsmes, įskaitant dronų keliamus pavojus, gyventojams patariama laikytis saugaus atstumo, nefotografuoti rizikingose vietose ir netrukdyti pagalbos tarnybų darbui. Išankstinis planas, aiškūs šeimos susitarimai ir patikimos informacijos šaltiniai dažnai lemia, ar situacija bus suvaldyta ramiai.

    Nuolat atnaujinama civilinės saugos informacija ir praktinės rekomendacijos skelbiamos svetainėje lt72.lt. Joje galima rasti patarimų apie pasirengimą namuose, veiksmus gavus perspėjimus bei elgesį skirtingų grėsmių atvejais.

  • Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Daliai Lietuvos savivaldybių paskelbus oro pavojų, Kupiškio rajono savivaldybė surengė nuotolinį pasitarimą su ugdymo įstaigų vadovais. Aptarta esama situacija, galimos rizikos ir praktiniai veiksmai, jei panaši grėsmė kiltų ir Kupiškio rajone.

    Pasitarime dalyvavo ugdymo įstaigų direktoriai, jų pavaduotojai ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai. Savivaldybė akcentavo, kad sprendimai tokiose situacijose turi būti priimami greitai, o informacija pasiekti mokyklas vienodai ir be interpretacijų.

    Savivaldybės mero patarėjas Gintautas Misiūnas, parengties pareigūno funkcijas atliekantis patarėjas Darius Petraitis ir vyriausiasis specialistas mobilizacijai Darius Totoris pristatė, kokie signalai ir pranešimai laikomi kritiniais. Taip pat aptarta, kaip vertinti riziką ir kokie sprendimai gali būti reikalingi skirtingais atvejais.

    Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė pabrėžė koordinuoto veikimo svarbą, kad būtų užtikrintas visos švietimo bendruomenės saugumas. Dėmesys skirtas ir komunikacijai, kai svarbu ne tik greitis, bet ir aiškios, patikrintos žinutės tėvams, mokiniams bei darbuotojams.

    Pasitarimo metu atsakyta į mokyklų vadovams kilusius klausimus ir suderintos bendros nuostatos, kaip veikti, jei oro pavojaus signalai ar pranešimai pasiektų savivaldybę. Savivaldybė pažymi, kad tokie aptarimai padeda iš anksto susitarti dėl atsakomybių ir sumažina chaosą realios grėsmės metu.

  • Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Civilinės saugos mokymai Kėdainiuose: kaip savivaldybė ruošiasi evakuacijos centro steigimui

    Kėdainių rajono savivaldybėje gegužės 20 ir 21 dienomis vyksta civilinės saugos mokymai, skirti savivaldybės administracijos darbuotojams, įstaigų vadovams ir už civilinę saugą atsakingiems specialistams. Pagrindinis dėmesys sutelktas į evakuacijos centro steigimą, jo valdymą ir praktinį pasirengimą veikti krizės metu.

    Mokymai organizuojami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu. Tokia tvarka numato, kad savivaldybės turi ne tik parengti planus, bet ir užtikrinti, jog atsakingi darbuotojai gebėtų juos pritaikyti realiose situacijose.

    Kas aptariama teorinėje dalyje?

    Pirmąją mokymų dieną nagrinėjama tema apie evakuacijos centro steigimą ir valdymą. Dalyviai supažindinami su evakuacijos ir masinės evakuacijos principais, evakuacijos etapais Lietuvoje, institucijų vaidmenimis bei civilinės saugos pajėgų sąveika.

    Akcentuojama, kad evakuacijos centras turi veikti kaip aiškiai organizuotas pagalbos taškas: nuo registracijos ir informavimo iki apgyvendinimo, maitinimo, pirmosios pagalbos ir pažeidžiamų asmenų poreikių užtikrinimo. Tokie centrai tampa kritiškai svarbūs, kai gyventojus reikia greitai perkelti dėl stichinių nelaimių, avarijų ar kitų grėsmių.

    Praktika: scenarijai ir sprendimai

    Antrąją dieną numatyti praktiniai užsiėmimai, kuriuose dirbama su scenarijais ir realistiškomis situacijomis. Dalyviai planuoja evakuacijos centro steigimą, modeliuoja centro struktūrą, žmonių srautų organizavimą ir personalo veiksmus, sprendžia galimas dilemas, kylančias evakuacijos metu.

    Praktinė dalis ypač svarbi tam, kad sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos. Tokiuose mokymuose dažniausiai tikrinama, ar pasirengta informacijos srautams, logistikai, bendradarbiavimui su pagalbos organizacijomis ir ar numatyti sprendimai skirtingoms gyventojų grupėms.

    Mokymus veda Raudonasis Kryžius

    Mokymus veda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Krizių valdymo departamento Reagavimo grupės vadovė Vytautė Stankevičienė. Raudonasis Kryžius Lietuvoje prisideda prie gyventojų pagalbos ekstremaliųjų situacijų metu, todėl praktinė patirtis ir metodikos aktualios savivaldybių pasirengimui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mokymai stiprina institucijų pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir padeda užtikrinti sklandesnį gyventojų saugumą. Įgytos žinios ir praktiniai įgūdžiai leidžia geriau koordinuoti veiksmus, kai laikas ir aiški tvarka tampa lemiamu veiksniu.

  • Kretingos savivaldybė su „Maisto banku“ sutarė dėl paramos: kaip maistas pasieks žmones krizės metu

    Sutartis dėl pagalbos krizėse

    Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė pagalbos sutartį su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“. Susitarimu siekiama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, kai gyventojams prireikia skubios paramos maistu.

    Sutartyje numatyta, kad kilus nenumatytoms aplinkybėms abi pusės greičiau derins veiksmus ir sprendimus, kad maisto parama pasiektų stokojančius ar nuo nelaimių nukentėjusius žmones. Savivaldybės teigimu, tai svarbu tam, kad pagalba būtų organizuojama ne ad hoc, o pagal aiškią tvarką.

    Kas pasirašė susitarimą

    Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos regiono vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė. Šalys akcentuoja, kad toks susitarimas sutrumpina laiką nuo sprendimo priėmimo iki realios pagalbos gyventojams.

    Dokumentas apima bendradarbiavimą tais atvejais, kai dėl stichinių nelaimių, infrastruktūros sutrikimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų daliai gyventojų gali prireikti maisto tiekimo ir paskirstymo. Praktikoje tai reiškia aiškesnį koordinavimą tarp savivaldybės, partnerių ir pagalbos teikėjų.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau stiprina civilinės saugos ir pasirengimo krizėms mechanizmus, nes ekstremalios situacijos gali kilti staiga ir apimti didesnę gyventojų dalį. Maisto tiekimo grandinės tokiais atvejais tampa viena jautriausių sričių, todėl iš anksto suderinti veiksmai padeda sumažinti riziką, kad žmonės liks be būtiniausių produktų.

    „Ši sutartis svarbi stiprinant Savivaldybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ leis greičiau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad pagalba maistu gyventojus pasiektų laiku“, – sakė V. Preibienė.

    Savivaldybė pažymi, kad tokie susitarimai padeda aiškiau paskirstyti atsakomybes ir greičiau sutelkti resursus, kai labiausiai jų reikia. Gyventojams tai reiškia didesnį užtikrintumą, kad prireikus pagalba bus organizuojama operatyviai ir nuosekliai.

  • Vokietija iki 2029 metų planuoja iki 10 mlrd. eurų: karinis rengimas, civilinė gynyba ir slėptuvės

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pranešė, kad federalinė vyriausybė iki 2029 metų ketina investuoti iki 10 mlrd. eurų į karinius mokymus, civilinę gynybą ir gyventojų apsaugą. Lėšos būtų numatytos kasmetiniuose biudžetuose, siekiant išvengti finansavimo pertrūkių.

    Skelbiama, kad prie įgyvendinimo turėtų prisidėti ir federalinės žemės, nes dalis priemonių tiesiogiai susijusios su regionų atsakomybe. Akcentuojama ne tik reagavimo į grėsmes tema, bet ir pasirengimas nelaimėms bei stichiniams įvykiams.

    Koordinavimas tarp kariuomenės ir civilinės gynybos

    Vienas pagrindinių tikslų yra sustiprinti veiksmų koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų. Tai apimtų bendrų procedūrų derinimą, ryšio grandines ir praktinius mokymus, kad krizės atveju institucijos veiktų kaip vienas tinklas.

    „Norime sustiprinti koordinavimą tarp Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir civilinės gynybos organizacijų, kad galėtume kartu veikti kilus galimai grėsmei“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Taip pat minima idėja kurti integruotą bendrą vadovavimą, kuris leistų greičiau priimti sprendimus ir tiksliau paskirstyti resursus. Tokios priemonės Europoje vis dažniau siejamos su platesniu pasirengimu įvairiems scenarijams, nuo kibernetinių incidentų iki infrastruktūros sutrikimų.

    Daugiau mokymų, technikos ir medicininio rezervo

    Programoje numatoma plėsti mokymus kuo didesniam skaičiui žmonių, kurie norėtų įsitraukti į šalies gynybą ar pagalbą ekstremalių situacijų metu. Tai gali apimti tiek pagrindinius pasirengimo kursus, tiek specializuotus mokymus savanoriams ir tarnyboms.

    Ministerija taip pat planuoja organizuoti viešuosius pirkimus ir įsigyti apie 1 000 specializuotų transporto priemonių, įskaitant medicinines. Kartu būtų ruošiama infrastruktūra, kad prireikus būtų galima suformuoti ligoninių tinklą su maždaug 110 000 lovų.

    Viešos slėptuvės visoje šalyje

    Dar viena kryptis – viešų slėptuvių statyba visoje Vokietijoje. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik statybų, bet ir ilgalaikio priežiūros finansavimo, aiškių evakuacijos planų, ženklinimo bei visuomenės informavimo.

    Ekspertų vertinimu, civilinės gynybos stiprinimas vis dažniau tampa ne vien karinės grėsmės klausimu, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumo dalimi. Dėl to investicijos į slėptuves, ryšių sistemas, medicininį rezervą ir mokymus dažnai nagrinėjamos kaip vienas susijęs paketas.

  • Varėnoje – nemokami LT72 mokymai pasirengimui krizėms: dalyviams sertifikatai ir kvietimai į renginius

    Varėnoje – nemokami LT72 mokymai pasirengimui krizėms: dalyviams sertifikatai ir kvietimai į renginius

    Varėnos sporto centras birželio 14 dieną 13.00 valandą kviečia į nemokamus praktinius mokymus, skirtus pasirengimui krizinėms ir ekstremalioms situacijoms. Renginys yra LT72 iniciatyvos dalis, kuria siekiama stiprinti gyventojų atsparumą ir praktinius įgūdžius, ką daryti netikėtų grėsmių metu.

    Mokymuose numatoma aptarti, kaip pasiruošti šeimai ir namų ūkiui, kaip elgtis sutrikus įprastoms paslaugoms, ryšiui ar elektros tiekimui, taip pat kaip priimti sprendimus pirmosiomis valandomis. Organizatorių tikslas – ne teorija, o aiškūs veiksmai ir įpročiai, kurie realiai sumažina rizikas kasdienėse ir platesnėse krizėse.

    Kas ves mokymus?

    Praktinius užsiėmimus ves pilietinio pasipriešinimo ir krizių pasirengimo instruktorius Liudas Basiulis. Prie mokymų turinio taip pat prisideda LT72 ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai, kurie praktikoje dirba su ekstremalių situacijų valdymu ir gyventojų sauga.

    Tokio formato mokymai pastaraisiais metais vis dažniau organizuojami savivaldybėse ir bendruomenėse, nes pasirengimas krizėms vertinamas kaip kasdienio saugumo dalis. Gyventojų informuotumas ir aiškūs veiksmų planai leidžia greičiau susiorientuoti, kai situacija staiga pasikeičia.

    Ką gaus dalyviai?

    Organizatoriai skelbia, kad mokymus išklausę dalyviai gaus sertifikatą. Taip pat numatytas bilietas į „Naktinio krepšinio“ renginį Kaune, vyksiantį birželio 20 dieną.

    Be to, vienas atsitiktiniu būdu atrinktas dalyvis turės galimybę laimėti VIP patirtį dviem asmenims Žalgirio arenoje sezono atidarymo rungtynių metu. Prizų sąraše taip pat minimas energijos generatorius–baterija namams ir „TukasEV“ dviratis.

    Kam skirti mokymai?

    Mokymai yra nemokami ir atviri visiems, todėl organizatoriai kviečia atvykti ne tik pavieniui, bet ir su šeimos nariais ar kaimynais. Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių turi bazinius pasirengimo įgūdžius, tuo atsparesnė tampa visa bendruomenė.

    Registracija vyksta internetu per „Google“ formą, tačiau pačiame kvietime nurodoma, kad renginys atviras visiems norintiems. Planuojantiems dalyvauti rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti, kad organizatoriai galėtų tiksliau įvertinti dalyvių srautą ir pasirūpinti mokymų eiga.

  • Prasidėjo „Pilietiškumo egzaminas“: iki 18 valandos dar galite pasitikrinti pilietines žinias

    Prasidėjo „Pilietiškumo egzaminas“: iki 18 valandos dar galite pasitikrinti pilietines žinias

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu kviečia gyventojus dalyvauti „Pilietiškumo egzamine“. Organizatoriai skelbia, kad testas jau startavo, o atsakymus pateikti galima iki 18 valandos Lietuvos laiku.

    „Pilietiškumo egzaminas“ skirtas greitai ir aiškiai pasitikrinti, kaip gyventojai supranta pagrindinius pilietiškumo principus ir valstybės gynybos logiką. Tokie testai dažniausiai apima temas nuo valstybės institucijų vaidmens iki kasdienio pasirengimo krizinėms situacijoms.

    Organizatorių teigimu, prisijungti gali visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Akcentuojama, kad svarbiausias tikslas yra ne varžymasis, o žinių pasitikrinimas ir aiškesnis supratimas, ką kiekvienas žmogus gali padaryti prisidėdamas prie visuomenės atsparumo.

    Pastaraisiais metais pilietinio pasirengimo tema Europoje įgauna vis didesnį svorį: daugiau dėmesio skiriama krizių valdymui, informaciniam saugumui ir visuomenės atsparumui. Lietuvoje tai ypač siejama su visuotine gynyba ir praktiniais įgūdžiais, kurie praverčia tiek ekstremalių situacijų, tiek kasdienio saugumo kontekste.

    „Kviečiame visus šalies gyventojus pasitikrinti savo pilietines žinias ir tapti dar aktyvesniais bei sąmoningesniais piliečiais“, – teigiama organizatorių kvietime.