CP v2

Tag: Kultūros paveldo departamentas

  • Pilies gatvės namui keičiamos ribos: ką reiškia patikslinti duomenys Kultūros vertybių registre?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Vilniuje, Pilies gatvėje esančio namo apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre. Sprendimas priimtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, tikslinant vertingąsias savybes ir teritorijos ribas.

    Patikslinimas reiškia, kad registre atnaujinama informacija apie tai, kas konkrečiai laikoma saugoma vertybe ir kokiose ribose jai taikoma apsauga. Tokie pakeitimai praktikoje gali turėti įtakos planuojamiems remonto, tvarkybos ar rekonstrukcijos sprendimams, nes vertinamos ne tik pastato dalys, bet ir su juo susijusi aplinka.

    Ką keičia išplėstos ribos?

    Dokumente nurodyta, kad teritorijos ribos padidinamos. Tai paprastai daroma tada, kai vertinant istorinį kontekstą nustatoma, jog platesnė teritorija yra svarbi vertės išsaugojimui, pavyzdžiui, dėl užstatymo struktūros, kiemų plano, panoramų ar vizualinių ryšių senamiestyje.

    Jei teritorija apibrėžiama kaip nesuformuotas žemės sklypas, praktinis dėmesys dažniausiai krypsta į tai, kokie darbai galimi kiemuose, inžinerinių tinklų trasose ar prieigose. Tokiais atvejais projektuojant gali tekti papildomai derinti sprendinius, kad nebūtų pažeistos vertingosios savybės.

    Kokie reikalavimai taikomi savininkams?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o paveldo objektams ir jų teritorijoms taikomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai. Tai reiškia, kad bet kokie darbai, galintys keisti vertingąsias savybes ar aplinką, turi būti vertinami per paveldo apsaugos prizmę.

    Įprastai tai apima fasadų ir konstrukcijų tvarkymą, stogo sprendinius, langų ir durų keitimą, inžinerinių sistemų įrengimą ar žemės darbus teritorijoje. Kuo aiškiau registre aprašomos vertingosios savybės ir ribos, tuo tiksliau galima įsivertinti, kokie veiksmai bus laikomi leistinais.

    Kompensacijos už apribojimus

    Jei dėl teisės aktų nustatytų apribojimų patiriami nuostoliai, numatyta galimybė kreiptis dėl kompensacijos. Prašymai teikiami Kultūros paveldo departamentui, o vertinant situaciją paprastai nagrinėjama, ar apribojimai tiesiogiai lėmė išlaidas ar prarastas pajamas.

    Aktualią objekto informaciją savininkai ir suinteresuoti asmenys gali pasitikrinti Kultūros vertybių registre bei Lietuvos erdvinės informacijos portale. Ten skelbiami duomenys apie objekto aprašą, teritorijos ribas ir kitą su apsauga susijusią informaciją.

  • Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų istorinėje dalyje, Birutės gatvės atkarpoje nuo Malūno gatvės iki Vilniaus gatvės, 2026 metų rugpjūčio 10 dieną–rugsėjo 9 dieną atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir žvalgymai. Jie vykdyti prieš tęsiant gatvės tvarkymo darbus, nes ankstesniais metais šioje teritorijoje buvo aptikta žmonių palaikų, o istoriniai šaltiniai rodė čia buvus kapines.

    Tyrimus pagal patvirtintą projektą atliko MB „Fosos“, leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Archeologai pabrėžia, kad tokie darbai miestų istoriniuose centruose yra įprasta praktika, padedanti suderinti infrastruktūros atnaujinimą su paveldo apsauga.

    Ištirtas didelis plotas

    Detaliųjų tyrimų metu ištirtos šešios perkasos, kurių bendras plotas siekė 853 kvadratinius metrus. Papildomai žvalgymai atlikti 755 kvadratinių metrų plote link Vilniaus gatvės, taip pat peržiūrėta apie 200 kvadratinių metrų teritorija sandėliuoto grunto, iškasto anksčiau.

    Archeologai atidengė ir ištyrė 34 žmonių kapus, be to, aptiko pavienių kaulų iš anksčiau suardytų palaidojimų. Nustatyta, kad dalį kapų buvo apgadinę ankstesni žemės kasimo darbai ir inžinerinių tinklų įrengimas, tačiau kai kuriose vietose išliko aiškios palaidojimų grupės.

    Didžiausias kapų tankumas fiksuotas vienoje iš perkasų, kur palaidojimai išsidėstė eilėmis. Aptikta ir grupinių kapaviečių, o vienoje jų palaidojimai buvo išdėstyti keliais sluoksniais, kas rodo ilgiau naudotą ir intensyviai eksploatuotą kapinių dalį.

    Radinių chronologija ir laidojimo ypatumai

    Tyrimų metu rasta monetų, keramikos ir fajanso šukių, stiklinių dirbinių, aprangos detalių, sagų, karstų vinių, kryželių ir kitų smulkių buities bei laidojimo konteksto radinių. Tokie radiniai padeda tikslinti laikotarpį, kuriuo teritorija buvo naudojama, ir leidžia geriau suprasti vietos bendruomenės kasdienybę.

    Remiantis pirminėmis išvadomis, dalis kryželių datuojama XVIII amžiaus pabaiga–XIX amžiaus pirmąja puse, o kiti radiniai sietini su XIX amžiumi. Tyrėjų vertinimu, šioje kapinių dalyje galėjo būti laidojama nuo XVIII amžiaus antrosios pusės iki XIX amžiaus pirmosios pusės ar net XIX amžiaus vidurio.

    Archeologai taip pat fiksavo, kad dalis mirusiųjų palaidoti karstuose, kūnai guldyti aukštielninki. Orientacija įvairavo, o tai gali rodyti skirtingus laidojimo etapus, tradicijų kaitą arba skirtingus kapinių planavimo sprendinius skirtingu laikotarpiu.

    Kur baigėsi kapinės ir ką daryti toliau

    Vienas svarbiausių tyrimų tikslų buvo patikslinti istorinių kapinių ribas. Tyrėjai rėmėsi naujais lauko duomenimis, ankstesnių tyrimų medžiaga ir istorine kartografija, įskaitant 1889 metų Zarasų miesto planą.

    Pagal surinktą informaciją, kapinės tęsiasi į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ištirtų perkasų ir apima teritorijas dabartinių Birutės gatvės ir Malūno gatvės sklypų zonoje. Archeologų vertinimu, tikslinga šią vietą įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, kad ateityje būtų aiškiau taikomi apsaugos reikalavimai.

    Pažymoje nurodyta, kad perkasų vietose galima tęsti statybos ir grunto judinimo darbus be papildomų apribojimų. Tačiau atkarpoje nuo Birutės gatvės 4 iki Vilniaus ir Birutės gatvių sankryžos, kur žvalgymai atlikti iki 0,65 metro projektinio gylio, gilesniems darbams rekomenduojami papildomi archeologiniai žvalgymai.

    Tyrimų dokumentacija dar rengiama, o rastiems palaikams numatyti antropologiniai tyrimai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje. Po tyrimų palaikai bus perlaidoti, o archeologiniai radiniai perduoti muziejui pagal nustatytą tvarką.

    Galutinė ataskaita visuomenei žadama pateikti vėliau, kai bus apibendrinti visi papildomų tyrimų rezultatai. Tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti aptiktų palaidojimų chronologiją, kapinių struktūrą ir šios Zarasų miesto dalies istorinę reikšmę.

  • Lukiškių kalėjimas ir paminklų karai: kas iš tiesų sprendžia, kas mieste yra paveldas?

    Paminklai, sovietinės epochos ženklai ir net buvę kalėjimai šiandien vis dažniau tampa karštų ginčų objektu: vieni ragina saugoti kaip istorijos liudijimą, kiti nori iš viešosios erdvės pašalinti tai, kas žeidžia ar skatina nostalgiją represijoms. Šie konfliktai atskleidžia platesnę problemą, kuri nebėra tik restauratorių ar architektų klausimas.

    Diskusijoje Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities bus keliama esminė dilema: ar paveldą turime išlaikyti kuo mažiau jį keisdami, ar leisti jam transformuotis kartu su kintančiu miestu. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl funkcijų, prieinamumo, energetinio efektyvumo ir net simbolinės reikšmės.

    Ne vien fasadų istorija

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija vertinti nepatogų paveldą ne tik kaip architektūrą, bet ir kaip atminties politikos klausimą. Kai visuomenė nesutaria, ką konkretus objektas reiškia, sprendimas tampa vertybinis: ar mieste paliekame konfliktą primenančius ženklus, ar ieškome būdų juos perinterpretuoti.

    Tokiose diskusijose vis daugiau svarbos įgauna skaidrumas: kas priima galutinį sprendimą ir kokiais kriterijais remiasi. Tai apima tiek ekspertinius vertinimus, tiek bendruomenių balsą, nes paveldas veikia kasdienę aplinką, o ne vien kultūros lauko profesionalus.

    Transformacijos pavyzdžiai ir rizikos

    Lietuvoje ryškiu pavyzdžiu tapo Lukiškių kalėjimo erdvių pritaikymas naujoms kultūros ir renginių funkcijoms, o taip pat Šv. Jokūbo kvartalo atnaujinimas, kai istorinis kompleksas įgijo šiuolaikinę paskirtį. Tokie projektai dažnai pristatomi kaip kompromisas tarp išsaugojimo ir gyvybingumo.

    Užsienyje panašių precedentų nemažai: Mastrichte buvusi dominikonų bažnyčia pritaikyta knygynui, o tai rodo, kad net sakralūs ar istoriškai jautrūs objektai gali keisti funkciją. Vis dėlto išlieka klausimas, kur yra riba, kad pastatas neprarastų savo vertingųjų savybių ir netaptų tik dekoracija.

    Tvarumas ir nauji reikalavimai

    Paveldo politika vis dažniau susiduria su tvarumo argumentais: esamo pastato pritaikymas neretai mažina statybos atliekų ir naujų medžiagų poreikį, tačiau ne visada leidžia lengvai pasiekti šiuolaikinius energinio efektyvumo ar universalaus dizaino standartus. Dėl to kyla įtampa tarp saugojimo principų ir realių naudojimo poreikių.

    Kintant visuomenės požiūriui, keičiasi ir pati istorinių objektų vertė: tai, kas anksčiau buvo laikoma nevertinga ar net žalinga, šiandien gali būti suvokiama kaip svarbus laikotarpio liudijimas, ir atvirkščiai. Todėl sprendimai dėl paveldo iš esmės yra sprendimai apie tai, kokią praeitį renkamės prisiminti ir kaip ją integruojame į ateities miestą.

    Europos paveldo dienoms skirtas renginys Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities vyks rugsėjo 22 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusijoje dalyvaus architektai Gilma Teodora Gylytė ir Andrius Ropolas, Kultūros ministerijos atstovė Rugilė Puodžiūnienė, Kultūros paveldo departamento atstovė Gerda Mockevičė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Donata Kabelkė, o pokalbį moderuos Vilma Losytė.

    Pagrindinis klausimas, į kurį bus bandoma atsakyti, skamba paprastai, bet paliečia visą miesto raidą: ar paveldą saugome tokį, koks jis buvo, ar tokį, koks jis gali būti.

  • Klaipėdos rajone rastas XIV amžiaus sidabro lydinių lobis: ką jis atskleidžia apie prekybą?

    Klaipėdos rajone rastas XIV amžiaus sidabro lydinių lobis: ką jis atskleidžia apie prekybą?

    Klaipėdos rajone, Daugulių vietovėje prie Danės upės kilpos, aptiktas išskirtinis XIV amžiaus sidabro lydinių lobis. Radinį laukuose surado gyventojas Saulius Rakauskis ir apie jį nedelsdamas pranešė Kultūros paveldo departamentui, pateikdamas tikslias radimo vietos koordinates.

    Specialistų teigimu, tokio pobūdžio radiniai Vakarų Lietuvoje itin reti, todėl lobis laikomas svarbiu šaltiniu tyrinėjant regiono ekonominius ryšius ir pinigų apyvartą vėlyvaisiais viduramžiais. Atradimo vieta siejama su istoriniu kontekstu, kai šios žemės priklausė Vokiečių ordino įtakos zonai, todėl kiekviena detalė gali padėti tiksliau suprasti to meto judėjimą ir prekybinius kontaktus.

    Lobį sudaro 46 sidabro lydiniai ir jų fragmentai, taip pat XIV amžiaus sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi bei keli vario lydinio ir geležies dirbiniai. Numizmatikos ir archeologijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelę dalį sudaro smulkiai sukapoti sidabro gabalėliai, kurie tuo metu dažnai būdavo naudojami atsiskaitymams pagal svorį.

    Tokia sudėtis leidžia kelti versiją, jog tai galėjo būti ne didiko, o veikiau smulkaus pirklio ar su prekyba susijusio žmogaus sukauptos lėšos. Kai kurie lydiniai, anot specialistų, turi skirtingiems regionams būdingų požymių, o vienas iš sveikesnių lydinių gali būti iš platesnio Baltijos regiono prekybos tinklų, todėl tyrimai dar gali papildyti žinias apie kilmę ir ryšius.

    „Tokie radiniai leidžia ne tik įvardyti radinio vertę, bet ir geriau suprasti, kaip viduramžiais buvo kaupiamas ir naudojamas sidabras, kokie ryšiai siejo skirtingus kraštus ir kaip atrodė kasdienė prekyba“, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

    Radinio vertinimą atliko specialistų komisija, kurioje dirbo numizmatikos, archeologijos ir paveldo ekspertai. Nuspręsta, kad lobis turėtų likti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kur jis bus saugomas, tiriamas ir, tikėtina, pristatomas visuomenei kaip vienas reikšmingesnių pastarųjų metų archeologinių atradimų regione.

    Archeologai pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: atsakingas radėjo elgesys, kai apie radinį pranešama iš karto ir nepažeidžiamas kontekstas, leidžia išsaugoti didžiausią mokslinę vertę. Būtent radimvietės aplinkybės, sluoksniai ir tiksli lokacija neretai pasako daugiau nei pats metalas, todėl tikėtina, kad Daugulių apylinkėse dar bus atliekami papildomi tyrimai.

  • Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Pradedamas paraiškų priėmimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2027–2029 metų programai. Parama skirta kultūros paveldo objektų tyrimams, projektavimui ir tvarkybos darbams, kad vertybės būtų išsaugotos ir pritaikytos naudojimui.

    Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo paminklo, valstybės saugomo arba registrinio statuso kultūros paveldo objektą. Svarbi sąlyga taikoma paminklų ir valstybės saugomų objektų valdytojams: jie turi būti sudarę apsaugos sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kurioje apibrėžiamos lankymo sąlygos.

    Ką galima finansuoti?

    Valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami valstybės saugomų ir registrinių objektų taikomieji tyrimai. Tokiam finansavimui numatoma iki 90 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Valstybės saugomiems objektams taip pat gali būti finansuojamas tvarkybos darbų projekto parengimas, patys tvarkybos darbai ir jiems būtini taikomieji tyrimai. Viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus religines bendruomenes, numatoma iki 60 proc., o privačioms įstaigoms, fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms – iki 80 proc., abiem atvejais neviršijant 600 000 eurų.

    Registriniams objektams numatytas atskiras prioritetas, kai reikia skubiai pašalinti avarijos grėsmę. Tokiems darbams gali būti skiriama iki 80 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Programoje taip pat numatytas Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimas. Šiuo atveju gali būti dengiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

    Kur ir iki kada teikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje KPEPIS. Pildant paraišką sistemoje, reikia pasirinkti paraiškų skiltį ir atitinkamą finansavimo paraiškos formą kultūros vertybių saugojimo darbams.

    Teikiant paraišką svarbu iš anksto pasiruošti privalomus dokumentus ir įsitikinti, kad pateikiami duomenys sutampa su objekto teisiniu statusu Kultūros vertybių registre. Praktikoje būtent dokumentų trūkumai, netikslūs darbų aprašai ar neaiškus darbų pagrindimas dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios paraiškas tenka tikslinti.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant?

    Kultūros paveldo tvarkybos finansavimas paprastai skiriamas etapais, todėl paraiškoje itin svarbu aiškiai aprašyti darbų seką ir jų būtinumą, ypač kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą. Taip pat vertinama, ar objektas atveriamas visuomenei ir ar sudarytos realios sąlygos jį lankyti, jeigu tai numatyta apsaugos sutartyje.

    Jeigu kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar reikalavimų, konsultacijas teikia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki paraiškų termino pabaigos rekomenduojama nelaukti paskutinių dienų, nes sistemoje pateikimui gali prireikti papildomų patikslinimų.

  • KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais liepos 1 dieną 13 valandą vyks ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tai vienas iš reguliarių tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi sprendimai dėl konkrečių objektų paveldo vertinimo ir apsaugos.

    Departamentas skelbia, kad posėdžio darbotvarkė pateikiama viešai, o su numatytais nagrinėti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektais taip pat galima susipažinti iš anksto. Tokia praktika leidžia suinteresuotoms pusėms pasirengti, o visuomenei geriau suprasti, kokie klausimai artimiausiu metu gali turėti įtakos paveldo objektų statusui.

    Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai paprastai apima vertingųjų savybių nustatymą ar tikslinimą, objektų vertinimo aktų tvirtinimą ir kitus su apskaita bei registravimu susijusius klausimus. Nuo šių sprendimų gali priklausyti, kokie apsaugos reikalavimai bus taikomi objektui, kaip bus apibrėžtos jo vertingosios savybės ir kokios veiklos konkrečioje teritorijoje ateityje bus galimos.

    KPD atkreipia dėmesį, kad dėl klausimų, susijusių su posėdžiu ar dalyvavimo galimybėmis, galima kreiptis į departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Gyventojams, bendruomenėms ar turto savininkams tai svarbu, nes ankstyvas susipažinimas su dokumentų projektais padeda laiku pateikti pastabas ar užduoti praktinius klausimus.

  • Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimu patikslinti dviejų Kaišiadorių rajone esančių objektų duomenys Kultūros vertybių registre. Atnaujinimai palietė Varkališkių piliakalnį su priešpiliu ir gyvenviete bei Varkališkių piliakalnį II, esančius Kruonio seniūnijoje, Visginų kaime.

    Kaip nurodoma, 2026 metų balandžio 15 dieną ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino aktus, kuriais patikslintos šių objektų vertingosios savybės ir nustatyti nacionaliniai reikšmingumo lygmenys. Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnį objekto vertės apibrėžimą ir aiškesnį pagrindą jo apsaugai bei tvarkybos reikalavimams.

    Kas pasikeitė registre?

    Atnaujinant duomenis buvo patikslintos apibrėžtos teritorijų ribos ir nustatytas bendras abiejų objektų vizualinės apsaugos pozonis. Vizualinės apsaugos pozonis yra teritorija, kurioje siekiama išsaugoti paveldo objekto aplinkos vaizdą ir panoramas, todėl jo ribos tiesiogiai susijusios su galimais statybų, infrastruktūros ar žemės naudojimo sprendimais.

    Šie patikslinimai svarbūs ir dėl praktinių pasekmių: žemės savininkams, vystytojams bei savivaldybės planuotojams lengviau suprasti, kur tiksliai taikomi papildomi reikalavimai. Tikslesnės ribos padeda mažinti ginčų riziką, kai vertinamos planuojamos veiklos poveikis paveldo objektui ar jo aplinkai.

    Kam bus taikomi specialieji reikalavimai?

    Nurodoma, kad piliakalnių teritorijoms ir vizualinės apsaugos pozoniui taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai reiškia, kad atitinkamose zonose gali būti taikomi papildomi apribojimai ar derinimo procedūros, susijusios su statybomis, žemės darbais, kraštovaizdžio keitimu ar kita veikla.

    Po patikslinimo į vizualinės apsaugos pozonį patenka mažesnės žemės sklypų unikalūs numeriai 4905-0001-0134 ir 4905-0001-0131 dalys. Tuo pačiu pažymima, kad sklypai unikalūs numeriai 4928-0003-0086, 4905-0001-0199, 4400-0148-3716, 4905-0001-0186 ir 4400-1109-0506 į vizualinės apsaugos pozonį nebepatenka, todėl jiems minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi.

    Kodėl tokie patikslinimai svarbūs?

    Piliakalniai Lietuvoje laikomi vienais reikšmingiausių archeologinio paveldo objektų, o jų apsauga apima ne tik patį reljefą ar archeologinį sluoksnį, bet ir aplinkinį kraštovaizdį. Dėl to vizualinės apsaugos zonų ribos yra jautrus klausimas, nes jos gali turėti įtakos žemės sklypų naudojimui, planavimo dokumentams ir investiciniams sprendimams.

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl su atnaujinta informacija galima susipažinti oficialiose valstybės informacinėse sistemose. Praktikoje tai leidžia iš anksto įsivertinti, ar planuojama veikla patenka į paveldo apsaugos reguliavimo lauką, ir laiku pasiruošti reikalingiems derinimams.

  • Kauno tvirtovės kareivinių Domeikavoje apsaugos taisyklės įrašytos registre: kas keičiasi?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad Kauno tvirtovės tarpinių kareivinių Domeikavoje individualus apsaugos reglamentas jau įregistruotas Kultūros vertybių registre. Šis žingsnis reiškia, kad objektui taikomi apsaugos reikalavimai nuo šiol yra aiškiai apibrėžti ir viešai patikrinami.

    Kalbama apie Kauno rajone, Domeikavos kaime, Sodų gatvėje esančias tarpines kareivines, kurių unikalus kodas registre yra 26 547. Tokie dokumentai paprastai nustato, kas laikoma vertingosiomis savybėmis, kokie darbai gali būti atliekami be papildomų derinimų, o kokiems būtini projektai ir paveldo specialistų pritarimas.

    Ką reiškia individualus reglamentas

    Individualus apsaugos reglamentas savininkams ir planuojantiems darbus suteikia daugiau aiškumo nei bendrosios taisyklės, nes reikalavimai pritaikomi konkrečiam objektui. Praktikoje tai dažniausiai paliečia fasadų, tūrio, stogo, angų, autentiškų konstrukcijų ir aplinkos tvarkymo sprendinius.

    Registravimas registre taip pat svarbus savivaldybei ir projektuotojams, nes planuojant teritorijų tvarkymą ar statybos darbus lengviau įvertinti apribojimus ir iš anksto numatyti derinimų apimtį. Tai padeda mažinti riziką, kad darbai bus sustabdyti jau pradėjus įgyvendinimą dėl neatitikimų paveldo apsaugos reikalavimams.

    Kur galima susipažinti su duomenimis

    Kultūros paveldo departamento teigimu, individualaus apsaugos reglamento duomenys skelbiami Kultūros vertybių registre, kur pateikiama aktuali informacija apie objekto statusą, registrinius duomenis ir taikomus apsaugos sprendinius. Šalia registro duomenų, praktiniam naudojimui paprastai pateikiamos ir viešos peržiūros priemonės, leidžiančios lengviau rasti objektą žemėlapyje.

    Gyventojams ir bendruomenėms tokia informacija aktuali ir dėl skaidrumo: aiškiai matoma, kokie pokyčiai galimi, o kokie galėtų kelti grėsmę paveldo vertei. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau planuojami darbai suderinami su paveldo reikalavimais, tuo mažiau ginčų kyla vėlesniuose etapuose.

  • Atnaujinami darbai Atgimimo aikštėje Klaipėdoje: kaip sutvarkys erdvę išsaugant istorinius sluoksnius

    Atnaujinami darbai Atgimimo aikštėje Klaipėdoje: kaip sutvarkys erdvę išsaugant istorinius sluoksnius

    Klaipėdos Atgimimo aikštėje atnaujinami rekonstrukcijos darbai – miesto valdžia skelbia, kad projektas bus tęsiamas ir užbaigtas, kartu užtikrinant aikštėje aptiktų vertingų istorinių sluoksnių išsaugojimą. Sprendimas priimtas po to, kai ankstesniuose etapuose paaiškėjo aplinkybės, kurių projektavimo pradžioje nebuvo galima tiksliai įvertinti.

    „Pasirinkome subalansuotą kelią – sutvarkyti aikštę taip, kad ji taptų pilnaverte miesto erdve žmonėms. Atgimimo aikštės ateitis Klaipėdai yra per daug svarbi, kad liktų neapibrėžta ar amžiams įstrigusi tarp skirtingų scenarijų“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, artimiausiais mėnesiais aikštėje numatytas kitas darbų etapas, orientuotas į vertingųjų sluoksnių apsaugą. Kultūros paveldo departamento sudaryta vertinimo taryba yra nustačiusi, kad dalį aptiktų struktūrų būtina saugoti in situ, tai yra paliekant radimo vietoje ir užtikrinant jų konservavimą pagal suderintus sprendinius.

    Dėl pakitusių projekto apimčių planuojama rekonstruoti tik antžeminę aikštės dalį, o anksčiau numatyti sprendimai, susieti su požemine dalimi, bus keičiami. Savivaldybė nurodo, kad vietos, kurios funkciniu požiūriu buvo numatytos požeminiams įvažiavimams, išvažiavimams, liftams ar laiptinėms, turėtų tapti vientisa aikštės danga ir viešąja erdve.

    Miestas taip pat skelbia, kad dėl pasikeitusių darbų apimčių rangos darbams bus organizuojamas naujas viešųjų pirkimų konkursas. Tuo pat metu bus koreguojama projektinė dokumentacija, iš jos išimant požeminės dalies sprendinius, kad rekonstrukcija galėtų vykti nuosekliai ir be papildomų teisinių bei techninių kliūčių.

    Kartu pranešta, kad Ekstremalių situacijų operacijų centras pritarė atšaukti ekstremalią situaciją, kuri buvo paskelbta po to, kai teritorijoje buvo rasta sprogmenų. Savivaldybės teigimu, rasti sprogmenys jau išvežti ir neutralizuoti, todėl aikštėje atsiveria galimybė tęsti apsaugos darbus ir judėti į priekį su rekonstrukcija, mažinant rizikas gyventojams ir rangovams.

    Įgyvendinus atnaujintą planą, Klaipėdos centre turėtų atsirasti sutvarkyta, šiuolaikiška ir kasdieniam miesto gyvenimui pritaikyta viešoji erdvė. Miesto vadovybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti patogų aikštės naudojimą, reprezentacinę funkciją ir atsakingą požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą.

  • Kultūros paveldo departamentas atvyksta į Vilkiją: gyventojams – konsultacija dėl pastatų tvarkybos

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2026 metais gegužės 27 dieną Vilkijoje rengia tikslinę konsultaciją vietos gyventojams. Susitikimas numatytas 13.00 valandą Vilkijos miesto seniūnijoje (Kauno g. 37), kviečiami visi suinteresuoti asmenys.

    Konsultacijos tikslas – suteikti metodinę pagalbą tiems, kurie prižiūri ar planuoja tvarkyti pastatus kultūros paveldo vietovėje. Specialistai paaiškins paveldosaugos reikalavimus, padės įsivertinti planuojamus darbus ir atsakys į gyventojams kylančius praktinius klausimus.

    Tokie susitikimai paprastai padeda išvengti klaidų dar iki pradedant remontą ar kitus pakeitimus. Gyventojams tai aktualu ne tik dėl istorinio vaizdo išsaugojimo, bet ir dėl to, kad savavališki sprendimai saugomoje teritorijoje gali virsti pareiga atkurti ankstesnę būklę ar kitomis teisinėmis pasekmėmis.

    Kas saugoma Vilkijos istorinėje dalyje?

    Vilkijos miesto istorinė dalis yra registruota Kultūros vertybių registre kaip regioninio reikšmingumo nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas 17123). Tai reiškia, kad saugomas ne vien atskiras pastatas, o visuma – istorinė urbanistinė struktūra, erdvių planas, charakteringos architektūros detalės ir kiti vietovei būdingi bruožai.

    Kultūros paveldo departamentas nurodo, kad vertingosios savybės ir vietovės reikšmingumo lygmuo buvo nustatyti Departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu 2022 metais gruodžio 5 dieną. Taip pat buvo apibrėžtos teritorijos ribos, kuriose taikomi paveldosaugos reikalavimai.

    Su kuo verta ateiti į konsultaciją?

    Į konsultaciją rekomenduojama atsinešti turimą informaciją apie planuojamus darbus: nuotraukas, pastato adresą, trumpą aprašą, ką ketinama keisti ar remontuoti. Kuo konkrečiau įvardijami klausimai, tuo tiksliau specialistai gali patarti dėl leidimų, derinimų, medžiagų ar sprendinių, kurie labiausiai tiktų paveldo teritorijai.

    Konsultacijoje laukiami ne tik būstų savininkai, bet ir bendrijų atstovai, projektuotojai, rangovai ar kiti asmenys, kuriems aktuali pastatų priežiūra Vilkijos miesto istorinėje dalyje. Kultūros paveldo departamentas pabrėžia, kad gyvas konsultavimas yra ir prevencinė priemonė, padedanti užkirsti kelią pažeidimams.