CP v2

Tag: Kultūros paveldo departamentas

  • Klaipėdos rajone rastas XIV amžiaus sidabro lydinių lobis: ką jis atskleidžia apie prekybą?

    Klaipėdos rajone rastas XIV amžiaus sidabro lydinių lobis: ką jis atskleidžia apie prekybą?

    Klaipėdos rajone, Daugulių vietovėje prie Danės upės kilpos, aptiktas išskirtinis XIV amžiaus sidabro lydinių lobis. Radinį laukuose surado gyventojas Saulius Rakauskis ir apie jį nedelsdamas pranešė Kultūros paveldo departamentui, pateikdamas tikslias radimo vietos koordinates.

    Specialistų teigimu, tokio pobūdžio radiniai Vakarų Lietuvoje itin reti, todėl lobis laikomas svarbiu šaltiniu tyrinėjant regiono ekonominius ryšius ir pinigų apyvartą vėlyvaisiais viduramžiais. Atradimo vieta siejama su istoriniu kontekstu, kai šios žemės priklausė Vokiečių ordino įtakos zonai, todėl kiekviena detalė gali padėti tiksliau suprasti to meto judėjimą ir prekybinius kontaktus.

    Lobį sudaro 46 sidabro lydiniai ir jų fragmentai, taip pat XIV amžiaus sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi bei keli vario lydinio ir geležies dirbiniai. Numizmatikos ir archeologijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelę dalį sudaro smulkiai sukapoti sidabro gabalėliai, kurie tuo metu dažnai būdavo naudojami atsiskaitymams pagal svorį.

    Tokia sudėtis leidžia kelti versiją, jog tai galėjo būti ne didiko, o veikiau smulkaus pirklio ar su prekyba susijusio žmogaus sukauptos lėšos. Kai kurie lydiniai, anot specialistų, turi skirtingiems regionams būdingų požymių, o vienas iš sveikesnių lydinių gali būti iš platesnio Baltijos regiono prekybos tinklų, todėl tyrimai dar gali papildyti žinias apie kilmę ir ryšius.

    „Tokie radiniai leidžia ne tik įvardyti radinio vertę, bet ir geriau suprasti, kaip viduramžiais buvo kaupiamas ir naudojamas sidabras, kokie ryšiai siejo skirtingus kraštus ir kaip atrodė kasdienė prekyba“, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

    Radinio vertinimą atliko specialistų komisija, kurioje dirbo numizmatikos, archeologijos ir paveldo ekspertai. Nuspręsta, kad lobis turėtų likti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kur jis bus saugomas, tiriamas ir, tikėtina, pristatomas visuomenei kaip vienas reikšmingesnių pastarųjų metų archeologinių atradimų regione.

    Archeologai pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: atsakingas radėjo elgesys, kai apie radinį pranešama iš karto ir nepažeidžiamas kontekstas, leidžia išsaugoti didžiausią mokslinę vertę. Būtent radimvietės aplinkybės, sluoksniai ir tiksli lokacija neretai pasako daugiau nei pats metalas, todėl tikėtina, kad Daugulių apylinkėse dar bus atliekami papildomi tyrimai.

  • Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Paveldotvarkos finansavimas 2027–2029 metams: kas gali teikti paraiškas ir kokios sumos numatytos

    Pradedamas paraiškų priėmimas Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2027–2029 metų programai. Parama skirta kultūros paveldo objektų tyrimams, projektavimui ir tvarkybos darbams, kad vertybės būtų išsaugotos ir pritaikytos naudojimui.

    Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie valdo paminklo, valstybės saugomo arba registrinio statuso kultūros paveldo objektą. Svarbi sąlyga taikoma paminklų ir valstybės saugomų objektų valdytojams: jie turi būti sudarę apsaugos sutartį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kurioje apibrėžiamos lankymo sąlygos.

    Ką galima finansuoti?

    Valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami valstybės saugomų ir registrinių objektų taikomieji tyrimai. Tokiam finansavimui numatoma iki 90 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Valstybės saugomiems objektams taip pat gali būti finansuojamas tvarkybos darbų projekto parengimas, patys tvarkybos darbai ir jiems būtini taikomieji tyrimai. Viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus religines bendruomenes, numatoma iki 60 proc., o privačioms įstaigoms, fiziniams asmenims ir religinėms bendruomenėms – iki 80 proc., abiem atvejais neviršijant 600 000 eurų.

    Registriniams objektams numatytas atskiras prioritetas, kai reikia skubiai pašalinti avarijos grėsmę. Tokiems darbams gali būti skiriama iki 80 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų.

    Programoje taip pat numatytas Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimas. Šiuo atveju gali būti dengiama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

    Kur ir iki kada teikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje KPEPIS. Pildant paraišką sistemoje, reikia pasirinkti paraiškų skiltį ir atitinkamą finansavimo paraiškos formą kultūros vertybių saugojimo darbams.

    Teikiant paraišką svarbu iš anksto pasiruošti privalomus dokumentus ir įsitikinti, kad pateikiami duomenys sutampa su objekto teisiniu statusu Kultūros vertybių registre. Praktikoje būtent dokumentų trūkumai, netikslūs darbų aprašai ar neaiškus darbų pagrindimas dažniausiai tampa priežastimi, dėl kurios paraiškas tenka tikslinti.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant?

    Kultūros paveldo tvarkybos finansavimas paprastai skiriamas etapais, todėl paraiškoje itin svarbu aiškiai aprašyti darbų seką ir jų būtinumą, ypač kai kalbama apie avarinės būklės šalinimą. Taip pat vertinama, ar objektas atveriamas visuomenei ir ar sudarytos realios sąlygos jį lankyti, jeigu tai numatyta apsaugos sutartyje.

    Jeigu kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar reikalavimų, konsultacijas teikia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Iki paraiškų termino pabaigos rekomenduojama nelaukti paskutinių dienų, nes sistemoje pateikimui gali prireikti papildomų patikslinimų.

  • KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais liepos 1 dieną 13 valandą vyks ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tai vienas iš reguliarių tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi sprendimai dėl konkrečių objektų paveldo vertinimo ir apsaugos.

    Departamentas skelbia, kad posėdžio darbotvarkė pateikiama viešai, o su numatytais nagrinėti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektais taip pat galima susipažinti iš anksto. Tokia praktika leidžia suinteresuotoms pusėms pasirengti, o visuomenei geriau suprasti, kokie klausimai artimiausiu metu gali turėti įtakos paveldo objektų statusui.

    Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai paprastai apima vertingųjų savybių nustatymą ar tikslinimą, objektų vertinimo aktų tvirtinimą ir kitus su apskaita bei registravimu susijusius klausimus. Nuo šių sprendimų gali priklausyti, kokie apsaugos reikalavimai bus taikomi objektui, kaip bus apibrėžtos jo vertingosios savybės ir kokios veiklos konkrečioje teritorijoje ateityje bus galimos.

    KPD atkreipia dėmesį, kad dėl klausimų, susijusių su posėdžiu ar dalyvavimo galimybėmis, galima kreiptis į departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Gyventojams, bendruomenėms ar turto savininkams tai svarbu, nes ankstyvas susipažinimas su dokumentų projektais padeda laiku pateikti pastabas ar užduoti praktinius klausimus.

  • Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimu patikslinti dviejų Kaišiadorių rajone esančių objektų duomenys Kultūros vertybių registre. Atnaujinimai palietė Varkališkių piliakalnį su priešpiliu ir gyvenviete bei Varkališkių piliakalnį II, esančius Kruonio seniūnijoje, Visginų kaime.

    Kaip nurodoma, 2026 metų balandžio 15 dieną ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino aktus, kuriais patikslintos šių objektų vertingosios savybės ir nustatyti nacionaliniai reikšmingumo lygmenys. Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnį objekto vertės apibrėžimą ir aiškesnį pagrindą jo apsaugai bei tvarkybos reikalavimams.

    Kas pasikeitė registre?

    Atnaujinant duomenis buvo patikslintos apibrėžtos teritorijų ribos ir nustatytas bendras abiejų objektų vizualinės apsaugos pozonis. Vizualinės apsaugos pozonis yra teritorija, kurioje siekiama išsaugoti paveldo objekto aplinkos vaizdą ir panoramas, todėl jo ribos tiesiogiai susijusios su galimais statybų, infrastruktūros ar žemės naudojimo sprendimais.

    Šie patikslinimai svarbūs ir dėl praktinių pasekmių: žemės savininkams, vystytojams bei savivaldybės planuotojams lengviau suprasti, kur tiksliai taikomi papildomi reikalavimai. Tikslesnės ribos padeda mažinti ginčų riziką, kai vertinamos planuojamos veiklos poveikis paveldo objektui ar jo aplinkai.

    Kam bus taikomi specialieji reikalavimai?

    Nurodoma, kad piliakalnių teritorijoms ir vizualinės apsaugos pozoniui taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai reiškia, kad atitinkamose zonose gali būti taikomi papildomi apribojimai ar derinimo procedūros, susijusios su statybomis, žemės darbais, kraštovaizdžio keitimu ar kita veikla.

    Po patikslinimo į vizualinės apsaugos pozonį patenka mažesnės žemės sklypų unikalūs numeriai 4905-0001-0134 ir 4905-0001-0131 dalys. Tuo pačiu pažymima, kad sklypai unikalūs numeriai 4928-0003-0086, 4905-0001-0199, 4400-0148-3716, 4905-0001-0186 ir 4400-1109-0506 į vizualinės apsaugos pozonį nebepatenka, todėl jiems minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi.

    Kodėl tokie patikslinimai svarbūs?

    Piliakalniai Lietuvoje laikomi vienais reikšmingiausių archeologinio paveldo objektų, o jų apsauga apima ne tik patį reljefą ar archeologinį sluoksnį, bet ir aplinkinį kraštovaizdį. Dėl to vizualinės apsaugos zonų ribos yra jautrus klausimas, nes jos gali turėti įtakos žemės sklypų naudojimui, planavimo dokumentams ir investiciniams sprendimams.

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl su atnaujinta informacija galima susipažinti oficialiose valstybės informacinėse sistemose. Praktikoje tai leidžia iš anksto įsivertinti, ar planuojama veikla patenka į paveldo apsaugos reguliavimo lauką, ir laiku pasiruošti reikalingiems derinimams.

  • Kauno tvirtovės kareivinių Domeikavoje apsaugos taisyklės įrašytos registre: kas keičiasi?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad Kauno tvirtovės tarpinių kareivinių Domeikavoje individualus apsaugos reglamentas jau įregistruotas Kultūros vertybių registre. Šis žingsnis reiškia, kad objektui taikomi apsaugos reikalavimai nuo šiol yra aiškiai apibrėžti ir viešai patikrinami.

    Kalbama apie Kauno rajone, Domeikavos kaime, Sodų gatvėje esančias tarpines kareivines, kurių unikalus kodas registre yra 26 547. Tokie dokumentai paprastai nustato, kas laikoma vertingosiomis savybėmis, kokie darbai gali būti atliekami be papildomų derinimų, o kokiems būtini projektai ir paveldo specialistų pritarimas.

    Ką reiškia individualus reglamentas

    Individualus apsaugos reglamentas savininkams ir planuojantiems darbus suteikia daugiau aiškumo nei bendrosios taisyklės, nes reikalavimai pritaikomi konkrečiam objektui. Praktikoje tai dažniausiai paliečia fasadų, tūrio, stogo, angų, autentiškų konstrukcijų ir aplinkos tvarkymo sprendinius.

    Registravimas registre taip pat svarbus savivaldybei ir projektuotojams, nes planuojant teritorijų tvarkymą ar statybos darbus lengviau įvertinti apribojimus ir iš anksto numatyti derinimų apimtį. Tai padeda mažinti riziką, kad darbai bus sustabdyti jau pradėjus įgyvendinimą dėl neatitikimų paveldo apsaugos reikalavimams.

    Kur galima susipažinti su duomenimis

    Kultūros paveldo departamento teigimu, individualaus apsaugos reglamento duomenys skelbiami Kultūros vertybių registre, kur pateikiama aktuali informacija apie objekto statusą, registrinius duomenis ir taikomus apsaugos sprendinius. Šalia registro duomenų, praktiniam naudojimui paprastai pateikiamos ir viešos peržiūros priemonės, leidžiančios lengviau rasti objektą žemėlapyje.

    Gyventojams ir bendruomenėms tokia informacija aktuali ir dėl skaidrumo: aiškiai matoma, kokie pokyčiai galimi, o kokie galėtų kelti grėsmę paveldo vertei. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau planuojami darbai suderinami su paveldo reikalavimais, tuo mažiau ginčų kyla vėlesniuose etapuose.

  • Atnaujinami darbai Atgimimo aikštėje Klaipėdoje: kaip sutvarkys erdvę išsaugant istorinius sluoksnius

    Atnaujinami darbai Atgimimo aikštėje Klaipėdoje: kaip sutvarkys erdvę išsaugant istorinius sluoksnius

    Klaipėdos Atgimimo aikštėje atnaujinami rekonstrukcijos darbai – miesto valdžia skelbia, kad projektas bus tęsiamas ir užbaigtas, kartu užtikrinant aikštėje aptiktų vertingų istorinių sluoksnių išsaugojimą. Sprendimas priimtas po to, kai ankstesniuose etapuose paaiškėjo aplinkybės, kurių projektavimo pradžioje nebuvo galima tiksliai įvertinti.

    „Pasirinkome subalansuotą kelią – sutvarkyti aikštę taip, kad ji taptų pilnaverte miesto erdve žmonėms. Atgimimo aikštės ateitis Klaipėdai yra per daug svarbi, kad liktų neapibrėžta ar amžiams įstrigusi tarp skirtingų scenarijų“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Pasak savivaldybės, artimiausiais mėnesiais aikštėje numatytas kitas darbų etapas, orientuotas į vertingųjų sluoksnių apsaugą. Kultūros paveldo departamento sudaryta vertinimo taryba yra nustačiusi, kad dalį aptiktų struktūrų būtina saugoti in situ, tai yra paliekant radimo vietoje ir užtikrinant jų konservavimą pagal suderintus sprendinius.

    Dėl pakitusių projekto apimčių planuojama rekonstruoti tik antžeminę aikštės dalį, o anksčiau numatyti sprendimai, susieti su požemine dalimi, bus keičiami. Savivaldybė nurodo, kad vietos, kurios funkciniu požiūriu buvo numatytos požeminiams įvažiavimams, išvažiavimams, liftams ar laiptinėms, turėtų tapti vientisa aikštės danga ir viešąja erdve.

    Miestas taip pat skelbia, kad dėl pasikeitusių darbų apimčių rangos darbams bus organizuojamas naujas viešųjų pirkimų konkursas. Tuo pat metu bus koreguojama projektinė dokumentacija, iš jos išimant požeminės dalies sprendinius, kad rekonstrukcija galėtų vykti nuosekliai ir be papildomų teisinių bei techninių kliūčių.

    Kartu pranešta, kad Ekstremalių situacijų operacijų centras pritarė atšaukti ekstremalią situaciją, kuri buvo paskelbta po to, kai teritorijoje buvo rasta sprogmenų. Savivaldybės teigimu, rasti sprogmenys jau išvežti ir neutralizuoti, todėl aikštėje atsiveria galimybė tęsti apsaugos darbus ir judėti į priekį su rekonstrukcija, mažinant rizikas gyventojams ir rangovams.

    Įgyvendinus atnaujintą planą, Klaipėdos centre turėtų atsirasti sutvarkyta, šiuolaikiška ir kasdieniam miesto gyvenimui pritaikyta viešoji erdvė. Miesto vadovybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti patogų aikštės naudojimą, reprezentacinę funkciją ir atsakingą požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą.

  • Kultūros paveldo departamentas atvyksta į Vilkiją: gyventojams – konsultacija dėl pastatų tvarkybos

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2026 metais gegužės 27 dieną Vilkijoje rengia tikslinę konsultaciją vietos gyventojams. Susitikimas numatytas 13.00 valandą Vilkijos miesto seniūnijoje (Kauno g. 37), kviečiami visi suinteresuoti asmenys.

    Konsultacijos tikslas – suteikti metodinę pagalbą tiems, kurie prižiūri ar planuoja tvarkyti pastatus kultūros paveldo vietovėje. Specialistai paaiškins paveldosaugos reikalavimus, padės įsivertinti planuojamus darbus ir atsakys į gyventojams kylančius praktinius klausimus.

    Tokie susitikimai paprastai padeda išvengti klaidų dar iki pradedant remontą ar kitus pakeitimus. Gyventojams tai aktualu ne tik dėl istorinio vaizdo išsaugojimo, bet ir dėl to, kad savavališki sprendimai saugomoje teritorijoje gali virsti pareiga atkurti ankstesnę būklę ar kitomis teisinėmis pasekmėmis.

    Kas saugoma Vilkijos istorinėje dalyje?

    Vilkijos miesto istorinė dalis yra registruota Kultūros vertybių registre kaip regioninio reikšmingumo nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas 17123). Tai reiškia, kad saugomas ne vien atskiras pastatas, o visuma – istorinė urbanistinė struktūra, erdvių planas, charakteringos architektūros detalės ir kiti vietovei būdingi bruožai.

    Kultūros paveldo departamentas nurodo, kad vertingosios savybės ir vietovės reikšmingumo lygmuo buvo nustatyti Departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu 2022 metais gruodžio 5 dieną. Taip pat buvo apibrėžtos teritorijos ribos, kuriose taikomi paveldosaugos reikalavimai.

    Su kuo verta ateiti į konsultaciją?

    Į konsultaciją rekomenduojama atsinešti turimą informaciją apie planuojamus darbus: nuotraukas, pastato adresą, trumpą aprašą, ką ketinama keisti ar remontuoti. Kuo konkrečiau įvardijami klausimai, tuo tiksliau specialistai gali patarti dėl leidimų, derinimų, medžiagų ar sprendinių, kurie labiausiai tiktų paveldo teritorijai.

    Konsultacijoje laukiami ne tik būstų savininkai, bet ir bendrijų atstovai, projektuotojai, rangovai ar kiti asmenys, kuriems aktuali pastatų priežiūra Vilkijos miesto istorinėje dalyje. Kultūros paveldo departamentas pabrėžia, kad gyvas konsultavimas yra ir prevencinė priemonė, padedanti užkirsti kelią pažeidimams.

  • Kultūros paveldo departamento specialistai Žiežmariuose konsultuos gyventojus: ką svarbu žinoti

    Kultūros paveldo departamento specialistai Žiežmariuose konsultuos gyventojus: ką svarbu žinoti

    2026 metų gegužės 26 dieną 11.00 valandą Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus specialistai Žiežmariuose surengs konsultaciją miestelio gyventojams. Susitikimas vyks Žiežmarių seniūnijoje, Žaslių gatvėje 62, Kaišiadorių rajone.

    Konsultacijos metu ketinama teikti metodinę pagalbą kultūros paveldo objektų valdytojams ir gyventojams, kurie prižiūri istorinius pastatus ar sklypus saugomoje teritorijoje. Specialistai paaiškins, kokie paveldosaugos reikalavimai taikomi tvarkybai, remontui ir kasdienei priežiūrai.

    Taip pat numatyta aptarti pažeidimų prevenciją ir dažniausiai pasitaikančias situacijas, kai darbai pradedami neįvertinus reikalavimų. Gyventojai kviečiami ateiti su konkrečiais klausimais apie savo pastatų būklę, planuojamus darbus ar dokumentus, kurių gali prireikti.

    Kas saugoma Žiežmariuose?

    Konsultacija siejama su Žiežmarių miesto istorine dalimi, kuri Kultūros vertybių registre įregistruota kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šiai teritorijai nustatytos vertingosios savybės, apibrėžtos ribos ir reikšmingumo lygmuo, todėl taikomi specialūs apsaugos bei tvarkymo principai.

    Žiežmarių miesto istorinės dalies vertingųjų savybių pobūdis apima archeologinį, architektūrinį ir istorinį aspektus, taip pat kraštovaizdžio ir urbanistinę struktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad svarbūs ne tik atskiri pastatai, bet ir jų aplinka, gatvių tinklas, tūriai bei istoriniai teritorijos bruožai.

    Ką verta pasiruošti prieš konsultaciją?

    Gyventojams, planuojantiems tvarkybos ar remonto darbus, pravartu atsinešti turimą informaciją apie objektą: nuotraukas, planuojamų darbų aprašymą, turimus projektinius pasiūlymus ar kitus dokumentus. Kuo konkretesnė situacija, tuo tiksliau specialistai galės paaiškinti, kokių derinimų gali prireikti ir kokie sprendiniai būtų tinkami.

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl prieš susitikimą galima pasitikrinti registracijos informaciją ir teritorijos ribas. Tokia praktika padeda iš anksto suprasti, ar konkretus sklypas ar pastatas patenka į saugomą zoną ir kokie reikalavimai jam taikomi.

  • Kultūros paveldo vertinimo taryba nuotoliu spręs dėl Ornamentuotų kryžių Janapolėje apsaugos

    2026 metais gegužės 25 dieną 9 valandą numatomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jo darbotvarkėje – klausimas dėl Ornamentuotų kryžių (3) Janapolės miestelyje (Telšių rajono savivaldybė, Varnių seniūnija) teisinės apsaugos.

    Posėdyje bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto siūlymas panaikinti šių objektų apsaugą. Tai reiškia, kad taryba vertins, ar objektas vis dar atitinka kriterijus, dėl kurių jam anksčiau buvo suteiktas nekilnojamojo kultūros paveldo statusas.

    Tokie sprendimai paprastai grindžiami aktualiais duomenimis apie objekto autentiškumą, išlikimą ir vertingąsias savybes, taip pat jo istorinę, meninę ar memorialinę reikšmę. Jei apsauga panaikinama, objektui nebetaikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, o su juo susijusios veiklos gali būti planuojamos pagal bendresnes teisines procedūras.

    Kultūros paveldo departamentas vertinimo tarybų posėdžiuose nagrinėja tiek naujų vertybių įrašymą į registrą, tiek esamų vertybių duomenų tikslinimą ar apsaugos statuso keitimą. Nuotolinis posėdžio formatas leidžia sprendimus priimti operatyviau, tačiau sprendimų pagrindas išlieka ekspertinis vertinimas ir dokumentais pagrįsta informacija.

    Gyventojams ir suinteresuotoms pusėms tai svarbi žinia, nes kultūros paveldo statusas tiesiogiai veikia tiek vietos aplinkos pokyčius, tiek tvarkybos, remonto ar pritaikymo galimybes. Galutinis sprendimas dėl Ornamentuotų kryžių (3) apsaugos priklausys nuo tarybos narių vertinimo ir posėdyje patvirtinto akto.

  • Kelmės rajone patikslintos kapinyno ir piliakalnių ribos: ką tai keičia žemės savininkams

    Kelmės rajone patikslintos kapinyno ir piliakalnių ribos: ką tai keičia žemės savininkams

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2026 metais patikslino kelių Kelmės rajone esančių saugomų objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribas. Tokie sprendimai paprastai priimami tikslinant registro duomenis, remiantis papildomais tyrimais, kartografiniais patikslinimais ir vertingųjų savybių vertinimu.

    Patikslinimai svarbūs ne tik paveldo apsaugai, bet ir žemės sklypų savininkams, nes nuo ribų priklauso, ar sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai gali lemti, kokie statybos, kasimo ar žemės tvarkymo darbai leidžiami ir kada reikia derinimų su paveldosauga.

    Junkilų kapinynas: daliai sklypų sąlygos įsigalioja, daliai nebegalioja

    Vertinimo tarybos aktu patikslintos Junkilų kapinyno teritorijos ribos, apibrėžtas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, nustatytos vertingosios savybės bei jų pobūdis. Objektui nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, todėl jam taikomi griežtesni apsaugos principai.

    Vienas iš nurodytų sklypų (unikalus Nr. 4400-1134-6208) patenka į kapinyno teritoriją, todėl jam taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje numatytos sąlygos. Kitas sklypas (unikalus Nr. 4400-1134-2942) po patikslinimo į teritoriją nebepatenka, todėl jam tos pačios sąlygos nebetaikomos.

    Šilgalio ir Bukantiškės piliakalniai: ribos ir pozoniai perskaičiuoti

    Taip pat patikslintos Šilgalio piliakalnio, vadinamo Pilike, teritorijos ribos ir vertingosios savybės, įvertinant archeologinį, mitologinį ir kraštovaizdžio pobūdį. Nurodyta, kad vienas sklypas (unikalus Nr. 4400-2795-5528) po patikslinimo į piliakalnio teritoriją nebepatenka, todėl specialiosios sąlygos jam nebetaikomos.

    Bukantiškės, Piltinės piliakalniui, vadinamam Piliakalniu, be teritorijos ribų patikslinimo apibrėžtas ir vizualinės apsaugos pozonis. Sklypas (unikalus Nr. 5420-0001-0004) patenka į vizualinės apsaugos pozonį, todėl jam taikomos įstatyme numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Bumbulių įtvirtinimas: dalis sklypų patenka, dalis išbraukiama

    Bumbulių senovės gynybinio įtvirtinimo, vadinamo Daugvierės kalnu, atveju patikslintos teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribos, įvardytos vertingosios savybės ir jų pobūdis. Objektui taip pat nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o tai reiškia, kad sprendimai dėl darbų tokiose teritorijose vertinami ypač atsargiai.

    Į nurodytą teritoriją patenka sklypas (unikalus Nr. 5484-0002-0096), o į vizualinės apsaugos pozonį patenka sklypai (unikalūs Nr. 5484-0002-0096 ir 5484-0002-0181), todėl jiems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kiti išvardyti sklypai po patikslinimo į vizualinės apsaugos pozonį nebepatenka, todėl jiems įstatymo 60 straipsnio reikalavimai nebetaikomi.

    Patikslintų ribų praktinis poveikis dažniausiai pasireiškia per reikalavimą iš anksto derinti žemės judinimo, statybos, inžinerinių tinklų ar kraštovaizdžio tvarkymo darbus. Jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, įstatymai numato galimybę kreiptis dėl kompensacijos pagal nustatytą tvarką.

    Aktualius duomenis apie konkretaus objekto ribas ir apsaugos zonas gyventojai gali pasitikrinti Kultūros vertybių registre ir Lietuvos erdvinės informacijos portale. Prieš planuojant darbus sklype, kuris patenka į paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną, praktikoje rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar reikalingi papildomi leidimai ir derinimai.