CP v2

Tag: Kultūros paveldo departamentas

  • KPD nuotoliniame posėdyje svarstys Pakalnių kaimo Juozo Kauniečio sodybos duomenų tikslinimą

    KPD nuotoliniame posėdyje svarstys Pakalnių kaimo Juozo Kauniečio sodybos duomenų tikslinimą

    2026 metais gegužės 11 dieną 9 valandą vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jame numatyta svarstyti klausimą dėl Pakalnių kaimo Juozo Kauniečio sodybos apskaitos duomenų patikslinimo.

    Kaip nurodo KPD, bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto variantas. Klausimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas pakartotiniam svarstymui, todėl sprendimai gali tikslinti anksčiau pateiktas išvadas ar duomenis.

    Pakalnių kaimo Juozo Kauniečio sodyba yra Anykščių rajono savivaldybėje, Kavarsko seniūnijoje, Sodeliškių kaime. Objekto unikalus kodas Kultūros vertybių registre yra 34 020.

    Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos duomenų tikslinimas paprastai apima informaciją apie vertingąsias savybes, teritorijos ribas, apsaugos zonas, datavimą ar kitus aprašo elementus. Tokie pakeitimai svarbūs tiek savininkams ir vietos bendruomenei, tiek planuojant tvarkybos darbus ar derinant projektus.

    Dėl posėdžio ir svarstomo klausimo gyventojai bei suinteresuotos šalys gali kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistę Audronę Ulevičiūtę. Susisiekti galima el. paštu audrone.uleviciute@kpd.lt arba telefonu + 370 620 96463.

  • Pašulių pilkapiai Kaišiadorių rajone: registre patikslintos ribos, savybės ir apsaugos zonos

    Pašulių pilkapiai Kaišiadorių rajone: registre patikslintos ribos, savybės ir apsaugos zonos

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Pašulių pilkapių vietos (unikalus kodas 5940) duomenis Kultūros vertybių registre. Pokyčiai susiję su objekto vertingosiomis savybėmis, reikšmingumo lygmeniu ir teritorijos ribų apibrėžimu.

    Kaip nurodoma, vertinimo tarybos aktu nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo ir tiksliau apibrėžtos teritorijos ribos Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Palomenės seniūnijoje, Šilinių kaime. Tokie tikslinimai paprastai reikalingi tam, kad apsauga atitiktų realią situaciją vietoje ir registrų duomenis.

    Taip pat panaikintas vizualinės apsaugos pozonis ir apibrėžtas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Praktikoje tai reiškia, kad akcentuojama apsauga nuo veiklų, galinčių tiesiogiai pažeisti kultūros paveldo objektą ar jo sluoksnius, pavyzdžiui, žemės darbų ar statybos poveikio.

    Patikslintos teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribose daliai žemės sklypų taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Dėl galimų nuostolių, atsiradusių taikant tokius apribojimus, numatyta galimybė teikti prašymus kompensacijai Kultūros paveldo departamentui.

    Kartu pažymima, kad po duomenų patikslinimo dalis anksčiau į apsaugos zoną patekusių sklypų į ją nebepatenka, todėl toms teritorijoms minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi. Atnaujinti Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami oficialiuose registruose.

  • Ringailių kalno duomenys registre patikslinti: pakeistos ribos ir apsaugos zonos Kaišiadorių rajone

    Ringailių kalno duomenys registre patikslinti: pakeistos ribos ir apsaugos zonos Kaišiadorių rajone

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Ringailių kalno, vadinamo Kupolio kalnu, duomenis Kultūros vertybių registre. Objektas yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Nemaitonių seniūnijoje, Ringailių kaime.

    Sprendimas įtvirtintas 2026 metų vasario 25 dieną patvirtintu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-VL-2398. Registrui atnaujinta informacija apima tiek vertingųjų savybių aprašą, tiek reikšmingumo ir teritorijų nustatymą.

    Kas pasikeitė registre?

    Patikslinus įrašą, Ringailių kalnui nustatytos vertingosios savybės ir priskirtas regioninis reikšmingumo lygmuo. Taip pat patikslintos apibrėžtos teritorijos ribos, kurios apibrėžia saugomo objekto erdvę.

    Kartu panaikintas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Be to, patikslintos apibrėžtos vizualinės apsaugos pozonio ribos, kurios svarbios vertinant, kaip aplinkinė veikla gali paveikti objekto aplinkos vaizdinį.

    Ką tai reiškia žemės sklypų savininkams?

    Ringailių kalno teritorijai ir vizualinės apsaugos pozoniui taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Į šią teritoriją patenka ir žemės sklypas, kurio unikalus numeris 4962-0003-0050.

    Tuo pačiu patikslinus duomenis nurodyta, kad žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai 4962-0003-0049 ir 4962-0003-0032, į kultūros paveldo objekto apsaugos zoną nebepatenka. Dėl to jiems minėto įstatymo 60 straipsnio reikalavimai nebetaikomi.

    Kur skelbiami atnaujinti duomenys?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o atnaujinta informacija skelbiama oficialiuose valstybės registruose ir erdvinės informacijos sistemose. Praktikoje tai reiškia, kad su patikslintomis ribomis ir apsaugos reikalavimais gali susipažinti tiek gyventojai, tiek planavimo ar statybos procesų dalyviai.

    Tokie patikslinimai paprastai svarbūs derinant teritorijų planavimą, vertinant planuojamos ūkinės veiklos ribojimus ir aiškiau atskiriant, kuriems sklypams taikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai.

  • KPD vertinimo tarybos posėdis birželio 8 dieną: bus svarstomi objektai Zarasų rajone

    KPD vertinimo tarybos posėdis birželio 8 dieną: bus svarstomi objektai Zarasų rajone

    2026 metais birželio 8 dieną 13 valandą nuotoliniu būdu vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jo metu planuojama svarstyti klausimus, susijusius su Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje esančiais kultūros paveldo objektais.

    Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybų posėdžiuose paprastai nagrinėjami sprendimai dėl objektų teisinės apsaugos, jų statuso ir apskaitos duomenų tikslinimo Kultūros vertybių registre. Tokie sprendimai vėliau daro įtaką objektų tvarkybos kryptims, galimiems darbų ribojimams ir apsaugos reikalavimams.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos partizano Antano Garbšio-Gaidžio kapo klausimą. Objektas registruotas Kultūros vertybių registre unikaliu kodu 49 817, jo adresas nurodomas Zarasų rajono savivaldybėje, Salako seniūnijoje, Bajorėlių kaime.

    Šiuo klausimu bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apsaugos suteikimo. Praktikoje tai reiškia, kad vertinama objekto kultūrinė reikšmė ir sprendžiama dėl teisinės apsaugos taikymo.

    Taip pat numatyta svarstyti Skirnos kaimo senųjų kapinių apskaitos duomenų tikslinimą. Šio objekto unikalus kodas Kultūros vertybių registre yra 21 282, adresas nurodomas Zarasų rajono savivaldybėje, Turmanto seniūnijoje, Skirnos kaime.

    Nurodoma, kad objektas turi registrinį statusą, o posėdyje bus nagrinėjamas vertinimo tarybos akto projektas dėl apskaitos duomenų atnaujinimo. Tokie tikslinimai dažniausiai apima ribų, aprašų, vertingųjų savybių ar kitų registrinių duomenų patikslinimą, kad informacija registre būtų tikslesnė ir aktualesnė.

  • Tvarkote visuomenei atvirą kultūros paveldo objektą? KPD priima paraiškas kompensacijoms

    Tvarkote visuomenei atvirą kultūros paveldo objektą? KPD priima paraiškas kompensacijoms

    Kam skirta kompensacija?

    Kultūros paveldo departamentas (KPD) pradėjo priimti prašymus kompensacijoms už valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų išlaidas. Parama skirta tiems objektams, kurie yra prieinami visuomenei lankyti, todėl kompensacija siejama ne tik su tvarkybos faktu, bet ir su atvirumu lankytojams.

    Kreiptis gali fiziniai asmenys ir privatūs juridiniai asmenys, valdantys valstybės saugomą objektą. Taip pat būtina su KPD būti sudarius apsaugos sutartį ir turėti dokumentus, įrodančius, kad darbai atlikti ne anksčiau kaip per pastaruosius 3 metus nuo prašymo pateikimo dienos.

    Kiek ir už ką kompensuojama?

    Nacionalinio reikšmingumo lygmens objektams numatyta kompensuoti taikomuosius tyrimus iki 75 proc., bet ne daugiau kaip 10 500 eurų. Tvarkybos darbų projektų parengimui gali būti dengiama iki 65 proc., bet ne daugiau kaip 31 500 eurų.

    Didžiausia suma skirta avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir arba remonto darbams: kompensuojama iki 45 proc., bet ne daugiau kaip 262 500 eurų. KPD pabrėžia, kad kompensavimo dydis priklauso nuo objekto reikšmingumo lygmens ir patirtų, tinkamai pagrįstų išlaidų.

    Regioninio reikšmingumo lygmens objektams taikomiesiems tyrimams kompensuojama iki 70 proc., bet ne daugiau kaip 10 000 eurų. Tvarkybos darbų projektų parengimas gali būti kompensuojamas iki 60 proc., bet ne daugiau kaip 30 000 eurų.

    Avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir arba remonto darbams regioniniu lygmeniu numatyta iki 40 proc. kompensacija, bet ne daugiau kaip 250 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad didesnės apimties darbams vis tiek būtina planuoti ir nuosavą finansinę dalį.

    Iki kada ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymai priimami iki gegužės 30 dienos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą KPEPIS. Pildant paraišką svarbu pasirinkti paslaugų kelią Apsaugos sutarčių sudarymas ir kompensacijų skyrimas, o tuomet prašymą skirti kompensaciją už privačios nuosavybės tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidas.

    KPD rekomenduoja iš anksto pasiruošti dokumentus, pagrindžiančius atliktus darbus, jų apimtį ir patirtas išlaidas, nes būtent šie duomenys dažniausiai lemia paraiškos vertinimo sklandumą. Taip pat svarbu įsivertinti, ar objektas realiai atitinka reikalavimą būti prieinamam visuomenei lankyti, nes tai yra esminė šios priemonės sąlyga.

    Informacija parengta pagal KPD pateiktus duomenis.

  • Gegužės 4 dieną KPD nuotoliniame posėdyje spręs dėl Dusetų istorinės dalies vertinimo akto

    Gegužės 4 dieną KPD nuotoliniame posėdyje spręs dėl Dusetų istorinės dalies vertinimo akto

    2026 metais gegužės 4 dieną nuo 9 valandos vyks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jo metu planuojama svarstyti Dusetų miesto istorinės dalies (unikalus kodas 31 690) vertinimo tarybos akto projekto klausimą.

    Tokie posėdžiai yra viena svarbiausių grandžių formuojant nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą: čia tikslinami teritorijų vertingųjų savybių aprašai, ribos ir apsaugos poreikiai. Nuo tarybos išvadų priklauso, kaip konkreti vietovė ateityje bus vertinama planavimo dokumentuose ir kokie apsaugos reikalavimai gali būti taikomi.

    Dusetų istorinė dalis į paveldo apskaitą įtraukiama kaip vietovė, kurioje svarbus urbanistinis audinys, istorinė raida ir išlikę kultūrinės reikšmės elementai. Vertinimo akto projekte paprastai apibrėžiama, kuo vietovė išsiskiria, kokie jos bruožai laikomi vertingais ir kokios jų išsaugojimo sąlygos būtų pagrįstos.

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu, todėl dalyvavimu besidomintys asmenys kviečiami iš anksto kreiptis į Kultūros paveldo departamento specialistus. Informacija apie darbotvarkę ir posėdžio organizavimo detales skelbiama departamento interneto svetainėje.

    Klausimais dėl posėdžio ir dalyvavimo jame galima kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Nurodomas telefono numeris: +370 615 61626.

  • Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinoje balandžio 24 dieną savivaldybės salėje surengtas konsultacinis susitikimas, skirtas miesto istorinės dalies (unikalus kodas 17082) apsaugos klausimams ir gyventojams aktualiems darbams. Į renginį atvyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus specialistai bei KPD Paveldo valdybos ir registro srities atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai paaiškinti, kokių reikalavimų reikia laikytis planuojant darbus istoriniame miesto audinyje, ir iš anksto išsklaidyti dažniausias klaidas. Specialistai akcentavo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio paprasti sprendimai, tokie kaip stogo dangos ar pastato spalvos pakeitimas, gali būti vertinami kaip išorės keitimas, todėl svarbu laiku suderinti sprendinius.

    Dažniausi klausimai dėl remonto

    Renginio metu daugiausia dėmesio skirta praktiniams gyventojų klausimams: kaip teisėtai pakeisti stogą, kada galima keisti medžiagiškumą, spalvas ar langų sprendinius ir kokiais atvejais prireikia projektinių pasiūlymų. Aptarta ir tai, kaip derinamas saulės elektrinių įrengimas, kai pastatas patenka į kultūros paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną.

    KPD atstovai priminė, kad sprendimai dažniausiai vertinami ne vien pagal konkretaus pastato būklę, bet ir pagal visumos principą, siekiant išsaugoti vietovės charakterį. Tai reiškia, kad derinant darbus gali būti prašoma išlaikyti tradicinę stogo geometriją, parinkti su aplinka derančias spalvas ar vengti sprendinių, kurie vizualiai dominuoja istorinėje panoramoje.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų

    Renginyje pristatyti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pokyčiai nuo 2026 metų, taip pat paaiškinta, kaip veikia vertinimo tarybos, inventorizavimo procesai ir kaip tikslinami Kultūros vertybių registro duomenys. Specialistai akcentavo, kad aiškesni duomenys registre padeda greičiau atsakyti į klausimą, kokie apribojimai galioja konkrečiam sklypui ar pastatui.

    Taip pat aptartos Ignalinos istorinės dalies teritorijos ribos, sutartinių ženklų reikšmės ir vertinimo dokumentuose nurodytos vertingosios savybės. Gyventojams paaiškinta, kad ribos ir aprašai yra itin svarbūs, nes nuo jų priklauso, ar konkreti intervencija laikoma reikšminga paveldo požiūriu.

    Derinimas, sistemos ir atsakomybė

    Specialistai atskirai paaiškino statybos ir tvarkybos darbų skirtumus, nes nuo to priklauso ir taikomi reikalavimai, ir derinimo kelias. Gyventojams pristatytos dokumentų teikimo sistemos KPEPIS ir „Infostatyba“, pabrėžiant, kad aiškiai suformuluotas prašymas ir pridėti vizualiniai sprendiniai dažniausiai padeda sutrumpinti derinimo laiką.

    Diskusijoje taip pat aptartos nuobaudų taikymo praktikos, kai darbai atliekami nesuderinus, ir bešeimininkių objektų įteisinimo galimybės. Praktinis pavyzdys nuskambėjo iš Geležinkelio gatvės 15 pastato savininkės, kuri kėlė stogo dangos keitimo klausimą ir siekė aiškiai suprasti, kokie sprendiniai laikomi priimtinais istorinei miesto daliai.

    Renginio pabaigoje išsakyta idėja svarstyti savivaldybės paveldotvarkos programos poreikį ir vietinės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos steigimą. Tokie instrumentai, pasak dalyvių, galėtų padėti sistemingiau spręsti finansinės paramos, ribų tikslinimo ir vertingųjų savybių peržiūros klausimus, kartu užtikrinant aiškesnes taisykles gyventojams.

    Susitikime pabrėžta tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė ir tai, kad ankstyva konsultacija dažnai leidžia išvengti brangių klaidų, kai darbai jau pradėti. Organizatoriai ragino planuojant bet kokius išorės keitimus pirmiausia pasitikrinti, ar objektas patenka į istorinės dalies teritoriją ar apsaugos zoną, ir kreiptis konsultacijos dar prieš priimant galutinius sprendimus.

  • Kultūros paveldo departamentas patvirtino 2026 metų planą: kokiems objektams rengs apskaitos dokumentus

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2026 metais sausio 21 dieną įsakymu patvirtintas 2026 metų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planas. Jį parengė Kultūros paveldo tyrimų valdyba, o dokumente numatyta, kokie darbai bus atliekami registruojant ir tikslinant duomenis apie kultūros paveldo objektus.

    Plane apibrėžta, kuriems statiniams ir vietovėms 2026 metais bus rengiami apskaitos dokumentų projektai. Taip pat išskirtos vietos, kurioms bus rengiama apskaitos dokumentacija, bei numatyti darbai, susiję su konkrečių objektų vertingųjų savybių aprašymu ir patikslinimu.

    Kartu patvirtintas ir atskiras planas, kuriuo nustatytas nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas, kurį 2026 metais rengs Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai. Šie darbai paprastai apima objekto identifikavimą, būklės ir vertingųjų savybių fiksavimą, istorinių duomenų suvedimą bei dokumentų parengimą sprendimams dėl apsaugos priemonių.

    Kultūros paveldo apskaitos dokumentai yra viena svarbiausių prielaidų priimti pagrįstus sprendimus dėl kultūros vertybių apsaugos ir tvarkybos. Patikslinti duomenys leidžia aiškiau įvertinti, ką konkrečiai reikia saugoti, kokios objekto dalys yra vertingos, ir kaip planuoti darbus, kad būtų išsaugotas autentiškumas.

    Patvirtinti planai taip pat svarbūs savivaldybėms, projektuotojams ir nekilnojamojo turto savininkams, nes padeda iš anksto suprasti, kokiose teritorijose ir kuriems objektams gali būti taikomi papildomi apsaugos reikalavimai. Praktikoje tai mažina neapibrėžtumą planuojant tvarkybos, remonto ar pritaikymo darbus ir leidžia lengviau derinti sprendinius su paveldosaugos institucijomis.