CP v2

Tag: Kultūros paveldo departamentas

  • Kultūros paveldo departamento specialistai Žiežmariuose konsultuos gyventojus: ką svarbu žinoti

    Kultūros paveldo departamento specialistai Žiežmariuose konsultuos gyventojus: ką svarbu žinoti

    2026 metų gegužės 26 dieną 11.00 valandą Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus specialistai Žiežmariuose surengs konsultaciją miestelio gyventojams. Susitikimas vyks Žiežmarių seniūnijoje, Žaslių gatvėje 62, Kaišiadorių rajone.

    Konsultacijos metu ketinama teikti metodinę pagalbą kultūros paveldo objektų valdytojams ir gyventojams, kurie prižiūri istorinius pastatus ar sklypus saugomoje teritorijoje. Specialistai paaiškins, kokie paveldosaugos reikalavimai taikomi tvarkybai, remontui ir kasdienei priežiūrai.

    Taip pat numatyta aptarti pažeidimų prevenciją ir dažniausiai pasitaikančias situacijas, kai darbai pradedami neįvertinus reikalavimų. Gyventojai kviečiami ateiti su konkrečiais klausimais apie savo pastatų būklę, planuojamus darbus ar dokumentus, kurių gali prireikti.

    Kas saugoma Žiežmariuose?

    Konsultacija siejama su Žiežmarių miesto istorine dalimi, kuri Kultūros vertybių registre įregistruota kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šiai teritorijai nustatytos vertingosios savybės, apibrėžtos ribos ir reikšmingumo lygmuo, todėl taikomi specialūs apsaugos bei tvarkymo principai.

    Žiežmarių miesto istorinės dalies vertingųjų savybių pobūdis apima archeologinį, architektūrinį ir istorinį aspektus, taip pat kraštovaizdžio ir urbanistinę struktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad svarbūs ne tik atskiri pastatai, bet ir jų aplinka, gatvių tinklas, tūriai bei istoriniai teritorijos bruožai.

    Ką verta pasiruošti prieš konsultaciją?

    Gyventojams, planuojantiems tvarkybos ar remonto darbus, pravartu atsinešti turimą informaciją apie objektą: nuotraukas, planuojamų darbų aprašymą, turimus projektinius pasiūlymus ar kitus dokumentus. Kuo konkretesnė situacija, tuo tiksliau specialistai galės paaiškinti, kokių derinimų gali prireikti ir kokie sprendiniai būtų tinkami.

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl prieš susitikimą galima pasitikrinti registracijos informaciją ir teritorijos ribas. Tokia praktika padeda iš anksto suprasti, ar konkretus sklypas ar pastatas patenka į saugomą zoną ir kokie reikalavimai jam taikomi.

  • Kultūros paveldo vertinimo taryba nuotoliu spręs dėl Ornamentuotų kryžių Janapolėje apsaugos

    2026 metais gegužės 25 dieną 9 valandą numatomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Jo darbotvarkėje – klausimas dėl Ornamentuotų kryžių (3) Janapolės miestelyje (Telšių rajono savivaldybė, Varnių seniūnija) teisinės apsaugos.

    Posėdyje bus svarstomas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto siūlymas panaikinti šių objektų apsaugą. Tai reiškia, kad taryba vertins, ar objektas vis dar atitinka kriterijus, dėl kurių jam anksčiau buvo suteiktas nekilnojamojo kultūros paveldo statusas.

    Tokie sprendimai paprastai grindžiami aktualiais duomenimis apie objekto autentiškumą, išlikimą ir vertingąsias savybes, taip pat jo istorinę, meninę ar memorialinę reikšmę. Jei apsauga panaikinama, objektui nebetaikomi kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, o su juo susijusios veiklos gali būti planuojamos pagal bendresnes teisines procedūras.

    Kultūros paveldo departamentas vertinimo tarybų posėdžiuose nagrinėja tiek naujų vertybių įrašymą į registrą, tiek esamų vertybių duomenų tikslinimą ar apsaugos statuso keitimą. Nuotolinis posėdžio formatas leidžia sprendimus priimti operatyviau, tačiau sprendimų pagrindas išlieka ekspertinis vertinimas ir dokumentais pagrįsta informacija.

    Gyventojams ir suinteresuotoms pusėms tai svarbi žinia, nes kultūros paveldo statusas tiesiogiai veikia tiek vietos aplinkos pokyčius, tiek tvarkybos, remonto ar pritaikymo galimybes. Galutinis sprendimas dėl Ornamentuotų kryžių (3) apsaugos priklausys nuo tarybos narių vertinimo ir posėdyje patvirtinto akto.

  • Kelmės rajone patikslintos kapinyno ir piliakalnių ribos: ką tai keičia žemės savininkams

    Kelmės rajone patikslintos kapinyno ir piliakalnių ribos: ką tai keičia žemės savininkams

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2026 metais patikslino kelių Kelmės rajone esančių saugomų objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribas. Tokie sprendimai paprastai priimami tikslinant registro duomenis, remiantis papildomais tyrimais, kartografiniais patikslinimais ir vertingųjų savybių vertinimu.

    Patikslinimai svarbūs ne tik paveldo apsaugai, bet ir žemės sklypų savininkams, nes nuo ribų priklauso, ar sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai gali lemti, kokie statybos, kasimo ar žemės tvarkymo darbai leidžiami ir kada reikia derinimų su paveldosauga.

    Junkilų kapinynas: daliai sklypų sąlygos įsigalioja, daliai nebegalioja

    Vertinimo tarybos aktu patikslintos Junkilų kapinyno teritorijos ribos, apibrėžtas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, nustatytos vertingosios savybės bei jų pobūdis. Objektui nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, todėl jam taikomi griežtesni apsaugos principai.

    Vienas iš nurodytų sklypų (unikalus Nr. 4400-1134-6208) patenka į kapinyno teritoriją, todėl jam taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje numatytos sąlygos. Kitas sklypas (unikalus Nr. 4400-1134-2942) po patikslinimo į teritoriją nebepatenka, todėl jam tos pačios sąlygos nebetaikomos.

    Šilgalio ir Bukantiškės piliakalniai: ribos ir pozoniai perskaičiuoti

    Taip pat patikslintos Šilgalio piliakalnio, vadinamo Pilike, teritorijos ribos ir vertingosios savybės, įvertinant archeologinį, mitologinį ir kraštovaizdžio pobūdį. Nurodyta, kad vienas sklypas (unikalus Nr. 4400-2795-5528) po patikslinimo į piliakalnio teritoriją nebepatenka, todėl specialiosios sąlygos jam nebetaikomos.

    Bukantiškės, Piltinės piliakalniui, vadinamam Piliakalniu, be teritorijos ribų patikslinimo apibrėžtas ir vizualinės apsaugos pozonis. Sklypas (unikalus Nr. 5420-0001-0004) patenka į vizualinės apsaugos pozonį, todėl jam taikomos įstatyme numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Bumbulių įtvirtinimas: dalis sklypų patenka, dalis išbraukiama

    Bumbulių senovės gynybinio įtvirtinimo, vadinamo Daugvierės kalnu, atveju patikslintos teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribos, įvardytos vertingosios savybės ir jų pobūdis. Objektui taip pat nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o tai reiškia, kad sprendimai dėl darbų tokiose teritorijose vertinami ypač atsargiai.

    Į nurodytą teritoriją patenka sklypas (unikalus Nr. 5484-0002-0096), o į vizualinės apsaugos pozonį patenka sklypai (unikalūs Nr. 5484-0002-0096 ir 5484-0002-0181), todėl jiems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kiti išvardyti sklypai po patikslinimo į vizualinės apsaugos pozonį nebepatenka, todėl jiems įstatymo 60 straipsnio reikalavimai nebetaikomi.

    Patikslintų ribų praktinis poveikis dažniausiai pasireiškia per reikalavimą iš anksto derinti žemės judinimo, statybos, inžinerinių tinklų ar kraštovaizdžio tvarkymo darbus. Jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, įstatymai numato galimybę kreiptis dėl kompensacijos pagal nustatytą tvarką.

    Aktualius duomenis apie konkretaus objekto ribas ir apsaugos zonas gyventojai gali pasitikrinti Kultūros vertybių registre ir Lietuvos erdvinės informacijos portale. Prieš planuojant darbus sklype, kuris patenka į paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną, praktikoje rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar reikalingi papildomi leidimai ir derinimai.

  • Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Klaipėdos rajone oficialiai atidarytas po rekonstrukcijos atnaujintas Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti per maždaug dvejus metus, o tiltas vėl tapo svarbia jungtimi vietos gyventojams ir lankytojams.

    Projektui didelę reikšmę suteikė tai, kad Jokšų tiltas yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dėl šios priežasties rekonstrukcijoje daug dėmesio skirta autentiškų konstrukcijų ir istorinių sprendinių išsaugojimui, o modernizavimas derintas su paveldosaugos reikalavimais.

    Investicijos ir finansavimas

    Skelbiama, kad investicijos į tilto sutvarkymą siekė beveik 1 200 000 eurų. Darbai finansuoti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o Kultūros ministerija papildomai skyrė 118 000 eurų vertingųjų savybių restauravimui.

    Į atidarymo renginį susirinko Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros infrastruktūros centro atstovai, rangovai bei bendruomenė. Ceremonijoje simboliškai pabrėžta, kad infrastruktūros atnaujinimas šiuo atveju reiškia ir istorijos tęstinumą.

    „Jokšų tilto atgimimas – tai ne tik sėkmingai užbaigtas infrastruktūros projektas, bet ir investicija į mūsų krašto istorinės atminties išsaugojimą“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas pasikeitė po remonto

    Kapitalinio remonto metu įrengtos naujos gelžbetoninių polių atramos konstrukcijos viduje, sutvarkyti kraštinių atramų mazgai, įrengti gelžbetoniniai sparnai, atnaujintos tilto prieigos. Taip pat įrengti mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų, kad judėjimas būtų saugesnis.

    Tvarkybos darbų metu demontuota tilto perdanga, restauruoti ir ištiesinti metaliniai perdangos elementai, sutvarkyti turėklai, atraminiai guoliai, restauruotos plytų bei akmens mūro atramos. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išlaikyta istorinė išvaizda ir konstrukcinė logika.

    Didesnės galimybės laivybai

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su laivyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Įrengtas medinis tilto paklotas su atveriama dalimi, skirta praleisti laivus su stiebais, todėl vandens maršrutas tampa praktiškesnis ir patrauklesnis.

    Savivaldybės vertinimu, tai sustiprina susisiekimą tarp Drevernos ir Svencelės krypčių, o tiltas tampa patogus pėstiesiems, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Tokie sprendimai atliepia pastaraisiais metais augantį vietinio turizmo ir vandens maršrutų populiarėjimą pajūrio regione.

    „Šiandien atgijęs Jokšų tiltas suteikia dar daugiau gyvybės ir patrauklumo Vilhelmo kanalui“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

  • Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Oficialus atidarymas – gegužės 14 dieną

    Gegužės 14 dieną 15 valandą numatoma oficiali Jokšų tilto atidarymo ceremonija. Į renginį kviečiami gyventojai ir svečiai, taip pat projekto įgyvendinime dalyvavę savivaldybės atstovai, rangovai, Turizmo tarybos bei Kultūros paveldo departamento atstovai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik infrastruktūros objektas, bet ir istoriškai reikšmingas kultūros paveldo statinys, kuriam suteikiama nauja pradžia. Po atidarymo tiltas turėtų tapti patrauklia lankytina vieta ir praktiškai naudojamu maršrutu vietos bendruomenei.

    Dėmesys autentiškumui ir inžinerinei vertei

    Restauruojant tiltą, didžiausias dėmesys buvo skirtas autentiškumui ir vertingųjų savybių išsaugojimui. Skelbiama, kad buvo siekta išlaikyti unikalias architektūrines ir inžinerines detales, kurios ir lemia šio statinio išskirtinumą kultūros paveldo kontekste.

    Toks principas reiškia, kad darbai paprastai reikalauja daugiau laiko ir specializuotų sprendimų nei įprasta rekonstrukcija. Paveldo objektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl medžiagų, technologijų ir darbų atlikimo būdų, kad būtų išsaugotas istorinis charakteris.

    Kiek kainavo ir kodėl tai svarbu?

    Bendra projekto vertė, nurodant ir Kultūros ministerijos prisidėjimą, siekia beveik 1 200 000 eurų. Pažymima, kad vien investicijos į patį kultūros paveldo objektą sudaro 118 000 eurų.

    Tokios apimties finansavimas paprastai apima ne tik restauravimo darbus, bet ir projektavimo, techninės priežiūros, tyrimų bei pritaikymo saugiam naudojimui sprendimus. Savivaldybėms tai taip pat yra ilgalaikė investicija į vietos tapatybę ir turizmo patrauklumą.

    Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltų istorija

    Klaipėdos rajone per Karaliaus Vilhelmo kanalą iki 1904 metų buvo pastatyta 10 tiltų. Dauguma jų buvo susprogdinti per Antrąjį pasaulinį karą, o kai kuriose vietose iki šiol galima aptikti tik buvusių konstrukcijų atramų liekanas.

    Skelbiama, kad vienintelis išlikęs ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas yra būtent Jokšų tiltas. Dėl to jo išsaugojimas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, išlaikant regiono inžinerinį ir istorinį paveldą bei suteikiant jam aiškią funkciją šiandien.

  • Jokavų piliakalnis Kauno rajone įrašytas į registrą: nustatytos ribos, vertingosios savybės ir apsauga

    Sprendimas dėl apsaugos statuso

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino sprendimą suteikti apsaugą Jokavų piliakalniui Kauno rajone. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu piliakalniui nustatytos vertingosios savybės, priskirtas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir apibrėžtos teritorijos ribos.

    Šis sprendimas reiškia, kad objektas oficialiai įtraukiamas į valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sistemą, o jo tvarkymui ir naudojimui taikomi aiškiai apibrėžti reikalavimai. Kartu tai suteikia daugiau teisinio aiškumo tiek paveldosaugai, tiek žemės savininkams ir naudotojams.

    Ką praktiškai keičia įrašymas į registrą?

    Jokavų piliakalnio ir jo teritorijos apsaugai taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai, kurie nustato apribojimus veiklai kultūros paveldo teritorijose. Tokie apribojimai paprastai apima žemės darbų, statybų, reljefo keitimo ar kitų intervencijų derinimą, kad nebūtų pažeistos vertingosios savybės.

    Sprendime nurodyta, kad į apibrėžtą teritoriją patenka konkretūs žemės sklypai ir jų dalys, taip pat valstybinės žemės plotai, kuriuose žemės sklypai gali būti nesuformuoti. Būtent teritorijos ribų nustatymas yra vienas svarbiausių praktinių elementų, nes jis leidžia tiksliai identifikuoti, kur ir kokios sąlygos galioja.

    Kur rasti oficialią informaciją ir ką daryti dėl kompensacijų?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl aktualią informaciją apie Jokavų piliakalnį galima pasitikrinti registre. Teritorijų ribos ir erdviniai duomenys taip pat skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuris naudojamas žemėlapiniams duomenims peržiūrėti.

    Jeigu dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, galima teikti prašymą dėl kompensacijos Kultūros paveldo departamentui. Prašymai priimami departamento nurodytais kontaktais, o vertinant kiekvieną atvejį paprastai tikrinama, ar nuostoliai tiesiogiai susiję su paveldosauginių reikalavimų taikymu.

  • Balandiškių dvaro fragmentams Biržų rajone gali nelikti apsaugos: KPD taryba spręs nuotoliniu posėdžiu

    Balandiškių dvaro fragmentams Biržų rajone gali nelikti apsaugos: KPD taryba spręs nuotoliniu posėdžiu

    2026 metų gegužės 13 dieną 13 valandą vyks nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jame numatyta svarstyti, ar panaikinti teisinę apsaugą Pabiržės (Balandiškių) buvusio dvaro sodybos fragmentams Biržų rajono savivaldybėje.

    Kalbama apie registrinį objektą, įrašytą į Kultūros vertybių registrą. Vertinimo taryba spręs, ar likę saugomi elementai turi pakankamai vertingųjų savybių, kad išliktų kultūros paveldo objektų sąraše, ar jų apsaugą siūloma nutraukti.

    Kas šiuo metu dar saugoma?

    Primename, kad 2014 metais teisinė apsauga buvo panaikinta Balandiškių dvaro sodybos rūmams. Vis dėlto iki šiol kaip saugomi buvo išlikę du rūsiai ir dvaro parko fragmentai.

    Būtent dėl šių trijų dalių ir bus priimamas sprendimas. Jei apsauga būtų panaikinta, tai reikštų, kad objektams nebegaliotų specifiniai paveldosaugos reikalavimai, kurie taikomi tvarkybai, remontui ar galimiems teritorijos pokyčiams.

    Ką reiškia apsaugos panaikinimas?

    Teisinė apsauga suteikia aiškų statusą ir pareigas, kurios paprastai riboja savavališkus pakeitimus bei įpareigoja derinti darbus su paveldosaugos institucijomis. Panaikinus apsaugą, šie procesai paprastėja, tačiau kartu išauga rizika, kad autentiški elementai bus prarasti dėl nepriežiūros ar pertvarkymų.

    Tokie sprendimai paprastai grindžiami vertinimo tarybos nustatomomis vertingosiomis savybėmis, objekto išlikimu, autentiškumu ir kultūrine reikšme. Galutinė išvada, ar Balandiškių dvaro fragmentai šiuos kriterijus atitinka, turėtų paaiškėti po posėdžio.

    Nuotolinis posėdis numatytas 2026 metų gegužės 13 dieną, o darbotvarkėje esantis klausimas susijęs būtent su Balandiškių dvaro sodybos fragmentų teisinės apsaugos statusu. Sprendimas taps reikšmingas tiek vietos bendruomenei, tiek platesniam paveldosaugos kontekstui regione.

  • Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Sprendimas dėl nacionalinio reikšmingumo

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba balandžio 27 dieną pripažino Ančiškių kaimo kapinėse esančius partizanų kapus saugomomis kultūros vertybėmis. Sprendimas priimtas dėl kelių atskirų kapaviečių Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone.

    KPD nurodė, kad šiems objektams nustatytos vertingosios savybės ir suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos kultūros vertybių teritorijų ribos, kurios ateityje tampa svarbios tiek kapinių tvarkybai, tiek bet kokiems darbams šalia kapaviečių.

    Kokie kapai įtraukti į apsaugą

    Apsauga suteikta penkioms kapavietėms, kuriose palaidoti Lietuvos partizanai. Tarp jų yra Felikso Budriūno ir Stasio Tarvydo kapai, taip pat Broniaus ir Povilo Račinskų kapai, Vinco Ruplio kapas, Juozo Tarvydo kapas ir Juozo Aukštikalnio-Sukilėlio bei Valentino Navako kapai.

    KPD sprendime pabrėžti du vertingųjų savybių pobūdžiai: istorinis ir memorialinis. Praktikoje tai reiškia, kad saugoma ne tik pati kapavietės vieta, bet ir jos istorinė reikšmė, susijusi su pasipriešinimo okupacijai istorija.

    Istorinis kontekstas ir kapaviečių ypatumai

    Dalies partizanų laidojimo aplinkybės siejamos su 1944–1946 metų laikotarpiu, kai šiaurės Lietuvoje vyko intensyvios NKVD ir vietinių ginkluotų struktūrų operacijos prieš partizanus. Keliuose sprendime minimose epizoduose nurodoma, kad po kautynių žuvusieji buvo palaidoti slapta, dalyvaujant bendražygiams ar giminaičiams.

    Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriose kapavietėse partizanų vardai paminkluose nebuvo pažymėti arba pažymėtas tik vienas asmuo, nors palaidoti keli. Tokie atvejai laikomi būdingu pokario bruožu, kai dėl represijų grėsmės viešas įamžinimas buvo ribojamas, o informacija perduodama šeimų atmintimi.

    Suteikta teisinė apsauga paprastai padeda užtikrinti, kad kapavietės nebūtų netyčia sunaikintos ar pakeistos atliekant tvarkymo, perlaidojimo ar infrastruktūros darbus. Kartu tai sudaro prielaidas tiksliau fiksuoti duomenis, vertinti autentiškus elementus ir, prireikus, planuoti įamžinimo sprendimus, suderintus su paveldo apsaugos reikalavimais.

  • Utenos senojo miesto archeologinė vietovė: patikslintos ribos ir ką tai keičia sklypų savininkams

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad 2026 metais buvo patikslinti Utenos senojo miesto archeologinės vietovės apskaitos duomenys Kultūros vertybių registre. Sprendimą patvirtino Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, nustačiusi vertingąsias savybes ir atnaujinusi teritorijos ribas.

    Patikslinime įtvirtinta, kad vietovei aktualūs archeologinis, istorinis ir memorialinis vertingųjų savybių pobūdžiai, o reikšmingumo lygmuo įvardytas kaip regioninis. Praktikoje tai reiškia aiškesnį teisinį režimą ir tikslesnį atsakymą, kuriems sklypams taikomi paveldosaugos reikalavimai.

    Kuriems sklypams keičiasi sąlygos

    Pagal paskelbtą informaciją, dalis sklypų po ribų patikslinimo nebepatenka į Utenos senojo miesto archeologinę vietovę, todėl jiems nebebus taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai aktualu savininkams, planuojantiems statybą, rekonstrukciją ar kitus žemės tvarkymo darbus.

    Tuo pačiu nurodoma, kad sklypams, kurie ir toliau patenka į archeologinės vietovės ribas, galios ne tik minėto įstatymo 60 straipsnio reikalavimai, bet ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyti įsipareigojimai. Tokiais atvejais dažniausiai prireikia papildomų derinimų, o kai kuriais atvejais ir archeologinių tyrimų, jei planuojami darbai gali paveikti kultūrinį sluoksnį.

    Kompensacijos ir kur kreiptis

    Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad prašymai išmokėti kompensaciją dėl nuostolių, patirtų taikant nustatytus apribojimus, teikiami pačiam Departamentui. Kreipimuose svarbu aiškiai pagrįsti ryšį tarp taikomų apribojimų ir patirtų nuostolių bei pateikti reikiamus dokumentus.

    Konsultacijos dėl kompensacijų teikiamos Kultūros paveldo programų skyriaus specialistų nurodytais kontaktais. Taip pat primenama, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o informaciją apie ribas ir teritorijas galima pasitikrinti tiek Kultūros vertybių registre, tiek Lietuvos erdvinės informacijos portale.

    Gyventojams ir sklypų savininkams, planuojantiems bet kokius darbus senamiesčio ar jo prieigų teritorijose, verta pirmiausia pasitikrinti atnaujintas ribas ir taikomą režimą. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl neįvertintų paveldosaugos reikalavimų ar neteisingai pritaikytų apribojimų.

  • Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys Stelmužės dvaro pastato „Vergų bokštas“ pavadinimo keitimą

    Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys Stelmužės dvaro pastato „Vergų bokštas“ pavadinimo keitimą

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais gegužės 18 dieną 9.00 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Apie posėdį informuojama vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 27 punktu.

    Posėdyje numatyta nagrinėti klausimą dėl Stelmužės dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 939) teritorijoje esančio pastato pavadinimo. Kalbama apie pastatą, registruotą unikaliu kodu 15 876 Zarasų rajono savivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, Stelmužės kaime.

    Pavadinimo koregavimas – kodėl tai svarbu?

    Darbotvarkėje įrašytas pavadinimo koregavimo tikslingumo vertinimas, nes registruose naudojami pavadinimai daro įtaką tam, kaip objektas suprantamas visuomenėje ir kaip jis pristatomas edukacijoje bei turizme. Tokie sprendimai paprastai siejami ne su paties objekto statuso panaikinimu, o su tikslesniu įvardijimu, paremtu istoriniu kontekstu ir dokumentais.

    Šiuo atveju svarstomas pastato, viešai įvardijamo „Vergų bokštu“, pavadinimas. Vertinimo tarybos posėdyje turėtų būti apsispręsta, ar esamas pavadinimas yra pagrįstas ir tinkamas Kultūros vertybių registro įrašams, ar reikalinga korekcija.

    Kaip vyks posėdis ir kur ieškoti informacijos?

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu, o jo darbotvarkė skelbiama Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje. Dalyvavimu ar procedūriniais klausimais suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimę Žilinskaitę.

    Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad tokie vertinimo tarybų posėdžiai yra įprasta paveldo apskaitos proceso dalis, kai peržiūrimi registro duomenys ir tikslinami įrašai. Galutiniai sprendimai priimami laikantis nustatytų procedūrų ir remiantis posėdyje pateikta medžiaga.