CP v2

Tag: Kultūros paveldo departamentas

  • Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Klaipėdos rajone oficialiai atidarytas po rekonstrukcijos atnaujintas Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti per maždaug dvejus metus, o tiltas vėl tapo svarbia jungtimi vietos gyventojams ir lankytojams.

    Projektui didelę reikšmę suteikė tai, kad Jokšų tiltas yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dėl šios priežasties rekonstrukcijoje daug dėmesio skirta autentiškų konstrukcijų ir istorinių sprendinių išsaugojimui, o modernizavimas derintas su paveldosaugos reikalavimais.

    Investicijos ir finansavimas

    Skelbiama, kad investicijos į tilto sutvarkymą siekė beveik 1 200 000 eurų. Darbai finansuoti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o Kultūros ministerija papildomai skyrė 118 000 eurų vertingųjų savybių restauravimui.

    Į atidarymo renginį susirinko Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros infrastruktūros centro atstovai, rangovai bei bendruomenė. Ceremonijoje simboliškai pabrėžta, kad infrastruktūros atnaujinimas šiuo atveju reiškia ir istorijos tęstinumą.

    „Jokšų tilto atgimimas – tai ne tik sėkmingai užbaigtas infrastruktūros projektas, bet ir investicija į mūsų krašto istorinės atminties išsaugojimą“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas pasikeitė po remonto

    Kapitalinio remonto metu įrengtos naujos gelžbetoninių polių atramos konstrukcijos viduje, sutvarkyti kraštinių atramų mazgai, įrengti gelžbetoniniai sparnai, atnaujintos tilto prieigos. Taip pat įrengti mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų, kad judėjimas būtų saugesnis.

    Tvarkybos darbų metu demontuota tilto perdanga, restauruoti ir ištiesinti metaliniai perdangos elementai, sutvarkyti turėklai, atraminiai guoliai, restauruotos plytų bei akmens mūro atramos. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išlaikyta istorinė išvaizda ir konstrukcinė logika.

    Didesnės galimybės laivybai

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su laivyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Įrengtas medinis tilto paklotas su atveriama dalimi, skirta praleisti laivus su stiebais, todėl vandens maršrutas tampa praktiškesnis ir patrauklesnis.

    Savivaldybės vertinimu, tai sustiprina susisiekimą tarp Drevernos ir Svencelės krypčių, o tiltas tampa patogus pėstiesiems, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Tokie sprendimai atliepia pastaraisiais metais augantį vietinio turizmo ir vandens maršrutų populiarėjimą pajūrio regione.

    „Šiandien atgijęs Jokšų tiltas suteikia dar daugiau gyvybės ir patrauklumo Vilhelmo kanalui“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

  • Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Oficialus atidarymas – gegužės 14 dieną

    Gegužės 14 dieną 15 valandą numatoma oficiali Jokšų tilto atidarymo ceremonija. Į renginį kviečiami gyventojai ir svečiai, taip pat projekto įgyvendinime dalyvavę savivaldybės atstovai, rangovai, Turizmo tarybos bei Kultūros paveldo departamento atstovai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik infrastruktūros objektas, bet ir istoriškai reikšmingas kultūros paveldo statinys, kuriam suteikiama nauja pradžia. Po atidarymo tiltas turėtų tapti patrauklia lankytina vieta ir praktiškai naudojamu maršrutu vietos bendruomenei.

    Dėmesys autentiškumui ir inžinerinei vertei

    Restauruojant tiltą, didžiausias dėmesys buvo skirtas autentiškumui ir vertingųjų savybių išsaugojimui. Skelbiama, kad buvo siekta išlaikyti unikalias architektūrines ir inžinerines detales, kurios ir lemia šio statinio išskirtinumą kultūros paveldo kontekste.

    Toks principas reiškia, kad darbai paprastai reikalauja daugiau laiko ir specializuotų sprendimų nei įprasta rekonstrukcija. Paveldo objektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl medžiagų, technologijų ir darbų atlikimo būdų, kad būtų išsaugotas istorinis charakteris.

    Kiek kainavo ir kodėl tai svarbu?

    Bendra projekto vertė, nurodant ir Kultūros ministerijos prisidėjimą, siekia beveik 1 200 000 eurų. Pažymima, kad vien investicijos į patį kultūros paveldo objektą sudaro 118 000 eurų.

    Tokios apimties finansavimas paprastai apima ne tik restauravimo darbus, bet ir projektavimo, techninės priežiūros, tyrimų bei pritaikymo saugiam naudojimui sprendimus. Savivaldybėms tai taip pat yra ilgalaikė investicija į vietos tapatybę ir turizmo patrauklumą.

    Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltų istorija

    Klaipėdos rajone per Karaliaus Vilhelmo kanalą iki 1904 metų buvo pastatyta 10 tiltų. Dauguma jų buvo susprogdinti per Antrąjį pasaulinį karą, o kai kuriose vietose iki šiol galima aptikti tik buvusių konstrukcijų atramų liekanas.

    Skelbiama, kad vienintelis išlikęs ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas yra būtent Jokšų tiltas. Dėl to jo išsaugojimas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, išlaikant regiono inžinerinį ir istorinį paveldą bei suteikiant jam aiškią funkciją šiandien.

  • Jokavų piliakalnis Kauno rajone įrašytas į registrą: nustatytos ribos, vertingosios savybės ir apsauga

    Sprendimas dėl apsaugos statuso

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino sprendimą suteikti apsaugą Jokavų piliakalniui Kauno rajone. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu piliakalniui nustatytos vertingosios savybės, priskirtas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir apibrėžtos teritorijos ribos.

    Šis sprendimas reiškia, kad objektas oficialiai įtraukiamas į valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sistemą, o jo tvarkymui ir naudojimui taikomi aiškiai apibrėžti reikalavimai. Kartu tai suteikia daugiau teisinio aiškumo tiek paveldosaugai, tiek žemės savininkams ir naudotojams.

    Ką praktiškai keičia įrašymas į registrą?

    Jokavų piliakalnio ir jo teritorijos apsaugai taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai, kurie nustato apribojimus veiklai kultūros paveldo teritorijose. Tokie apribojimai paprastai apima žemės darbų, statybų, reljefo keitimo ar kitų intervencijų derinimą, kad nebūtų pažeistos vertingosios savybės.

    Sprendime nurodyta, kad į apibrėžtą teritoriją patenka konkretūs žemės sklypai ir jų dalys, taip pat valstybinės žemės plotai, kuriuose žemės sklypai gali būti nesuformuoti. Būtent teritorijos ribų nustatymas yra vienas svarbiausių praktinių elementų, nes jis leidžia tiksliai identifikuoti, kur ir kokios sąlygos galioja.

    Kur rasti oficialią informaciją ir ką daryti dėl kompensacijų?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl aktualią informaciją apie Jokavų piliakalnį galima pasitikrinti registre. Teritorijų ribos ir erdviniai duomenys taip pat skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuris naudojamas žemėlapiniams duomenims peržiūrėti.

    Jeigu dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, galima teikti prašymą dėl kompensacijos Kultūros paveldo departamentui. Prašymai priimami departamento nurodytais kontaktais, o vertinant kiekvieną atvejį paprastai tikrinama, ar nuostoliai tiesiogiai susiję su paveldosauginių reikalavimų taikymu.

  • Balandiškių dvaro fragmentams Biržų rajone gali nelikti apsaugos: KPD taryba spręs nuotoliniu posėdžiu

    Balandiškių dvaro fragmentams Biržų rajone gali nelikti apsaugos: KPD taryba spręs nuotoliniu posėdžiu

    2026 metų gegužės 13 dieną 13 valandą vyks nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jame numatyta svarstyti, ar panaikinti teisinę apsaugą Pabiržės (Balandiškių) buvusio dvaro sodybos fragmentams Biržų rajono savivaldybėje.

    Kalbama apie registrinį objektą, įrašytą į Kultūros vertybių registrą. Vertinimo taryba spręs, ar likę saugomi elementai turi pakankamai vertingųjų savybių, kad išliktų kultūros paveldo objektų sąraše, ar jų apsaugą siūloma nutraukti.

    Kas šiuo metu dar saugoma?

    Primename, kad 2014 metais teisinė apsauga buvo panaikinta Balandiškių dvaro sodybos rūmams. Vis dėlto iki šiol kaip saugomi buvo išlikę du rūsiai ir dvaro parko fragmentai.

    Būtent dėl šių trijų dalių ir bus priimamas sprendimas. Jei apsauga būtų panaikinta, tai reikštų, kad objektams nebegaliotų specifiniai paveldosaugos reikalavimai, kurie taikomi tvarkybai, remontui ar galimiems teritorijos pokyčiams.

    Ką reiškia apsaugos panaikinimas?

    Teisinė apsauga suteikia aiškų statusą ir pareigas, kurios paprastai riboja savavališkus pakeitimus bei įpareigoja derinti darbus su paveldosaugos institucijomis. Panaikinus apsaugą, šie procesai paprastėja, tačiau kartu išauga rizika, kad autentiški elementai bus prarasti dėl nepriežiūros ar pertvarkymų.

    Tokie sprendimai paprastai grindžiami vertinimo tarybos nustatomomis vertingosiomis savybėmis, objekto išlikimu, autentiškumu ir kultūrine reikšme. Galutinė išvada, ar Balandiškių dvaro fragmentai šiuos kriterijus atitinka, turėtų paaiškėti po posėdžio.

    Nuotolinis posėdis numatytas 2026 metų gegužės 13 dieną, o darbotvarkėje esantis klausimas susijęs būtent su Balandiškių dvaro sodybos fragmentų teisinės apsaugos statusu. Sprendimas taps reikšmingas tiek vietos bendruomenei, tiek platesniam paveldosaugos kontekstui regione.

  • Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Sprendimas dėl nacionalinio reikšmingumo

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba balandžio 27 dieną pripažino Ančiškių kaimo kapinėse esančius partizanų kapus saugomomis kultūros vertybėmis. Sprendimas priimtas dėl kelių atskirų kapaviečių Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone.

    KPD nurodė, kad šiems objektams nustatytos vertingosios savybės ir suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos kultūros vertybių teritorijų ribos, kurios ateityje tampa svarbios tiek kapinių tvarkybai, tiek bet kokiems darbams šalia kapaviečių.

    Kokie kapai įtraukti į apsaugą

    Apsauga suteikta penkioms kapavietėms, kuriose palaidoti Lietuvos partizanai. Tarp jų yra Felikso Budriūno ir Stasio Tarvydo kapai, taip pat Broniaus ir Povilo Račinskų kapai, Vinco Ruplio kapas, Juozo Tarvydo kapas ir Juozo Aukštikalnio-Sukilėlio bei Valentino Navako kapai.

    KPD sprendime pabrėžti du vertingųjų savybių pobūdžiai: istorinis ir memorialinis. Praktikoje tai reiškia, kad saugoma ne tik pati kapavietės vieta, bet ir jos istorinė reikšmė, susijusi su pasipriešinimo okupacijai istorija.

    Istorinis kontekstas ir kapaviečių ypatumai

    Dalies partizanų laidojimo aplinkybės siejamos su 1944–1946 metų laikotarpiu, kai šiaurės Lietuvoje vyko intensyvios NKVD ir vietinių ginkluotų struktūrų operacijos prieš partizanus. Keliuose sprendime minimose epizoduose nurodoma, kad po kautynių žuvusieji buvo palaidoti slapta, dalyvaujant bendražygiams ar giminaičiams.

    Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriose kapavietėse partizanų vardai paminkluose nebuvo pažymėti arba pažymėtas tik vienas asmuo, nors palaidoti keli. Tokie atvejai laikomi būdingu pokario bruožu, kai dėl represijų grėsmės viešas įamžinimas buvo ribojamas, o informacija perduodama šeimų atmintimi.

    Suteikta teisinė apsauga paprastai padeda užtikrinti, kad kapavietės nebūtų netyčia sunaikintos ar pakeistos atliekant tvarkymo, perlaidojimo ar infrastruktūros darbus. Kartu tai sudaro prielaidas tiksliau fiksuoti duomenis, vertinti autentiškus elementus ir, prireikus, planuoti įamžinimo sprendimus, suderintus su paveldo apsaugos reikalavimais.

  • Utenos senojo miesto archeologinė vietovė: patikslintos ribos ir ką tai keičia sklypų savininkams

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad 2026 metais buvo patikslinti Utenos senojo miesto archeologinės vietovės apskaitos duomenys Kultūros vertybių registre. Sprendimą patvirtino Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, nustačiusi vertingąsias savybes ir atnaujinusi teritorijos ribas.

    Patikslinime įtvirtinta, kad vietovei aktualūs archeologinis, istorinis ir memorialinis vertingųjų savybių pobūdžiai, o reikšmingumo lygmuo įvardytas kaip regioninis. Praktikoje tai reiškia aiškesnį teisinį režimą ir tikslesnį atsakymą, kuriems sklypams taikomi paveldosaugos reikalavimai.

    Kuriems sklypams keičiasi sąlygos

    Pagal paskelbtą informaciją, dalis sklypų po ribų patikslinimo nebepatenka į Utenos senojo miesto archeologinę vietovę, todėl jiems nebebus taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai aktualu savininkams, planuojantiems statybą, rekonstrukciją ar kitus žemės tvarkymo darbus.

    Tuo pačiu nurodoma, kad sklypams, kurie ir toliau patenka į archeologinės vietovės ribas, galios ne tik minėto įstatymo 60 straipsnio reikalavimai, bet ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyti įsipareigojimai. Tokiais atvejais dažniausiai prireikia papildomų derinimų, o kai kuriais atvejais ir archeologinių tyrimų, jei planuojami darbai gali paveikti kultūrinį sluoksnį.

    Kompensacijos ir kur kreiptis

    Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad prašymai išmokėti kompensaciją dėl nuostolių, patirtų taikant nustatytus apribojimus, teikiami pačiam Departamentui. Kreipimuose svarbu aiškiai pagrįsti ryšį tarp taikomų apribojimų ir patirtų nuostolių bei pateikti reikiamus dokumentus.

    Konsultacijos dėl kompensacijų teikiamos Kultūros paveldo programų skyriaus specialistų nurodytais kontaktais. Taip pat primenama, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o informaciją apie ribas ir teritorijas galima pasitikrinti tiek Kultūros vertybių registre, tiek Lietuvos erdvinės informacijos portale.

    Gyventojams ir sklypų savininkams, planuojantiems bet kokius darbus senamiesčio ar jo prieigų teritorijose, verta pirmiausia pasitikrinti atnaujintas ribas ir taikomą režimą. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl neįvertintų paveldosaugos reikalavimų ar neteisingai pritaikytų apribojimų.

  • Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys Stelmužės dvaro pastato „Vergų bokštas“ pavadinimo keitimą

    Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys Stelmužės dvaro pastato „Vergų bokštas“ pavadinimo keitimą

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais gegužės 18 dieną 9.00 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Apie posėdį informuojama vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 27 punktu.

    Posėdyje numatyta nagrinėti klausimą dėl Stelmužės dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 939) teritorijoje esančio pastato pavadinimo. Kalbama apie pastatą, registruotą unikaliu kodu 15 876 Zarasų rajono savivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, Stelmužės kaime.

    Pavadinimo koregavimas – kodėl tai svarbu?

    Darbotvarkėje įrašytas pavadinimo koregavimo tikslingumo vertinimas, nes registruose naudojami pavadinimai daro įtaką tam, kaip objektas suprantamas visuomenėje ir kaip jis pristatomas edukacijoje bei turizme. Tokie sprendimai paprastai siejami ne su paties objekto statuso panaikinimu, o su tikslesniu įvardijimu, paremtu istoriniu kontekstu ir dokumentais.

    Šiuo atveju svarstomas pastato, viešai įvardijamo „Vergų bokštu“, pavadinimas. Vertinimo tarybos posėdyje turėtų būti apsispręsta, ar esamas pavadinimas yra pagrįstas ir tinkamas Kultūros vertybių registro įrašams, ar reikalinga korekcija.

    Kaip vyks posėdis ir kur ieškoti informacijos?

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu, o jo darbotvarkė skelbiama Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje. Dalyvavimu ar procedūriniais klausimais suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimę Žilinskaitę.

    Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad tokie vertinimo tarybų posėdžiai yra įprasta paveldo apskaitos proceso dalis, kai peržiūrimi registro duomenys ir tikslinami įrašai. Galutiniai sprendimai priimami laikantis nustatytų procedūrų ir remiantis posėdyje pateikta medžiaga.

  • Kėdainiuose bus tikslinami sovietų karių kapavietės duomenys: KPD taryba rengia nuotolinį posėdį

    Kėdainiuose bus tikslinami sovietų karių kapavietės duomenys: KPD taryba rengia nuotolinį posėdį

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metų birželio 8 dieną 13 valandą vyks nuotolinis penktosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jo metu bus svarstomas sprendimas dėl apskaitos duomenų tikslinimo Kėdainiuose esančiam objektui.

    Posėdžio darbotvarkėje numatytas Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos klausimas. Objektas registruotas Kėdainių rajono savivaldybėje, Kėdainių miesto seniūnijoje, Klevų gatvėje, o jam suteiktas unikalus kodas 10 945.

    Kaip nurodo departamentas, bus nagrinėjamas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas, susijęs su apskaitos duomenų tikslinimu. Tokie pakeitimai paprastai apima objekto aprašymo, ribų, vertingųjų savybių ar kitos registravimo informacijos patikslinimą, kai randama naujų duomenų ar pastebimi netikslumai.

    Nuotolinis posėdis reiškia, kad svarstymas vyks elektroniniu būdu, o sprendimai bus priimami pagal tarybos kompetenciją ir galiojančią nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tvarką. KPD taip pat informavo, kad su akto projektu galima susipažinti iš anksto.

  • Kultūros paveldo departamentas skelbia nuotolinį vertinimo tarybos posėdį: kas svarstoma birželio 15 dieną

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metų birželio 15 dieną 9 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tokiuose posėdžiuose sprendžiama dėl konkrečių objektų vertingųjų savybių, apsaugos apimties ir įrašų Nekilnojamojo kultūros paveldo registre.

    Šį kartą darbotvarkėje numatytas klausimas, susijęs su Juozo Pakalnio gimtąja sodyba Pakruojo rajono savivaldybėje, Linkuvos seniūnijoje, Veselkiškių kaime. Tarybai teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto svarstymas, kuris paprastai lemia, kaip tiksliai objektas bus apibrėžtas ir kokie apsaugos reikalavimai jam bus taikomi.

    Departamento teigimu, su posėdžio darbotvarke ir į ją įtrauktų objektų dokumentais visuomenė gali susipažinti iš anksto, nes tam numatyti privalomi terminai. Praktikoje tai svarbu ne tik paveldo specialistams, bet ir savininkams bei vietos bendruomenėms, nes sprendimai gali daryti įtaką leidžiamoms tvarkybos priemonėms, rekonstrukcijoms ir žemės naudojimui.

    Pranešime primenama, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtinta pareiga darbotvarkes paskelbti likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio, o aktų projektus – likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat numatyta, kad savivaldybės interneto svetainėje informacija turėtų būti pakartotinai paskelbta dar kartą, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio.

    Klausimus dėl dalyvavimo posėdyje ar organizacinių detalių galima teikti Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistei Rimai Žilinskaitei. Kadangi posėdis vyks nuotoliniu būdu, aktualu iš anksto pasitikslinti prisijungimo tvarką ir galimybes teikti pastabas, jei jos susijusios su darbotvarkėje numatytu objektu.

  • Rumšiškių Šv. Onos koplyčia: registre patikslintos vertingosios savybės ir teritorijos ribos

    Rumšiškių Šv. Onos koplyčia: registre patikslintos vertingosios savybės ir teritorijos ribos

    2026 metais balandžio 20 dieną Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė sprendimą patikslinti Rumšiškių Šv. Onos koplyčios duomenis Kultūros vertybių registre. Koplyčia yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Rumšiškių miestelyje, Marių gatvėje.

    Sprendimu nustatytos koplyčios vertingosios savybės ir patvirtintas vietinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos objekto teritorijos ribos, kurios yra svarbios tiek paveldosaugai, tiek planuojant bet kokius darbus aplinkinėje teritorijoje.

    Ką reiškia duomenų patikslinimas?

    Kultūros vertybių registre duomenų patikslinimas paprastai reiškia aiškesnį ir detalesnį objekto aprašą, kuriuo remiantis vėliau vertinami tvarkybos, restauravimo ar kiti projektai. Nustačius vertingąsias savybes, apibrėžiama, kas konkrečiai turi būti saugoma ir išlaikoma, kad nebūtų prarasta kultūrinė vertė.

    Teritorijos ribų nustatymas aktualus ir praktiniu požiūriu, nes jis padeda išvengti neaiškumų dėl statybos, žemės naudojimo ar infrastruktūros sprendinių derinimo. Tokie patikslinimai dažnai tampa svarbia atspirtimi savivaldybėms, gyventojams ir projektuotojams, kai planuojami darbai paveldo aplinkoje.

    Kur skelbiami dokumentai?

    Koplyčios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas yra įregistruotas Kultūros vertybių registre. Jame pateikiami patvirtinti duomenys, įskaitant vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį ir teritorijos ribas.

    Informacija apie registruotą objektą ir jo teritoriją taip pat skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuriame galima peržiūrėti su paveldo objektu susijusius erdvinius duomenis ir ribas žemėlapyje. Tokie įrankiai padeda greičiau suprasti, kokie apribojimai ar reikalavimai taikomi konkrečioje vietoje.