CP v2

Tag: Laivyba

  • Norvegija ryžosi istoriniam projektui: statybos tunelio laivams startuos 2027 metais

    Norvegija ryžosi istoriniam projektui: statybos tunelio laivams startuos 2027 metais

    Norvegijoje pasirašyta sutartis dėl Stad laivų tunelio statybos Vestlando regione – tai projektas, kuris turėtų tapti pirmuoju pasaulyje pilno masto tuneliu, skirtu jūriniams laivams. Už darbus atsakingos Norvegijos pakrančių administracija ir bendrovė „AF Gruppen“, kuri vykdys ir projektavimą, ir statybą.

    Planuojama, kad tunelis bus apie 1 700 metrų ilgio, maždaug 50 metrų aukščio ir apie 36 metrų pločio. Statybų pradžia numatyta 2027 metų pradžioje, o visas projektas, vertinant pagal dabartinį grafiką, turėtų užtrukti apie penkerius metus.

    Tunelis bus iškastas siauriausioje Stad pusiasalio vietoje, sujungiant vandens kelius tarp Kjødepollen ties Vanylvsfjorden fiordu ir Moldefjorden ties Selje apylinkėmis. Projektas numato, kad tuneliu galės plaukti laivai iki 21,5 metro pločio ir iki 29,5 metro aukščio.

    Tai reiškia, kad tuneliu galės naudotis ir didesni keleiviniai bei krovininiai laivai, prilygstantys daliai pakrantės maršrutuose plaukiojančių keltų. Pagrindinis tikslas – saugesnis ir patikimesnis susisiekimas, kai laivybą riboja ekstremalios oro sąlygos.

    Stadhavet vandenys vakarinėje Norvegijos pakrantėje laikomi vienais sudėtingiausių regione: audros čia fiksuojamos maždaug 100 dienų per metus. Dėl to laivams tenka laukti palankių sąlygų arba rinktis ilgesnius maršrutus, o tunelis turėtų sumažinti vėlavimus ir rizikas.

    Idėja įrengti laivų tunelį Stad pusiasalyje nėra nauja – ji siekia XIX amžių, tačiau praktinis įgyvendinimas įsibėgėjo tik pastaraisiais dešimtmečiais. Projektas buvo detaliai vertinamas dėl techninių galimybių, poveikio aplinkai ir ekonominio pagrįstumo, nes tokio tipo infrastruktūra pasaulyje yra itin reta.

    Norvegijos pakrančių administracija 2025 metų sausį buvo paskelbusi rangos konkursą, tačiau procesą lydėjo diskusijos dėl biudžeto. 2025 metų birželio 19 dieną Norvegijos parlamentas patvirtino atnaujintą projekto išlaidų ribą – apie 720 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, o tai atvėrė kelią galutiniam susitarimui.

    Norvegijos institucijos pabrėžia, kad tai ilgai brandintas sprendimas, kuris turėtų pakeisti laivybos patikimumą viename pavojingiausių pakrantės ruožų. „Tai istorinė diena – projektas buvo planuojamas dešimtmečius, o dabar pasiekėme etapą, kai galime jį realiai statyti“, – sakė Norvegijos pakrančių administracijos vadovas Einar Vik Arset.

  • Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    Trumpas tvirtina, kad JAV kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį: Iranas kalba apie muitus laivams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu kontroliuoja strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį ir ketina išlaikyti šią kontrolę. Jis teigė, kad JAV karinis jūrų laivynas vykdo griežtą blokadą, kuri esą riboja Irano galimybes veikti regione.

    „Jungtinės Valstijos visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį. Manau, kad mes jį išlaikysime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas tokius pareiškimus atmeta ir tvirtina, kad praktiškai kontroliuoja reikšmingą vandens kelio dalį. Teheranas taip pat signalizuoja apie ketinimą įvesti rinkliavas laivams, kurie naudojasi šiuo maršrutu, argumentuodamas tai atsaku į JAV pradėtus karinius veiksmus prieš Iraną.

    Kas svarbu pasaulio prekybai

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks ilgalaikis sutrikimas šioje atkarpoje paprastai iš karto padidina rizikos premiją energijos rinkose ir kelia transportavimo bei draudimo kaštus.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione augo dėl abipusių smūgių ir grasinimų, o laivybos bendrovės vis dažniau ieško alternatyvių maršrutų arba stiprina saugumo priemones. Analitikai atkreipia dėmesį, kad net riboti incidentai sąsiauryje gali sukelti grandininę reakciją tiekimo grandinėse ir paveikti kainas Europoje bei Azijoje.

    Blokada ir derybų šešėlis

    Pasak publikacijoje minimų šaltinių, JAV ir Izraelio pajėgos tęsia intensyvius smūgius prieš Irano karinius taikinius, o Iranas atsako raketų atakomis prieš JAV objektus regione ir sąjungininkų infrastruktūrą. Teigiama, kad vienas veiksmingiausių Irano svertų tapo spaudimas laivybai Hormūzo sąsiauryje, keliantis įtampą pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Vašingtonas siunčia signalus, kad gali sutelkti dėmesį į Irano uostų blokavimą ir mažesnio intensyvumo strategiją, siekiant išlaikyti spaudimą neplečiant konflikto masto. Politinis kontekstas JAV taip pat svarbus: artėjant vidurio kadencijos rinkimams, bet kokie pokyčiai energijos kainose ir geopolitinėje rizikoje gali tapti vidaus politikos veiksniu.

    Ką gali reikšti Irano rinkliavos

    Idėja įvesti rinkliavų sistemą laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, reikštų papildomą kaštų sluoksnį tiekėjams ir vežėjams, kuris galėtų atsispindėti galutinėse energijos ir prekių kainose. Teisiškai ir praktiškai toks sprendimas susidurtų su tarptautinės jūrų teisės, laisvos laivybos principų ir karinės eskalacijos rizikomis.

    Kol kas neaišku, ar Teheranas ketina rinkliavas įgyvendinti realiai, ar tai pirmiausia spaudimo priemonė deryboms ir karinei deeskalacijai. Tačiau rinkos dalyviai paprastai reaguoja į patį neapibrėžtumą, todėl nauji griežtesni pareiškimai iš Vašingtono ir Teherano gali kelti įtampą jau artimiausiomis savaitėmis.

  • JAV apšaudė laivą, bandžiusį pralaužti Irano uostų blokadą Ormūzo sąsiauryje

    Antradienio rytą JAV pajėgos apšaudė laivą su Panamos vėliava, kuris, JAV pareigūnų teigimu, bandė pralaužti amerikiečių vykdomą Irano uostų blokadą Ormūzo sąsiaurio regione. Apie incidentą pranešė JAV pareigūnas, kurį citavo „Wall Street Journal“.

    Pasak JAV atstovo, karinis sraigtasparnis į laivo vairą šaudė po to, kai įgula esą ignoravo JAV personalo įspėjimus. Kol kas oficialiai neskelbiama apie žuvusiuosius ar sužeistuosius.

    Su jūrų saugumu dirbanti bendrovė „Vanguard“ nurodė, kad į vakarus per Omano įlanką plaukęs konteinerinis laivas „Vela Nova“ buvo pataikytas sraigtasparnio paleistu sviediniu. Incidentas, pirminiais duomenimis, įvyko maždaug 130 kilometrų nuo Pakistano krantų.

    „Sviedinys pataikė į laivą, kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas“, – teigiama pirminėje „Vanguard“ ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad visi 17 įgulos narių buvo rasti ir suskaičiuoti. JAV pareigūnas pridūrė, kad po apšaudymo buvo mėginama įgulą perkelti į kitą civilinį laivą.

    Šis epizodas vyksta augant įtampai dėl laivybos saugumo prie Irano ir aplink Ormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio energijos išteklių transporto kelių. Bet kokie susidūrimai šiame regione gali turėti tiesioginį poveikį draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir naftos tiekimo grandinėms.

    „Wall Street Journal“ priminė, kad birželį per JAV operaciją, susijusią su blokados vykdymu, žuvo trys Indijos jūreiviai. Anot dienraščio, tai buvo pirmos užfiksuotos mirtinos aukos per veiksmus, kuriais siekta apriboti Irano pajamas iš naftos eksporto ir didinti spaudimą Teheranui dėl platesnio politinio susitarimo.

    Kol kas viešai neskelbiama, koks buvo laivo krovinys, galutinis maršrutas ir ar incidentas bus tiriamas tarptautiniu mastu. Taip pat neaišku, ar po įvykio bus koreguojamos jūrų saugumo rekomendacijos laivams, plaukiantiems Omano įlankoje ir netoli Ormūzo sąsiaurio.

  • Europos upės seklėja iki rekordų: ką tai reiškia laivybai, ūkiui ir geriamojo vandens tiekimui

    Po intensyvių karščių bangų ir didelių miškų gaisrų dalyje Europos sparčiai krenta vandens lygis pagrindinėse upėse, įskaitant Reiną, Dunojų ir Po. Kai kur fiksuojami istoriškai žemi rodikliai, o tai jau dabar riboja laivybą ir didina rizikas pramonei bei žemės ūkiui.

    Problemos ypač ryškios Dunojaus baseine: atskirose atkarpose krovininiai ir kruiziniai laivai nebegali saugiai plaukti, todėl vežėjai priversti mažinti krovinių svorį arba rinktis alternatyvius maršrutus. Tai brangina logistiką ir gali paveikti tiekimo grandines, ypač ten, kur vidaus vandenų transportas yra svarbi ekonomikos dalis.

    Mažėjant debitui, upės vanduo greičiau įkaista ir jame sumažėja ištirpusio deguonies, todėl auga žuvų dusimo ir ekologinių nuostolių rizika. Prie to prisideda ir sausra bei stipri saulės spinduliuotė, o žemės ūkio trąšų maistinės medžiagos skatina dumblių žydėjimą, kuris gali dar labiau bloginti vandens kokybę.

    Seklesnės upės taip pat prasčiau „atskiedžia“ į jas patenkančias nuotekas: net ir tada, kai vandens mažiau, nuotekų iš valymo įrenginių ir pramonės srautai dažnai išlieka panašūs. Dėl to gali didėti teršalų koncentracijos, o vandens ruošimas tampa sudėtingesnis ir brangesnis.

    Didelėje dalyje Vokietijos geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių, kuriuos maitina upių baseinai ir mažesni intakai. Kai sausra užsitęsia, natūralus filtravimas per pakrančių dirvožemį silpnėja, o požeminių išteklių atkūrimas lėtėja, todėl regionams tenka griežčiau valdyti vandens naudojimą.

    Kai kur savivaldybės jau riboja vandens ėmimą iš upelių ir upių, o pažeidėjams gali būti taikomos baudos. Pavyzdžiui, Kelne už draudimų nesilaikymą numatytos baudos iki 50 000 eurų, o tai rodo, kad vandens taupymas tampa ne rekomendacija, o praktinė būtinybė.

    Vidaus vandenų laivyba yra jautri vandens lygiui: kai upės seklėja, laivai negali plaukti pilnu kroviniu, o tai mažina efektyvumą ir kelia pervežimo kainą. Žemės ūkyje kritiškai svarbus ne tik drėkinimas, bet ir tai, kad vandens trūkumas sutampa su karščiais, didinančiais derliaus praradimų tikimybę.

    Pramonė ir vandentvarkos sektorius taip pat susiduria su investicijų poreikiu: dėl klimato kaitos vandens tiekimo kaštai, kaip vertina Vokietijos sektoriaus atstovai, gali didėti iki 30 proc. Skaičiuojama, kad sistemoms atnaujinti, vandens valymui ir infrastruktūros pritaikymui gali prireikti iki 14 milijardų eurų.

    Sinoptikų prognozės ir pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ilgesnės sausros ir ekstremalūs karščiai Europoje tampa dažnesni, todėl upių seklėjimas gali kartotis. Tai reiškia, kad regionams teks derinti trumpalaikes priemones, tokias kaip laikini vandens apribojimai, su ilgalaikėmis investicijomis į vandens taupymą, valymą ir atsparią infrastruktūrą.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis bus suderinti skirtingus poreikius: geriamąjį vandenį, ekosistemų apsaugą, pramonės ir žemės ūkio naudojimą bei laivybą. Kuo ilgiau išliks žemas vandens lygis, tuo labiau augs tiek ekonominės, tiek aplinkosauginės pasekmės.

  • Dunojaus seklumas iškėlė 1944 metų nacių laivų nuolaužas: ES pradeda pavojingą valymą

    Dunojaus seklumas iškėlė 1944 metų nacių laivų nuolaužas: ES pradeda pavojingą valymą

    Užsitęsusi karščio banga ir kritęs vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo palikimą – prie Serbijos Prahovo miestelio matomas 1944 metais nuskandintų vokiečių karinių laivų nuolaužas. Dalis jų kasmet išnyra seklumose, o kai kurios jau pradėtos traukti į krantą.

    Šie laivai buvo sąmoningai nuskandinti Vokietijos kariuomenei traukiantis prieš artėjančią Raudonąją armiją. Įgulos vykdė įsakymus nepalikti priešui panaudojamos technikos ir kartu bandė užkimšti laivybos kelią, kad būtų apsunkintas judėjimas upe.

    Kaip atsirado nuolaužų barjeras

    Istoriniai liudijimai rodo, kad 1944 metų rudenį Dunojuje buvo nuskandinta daug įvairių tipų laivų – nuo karo laivų iki vilkikų ir baržų. Laivų „užtvara“ turėjo stabdyti karinę logistiką, tačiau ilgainiui tapo civilinės laivybos problema.

    Per pastaruosius karštus sezonus, kai vandens lygis krisdavo, nuolaužos vis dažniau trukdė laivams saugiai praplaukti susiaurėjusias vietas. Tai ypač aktualu Dunojaus atkarpoms, kurios yra svarbios regiono vidaus vandens kelių tinklui ir krovinių gabenimui.

    ES remiamas projektas ir rizikos

    Pagal ES remiamą projektą, vykdomą per Vakarų Balkanų investicijų programą, planuojama pašalinti 21 labiausiai laivybai trukdančią nuolaužą. Europos investicijų bankas nurodo, kad dalis objektų jau buvo iškelti 2024 metais, o darbų pabaiga numatoma 2028 metais.

    Gelbėjimo darbai laikomi techniškai sudėtingais ir rizikingais, nes dalis nuskandintų laivų galėjo likti su amunicija. Dėl to operacijose naudojami narai, speciali technika, taip pat siurbliai, skirti šalinti smėlį ir dumblą, o kai kurios didesnės nuolaužos, kurias perkelti per sudėtinga, gali būti paliekamos upės dugne užkasant jas giliau.

    Kodėl valymas svarbus ekonomikai

    Be istorinio ir saugumo aspekto, projektą skatina ir ekonominiai motyvai: nuolaužos siaurina farvaterį, didina avarijų riziką ir sukelia vėlavimus. Europos investicijų banko vertinimu, dėl šių kliūčių Serbija kasmet patirdavo apie 5 000 000 eurų nuostolių.

    2024 metų liepą projektui taip pat skirta 16 000 000 eurų parama, siekiant padidinti vidaus laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione. Ši kryptis siejama su platesniu Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu, kuriuo skatinama daugiau krovinių perkelti nuo kelių į vandens transportą.

    Klimato kaitos kontekste Dunojaus seklėjimo epizodai Europoje kartojasi vis dažniau, todėl upių infrastruktūros pritaikymas ir kliūčių šalinimas tampa ne vien vienkartine operacija, o ilgalaikiu atsparumo klausimu. Tuo pat metu iškilusios nuolaužos primena, kad ekstremalūs orai kartais pažodžiui iškelia istoriją į paviršių.

  • Iranas švelnina poziciją dėl Hormūzo sąsiaurio: Europa gali būti įtraukta į išminavimą

    Iranas svarsto galimybę leisti Europos šalims prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio išminavimo, skelbia „Bloomberg“. Tai būtų pastebimas posūkis, nes Teheranas anksčiau viešai tvirtino neketinantis įsileisti kitų valstybių į tokią operaciją.

    Diplomatinių šaltinių teigimu, pastarosiomis savaitėmis uždarų susitikimų metu Iranas ėmė kalbėti lanksčiau. Tokia nuolaida galėtų tapti platesnio susitarimo dalimi, siekiant atkurti įprastą laivybą ir sumažinti įtampą regione.

    Kas keistųsi laivyboje?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per jį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsispindi energijos kainose.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba šiame maršrute tapo rizikingesnė: dalis laivų rinkosi ilgesnius kelius, o draudimo ir logistikos kaštai augo. Išminavimas būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių, jei šalys siektų grįžti prie stabilesnio ir saugesnio eismo.

    Vakarų planai: konferencija Londone

    „Axios“ skelbia, kad JAV ir Jungtinė Karalystė planuoja Londone surengti tarptautinę konferenciją dėl laivybos apsaugos Hormūzo sąsiauryje. Pagrindinė idėja – telkti partnerius bendrai misijai, kuri apimtų jūrų pajėgų pajėgumus, išminavimo laivus, žvalgybos priemones ir bepiločius orlaivius.

    Tuo pat metu „Politico“ rašo, kad JAV administracija spaudžia Jungtinę Karalystę ir Prancūziją aktyviau įsitraukti į galimą jūrinę koaliciją. Vis dėlto dalis sąjungininkų signalizuoja, jog prieš didesnius įsipareigojimus norėtų aiškesnių saugumo garantijų ir tvaresnių paliaubų.

    Kodėl Iranui tai gali būti naudinga?

    Jei Teheranas iš tiesų leistų europiečiams prisidėti prie išminavimo, tai galėtų būti vertinama kaip derybinė priemonė santykiams su Vakarais stabilizuoti. Praktinis tikslas būtų sumažinti spaudimą dėl laivybos trikdžių ir kartu išlaikyti galimybę daryti įtaką vienam svarbiausių regiono jūrinių maršrutų.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar planuojama tarptautinė iniciatyva įgaus realų politinį mandatą ir kokias sąlygas kels Iranas. Rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną signalą apie galimą laivybos normalizavimą, nes Hormūzo sąsiaurio stabilumas tiesiogiai veikia energijos kainų kryptį.

  • Iranas ir Omanas suderino laivybos maršrutą Hormūzo sąsiauryje: ar kelias vėl atsivers?

    Iranas ir Omanas suderino laivybos maršrutą Hormūzo sąsiauryje: ar kelias vėl atsivers?

    Suderintas maršrutas Hormūze

    Iranas ir Omanas pranešė galutinai suderinę siūlomo laivybos maršruto Hormūzo sąsiauryje geografines koordinates. Teheranas teigia, kad ruošiama bendra šalių deklaracija apims techninius, teisinius, saugumo ir aplinkosaugos aspektus.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Todėl bet kokie pokyčiai šiame ruože greitai persiduoda naftos kainoms, draudimo įmokoms ir laivybos grafikams.

    Mokesčių klausimas ir tarptautinė teisė

    Esminė nesutarimų ašis – Irano siekis taikyti mokesčius už praplaukimą, remiantis suverenia kontrole strategiškai svarbioje vandens arterijoje. Tam prieštarauja JAV ir dalis Persijos įlankos valstybių, pabrėžiančių, kad navigacija turi išlikti laisva pagal tarptautinės jūrų teisės principus.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei pareiškė, kad vien Iranui ir Omanui pasiektas susitarimas savaime neužtikrina saugios laivybos, kol, Teherano teigimu, išlieka JAV karinio jūrų laivyno veiksmai ir kitos priemonės, nukreiptos prieš Irano interesus.

    „Jei tam tikros trečiosios šalys netrukdys procesui, bendra abiejų šalių deklaracija šiuo metu peržiūrima ir baigiama derinti“, – sakė Esmaeilis Baghaei.

    Skirtingos žinutės dėl JAV vaidmens

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad derybų esmė – vadinamojo vidurinio koridoriaus sukūrimas Hormūzo sąsiauryje, kurį kontroliuotų Iranas ir Omanas. Kituose pranešimuose akcentuota, jog derybos esą „neturi nieko bendra“ su JAV, o sąsiaurio atvėrimas priklausytų nuo Vašingtono elgesio pasikeitimo.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu JAV televizijai pareiškė, kad JAV dalyvauja su Hormūzu susijusiose derybose, o procesas, jo teigimu, juda „labai gerai“. Tokie tarpusavyje prieštaraujantys pareiškimai didina neapibrėžtumą rinkose ir apsunkina laivybos įmonių rizikų planavimą.

    „Sąsiauris labai greitai bus atvertas, arba jie sulauks labai skaudaus smūgio, ir tada sąsiauris vis tiek bus atvertas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Hormūzo sąsiaurio laivyba buvo smarkiai sutrikdyta po JAV ir Izraelio smūgių vasario pabaigoje, o Iranas faktiškai uždarė kelią, sukeldamas staigius energijos rinkų svyravimus. Pastarosiomis dienomis Teherano pareiškimai taip pat siejami su anksčiau skelbta informacija apie birželį pasirašytą JAV ir Irano supratimo memorandumą, nors Iranas viešai pabrėžia Omano vaidmenį ir atskirą derybų formatą.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų padalinio vadovas Danny Citrinowiczius viešai vertino, kad grįžimas į prieškrizinę padėtį reikštų arba režimo pasikeitimą Irane, arba ilgalaikes karines pastangas įtvirtinti kontrolę vandens kelyje. Jo teigimu, dėl politinių ir strateginių kaštų Vašingtonui tai būtų sunkiai priimtina, todėl realybėje dažnai pasirenkamas mažiau pageidaujamas, bet įgyvendinamas sprendimas.

  • Antras Qataro SGD tanklaivis apšaudytas Hormuzo sąsiauryje: „QatarEnergy“ plečia force majeure

    Antras Qataro SGD tanklaivis apšaudytas Hormuzo sąsiauryje: „QatarEnergy“ plečia force majeure

    Antrasis per mažiau nei mėnesį incidentas Hormuzo sąsiauryje palietė suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivį, kuris krovinį buvo pakrovęs Katare. Tuo pat metu auga draudimo įmokos, o „QatarEnergy“ plečia force majeure apimtį, didindama neapibrėžtumą pasaulinėje dujų rinkoje.

    JK jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO) pranešė, kad prie Omano krantų nenustatytas laivas buvo pataikytas sviediniu. Saugumo bendrovės „Vanguard Tech“ ir „Marisks“ laivą įvardijo kaip „GasLog Shanghai“.

    „GasLog“ patvirtino, kad incidentas įvyko praėjusį penktadienį laivui paliekant sąsiaurį. Įgula nenukentėjo, visi žmonės rasti ir saugūs, o pats laivas liko stabilios būklės.

    Remiantis laivo judėjimo duomenimis, „GasLog Shanghai“ krovinį Katare pakrovė maždaug prieš savaitę, o ties vakarine Hormuzo sąsiaurio prieiga laivas buvo nustojęs perduoti buvimo vietą. Kam konkrečiai priklausė krovinys, viešai nebuvo patvirtinta.

    Vienintelis kelias į rinkas

    Hormuzo sąsiauris yra pagrindinė ir iš esmės vienintelė Kataro jūrinė jungtis su tarptautinėmis SGD rinkomis. Kataras yra vienas didžiausių SGD eksportuotojų pasaulyje, o didžioji dalis jo krovinių keliauja būtent šiuo siauru vandens keliu, todėl bet koks saugumo pablogėjimas greitai persiduoda tiekėjams ir pirkėjams.

    Liepos 7 dieną netoli sąsiaurio buvo apgadintas Katarui priklausantis SGD tanklaivis „Al Rekayyat“, po kurio, kaip skelbta, kroviniai per šį maršrutą buvo pristabdyti kelioms savaitėms. Naujas smūgis sustiprina nuogąstavimus, kad rizika regione tapo sistemine, o ne pavienė.

    „Tai smūgis Kataro pastangoms suvaldyti krizės poveikį“, – sakė Šveicarijoje veikiančios konsultacijų bendrovės „Wideangle LNG“ vadovas Jeanas-Christianas Heintzas.

    Jo vertinimu, rizikos profilis iš esmės nesikeičia net ir tuomet, kai „QatarEnergy“ naudoja nuosavą flotilę ar trečiųjų šalių vežėjus, nes grėsmės šaltinis susijęs su pačiu maršrutu. Kiekvienas naujas incidentas, pasak eksperto, verčia laivų savininkus, krovinių prekiautojus ir draudikus pervertinti tranzito kainą.

    Force majeure plečiama iki rugsėjo

    „QatarEnergy“ force majeure daliai sutarčių taiko nuo kovo, kai po atakų ir sutrikimų regione buvo paveikta gamyba bei logistika. Didžiausias Kataro SGD gamybos mazgas Ras Laffan laikomas kertiniu šalies eksporto pajėgumų elementu, o bet kokie jo darbo trikdžiai tiesiogiai mažina tiekimo patikimumą.

    Italijos energetikos įmonė „Edison“ pranešė gavusi informaciją, kad dar trys SGD kroviniai nebus pristatyti, todėl force majeure jos tiekimui pratęsiama iki rugsėjo pabaigos. Iš viso force majeure dabar apima 24 krovinius, kurie turėjo būti pristatyti nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos ir sudaro apie 3 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Edison“ teigė jau pakeitusi 17 paveiktų krovinių alternatyviais pirkimais ir galinti vykdyti įsipareigojimus klientams. Bendrovė turi 25 metų trukmės tiekimo sutartį su „QatarEnergy“, pasirašytą 2009 metais, pagal kurią numatytas 6,4 milijardo kubinių metrų dujų tiekimas per metus.

    Ką tai reiškia kainoms?

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi, kaip dėl išaugusios rizikos keisis draudimo sąlygos ir laivybos kaštai, nes tai tiesiogiai įskaičiuojama į galutinę SGD kainą Europoje ir Azijoje. Kai tranzitas per Hormuzo sąsiaurį laikomas nesaugus, dalis laivų gali rinktis laukti, keisti maršrutus ar persiderėti dėl sutarčių, o tai mažina pasiūlos lankstumą.

    Pasak J.-Ch. Heintzo, pasaulinė dujų rinka jau buvo prisitaikiusi prie sutrikimų, tačiau nauji incidentai kartu su europiečių poreikiu papildyti saugyklas prieš žiemą didina kainų kilimo riziką. Kol saugumo situacija regione išlieka neaiški, tikėtina, kad force majeure atšaukimas bus atidėliojamas, o spaudimas draudimo ir frachto kainoms išliks.

  • Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Užsitęsę karščiai ir mažėjantis vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo pėdsakus Serbijoje, netoli Prahovo. Upės vagoje kasmet pasirodo Vokietijos karo laivų nuolaužos, kurias 1944 metais, traukdamiesi nuo Raudonosios armijos, nuskandino jų pačių įgulos.

    Šie laivai buvo skandinami vykdant įsakymą nepalikti priešui panaudojamos technikos. Kartu tai buvo ir taktinis sprendimas: nuolaužomis mėginta užblokuoti laivybos kelią Dunojuje, kad sovietų pajėgos negalėtų lengvai judėti upe aukštyn.

    Kodėl nuolaužos keliamos dabar?

    Pastaraisiais metais Dunojaus vandens lygio svyravimai tapo vis ryškesni, o sausros periodai dažniau parodo, kas slypi upės dugne. Prahovo apylinkėse susiformavusi siaura, maždaug 5 kilometrų ilgio atkarpa laikoma viena problemiškiausių laivybai, nes nuolaužos trukdo farvateriui ir apsunkina laivų eismą.

    Į šią problemą reaguojama ne tik dėl istorinio palikimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Kai vandens lygis krenta, vidaus vandens transportas patiria vėlavimų, o krovinių srautai dažniau perskirstomi į kelių transportą, kuris yra brangesnis ir labiau teršia aplinką.

    Planas: iškelti 21 labiausiai trukdančią nuolaužą

    Pagal su Europos Sąjungos parama siejamą projektą numatyta iškelti 21 laivą ar jo dalį, laikomą labiausiai trukdančia laivybai. Europos investicijų bankas, pristatomas kaip strateginis iniciatyvos partneris, yra skelbęs, kad dalis nuolaužų jau buvo pasiekta ir iškelta į krantą 2024 metais, naudojant lynus ir specialią techniką dumblui bei smėliui pašalinti.

    Projektą planuojama tęsti iki 2028 metų. Prieš pradedant darbus buvo vertinama, kad šioje Dunojaus atkarpoje gali būti apie 200 įvairių tipų laivų liekanų: nuo vilkikų ir baržų iki krovininių laivų, sunaikintų karo pabaigoje.

    Pavojingiausia dalis: galimi sprogmenys

    Nuolaužų šalinimas iš karo laikotarpio vandens telkinių laikomas vienu sudėtingiausių darbų dėl saugumo rizikų. Europos investicijų banko vertinimu, kai kuriuose laivuose gali būti likusių šaudmenų, todėl gelbėjimo ir kėlimo operacijos turi būti planuojamos itin atsargiai, pasitelkiant narus ir sprogmenų neutralizavimo procedūras.

    Dėl dydžio ar techninių apribojimų ne visos nuolaužos bus iškeltos. Dalis jų, kaip nurodyta projekto informacijoje, gali būti paliekamos upės dugne ir įgilinamos taip, kad nebekliudytų laivybai.

    Ekonominis poveikis taip pat įvardijamas kaip reikšmingas: trukdžiai Dunojuje, banko vertinimu, Serbijai gali kainuoti apie 5 000 000 eurų per metus dėl transporto vėlavimų ir papildomų logistikos kaštų. 2024 metų liepą Europos investicijų bankas projektui skyrė 16 000 000 eurų paramą, siekiant ilgainiui sustiprinti vidaus vandenų laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione.

    Iniciatyva siejama ir su platesnėmis Vakarų Balkanų investicijų kryptimis: daugiau krovinių skatinti perkelti nuo kelių į vandens transportą. Tačiau šiam tikslui būtina užtikrinti, kad pagrindiniai maršrutai, tokie kaip Dunojus, būtų pritaikyti saugiam ir patikimam eismui net ir ekstremalių orų sąlygomis.

  • Jemenas įspėja: husių planas apmokestinti Bab el Mandebo sąsiaurį gali sujaukti laivybą

    Jemenas įspėja: husių planas apmokestinti Bab el Mandebo sąsiaurį gali sujaukti laivybą

    Jemeno tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės atstovai teigia turintys žvalgybinės informacijos, kad husių judėjimas, bendradarbiaudamas su Iranu, rengia planą apmokestinti laivus, plaukiančius per Bab el Mandebo sąsiaurį. Šis siauras kelias ties Raudonosios jūros pietiniu įėjimu laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių.

    Jemeno informacijos ministras Moammaras al Eryani pareiškė, kad tokia schema būtų pavojingas eskalavimas, galintis paversti strateginę laivybos arteriją nuolatiniu pajamų šaltiniu ginkluotai grupuotei. Pasak jo, surinktos lėšos galėtų būti nukreiptos husių karinėms operacijoms ir veiklai, kurią Jemeno vyriausybė vadina teroristine.

    Kas yra Bab el Mandebas?

    Bab el Mandebo sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, o per jį kelias veda į Sueco kanalą. Sutrikimai šiame ruože paprastai greitai atsispindi tiekimo grandinėse, nes laivai gali būti priversti rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afrikos pietus, pailginant kelionę ir didinant degalų bei draudimo sąnaudas.

    Pastaraisiais metais regionas tapo itin jautrus dėl išpuolių prieš su Izraeliu siejamus ar, kaip teigiama, su Izraeliu susijusius laivus. Dėl rizikos dalis vežėjų jau anksčiau buvo sumažinę reisus Raudonąja jūra, o kai kurie nukreipė laivus alternatyviais maršrutais, kurie yra lėtesni ir brangesni.

    Įtarimai dėl Irano vaidmens

    Moammaras al Eryani tvirtina, kad žvalgybiniai duomenys rodo tiesioginį Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso patarėjų dalyvavimą kuriant planuojamos rinkliavų sistemos techninę ir administracinę struktūrą. Pasak ministro, svarstoma steigti atskirą struktūrą, kuri rinktų mokėjimus iš laivybos kompanijų ir komercinių laivų.

    „Žvalgybinė informacija rodo, kad Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso ekspertai ir patarėjai tiesiogiai dalyvauja kuriant šio projekto techninę ir administracinę sistemą“, – sakė Moammaras al Eryani.

    Platesnis konfliktų fonas

    Jemeno pareiškimai pasirodė platesniame įtampos regione kontekste, kai ginčai dėl laivybos kontrolės ir galimų rinkliavų siejami su precedentu Hormūzo sąsiauryje. Hormūzas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų, o bet kokios grėsmės laivybai ten tradiciškai didina nervingumą naftos ir dujų rinkose.

    Husiai, dar žinomi kaip Ansar Allah, Jemeno sostinę Saną užėmė 2014 metų pabaigoje, o vyriausybė buvo priversta pasitraukti. Nors husiai tiesiogiai nekontroliuoja visos pakrantės ties Bab el Mandebu, jie valdo teritorijas netoli šio ruožo, todėl, pasak analitikų, gali kelti realią riziką laivybos saugumui.

    Jemeno vyriausybė husių veiklą sieja su Irano remiamu regioniniu tinklu, kuris dažnai įvardijamas kaip pasipriešinimo ašis. Šiame tinkle minimos ir kitos ginkluotos grupuotės Artimuosiuose Rytuose, o tai didina tikimybę, kad bet koks incidentas jūroje turėtų platesnių politinių ir ekonominių pasekmių.

    Laivybos sektoriui tokie signalai paprastai reiškia vieną dalyką: didesnę rizikos kainą. Jei planai dėl rinkliavų ar išpuolių grėsmė materializuotųsi, brangtų draudimas, didėtų krovinio gabenimo tarifai, o dalis srautų vėl galėtų persikelti į ilgesnius maršrutus, kas galiausiai atsiliepia ir vartotojų kainoms.