CP v2

Tag: Laivyba

  • Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Užsitęsę karščiai ir mažėjantis vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo pėdsakus Serbijoje, netoli Prahovo. Upės vagoje kasmet pasirodo Vokietijos karo laivų nuolaužos, kurias 1944 metais, traukdamiesi nuo Raudonosios armijos, nuskandino jų pačių įgulos.

    Šie laivai buvo skandinami vykdant įsakymą nepalikti priešui panaudojamos technikos. Kartu tai buvo ir taktinis sprendimas: nuolaužomis mėginta užblokuoti laivybos kelią Dunojuje, kad sovietų pajėgos negalėtų lengvai judėti upe aukštyn.

    Kodėl nuolaužos keliamos dabar?

    Pastaraisiais metais Dunojaus vandens lygio svyravimai tapo vis ryškesni, o sausros periodai dažniau parodo, kas slypi upės dugne. Prahovo apylinkėse susiformavusi siaura, maždaug 5 kilometrų ilgio atkarpa laikoma viena problemiškiausių laivybai, nes nuolaužos trukdo farvateriui ir apsunkina laivų eismą.

    Į šią problemą reaguojama ne tik dėl istorinio palikimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Kai vandens lygis krenta, vidaus vandens transportas patiria vėlavimų, o krovinių srautai dažniau perskirstomi į kelių transportą, kuris yra brangesnis ir labiau teršia aplinką.

    Planas: iškelti 21 labiausiai trukdančią nuolaužą

    Pagal su Europos Sąjungos parama siejamą projektą numatyta iškelti 21 laivą ar jo dalį, laikomą labiausiai trukdančia laivybai. Europos investicijų bankas, pristatomas kaip strateginis iniciatyvos partneris, yra skelbęs, kad dalis nuolaužų jau buvo pasiekta ir iškelta į krantą 2024 metais, naudojant lynus ir specialią techniką dumblui bei smėliui pašalinti.

    Projektą planuojama tęsti iki 2028 metų. Prieš pradedant darbus buvo vertinama, kad šioje Dunojaus atkarpoje gali būti apie 200 įvairių tipų laivų liekanų: nuo vilkikų ir baržų iki krovininių laivų, sunaikintų karo pabaigoje.

    Pavojingiausia dalis: galimi sprogmenys

    Nuolaužų šalinimas iš karo laikotarpio vandens telkinių laikomas vienu sudėtingiausių darbų dėl saugumo rizikų. Europos investicijų banko vertinimu, kai kuriuose laivuose gali būti likusių šaudmenų, todėl gelbėjimo ir kėlimo operacijos turi būti planuojamos itin atsargiai, pasitelkiant narus ir sprogmenų neutralizavimo procedūras.

    Dėl dydžio ar techninių apribojimų ne visos nuolaužos bus iškeltos. Dalis jų, kaip nurodyta projekto informacijoje, gali būti paliekamos upės dugne ir įgilinamos taip, kad nebekliudytų laivybai.

    Ekonominis poveikis taip pat įvardijamas kaip reikšmingas: trukdžiai Dunojuje, banko vertinimu, Serbijai gali kainuoti apie 5 000 000 eurų per metus dėl transporto vėlavimų ir papildomų logistikos kaštų. 2024 metų liepą Europos investicijų bankas projektui skyrė 16 000 000 eurų paramą, siekiant ilgainiui sustiprinti vidaus vandenų laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione.

    Iniciatyva siejama ir su platesnėmis Vakarų Balkanų investicijų kryptimis: daugiau krovinių skatinti perkelti nuo kelių į vandens transportą. Tačiau šiam tikslui būtina užtikrinti, kad pagrindiniai maršrutai, tokie kaip Dunojus, būtų pritaikyti saugiam ir patikimam eismui net ir ekstremalių orų sąlygomis.

  • Jemenas įspėja: husių planas apmokestinti Bab el Mandebo sąsiaurį gali sujaukti laivybą

    Jemenas įspėja: husių planas apmokestinti Bab el Mandebo sąsiaurį gali sujaukti laivybą

    Jemeno tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės atstovai teigia turintys žvalgybinės informacijos, kad husių judėjimas, bendradarbiaudamas su Iranu, rengia planą apmokestinti laivus, plaukiančius per Bab el Mandebo sąsiaurį. Šis siauras kelias ties Raudonosios jūros pietiniu įėjimu laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių.

    Jemeno informacijos ministras Moammaras al Eryani pareiškė, kad tokia schema būtų pavojingas eskalavimas, galintis paversti strateginę laivybos arteriją nuolatiniu pajamų šaltiniu ginkluotai grupuotei. Pasak jo, surinktos lėšos galėtų būti nukreiptos husių karinėms operacijoms ir veiklai, kurią Jemeno vyriausybė vadina teroristine.

    Kas yra Bab el Mandebas?

    Bab el Mandebo sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, o per jį kelias veda į Sueco kanalą. Sutrikimai šiame ruože paprastai greitai atsispindi tiekimo grandinėse, nes laivai gali būti priversti rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afrikos pietus, pailginant kelionę ir didinant degalų bei draudimo sąnaudas.

    Pastaraisiais metais regionas tapo itin jautrus dėl išpuolių prieš su Izraeliu siejamus ar, kaip teigiama, su Izraeliu susijusius laivus. Dėl rizikos dalis vežėjų jau anksčiau buvo sumažinę reisus Raudonąja jūra, o kai kurie nukreipė laivus alternatyviais maršrutais, kurie yra lėtesni ir brangesni.

    Įtarimai dėl Irano vaidmens

    Moammaras al Eryani tvirtina, kad žvalgybiniai duomenys rodo tiesioginį Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso patarėjų dalyvavimą kuriant planuojamos rinkliavų sistemos techninę ir administracinę struktūrą. Pasak ministro, svarstoma steigti atskirą struktūrą, kuri rinktų mokėjimus iš laivybos kompanijų ir komercinių laivų.

    „Žvalgybinė informacija rodo, kad Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso ekspertai ir patarėjai tiesiogiai dalyvauja kuriant šio projekto techninę ir administracinę sistemą“, – sakė Moammaras al Eryani.

    Platesnis konfliktų fonas

    Jemeno pareiškimai pasirodė platesniame įtampos regione kontekste, kai ginčai dėl laivybos kontrolės ir galimų rinkliavų siejami su precedentu Hormūzo sąsiauryje. Hormūzas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų, o bet kokios grėsmės laivybai ten tradiciškai didina nervingumą naftos ir dujų rinkose.

    Husiai, dar žinomi kaip Ansar Allah, Jemeno sostinę Saną užėmė 2014 metų pabaigoje, o vyriausybė buvo priversta pasitraukti. Nors husiai tiesiogiai nekontroliuoja visos pakrantės ties Bab el Mandebu, jie valdo teritorijas netoli šio ruožo, todėl, pasak analitikų, gali kelti realią riziką laivybos saugumui.

    Jemeno vyriausybė husių veiklą sieja su Irano remiamu regioniniu tinklu, kuris dažnai įvardijamas kaip pasipriešinimo ašis. Šiame tinkle minimos ir kitos ginkluotos grupuotės Artimuosiuose Rytuose, o tai didina tikimybę, kad bet koks incidentas jūroje turėtų platesnių politinių ir ekonominių pasekmių.

    Laivybos sektoriui tokie signalai paprastai reiškia vieną dalyką: didesnę rizikos kainą. Jei planai dėl rinkliavų ar išpuolių grėsmė materializuotųsi, brangtų draudimas, didėtų krovinio gabenimo tarifai, o dalis srautų vėl galėtų persikelti į ilgesnius maršrutus, kas galiausiai atsiliepia ir vartotojų kainoms.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada: šimtai laivų gali išplatinti invazines rūšis ir sukelti naują ekologinę krizę

    Užsitęsusi Ormuzo sąsiaurio blokada Persijos įlankoje sukėlė ne tik prekybos ir energetikos trikdžius, bet ir netikėtą aplinkosauginę riziką. Tyrėjai pažymi, kad tūkstančiai mėnesiais inkaruojančių komercinių laivų gali tapti invazinių jūrų rūšių plitimo tramplinu, kai laivyba bus atnaujinta.

    Ekspertų vertinimu, Persijos įlankoje šiuo metu yra įstrigę apie 1 500 laivų, dar keli šimtai laukia gretimame Omano įlankos regione. Ilgas stovėjimas vienoje vietoje sudaro sąlygas ant laivų korpusų ir sraigtų sparčiai kauptis jūriniams organizmams, kurie vėliau gali būti „išvežti“ į kitus pasaulio uostus.

    Šis reiškinys laivybos sektoriuje vadinamas bioapaugimu, kai ant po vandeniu esančių paviršių pradeda augti mikroorganizmų sluoksnis, o vėliau įsitvirtina dumbliai, vėžiagyviai, midijos ir kiti bestuburiai. Laivui pajudėjus, dalis šių organizmų gali išlikti gyvi, o atplaukę į naują vietą jie gali patekti į svetimą ekosistemą.

    Invazinės rūšys jūrose ir pakrantėse neretai sukelia grandininį efektą: jos išstumia vietines rūšis, keičia buveines, daro įtaką žvejybai, akvakultūrai ir uostų infrastruktūrai. Mokslininkai pabrėžia, kad įsitvirtinusias invazines rūšis išnaikinti labai sunku, o kartais praktiškai neįmanoma.

    Naujame tyrime akcentuojama, kad šiltesnių vandenų organizmai, susiformavę Persijos įlankos sąlygomis, gali būti pernešti į kitus regionus, jei laivai vienu metu masiškai atnaujins keliones. Tokia „biologinė banga“ ypač tikėtina, kai prekyba atsigauna staigiai, o laivai skuba kompensuoti prastovas.

    „Tūkstančiai komercinių laivų, mėnesius stovėjusių Persijos įlankoje po Ormuzo sąsiaurio uždarymo, gali nevalingai paskatinti itin didelio masto invazinių jūrų rūšių plitimą“, – teigiama tyrėjų išvadose.

    Biologai atkreipia dėmesį ir į tai, kad trikdžiai laivyboje sukuria „nematomą“ riziką: įprastai laivai reguliariai juda ir dažniau patenka į priežiūros ciklus, o ilgos prastovos leidžia organizmams suformuoti tankias kolonijas.

    Reaguodami į riziką, kai kurie Persijos įlankos uostai samdo narus ir technines komandas laivų korpusams bei sraigtams valyti dar prieš išplaukimą. Tai daroma siekiant sumažinti tikimybę, kad laivai išgabens prilipusias rūšis į kitus regionus.

    Įvardijama, kad vieno laivo valymo kaina gali reikšmingai kilti dėl didelio užsakymų skaičiaus ir skubos, o bendros operatorių išlaidos auga kartu su draudimo bei logistikos rizikomis. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tokie sutrikimai turi ne tik ekonominių, bet ir ilgalaikių aplinkosauginių pasekmių.

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“, per kurį įprastai juda didelė dalis energetinių krovinių. Todėl bet koks ilgalaikis eismo sustabdymas čia tampa ne vien regioniniu, bet ir globaliu iššūkiu, o ekologinė rizika šį kartą atsiduria greta saugumo ir ekonomikos klausimų.

  • Mokslininkai: kašalotai keičia paspaudimų ritmą, kai prie jų priartėja valtys ar laivai

    Mokslininkai Karibų jūroje prie Dominikos krantų pastebėjo, kad kašalotai, išgirdę artėjančių laivų triukšmą, keičia savo įprastus paspaudimų signalus. Tyrėjai fiksavo, jog dalis signalų tampa trumpesni, o kai kurie paspaudimų tipai ima kartotis dažniau nei įprastai.

    Tyrimas paremtas kelių metų įrašais, surinktais stebint 15 kašalotų, o analizė siejama su Project CETI iniciatyva, kuri kaupia ir sistemina kašalotų komunikacijos duomenis. Šios iniciatyvos tikslas – geriau suprasti, kaip kašalotai perduoda informaciją tarpusavyje ir kaip į jų elgseną veikia žmogaus sukeliamas triukšmas.

    Viename dažnai cituojamų pavyzdžių aprašomas kašalotas, kurio įprastas paspaudimų raštas buvo penkių paspaudimų seka, sudėta į ritmą 1–1–3. Laivui praplaukiant netoliese, gyvūnas tą patį ritmą kartojo greičiau, akivaizdžiai sutrumpindamas pauzes tarp paspaudimų.

    „Matome nuoseklų signalų tempo ir struktūros pokytį, kai girdimas laivų keliamas triukšmas, tačiau dar negalime tvirtai pasakyti, ką tiksliai kašalotai tuo praneša vieni kitiems“, – sakė tyrėjai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kitų jūrų gyvūnų atveju dažnai stebimas vadinamasis Lombardo efektas, kai triukšmingoje aplinkoje garsai tiesiog stiprinami. Šiuo atveju nustebino tai, kad kašalotai, panašu, ne vien didina garsumą, o veikiau keičia patį signalų ritmą ir pasirenkamų paspaudimų tipų proporcijas.

    Laivybos triukšmas laikomas viena svarbiausių šiuolaikinių povandeninės taršos formų, galinčių trukdyti gyvūnams orientuotis, medžioti ir bendrauti. Kašalotams, kurie daug informacijos perduoda akustiniais signalais, tokie trikdžiai gali turėti ypač didelę reikšmę, todėl mokslininkai vis dažniau ragina vertinti laivybos maršrutus ir greičio ribojimus jautriose teritorijose.

    Tyrimo autoriai kol kas atsargiai vertina išvadą, kad tai yra aiškus „įspėjimo“ signalas kitiems kašalotams apie artėjančius laivus. Vis dėlto duomenys rodo, kad gyvūnai į žmogaus veiklą reaguoja sistemiškai, o jų komunikacija yra lankstesnė, nei manyta anksčiau.

    Pastaraisiais metais visuomenės dėmesį kašalotų garsams papildomai skatino ir istorijos apie vadinamąjį „vienišiausią banginį“, ilgai laikytą paslaptingu, niekieno negirdimu gyvūnu. Vėlesnės analizės ir platesnis kontekstas mokslininkams leido teigti, kad ši istorija greičiausiai buvo smarkiai romantizuota, o turimų duomenų nepakako patikimai nustatyti, kas tiksliai skleidė neįprasto dažnio signalus.

  • Dunojus nuseko iki rekordų: Vengrijoje išniro Antrojo pasaulinio karo laivo nuolaužos

    Pietinėje Dunojaus atkarpoje vandens lygis smarkiai nukrito, todėl kai kur teko riboti laivybą. Vietos specialistai pabrėžia, kad didžiausią nerimą kelia ne vien šios vasaros situacija, o ilgalaikė tendencija, kuri kartojasi vis dažniau.

    Vengrijoje, ties Mohaču, itin žemas vanduo atidengė Antrojo pasaulinio karo laikų laivo nuolaužas. Tokie vaizdai tampa ne tik simboliniu priminimu apie istoriją, bet ir aiškiu signalu, kaip greitai kinta upės režimas.

    Ypač sudėtinga padėtis fiksuota Bajos mieste, kur kai kurios Suogovicos atšakos beveik visiškai išdžiūvo, o dalis vandens faunos žuvo. Vietos pranešimuose minėta, kad vieną iš sunkiausių dienų vandens gylis tesiekė apie 14 centimetrų.

    Vandens išteklių valdymo atstovai atkreipia dėmesį į istorinę statistiką: per maždaug 125 metus vandens lygis, laikomas labai žemu, buvo pasiektas kelias dešimtis kartų, tačiau didelė dalis tokių atvejų teko pastarajam ketvirčiui amžiaus. Tai rodo, kad žemo vandens epizodai darosi nebe išimtis, o vis dažnesnis reiškinys.

    Ekspertų vertinimu, viena iš priežasčių siejama su klimato kaita: kai kritulių trūkdavo, situaciją anksčiau dažniau amortizuodavo iš Alpių atitekantis tirpsmo vanduo. Tačiau mažėjant ledynams ir trumpėjant sniego sezonui, tokio „rezervo“ lieka vis mažiau.

    Specialistai pabrėžia ir kitą problemą: upių sistemose vandens trūkumo neįmanoma greitai kompensuoti paprastu techniniu sprendimu. Jei baseine ilgesnį laiką vyrauja sausra, realus pokytis ateina tik su didesniais krituliais, o iki tol tiek gamta, tiek žmonių veikla lieka priklausoma nuo natūralių procesų.

    Dunojus yra viena svarbiausių Europos vandens arterijų, todėl užsitęsus žemam vandeniui pasekmės jaučiamos plačiai: nuo laivybos ir krovinių logistikos iki ekosistemų būklės ir vandens kokybės. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, išlaikant ir upės gyvybingumą, ir ekonominę jos reikšmę regionui.

  • Ormužo sąsiauryje pranešta apie dviejų tanklaivių sprogimus: JAV kariuomenė to nepatvirtina

    Pranešimai iš Irano ir JAV atsakas

    Irano valstybinė žiniasklaida, remdamasi Islamo revoliucijos gvardijos korpusu, pranešė, kad Ormužo sąsiauryje sprogo du tanklaiviai, o vėliau juose kilo gaisras. Teigiama, kad incidentas įvyko laivams bandant kirsti maršrutą, kurį Iranas įvardija kaip užminuotą ir pavojingą.

    JAV kariuomenė, kaip skelbia tarptautinė žiniasklaida, naujų Irano atakų prieš komercinius laivus šiame sąsiauryje nepatvirtino. Šis skirtumas tarp pranešimų iš Teherano ir Vašingtono didina neapibrėžtumą regione, kuriame informacinė kova dažnai vyksta greta karinių veiksmų.

    Smūgiai ir įtampa aplink strateginį maršrutą

    Iranui artimi kanalai taip pat skelbė apie Irano pajėgų veiksmus prieš kelis laivus, esą pasitelkiant dronus ir raketas. Tvirtinama, kad dalis laivų bandė plaukti alternatyviu koridoriumi, siejamu su JAV ir partnerių siūlomomis saugesnėmis trajektorijomis per Omano vandenis.

    Tuo pat metu Irano žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie naują JAV smūgių bangą Irano teritorijoje, minint Bandar Abbaso apylinkes, Kešmo salą ir kitus taškus. Skelbiama apie infrastruktūros pažeidimus pietuose ir nukentėjusius žmones, tačiau nepriklausomai patikrintos informacijos iš karto paprastai pritrūksta.

    Kuo svarbus Ormužo sąsiauris?

    Ormužo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, jungiantis Persijos įlanką su Arabijos jūra. Bet kokie incidentai šiame ruože greitai persiduoda į naftos ir krovinių rinkas, nes laivybos rizika tiesiogiai veikia draudimo kainas, reisų planavimą ir pristatymo terminus.

    Pastaraisiais metais regione kartojosi epizodai, kai laivybai grėsmę kėlė dronai, raketos, sabotažas ar minų rizika. Todėl net ir nepatvirtinti pranešimai apie sprogimus ar atakas dažnai sukelia rinkų nervingumą ir politines reakcijas.

    Kol kas nepranešta apie oficialiai nepriklausomai patvirtintą tanklaivių sprogimų priežastį ar tikslias aplinkybes. Tikėtina, kad artimiausiomis valandomis daugiau aiškumo suteiks laivybos stebėsenos duomenys, gelbėjimo tarnybų informacija ir atnaujinti JAV bei regiono institucijų pranešimai.

  • JAV atnaujino Irano jūrinę blokadą: Donaldas Trumpas siūlo 20 proc. mokestį Ormuzo sąsiauryje

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas atnaujina jūrinę blokadą Irano uostams. Kartu jis pareiškė, jog laivams, plaukiantiems per Ormuzo sąsiaurį, būtų pradėtas taikyti 20 proc. mokestis nuo gabenamų krovinių vertės.

    Pasak D. Trumpo, mokestis esą turėtų padengti sąsiaurio saugumo užtikrinimo kaštus, o kitos valstybės ir toliau galėtų naudotis šiuo maršrutu. Jis taip pat leido suprasti, kad derybos su Irano atstovais vėl nepasiekė proveržio.

    Kas svarbu Ormuzo sąsiauryje?

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“: per jį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto. Dėl to bet kokie bandymai riboti laivybą ar didinti sąnaudas greitai persiduoda į energijos ir transporto kainas visame pasaulyje.

    Rinkos dalyviai paprastai reaguoja net į signalus apie galimą eskalaciją, nes krovinių draudimo įmokos, frachtas ir saugumo priemonės brangsta iš karto. Net ir vien kalbos apie naujus mokesčius gali paskatinti laivybos bendroves peržiūrėti maršrutus, o žaliavų pirkėjus ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių.

    Teisiniai klausimai ir administracijos pozicija

    JAV administracijoje anksčiau skambėjo atsargesni vertinimai: valstybės sekretorius Marco Rubio yra pabrėžęs, kad JAV siekia laisvos laivybos, o tranzito mokesčiai, jei jie būtų taikomi vienašališkai, keltų rimtų tarptautinės teisės klausimų. Toks modelis reikštų ne tik politinį sprendimą, bet ir sudėtingą praktinį įgyvendinimą, įskaitant kontrolės bei vykdymo mechanizmus.

    Tarptautinėje jūrų teisėje Ormuzo sąsiauris laikomas tarptautiniu sąsiauriu, kuriame galioja tranzito pravažiavimo principas. Dėl to bet koks bandymas įtvirtinti privalomus mokesčius ar ribojimus paprastai tampa ne tik regioniniu, bet ir platesniu diplomatiniu ginču.

    Ką signalizuoja D. Trumpo retorika?

    Kalbėdamas apie derybas su Teheranu, D. Trumpas teigė, kad susitikimai užsitęsia, tačiau galutiniai susitarimai esą nuolat koreguojami, todėl JAV neketina sutikti su papildomomis sąlygomis. Jis pakartojo poziciją, kad spaudimas Iranui bus tęsiamas.

    Toks pareiškimas sustiprina neapibrėžtumą regione, kuriame įtampa dažnai persikelia į incidentus jūroje, o jų pasekmės paliečia ir Europą. Lietuvai tai aktualu per energijos kainų, infliacijos ir logistikos kaštų kanalus, nes globalūs svyravimai greitai įsiterpia į vietos rinkas.

  • Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė atkuriantis karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir inicijuojantis naują mokesčio schemą laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį. Pasak jo, JAV rinktų 20 proc. mokestį nuo visų per sąsiaurį gabenamų krovinių, motyvuodama saugumo užtikrinimo kaštais.

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Bet kokie ribojimai ar papildomi kaštai čia paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, laivybos draudimą ir pristatymo terminus.

    Trumpas teigė, kad JAV būtų laikomos Hormuzo sąsiaurio saugotoju ir todėl turi teisę susigrąžinti išlaidas, reikalingas laivybos saugai šiame nepastoviame regione. Kartu jis pabrėžė, kad kitoms valstybėms esą būtų užtikrintas atviras ir sąžiningas plaukimas, o spaudimas būtų nukreiptas į Iraną.

    Iranas tokius pareiškimus atmetė ir pareiškė neleisiantis JAV kištis į strateginio vandens kelio valdymą. Teheranas taip pat perspėjo Persijos įlankos kaimynes nesudarinėti sąlygų JAV veiksmams, o bet kokią paramą Vašingtonui įvardijo kaip riziką, galinčią būti traktuojamą kaip priešiškas veiksmas.

    Įtampa išaugo po pastarosios atakų bangos: JAV pranešė smogusios dešimtims taikinių Irane, o Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė apie atsakomuosius smūgius regione. Pranešta apie oro pavojaus signalus ir raketų bei dronų perėmimus, o kai kurios šalys kaltino Iraną atakomis, keliančiomis grėsmę civiliams.

    Derybos, bet susitarimas braška

    Nors Trumpas anksčiau pareiškė, kad paliaubos faktiškai baigėsi, Vašingtonas viešai kartoja, kad derybų kanalas nėra uždarytas. JAV prezidentas tvirtino, jog pastarosiomis dienomis vyko ilgos konsultacijos, tačiau kaltino Irano derybininkus atsitraukiant nuo ankstesnių įsipareigojimų.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu pripažino, kad ankstesnis derybų pagrindas yra krizėje. Teheranas signalizavo, kad gali nebelaikyti įsipareigojimų, jei tą patį darys ir JAV, tačiau kartu teigė tęsiantis kontaktus su tarpininkais, siekiant išvengti platesnės eskalacijos.

    Ką tai reiškia laivybai ir rinkoms

    Tarptautinėje praktikoje pagrindinių tarptautinių sąsiaurių laivybos režimas remiasi tranzitinio plaukimo principu, o vienašališkos rinkliavos tampa ginčų objektu. Dėl to Trumpui paskelbus apie 20 proc. mokestį, tikėtina, kad kiltų ne tik politinė, bet ir teisinė konfrontacija dėl tokios priemonės taikymo.

    Laivybos sektoriui svarbiausias signalas yra rizikos priemokos augimas: draudikai ir vežėjai paprastai kelia tarifus, kai kyla karinių incidentų tikimybė. Tai gali reikšti brangesnį krovinių gabenimą, ilgesnius maršrutus ir didesnį spaudimą energijos bei prekių kainoms pasaulio rinkose.

    Regiono analitikai atkreipia dėmesį, kad karinių veiksmų intensyvėjimas dažniausiai tik atitolina politinį susitarimą, bet jo nepanaikina. Vis dėlto kuo ilgiau tęsiasi eskalacija, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimai bus priimami spaudimo sąlygomis, o tai didina neapibrėžtumą ir rinkoms, ir sąjungininkams regione.

  • JAV spaudžia Iraną dėl Hormūzo sąsiaurio: reikalauja viešai patvirtinti, kad laivyba bus saugi

    Kas vyksta Hormūzo sąsiauryje?

    Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad Iranas viešai deklaruotų, jog Hormūzo sąsiauris yra atviras ir kad Irano pajėgos daugiau nepuolinės laivų, žurnalistams nurodė JAV pareigūnai. Jų teigimu, toks pareiškimas turėtų būti paskelbtas artimiausiu metu po derybų Omane.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį iš Persijos įlankos juda didelė dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks karinis incidentas šiame ruože greitai atsiliepia krovinių draudimui, laivybos maršrutams ir energijos kainų lūkesčiams.

    JAV ultimatumas ir derybų fonas

    Pasak JAV pareigūnų, Vašingtonas siekia aiškaus ir viešo Teherano įsipareigojimo, kad laivybos keliai sąsiauryje liks atviri, o išpuoliai prieš tanklaivius ir kitus civilinius laivus bus nutraukti. JAV žinutė iš esmės yra apie atgrasymą: norima ne užkulisinio pažado, o viešai patikrinamo signalo rinkoms ir laivybos bendrovėms.

    „Reikalaujame, kad Iranas paskelbtų viešą pareiškimą, patvirtinantį, jog laivybos keliai Hormūzo sąsiauryje yra atviri ir į laivus nebebus šaudoma“, – sakė JAV pareigūnas.

    Kitas JAV pareigūnas pabrėžė, kad sprendimas bus vertinamas pagal veiksmus, o ne tik formuluotes. „Jei tai nebus jų aiški pozicija, diena jiems nebus lengva“, – sakė jis.

    Sankcijos ir spaudimas finansų kanalams

    Lygiagrečiai diplomatiniam spaudimui JAV iždo institucijos pranešė apie sankcijas Irano finansininkui Ali Ansariui, kurį Vašingtonas sieja su aukščiausio režimo elito turto valdymu ir finansiniais srautais. JAV teigimu, tokie tinklai padeda apeiti ankstesnius ribojimus ir palaikyti režimui svarbius pajėgumus.

    JAV taip pat paskelbė sankcijas kelioms valiutos keitykloms, kurios, Vašingtono vertinimu, prisideda prie užsienio valiutos tiekimo sankcionuotoms Irano finansų institucijoms. Tokios priemonės paprastai apsunkina atsiskaitymus, didina sandorių riziką ir riboja galimybes naudotis tarptautine finansų sistema.

    „Toliau naudosime visas turimas priemones, kad apribotume režimo elito prieigą prie pasaulinės finansų sistemos“, – teigiama JAV iždo vadovo Scotto Bessento pareiškime.

    Ši situacija signalizuoja, kad Hormūzo sąsiauris išlieka vienu jautriausių taškų pasaulio ekonomikai: vienas incidentas gali per kelias valandas pakeisti laivybos bendrovių sprendimus, draudikų įkainius ir energijos žaliavų kainų kryptį. Artimiausios dienos parodys, ar Iranas pasirinks viešą deeskalacijos žingsnį, ar įtampa Persijos įlankoje toliau augs.

  • Lenkijoje auga dirbtinė sala: vaizdai stulbina, bet pabaigos teks laukti iki 2034 metų

    Lenkijoje auga dirbtinė sala: vaizdai stulbina, bet pabaigos teks laukti iki 2034 metų

    Vyslos įlankoje Lenkijoje ryškėja naujas žmogaus sukurtas sausumos plotas – vadinamoji Estyjskos sala, formuojama iš grunto, iškelto gilinant ir prižiūrint laivybos kelią per Vyslos neriją. Pastaraisiais mėnesiais paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad darbai įsibėgėja, o salos kontūrai jau aiškiai matomi net iš oro.

    Sala projektuojama kaip refuliacijos teritorija – tai inžinerinis sprendimas, kai iškasamas gruntas panaudojamas naujam plotui suformuoti ir krantams sutvirtinti. Šis sprendimas taikomas daugelyje uostų ir kanalų projektų, nes leidžia sumažinti iškasų transportavimo poreikį ir kartu sukurti kontroliuojamą teritoriją gruntui išdėstyti.

    Dydis įspūdingas, bet darbai ilgi

    Pagal viešai skelbtus projekto parametrus, Estyjskos sala turėtų siekti apie 200 hektarų, jos perimetras – apie 5 kilometrai, o aukštis virš jūros lygio – maždaug 2–3 metrai. Sala formuojama kelių kilometrų atstumu nuo kranto ir nuo laivybos kanalo, todėl didelė dalis logistikos priklauso nuo oro ir vandens sąlygų.

    Planuojama, kad galutinis statybos užbaigimas numatytas 2034 metais. Projekto dinamika priklauso nuo to, kiek grunto gaunama iš gilinimo darbų ir kiek laiko leidžia dirbti sezoniškumas, nes įlankoje žiemą pasitaiko ir ledo, kuris gali stabdyti technikos darbą.

    Kas jau padaryta ir kodėl tai sudėtinga?

    Dar 2020 metais numatomoje vietoje buvo įrengti konstrukciniai elementai, formuojantys būsimą elipsės formos kontūrą. Vėlesniais etapais pagrindinis darbas tapo sustiprintos „formos“ pildymas gruntu, kurį tenka tiksliai paskirstyti ir sutankinti, kad masyvas būtų stabilus ir atsparus bangavimui.

    Statybas apsunkina tai, kad prieigos iš sausumos praktiškai nėra, todėl žmonės, įranga ir atsargos gabenami vandeniu. Papildomų iššūkių kelia ir santykinai nedidelis įlankos gylis, reikalaujantis specialiai parinktos technikos, o dalis montavimo ir patikros darbų tenka narams.

    Pažadai aplinkai ir nerimas dėl poveikio

    Oficialiai deklaruojama, kad sala turėtų atlikti kompensacinę funkciją ir ateityje tapti paukščių buveine. Tokios dirbtinės teritorijos neretai planuojamos kaip ribotos žmogaus veiklos zonos, kuriose siekiama sudaryti sąlygas perėjimui ir poilsiui migruojantiems paukščiams.

    Vis dėlto aplinkosauginiai klausimai išlieka jautrūs: specialistai paprastai vertina, kaip tokie projektai keičia vandens apytaką, nuosėdų judėjimą, drumstumą ir vietines ekosistemas. Galutinis poveikis dažniausiai paaiškėja tik per ilgesnį laiką, kai susiformuoja nauja pakrančių dinamika ir stabilizuojasi dugno nuosėdos.

    Pats laivybos kanalas per Vyslos neriją pradėtas naudoti 2022 metais, tačiau su juo susijusi infrastruktūra ir gilinimo darbai tęsiasi. Estyjskos salos statybos projektą įgyvendina Gdynės jūrų administracija, o generaliniu rangovu įvardijamas konsorciumas, kuriame dalyvauja „NDI“ ir „Besix“.