CP v2

Tag: Laivyba

  • Prancūzų lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ perplaukė Suecą: Paryžius žvalgosi Hormūzo misijos

    Prancūzų lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ perplaukė Suecą: Paryžius žvalgosi Hormūzo misijos

    Prancūzijos pagrindinis lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ perplaukė Sueco kanalą ir įplaukė į Raudonąją jūrą, taip priartėdamas prie Hormūzo sąsiaurio. Paryžius šį judėjimą sieja su augančiu poreikiu atkurti saugią laivybą viename svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“.

    Prancūzija siekia paspartinti balandį pradėtą Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvą, prie kurios, Prancūzijos vertinimu, prisijungė 51 valstybė. Iniciatyvos tikslas – sudaryti sąlygas atnaujinti navigaciją Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    Prancūzijos gynybos ministerija nurodė, kad lėktuvnešio ir jį lydinčių laivų dislokavimas skirtas įvertinti padėtį regione ir nuraminti jūrų prekybos dalyvius. Tuo pačiu Paryžius pabrėžia, kad nenori įsitraukti į platesnio masto karinius veiksmus ir ieško „gynybinio“ formato.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau viešai kalbėjo apie gynybinę tarptautinę misiją, kuri galėtų lydėti komercinius laivus. Europos valstybės šią kryptį vertina atsargiai, nes eskalacijos rizika didelė, tačiau laivybos sutrikimai daro tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms, draudimo kaštams ir energijos kainų lūkesčiams.

    Jungtinėse Valstijose pastarosiomis dienomis taip pat skambėjo pareiškimai dėl galimų palydos operacijų Hormūzo sąsiauryje, tačiau signalai buvo nevienareikšmiai. Toks kintantis fonas sustiprina spaudimą europiečiams aiškiau apsibrėžti, ką jie pasirengę daryti, kad būtų atkurta laivybos laisvė, neperžengiant tiesioginio karo įsitraukimo ribos.

    Tuo metu regione fiksuojami incidentai pabrėžia rizikos lygį: pranešta apie ataką prieš su Prancūzija siejamą konteinerinį laivą, per kurią nukentėjo įgulos nariai. Prancūzijos pareigūnai akcentavo, kad laivas neplaukė su Prancūzijos vėliava, tačiau incidentas, jų vertinimu, rodo, jog grėsmė jūrinei prekybai išlieka reali.

    Prancūzijos pozicija viešai įvardijama kaip bandymas atskirti laivybos laisvės klausimą nuo kitų geopolitinių nesutarimų ir ieškoti kelio, kuris leistų atnaujinti tranzitą. Praktikoje tai reiškia diplomatijos ir karinio atgrasymo derinimą, kurio sėkmė priklausys nuo regiono veikėjų sprendimų ir tarptautinės koalicijos susitelkimo.

    „Mūsų tikslas šiandien labai paprastas: atskirti laivybos laisvės Hormūzo sąsiauryje klausimą nuo visų kitų dalykų“, – sakė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas.

  • Pentagonas apie Hormuzo sąsiaurį: Hegsethas sako, kad operacija atskira nuo karo su Iranu

    JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad amerikiečių vadovaujama operacija, kuria siekiama atverti Hormuzo sąsiaurį laivybai, esą yra atskira nuo platesnio karo su Iranu. Pasak jo, misija yra gynybinė, ribotos apimties ir laikina.

    Viešai tai vienas aiškiausių signalų, kad konfliktas regione įgijo naują praktinį tikslą: užtikrinti saugų laivų judėjimą per vieną svarbiausių pasaulio energetikos koridorių. Hormuzo sąsiauris laikomas kritiniu tašku, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Pentagono spaudos konferencijoje Hegsethas ir Jungtinių štabų vadų pirmininkas generolas Danas Caine’as nedetalizavo, kaip JAV praktiškai saugos komercinius laivus. Pastarosiomis dienomis, jų teigimu, keli JAV vėliava plaukiojantys komerciniai laivai ir JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai susidūrė su Irano pajėgų ugnimi.

    Generolas D. Caine’as nurodė, kad nuo paliaubų susitarimo praėjusį mėnesį Iranas ne kartą apšaudė komercinius laivus ir buvo užgrobęs du konteinerinius laivus. Jis taip pat teigė, kad susidūrimai su JAV pajėgomis vyko daugiau nei 10 kartų, tačiau, Pentagono vertinimu, tai neperžengė ribos, kuri reikštų didelio masto karo veiksmų atnaujinimą.

    Vis dėlto pareigūnai neįvardijo, kas konkrečiai būtų laikoma tokiu slenksčiu. Ši neapibrėžtis didina riziką rinkoms ir laivybos bendrovėms, kurios sprendžia, ar grįžti į maršrutus, kur grėsmė išlieka reali.

    Kodėl tai svarbu pasaulio ekonomikai?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas jautriausių pasaulio „butelio kakliukų“ energijos tiekimo grandinėje, todėl net riboti incidentai gali išauginti draudimo kainas, pabranginti logistiką ir pakelti degalų kainas. Jei komerciniai laivai vengia plaukti šiuo keliu, tiekėjams tenka rinktis ilgesnius maršrutus arba mažinti tiekimą.

    Šiame kontekste Hegsetho akcentuojamas „atskirumas“ nuo karo su Iranu yra bandymas riboti konflikto interpretaciją ir politines pasekmes. Tačiau vien operacijos tikslas atkurti laivybą reiškia, kad JAV pajėgos gali dažniau kontaktuoti su Irano karinėmis struktūromis, o tai didina eskalacijos tikimybę net ir formaliai nedidinant karo masto.

    Sąjungininkai neskuba prisidėti

    Hegsethas pripažino, kad JAV norėtų perduoti misiją platesnei tarptautinei koalicijai, tačiau kol kas konkrečių susitarimų ar terminų neįvardijo. Jis teigė, kad „pasaulis nori būti šios misijos dalimi“, bet kartu leido suprasti, jog JAV lyderystė šiuo metu yra būtina.

    JAV taip pat reiškė lūkestį, kad prie pastangų prisidėtų Pietų Korėja, Japonija, Australija ir Europos šalys. Tuo metu Europos sostinėse, pasak pranešimų, vyko aptarimai dėl galimų veiksmų, įskaitant minų paiešką ir laivybos saugumo užtikrinimą, tačiau pabrėžiama sąlyga, kad aktyvūs karo veiksmai turi būti pasibaigę.

    Politiniame fone JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad JAV veiksmai sąsiauryje yra sėkmingi, ir kartojo nuostatą, jog Iranas siekia susitarimo. Tačiau platesnis taikos susitarimas tarp Vašingtono ir Teherano tebėra nepasiektas, o neaiškumas dėl tolesnių taisyklių regione išlieka pagrindine rizika laivybai ir energijos rinkoms.

  • Trumpas žada JAV pagalbą laivams Hormūzo sąsiauryje: ką reiškia „Project Freedom“ ir rizikos rinkoms

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinės Valstijos pradės padėti iš Hormūzo sąsiaurio išvesti laivus, kurie dėl įtampos regione įstrigo ribotuose laivybos keliuose. Pasak jo, operacija turėtų prasidėti pirmadienio rytą Artimųjų Rytų laiku.

    Trumpas teigė, kad pagalbos prašė kelios šalys, tiesiogiai nedalyvaujančios JAV ir Izraelio kare su Iranu. Dalis laivų, anot jo, susiduria su atsargų trūkumu, o laivybos apribojimai apsunkina įprastą komercinių krovinių judėjimą.

    „Dėl Irano, Artimųjų Rytų ir JAV gerovės šių šalių laivus lydėsime saugiai per ribotus vandenis, kad jos galėtų tęsti verslą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    „Project Freedom“ ir galimos pasekmės

    Prezidentas operaciją pavadino „Project Freedom“ ir perspėjo, kad JAV atsakys jėga, jei Iranas bandytų trukdyti laivų išvedimui. Tokia formuluotė rodo, kad Vašingtonas ketina ne tik diplomatiškai remti laivybą, bet ir aktyviai užtikrinti saugumą jūroje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas tiesiogiai didina rizikas tiekimo grandinėms. Ilgiau trunkant apribojimams, išauga transportavimo kaštai, didėja draudimo įmokos, o naftos ir degalų kainos tampa jautresnės kiekvienai naujienai iš regiono.

    Diplomatinis fonas ir energijos kainų spaudimas

    Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Trumpas viešai užsiminė vertinantis naują Irano pasiūlymą dėl karo pabaigos, tačiau abejojo jo priimtinumu. Kartu jis tvirtino, kad JAV derybininkai esą turi pozityvių pokalbių su Iranu, palikdamas erdvės politiniam sprendimui.

    Tuo pat metu degalų kainos pasaulyje išlieka padidėjusios, nes komercinė laivyba sąsiauryje ilgą laiką veikia su dideliais apribojimais, o saugumo situacija regione išlieka nepastovi. JAV administracijos atstovai viešai kartoja, kad kainos turėtų mažėti, kai laivyba bus pilnai atkurta, tačiau rinkos paprastai reaguoja ne į pažadus, o į realius pokyčius jūroje.

  • Persijos įlankoje įstrigo apie 900 laivų: Hormūzo sąsiaurio blokada kelia naftos ir dujų kainas

    Persijos įlankoje balandžio 29 dieną buvo susitelkę apie 900 įvairių tipų prekybinių laivų, skelbia jūrų eismo stebėjimu besispecializuojanti bendrovė AXSMarine. Situacija susiformavo praėjus maždaug dviem mėnesiams po karo tarp JAV, Izraelio ir Irano pradžios bei smarkiai apribojus laivybą Hormūzo sąsiauryje.

    Duomenys rodo, kad daliai laivų vis dėlto pavyko palikti įlanką: vasario 28 dieną šiame regione buvo fiksuojami 1 114 laivų. Tačiau srautai išlieka sutrikę, o laivų eilės rodo, kad logistikos grandinė šiame maršrute vis dar neveikia įprastu tempu.

    Ryte akvatorijoje buvo daugiau kaip 270 tanklaivių, taip pat beveik dvi dešimtys metanovežių ir per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams. Tokio masto sankaupos paprastai reiškia ne tik laiko praradimą, bet ir didesnes degalų, draudimo bei įgulų kaštų sąnaudas, kurios galiausiai persiduoda į žaliavų kainas.

    Analitinė bendrovė „Kpler“ nurodo, kad Persijos įlankoje yra ir 118 konteinerinių laivų, tarp jų 30 Irano. Taip pat fiksuota 15 pasaulyje didžiausio laivyno operatoriaus MSC ir 13 trečio pagal dydį operatoriaus CMA CGM laivų, o tai rodo, kad sutrikimai paliečia ne vien energetinių žaliavų, bet ir bendrų krovinių srautus.

    Kodėl Hormūzas toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą gabenama apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.

    Po JAV ir Izraelio smūgių Iranas įvedė beveik visišką sąsiaurio blokadą, kuri didžiąja dalimi išsilaiko iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo atskirus veiksmus, ribojančius Irano uostų jūrinį pasiekiamumą, todėl regione susidaro dvigubas spaudimas laivybai.

    Ką tai reiškia kainoms ir tiekimui?

    Apribojus judėjimą, kroviniai pradeda kauptis, o pristatymo terminai tampa sunkiau prognozuojami, ypač tanklaiviams ir SGD kroviniams. Rinkose tai dažnai virsta rizikos priedu kainose: pabrangsta transportavimas, kyla draudimo tarifai, o pirkėjai ieško alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Be tiesioginio poveikio energijos ištekliams, sutrikimai veikia ir platesnę prekybą, nes įlankoje įstringa konteineriniai laivai. Tai gali lemti prekių vėlavimus, didesnes logistikos sąnaudas ir papildomą spaudimą infliacijai šalyse, kurios priklausomos nuo importo.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada tęsiasi: Persijos įlankoje dar laukia per 1 100 laivų

    Palyginti su vasario pabaiga, laivų skaičius Persijos įlankoje sumažėjo, o tai rodo, kad daliai laivybos pavyko išplaukti į atvirus vandenis net ir esant ribojimams. Vis dėlto spūstys regione išlieka didelės, nes dalis laivų tebelaukia galimybės saugiai kirsti maršrutą.

    Iš laivybos stebėsenos duomenų matyti, kad vasario 28 dieną Persijos įlankoje buvo 1 114 laivų. Analitikai pabrėžia, jog toks skaičius atspindi ne tik tanklaivių, bet ir krovininių laivų grandinės sutrikimus.

    Kiek laivų vis dar įstrigę

    Trečiadienio rytą Persijos įlankoje fiksuota daugiau nei 270 tanklaivių. Be jų, regione buvo ir apie dvi dešimtys metanovežių, taip pat per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams.

    Remiantis analitinės bendrovės Kpler suvestinėmis, akvatorijoje yra ir 118 konteinerinių laivų. Šioje grupėje nurodyta apie 30 Irano laivų, 15 laivų, priklausančių vienam didžiausių pasaulio vežėjų, bei 13 laivų iš kitos stambios konteinerinės laivybos grupės.

    Kodėl Ormuzas toks svarbus

    Ormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą juda apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD srautų, todėl bet koks sutrikimas greitai persiduoda kainoms.

    Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui Teheranas įvedė beveik visišką Ormuzo sąsiaurio blokadą, kuri didele dalimi laikosi iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo savo jūrinę Irano uostų blokadą, o transporto apribojimai jau prisidėjo prie ryškaus naftos kainų šuolio.

    Rinkos dalyviai vertina, kad ilgėjant laukimo laikui didėja draudimo ir frachto kaštai, o tiekimo grandinės tampa mažiau nuspėjamos. Dėl to naftos ir dujų importuotojai, ypač Europoje ir Azijoje, stebi situaciją kaip vieną svarbiausių trumpalaikių kainų rizikos veiksnių.

  • JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV paskelbė apie naują jūrų koaliciją, kurios tikslas – atkurti saugų laivybos koridorių per Hormuzo sąsiaurį. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė, kad amerikiečių iniciatyva turėtų papildyti, o ne konkuruoti su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rengiamu planu.

    Abu Dabyje kalbėjęs ministras teigė, kad apie britų ir prancūzų iniciatyvą jau informavo Persijos įlankos partnerius, o pasirengimas, pasak jo, yra pažengęs. Tuo pat metu JAV Valstybės departamentas pranešė apie „Maritime Freedom Construct“ – mechanizmą, kuris numato operatyvios informacijos teikimą, saugumo rekomendacijas ir koordinavimą, kad laivai galėtų saugiai kirsti šiuos vandenis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį tradiciškai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute greitai persiduoda pasaulinėms kainoms, draudimo įmokoms ir tiekimo grandinėms.

    Tekste nurodoma, kad sąsiaurio laivyba faktiškai paralyžiuota Irano veiksmais, o kainų šuoliai ir prekybos sutrikimai jau juntami plačiau. Prie įtampos prisideda ir JAV taikomos priemonės Irano uostams bei laivams, kurios dar labiau mažina srautą ir didina rizikos vertinimus.

    Du planai ir vienas tikslas

    Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paraleliai derina atskirą jūrinę misiją, dėl kurios jau vyko susitikimas su daugiau kaip 50 valstybių. Barrot pabrėžė, kad JAV projektas yra kitokios prigimties, todėl jį mato kaip papildomą instrumentą, o ne alternatyvą.

    „JAV iniciatyva nėra tokio paties pobūdžio kaip ta, kurią kuriame mes – ji veikiau ją papildo“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Paklaustas, ar Prancūzija prisijungs prie JAV iniciatyvos, ministras teigė, kad šiuo etapu to komentuoti negali. Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės misijos planavimas užbaigtas, o dabar partneriams regione pristatoma jos koncepcija.

    Iranas signalizuoja apie derybas, bet kelia sąlygas

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhossein Mohseni Ejei pareiškė, kad Teheranas išlieka atviras pokalbiams su JAV, tačiau esą nepriims to, ką pavadino politikos primetimu. Jo teigimu, Iranas nenori karo ir nenori jo tęsimo, bet kartu neketina atsisakyti savo principų.

    „Mes nesiekiame karo ir nenorime jo tęsinio, bet nepriimsime primetimo“, – sakė Gholamhossein Mohseni Ejei.

    Tekste taip pat minima, kad balandžio viduryje Pakistanе įvykęs JAV ir Irano derybų raundas proveržio neatnešė, o procesas vėliau įstrigo. Tuo pat metu Irano vidaus situaciją apsunkina ekonominiai sukrėtimai ir spaudimas energetikos sektoriui, didinant politinę kainą ilgesniam konflikto užsitęsimui.

  • JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    Jungtinės Valstijos tęsia pastangas sustabdyti tarptautinį mokestį už laivybos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą ir šią savaitę Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) aktyviai įtikinėja kitas šalis dėl galimų kaštų. Derybos vyksta Londone, kur svarstoma sistema, skirta mažinti laivybos taršą.

    Pasak su pokalbiais susipažinusio asmens, JAV delegacija posėdžių metu platina skrajutes su ekonomine analize, kuri, oponentų teigimu, pateikiama šališkai. Keli derybų eigą žinantys žmonės nurodė, kad dokumentuose akcentuojama, jog mokesčio našta kai kurioms valstybėms galėtų siekti šimtus milijonų eurų per metus.

    Skrajutėse teigiama, kad laivų savininkai šiuos kaštus greičiausiai perkeltų klientams per didesnius frachtavimo tarifus, o tai esą tiesiogiai didintų prekybos kainą importuojančioms ir eksportuojančioms šalims. Tokia argumentacija atitinka platesnę Donaldo Trumpo administracijos kryptį kritikuoti, jos vertinimu, verslui per daug kainuojančias klimato priemones.

    IMO svarstomas vadinamasis Net Zero Framework numato, kad laivams būtų taikomas griežtėjantis anglies intensyvumo standartas, skatinantis atsisakyti iškastinio kuro ir rinktis mažiau taršius degalus. Laivai, neatitinkantys reikalavimų, turėtų mokėti įmoką, o surinktos lėšos būtų naudojamos perėjimui prie švaresnių degalų ir paramai besivystančioms šalims.

    Šį planą remia Europos Sąjunga, Kenija ir kitos valstybės, žadančios ginti priemonę derybose. Tuo metu JAV pareigūnai jau anksčiau signalizavo, kad pasauliniu mastu suderinti anglies mokestį laivybai, jų vertinimu, beveik nėra šansų.

    Ekspertai tvirtina, kad JAV platinami skaičiavimai kertasi su įprastai naudojamomis analizėmis ir neįvertina galimos naudos, kurią duotų taršos mažinimo sistema. Vienas mokslininkas nurodė „atsekęs“ metodiką ir aptikęs esminių trūkumų, ypač vertinant degalų kainos dalį bendruose prekybos kaštuose.

    „Nors matyti ne viena problema, didžiausia yra tai, kad pernelyg išpučiama degalų sąnaudų įtaka bendrai prekybos kainai. Dėl to smarkiai pervertinami laikymosi reikalavimų kaštai ir iškreipiamas poveikis“, – sakė UCL Energy Institute tyrėjas Jamesas Stewartas.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat kritikuoja JAV kampaniją, teigdami, kad tai labiau politinis spaudimas nei patikima ekonominė analizė. Jų vertinimu, IMO jau turi pakankamai duomenų apie perėjimo prie švaresnės laivybos kainą, o alternatyvūs pasiūlymai duotų menką klimato efektą ir keltų teisingumo klausimų.

    Baltoji rūmų administracija ir JAV Valstybės departamentas į žurnalistų prašymus pakomentuoti skrajutėse pateikiamus skaičius viešai neatsakė. Derybos IMO tęsiasi, o sprendimai dėl galutinio modelio gali nulemti, kaip greitai laivybos sektorius pereis prie mažiau taršių technologijų ir degalų.

  • Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo krovininį laivą, kurį pareigūnai sieja su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu. Laivas buvo sulaikytas kovo pradžioje, o prokuratūra nurodė, kad dabar dėl jo konfiskavimo sprendimo turėtų pasisakyti teismas.

    Kaip skelbta, 96 metrų ilgio laivas „Caffa“ plaukė į Sankt Peterburgą, kai kovo 6 dieną į jį įlipo ginkluoti Švedijos policijos pareigūnai. Per operaciją buvo sulaikytas vienas įgulos narys, įtariamas kelių jūrų teisės ir laivo saugos reikalavimų pažeidimais bei suklastoto dokumento panaudojimu.

    Švedijos prokuratūra pranešė, kad konfiskavimas atliktas gavus užsienio valstybės prašymą suteikti teisinę pagalbą. Kuri šalis kreipėsi, neatskleidžiama, tačiau Švedijos pareigūnai akcentuoja, kad šis prašymas susijęs su tyrimo veiksmais dėl konkretaus laivo.

    „Užsienio institucija paprašė Švedijoje atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, įskaitant susijusius su laivu „Caffa“, – sakė prokuroras Håkanas Larssonas.

    „Nusprendžiau konfiskuoti laivą, kad teismas įvertintų, ar jį galima perduoti kitai valstybei“, – sakė Håkanas Larssonas.

    Kovo mėnesį Švedijos pakrančių apsauga teigė turinti informacijos, jog laivas įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą ir plaukė su netikra Gvinėjos vėliava. Rusijos ambasada Stokholme anksčiau skelbė, kad 10 iš 11 įgulos narių yra Rusijos piliečiai.

    Švedijos pareigūnai taip pat yra nurodę, kad laivas galėjo būti naudojamas gabenti, kaip įtariama, iš Ukrainos pagrobtus grūdus. Pakrančių apsaugos atstovai aiškino turėję duomenų, leidžiančių įtarti, kad krovinys gali būti susijęs su iš okupuotų ar konflikto paliestų teritorijų išvežama produkcija.

    Kas vadinama šešėliniu laivynu

    Šešėlinis laivynas yra neformalus terminas, kuriuo apibūdinama senesnių, neaiškios nuosavybės ar sudėtingomis schemomis valdomų tanklaivių ir krovininių laivų grupė. Tokie laivai, Vakarų pareigūnų vertinimu, padeda apeiti Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Didžiojo septyneto sankcijas, taikomas po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Sankcijų tikslas yra mažinti pajamas, kurios gali būti naudojamos karui finansuoti, todėl daliai laivų ribojama prieiga prie Vakarų draudimo, finansavimo ir logistikos paslaugų. Dėl to auga rizika, kad rinkoje daugėja laivų, plaukiojančių su dažnai keičiamomis vėliavomis, neaiškiais savininkais ir mažiau skaidriomis draudimo grandinėmis.

    Auganti rizika Baltijos jūroje

    Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione vis dažniau kalbama apie su laivyba susijusias saugumo grėsmes, įskaitant galimą sabotažą ir incidentus prie povandeninės infrastruktūros. Kai kurie ekspertai ir politikai šešėlinio laivyno veiklą sieja su platesnėmis hibridinio poveikio priemonėmis, kuriomis daromas spaudimas Vakarų valstybėms.

    Ši tema regione paaštrėjo po kelių rezonansinių atvejų, kai buvo tiriama, ar laivai galėjo prisidėti prie povandeninių kabelių ar kitos infrastruktūros pažeidimų. Dėl to pakrančių apsaugos tarnybos ir karinės jūrų pajėgos stiprina stebėseną, o sankcijų priežiūra vis dažniau nukreipiama ne tik į krovinius, bet ir į laivų dokumentus, vėliavas bei nuosavybės grandines.

    Švedijos prokuratūra kol kas nekomentuoja, kiek laiko gali užtrukti teismo procesas ir ar laivas iš tiesų bus perduotas prašymą pateikusiai valstybei. Tikėtina, kad sprendimas priklausys nuo teismo vertinimo, ar konfiskavimo ir galimo perdavimo sąlygos atitinka nacionalinę teisę bei tarptautinio bendradarbiavimo procedūras.