Tag: Leapmotor

  • Stellantis pardavimai smuktelėjo, pelnas krito: koncernas ruošia naujus modelius ir fabrikų pokyčius

    Koncernas Stellantis trečiąjį ketvirtį pardavė 1 286 000 automobilių, tai yra 1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia pardavimų fiksuota Europoje, o bendros ketvirčio grynosios pajamos siekė 37,6 mlrd. eurų.

    Įmonė skelbė, kad pakoreguotas veiklos pelnas per ketvirtį sudarė 244 mln. eurų, o laisvieji pinigų srautai buvo apie 1 mlrd. eurų. Tuo pat metu per pirmuosius devynis metų mėnesius grupės grynasis pelnas siekė 217 mln. eurų, kai prieš metus buvo 6,8 mlrd. eurų.

    Europa išlieka pagrindinis ramstis

    Stellantis rezultatai Europoje išliko santykinai tvirtesni, nes čia sparčiau auga elektrifikuotų modelių paklausa. Pirkėjai vis aktyviau renkasi tiek elektromobilius, tiek įkraunamus hibridus, o gamintojai stengiasi atitikti griežtėjančius Europos Sąjungos taršos reikalavimus.

    Ši kryptis svarbi ir Stellantis, nes pereinamuoju laikotarpiu elektrifikuoti modeliai leidžia išlaikyti pardavimų apimtis bei geriau suvaldyti išmetamųjų teršalų vidurkius. Vis dėlto bendras pelningumas per laikotarpį smuko, o tai rodo, kad perėjimas prie naujų technologijų brangiai kainuoja visam sektoriui.

    Skirtingos rinkos, skirtingi iššūkiai

    Šiaurės Amerikoje, ypač Jungtinėse Valstijose, pardavimai siekė 357 000 automobilių ir buvo 12 proc. mažesni nei prieš metus. Pietų Amerikoje pardavimai išliko panašiame lygyje ir sudarė 251 000 vienetų.

    Skirtingos dinamikos rinkos verčia gamintoją koreguoti modelių portfelį ir kainodarą, o taip pat ieškoti efektyvesnių gamybos sprendimų. Pastaraisiais metais automobilių gamintojams spaudimą daro ir žaliavų bei komponentų kainos, tiekimo grandinių svyravimai bei konkurencija iš Kinijos.

    „Grupė yra gerame kelyje pasiekti ne mažiau kaip 40 proc. metinį efektyvumo augimą, kurio bendra vertė siekia 6 mlrd. eurų. Dėl to patvirtiname savo finansines prognozes 2026 metams“, – sakė Stellantis vadovas Antonio Filosa.

    Nauji modeliai ir gamybos pertvarkos

    Stellantis tęsia anksčiau pradėtą FaSTLAne 2030 programą, kuri orientuota į kaštų mažinimą, veiklos supaprastinimą ir sinergijų paiešką. Bendrovė skelbia supaprastinusi valdymo struktūrą ir daugiau dėmesio skirianti modeliams, pritaikytiems atskiroms rinkoms.

    Tarp numatomų pokyčių minima automobilių surinkimo sutartis Alžyre, o daliai gamyklų Prancūzijoje planuojamas mažesnis gamybos krūvis. Koncernas taip pat stiprina strateginę partnerystę su Kinijos bendrove Leapmotor, siekdamas greičiau pasiūlyti konkurencingų elektrinių modelių ir efektyviau išnaudoti technologijų bei gamybos masto privalumus.

    Stellantis yra viena didžiausių pasaulio automobilių grupių, valdanti kelis gerai žinomus prekės ženklus ir turinti gamyklų Europoje, Jungtinėse Valstijose bei Afrikoje. Rinkai pereinant prie elektrifikacijos, koncernui tenka vienu metu spręsti pelningumo, investicijų ir gamybos geografijos klausimus.

  • „Stellantis“ gelbėja gamyklas Europoje: atsigręžia į Kiniją ir ruošia naują „Peugeot“ platformą

    „Stellantis“ gelbėja gamyklas Europoje: atsigręžia į Kiniją ir ruošia naują „Peugeot“ platformą

    Automobilių koncernas „Stellantis“ ieško būdų, kaip Europoje išvengti gamyklų uždarymo, ir vis atviriau remiasi partnerystėmis su Kinijos gamintojais. Paryžiuje vykusiame automobilių pramonės susitikime bendrovės vadovas Antonio Filosa pripažino, kad problema opi: Europoje susikaupė pertekliniai gamybos pajėgumai.

    Anot jo, sprendimas matomas dalijantis gamyklų pajėgumais su partneriais, tarp kurių minimos Kinijos įmonės „Leapmotor“ ir „Dongfeng“. Taip „Stellantis“ tikisi geriau išnaudoti turimą infrastruktūrą ir pritaikyti gamybos apimtis realiai paklausai, neatsisakant veikiančių gamyklų.

    „Turime perteklinių gamybos pajėgumų, ypač Europoje, bet nenorime uždaryti gamyklų“, – sakė Antonio Filosa.

    „Stellantis“ pabrėžia, kad bendradarbiavimas neturi reikšti tiesioginės konkurencijos su pačios grupės ženklais. Idėja paprasta: pasitelkti partnerių technologijas, o grupės pusėje išnaudoti gamybos kompetenciją, tiekimo grandines ir pardavimo tinklą, kad nauji modeliai rinką pasiektų greičiau.

    Partnerystės ir pigesni elektromobiliai

    Bendradarbiavimas su „Leapmotor“, pasak „Stellantis“, leidžia sujungti kiniškas technologijas su europine gamyba ir priėjimu prie rinkų. Gamyba Europoje galėtų padėti greičiau patenkinti vietos pirkėjų poreikius, ypač ieškant prieinamesnių elektrinių automobilių.

    Toks modelis atspindi platesnę Europos rinkos tendenciją: gamintojai spaudžiami vienu metu mažinti kaštus, elektrifikuoti gamą ir konkuruoti su sparčiai įsitvirtinančiais Kinijos prekių ženklais. Partnerystės tampa būdu trumpinti kūrimo ciklus ir mažinti investicijų naštą, ypač kai paklausa svyruoja.

    Europoje reikės daugiau baterijų gamyklų

    Pereinant prie elektromobilių, „Stellantis“ akcentuoja ir kitą silpnąją vietą: baterijų gamybos apimtis Europoje. Bendrovė jau turi gigagamyklų projektų Europoje su partneriais, tačiau A. Filosa teigė, kad jų nepakaks augančiai paklausai ir vietinės gamybos reikalavimams.

    Jo teigimu, norint išlaikyti konkurencingumą, būtina užsitikrinti baterijų tiekimą regione ir turėti aiškias, stabilias taisykles, kurios leistų planuoti investicijas. Tai aktualu ir dėl kainos: baterijos išlieka brangiausia elektromobilio dalis, todėl gamyba arčiau surinkimo linijų gali sumažinti logistikos ir tiekimo rizikas.

    Nauja STLA One platforma

    „Stellantis“ taip pat ruošiasi pradėti naudoti naują pasaulinę STLA One platformą. Pirmasis ją turėtų gauti „Peugeot“ Prancūzijoje, o vėliau platforma būtų diegiama kituose grupės prekių ženkluose Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

    Šis projektas įtrauktas į „Stellantis“ strateginį planą FaSTLAne 2030, kuriame numatytos didelės investicijos į bendras platformas, jėgos agregatus ir technologijas. Grupė siekia standartizuoti daugiau komponentų, kad sumažintų dubliuojamas išlaidas ir pasiektų masto ekonomiją, kartu išlaikydama atskirų prekių ženklų savitumą.

    Be to, A. Filosa ragino greičiau susitarti dėl Europos Sąjungos CO2 emisijų taisyklių pakeitimų ir priemonių, kurios padėtų išlaikyti gamybą Europoje. Jo teigimu, dėl didžiosios dalies tikslų pramonė sutaria, tačiau likusioms detalėms reikalingas greitas politinis sprendimas, kad įmonės galėtų tiksliai planuoti gamybą ir investicijas.

  • „Stellantis“ vadovas atskleidė planą: kinų automobiliai gali būti gaminami Meksikoje ar Kanadoje

    „Stellantis“ vadovas atskleidė planą: kinų automobiliai gali būti gaminami Meksikoje ar Kanadoje

    Automobilių koncerno „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa pareiškė matantis galimybių plėsti partnerystes Šiaurės Amerikoje ir taip išnaudoti gamybos pajėgumus bei didinti pardavimus. Pasak jo, svarstoma ir kinų prekės ženklų automobilių gamyba už JAV ribų, pirmiausia Meksikoje, o galbūt ir Kanadoje.

    Vadovas pabrėžė, kad JAV tokiems planams šiuo metu nemato erdvės. Tuo metu Meksika, jo vertinimu, turi daugiau lankstumo, o Kanados kryptis būtų vertinama atsižvelgiant į rinkos sąlygas, reguliavimą ir gamybos infrastruktūrą.

    „Manau, kad Meksikoje yra vietos. Galbūt yra vietos ir Kanadoje, pamatysime. JAV vietos nematome“, – sakė Antonio Filosa.

    Partnerystė su „Leapmotor“ plečiama

    „Stellantis“ partnerystę su Kinijos gamintoja Zhejiang Leapmotor Technology plėtoja kaip būdą greičiau išplėsti modelių pasiūlą, dalintis investicijų našta ir perimti dalį technologinių bei tiekimo grandinės sprendimų. Tokia taktika tampa vis aktualesnė, nes automobilių sektoriuje auga spaudimas mažinti kaštus ir greičiau atnaujinti elektrifikuotų modelių linijas.

    „Stellantis“ nuo 2023 metais įtvirtino struktūrą, pagal kurią valdo 51 proc. bendros įmonės su „Leapmotor“, turinčios išimtines teises parduoti ir gaminti „Leapmotor“ produktus už didžiosios Kinijos ribų. Be to, koncernas yra didžiausias „Leapmotor“ akcininkas, turintis 21 proc. akcijų paketą.

    Kanados korta ir nenaudojami pajėgumai

    Diskusijose dėl galimos gamybos Kanadoje minimas ir „Stellantis“ surinkimo fabrikas Bramptone, Ontarijuje, netoli Toronto. Ši gamykla naujo modelio nebegamina nuo tada, kai 2023 metais pabaigta „Dodge Charger“ ir „Dodge Challenger“ gamyba, todėl pajėgumų panaudojimas tampa strateginiu klausimu.

    Papildomo aktualumo temai suteikia ir Kanados importo politika: šalis leidžia įvežti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių mažmeninei prekybai per metus, taikant 6,1 proc. tarifą. Tai kuria nišą kinų prekės ženklams, tačiau kartu didina politinį jautrumą dėl prieigos prie Šiaurės Amerikos rinkos.

    Durys JAV rinkai lieka uždarytos

    Šiaurės Amerikoje tradiciniai gamintojai pastaraisiais metais atvirai kalba apie riziką, kad Kinijos automobilių įmonės ieškos netiesioginių kelių pasiekti JAV vartotojus. „Stellantis“ vadovo pozicija signalizuoja, kad koncernas bando rasti balansą tarp augimo galimybių ir geopolitinių bei prekybos apribojimų.

    Tuo pat metu JAV koncernas žvalgosi ir į partnerystes su ne kinų prekių ženklais. „Stellantis“ yra paskelbusi apie ketinimus ieškoti bendradarbiavimo krypčių su „Jaguar Land Rover“ produktų kūrimo ir industrializacijos srityse, siekiant sinergijų ir efektyvesnių investicijų.

  • „Stellantis“ ir „Leapmotor“ ruošia 2028 m. ėjimą Europoje: ekspertai įspėja apie rizikas

    „Stellantis“ ir „Leapmotor“ ruošia 2028 m. ėjimą Europoje: ekspertai įspėja apie rizikas

    „Stellantis“ plečia strateginę partnerystę su Kinijos elektromobilių gamintoja „Leapmotor“ ir atveria kelią naujam gamybos etapui Europoje. Pagal naujausius planus „Leapmotor“ modelis, skirtas Europos rinkai, turėtų būti pradėtas gaminti 2028 metais.

    Šis žingsnis vertinamas kaip reikšmingas posūkis Europos automobilių pramonei, kuri vienu metu susiduria su didėjančiais kaštais, reguliavimo spaudimu ir sudėtingu perėjimu prie elektromobilių. Partnerystė taip pat siejama su bandymu sustiprinti „Stellantis“ pozicijas Europoje, išnaudojant Kinijos gamintojų technologinį tempą.

    Gamyba Europoje ir tarifų klausimas

    „Stellantis“ skelbė, kad kartu su „Leapmotor“ planuojama bendrai vystyti elektrinį SUV, kuris būtų siūlomas su „Opel“ prekės ženklu. Numatyta, kad gamyba vyktų „Stellantis“ gamykloje Saragosoje, Ispanijoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad gamyba Europos Sąjungoje gali padėti išvengti dalies rizikų, susijusių su importo muitais ir politinėmis priemonėmis, skirtomis riboti iš Kinijos atkeliaujančių elektromobilių srautą. Tokia schema taip pat leidžia Kinijos gamintojams greičiau prisitaikyti prie vietinių reikalavimų, įskaitant pramonės politiką ir tiekimo grandinių lūkesčius.

    Ne tik „Stellantis“: rinka ieško naujų modelių

    „Stellantis“ nėra vienintelė Vakarų automobilių grupė, svarstanti bendradarbiavimą su Kinijos gamintojais. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu aptariami ir kiti galimi sandoriai bei modeliai, kai Kinijos prekės ženklai gali naudotis Europos gamyklų pajėgumais, o tradiciniai gamintojai siekia mažinti sąnaudas ir geriau išnaudoti infrastruktūrą.

    Toks bendradarbiavimas dažniausiai aiškinamas pragmatiškai: Europos gamykloms reikia užsakymų, o Kinijos bendrovėms reikia greito įėjimo į brandžią rinką su stipria konkurencija. Tačiau kartu tai kelia klausimų dėl ilgalaikės priklausomybės nuo partnerių technologijų ir dėl konkurencijos ateityje.

    Ekspertų įspėjimas: pergalė trumpam laikui?

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijos Transport & Environment atstovė Julia Poliscanova yra sakiusi, kad tokios partnerystės trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti kaip abipusiai naudingas sprendimas. Pasak jos, ypač tiems gamintojams, kurie atsilieka elektromobilumo ir programinės įrangos srityse, tai gali tapti būdu išlikti konkurencingiems Europos rinkoje.

    „Trumpuoju laikotarpiu Europos gamintojams reikia optimizuoti gamyklas, o Kinijos gamintojai nori patekti į rinką, todėl tai atrodo logiška. Tačiau nerimauju, ką tai reikš ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė Julia Poliscanova.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai vartotojai pripranta prie naujų prekės ženklų ir ima juos vertinti kaip lygiaverčius pasirinkimus. Jei Kinijos gamintojai, pasitelkę Europos partnerių gamybą ir žinomus prekės ženklus, įsitvirtins, tradiciniams koncernams gali būti sunkiau susigrąžinti prarastą dalį.

    Dėl to analitikai ragina Europos gamintojus, net ir bendradarbiaujant, nemažinti savo investicijų į naujų elektrinių modelių kūrimą, baterijų tiekimo grandines ir programinės įrangos kompetencijas. Kitaip tariant, partnerystė gali būti tiltas į artimiausius metus, bet ji neturėtų tapti pakaitalu savarankiškai technologinei pažangai.

    „Stellantis“ ir „Leapmotor“ bendradarbiavimas nėra naujas: „Stellantis“ dar 2023 metais įsigijo maždaug 21 proc. „Leapmotor“ akcijų paketą. Dabartinis planų išplėtimas rodo, kad abi pusės mato prasmę kelti projektą į aukštesnį lygį, o tikrasis jo poveikis Europos rinkai labiausiai išryškės artėjant 2028 metams.

  • „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    Kinijos elektromobilių rinkos lyderė „BYD“ balandį fiksavo keleivinių naujos energijos automobilių pardavimų kritimą jau aštuntą mėnesį iš eilės. Bendrovė pranešė pristaciusi 314 100 baterinių elektromobilių ir įkraunamų hibridų, tai yra 15,7 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 6,2 proc. daugiau nei kovą.

    Šie skaičiai išryškina vis aštresnę konkurenciją Kinijos rinkoje, kur pirkėjus vilioja agresyvios kainos, spartūs modelių atnaujinimai ir vis daugiau programinės įrangos sprendimų. Tuo pat metu „BYD“ vidaus rinkos tempas lėtėja, o užsienio kryptys tampa vis svarbesnės augimui.

    Eksportas balandį pasiekė rekordinį lygį – 135 098 automobilius. Tai daugiau nei 70 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, ir aiškus signalas, kad „BYD“ vis labiau remiasi užsienio paklausa, kai namuose spaudimas didėja.

    Vidaus ir eksporto rezultatų skirtumas rodo struktūrinį poslinkį: Kinijos gamintojai, pasiekę masto ekonomiją, ieško naujų rinkų, o eksporto sėkmė tampa vienu pagrindinių rodiklių investuotojams. Tačiau tarptautinė plėtra reiškia ir papildomas rizikas dėl reguliavimo, muitų bei tiekimo grandinių.

    Konkurentai fiksuoja šuolį

    Tuo metu keli konkurentai balandį skelbė rekordus. „Leapmotor“ pranešė apie 71 387 pristatytus automobilius, tai yra 73,9 proc. daugiau nei prieš metus ir aukščiausias mėnesio rezultatas įmonės istorijoje.

    „Geely“ valdomas „Zeekr“ taip pat pasiekė rekordą – 31 787 pristatymai, arba 131,6 proc. augimas per metus. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje stiprėja vidurinės ir aukštesnės klasės elektromobilių segmentų kova, o vartotojai greitai persėda prie naujų pasiūlymų.

    Pelno spaudimas ir kainų karas

    „BYD“ jau anksčiau skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas smuko 55,4 proc., o pajamos mažėjo 11,8 proc. iki 150 mlrd. juanių, tai yra maždaug 19,4 mlrd. eurų. Tokie rodikliai dažniausiai siejami su kainų karu, didelėmis nuolaidomis ir intensyviomis investicijomis į naujus modelius.

    Kinijos elektromobilių rinkoje kainų spaudimas tapo ilgalaike tendencija: gamintojai konkuruoja ne vien kaina, bet ir baterijų technologijomis, įkrovimo sprendimais bei skaitmeninėmis funkcijomis. Tai mažina maržas, todėl net didžiausi žaidėjai priversti ieškoti efektyvumo ir papildomų pajamų šaltinių.

    Užsienis – augimo variklis

    „BYD“ viešai akcentuoja tikslą 2026 metais eksportuoti daugiau nei 1 000 000 automobilių, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos paklausos ciklų. Bendrovė plečia gamybos pėdsaką užsienyje ir jau yra įsteigusi gamybos projektus, be kita ko, Brazilijoje ir Vengrijoje.

    Europoje „BYD“ augimas ryškėja registracijų statistikoje: Europos Sąjungoje, EFTA šalyse ir Jungtinėje Karalystėje bendrovės keleivinių elektromobilių registracijos 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei 155 proc. per metus. Tačiau greta augimo kyla ir reputaciniai bei reguliaciniai klausimai dėl gamybos praktikų ir politinių diskusijų apie importo sąlygas.

    „BYD“ rezultatai balandį parodė dvi priešingas trajektorijas: namuose pardavimai spaudžiami konkurentų, o užsienyje atveriamos naujos galimybės. Artimiausi mėnesiai parodys, ar eksporto rekordai pajėgs kompensuoti lėtėjimą Kinijoje ir stabilizuoti finansinius rodiklius.

  • Leapmotor vadovas atskleidė kinų elektromobilių pranašumą Europoje: laimi ne vien kaina

    Europos automobilių rinkoje įsibėgėjant kinų gamintojų plėtrai, vis dažniau keliami klausimai, ar konkurencija vyksta vienodomis sąlygomis. Europos Komisija 2024 metais įvedė papildomus muitus daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių, argumentuodama, kad jų gamybą galėjo iškreipti subsidijos.

    Į šią diskusiją Pekine vykusios parodos Auto China 2026 metu įsitraukė ir „Leapmotor“ įkūrėjas bei vadovas Zhu Jiangming. Jo teigimu, pagrindinis Kinijos gamintojų pranašumas nėra vien mažesnė galutinė kaina, o gebėjimas valdyti didelę dalį kritinių technologijų ir tiekimo grandinės.

    Pranašumas, kuris prasideda nuo baterijų

    Pasak „Leapmotor“ vadovo, elektromobiliuose svarbiausias komponentas yra baterija, o Kinija čia turi išskirtinę poziciją. Ji sukūrė itin stiprią vidaus ekosistemą nuo žaliavų apdorojimo iki įrangos, reikalingos baterijų gamybai, todėl gali greitai didinti apimtis ir mažinti savikainą.

    Šį pranašumą papildo ir tai, kad Kinijos įmonės yra tapusios vienomis svarbiausių pasaulyje tiekėjų ne tik elementams, bet ir visoms baterijų sistemoms. Dėl masto ir vertikalios integracijos baterijų našumas bei kokybė, anot gamintojų, priartėjo prie rinkos lyderių, o kai kuriais parametrais jau juos lenkia.

    „Mūsų akivaizdus pranašumas yra tiekimo grandinės kontrolė ir gamyba dideliu mastu“, – sakė Zhu Jiangming.

    Nuo bendrų gamyklų iki savarankiškos pramonės

    Kinijos automobilių pramonės augimas ilgą laiką rėmėsi bendradarbiavimu su Vakarų gamintojais. Užsienio kompanijos, norėdamos dirbti Kinijoje, dažnai buvo skatinamos ar įpareigojamos steigti bendras įmones su vietiniais partneriais, o tai leido Kinijos rinkai perimti žinias ir gamybines kompetencijas.

    Elektrifikacijos banga šį procesą paspartino: diegiant naujas baterijų chemijas, variklius, galios elektroniką ir programinę įrangą, Kinijos įmonės greitai mokėsi bandymų keliu. Rezultatas – gamintojai, kurie šiandien gali ne tik surinkinėti automobilius, bet ir patys gaminti svarbiausius komponentus.

    „Leapmotor“ modelis: daugiau pasigaminti patiems

    „Leapmotor“, įkurta 2015 metais, teigia didelę dalį vertės kurianti savo viduje: nuo baterijų iki elektros pavarų. Toks modelis leidžia greičiau diegti pakeitimus, valdyti kaštus ir mažiau priklausyti nuo išorinių tiekėjų, ypač kai rinka susiduria su žaliavų, logistikos ar reguliavimo svyravimais.

    Už Kinijos ribų prekės ženklas veikia per „Leapmotor International“ bendrą įmonę su „Stellantis“, kuri turi kontrolinį 51 proc. paketą. Tai suteikia prieigą prie platinimo, aptarnavimo ir reguliacinių žinių Europoje, kartu išlaikant Kinijoje sukurtą technologinį bei gamybinį pagrindą.

    Kitas etapas: autonominis važiavimas

    Kinijos gamintojai vis dažniau konkuruoja ne tik kaina ar komplektacija, bet ir programine įranga bei autonominio vairavimo funkcijomis. Zhu Jiangming teigė, kad Kinijos keliuose jau dabar matyti ženklai, rodantys, kai automobilis juda autonominiu režimu, o tokių funkcijų naudojimas sparčiausiai auga miestuose ir priemiesčiuose.

    Jei ši kryptis pasitvirtins, kova Europoje gali persikelti į naują lygį: laimės ne tas, kas pagamins pigiausiai, o tas, kas greičiausiai pasiūlys patikimą programinės įrangos ekosistemą, saugumo įrodymus ir sklandų funkcijų atnaujinimą per visą automobilio eksploatavimo laiką.