CP v2

Tag: Lenkija

  • Fotoradarų tolerancija: kiek viršyti greitį dar „praleidžiama“ ir kas netrukus keisis?

    Fotoradarų tolerancija: kiek viršyti greitį dar „praleidžiama“ ir kas netrukus keisis?

    Vairuotojai Lenkijoje jau seniai ginčijasi, ar fotoradarai fiksuoja kiekvieną, net ir menką greičio viršijimą. Praktika rodė, kad dalis pažeidimų sistemoje „neužsikabindavo“, todėl gimė mitas apie 20–30 km per valandą „nematomą“ rezervą. Vis dėlto oficialūs dokumentai leidžia daryti aiškesnes išvadas: tolerancija egzistavo, bet jos priežastys buvo labiau administracinės nei „gera valia“.

    Lenkijos Aukščiausiosios kontrolės rūmų ataskaitose apie eismo saugą buvo konstatuota, kad dalis automatinėmis priemonėmis užfiksuotų pažeidimų pasiekdavo senaties ribą dar iki to, kol būdavo patikrinti ir parengti procesiniai veiksmai. Vienoje anksčiau skelbtoje apžvalgoje nurodyta, kad 2019 metais net 60 proc. tokių atvejų „iškrisdavo“ iš sistemos dėl laiko ir pajėgumų stokos, o vėliau rezultatai gerėjo.

    Ši situacija paaiškina, kodėl vairuotojai realybėje kartais „išsisukdavo“ net ir viršiję greitį labiau nei keliais kilometrais per valandą. Problema buvo ne tiek pačių matuoklių tikslume, kiek žmogiškuosiuose ir administraciniuose resursuose, reikalinguose visoms byloms patvirtinti ir laiku išsiųsti dokumentus. Kai sistemos apimtis išaugo, dalis atvejų vėl ėmė strigti, o baigtų procesų dalis, kaip nurodoma, 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo iki maždaug trečdalio.

    Kas laikoma „tolerancija“?

    Šiuo metu akcentuojama, kad fotoradarai taiko tik teisės aktuose numatytą buferį dėl galimos matavimo paklaidos. Praktikoje minimas 10 km per valandą dydis, tačiau tai nereiškia, kad galima sąmoningai viršyti greitį „iki dešimties“ be pasekmių. Paprasčiau tariant, sistema nėra sukalibruota taip, kad gaudytų kiekvieną minimalų viršijimą, bet tai nėra garantija, jog pažeidimas nebus užfiksuotas.

    Be to, verta atskirti automatinę kontrolę nuo policijos patruliavimo. Įsigaliojus griežtesniam baudų reglamentavimui, formaliai atsakomybė galima ir už labai nedidelį viršijimą, nors realioje kontrolėje tokie atvejai, kaip pabrėžiama, pasitaiko retai. Kitaip tariant, „tolerancija“ dažniau yra techninis ir administracinis buferis, o ne oficialus leidimas važiuoti greičiau.

    Kokius pokyčius planuoja valdžia?

    Lenkijoje viešai aptariami pakeitimai, kuriais siekiama didinti automatinės kontrolės efektyvumą ir mažinti atvejus, kai vairuotojai išvengia atsakomybės tiesiog nepriimdami korespondencijos ar vilkindami procesą. Vienas ryškiausių siūlymų yra administracinė įmoka tiems transporto priemonių naudotojams, kurie vengia baudų procedūrų, o jos dydis būtų apie tris kartus didesnis nei bauda už konkretų pažeidimą.

    Kartu planuojama aiškiau apibrėžti oficialią toleranciją, kad bauda būtų skaičiuojama ne nuo išmatuotos reikšmės, o nuo kiek mažesnio greičio. Minima, kad tai galėtų būti 5 km per valandą, o greitojo eismo keliuose 6 km per valandą, todėl kai kuriais atvejais pažeidimas „nukristų“ į žemesnį baudos slenkstį. Tokia schema valdžiai leistų standartizuoti praktiką ir sumažinti ginčus dėl matavimo paklaidos.

    Vairuotojams tai reiškia vieną paprastą taisyklę: planuojamos „tolerancijos“ netaps leidimu važiuoti greičiau, nes tikslas yra ne atleisti nuo atsakomybės, o sutvarkyti procesą ir padaryti jį nuspėjamesnį. Augant kamerų ir vidutinio greičio matavimo ruožų skaičiui, valdžios institucijoms tampa svarbu, kad pažeidimai būtų apdorojami laiku, o sankcijos pasiektų pažeidėjus be masinių senaties atvejų.

  • Europos Komisija pritarė 7,9 mlrd. eurų išmokai Lenkijai iš KPO: kada pinigai pasieks šalį

    Europos Komisija pranešė teigiamai įvertinusi penktąjį Lenkijos mokėjimo prašymą pagal Krajowy Plan Odbudowy (KPO). Šis sprendimas atveria kelią 7,9 mlrd. eurų išmokai, kuri skiriama už įgyvendintas reformas ir investicijas.

    Komisijos vertinimas reiškia, kad Lenkija įvykdė su šia išmoka susietus rodiklius ir vadinamuosius etapus. Vis dėlto tai dar nėra galutinis pervedimo patvirtinimas, nes pagal ES tvarką sprendimas keliauja į kitą procedūros etapą.

    Kaip vyksta išmokėjimo procedūra?

    Po Europos Komisijos teigiamos išvados dokumentai perduodami valstybių narių atstovams, kurie per maždaug mėnesį pateikia vertinimą. Galutinėje stadijoje sprendimą dėl procedūrinio patvirtinimo nagrinėja Ekonomikos ir finansų komitetas, koordinuojantis ES ekonominę ir fiskalinę politiką.

    Tik užbaigus šiuos žingsnius lėšos gali būti pervestos Lenkijai. Nacionaliniai pareigūnai viešai nurodė, kad realus pinigų pervedimas gali įvykti rudenį, tačiau galutinis terminas priklauso nuo ES procedūrų eigos.

    Ką Lenkija finansuoja iš KPO?

    Europos Komisija pažymėjo, kad dalis KPO lėšų jau prisidėjo prie švietimo sistemos modernizavimo. Tarp akcentuojamų priemonių minimos mokytojų paramos schemos, leidusios įsigyti nešiojamuosius kompiuterius, taip pat mokyklų aprūpinimas skaitmeninei veiklai skirta įranga.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos apima viešojo transporto atnaujinimą, įskaitant tramvajų įsigijimus keliuose didžiuosiuose miestuose. Be to, KPO pakete minimos teisėkūros iniciatyvos, susijusios su kosmoso veiklos reguliavimu ir palankesnėmis sąlygomis naudoti palydovinius duomenis.

    Energetikos tinklai ir skaitmeninimas

    Vienas iš svarbių penktojo mokėjimo prašymo elementų siejamas su energetikos sektoriaus pertvarka. Lenkija, anot Komisijos, atnaujino teisės aktus, kad visoje šalyje galiotų vienodesnės elektros tinklų prijungimo taisyklės ir būtų skelbiami duomenys apie prieinamą prijungimo pajėgumą.

    Įgyvendinamos ir priemonės, skirtos išmanesnei elektros perdavimo infrastruktūrai bei duomenų sprendimams energetikos rinkoje. Tai turėtų palengvinti projektų planavimą, sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais tapo kritiškai svarbūs dėl atsinaujinančios energetikos plėtros.

    „Po teigiamos Europos Komisijos išvados kitas etapas yra valstybių narių vertinimas, o tada galutinis procedūrinis sprendimas, nuo kurio priklauso pervedimo data“, – sakė už procesą atsakingi pareigūnai.

    Europos Komisija taip pat nurodė, kad patvirtinus šią išmoką didėtų bendra Lenkijai jau išmokėtų lėšų suma, o įgyvendintų etapų dalis KPO plane yra reikšminga. Visas KPO finansavimas Lenkijai numatytas tiek dotacijų, tiek paskolų forma, o lėšos išmokamos tik už realiai pasiektus reformų ir investicijų rezultatus.

    ES fondų terminai yra griežti, todėl šalys narės siekia reformas ir projektus įgyvendinti per nustatytus laikotarpius. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais Lenkijai svarbu ne tik gauti šią išmoką, bet ir išlaikyti tempą, kad būtų pateikti kiti mokėjimo prašymai ir užtikrintas viso plano įgyvendinimas.

  • Rusijos grėsmė kritinei infrastruktūrai: Baltijos šalys ir Lenkija stiprina dujų, elektros ir objektų apsaugą

    Baltijos šalys ir Lenkija spartina kritinės infrastruktūros apsaugą, augant nerimui dėl galimų Rusijos hibridinių veiksmų regione. Daugiausia dėmesio skiriama energetikos objektams ir tiekimo grandinėms, kurių sutrikdymas galėtų sukelti ne tik techninių, bet ir politinių pasekmių.

    Tarptautinėje erdvėje vis dažniau aptariami scenarijai, kai atakos gali būti maskuojamos ar vykdomos per tarpininkus, pasitelkiant diversijas, kibernetinius incidentus ar dezinformaciją. Tokiais atvejais siekiama sukelti neapibrėžtumą dėl atsako ir išbandyti NATO sprendimų priėmimo greitį.

    Stiprinama energetikos objektų apsauga

    Lietuva pranešė didinanti apsaugą aplink svarbiausius energetikos ir logistikos mazgus, o papildomas pajėgas tam tikrais atvejais telkia kartu su vidaus saugumo institucijomis. Panašius veiksmus taiko ir Latvija, akcentuodama, kad hibridinių incidentų tikimybė yra didesnė nei anksčiau.

    Šie sprendimai siejami su platesne regiono patirtimi, kai energetikos infrastruktūra tampa taikiniu tiek fizinėms diversijoms, tiek kibernetinėms operacijoms. Energetika išlieka jautriausia sritis, nes net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti įtakos kainoms, tiekimo patikimumui ir visuomenės nuotaikoms.

    Lenkijoje peržiūrimi tiekimo scenarijai

    Lenkijos energetikos sektorius taip pat vertina atsparumo scenarijus, įskaitant alternatyvias gamtinių dujų importo kryptis, jei dabartiniai keliai patirtų rizikų ar būtų laikinai apriboti. Toks planavimas grindžiamas prielaida, kad spaudimas gali būti nukreiptas į kritinius „butelio kaklelius“ tiekimo grandinėje.

    „Možeikių infrastruktūra yra apsaugota organizacinėmis, techninėmis ir procedūrinėmis priemonėmis, o jų apimtis nuolat peržiūrima ir derinama prie situacijos“, – sakė „Orlen“ atstovas.

    Elektros sektoriuje didesnis budrumas siejamas ir su jungčių patikimumu, įskaitant linijas, svarbias regioniniam balansavimui bei paramai Ukrainos energetikos sistemai. Energetikos operatoriai pabrėžia, kad kritinių objektų saugumas šiandien apima ne vien fizinę apsaugą, bet ir nuolatinį sistemų stebėjimą.

    Dėmesys ir branduolinės energetikos projektams

    Lenkijoje papildomo dėmesio sulaukia ir naujos atominės elektrinės projektas, nes didelės apimties infrastruktūros statybos dažnai tampa informacinių ir kibernetinių atakų taikiniu. Skelbiama, kad projekto aplinkoje fiksuoti bandymai klaidinti suinteresuotąsias puses, naudojant suklastotus dokumentus.

    Tokių incidentų kontekste saugumo priemonės plečiamos nuo dokumentų apyvartos kontrolės iki rangovų patikrų ir teritorijų stebėsenos. Pareigūnai ir įmonės pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų yra užkirsti kelią sabotažui dar iki jam įvykstant ir sumažinti galimo incidento poveikį.

  • Lenkija skiria apie 230 mln. eurų išmaniesiems elektros skaitikliams: beveik 5 mln. įrenginių iki 2030

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (NFOŚiGW) pranešė jau pasirašęs dotacijų sutartis dėl maždaug 230 mln. eurų investicijų į išmaniuosius elektros skaitiklius. Lėšos skirtos skaitiklių su nuotoliniu nuskaitymu (AMI) pirkimui ir įrengimui namų ūkiuose bei įmonėse.

    Fondas teigia finansuosiantis beveik 5 mln. skaitiklių, o projektų įgyvendinimas planuojamas iki 2030 metų. Kartu numatoma modernizuoti ir prie naujos apskaitos sistemos pritaikyti dalį tinklo infrastruktūros, kad duomenys būtų perduodami automatiškai.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Išmanieji skaitikliai realiu laiku fiksuoja elektros suvartojimą ir perduoda rodmenis operatoriui, todėl sąskaitos dažniau paremamos faktiniu vartojimu, o ne prognozėmis. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurių vartojimas kinta sezoniškai, taip pat smulkiajam verslui.

    Vartotojams atsiranda daugiau galimybių sekti, kiek energijos suvartojama konkrečiu metu, ir atitinkamai koreguoti įpročius. NFOŚiGW pabrėžia, kad tai palengvina išlaidų kontrolę ir leidžia efektyviau pasinaudoti tarifu, kuris priklauso nuo paros meto.

    Kodėl tai svarbu tinklui?

    Fondas pažymi, kad išmanioji apskaita tampa viena iš prielaidų modernizuoti elektros sistemą, ypač sparčiau augant atsinaujinančių išteklių gamybai. Turint detalesnius duomenis, operatoriams lengviau planuoti tinklo apkrovas ir tiksliau prognozuoti poreikį.

    Tokie skaitikliai taip pat svarbūs turintiems saulės elektrines, nes padeda stebėti į tinklą atiduodamos energijos kiekius. Praktikoje tai reiškia aiškesnę apskaitą ir mažiau neapibrėžtumo, kai vartojimas ir gamyba vyksta skirtingu paros metu.

    Investicijos finansuojamos iš Modernizavimo fondo lėšų, o NFOŚiGW nurodo, kad planuojama pasirašyti ir daugiau sutarčių. Be to, duomenys iš skaitiklių turi būti integruojami į Centrinę energijos rinkos informacinę sistemą (CSIRE), kuri turėtų pagreitinti informacijos apsikeitimą rinkoje ir supaprastinti procesus tarp dalyvių.

    Pagal galiojančius reikalavimus Lenkijoje iki 2031 metų liepos mėnesio visi galutiniai elektros vartotojai turi būti aprūpinti nuotolinio nuskaitymo skaitikliais, sujungtais su CSIRE. Tai reiškia, kad dabartinė 230 mln. eurų programa yra tik dalis platesnio nacionalinio perėjimo prie išmaniosios apskaitos.

  • Į mišką veda kietkelis, bet ar tikrai gali važiuoti? Bauda gali siekti iki 115 eurų

    Į mišką veda kietkelis, bet ar tikrai gali važiuoti? Bauda gali siekti iki 115 eurų

    Net jei į mišką veda sutvirtintas, žvyruotas ar asfaltuotas kelias, tai dar nereiškia, kad juo galima laisvai važiuoti automobiliu. Lenkijoje galioja bendras draudimas į miškus įvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, o pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę.

    Pagal taisykles už neteisėtą įvažiavimą į miško teritoriją gali būti skiriama bauda nuo maždaug 5 iki 115 eurų, o kai kuriais atvejais byla gali pasiekti teismą. Svarbu tai, kad atsakomybės paprastai neišvengsite net tada, jei prie įvažiavimo nematėte ženklo ar šlagbaumo.

    Kada įvažiuoti vis dėlto leidžiama?

    Išimtys taikomos tik konkrečiais atvejais, kai kelias aiškiai pažymėtas kaip atviras eismui arba kai asmuo turi teisėtą pagrindą patekti į mišką transportu. Tai gali būti su miško darbais susiję darbuotojai, tarnybos, vykdančios funkcijas teritorijoje, arba kiti teisę turintys asmenys pagal nustatytą tvarką.

    Į mišką taip pat gali vykti gelbėjimo tarnybos, policija, pasienio apsauga ar ugniagesiai, kai atlieka tarnybines užduotis. Tam tikrais atvejais leidimai gali būti taikomi ir mokslo tiriamajai veiklai, kai atliekami gamtos tyrimai.

    Praktikoje vairuotojams dažniausiai klaidinantis signalas yra atviras šlagbaumas ar matomos padangų vėžės. Tai nebūtinai reiškia, kad kelias atviras visiems, nes pėdsakus gali palikti teisę įvažiuoti turintys asmenys ar tarnybos.

    Parkavimas miške irgi rizikingas

    Palikti automobilį miško teritorijoje taip pat galima tik tam skirtose vietose, pavyzdžiui, pažymėtose miško aikštelėse ar įrengtose stovėjimo vietose. Parkavimas pakelėje ar tiesiog „kur patogiau“ dažnai traktuojamas kaip pažeidimas, net jei atvykote tik trumpam pasivaikščioti.

    Už neteisėtą parkavimą miško teritorijoje gali būti taikomos tos pačios sankcijos kaip ir už įvažiavimą, todėl vien „nevažiuoti gilyn“ ne visada padeda išvengti baudos. Taisyklės grindžiamos siekiu apsaugoti miško ekosistemas, mažinti gaisrų riziką ir netrikdyti laukinės gyvūnijos.

    Ką gali miškų pareigūnai?

    Miškų pareigūnai Lenkijoje turi plačius įgaliojimus tikrinti vairuotojus, nustatyti pažeidimus ir skirti baudas miškų teritorijose. Tokia kontrolė dažniausiai apima dokumentų patikrą, teisėto pagrindo įvažiuoti vertinimą ir priemonių taikymą, jei nustatomas pažeidimas.

    Nors situacijos gali skirtis priklausomai nuo vietos ir žymėjimo, saugiausia taisyklė paprasta: jei kelias miške aiškiai nepažymėtas kaip atviras eismui, laikykite, kad įvažiuoti negalima. Prieš planuojant išvyką verta pasitikrinti vietos miškų administracijos informaciją ir rinktis oficialias aikšteles.

  • Lenkijoje savarankiškai dirbantieji vis dažniau susimažina mokesčius: kas laimi, kas pralaimi?

    Lenkijos mokesčių sistema vis dažniau kritikuojama dėl to, kad skirtingoms darbo formoms taikomos nevienodos taisyklės. Dirbantys pagal darbo sutartį dažniausiai moka mokesčius pagal tarifų skalę ir turi mažiau teisėtų būdų sumažinti mokestinę naštą.

    Tuo metu savarankiškai dirbantys, ypač vykdantys vieno asmens veiklą, gali rinktis iš kelių apmokestinimo režimų. Praktikoje tai reiškia daugiau lankstumo, galimybę taikyti fiksuotus tarifus ar atskaitymus, taip pat plačiau naudoti leidžiamus atskaitymus veiklos sąnaudoms.

    Kas skatina bėgti iš etato

    Pagrindinis argumentas, kurį kartoja dalis ekonomistų ir mokesčių praktikų, yra skirtumas tarp to, ką sumoka samdomas darbuotojas, ir to, ką gali susiplanuoti savarankiškai dirbantis asmuo. Kai pajamos artėja prie aukštesnio tarifo ribų, didesnes pajamas gaunantys žmonės turi daugiau paskatų keisti darbo formą.

    Ypač tai jaučiama sektoriuose, kuriuose darbas lengvai „perkeliamas“ į paslaugų sutartis, pavyzdžiui, informacinių technologijų srityje ar konsultacinėse veiklose. Tokiais atvejais riba tarp realaus verslo ir vadinamojo fiktyvaus savarankiško darbo tampa sunkiau apibrėžiama, o kontrolė brangsta.

    Fiktyvus savarankiškumas auga

    Remiantis Lenkijoje viešai aptariamais duomenimis, per kelerius metus smarkiai padaugėjo vieno asmens veiklų, kurių pajamų didžioji dalis gaunama iš vieno užsakovo ir kurios neturi darbuotojų. Tokia struktūra mokesčių ekspertų dažnai vertinama kaip rizikos indikatorius, rodantis, kad dalis rinkos faktiškai atlieka samdomo darbo funkciją, tik kitu teisiniu apvalkalu.

    Jei 2018 metų pabaigoje tokių veiklų skaičius buvo apie 150 000, tai 2025 metų pabaigoje jis jau viršijo 500 000. Šis šuolis rodo ne vien verslumo augimą, bet ir tai, kad mokesčių bei įmokų skirtumai gali veikti kaip stipri paskata „optimizuoti“ darbo formą.

    Ką tai reiškia biudžetui ir darbuotojams

    Viešųjų finansų požiūriu, kuo daugiau aukštesnes pajamas gaunančių žmonių pereina į lengviau optimizuojamus režimus, tuo didesnė našta tenka tiems, kurie lieka tradiciniame užimtume. Tai kelia klausimą dėl sistemos teisingumo ir ilgalaikio socialinio draudimo tvarumo, nes įmokos ir jų bazė gali reikšmingai skirtis.

    Politiniu lygmeniu tokios tendencijos dažnai baigiasi bandymais „užlopyti“ spragas, sugriežtinti taisykles ar priartinti skirtingų formų apmokestinimą. Tačiau verslas ir darbo rinka į pokyčius reaguoja greitai, todėl bet kokia reforma paprastai turi šalutinių efektų: nuo didesnės administracinės naštos iki paslaugų brangimo ar dalies veiklų persikėlimo į šešėlį.

  • Lenkijos kariuomenė stabdo vėjo parkus: per 2,5 metų nepritarta 464 projektams dėl saugumo

    Lenkijoje aštrėja konfliktas tarp sparčiai augančios vėjo energetikos ir gynybos poreikių. Nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų gegužės pabaigos kariuomenė neigiamai įvertino 464 planuojamų vėjo jėgainių parkų vietas, tai sudaro apie 40 proc. pateiktų siūlymų.

    Vien 2026 metų pirmoje pusėje neigiamų išvadų dalis išaugo iki maždaug 46 proc. Kariuomenė aiškina, kad atsisakymų daugėja dėl didėjančio mokymų intensyvumo ir poreikio turėti daugiau erdvės ne tik Lenkijos, bet ir sąjungininkų pajėgoms.

    Kas trukdo kariuomenei?

    Gynybos institucijos pabrėžia praktines rizikas, susijusias su vis aukštesnėmis turbinos konstrukcijomis. Šiuolaikinės vėjo jėgainės neretai pasiekia daugiau nei 250 metrų aukštį, todėl tampa kliūtimi skrydžiams žemame aukštyje ir riboja taktinio manevravimo galimybes.

    Pasak kariuomenės argumentų, vėjo jėgainės gali apsunkinti sraigtasparnių maršrutus, o dėl oro srautų turbulencijos rizika išlieka ne tik šalia bokšto, bet ir už jo. Taip pat akcentuojama, kad didelės konstrukcijos komplikuoja bepiločių orlaivių skrydžius ir gali kištis į karinių naikintuvų skrydžių koridorius.

    Žvalgybos rizika ir sensorių klausimas

    Be skrydžių saugos, keliama ir žvalgybos grėsmių tema. Vėjo jėgainių infrastruktūra, įskaitant ant bokštų montuojamas kameras ar įvairius jutiklius, teoriškai gali būti panaudota stebėti dideles teritorijas ir rinkti duomenis apie karinių dalinių judėjimą.

    Toks argumentas ypač aktualus regionuose, kur arti yra poligonai, karinės bazės ar logistikos koridoriai. Kariuomenės požiūriu, net ir civiliniai įrenginiai, jei jie prastai sureguliuoti ar nepakankamai prižiūrimi, gali tapti informacijos nutekėjimo kanalu.

    Kompromisų paieška tarp energetikos ir gynybos

    Lenkijos pareigūnai viešai pripažįsta, kad tenka derinti energetinį saugumą su karinio saugumo poreikiais. Seime svarstant šį klausimą pulkininkas Robertas Weisgergeris pabrėžė, kad kiekvienu atveju vertinamas balansas tarp šalies energetikos interesų ir gynybos užduočių.

    Šis ginčas vyksta platesniame Europos kontekste: vėjo energetika laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau po 2022 metų sustiprėję gynybos planai daugelyje šalių iškėlė ir oro erdvės, treniruočių teritorijų bei kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali būti nukreipiami į alternatyvias vietas, koreguojami aukštingumo ar išdėstymo sprendiniai, o kai kuriais atvejais investuotojai susiduria su ilgesnėmis derinimo procedūromis. Rinkai tai siunčia aiškią žinutę: vėjo parkų plėtra toliau vyks, bet vis dažniau turės įrodyti suderinamumą su gynybos reikalavimais.

  • Lenkijos universitetus vis dažniau atakuoja kibernetiniai nusikaltėliai: kodėl sektorius taip traukia?

    Lenkijos aukštosios mokyklos vis dažniau atsiduria kibernetinių nusikaltėlių taikinyje: nuo duomenų nutekinimų iki išpirkos reikalaujančių programų ir apgaulingų laiškų. Specialistai pabrėžia, kad universitetai kaupia ne tik studentų ir darbuotojų asmens duomenis, bet ir didelės vertės mokslinių tyrimų rezultatus.

    Ekspertai akcentuoja, kad labiausiai pasirengusios paprastai yra didžiosios mokslinių tyrimų krypties institucijos, kurios investuoja į grėsmių stebėseną ir incidentų analizę. Tuo metu mažesni universitetai dažnai susiduria su ribotu biudžetu, menkesniais IT resursais ir sunkiau pritraukiamais saugumo specialistais.

    „Universitetai išlieka patraukliu taikiniu, nes saugo vertingus tyrimų duomenis, intelektinę nuosavybę ir aukštos vertės technologijas“, – sakė Silezijos technologijos universiteto rektoriaus įgaliotinis kibernetiniam saugumui Jarosławas Homa.

    Dažniausi scenarijai aukštajame moksle panašūs į verslo sektorių, tačiau mastas išskirtinis: tūkstančiai vartotojų, daug skirtingų sistemų, atviri tinklai ir nuolatinė kaita dėl studijų ciklų. Phishing atakos siekia perimti paskyras, o sėkmės atveju užpuolikai gali pasiekti vidines sistemas, tyrimų aplankus ar el. pašto dėžutes.

    Ransomware atakos šiame sektoriuje ypač pavojingos todėl, kad jos dažnai derina du veiksmus: iš pradžių išvilioja ar išsineša duomenis, o vėliau juos užšifruoja ir reikalauja išpirkos. Net ir atkūrus sistemas iš kopijų, nutekintų duomenų žala gali likti ilgalaikė, ypač jei paveikiami tyrimai, partnerystės ar patentuotina informacija.

    „Didžiausias iššūkis ne visada yra technologija: silpnoji vieta dažnai tampa kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų trūkumas“, – sakė Jarosławas Homa.

    Dar viena ryškėjanti tendencija susijusi su priklausomybe nuo išorinių tiekėjų. Universitetai plačiai naudoja debesijos paslaugas, komercines platformas studijoms, karjeros paslaugoms, tapatybės valdymui ar dokumentų apsikeitimui, todėl tiekėjo spraga gali tiesiogiai virsti incidentu universitete.

    Pastarųjų mėnesių incidentai Vakarų Europoje priminė, kad pažeidžiamumas gali atsirasti ne universiteto serveryje, o trečiosios šalies sistemoje, kurioje saugomi studentų ar absolventų duomenys. Tokiais atvejais rizika išauga, nes incidento valdymas priklauso nuo kelių organizacijų greičio ir bendradarbiavimo.

    Specialistų teigimu, praktinė gynyba prasideda nuo bazinių dalykų: greitų saugumo atnaujinimų, nuoseklaus pažeidžiamumų valdymo ir aiškių prieigos teisių. Ne mažiau svarbu ir kibernetinė higiena bendruomenėje, nes socialinė inžinerija vis dar išlieka vienu pigiausių ir efektyviausių būdų patekti į sistemas.

    Universitetams, kurių veikla grindžiama atvirumu ir plačia prieiga, tenka sudėtinga užduotis suderinti akademinę laisvę su griežtesniais saugumo standartais. Dėl to vis dažniau diegiamos nuolatinės stebėsenos priemonės, stiprinamas tapatybės valdymas ir peržiūrimi susitarimai su paslaugų tiekėjais, kad atsakomybės dėl incidentų būtų apibrėžtos aiškiai.

  • Marekas Belka: euro Lenkijoje tapo tabu, o nuomonę pakeistų tik rimtas ekonomikos sukrėtimas

    Diskusijos dėl naujų euro banknotų dizaino Lenkijoje įgavo netikėtą pagreitį, tačiau esminis klausimas – ar šalis apskritai pasirengusi priimti eurą – politinėje darbotvarkėje beveik nematomas. Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir centrinio banko vadovas Marekas Belka sako, kad bendra valiuta šalyje tapo politiškai nepatogi tema.

    Pasak jo, euro įvedimas daugeliui politikų šiandien yra rizika, nes visuomenėje ilgus metus buvo nuosekliai formuojamas nepalankus požiūris. M. Belka teigia, kad dėl to net proeuropietiškos jėgos vengia aiškių pažadų, bijodamos prarasti rinkėjų palaikymą prieš rinkimus.

    „Per pastaruosius du dešimtmečius euras Lenkijoje buvo taip stipriai diskredituotas, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria zlotų atsisakymui“, – sakė Marekas Belka.

    Jo vertinimu, referendumą dėl euro būtų sunku laimėti, nes diskusijoje įsitvirtino supaprastinti ir dažnai klaidinantys argumentai apie tariamai neišvengiamą kainų šuolį. Tuo pat metu politiniai lyderiai retai ryžtasi eiti prieš apklausas ir aiškinti, kodėl sprendimas gali būti naudingas ilguoju laikotarpiu.

    M. Belka pabrėžia, kad euro zona po 2010–2012 metais vykusios skolų krizės sustiprino savo institucinius saugiklius, o prie bendros valiutos prisijungė ir naujos valstybės narės. Jo teigimu, tai sumažino argumentų, kad euras esą netinka mažesnėms ar sparčiau besivystančioms ekonomikoms, svorį.

    Ekonomistas taip pat kartoja dažną euro šalininkų argumentą: bendra valiuta gali mažinti palūkanų normas ir skolinimosi kainą, o tai ypač aktualu būsto paskoloms ir investicijoms. Be to, įvedus eurą, verslui sumažėtų valiutos keitimo kaštai ir rizikos, susijusios su zlotų kurso svyravimais prekyboje su euro zonos partneriais.

    „Euras pats savaime nekelia kainų – statistika rodo, kad dažniau kalbame apie kainų stabilizavimą, o ne apie staigų brangimą“, – sakė Marekas Belka.

    Kartu jis primena, kad nacionalinės valiutos išlaikymas turi savo kainą: nuo grynųjų pinigų infrastruktūros iki rezervų valdymo ir intervencijų rinkoje. Anot jo, dalis šių kaštų viešojoje diskusijoje beveik neaptariami, nors jie ilgainiui tampa reikšmingi valstybei.

    Lenkijoje euro įvedimas susiduria ir su teisinėmis bei politinėmis kliūtimis. Norint formaliai prisijungti prie euro zonos, reikėtų politinio sutarimo ir konstitucinių nuostatų peržiūros, o tam būtina plati dauguma parlamente, kurios šiuo metu nėra.

    M. Belkos manymu, realistiškiausias kelias prasidėtų nuo nuoseklios informacinės kampanijos ir ramesnės, faktais grįstos diskusijos. Tačiau jis pripažįsta, kad tokiai strategijai reikia laiko ir politinės valios, kurios dažnai pritrūksta dėl rinkimų ciklų.

    Galiausiai buvęs centrinio banko vadovas daro pesimistišką išvadą: reikšmingas visuomenės nuomonės lūžis gali įvykti tik esant dideliam sukrėtimui. Jo teigimu, tik rimta ekonominė krizė galėtų priversti dalį skeptikų iš naujo įvertinti euro privalumus, nors tokio scenarijaus jis pats nelinkėtų.

  • Kodėl Lenkijos SVV taip lėtai diegia DI: kas trečdalis įmonių įvardija darbuotojų kompetencijų stoką

    Beveik kas trečia Lenkijos smulkioji ir vidutinė įmonė per pastaruosius metus neįsidiegė dirbtinio intelekto sprendimų dėl darbuotojų kompetencijų trūkumo, rodo Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) tyrimas. Ekspertai pabrėžia, kad būtent žmonių gebėjimai nulems, ar ekonomika pajėgs išnaudoti technologinę transformaciją.

    PIE vertinimu, vien turėti prieigą prie įrankių nepakanka: įmonėms reikia mokėti DI pritaikyti konkrečiuose procesuose, o tam būtini duomenų naudojimo, analizės ir interpretavimo įgūdžiai. Praktikoje tai reiškia ne tik IT žinias, bet ir gebėjimą suformuluoti užduotis, vertinti rezultatų patikimumą bei suvaldyti rizikas.

    Kompetencijų spraga – pagrindinė kliūtis

    PIE apklausoje 28,8 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė, kad būtent kompetencijų stygius tapo barjeru diegiant DI. Dar 16,5 proc. respondentų įvertino, kad jų organizacijoje praktiškai nėra skaitmeninių kompetencijų, reikalingų tokiems sprendimams.

    Kartu dauguma – 74,9 proc. SVV – teigė turinčios bent bazines skaitmenines kompetencijas, kurios leistų pradėti diegti DI. Tai rodo, kad rinka nėra vienalytė: dalis įmonių pasirengusios žengti pirmuosius žingsnius, tačiau nemaža dalis vis dar susiduria su elementarių įgūdžių trūkumu.

    Skirtumai matomi ir pagal įmonių dydį. PIE duomenimis, 16,3 proc. didelių įmonių taip pat pranešė apie darbuotojų skaitmeninių kompetencijų stygių, tačiau ši problema joms pasireiškia rečiau nei SVV segmente.

    Lenkijos SVV – tarp rečiausiai naudojančių DI ES

    PIE skaičiavimais, DI sprendimus naudoja apie 7 proc. Lenkijos SVV, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 35 proc. Tuo metu didelės įmonės Lenkijoje prie DI prieina dažniau – apie 45,81 proc., tačiau ir čia atotrūkis nuo ES vidurkio, siekiančio apie 83 proc., išlieka reikšmingas.

    Ekspertai akcentuoja, kad toks atsilikimas gali mažinti produktyvumo augimo potencialą. DI dažniausiai diegiamas ten, kur aiškiai apskaičiuojama nauda: klientų aptarnavime, dokumentų apdorojime, rinkodaros analitikoje, tiekimo grandinės prognozėse ar kokybės kontrolėje, tačiau šiems sprendimams būtina paruošta komanda ir duomenų disciplina.

    Kodėl mokymai vis dar neprioritetas

    PIE teigimu, kompetencijų problemą labiausiai padėtų spręsti investicijos į žmogiškąjį kapitalą, pirmiausia darbuotojų mokymai. Vis dėlto tyrimas rodo, kad tokios investicijos Lenkijos SVV sektoriuje nėra savaime suprantamos.

    PIE duomenimis, 2025 metais 41,1 proc. SVV neinvestavo į žmogiškąjį kapitalą ir neplanavo to daryti artimiausiu metu. Tuo pat metu 42,4 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė investavusios į darbuotojų mokymus, o 57,3 proc. planavo tokius veiksmus 2026 metais.

    Institutas taip pat atkreipė dėmesį į vadybinių procesų ir organizacinio kapitalo svarbą, nes DI diegimas dažnai reiškia pokyčius darbo organizavime. Vis dėlto 72,2 proc. SVV 2025 metais neinvestavo į vadybos procesų plėtrą ir neplanavo to daryti 2026 metais, o tai gali apsunkinti sistemingą technologijų įsisavinimą.

    PIE tyrimas atliktas apklausiant 1 000 Lenkijoje veikiančių įmonių, įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis, mikroįmones, mažas, vidutines ir dideles bendroves. Ekspertai pabrėžia, kad norint paspartinti DI plėtrą SVV segmente, reikia ne tik įrankių, bet ir nuoseklių investicijų į žmones bei procesus.