CP v2

Tag: Lenkija

  • Grybautojas miške aptiko milžinišką valgomą sėdūnę: radinys išprovokavo audrą internete

    Grybautojas miške aptiko milžinišką valgomą sėdūnę: radinys išprovokavo audrą internete

    Ruduo kasmet laikomas aktyviausiu grybavimo laikotarpiu, nes miškuose susidaro palankus drėgmės ir temperatūros balansas. Po vasaros karščių atvėsęs oras ir dažnesni krituliai padeda grybienai sparčiau formuoti vaisiakūnius, todėl laimikiai dažnai būna įspūdingesni.

    Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose dėmesį patraukė nuotrauka iš Lenkijos miško, kur grybautojas rado ypač didelę valgomą sėdūnę. Nuotrauka greitai išplito grybautojų bendruomenėse ir sulaukė gausybės komentarų, nes tokio dydžio egzemplioriai pasitaiko retai.

    Įrašu pasidalinta „Facebook“ paskyroje „Grzybiarze w lesie“, kur dažnai keliami radiniai iš skirtingų regionų ir aptariamos sezono tendencijos. Šį kartą autorius nurodė, kad grybą aptiko Didžiosios Lenkijos regione, o pats radinys buvo pavadintas sezono rekordininku.

    „Rekordinė šio sezono sėdūnė. Šukuosena kaip pas Magdą Gessler“, – rašė įrašo autorius.

    Sėdūnė: kaip atpažinti?

    Sėdūnė, dažniausiai vadinama pušine sėdūne, yra valgomas grybas, kurio sezonas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens. Pikas dažniausiai fiksuojamas rugsėjį ir spalį, kai miškuose pakanka drėgmės, o dirvožemis dar išlaiko vasaros šilumą.

    Šis grybas lengvai atpažįstamas pagal neįprastą išvaizdą: jis primena žiedinį kopūstą ar jūrinę kempinę ir sudaro garbanotą, šakotą gniužulą. Dažniausiai auga spygliuočių ar mišriuose miškuose, ypač pušynuose, neretai prie kamieno pagrindo ar ant šaknų zonos.

    Kodėl rudenį laimikiai geresni?

    Grybautojai dažnai pastebi, kad rudenį randami grybai būna ne tik gausesni, bet ir tvarkingesni. Viena priežasčių – vėsesnėmis dienomis sumažėja vabzdžių lervų aktyvumas, todėl vaisiakūniai rečiau būna pažeisti.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad grybų gausą stipriai lemia pastarųjų savaičių orų dinamika: kritulių kiekis, nakties temperatūros ir dirvos drėgnumas. Dėl to net ir tame pačiame regione skirtingais metais sezonas gali prasidėti anksčiau arba vėliau, o laimikiai skirtis kartais.

    Kaip saugiai rinkti ir ruošti?

    Nors sėdūnė laikoma vertinamu valgomu grybu, grybautojams primenama rinkti tik aiškiai atpažįstamus grybus ir vengti pažeistų ar peraugusių egzempliorių. Renkant miške svarbu neardyti grybienos ir palikti dalį radinių, kad vieta išliktų gyvybinga ateities sezonams.

    Kulinarijoje sėdūnė vertinama dėl švelnaus, kiek riešutinio skonio ir tekstūros. Dažniausiai ji kepama, troškinama ar naudojama kaip priedas prie kiaušinių patiekalų, tačiau prieš gaminimą ją būtina kruopščiai nuvalyti, nes garbanotoje struktūroje dažnai lieka miško šiukšlių.

  • Lavrovas apie galimą „Patriot“ raketų gamybą Lenkijoje: ragina prisiminti Rusijos karo doktriną

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sureagavo į viešojoje erdvėje aptariamus planus plėsti „Patriot“ raketų infrastruktūrą Lenkijoje ir paragino „įdėmiai perskaityti“ Rusijos karo doktriną. Jo komentarai nuskambėjo Vakarams tęsiant karinę paramą Ukrainai, o NATO šalims didinant oro gynybos sistemų bei šaudmenų gamybą.

    Lavrovas savo pasisakymus siejo su tuo, ką Maskva vadina Europos įsitraukimu į karą Ukrainoje. Jis teigė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė ir jos panaudojimas fronte esą keičia konflikto mastą ir rizikas, todėl, Rusijos požiūriu, reikėtų vertinti „doktrininius“ signalus.

    „Jeigu kalbame apie tai, mes turime karo doktriną. Raginu atidžiai išanalizuoti atitinkamą jos skyrių“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Ministras taip pat kartojo Rusijos naratyvą, jog Europa esą kariauja prieš Rusiją, nurodydamas į Ukrainoje naudojamus Vakarų ginklus ir Rusijos oro gynybos bandymus juos numušti. Tokia retorika pastaraisiais metais tapo įprasta Kremliaus komunikacijos dalimi, ypač reaguojant į NATO sprendimus didinti gynybos pramonės pajėgumus.

    NATO planai dėl PAC-3 aptarnavimo

    Lenkijos vaidmuo „Patriot“ grandinėje pastaruoju metu stiprėja: NATO formatu sutarta dėl PAC-3 raketų aptarnavimo ir remonto pajėgumų plėtros Europoje. Tai susiję su praktiniu poreikiu greičiau remontuoti ir grąžinti į rikiuotę oro gynybos komponentus, o taip pat mažinti priklausomybę nuo logistinių grandinių už Europos ribų.

    Lenkija yra pareiškusi, kad derybos dėl aptarnavimo centro lokacijos artėja prie pabaigos. Varšuva pabrėžia, kad toks centras būtų žingsnis stiprinant regiono gynybinius pajėgumus ir galėtų atverti kelią platesniam pramoniniam bendradarbiavimui, įskaitant galimą kai kurių komponentų ar šaudmenų gamybą.

    Kodėl „Patriot“ klausimas jautrus?

    „Patriot“ sistema laikoma vienu svarbiausių NATO oro ir priešraketinės gynybos ramsčių, o PAC-3 raketos skirtos naikinti balistines raketas ir kitus sudėtingus taikinius. Dėl didelės paklausos Europoje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios šalys ieško būdų greičiau gauti, aptarnauti ir papildyti šių sistemų atsargas.

    Maskva tokius projektus dažnai vertina kaip ilgalaikį NATO įsitvirtinimą prie Rusijos sienų ir mėgina juos pristatyti kaip eskalaciją. Dėl to Lavrovo užuominos apie karo doktriną atlieka ir politinę funkciją: jos skirtos atgrasyti, didinti neapibrėžtumą ir daryti spaudimą sprendimų priėmėjams Europoje.

  • Lenkija gelbėja PAŽP finansus: iki 345 mln eurų paskola po „Pfizer“ inicijuoto lėšų arešto

    Lenkijos Vyriausybė pritarė 2027 metų specialiojo, su biudžetu susieto, įstatymo projektui, kuriuo numatoma suteikti Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūrai PAŽP iki 345 mln eurų paskolą. Sprendimas siūlomas po to, kai dalis agentūrai priklausančių įplaukų iš trasinių mokesčių buvo areštuota teismo procese, inicijuotame „Pfizer“.

    Pagal Vyriausybės pateiktą informaciją paskola būtų susieta su planuojamomis 2027 metais įplaukomis iš trasinių mokesčių, kuriuos per Europos oro navigacijos sistemą administruojanti struktūra surenka už skrydžius. Būtent šios įplaukos, kaip teigiama, tapo arešto objektu, todėl agentūrai prireikė laikino finansinio „tilto“ kasdienėms funkcijoms užtikrinti.

    Kas yra PAŽP ir kodėl svarbu finansavimas?

    PAŽP atsakinga už oro eismo valdymą Lenkijos oro erdvėje, skrydžių srautų koordinavimą ir oro navigacijos paslaugas. Tai infrastruktūra, kurios nepertraukiamas darbas yra kritiškas aviacijos saugai, todėl staigus pinigų srautų sutrikimas gali kelti rizikų tiek sektoriaus stabilumui, tiek skrydžių reguliariam vykdymui.

    Trasinių mokesčių įplaukos paprastai yra pagrindinis tokio tipo agentūrų pajamų šaltinis, nes jos tiesiogiai siejamos su skrydžių intensyvumu. Dėl to vyriausybių sprendimai laikinai finansuoti oro navigacijos paslaugas dažniausiai grindžiami siekiu išvengti veiklos trikdžių, ypač tais atvejais, kai lėšos įšaldomos dėl teisminių ginčų.

    Kitos įstatymo nuostatos: skaitmeninis atsparumas ir keliai

    Įstatymo projekte numatytos ir kitos priemonės, skirtos 2027 metų valstybės biudžeto vykdymui. Tarp jų minima galimybė specialiam investiciniam fondui disponuoti valstybės vertybiniais popieriais, o tai paprastai naudojama likvidumui valdyti ir finansiniams įsipareigojimams planuoti.

    Taip pat numatoma teisinė bazė dotacijai institucijai, atsakingai už Vyriausybės administracinį aptarnavimą, siekiant didinti skaitmeninį atsparumą. Be to, planuojama užtikrinti finansavimą daugiametei kelių tinklo stiprinimo programai iki 2030 metų, kuri orientuota į infrastruktūros atnaujinimą ir transporto jungčių patikimumą.

  • Pepco grupės lūžis Varšuvos biržoje: geriausias ketvirtis po strategijos ir 50 proc. šuolis

    Varšuvos biržoje kotiruojama Pepco grupė paskelbė, kad ketvirtasis 2026 finansinių metų ketvirtis jai buvo stipriausias nuo atnaujintos strategijos įgyvendinimo pradžios. Bendrovė taip pat fiksavo aštuntą iš eilės ketvirtį, kai palyginamosios parduotuvės rodė teigiamą pardavimų dinamiką.

    Rinkos dalyviai į šiuos rezultatus reagavo palankiai: nuo metų pradžios bendrovės akcijų vertė, remiantis pačios grupės komunikacija, buvo išaugusi maždaug perpus. Pepco pastaruoju metu taip pat pertvarkė veiklą, koncentruodamasi į pagrindinį „Pepco“ prekės ženklą ir atsisakydama šalutinių formatų.

    Augimas ir palyginamosios parduotuvės

    Bendrovė nurodo, kad ketvirtį pajamos, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, augo dviženkliu tempu, o palyginamosios parduotuvės (LFL) fiksavo ryškų prieaugį. Tai svarbus rodiklis mažmeninėje prekyboje, nes geriau parodo organinį augimą, atmetant naujų parduotuvių atidarymų įtaką.

    Pepco išskyrė Vakarų Europos rezultatus, kuriuos stiprino Ispanija, o Lenkijoje, kaip didžiausioje grupės rinkoje, taip pat matyta aiški pagerėjimo tendencija. Grupė pabrėžė, kad prie pardavimų augimo prisidėjo ir kryptingai suplanuotos ankstesnių sezonų prekių išpardavimo kampanijos.

    Strategijos pokyčiai ir plėtra

    Pasak Pepco, įgyvendinus portfelio pertvarką grupė tapo labiau susitelkusi ir efektyvesnė organizacija. Bendrovė planuoja toliau investuoti į prekių kokybės gerinimą ir kainų patrauklumą, siekdama didinti pardavimų apimtį ir išlaikyti pirkėjų srautą.

    „Ketvirtasis ketvirtis buvo geriausias nuo naujos strategijos įgyvendinimo, o palyginamųjų pardavimų augimas tęsiasi jau aštuntą ketvirtį iš eilės“, – sakė Pepco vadovas Stephanas Borchertas.

    Grupė prognozuoja, kad per 2026 finansinius metus pajamos viršys 4,5 mlrd. eurų, o parduotuvių tinklas toliau plėsis. Taip pat skelbiama apie planus didinti atidarymų tempą Vakarų Europoje ir išlaikyti stabilų augimą Lenkijoje.

    Pepco rinkos vertė Varšuvos biržoje buvo nurodoma apie 6,0 mlrd. eurų. Šį lygį, remiantis paskelbta suma zlotais, atitinka apytikris perskaičiavimas pagal pastarųjų metų vidutinį zlotų ir euro kursą.

  • Lenkijos gynybos ministerija skyrė apie 81 mln. eurų 86 įmonėms: parama pajėgumams, ne ginklų pirkimai

    Parama pramonei, o ne nauji užsakymai

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė skyrusi tikslines dotacijas 86 įmonėms ir institucijoms, bendra suma siekia apie 81 mln. eurų. Ši parama nėra skirta naujos ginkluotės pirkimui, o orientuota į gamybos, remonto ir paslaugų pajėgumų išlaikymą, kurie krizės ar karo atveju būtų būtini kariuomenei.

    Dotacijų mechanizmas numatytas Lenkijoje galiojančiame teisės akte dėl valstybės gynybos, įsigaliojusiame 2022 metais. Tokiu būdu valstybė siekia užtikrinti, kad pramonė turėtų parengtus pajėgumus greitai didinti apimtis, jei saugumo situacija regione pablogėtų.

    Ką finansuoja dotacijos?

    Ministerijos akcentuojama kryptis yra ne įrangos įsigijimas, o infrastruktūra ir pasirengimas. Parama gali apimti gamybinių linijų palaikymą, remonto bazes, aptarnavimo galimybes, logistines grandis ir kitus pajėgumus, kurie karo ar mobilizacijos atveju leistų greitai pereiti prie intensyvesnės veiklos.

    Taip pat gali būti finansuojami su objektų apsauga susiję sprendimai, pritaikymas kariniams poreikiams ar kiti veiksmai, leidžiantys užtikrinti nenutrūkstamą darbą didesnės įtampos laikotarpiu. Lenkija pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiria vidaus pramonės atsparumui ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Žinutė pramonei ir įsipareigojimai

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad paramos gavėjų skaičius šiemet yra rekordinis. Pasak jo, tai yra investicija į nuolatinę parengtį ir gebėjimą reaguoti be delsimo, jei kiltų grėsmė.

    „Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, investuojami tam, kad būtų palaikomos gamybos linijos ir aptarnavimo galimybės, kad būtų visiška parengtis. Lenkijos gynybos pramonė turi būti visiškai pasirengusi, turi dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Gynybos ministerijos atstovai taip pat pabrėžė, kad tokia parama reiškia ne apdovanojimą, o aiškų įsipareigojimą. Ministerijos vertinimu, prireikus programoje dalyvaujančios įmonės turėtų gebėti greitai išplėsti gamybos ir remonto apimtis, taip pat ženkliai padidinti darbuotojų skaičių.

    Kas tarp paramos gavėjų?

    Skelbiama, kad tarp 86 subjektų yra tiek valstybinės, tiek privačios įmonės, taip pat mokslo ir tyrimų institucijos. Dalis paramos atiteko subjektams, susijusiems su valstybine Lenkijos gynybos pramonės grupe, o taip pat įvairiems tyrimų institutams ir aukštosioms mokykloms, dirbančioms su saugumo ir gynybos temomis.

    Toks platus gavėjų ratas rodo siekį stiprinti ne vien atskirus gamintojus, bet ir visą ekosistemą, kuri karo ar krizinės situacijos metu turi užtikrinti tiek gamybą, tiek remontą, tiek technologinę kompetenciją. Europoje ryškėjant tendencijai investuoti į gynybos pajėgumų didinimą, Lenkija akivaizdžiai siekia turėti kuo daugiau vidaus resursų, kurie galėtų veikti be išorinių trikdžių.

  • Lenkijoje prezidentas nepritarė naujam SOP vadovui: be suderinimo su premjeru kandidatas nebus skiriamas

    Lenkijoje kilo įtampa dėl Służba Ochrony Państwa vadovo skyrimo: prezidentas Karol Nawrocki premjerui Donaldui Tuskui perdavė neigiamą poziciją dėl plk. Tomaszo Jackowiczo kandidatūros. Apie tai viešai pranešė prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius.

    Pagal galiojančią tvarką SOP vadovą premjeras skiria vidaus reikalų ministro teikimu, tačiau sprendimui būtinas ir prezidento suderinimas. Šįkart, kaip teigiama, tokio suderinimo nebuvo, todėl kandidatūra sustojo procedūriniame etape.

    Kaip aiškinama veto logika?

    Prezidento kanceliarija pabrėžia, kad yra pasirengusi derinti kitą kandidatą, kuris užtikrintų profesionalų ir stabilų formacijos valdymą. SOP atsakinga už svarbiausių šalies pareigūnų apsaugą, todėl jos vadovo pasirinkimas Lenkijoje tampa ir politinio pasitikėjimo klausimu.

    „Plk. Tomaszo Jackowiczo kandidatūra nesulaukė būtino suderinimo“, – sakė Rafałas Leśkiewiczius.

    Kas vyko SOP pastaraisiais mėnesiais?

    Situacija vystosi po ankstesnių vadovybės pokyčių: prezidento aplinka anksčiau buvo pritarusi gen. bryg. Radosławo Jaworskio atleidimui. Tuo metu akcentuota, kad už SOP būklę politinę atsakomybę prisiima ją prižiūrintis vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcin Kierwiński.

    Viešojoje erdvėje SOP pokyčiai siejami ir su vidiniais patikrinimais bei disciplininėmis procedūromis. Tarp aptariamų aplinkybių minėtas ir rezonansinis atvejis, kai, kaip skelbta, buvo pavogtas su premjero šeima siejamas automobilis, po kurio sekė personalo sprendimai bei papildomų ataskaitų reikalavimai.

    Ką saugo SOP?

    SOP sukurta 2017 metais ir 2018 metais pakeitė ankstesnę Vyriausybės apsaugos tarnybą. Formacija užtikrina prezidento, Seimo ir Senato maršalkų, premjero, atitinkamų ministrų, buvusių prezidentų, užsienio delegacijų ir kitų įstatyme numatytų asmenų bei objektų apsaugą.

    Kol nėra prezidento suderinimo, premjerui sudėtinga užbaigti skyrimo procedūrą, todėl artimiausiu metu tikėtinos naujos derybos dėl kito kandidato. Tai reiškia, kad SOP vadovybės klausimas Lenkijoje išlieka atviras ir politiškai jautrus.

  • DI bumas Lenkijoje neslūgsta: generatyvųjį dirbtinį intelektą naudoja kas trečias, vejasi JAV

    Lenkijoje generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) įrankiais naudojasi maždaug kas trečias gyventojas, rodo „Microsoft AI Economy Institute“ cituojami „Global AI Diffusion Report Q2 2026“ duomenys. Pirmąjį 2026 metų pusmetį 15–64 metų amžiaus grupėje DI naudojimo paplitimas Lenkijoje siekė 32,3 proc.

    Toks rodiklis išsiskiria pasauliniame kontekste: globalus DI naudotojų vidurkis toje pačioje amžiaus grupėje, pagal tą patį šaltinį, sudarė 18,8 proc. Tai reiškia, kad DI įrankių skverbtis Lenkijoje yra gerokai didesnė nei bendra tarptautinė tendencija.

    Lenkija priartėjo prie lyderių

    Ataskaitoje, apimančioje 147 valstybes, Lenkija praktiškai susilygino su Vokietija, kur DI įrankiais naudojosi taip pat 32,3 proc. gyventojų. Nuo Danijos, kur fiksuota 32,4 proc., Lenkiją skyrė vos 0,1 procentinio punkto.

    Dar mažesnis tapo atotrūkis nuo JAV: rodiklis siekė 33,0 proc. Tuo pat metu Lenkija lenkė Italiją (31,4 proc.) ir Čekiją (31,2 proc.), o Kinija ataskaitoje buvo reitinguojama gerokai žemiau, su 17,5 proc. DI naudotojų.

    Skirtis tarp regionų

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad DI paplitimas nevienodas skirtinguose regionuose. 2026 metų antrąjį ketvirtį vadinamosiose Globaliosios Šiaurės šalyse DI naudotojų dalis siekė beveik 29 proc., kai Globaliosios Pietų rinkose buvo kiek daugiau nei 16 proc.

    Tokia disproporcija siejama su keliomis priežastimis: skirtinga skaitmenine infrastruktūra, įmonių investicijų mastu, prieiga prie mokymų ir kalbinių modelių palaikymo vietinėmis kalbomis. Praktikoje tai lemia, kad DI produktyvumo nauda greičiau atsiskleidžia ekonomiškai stipresniuose regionuose.

    „Stovime ant galbūt didžiausios prekybos transformacijos slenksčio nuo pinigų išradimo: dirbtinis intelektas jau padeda vartotojams apsispręsti, ką pirkti, o netrukus galės apsipirkti jų vardu“, – sakė „Mastercard Europe“ Lenkijos padalinio vadovė Marta Žycińska.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis generatyvinio DI naudojimas dažnai prasideda nuo kasdienių užduočių automatizavimo, o vėliau pereina į sudėtingesnius scenarijus. Tai apima dokumentų rengimą, klientų aptarnavimo procesus, paiešką įmonės viduje ir pirkimų sprendimų palaikymą.

  • Lenkija atsidūrė kibernetinių atakų epicentre: NATO patarėjas įspėja, kas gali nutikti

    Lenkija atsidūrė kibernetinių atakų epicentre: NATO patarėjas įspėja, kas gali nutikti

    Lenkija pastaraisiais metais tapo viena dažniausiai kibernetinėse erdvėse atakuojamų valstybių, o bandymai smogti šalies infrastruktūrai fiksuojami nuolat. Tačiau didelė dalis atakų esą neutralizuojama dar ankstyvoje stadijoje, kol jos neperauga į rimtesnius sutrikimus.

    Apie tai Rzeszove kalbėjo generolas majoras Karolis Molenda, anksčiau vadovavęs Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų komponentui. Šiuo metu jis dirba NATO vado transformacijai strateginiu patarėju ir Aljanse eina vadinamąją Cyber Champion pareigybę.

    Šimto procentų saugumo nebūna

    Generolo vertinimu, nė viena sistema negali būti visiškai apsaugota, todėl svarbiausias tikslas yra ne pažadas užkirsti kelią viskam, o gebėjimas greitai atlaikyti smūgį ir atkurti veiklą. Kibernetinis atsparumas, pasak jo, turi būti įdiegtas jau projektavimo etape, o ne pridedamas vėliau kaip papildomas priedas.

    „Reikia prisiminti, kad nėra šimto procentų saugios sistemos ir tokios niekada nebus. Todėl kuriant sistemas, atsparumas turi būti įdiegtas nuo pat pradžių“, – sakė K. Molenda.

    Praktikoje tai reiškia griežtesnį tiekimo grandinės vertinimą, aiškiai apibrėžtas prieigos teises, duomenų atsargines kopijas ir testuojamus incidentų valdymo planus. Energetikos, telekomunikacijų, transporto ar sveikatos sektoriuose tokie sprendimai lemia, ar ataka taps tik nemaloniu incidentu, ar plataus masto krize.

    Kada atsakas peržengia kibernetinę erdvę?

    Pasak generolo, iki šiol fiksuoti incidentai nebuvo tokie, kad sukeltų žmonių žūtis ar masiškai suniokotų kritinę infrastruktūrą. Tačiau jis pabrėžė, kad kritinės žalos ar aukų atveju valstybės reakcija negalėtų apsiriboti vien skaitmenine erdve.

    „Iki šiol tai nėra atakos, po kurių kas nors būtų žuvęs ar infrastruktūra būtų reikšmingai nukentėjusi. Jei susidurtume su tokia ataka, visos valstybės atsakas būtų atitinkamas ir neapsiribotų vien kibernetine erdve“, – teigė K. Molenda.

    Tokie scenarijai siejami ne tik su duomenų vagystėmis ar svetainių trikdymu, bet ir su bandymais paveikti fizinius procesus, pavyzdžiui, energetikos ar pramonės valdymo sistemas. Dėl to NATO vis daugiau dėmesio skiria tarpsektoriniam pasirengimui ir koordinavimui, kai vienu metu reikia ir techninių, ir politinių sprendimų.

    Gynybos sėkmė priklauso nuo žmonių

    K. Molenda akcentavo, kad efektyvi gynyba remiasi nuolatiniu karinių ir civilinių operacinių komandų darbu bei geru priešininkų taktikų ir naudojamų įrankių pažinimu. Jis atskirai paminėjo iniciatyvą Cyberlegion, kurioje daugiau kaip 3 000 civilių ekspertų savanoriškai prisideda prie valstybės kibernetinės gynybos.

    Jo vertinimu, vienas iš atgrasymo elementų yra gebėjimas identifikuoti ir viešinti priešišką infrastruktūrą. Tokia praktika didina užpuolikų kaštus, apsunkina pasirengimą ir gali sumažinti pakartotinių atakų tikimybę.

    Kalbėdamas apie saugumą regione, generolas pabrėžė, kad netoli vykstantis karas didina Lenkijos grėsmių suvokimą ir skatina dalintis patirtimi su sąjungininkais. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tikslas nėra vienos valstybės izoliacijai prilygstanti apsauga, o viso Aljanso skaitmeninis atsparumas.

    „Čia kalbama ne apie vieną skaitmeniškai pažangią ir saugią valstybę. Kalbama apie Aljansą, kuris būtų skaitmeniškai pažangus ir skaitmeniškai atsparus“, – sakė K. Molenda.

  • JAV karinės bazės planas Lenkijoje: iki 2029 metų ir dešimčių milijardų eurų sąskaita

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie galimybę įkurti nuolatinę JAV karinių pajėgų bazę, kuri, optimaliomis sąlygomis, galėtų būti baigta iki 2029 metų. Tokią prognozę pateikė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuras, vertinęs realų darbų grafiką ir reikalingus politinius sprendimus.

    Diskusijų fone minimos ir politinės datos: jei bazės atidarymas būtų siejamas su JAV prezidento kadencijos pabaigos terminais, projektas turėtų būti užbaigtas iki 2029 metų sausio 20 dienos. Tai reikštų itin įtemptą planavimo, projektavimo ir statybų tempą.

    Kas turėtų atsirasti vietoje?

    Pagal Lenkijos institucijų vertinimą, vien karinio dalinio dislokavimas nėra vien kareivinių klausimas. Kalbama apie infrastruktūrą, kuri apimtų apgyvendinimą, logistiką, technikos aptarnavimą, mokymų bazes, saugumo perimetrą ir kasdienes paslaugas personalui bei jų šeimoms.

    Nacionalinio saugumo biuras pabrėžia, kad tokios apimties projektą galima prilyginti mažo miesto statybai. Dėl to didelę dalį darbų lemtų ne tik JAV sprendimas dėl pajėgų dydžio ir profilio, bet ir Lenkijos administracinis pasirengimas.

    Vertinant galimas vietas, minima būtinybė būti arti oro uosto ir pagrindinių susisiekimo mazgų, taip pat logistikos infrastruktūros. Tokie kriterijai svarbūs tam, kad bazė galėtų veikti ne tik taikos metu, bet ir greito pajėgų sustiprinimo scenarijais.

    Kiek tai galėtų kainuoti eurais?

    Orientacinis scenarijus, kurį svarsto abi pusės, numato apie 5 000 JAV karių dislokavimą. Nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad reikalinga infrastruktūra Lenkijos biudžetui galėtų kainuoti nuo 2 500 000 000 iki 3 900 000 000 eurų, priklausomai nuo bazės masto ir funkcijų.

    Sumos dydį stipriai veiktų tai, kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos: pavyzdžiui, ar būtų reikalinga platesnė technikos priežiūros bazė, didesnės amunicijos saugyklos, mokymų infrastruktūra, ar kiti pajėgumai, kurių įrengimas paprastai brangiausias.

    Praktikoje tai reikštų ilgalaikį įsipareigojimą, kuriam svarbūs aiškūs teisiniai mechanizmai, greitesnės procedūros ir stabilus finansavimas keliems metams į priekį. Be to, tokie projektai dažnai susiduria su statybų kainų svyravimais ir tiekimo grandinių rizikomis, todėl pradinis biudžetas gali būti peržiūrimas.

    Sprendimą lems ne tik pinigai

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad galutinis sprendimas priklausys nuo JAV pasirinkimo, kokio dydžio ir kokios sudėties pajėgos būtų nuolat dislokuojamos. Nuo to tiesiogiai priklausytų ir bazės vieta, ir reikalavimai infrastruktūrai, ir bendra projekto kaina.

    Ne mažiau svarbi ir Lenkijos politinė darbotvarkė, įskaitant specialių teisinių sprendimų parengimą, kurie leistų greičiau įgyvendinti strateginės reikšmės statybas. Kuo greičiau būtų sutvarkytas reguliavimas, tuo realesnė taptų 2029 metų riba.

  • Nuo 2027-ųjų pacientams – didelis lūžis: pas specialistus registruositės vienoje sistemoje

    Nuo 2027-ųjų pacientams – didelis lūžis: pas specialistus registruositės vienoje sistemoje

    Registracija pas specialistus keisis

    Pacientams, bandantiems prisiskambinti į poliklinikas ar ieškantiems laisvo vizito pas gydytoją specialistą, artėja esminis pokytis. Nuo 2027 metų Lenkijoje planuojama gerokai išplėsti centrinę e. registraciją, kad daugiau paslaugų būtų galima užsisakyti vienoje vietoje.

    Šios sistemos tikslas – sumažinti situacijas, kai dėl vieno vizito tenka skambinti į kelias įstaigas ir lyginti skirtingus grafikus. Centralizuota paieška leis matyti prieinamus laikus ir pasirinkti pacientui patogiausią variantą, o dalį formalumų sutvarkyti internetu.

    Kur bus matomi laisvi laikai

    Laisvų vizitų paieška numatyta per Internetinę paciento paskyrą ir programėlę „mojeIKP“. Jose pacientas gali nurodyti vietą ir pageidaujamą laikotarpį, taip pat keisti arba atšaukti jau rezervuotą vizitą, jeigu aplinkybės pasikeitė.

    Svarbu pabrėžti, kad tokia e. registracija savaime nepadidina paslaugų apimties ir nesukuria papildomų vizitų. Ji pirmiausia padeda greičiau rasti realiai esamus laisvus laikus bei aiškiau matyti pasirinkimo galimybes skirtingose įstaigose.

    Kokias sritis apims nuo 2027 metų

    Pagal skelbiamą diegimo planą, 2027 metais centralinė e. registracija turėtų apimti daugiau medicinos sričių, tarp jų neurologiją, geriatriją, genetiką, reumatologiją, urologiją, gastroenterologiją, diabetologiją, ausų, nosies ir gerklės ligas, ortopediją, dermatologiją ir ginekologiją.

    Taip pat numatyta etapais įtraukti oftalmologiją, hematologiją, onkologiją, pediatriją ir vidaus ligas. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad nuo 2027 metų vasario 1 dienos pareiga naudotis centrine e. registracija turėtų galioti įstaigoms, teikiančioms paslaugas, įtrauktas į antrąjį diegimo etapą.

    Sistema plečiama palaipsniui ir iki tol: Centro e. sveikatai teigimu, nuo 2026 metų liepos 1 dienos ji turėtų būti naudojama registruojantis mamografijai, ŽPV aukštos rizikos testui ir kardiologo konsultacijai. Taip siekiama, kad iki 2027 metų pacientams būtų prieinamas platesnis paslaugų spektras vieningame kanale.

    Telefoninė registracija niekur nedingsta

    Nors registracija internetu bus plečiama, pacientams ji netaps privaloma. Išliks galimybė registruotis telefonu arba atvykus į įstaigą, o duomenis į sistemą tokiais atvejais suves registratūros darbuotojas.

    Numatyta ir vadinamoji laukimo eilės funkcija, kai tinkamo laiko iškart nėra. Pacientas nurodo pageidaujamą vietą ir laiką, o sistema, atsiradus galimybei, parenka pasiūlymus pagal šiuos kriterijus, tačiau tai negarantuoja greitesnio priėmimo, nes viskas priklauso nuo realaus paslaugų prieinamumo.