CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • Lenkai kuria droną medžiotoją: „MBF Group“ skelbia, kad IRYDA+ jau pereina į bandymų fazę

    Lenkai kuria droną medžiotoją: „MBF Group“ skelbia, kad IRYDA+ jau pereina į bandymų fazę

    Lenkijos bendrovė „MBF Group“ pranešė pradėjusi operacinius darbus kuriant droną medžiotoją IRYDA+ X1. Projekto tikslas – sukurti palyginti nebrangią priemonę masiškai pasirodantiems priešo bepiločiams neutralizuoti ore.

    Pagal paskelbtą koncepciją IRYDA+ turėtų būti fiksuoto sparno (fixed-wing) platforma su šaunamuoju ginklu, numatytu 7,62 milimetro kalibro. Ginklas būtų integruotas į specialią gondolą, kuri, kaip teigiama, leistų apšaudyti taikinį 360 laipsnių sektoriuje.

    Skelbiama, kad planuojamas kruizinis greitis siektų apie 180–200 kilometrų per valandą, taip pat numatoma galimybė veikti būryje. Toks veikimo modelis pastaraisiais metais laikomas vienu svarbiausių atsakų į vadinamąsias dronų bangas, kai vienu metu naudojama daug pigių taikinių.

    Projektą vysto trijų partnerių konsorciumas: „MBF Group SA“, „Squadron Sp. z o.o.“ ir Polskie Lobby Przemysłowe im. Eugeniusza Kwiatkowskiego. „MBF Group“ teigia, kad pradėti skrydžių bandymai ir operacinių funkcijų testai, o platforma jau ruošiama tolesnėms demonstracijoms.

    Pasak su projektu siejamos informacijos, prototipas šiuo metu gali skristi iki 30 kilometrų nuotoliu ir ore išbūti apie 45 minutes. Tokie rodikliai rodo ankstyvą bandymų etapą, tačiau leidžia vertinti, ar platforma pajėgi priartėti prie taikinio ir atlikti perėmimo užduotį.

    „Pagal partnerio technologines įžvalgas atlikti skrydžių ir operacinių funkcijų testai patvirtino sistemos gebėjimą vykdyti misiją, įskaitant taikinio pasiekimą ir jo eliminavimą“, – sakė „MBF Group“.

    Bendrovė nurodo, kad IRYDA+ projektas pirmą kartą viešai pristatytas 2023 metais gynybos parodoje MSPO Kielcuose. Taip pat skelbiama apie bendradarbiavimo susitarimus su „Squadron Sp. z o.o.“ bei rėminę sutartį su Turkijos įmone „Shark Aviation“, kuri turėtų apimti technologinę integraciją ir gamybos bendradarbiavimą.

    Ekspertai pažymi, kad „drono medžiotojo“ idėja yra patraukli, tačiau technologiškai sudėtinga. Svarbiausi iššūkiai – išlaikyti tikslumą manevruojant, stabilizuoti ginklą ir užtikrinti, kad atatranka nepakenktų skrydžio savybėms, taip pat sukurti patikimą taikinio aptikimo ir sekimo grandinę.

    Pastarųjų metų karinė patirtis Europoje parodė, kad prieš bepiločius dažnai ieškoma kuo pigesnių ir greitai išplečiamų sprendimų, nes brangūs perėmimo būdai ne visada ekonomiškai pagrįsti. Tolimesni IRYDA+ bandymai turėtų atsakyti į esminį klausimą, ar koncepcija gali tapti praktišku, masiškai pritaikomu sprendimu realiomis kovinėmis sąlygomis.

  • Kelių vairuotojų dokumentų revoliucija: „mObywatel“ žada pabaigti eiles, bet yra viena sąlyga

    Kelių vairuotojų dokumentų revoliucija: „mObywatel“ žada pabaigti eiles, bet yra viena sąlyga

    Lenkija ruošia pokyčius, kurie gali iš esmės pakeisti vairuotojų kasdienybę: dalį su transporto priemonėmis susijusių reikalų planuojama perkelti į programėlę „mObywatel“. Skaitmeninimas turėtų sumažinti apsilankymų skaičių institucijose ir sutrumpinti eiles skyriuose, kuriuose tvarkomi registracijos bei vairuotojo dokumentai.

    Skaitmenizavimo kryptį numato Susisiekimo teisės pakeitimų projektas, kurį paviešino Skaitmeninimo ministerija. Jame numatoma, kad pagrindiniu dokumentu galėtų tapti skaitmeninis transporto priemonės registracijos liudijimas, o dalį prašymų būtų galima pateikti elektroniniu būdu.

    Kas keistųsi vairuotojams?

    Didžiausias praktinis pokytis būtų susijęs su dokumentų pateikimu ir tikrinimu kasdienėse situacijose, kai šiuo metu vis dar prireikia popierinių formų arba papildomų patvirtinimų. Įteisinus skaitmeninį registracijos liudijimą, vairuotojai dažniau galėtų apsieiti vien su telefonu ir patvirtinta programėle.

    Kitas svarbus aspektas yra elektroniniai prašymai, susiję su transporto priemone ar vairuotojo pažymėjimu. Tikslas paprastas: kuo daugiau procedūrų atlikti nuotoliniu būdu, o į skyrių vykti tik tais atvejais, kai būtina fizinė patikra, identifikavimas ar dokumento išdavimas.

    Kodėl eilės vis dar neišnyko?

    Nors elektroninės valdžios paslaugos plečiasi, realybėje didžiausios spūstys susidaro ten, kur procesai priklauso nuo kelių grandžių ir skirtingų registrų, o dalis veiksmų vis dar atliekami rankiniu būdu. Prie eilių prisideda ir sezoniniai šuoliai, pavyzdžiui, aktyvesnis automobilių pirkimas, registravimas ar perregistravimas.

    Valdžios siekis skaitmeninti transporto administravimą yra platesnės tendencijos dalis: vis daugiau paslaugų perkeliama į telefoną, o tapatybės patvirtinimas ir dokumentų pateikimas tampa skaitmeniniais pagal nutylėjimą. Tačiau tokiems sprendimams būtinas aukštas duomenų saugumo lygis ir aiškiai apibrėžta atsakomybė, jei sistemos neveiktų.

    Kada tai galėtų įsigalioti?

    Projektas dar turės pereiti konsultacijų ir visą teisėkūros procesą, todėl greitų pokyčių tikėtis neverta. Skaitmeninimo ministerija nurodo, kad, laikantis suplanuoto grafiko, naujos nuostatos galėtų įsigalioti maždaug 2028 metų viduryje.

    Iki tol sprendimai bus tikslinami, derinami su institucijomis ir vertinami pagal praktinį įgyvendinamumą. Tai ir yra pagrindinė sąlyga, nuo kurios priklausys pažadas apie trumpesnes eiles: vien programėlės nepakanka, jei už jos nestovi supaprastintos procedūros ir sklandžiai veikiantys registrai.

    „Tikslas yra leisti vairuotojams daugiau reikalų sutvarkyti elektroniniu būdu ir rečiau vykti į skyrius“, – teigiama Skaitmeninimo ministerijos pristatomoje projekto kryptyje.

  • Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkijos susisiekimo institucijos svarsto galimybę sezoninį maršrutą į Kroatiją paversti ištisus metus veikiančiu. Šiuo metu tiesioginis PKP Intercity traukinys „Adriatic Express“ kursuoja tik vasaros laikotarpiu ir sulaukia didelio keleivių susidomėjimo.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, planas būtų ambicingas: traukinys galėtų važiuoti iki šešių kartų per savaitę visais metų mėnesiais. Tam būtinos suderintos tarptautinės schemos, nes maršrutas kerta kelias valstybes, o dalis reiso vyksta per Austriją ir Slovėniją.

    „Norime, kad šis maršrutas būtų patogus ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, tačiau tai priklauso nuo infrastruktūros ir tarptautinių susitarimų“, – sakė Lenkijos susisiekimo ministerijos atstovai.

    Vis dėlto greito pokyčio tikėtis neverta. Viena pagrindinių priežasčių – Slovėnijoje planuojami ir vykdomi geležinkelių infrastruktūros darbai, kurie riboja tvarkaraščių stabilumą ir pajėgumus, ypač intensyviausiuose koridoriuose.

    Pagal dabartines prognozes, ištisus metus kursuojantis „Adriatic Express“ realiausiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais. Iki tol maršrutas turėtų išlikti sezoninis, net jei vasarą reisų skaičius didės.

    Jau artimiausiame sezone numatomi ir praktiniai patobulinimai keleiviams. Planuojama dažnesnė kelionių pasiūla, o taip pat maršruto logistika, kai Liublianoje sąstatas gali būti skaidomas į vagonus, keliaujančius skirtingomis kryptimis, pavyzdžiui, link Kroatijos uostamiesčių.

    Keleiviams svarbus ir kainos klausimas, tačiau jos kasmet priklauso nuo vežėjų sprendimų, tarptautinių rinkliavų bei vietų paklausos. Ankstesniais metais pigiausi bilietai į Kroatijos kryptį startuodavo nuo maždaug 46 eurų, tačiau galutinės šio sezono kainos paprastai paaiškėja prasidėjus oficialiai prekybai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naktinių ir tolimųjų tarptautinių traukinių paklausa Europoje auga, ypač ieškant alternatyvų skrydžiams. Vis daugiau keleivių renkasi keliones geležinkeliu dėl patogumo, galimybės vykti su daugiau bagažo ir mažesnio poveikio aplinkai, tačiau tokiems maršrutams būtini patikimi koridoriai ir stabilūs tvarkaraščiai.

  • Lenkai masiškai renkasi obligacijas ar kriptovaliutas: OKI siūlo užpildyti investicijų spragą

    Investavimas Lenkijoje: dvi kraštutinės stovyklos

    Lenkijos investuotojų įpročiuose vis dažniau matomos dvi kryptys: dalis renkasi itin saugius sprendimus, pavyzdžiui, valstybės obligacijas ar indėlius, o kita dalis eina į aukštos rizikos rinkas, tokias kaip kriptovaliutos ar spekuliaciniai CFD sandoriai.

    Ekspertai sutarė, kad tarp šių kraštutinumų lieka didelė neišnaudota erdvė: priemonės, kurios suteiktų galimybę investuoti į produktyvesnį turtą, bet su subalansuota rizika ir aiškesnėmis taisyklėmis.

    OKI idėja: tarpinė stotelė tarp indėlių ir kriptovaliutų

    Apie tai kalbėta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje, kurioje aptartas asmeninės investicinės sąskaitos modelis, žinomas kaip OKI. Šis instrumentas pristatomas kaip būdas paskatinti gyventojus dalį santaupų nukreipti į kapitalo rinkas, o ne laikyti vien indėliuose.

    Diskusijoje akcentuota, kad indėliai suteikia nominalų saugumą, tačiau dažnai nepadeda apsisaugoti nuo infliacijos ir riboja turto augimo potencialą. OKI būtų siūloma kaip aiškesnis, labiau standartizuotas sprendimas tiems, kurie nenori nei visiško konservatyvumo, nei spekuliacijos.

    „Tarp indėlių ir kriptovaliutų yra didelė neužpildyta erdvė: produktyvios investicijos su vidutine rizika“, – sakė Lenkijos finansų priežiūros komisijos atstovas Dariuszas Adamskis.

    Kodėl kapitalas neateina į rinką?

    Viena iš dažniausiai minimų kliūčių yra ribotas teisės aktų nuspėjamumas ir reguliavimo perteklius, kuris atbaido nuo ilgalaikių sprendimų. Finansų sektoriaus atstovai pažymėjo, kad investicijoms svarbiausia ne vien grąžos pažadas, bet ir stabilios taisyklės, leidžiančios planuoti keleriems metams į priekį.

    Kita problema – istorinis investavimo įgūdžių trūkumas ir santaupų struktūra. Turtingesniuose segmentuose investiciniai produktai jau sudaro reikšmingą dalį, tačiau mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau renkasi indėlius, nes jie suprantami ir atrodo saugiausi.

    „Rizikos tolerancijos keitimas milijonams žmonių yra ilgas procesas“, – sakė „Alior Bank“ atstovas Jacekas Iljinas.

    Edukacija ir produktų pasiūla kaip raktas

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad vien naujo instrumento nepakaks: reikės nuoseklios investavimo edukacijos ir plataus pasirinkimo priemonių, kad skirtingų profilių žmonės galėtų rasti jiems tinkamą sprendimą. Svarbu ir tai, kaip bankai bei tarpininkai pateikia riziką ir tinkamumo vertinimą, kad žmogus suprastų, ką perka.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kapitalo rinkų plėtra gali būti naudinga ir pačiai ekonomikai: dalis lėšų, kurios dabar „guli“ indėliuose ar trumpalaikiuose produktuose, galėtų prisidėti prie įmonių finansavimo ir ilgalaikio augimo, jei investavimo grandinė būtų patikima bei skaidri.

  • Lenkijoje ZUS įmokos verslui artėja prie 2 000 eurų per mėnesį: ką žada 2027 metų prognozės

    Lenkijoje artėja svarbus terminas smulkiajam ir vidutiniam verslui: iki gegužės 20 dienos reikia pateikti metinį sveikatos draudimo įmokos perskaičiavimą už praėjusius metus. Priklausomai nuo galutinių pajamų, daliai įmonių tai reikš priemoką, o kitoms gali atsirasti permoka ir grąžinimo teisė.

    Šis perskaičiavimas vyksta tuo metu, kai Vyriausybė viešina naujas makroekonomines prognozes, nuo kurių tiesiogiai priklauso privalomų socialinių įmokų dydžiai. Verslo organizacijos ir mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais administracinė našta ir kaštai gali augti greičiau, nei daugelis planuoja.

    Kas stumia įmokas aukštyn?

    Lenkijoje vadinamosios „didelės“ ZUS socialinės įmokos individualiai dirbantiems ir mažoms įmonėms yra skaičiuojamos nuo bazės, susietos su prognozuojamu vidutiniu atlyginimu. Vyriausybės patvirtintuose daugiametėse makroekonominėse gairėse numatyta, kad 2027 metais vidutinis darbo užmokestis gali siekti 9 971 zlotą, tai yra apie 2 310 eurų.

    Tokiu atveju, taikant standartinę formulę, socialinės įmokos (įskaitant ligos draudimą, bet neįtraukiant sveikatos draudimo įmokos) 2027 metais gali sudaryti apie 2 039 zlotus per mėnesį, tai yra maždaug 470 eurų. Tai reikštų, kad vien socialinės įmokos peržengtų 2 000 zlotų ribą, kuri Lenkijos viešojoje erdvėje dažnai įvardijama kaip psichologinis slenkstis.

    „Verslininkų ZUS 2027 metais peržengs 2 000 zlotų per mėnesį“, – sakė mokesčių konsultantas Piotras Juszczykas.

    Per šešerius metus – daugiau nei dvigubai

    Ilgesnio laikotarpio dinamika ypač iškalbinga. 2021 metais pilnos socialinės įmokos Lenkijoje siekė 998,37 zlotus per mėnesį, tai yra apie 230 eurų, o 2027 metais prognozuojamas lygis būtų apie 2 039 zlotus, arba maždaug 470 eurų.

    Skirtumas sudaro apie 1 041 zlotą per mėnesį, tai yra maždaug 240 eurų, o tai atitinka daugiau nei 104 proc. augimą per šešerius metus. Metine išraiška tai reikštų papildomai apie 12 500 zlotų, arba maždaug 2 890 eurų, palyginti su 2021 metais.

    Šalia socialinių įmokų verslui svarbi ir sveikatos draudimo įmoka, kurios minimalus dydis priklauso nuo minimalios algos ir taikomų taisyklių. Nors kai kuriems mokesčių režimams buvo taikyti pereinamieji pakeitimai, konsultantai pabrėžia, kad nuo 2026 metų minimalios bazės griežtėjimas reiškia didesnę tikimybę, kad minimalios sveikatos įmokos didės kartu su minimalia alga.

    Ar padės vadinamosios ZUS atostogos?

    Lenkijoje numatyta lengvata, dažnai vadinama „ZUS atostogomis“, leidžia vieną pasirinktą mėnesį per metus nemokėti socialinių įmokų ir Darbo fondo įmokos. Tačiau svarbi detalė ta, kad ši lengvata neapima sveikatos draudimo įmokos, kuri ir toliau turi būti mokama.

    Įvertinus socialinių ir minimalios sveikatos įmokos sumą, 2027 metais bendra mėnesinė našta daliai verslų gali priartėti prie 2 500 zlotų, tai yra apie 580 eurų, o per metus viršyti 30 000 zlotų, arba maždaug 6 940 eurų. Dėl to mokesčių specialistai ragina įmones jau dabar peržiūrėti kainodarą, pinigų srautus ir rezervus, kad planuojami kaštai netaptų staigmena.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad galutiniai dydžiai priklausys nuo faktinės ekonomikos raidos, minimalaus atlyginimo sprendimų ir teisės aktų pakeitimų. Vis dėlto dabartinės prognozės rodo aiškią kryptį: verslo privalomų įmokų „grindys“ artimiausiais metais kyla, todėl finansinis planavimas tampa ne mažiau svarbus nei pardavimai.

  • Lenkijai neramu dėl LNG: „QatarEnergy“ pratęsė force majeure, o Hormuzo sąsiauris vis dar užblokuotas

    Lenkijos dujų rinkoje daugėja neapibrėžtumo: Kataro valstybinė energetikos bendrovė „QatarEnergy“ dar kartą pratęsė force majeure dėl suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimo. Sprendimas siejamas su užsitęsusia Hormuzo sąsiaurio blokada, kuri smarkiai riboja laivybą viename svarbiausių pasaulio energijos transporto koridorių.

    Force majeure paprastai reiškia, kad tiekėjas, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negalėdamas vykdyti įsipareigojimų, laikinai stabdo ar atideda pristatymus pagal sutartį. Tokios nuostatos pritaikymas rinkoje dažnai vertinamas kaip signalas, kad trikdžiai gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi, o alternatyvūs krovinių maršrutai ar grafikai neįmanomi arba ekonomiškai neprasmingi.

    Kodėl sustojo Kataro srautai?

    Šį kartą situaciją apsunkina ne vien geopolitinė įtampa regione ir ribojamas laivų judėjimas per Hormuzo sąsiaurį. Pranešama ir apie žalą dujų paruošimo bei skystinimo infrastruktūrai Ras Laffan pramonės zonoje, o tai mažina galimybes greitai grįžti prie įprastų eksporto apimčių.

    Net ir turint dujų atsargų bei veikiančius terminalus, LNG grandinė yra jautri: reikalingi laisvi dujovežiai, saugūs maršrutai, terminalų langai priėmimui ir pakankama pasiūla pasaulinėje rinkoje. Jei laivai negali praplaukti arba rizika per didelė, tiekimas ima strigti visoje sistemoje.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkija iš Kataro įprastai gauna reikšmingą LNG dalį per terminalą Svinouiscėje, o katariški kroviniai ilgą laiką buvo laikomi stabilia tiekimo grandies dalimi. Tekste nurodoma, kad paskutinis krovinys į Lenkiją atplaukė kovo pabaigoje, o naujų pristatymų artimiausiais mėnesiais gali nebūti, jei force majeure galiojimas bus tęsiamas.

    Svarbiausias klausimas Varšuvai yra ne vien fizinis dujų prieinamumas, bet ir kainos. Kai globali LNG pasiūla įsitempia, Europa turi konkuruoti su Azijos pirkėjais, o kainodara trumpuoju laikotarpiu gali smarkiai svyruoti, ypač jei rinkoje daugėja skubių pirkimų ir mažėja pristatymų pagal ilgalaikius grafikus.

    Alternatyvos ir rizikų valdymas

    Lenkijos situaciją švelnina tai, kad šalis diversifikavo importą: dalis dujų įvežama vamzdynais, įskaitant srautus per Baltic Pipe iš Norvegijos, taip pat naudojami jungiamieji dujotiekiai su kaimyninėmis valstybėmis. LNG, kaip nurodoma tekste, sudaro reikšmingą, bet ne vienintelę viso balanso dalį, o pagrindinis kitas SGD šaltinis yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Vis dėlto ilgiau trunkant tiekimo sutrikimams iš Kataro, Lenkijai gali tekti dažniau remtis lankstesniais, bet brangesniais spot sandoriais arba perplanuoti krovinių atvykimo grafikus. Tokiose situacijose ypač svarbus tampa dujų saugyklų užpildymas, pramonės vartojimo dinamika ir oro sąlygos, nes būtent šie veiksniai lemia, ar įtampa rinkoje virs realiu deficitu.

    Platesniame kontekste tai dar kartą parodo, kad Europos dujų rinka išlieka jautri geopolitiniams šokams, o LNG, nors ir suteikia lankstumo, priklauso nuo jūrinių maršrutų saugumo. Jei Hormuzo sąsiaurio pralaidumas neatsistatys, spaudimas kainoms ir pristatymų patikimumui gali išlikti iki vasaros sezono.

  • Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Kur atsiranda duomenų spraga?

    V4 šalyse, tai yra Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, biomasės energetikos tvarumą temdo ryškus duomenų nesutapimas. Tyrime, lyginant Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro medienos išteklių balansus ir „Eurostat“ energijos balansus, fiksuojamas reikšmingas skirtumas tarp deklaruojamos medienos kilmės biokuro pasiūlos ir suvartojimo.

    REKK vyresnioji tyrėja Gabriella Szajkó daro išvadą, kad spragą gali lemti keli veiksniai: nelegali medienos ruoša, nedeklaruotas medienos kuro importas, energijai naudojama apvalioji mediena ar kitos nei malkos kategorijos, biomasė iš ne miško žemės, žemės ūkio biomasė, taip pat statistinės metodikos ir apskaitos paklaidos.

    „Laikas iš naujo įvertinti biomasės energetiką“, – sakė Gabriella Szajkó.

    Pasak jos, ilgą laiką ES politika siuntė signalus, skatinusius didesnį miškų išteklių naudojimą, o tai gali prieštarauti tikslui iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų ūkį. Tyrimas pabrėžia, kad V4 šalyse rizikos ženklai gali būti dar ryškesni.

    Skaičiai: nuo ES vidurkio iki V4 išskirtinumo

    Analizėje nurodoma, kad per pastaruosius du dešimtmečius biomasės energijos gamyba ES augo tiek absoliučiai, tiek palyginti su kitais atsinaujinančiais šaltiniais. Nors sparčiai plėtėsi saulės ir vėjo energetika, kietasis biokuras iš medienos išliko didžiausia atsinaujinančios energijos kategorija daugelyje šalių.

    Tačiau medienos biomasė nėra neribotas išteklius, o duomenų neatitikimai kelia klausimą, ar deklaruojamas „klimato neutralumas“ nėra paremtas pernelyg optimistinėmis prielaidomis. ES mastu tyrimas mini apie 12 proc. vidutinę spragą tarp bendrų panaudojimo apimčių ir deklaruojamų šaltinių, o duomenų neapibrėžtumas 2009–2015 metais didėjo.

    V4 šalių situacija išsiskiria labiau: 2009–2017 metais spraga čia siekė apie 33–56 proc. Vertinant bendrą energinį ir neenerginį medienos panaudojimą, lyginant su metiniu miškų prieaugiu, trijose iš keturių šalių matomas pernaudojimo požymis, o bendras netvarumo „rezervas“ gali būti ypač didelis.

    Kas vyksta atskirose šalyse?

    Čekijoje spraga, tyrimo duomenimis, mažėjo nuo maždaug 35 proc. 2009 metais iki 12 proc., tačiau tai aiškinama 2017 metais suaktyvėjusiu žievėgraužio protrūkiu. Dėl jo smarkiai išaugo sanitariniai kirtimai ir oficialiai registruota medienos pasiūla, o tai laikinai „pagerino“ balansą.

    Vengrijoje deklaruojamas suvartojimas buvo apie 53–66 proc. didesnis nei deklaruojami šaltiniai, todėl neatitikimas išliko vienas didžiausių. Lenkijoje iki 2017 metų dalis medienos apskaitos buvo žymima kaip nežinomos kilmės, o po 2015 metų jos apimtys statistikoje augo itin sparčiai, nors bendras skirtumas ilgainiui mažėjo.

    Slovakijoje ryškesnė spraga išryškėjo po 2010 metų ir, tyrimo vertinimu, siekė apie 26–46 proc., net ir tuo metu, kai didesnę pasiūlą turėjo užtikrinti vadinamieji gelbėjimo kirtimai. Autoriai pabrėžia, kad skirtingos apskaitos taisyklės ir importo deklaravimo netolygumai gali iškraipyti realų vaizdą.

    Politikos paskatos ir rizika klimatui

    Tyrime teigiama, kad nors bendras energijos poreikis kai kuriose srityse mažėjo, šilumos ir elektros gamintojai dėl tiesioginių ir netiesioginių ES paskatų didino kietojo biokuro naudojimą. V4 šalyse pirminių kietųjų biokurų naudojimas energijos transformacijai augo greičiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

    Namų ūkiai išlieka didžiausias biomasę naudojantis sektorius V4 regione: šios šalys sudaro apie 14 proc. ES gyventojų, tačiau, tyrimo duomenimis, sunaudoja apie 21 proc. viso namų ūkių kietojo biokuro ES. Tai reiškia, kad bet kokie biokuro tiekimo ar kainų pokyčiai čia turi didesnį socialinį poveikį.

    Autoriai ragina stiprinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros principus, kad būtų aiškiau atskirta, kiek biokuro iš tiesų gaunama iš tvarių šaltinių. Kartu siūloma iš naujo įvertinti, ar dabartinė biomasės energetikos plėtra suderinama su klimato tikslais, ypač jei mažėja miškų anglies sankaupos ir didėja deginimo emisijos.

    Kontekstas svarbus ir politiniu požiūriu: ES atsinaujinančios energijos tikslai bei tvarumo kriterijai didina spaudimą tiksliai apskaityti biomasės kilmę. Jei duomenų spragos išliks, valstybėms gali tekti rinktis tarp griežtesnių taisyklių, spartesnio perėjimo prie mažiau išteklių reikalaujančių technologijų ir papildomų priemonių miškų anglies sinkams apsaugoti.

  • Lenkijoje brangsta benzinas: nuo antradienio keliamos kainų lubos, dyzelino limitas nesikeičia

    Lenkijoje nuo antradienio didinamos maksimalios benzino kainos degalinėse, rodo Energetikos ministerijos skelbiamas limitų atnaujinimas. Populiariausio 95 markės benzino litro „lubos“ kyla iki maždaug 1,52 euro, o 98 markės – iki maždaug 1,64 euro.

    Tuo metu dyzelino maksimali kaina nesikeičia ir lieka apie 1,71 euro už litrą. Tai reiškia, kad vairuotojams didžiausias pokytis artimiausią dieną laukia būtent benzino segmente, o dyzelinių automobilių savininkams situacija bent trumpuoju laikotarpiu išlieka stabili.

    Maksimalios kainos Lenkijoje nustatomos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina šalies rinkoje ir mokesčiais. Prie bazės pridedami akcizas, kuro rinkliava, nustatyta 0,30 zloto už litrą marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Energetikos ministerija tokius limitus skelbia darbo dienomis, o įsigalioja jie nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 213 000 eurų. Kontrolę vykdo Krajowa Administracja Skarbowa, todėl degalinėms kainodaros taisyklių nepaisymas gali virsti ne tik finansine našta, bet ir papildomais patikrinimais.

    Laikini mokesčių mažinimai

    Iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikini mokesčių pakeitimai, skirti švelninti degalų brangimą. Tarp jų – sumažintas PVM tarifas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Pagal galiojančias nuostatas akcizas benzino litrui sumažintas 0,29 zloto, o dyzelino – 0,28 zloto, tai yra iki mažiausio lygio, leidžiamo Europos Sąjungos taisyklėmis. Vis dėlto, net ir esant mokesčių lengvatoms, kainų limitai kasdien gali kisti priklausomai nuo didmeninių kainų dinamikos.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Praktiškai šie limitai nurodo didžiausią leistiną kainą, todėl realios kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, jei leidžia konkurencija ar tiekėjų sąlygos. Tačiau lubų kilimas paprastai signalizuoja, kad spaudimas kainoms didėti rinkoje išlieka, ypač benzino kategorijoje.

    Vairuotojams tai svarbu planuojant kasdienes išlaidas ir keliones, o vežėjams bei verslams – vertinant kuro sąnaudų riziką artimiausioms dienoms. Kadangi limitai atnaujinami dažnai, situacija gali keistis jau su kitu ministerijos skelbimu.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė rengia naują gynybos sutartį: aiškėja, kas bus pasirašyta gegužę

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė gegužės 27 dieną ketina pasirašyti dvišalę sutartį, kuri apimtų bendradarbiavimą gynybos srityje ir platesnę partnerystę. Apie planus po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Pasak D. Tusko, sutartis turėtų sustiprinti praktinį šalių bendradarbiavimą, ypač kalbant apie saugumą ir nuolatinį karinį koordinavimą. Derybos dėl dokumento, anot jo, vyko ilgą laiką, tačiau dabartinėje saugumo aplinkoje Varšuva ieško patikimų partnerių, turinčių reikšmingus pajėgumus.

    Kas keistųsi gynybos bendradarbiavime?

    Nors konkrečios sutarties nuostatos viešai kol kas nedetalizuojamos, tokio tipo dokumentai paprastai siejami su reguliariomis politinėmis konsultacijomis, gynybos pramonės ryšiais, mokymais ir operaciniu planavimu. Europoje, tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, valstybės vis dažniau formuoja papildomus dvišalius susitarimus šalia NATO rėmų, kad greičiau spręstų pajėgumų ir tiekimo grandinių klausimus.

    Lenkija pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą, plėtė kariuomenę ir siekė spartesnių įsigijimų, o Jungtinė Karalystė išlieka viena aktyviausių Europos saugumo politikos veikėjų. Dėl to Varšuvos ir Londono sutartis gali tapti papildomu instrumentu koordinuoti veiksmus regione, ypač rytiniame NATO flange.

    Londono signalas dėl santykių su ES

    D. Tuskas taip pat akcentavo politinį Londono interesą artėti prie Europos Sąjungos ir ieškoti patikimų partnerių žemyne. Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje didėja nuotaikos, kad sprendimas dėl „Brexit“ buvo klaida, o ryšių su ES norima daugiau, nors formaliai sugrįžimo į Bendriją klausimas šiuo metu nėra darbotvarkės centre.

    Ši sutartis gali tapti svarbiu signalu, kad Jungtinė Karalystė, būdama už ES ribų, vis tiek siekia stiprinti praktinius susitarimus su atskiromis valstybėmis narėmis. Lenkijai tai galimybė sustiprinti saugumo garantijų tinklą ir turėti daugiau veikimo kanalų, kai sprendimai gynybos srityje turi būti priimami greitai.

    „Priėmėme galutinį sprendimą, kad sutartis tarp Lenkijos ir Jungtinės Karalystės bus pasirašyta gegužės 27 dieną. Tai bus sutartis, realiai stiprinanti mūsų bendradarbiavimą, ypač gynybos srityje, bet ne tik“, – sakė Donaldas Tuskas.