CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkija švelnina vėjo jėgainių parkų modernizavimo taisykles: ką keičia 30 proc. riba ir 150 metrų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino pakeitimus, kurie turėtų palengvinti esamų vėjo jėgainių parkų modernizavimą, vadinamąjį repoweringą. Klimato ir aplinkos ministrės Paulinos Hennig-Kloskos teigimu, sprendimas turėtų atverti kelią didesnei pigesnės elektros gamybai, tačiau su aiškiomis apsaugomis.

    Esminė naujovė ta, kad daliai modernizavimo projektų nebereikės atskiro sprendimo dėl poveikio aplinkai. Tai būtų taikoma tais atvejais, kai modernizavimas didina elektrinės suminę vardinę galią ne daugiau kaip 30 proc., o projektas vykdomas ne saugomose gamtos teritorijose.

    Kur sprendimas liks privalomas?

    Poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai išlieka projektams, kurie yra šalia saugomų teritorijų, pavyzdžiui, nacionalinių parkų, rezervatų ar kraštovaizdžio parkų. Tokiose vietose vėjo energetikos plėtra tradiciškai vertinama griežčiau dėl buveinių, paukščių migracijos ir kitų jautrių veiksnių.

    Nauja tvarka taip pat nepanaikina kitų bazinių ribojimų, susijusių su teritorijų planavimu, gyvenamųjų pastatų apsauga ir infrastruktūros saugumu. Kitaip tariant, palengvinimas skirtas pirmiausia esamų parkų atnaujinimui, o ne neribotam naujų projektų įteisinimui.

    Leis perkelti turbinas iki 150 metrų

    Pakeitimai numato galimybę perkelti turbinas iki 150 metrų spinduliu nuo esamos vietos ašies. Tokia nuostata aktuali, kai senų pamatų nebeįmanoma panaudoti arba naujesnei, didesnei įrangai reikia kitokių konstrukcinių sprendimų ar geresnio išdėstymo pagal vyraujančias vėjo kryptis.

    Vis dėlto perstatymas turės atitikti papildomas sąlygas: naujos turbinos negalės padidinti neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, lyginant su ankstesne situacija. Taip pat numatyta, kad turbina turi būti ne arčiau kaip 250 metrų nuo miško ribos.

    Atstumai iki namų nesikeičia

    Vyriausybė pabrėžia, kad pakeitimai nekeičia minimalaus atstumo nuo vėjo jėgainių iki gyvenamųjų pastatų, kuris šiuo metu Lenkijoje siekia 700 metrų. Tokia pati logika taikoma ir atstumams iki aukštos įtampos elektros tinklų bei saugomų gamtos teritorijų.

    „Tai galimybė turėti daugiau pigios ir švarios energijos Lenkijos elektros sistemoje“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministerija akcentuoja, kad per pastaruosius metus vėjo turbinų technologijos smarkiai patobulėjo: naujesni įrenginiai gali pagaminti daugiau elektros, dirbti tyliau ir efektyviau išnaudoti vėjo sąlygas. Dėl to repoweringo projektai neretai leidžia ženkliai pakelti gamybą neplečiant parkų į naujas teritorijas.

    Ši iniciatyva vertinama ir platesniame politiniame kontekste, nes vėjo energetikos reguliavimas Lenkijoje pastaraisiais metais buvo dažnų diskusijų objektas. Dabar pasirinktas kelias rodo norą greičiau didinti vietinę elektros gamybą, kartu išlaikant jautriausių vietovių apsaugą.

  • „Leo Express“ paleidžia milžinišką maršrutą: iš Lenkijos į Vokietiją per Čekiją už 10 eurų

    „Leo Express“ paleidžia milžinišką maršrutą: iš Lenkijos į Vokietiją per Čekiją už 10 eurų

    Čekijos vežėjas „Leo Express“ skelbia plečiantis veiklą regione ir nuo birželio 25 dienos planuoja pradėti vieną ilgiausių reguliarių geležinkelio reisų Europoje. Naujas maršrutas sujungs Lenkijos rytus su Vokietija, o kelias drieksis per Čekiją.

    Vežėjas nurodo, kad traukiniai vienu reisu įveiks daugiau nei 1 300 kilometrų, o reisai bus vykdomi kasdien abiem kryptimis. Tokie tarpvalstybiniai maršrutai vertinami kaip svarbi alternatyva skrydžiams, ypač kai Europoje siekiama mažinti transporto taršą ir stiprinti naktinių bei tolimųjų traukinių tinklą.

    Maršruto pradžia numatyta Pšemyšlyje, iš kur traukinys važiuos per tokius miestus kaip Žešuvas, Krokuva ir Katovicai. Čekijoje planuojami sustojimai, be kita ko, Ostravoje ir Prahoje, o Vokietijoje – Drezdene, Leipcige, Erfurte ir Frankfurte prie Maino.

    „Ši trasa simboliškai mažina atstumą tarp Rytų ir Vakarų Europos ir atveria naujas susisiekimo galimybes visame regione“, – sakė „Leo Express“ vadovas Peteris Kohleris.

    Kol kas bilietų prekyba dar nepradėta, tačiau vežėjas skelbia, kad kainos turėtų startuoti nuo 10 eurų. Praktikoje galutinė kaina paprastai priklauso nuo užpildymo, pirkimo laiko ir pasirinktos paslaugų klasės, todėl pigiausi bilietai dažniausiai būna riboto kiekio.

    „Leo Express“ taip pat praneša apie planus tankinti reisus tarp Krokuvos ir Prahos – šiame maršrute kasdien turėtų kursuoti keturi traukiniai. Tai rodo augančią konkurenciją Vidurio Europoje, kur vežėjai stengiasi pritraukti keleivius greitesniais persėdimais, patogesniais tvarkaraščiais ir žemesnėmis kainomis.

  • Lenkijos programėlė „mObywatel“ sprogo: jau 12 mln naudotojų ir dešimtys milijonų dokumentų

    Lenkijos programėlė „mObywatel“ sprogo: jau 12 mln naudotojų ir dešimtys milijonų dokumentų

    Lenkijoje sparčiai populiarėja valdžios sukurta programėlė „mObywatel“: Skaitmeninimo ministerija pranešė, kad ją jau naudoja daugiau nei 12 mln žmonių. Tai naujas rekordas, rodantis, kaip greitai šalyje plečiasi skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimas.

    Ministerijos duomenimis, per maždaug 2,5 metų naudotojų skaičius iš esmės padvigubėjo. 2023 metų pabaigoje programėlę naudojo 5,7 mln gyventojų, o dabar peržengta 12 mln riba.

    „12 milijonų „mObywatel“ naudotojų yra ne tik technologinis laimėjimas, bet ir ženklas, kad skaitmeninė valstybė pelnė žmonių pasitikėjimą“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Per tą patį laikotarpį „mObywatel“ pasipildė 89 naujomis paslaugomis, dokumentais ir funkcijomis. Ministerija taip pat skelbia, kad iki birželio pabaigos planuojama pridėti dar 11 naujų sprendimų, taip plečiant kasdieniams reikalams skirtų įrankių spektrą.

    Viena ryškiausių tendencijų – dokumentų generavimas ir jų naudojimas telefone. Skelbiama, kad gyventojai programėlėje jau sugeneravo apie 26 mln dokumentų, o populiariausias iš jų yra skaitmeninis tapatybės dokumentas mDowód.

    Ministerijos pateikiama statistika rodo, kad mDowód buvo aktyvuotas apie 12 mln kartų, o skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas mPrawo jazdy pasiekė apie 6,8 mln aktyvacijų. Paslauga, susijusi su transporto priemonėmis, aktyviai naudojama maždaug 4,5 mln žmonių.

    Šiuo metu programėlėje veikia 47 skirtingos paslaugos, o kai kurios jų tapo itin kasdienės. Pavyzdžiui, transporto priemonės istorijos peržiūra buvo atverta daugiau nei 10 mln kartų, o paslauga Zastrzeż PESEL, skirta apsaugai nuo tapatybės duomenų panaudojimo sukčiavimui, pasiekė daugiau nei 8 mln pasinaudojimų.

    Dar vienas ryškus rodiklis – informacija apie baudos taškus, kuri, kaip nurodoma, buvo peržiūrėta daugiau nei 31 mln kartų. Tokie skaičiai rodo, kad skaitmeniniai sprendimai imami vertinti ne kaip alternatyva, o kaip įprastas būdas greitai pasitikrinti svarbią informaciją.

    Lenkijos valdžia signalizuoja, kad plėtra nesustos: iki metų pabaigos numatoma pridėti daugiau dokumentų ir paslaugų. Be to, skelbiama, kad 2026 metų pabaigoje planuojama pradėti pilotinę integraciją su Europos Sąjungos sprendimais, kuri ilgainiui leistų patogiau naudotis paslaugomis ir už Lenkijos ribų.

    Ekspertai pastebi, kad tokios programėlės sėkmę dažniausiai lemia keli veiksniai: patogus prisijungimas, realiai kasdien naudojami dokumentai, aiškūs saugumo mechanizmai ir nuoseklus funkcijų plėtimas. Valstybių siekis skaitmeninti paslaugas taip pat glaudžiai susijęs su pastangomis mažinti administracinę naštą ir greitinti aptarnavimą.

  • Cicha mokesčių našta Lenkijoje: į 32 proc. tarifą jau patenka 2,4 mln. gyventojų

    Kas vyksta su pajamų mokesčiu

    Lenkijoje vis daugiau dirbančiųjų patenka į aukštesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nors tarifų valdžia formaliai nekelia. Esminė priežastis – ilgesnį laiką neindeksuojamos mokesčių ribos, todėl atlyginimams augant, riba realiai „mažėja“.

    Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, 2025 metų deklaravimo rezultatai parodė, kad 2,411 mln. mokesčių mokėtojų viršijo 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Tai yra apie 26 700 eurų ir reiškia, kad šiai grupei pajamų daliai taikomas 32 proc. tarifas.

    Per metus šis skaičius šoktelėjo nuo 1,935 mln. žmonių, todėl antrasis tarifas paliečia jau beveik kas dešimtą mokesčių mokėtoją. Prieš kelerius metus tai buvo labiau dideles pajamas gaunančių vadovų ar siaurų sričių specialistų zona, tačiau dabar ji vis dažniau pasiekia viešojo sektoriaus ir pramonės darbuotojus.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši dinamika dažnai susijusi ne su „turtėjimu“, o su papildomu darbu – viršvalandžiais, priedais, papildomais budėjimais ar antru etatu. Dėl to 32 proc. tarifas tampa ne tik didelių pajamų, bet ir didesnio darbo krūvio mokesčiu.

    Kodėl daugėja privalančių primokėti

    Augantis žmonių skaičius aukštesnėje mokesčių pakopoje turi ir kitą pasekmę: daliai darbuotojų metinio deklaravimo metu tenka primokėti. Nors darbdavys kas mėnesį išskaičiuoja avansus, premijos, nereguliarūs priedai ar keli pajamų šaltiniai gali pakeisti galutinę mokesčio sumą.

    Lenkijos finansų ministerija, apžvelgdama 2025 metų deklaravimo sezoną, akcentavo ir sparčią skaitmenizaciją: pateikta per 25 mln. deklaracijų, iš jų beveik 24 mln. – elektroniniu būdu. Vidutinis permokų grąžinimo laikas siekė 13 dienų, o greičiausias grąžinimas įvykdytas per vieną dieną.

    Tačiau kartu su administravimo efektyvumu ryškėja ir vadinamasis „šliaužiančios progresijos“ efektas, kai infliacija ir atlyginimų augimas stumia darbuotojus į aukštesnius tarifus, jei ribos neatnaujinamos. Praktikoje tai veikia kaip tyli mokesčių našta: daugiau žmonių apmokestinama didesniu tarifu be oficialaus tarifo didinimo.

    Mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad ši situacija ypač juntama profesijose, kur pajamos dažnai formuojamos iš budėjimų ar viršvalandžių. Tokiu atveju vienas intensyvesnis mėnuo ar keli papildomi darbai per metus gali tapti riba, per kurią peržengus padidėja mokesčių tarifas daliai pajamų.

    Biudžeto dilema ir diskusijos dėl ribų

    Valstybei tai reiškia augančias įplaukas: pajamų mokestis yra vienas svarbiausių viešųjų finansų šaltinių, o jo dalis tenka ir savivaldai. Todėl sprendimas didinti ar indeksuoti ribas tampa politiniu ginču, nes jis tiesiogiai paveiktų biudžeto ir savivaldybių pajamas.

    Lenkijoje viešojoje erdvėje svarstoma idėja kilstelėti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus, tai yra maždaug nuo 26 700 iki 31 100 eurų. Tačiau toks pakeitimas reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, todėl valdžiai tenka balansuoti tarp mokesčių teisingumo ir fiskalinių poreikių.

    Diskusijoje susiduria du argumentai: vienoje pusėje – socialinis teisingumas ir paskatos dirbti daugiau, kitoje – viešųjų paslaugų finansavimo stabilumas. Kadangi dėl „užšaldytų“ ribų aukštesnis tarifas pasiekia vis platesnį dirbančiųjų ratą, spaudimas keisti sistemą didėja.

    Finansų ministerijos pateikti skaičiai rodo aiškią tendenciją: vis didesnė visuomenės dalis atsiduria aukštesniame tarife vien dėl to, kad pajamos prisitaiko prie infliacijos ir atlyginimų kilimo. Tai sustiprina įspūdį, jog mokesčių našta didėja tyliai, be tiesioginio sprendimo kelti tarifus.

  • Lenkijos automobilių pramonė spaudžiama keisti darbo modelį: įmonės karpo etatus

    Atleidimai Europoje auga

    Europos automobilių sektorius 2024–2025 metais įžengė į ryškų pertvarkos etapą: įmonės skelbia apie darbo vietų mažinimą, kartu kurdamos gerokai mažiau naujų etatų. Remiantis „Exact x Forestall“ pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį Europoje paskelbta apie 104 000 planuojamų darbo vietų mažinimą, o naujų etatų atsirado apie 7 000.

    Toks skirtumas rodo, kad rinka ne tik lėtėja, bet ir persitvarko: dalis gamintojų ir tiekėjų peržiūri kaštus, optimizuoja gamybą, o investicijas nukreipia į elektrifikaciją ir automatizaciją. Užimtumo kreivę spaudžia ir konkurencija iš Azijos, taip pat aukštesni energijos ir darbo kaštai.

    Lenkijoje nuotaikos prastesnės

    Apklausoje Lenkija išsiskyrė didesniu pesimizmu nei Europos vidurkis. Šalyje 37 proc. įmonių prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą, kai visos Europos vidurkis siekia 24 proc., teigiama tyrimo išvadose.

    Tuo pat metu bendras Europos vaizdas išlieka mišrus: dalis bendrovių vis dar planuoja samdyti, tačiau didesnė dalis renkasi stabilumą arba mažinimą. Tai rodo, kad automobilių pramonė veikia dviejų greičių režimu, kai vieni segmentai auga, o kiti – traukiasi.

    Automatizacija keičia darbuotojų poreikį

    Vienas ryškiausių signalų – baimė dėl automatizacijos poveikio darbo vietoms. Lenkijoje 64 proc. įmonių teigia nerimaujančios, kad didėjanti automatizacija gali lemti atleidimus, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp tirtų šalių.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad technologijos dažnai ne panaikina darbą, o pakeičia jo turinį: mažėja pasikartojančių, paprastų operacijų, bet didėja poreikis operatoriams, priežiūros technikams, kokybės specialistams ir darbuotojams, gebantiems dirbti automatizuotoje gamyboje.

    „Technologijos ne tiek panaikina darbą, kiek keičia jo struktūrą: mažėja pasikartojančių užduočių, o auga poreikis kompetencijoms dirbti modernioje gamyboje“, – sakė įdarbinimo sektoriaus atstovas Dawid Bąk.

    Kaštai, darbuotojų trūkumas ir elektromobilumas

    Lenkijos automobilių sektoriaus įmonės kaip didžiausius iššūkius dažniausiai įvardija augančius darbo kaštus, kandidatų trūkumą ir didėjančius atlyginimų lūkesčius. Taip pat minimi specialistų su reikiamu išsilavinimu trūkumas ir ribotos galimybės ilgalaikiai planuoti gamybos apimtis, o tai tiesiogiai veikia sprendimus dėl etatų.

    Paradoksalu, bet kartu Lenkijos bendrovės išlieka aktyvios elektromobilumo kryptyje: 75 proc. įmonių deklaruoja veiklą ar tyrimus ir plėtrą, susijusią su elektromobilumu, kai Europos vidurkis siekia 70 proc. Tai reiškia, kad dalis darbo vietų gali persikelti į naujas kompetencijų sritis, tačiau perėjimas nebus vienodas visiems segmentams.

    Diskusijas kaitina ir reguliacinė kryptis dėl vidaus degimo variklių automobilių: dalis pramonės atstovų pasisako už lėtesnį tempą ir siūlo nukelti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo ribojimus iki 2045 metų. Argumentuojama, kad transformacijos tempas turi atitikti technologinę brandą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir realią paklausą, ypač komercinio transporto segmente.

    Tyrimą „Exact x Forestall“ atliko 2025 metų gruodį–2026 metų sausį, apklausę 1 013 respondentų 11 valstybių, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Slovakiją ir kitas Europos rinkas.

  • Lenkijoje gimdančių moterų amžius auga, bet jos vis dar tarp jauniausių Europoje

    Lenkijoje moterų, susilaukiančių vaikų, amžius nuosekliai didėja, tačiau šalies mamos vis dar išlieka tarp jaunesnių Europoje. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad 2025 metais vidutinė moters amžiaus riba gimdymo metu perkopė 31 metus, o prieš 25 metus ji buvo maždaug penkeriais metais mažesnė.

    Pirmą kartą gimdančios moterys paprastai būna kiek jaunesnės: vidurkis artėja prie 30 metų. Skaičiai atskleidžia ir itin plačią amplitudę: nuo nepilnamečių iki vyresnio amžiaus moterų, nors tokie atvejai išlieka reti ir statistiškai išsiskiriantys.

    Kur Europa „vėliausia“?

    Nors tendencija aiški visame žemyne, Lenkija Europos kontekste išlieka žemesnėje amžiaus skalės dalyje. 2024 metais jauniausios mamos pagal vidutinį amžių buvo Bulgarijoje, kur gimdančių moterų vidurkis siekė kiek daugiau nei 28 metus, o vėliausiai motinystei ryžtasi Airijoje, kur vidurkis artėjo prie 33 metų.

    Demografai šį skirtumą dažniausiai sieja su išsilavinimo trukme, būsto ir pragyvenimo kainomis, darbo rinkos stabilumu bei šeimos politikos priemonėmis. Kuo ilgiau užtrunka įsitvirtinimas profesijoje ir finansinis saugumas, tuo vėliau atidedamas sprendimas turėti vaikų.

    Statistinė mama ir gimdymų ritmas

    Lenkijos statistinis portretas rodo, kad daugiausia gimdymų fiksuojama didmiesčiuose ir ekonomiškai stipresniuose regionuose. Dažniau tai ištekėjusi, aukštąjį išsilavinimą turinti moteris, o pirmagimio neretai susilaukiama pirmaisiais santuokos metais.

    Jei šeima ryžtasi antram vaikui, jis dažniausiai gimsta praėjus maždaug dvejiems metams po pirmojo. Tokį intervalą ekspertai sieja su motinystės ir tėvystės atostogų planavimu, grįžimu į darbą ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumu.

    Gimdymų statistika ir pokyčiai per dešimtmečius

    Į bendrą motinystės vaizdą vis dažniau įsitraukia ir užsienio pilietės. Tarp gimdančių užsieniečių Lenkijoje dominuoja Ukrainos ir Baltarusijos pilietės, o jų vaikai sudaro didžiąją dalį visų gimimų, fiksuojamų tarp šalyje gyvenančių užsieniečių.

    Istorinė perspektyva rodo ryškų gimstamumo mažėjimą: nuo beveik 700 000 gimimų 1980 metais iki kiek daugiau nei 238 000 2025 metais. Kartu keičiasi ir šeimos struktūra: ne santuokoje gimusių vaikų dalis per kelis dešimtmečius išaugo kelis kartus ir 2025 metais siekė apie 28 proc.

    Pasikeitė ir nėštumų struktūra: dauguma gimdymų yra vienvaisiai, o daugiavaisiai nėštumai išlieka santykinai reti. Dvynukai pasitaiko gerokai dažniau nei trynukai, o jų gimimo svoris statistiškai mažesnis nei vieno vaisiaus nėštumuose.

    Motinystė ir darbo rinka

    Motinystės tema glaudžiai susijusi ir su darbo rinka: 2025 metų pabaigoje dirbančių moterų dalis sudarė beveik pusę visų dirbančiųjų. Tuo pat metu statistika rodo, kad moterų atlygių mediana išlieka mažesnė nei vyrų, o pajamų atotrūkis išlieka pastebimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad atidedama motinystė dažnai tampa kompromisu tarp šeimos planavimo ir karjeros, ypač ten, kur vaikų priežiūros paslaugos brangios arba sunkiai prieinamos. Dėl to demografinės tendencijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip šeimos pasirinkimų, bet ir kaip ekonominės politikos pasekmė.

  • Kara už motinystę darbo rinkoje: apklausa rodo, kodėl mamos rečiau priimamos ir lėčiau kyla

    Kai motinystė tampa minusu

    Dar iki vaiko gimimo darbuotoja dažniausiai vertinama pagal patirtį, kompetencijas ir rezultatus. Tačiau tapus mama, kai kurių darbdavių akyse atsiranda papildomos etiketės: esą ji bus mažiau pasiekiama, dažniau sirgs vaikai, o prioritetai persikels į šeimą.

    Socialiniuose moksluose šis reiškinys vadinamas motinystės bausme. Tai situacija, kai mamos vidutiniškai dažniau susiduria su lėtesniu karjeros augimu, retesnėmis paaukštinimo galimybėmis ir nepalankesniu vertinimu, net jei jų rezultatai prilygsta kolegų rezultatams.

    Apklausa: darbdaviai esą vengia

    Su problema siejami ir atrankos procesai. „InterviewMe“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 764 respondentai, 71 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog darbdaviai nenoriai samdo mamas, auginančias mažus vaikus.

    Respondentai dažniausiai minėjo praktinę priežastį: 44 proc. nurodė, kad darbdaviai labiausiai baiminasi tokių darbuotojų disponuojamumo. Tokia nuostata, anot ekspertų, gali įsitvirtinti net tada, kai konkretus kandidatas aiškiai parodo, kaip planuoja derinti pareigas ir šeimos įsipareigojimus.

    Nematoma karjeros siena

    Apklausoje ryškėjo ir vadinamoji motinystės siena, kai karjeros galimybės staiga siaurėja. Į klausimą apie mamų, auginančių mažus vaikus, šansus gauti paaukštinimą 70 proc. respondentų atsakė, kad jos yra mažesnės nei kitų darbuotojų.

    Dar 45 proc. apklaustųjų tiesiai nurodė manantys, kad mamos darbe traktuojamos prasčiau nei žmonės, neturintys mažų vaikų. Tokie vertinimai rodo ne vien pavienius atvejus, o platesnę nuostatų problemą, kuri gali veikti ir atlygio derybas, ir projektų skyrimą.

    „Paradoksas tas, kad daugelis įgūdžių, kuriuos ugdo mamos, pavyzdžiui, laiko planavimas, atsparumas stresui, prioritetų nustatymas ar greitas sprendimų priėmimas, yra būtent tos kompetencijos, kurių įmonės vis dažniau ieško lyderiuose“, – sakė „InterviewMe“ karjeros ekspertė Dominika Kowalska.

    Ji pabrėžė, kad dalis darbdavių, bijodami organizacinių iššūkių, atsargiau vertina jaunų mamų įdarbinimą ar jų įtraukimą į kritinius projektus. Tuo pačiu tokios prielaidos dažnai neatskleidžia realių konkretaus žmogaus gebėjimų ir darbo kokybės.

    Teisės didėja, nuostatos keičiasi lėčiau

    Lenkijoje pastaraisiais metais buvo praplėstos tėvų teisės, susijusios su lankstesne darbo organizacija ir atostogomis, įgyvendinant Europos Sąjungos darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo kryptį. Teisiškai tai turėtų stiprinti darbuotojų apsaugą ir mažinti diskriminacijos riziką.

    Tačiau praktikoje atsiranda ir kita pusė, ypač mažesnėse įmonėse: kolektyvams tenka perorganizuoti darbus, planuoti pamainas, užtikrinti projektų tęstinumą. Tai gali skatinti atsargesnį darbdavių elgesį, kuris virsta bendromis nuostatomis apie mamas, o ne individualiu situacijos vertinimu.

    Stereotipai ir „piktnaudžiavimo“ tema

    Apklausa taip pat parodė, kad visuomenės nuomonė labiausiai skyla vertinant, ar mamos piktnaudžiauja teisėmis darbe. 46 proc. respondentų manė, kad taip, o 54 proc. su tuo nesutiko ir teigė, jog dažniausiai kalbama apie teisėtą priemonių naudojimą, o ne privilegijas.

    Diskusijas kaitina ir interneto stereotipai, kai jaunos mamos vaizduojamos kaip reikalaujančios išskirtinio traktavimo. Tuo pat metu darbo teisėje egzistuoja aiškios normos, kurios kai kuriems kolegoms iš šalies gali atrodyti kaip „išimtis“, nors iš tiesų yra valstybės numatyta tėvystės ir motinystės apsauga.

    Vienas dažnai nežinomas pavyzdys yra pertraukos žindymui, kurios įskaičiuojamos į darbo laiką. Lenkijos darbo kodeksas numato, kad darbuotojai, žindančiai kūdikį, priklauso dvi 30 minučių pertraukos, o žindant daugiau nei vieną vaiką – dvi 45 minučių pertraukos, kurios darbuotojos prašymu gali būti sujungiamos.

    Apklausos autoriai pabrėžia, kad realūs piktnaudžiavimo atvejai gali egzistuoti bet kurioje darbuotojų grupėje, tačiau rizika viską supaprastinti iki stereotipo yra didelė. Tokia dinamika ilgainiui gali mažinti pasitikėjimą komandoje ir dar labiau apsunkinti mamų grįžimą į karjeros ritmą.

    Apklausos metodika: „InterviewMe“ tyrime dalyvavo 764 Lenkijos gyventojai. Respondentai atsakė į keturis vieno pasirinkimo klausimus, o duomenys rinkti nuo 2026 metų balandžio 21 dienos iki 2026 metų gegužės 15 dienos.

  • Kodėl vis daugiau lenkių neturi vaikų: tyrimas rodo, kad priežastys dažnai ne apie patogumą

    Kas paneigiama naujame tyrime

    Naujausia Lenkijos rinkos ir visuomenės tyrimų instituto „Pollster“ analizė griauna įsisenėjusius stereotipus apie bevaikes moteris. Tyrėjai pabrėžia, kad sprendimas neturėti vaikų dažniausiai nėra susijęs su vien pramogomis ar „patogiu gyvenimu“.

    Tyrimas atliktas su reprezentatyvia 3 337 suaugusių Lenkijos gyventojų imtimi, todėl jo išvados leidžia matyti platesnes tendencijas. Pagrindinis motyvas įvairiose amžiaus grupėse kartojasi gana nuosekliai: dažniausiai nurodomas tinkamo partnerio nebuvimas.

    Dažniausiai įvardijamos priežastys

    Jaunesnės moterys, be partnerio temos, dažniau kalba apie finansinį nesaugumą ir vaikų auginimo kaštus, kurių, jų vertinimu, galėtų „nepanešti“. Taip pat tarp dažnesnių argumentų minimos baimės dėl nėštumo, gimdymo ar galimų sveikatos komplikacijų.

    36–49 metų amžiaus grupėje, kai biologinis laikas tampa vis labiau juntamas, ryškėja dvi priežastys: tinkamo partnerio trūkumas ir tėvystės ar motinystės noro nebuvimas. Tyrėjų vertinimu, esant tokioms aplinkybėms šeimos planavimas tampa sudėtingas net ir norint.

    Vyresnių nei 50 metų moterų grupėje reikšmingesnę dalį sudaro sveikatos veiksniai. Beveik kas penkta respondentė šiame amžiuje nurodė sunkumus pastojant ar nevaisingumą kaip svarbią bevaikystės priežastį.

    „Todėl mitą apie bevaikę, vien vakarėlius renkančią moterį greičiau galime palikti pasakoms. Matyti, kad laisvesnį laiką jos dažnai skiria saviugdai, mokslams ir karjerai, o ne pramogoms“, – sakė „Pollster“ vyresnioji rinkos tyrimų specialistė.

    Ką sako vyrai ir kaip keičiasi požiūris

    Tyrime nagrinėtos ir vyrų atsakymais paremtos tendencijos. Bevaikiai vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus, dažniausiai taip pat nurodo tinkamos partnerės nebuvimą, o antroje vietoje minimi vaikų auginimo kaštai.

    Trečias dažnas argumentas vyrų grupėje – noras išlaikyti daugiau laisvės ir nepriklausomybės. Vis dėlto bendra tendencija panaši: sprendimas neturėti vaikų rečiau pristatomas kaip hedonistinis pasirinkimas, o dažniau kaip santykių, ekonominio stabilumo ar aplinkybių rezultatas.

    Tyrimo duomenys rodo ir platesnį vertybinį foną. 84 proc. bevaikių respondentų teigia, kad tėvystė turėtų būti sąmoningas pasirinkimas, o ne socialinio spaudimo pasekmė.

    Dar 74 proc. pripažįsta, kad vaiko auginimas yra viena sunkiausių gyvenimo rolių, o 73 proc. mano, jog galima gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą neturint vaikų. Vyresni nei 50 metų bevaikiai dažniau nei jaunesni apie tėvystę kalba pozityviai, ją įvardydami kaip gyvenimui prasmės suteikiantį patyrimą.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašys saugumo sutartį: kibernetinis ir sveikatos saugumas centre

    Kas numatyta sutartyje?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad trečiadienį bus pasirašyta Lenkijos ir Jungtinės Karalystės partnerystės sutartis saugumo ir gynybos srityje. Jo teigimu, dokumentas turi sustiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą ir realiai didinti Lenkijos saugumą taikos metu.

    Pasak vyriausybės vadovo, tarp svarbiausių sutarties akcentų bus kibernetinis saugumas ir sveikatos saugumas. Šios sritys vis dažniau traktuojamos kaip nacionalinio atsparumo dalis, greta tradicinės gynybos ir atgrasymo priemonių.

    Kodėl svarbus kibernetinis saugumas?

    Kibernetinis saugumas pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių Europos valstybių klausimų dėl augančių atakų prieš valstybines institucijas, energetikos, finansų ir ryšių infrastruktūrą. Tokios atakos dažnai siejamos su geopolitine įtampa ir informaciniu spaudimu regione, todėl valstybės plečia partnerystes žvalgybos, incidentų valdymo ir kritinės infrastruktūros apsaugos srityse.

    Praktikoje tai paprastai reiškia greitesnį informacijos apsikeitimą apie grėsmes, bendras pratybas, suderintas reakcijos procedūras ir didesnę paramą institucijoms bei strateginiams sektoriams. Kuo artimesni sąjungininkai, tuo lengviau koordinuoti veiksmus, kai ataka peržengia vienos valstybės ribas.

    Sveikatos saugumas kaip atsparumo dalis

    Sveikatos saugumas po pandemijos Europoje įgavo naują svorį, nes sveikatos sistemos pajėgumas tapo tiesiogiai susijęs su valstybės gebėjimu užtikrinti paslaugų tęstinumą krizių metu. Į šią sąvoką vis dažniau įtraukiamas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, tiekimo grandinių patikimumas ir kritinių medicinos paslaugų apsauga.

    Tuskas pabrėžė, kad būtent kibernetinis ir sveikatos saugumas turėtų tapti svarbiomis planuojamos partnerystės dalimis. Tai signalizuoja, kad gynybos sutartys šiandien apima ne tik kariuomenių sąveiką, bet ir platesnį atsparumo priemonių spektrą.

    Bendradarbiavimo fonas ir kontekstas

    Lenkijos vyriausybės vadovas priminė, kad panašų sustiprinto bendradarbiavimo ir draugystės susitarimą Lenkija prieš metus pasirašė su Prancūzija. Anot jo, tai yra nuosekli strategija stiprinti ryšius su valstybėmis, kurios yra pasirengusios realiai prisidėti prie saugumo didinimo.

    Kaip vieną svarbiausių argumentų glaudesniam bendradarbiavimui Tuskas nurodė jau vykstančią Lenkijos ir Jungtinės Karalystės koordinaciją teikiant paramą Ukrainai. Jo vertinimu, tokia praktinė sąveika sudaro pagrindą plėsti partnerystę ir įtvirtinti ją aukščiausio politinio lygmens susitarimu.

    Apie planuojamą sutarties pasirašymą Tuskas anksčiau buvo užsiminęs po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Dabar, pasak Lenkijos premjero, dokumentas turėtų būti pasirašytas trečiadienį, o jo tikslas – didesnis abiejų šalių saugumas ir atsparumas šiuolaikinėms grėsmėms.

  • Centrinis šildymas Lenkijoje ant pokyčių slenksčio: žalias šilumos kelias, katilai ir kaupimas

    Lenkijoje į Seimo komitetus grįžta svarstymai dėl energetikos deregulavimo paketo, kuriame didelė dalis siūlomų pakeitimų skirta centralizuotam šilumos tiekimui. Šilumos ūkio bendrovės sako, kad po šių sprendimų sektorius realiai pradėtų judėti link mažesnių emisijų ir didesnio lankstumo.

    Pagrindinė kryptis, kurią išskiria tiek šilumos tiekėjai, tiek energetikos teisės ekspertai, yra vadinamoji žalia šiluma. Praktikoje tai reikštų aiškesnes taisykles, kaip šiluma, pagaminta naudojant atsinaujinančią elektrą, gali būti pripažįstama atsinaujinančia ir padėti sistemoms atitikti efektyvaus šilumos ūkio kriterijus.

    Kas laikoma svarbiausiais pokyčiais

    Šilumos įmonių vadovai kaip vieną svarbiausių elementų įvardija nuostatas, susijusias su elektriniais katilais, dar vadinamais elektrodiniais. Tai technologija, dažnai siejama su kryptimi power-to-heat, kai elektra paverčiama šiluma, o sistema gali „sugerti“ perteklinę atsinaujinančių šaltinių gamybą.

    Rinkos dalyvių vertinimu, iki šiol investicijas ribojo ne technologijos, o reguliacinis neapibrėžtumas. Jei šiluma, pagaminta iš atsinaujinančios elektros, aiškiai būtų pripažįstama atsinaujinančia, centralizuoto šildymo operatoriams būtų lengviau planuoti dekarbonizacijos projektus ir derinti šilumos ūkį su elektros sistema.

    Ne mažiau svarbi tema yra šilumos ir vėsumos kaupimo apibrėžimas teisėje. Šilumos kaupikliai leidžia lanksčiau valdyti gamybą, išlyginti pikus, sumažinti brangesnių pajėgumų poreikį ir efektyviau panaudoti laikotarpius, kai atsinaujinančios elektros pasiūla yra didelė.

    Integracija su elektros sistema

    Elektros ir šilumos sektorių suartėjimas tampa vis svarbesnis dėl augančių saulės ir vėjo elektrinių pajėgumų. Kai gamyba viršija poreikį, atsiranda poreikis lanksčiai naudoti elektrą, o šilumos ūkis gali tapti vienu iš didžiausių „absorbuotojų“, jei yra aiškūs rinkos ir reguliavimo mechanizmai.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad reikšmę turėtų nuostatos dėl šilumos, pagamintos elektriniuose katiluose, supirkimo prievolės. Tokia schema galėtų suteikti daugiau stabilumo projektams, tačiau praktinis poveikis priklausytų nuo to, kaip būtų sureguliuotos kainodaros ir atsiskaitymo taisyklės.

    Kainodara, investicijos ir vartotojų sąskaitos

    Teisės ekspertai išskiria ir dar vieną pokytį: planuojamą šilumos ūkio veikloje naudojamo kapitalo grąžos skaičiavimo taisyklių koregavimą. Idėja yra tikslinti, kokioms veikloms taikomas pagrįstas kapitalo grąžos dydis, ir praplėsti bazę, nuo kurios jis skaičiuojamas, pavyzdžiui, įtraukiant rizikos premiją ar be rizikos normą.

    Toks pakeitimas, tikėtina, pagerintų šilumos įmonių galimybes pritraukti finansavimą atsinaujinančių išteklių ir elektrifikacijos projektams. Kita vertus, ekspertai perspėja, kad dalis kaštų gali atsispindėti galutinėse šilumos kainose, ypač jei investicijos bus didelės, o reguliavimas numatys jų įtraukimą į tarifus.

    Diskusijose taip pat minimos pataisos, susijusios su didelio naudingumo kogeneracijos skatinimu. Sektorius siekia realistiškesnių terminų, aiškesnių dalyvavimo paramos schemose sąlygų ir galimybės atnaujinti aukcionų pasiūlymus, kad projektai „neužstrigtų“ dėl formalių kliūčių.

    Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai parlamentas priims sprendimus ir kaip jie bus įgyvendinti poįstatyminiais aktais. Šilumos ūkio bendrovės pabrėžia, kad vien įstatymo krypties neužtenka: investicijoms reikia ir aiškių tarifų taisyklių, ir prognozuojamos reguliacinės aplinkos.