CP v2

Tag: Lenkija

  • SAFE sutartis su Europos Komisija – finišo tiesiojoje: Lenkija gali būti pirmoji ES

    Lenkija gali tapti pirmąja Europos Sąjungos valstybe, su kuria Europos Komisija pasirašys paskolos sutartį pagal SAFE programą. Apie artėjantį pasirašymą Varšuvoje agentūrai PAP nurodė du šaltiniai Europos Komisijoje.

    Skelbiama, kad sutartį penktadienio rytą sostinėje turėtų pasirašyti du Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos Vyriausybės atstovai. Lenkijos pusėje parašus planuoja dėti vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas bei finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    SAFE programa numato galimybę šalims gauti paskolas, skirtas gynybos pajėgumams stiprinti ir susijusioms investicijoms finansuoti. Pastaraisiais metais šis klausimas ES darbotvarkėje išaugo dėl saugumo situacijos regione ir poreikio spartinti bendrus pajėgumų projektus.

    Pasak šaltinių, Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius po vizito Varšuvoje vyks į Vilnių. Tai leidžia manyti, kad Lietuva taip pat gali būti tarp pirmųjų valstybių, kurios pereis prie praktinio SAFE lėšų įsisavinimo etapo.

    Lenkija laukia maždaug 6,5 mlrd. eurų dydžio avanso. Galutinis išmokėjimas siejamas su Europos Komisijos vidinių procedūrų užbaigimu ir formaliu paskolos sutarties įsigaliojimu.

    Kas toliau po pasirašymo?

    Europos Komisijos šaltinių teigimu, kad lėšos galėtų pasiekti Lenkiją, pirmiausia turi būti užbaigtos institucijos vidaus derinimo procedūros. Šis etapas paprastai apima teisinius ir finansinius patikrinimus, užtikrinančius, kad sutartys atitinka programos taisykles.

    „Siekiame, kad visos formalios procedūros būtų parengtos iki penktadienio“, – sakė ES institucijų šaltinis.

    Šiuo metu paskolos sutarčių pagal SAFE laukia 19 ES valstybių. Tai rodo, kad artimiausiu metu gali daugėti analogiškų pasirašymų, o konkurencija dėl ankstyvųjų išmokų taps svarbiu veiksniu planuojant gynybos pirkimus ir projektų grafikus.

    Jei Lenkija išties bus pirmoji, tai gali tapti precedentu, kaip greitai valstybės gali pereiti nuo politinių sprendimų prie realaus finansavimo. Praktiniu požiūriu tai reikštų spartesnį investicijų startą ir aiškesnį planavimą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

  • Naujas turistinis mokestis Lenkijoje: savivaldybės galės taikyti iki 2,6 euro už nakvynę

    Lenkijos Sporto ir turizmo ministerija rengia visapusišką turistinių rinkliavų reformą, kuria siekiama suvienodinti dabar skirtingai taikomą tvarką. Projektu numatoma aiškiau apibrėžti, kada ir kaip savivaldybės gali rinkti mokestį iš atvykstančių poilsiautojų.

    Vienas pagrindinių siūlymų – nustatyti maksimalią turisto mokesčio ribą: iki 11 zlotų už žmogų per naktį. Pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą euro ir zloto kursą tai sudaro maždaug 2,6 euro, o konkrečią sumą savo teritorijoje galėtų nusistatyti savivaldybės.

    Wislos meras Tomaszas Bujokas, komentuodamas planuojamus pakeitimus, pažymėjo, kad kai kurioms kurortinėms vietovėms poveikis būtų ribotas, nes mokestis jau taikomas ir yra mažesnis. Pavyzdžiui, Wisloje jis šiuo metu siekia 3 zlotus, tai yra apie 0,7 euro už naktį.

    Didžiausia bėda – surinkimas

    Vietos valdžios atstovai akcentuoja, kad problema dažnai slypi ne tarife, o surinkime ir kontrolėje. Nors formaliai mokestį turi sumokėti turistas, praktikoje viskas priklauso nuo to, ar apgyvendinimo įstaiga jį įtrauks į sąskaitą ir surinks.

    „Jeigu viešbutyje niekas neprašo atsiskaityti už šią rinkliavą, atsiranda atsakomybės spraga“, – sakė Tomaszas Bujokas.

    Anot jo, skirtingos savivaldybės nevienodai interpretuoja rinkliavų teisėtumą ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su aplinkos kriterijais, tokiais kaip oro kokybė. Dėl to esą susiformavo dideli skirtumai tarp vietovių ir sudėtinga užtikrinti vienodą taisyklių vykdymą.

    Kodėl reforma aktuali turistams?

    Ministerijos tikslas – sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir sukurti aiškią, visiems vienodai suprantamą sistemą, kuri būtų patogi savivaldybėms ir apgyvendinimo verslui. Savivaldybės tikisi stabilesnių pajamų infrastruktūrai ir turizmo paslaugoms, tačiau verslui svarbu, kad naujos pareigos būtų aiškios ir administravimas netaptų perteklinis.

    Lenkijoje diskusijos dėl mokesčio vyksta ir platesniame Europos kontekste: daugelyje šalių turistinės rinkliavos surenkamos automatizuotai ir atskirai nuo individualios apgyvendinimo įstaigų praktikos. Kai kur Europoje jos siekia 4–5 eurus už naktį, todėl Lenkijoje siūlomas „lubų“ dydis būtų mažesnis, tačiau galėtų reikšmingiau padidinti įplaukas ten, kur mokestis dabar simbolinis arba surenkamas nenuosekliai.

  • 43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    Europos Komisija pranešė gavusi iš Lenkijos valdžios institucijų grąžintą SAFE paskolos sutartį, todėl tolesni žingsniai dabar priklauso Briuseliui. Komisijos atstovas spaudos konferencijoje patvirtino, kad pradėtos vidinės procedūros, reikalingos susitarimui pasirašyti.

    Komisija pabrėžė, kad gynybos investicijų atveju laikas yra kritiškai svarbus, todėl procesas bus spartinamas. SAFE mechanizmas numato ES masto finansavimą, skirtą greičiau didinti gynybos pajėgumus ir remti bendrus pirkimus Europoje.

    Kas yra SAFE ir kiek skirta?

    SAFE yra Europos Sąjungos instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia mažesnių palūkanų paskolų forma. Šios lėšos skirtos gynybos pramonės pajėgumams didinti ir karinei įrangai įsigyti, prioritetą teikiant Europoje gaminamai produkcijai.

    Pagal paskelbtą informaciją Europos Komisija Lenkijai iš viso numatė 43,7 mlrd. eurų. Lėšos turėtų finansuoti gynybos projektus, įtrauktus į nacionalinį investicijų planą, įskaitant Tarcza Wschód, kovos su dronais sprendimus, oro gynybą, artileriją ir kariniams poreikiams svarbios transporto infrastruktūros modernizavimą.

    Terminas iki gegužės pabaigos

    Pagal ES taisykles iki gegužės pabaigos valstybės narės gali pačios užsakinėti gynybos įrangą SAFE rėmuose. Vėliau, pasibaigus šiam laikotarpiui, perkant dalį pajėgumų ar įrangos gali tekti ieškoti partnerių bendriems pirkimams ir derinti sprendimus su kitomis šalimis.

    Lenkijai terminas ypač svarbus dėl deklaruojamo siekio didelę dalį užsakymų nukreipti į vietos pramonę. Skelbta, kad 89 proc. planuojamų SAFE lėšų turėtų atitekti Lenkijos pramonei ir ekonomikai, taip didinant tiek gynybinius, tiek pramoninius pajėgumus.

    Politinis fonas ir pasirašymo kelias

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai sakė, kad vyriausybė artimiausiu metu turėtų būti pasirengusi pasirašyti SAFE susitarimą. Vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimams Magdalena Sobkowiak-Czarnecka taip pat teigė, kad sutartis bus pasirašyta per artimiausias valandas ar kelias dienas, nurodant numatytus pasirašančius asmenis tiek Lenkijos, tiek Europos Komisijos pusėje.

    Tuo pat metu šalies vidaus politikoje SAFE įgyvendinimas susidūrė su kliūtimis: skelbta, kad prezidentas Karol Nawrocki vetavo įstatymą, kuris būtų įtvirtinęs specialų fondą ES lėšoms administruoti. Po veto vyriausybė pasirinko kitą kelią, patvirtindama sprendimus, leidžiančius pasirašyti dokumentus ir paskolą susieti su nacionaliniais gynybos finansavimo mechanizmais.

    Pagal viešai skelbtą modelį paskolą turėtų prisiimti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, lėšas nukreipiant į Ginkluotųjų pajėgų paramos fondą. Toks sprendimas leidžia judėti į priekį net ir keičiantis teisiniam pagrindui šalies viduje, tačiau galutinis tempas dabar priklausys nuo Europos Komisijos procedūrų užbaigimo ir sutarties pasirašymo.

  • Lenkijoje plečiamas reprografinis mokestis: 1–2 proc. nuo išmaniųjų įrenginių, opozicija kelia klausimus

    Lenkijoje plečiamas reprografinis mokestis: 1–2 proc. nuo išmaniųjų įrenginių, opozicija kelia klausimus

    Lenkijoje atnaujintas vadinamųjų „tuščių laikmenų“ sąrašas, kuriam taikomas reprografinis mokestis. Į jį įtraukti šiuolaikiniai įrenginiai, tokie kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriai, o mokestis siektų apie 1–2 proc. įrenginio kainos.

    Šis mechanizmas susijęs su autorinių teisių sistema: jis skirtas kompensuoti kūrėjams už teisėtą privatų kūrinių kopijavimą. Iki šiol sąraše dominavo technologijos, kurios rinkoje prarado reikšmę, pavyzdžiui, vaizdo grotuvai ar dalis senesnių įrašymo įrenginių.

    Ministerija: tai ne naujas mokestis

    Lenkijos kultūros ministerija pabrėžia, kad reprografinis mokestis nėra naujas mokestis vartotojams, o veikiau kompensavimo mechanizmas, taikomas įrenginių ir laikmenų prekybos grandinei. Ministerijos teigimu, jo tikslas yra modernizuoti taisykles pagal šiandienos technologinę realybę.

    Po sprendimo paskelbimo viešumoje buvo kartojama, kad rinkoje jau egzistuoja analogiški modeliai kitose Europos Sąjungos šalyse, o vien mokesčio buvimas nebūtinai reiškia automatinį kainų šuolį. Visgi ministerija pripažįsta, kad praktikoje kainodara priklauso nuo gamintojų, importuotojų ir mažmenininkų sprendimų.

    Opozicija ir verslas ginčija teisinį kelią

    Opozicinės partijos PiS atstovai pareiškė, kad tokio pobūdžio finansinių prievolių plėtimas, jų vertinimu, turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Politikai pranešė svarstantys kreiptis į ombudsmeno instituciją, kad ši inicijuotų teisėtumo patikrą.

    Kritiką išsakė ir skaitmeninės rinkos atstovai, teigdami, jog reali našta gali tekti vietos tiekimo grandinei, o galiausiai būti perkelta pirkėjams. Jų argumentas paprastas: kai maržos mažos, papildomų kaštų absorbuoti sunku, todėl jie dažnai atsispindi galutinėje kainoje.

    Kas pasikeis vartotojams ir institucijoms?

    Diskusijoje keliama ir viešųjų pirkimų tema: brangesni kompiuteriai ar planšetiniai kompiuteriai reikštų didesnes išlaidas mokykloms, universitetams ir administracijai, kurios įrangą perka dideliais kiekiais. Tai savo ruožtu gali padidinti biudžetines išlaidas, net jei mokestis formaliai nukreiptas į rinkos dalyvius.

    Į debatą įtraukiamas ir skaitmeninio turinio vartojimo pokytis: vis daugiau turinio žiūrima srautinių transliacijų platformose, už kurias vartotojai jau moka. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dalis funkcijų, pavyzdžiui, peržiūra neprisijungus programėlėse, ne visada prilygsta laisvam kopijavimui privačiam naudojimui.

    Skelbiama, kad naujos taisyklės turėtų įsigalioti praėjus šešiems mėnesiams nuo jų oficialaus paskelbimo. Iki tol tikėtinos intensyvios diskusijos dėl kainų poveikio, teisinio pagrindo ir to, kaip užtikrinti, kad surinktos lėšos skaidriai pasiektų kūrėjus.

  • Lenkijos valdžia prašys Europos Komisijos pagalbos po šalnų: kai kur prarasta iki 100 proc. derliaus

    Lenkijos valdžia prašys Europos Komisijos pagalbos po šalnų: kai kur prarasta iki 100 proc. derliaus

    Lenkijos žemės ūkio ministerija skelbia, kad pastarosiomis savaitėmis šalnos smarkiai paveikė sodininkystės ūkius ir plantacijas įvairiuose šalies regionuose. Kai kuriuose ūkiuose nuostoliai, ministerijos teigimu, siekia iki 100 proc. derliaus.

    Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis pranešė, kad rengiama paraiška dėl nepaprastosios paramos Europos Komisijai. Toks žingsnis reiškia, kad Lenkija sieks pasinaudoti ES krizių valdymo priemonėmis, kurios taikomos stichinių reiškinių paveiktiems sektoriams.

    Kaip bus skaičiuojami nuostoliai?

    Ministro teigimu, nuo pirmadienio vaivadijose turėtų būti pradedamos sudaryti komisijos, kurios įvertins realius ūkių nuostolius. Tokie vertinimai paprastai tampa pagrindu sprendžiant, kokio masto nacionalinė pagalba gali būti skiriama ir kokios paramos galima prašyti Europos Komisijos.

    Ministerija taip pat nurodė, kad lėšų pagalbai nukentėjusiems ūkininkams numatyta ir nacionaliniame biudžete. Vis dėlto galutinis paramos paketas priklausys nuo to, kiek plačiai šalnos paveikė skirtingus regionus ir kultūras, bei nuo oficialiai patvirtintų komisijų išvadų.

    Diskusijos ES dėl rizikos valdymo

    Tuo pat metu Nikosijoje vyksta neformalus ES žemės ūkio ministrų susitikimas, kuriame aptariama, kaip supaprastinti ES rizikos valdymo priemones. Lenkijos ministerija pabrėžia, kad dabartinės taisyklės ūkiams dažnai pernelyg sudėtingos, todėl priemonėmis naudojasi tik apie 2,5 proc. ūkių, nors siekta maždaug 12 proc.

    „Dabartiniai Bendros žemės ūkio politikos instrumentai yra reikalingi, tačiau jie turi būti paprastesni ir geriau pritaikyti ūkių realybei. Ūkininkai turi galėti jais realiai naudotis“, – sakė Stefanas Krajewskis.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o tai didina spaudimą tiek nacionalinėms vyriausybėms, tiek ES institucijoms greičiau ir aiškiau reaguoti į ūkininkų patiriamas rizikas. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar esami draudimo, kompensacijų ir krizių rezervų mechanizmai yra pakankamai lankstūs, kai nuostoliai per trumpą laiką tampa masiniai.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • Lenkai kuria droną medžiotoją: „MBF Group“ skelbia, kad IRYDA+ jau pereina į bandymų fazę

    Lenkai kuria droną medžiotoją: „MBF Group“ skelbia, kad IRYDA+ jau pereina į bandymų fazę

    Lenkijos bendrovė „MBF Group“ pranešė pradėjusi operacinius darbus kuriant droną medžiotoją IRYDA+ X1. Projekto tikslas – sukurti palyginti nebrangią priemonę masiškai pasirodantiems priešo bepiločiams neutralizuoti ore.

    Pagal paskelbtą koncepciją IRYDA+ turėtų būti fiksuoto sparno (fixed-wing) platforma su šaunamuoju ginklu, numatytu 7,62 milimetro kalibro. Ginklas būtų integruotas į specialią gondolą, kuri, kaip teigiama, leistų apšaudyti taikinį 360 laipsnių sektoriuje.

    Skelbiama, kad planuojamas kruizinis greitis siektų apie 180–200 kilometrų per valandą, taip pat numatoma galimybė veikti būryje. Toks veikimo modelis pastaraisiais metais laikomas vienu svarbiausių atsakų į vadinamąsias dronų bangas, kai vienu metu naudojama daug pigių taikinių.

    Projektą vysto trijų partnerių konsorciumas: „MBF Group SA“, „Squadron Sp. z o.o.“ ir Polskie Lobby Przemysłowe im. Eugeniusza Kwiatkowskiego. „MBF Group“ teigia, kad pradėti skrydžių bandymai ir operacinių funkcijų testai, o platforma jau ruošiama tolesnėms demonstracijoms.

    Pasak su projektu siejamos informacijos, prototipas šiuo metu gali skristi iki 30 kilometrų nuotoliu ir ore išbūti apie 45 minutes. Tokie rodikliai rodo ankstyvą bandymų etapą, tačiau leidžia vertinti, ar platforma pajėgi priartėti prie taikinio ir atlikti perėmimo užduotį.

    „Pagal partnerio technologines įžvalgas atlikti skrydžių ir operacinių funkcijų testai patvirtino sistemos gebėjimą vykdyti misiją, įskaitant taikinio pasiekimą ir jo eliminavimą“, – sakė „MBF Group“.

    Bendrovė nurodo, kad IRYDA+ projektas pirmą kartą viešai pristatytas 2023 metais gynybos parodoje MSPO Kielcuose. Taip pat skelbiama apie bendradarbiavimo susitarimus su „Squadron Sp. z o.o.“ bei rėminę sutartį su Turkijos įmone „Shark Aviation“, kuri turėtų apimti technologinę integraciją ir gamybos bendradarbiavimą.

    Ekspertai pažymi, kad „drono medžiotojo“ idėja yra patraukli, tačiau technologiškai sudėtinga. Svarbiausi iššūkiai – išlaikyti tikslumą manevruojant, stabilizuoti ginklą ir užtikrinti, kad atatranka nepakenktų skrydžio savybėms, taip pat sukurti patikimą taikinio aptikimo ir sekimo grandinę.

    Pastarųjų metų karinė patirtis Europoje parodė, kad prieš bepiločius dažnai ieškoma kuo pigesnių ir greitai išplečiamų sprendimų, nes brangūs perėmimo būdai ne visada ekonomiškai pagrįsti. Tolimesni IRYDA+ bandymai turėtų atsakyti į esminį klausimą, ar koncepcija gali tapti praktišku, masiškai pritaikomu sprendimu realiomis kovinėmis sąlygomis.

  • Kelių vairuotojų dokumentų revoliucija: „mObywatel“ žada pabaigti eiles, bet yra viena sąlyga

    Kelių vairuotojų dokumentų revoliucija: „mObywatel“ žada pabaigti eiles, bet yra viena sąlyga

    Lenkija ruošia pokyčius, kurie gali iš esmės pakeisti vairuotojų kasdienybę: dalį su transporto priemonėmis susijusių reikalų planuojama perkelti į programėlę „mObywatel“. Skaitmeninimas turėtų sumažinti apsilankymų skaičių institucijose ir sutrumpinti eiles skyriuose, kuriuose tvarkomi registracijos bei vairuotojo dokumentai.

    Skaitmenizavimo kryptį numato Susisiekimo teisės pakeitimų projektas, kurį paviešino Skaitmeninimo ministerija. Jame numatoma, kad pagrindiniu dokumentu galėtų tapti skaitmeninis transporto priemonės registracijos liudijimas, o dalį prašymų būtų galima pateikti elektroniniu būdu.

    Kas keistųsi vairuotojams?

    Didžiausias praktinis pokytis būtų susijęs su dokumentų pateikimu ir tikrinimu kasdienėse situacijose, kai šiuo metu vis dar prireikia popierinių formų arba papildomų patvirtinimų. Įteisinus skaitmeninį registracijos liudijimą, vairuotojai dažniau galėtų apsieiti vien su telefonu ir patvirtinta programėle.

    Kitas svarbus aspektas yra elektroniniai prašymai, susiję su transporto priemone ar vairuotojo pažymėjimu. Tikslas paprastas: kuo daugiau procedūrų atlikti nuotoliniu būdu, o į skyrių vykti tik tais atvejais, kai būtina fizinė patikra, identifikavimas ar dokumento išdavimas.

    Kodėl eilės vis dar neišnyko?

    Nors elektroninės valdžios paslaugos plečiasi, realybėje didžiausios spūstys susidaro ten, kur procesai priklauso nuo kelių grandžių ir skirtingų registrų, o dalis veiksmų vis dar atliekami rankiniu būdu. Prie eilių prisideda ir sezoniniai šuoliai, pavyzdžiui, aktyvesnis automobilių pirkimas, registravimas ar perregistravimas.

    Valdžios siekis skaitmeninti transporto administravimą yra platesnės tendencijos dalis: vis daugiau paslaugų perkeliama į telefoną, o tapatybės patvirtinimas ir dokumentų pateikimas tampa skaitmeniniais pagal nutylėjimą. Tačiau tokiems sprendimams būtinas aukštas duomenų saugumo lygis ir aiškiai apibrėžta atsakomybė, jei sistemos neveiktų.

    Kada tai galėtų įsigalioti?

    Projektas dar turės pereiti konsultacijų ir visą teisėkūros procesą, todėl greitų pokyčių tikėtis neverta. Skaitmeninimo ministerija nurodo, kad, laikantis suplanuoto grafiko, naujos nuostatos galėtų įsigalioti maždaug 2028 metų viduryje.

    Iki tol sprendimai bus tikslinami, derinami su institucijomis ir vertinami pagal praktinį įgyvendinamumą. Tai ir yra pagrindinė sąlyga, nuo kurios priklausys pažadas apie trumpesnes eiles: vien programėlės nepakanka, jei už jos nestovi supaprastintos procedūros ir sklandžiai veikiantys registrai.

    „Tikslas yra leisti vairuotojams daugiau reikalų sutvarkyti elektroniniu būdu ir rečiau vykti į skyrius“, – teigiama Skaitmeninimo ministerijos pristatomoje projekto kryptyje.

  • Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkijos susisiekimo institucijos svarsto galimybę sezoninį maršrutą į Kroatiją paversti ištisus metus veikiančiu. Šiuo metu tiesioginis PKP Intercity traukinys „Adriatic Express“ kursuoja tik vasaros laikotarpiu ir sulaukia didelio keleivių susidomėjimo.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, planas būtų ambicingas: traukinys galėtų važiuoti iki šešių kartų per savaitę visais metų mėnesiais. Tam būtinos suderintos tarptautinės schemos, nes maršrutas kerta kelias valstybes, o dalis reiso vyksta per Austriją ir Slovėniją.

    „Norime, kad šis maršrutas būtų patogus ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, tačiau tai priklauso nuo infrastruktūros ir tarptautinių susitarimų“, – sakė Lenkijos susisiekimo ministerijos atstovai.

    Vis dėlto greito pokyčio tikėtis neverta. Viena pagrindinių priežasčių – Slovėnijoje planuojami ir vykdomi geležinkelių infrastruktūros darbai, kurie riboja tvarkaraščių stabilumą ir pajėgumus, ypač intensyviausiuose koridoriuose.

    Pagal dabartines prognozes, ištisus metus kursuojantis „Adriatic Express“ realiausiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais. Iki tol maršrutas turėtų išlikti sezoninis, net jei vasarą reisų skaičius didės.

    Jau artimiausiame sezone numatomi ir praktiniai patobulinimai keleiviams. Planuojama dažnesnė kelionių pasiūla, o taip pat maršruto logistika, kai Liublianoje sąstatas gali būti skaidomas į vagonus, keliaujančius skirtingomis kryptimis, pavyzdžiui, link Kroatijos uostamiesčių.

    Keleiviams svarbus ir kainos klausimas, tačiau jos kasmet priklauso nuo vežėjų sprendimų, tarptautinių rinkliavų bei vietų paklausos. Ankstesniais metais pigiausi bilietai į Kroatijos kryptį startuodavo nuo maždaug 46 eurų, tačiau galutinės šio sezono kainos paprastai paaiškėja prasidėjus oficialiai prekybai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naktinių ir tolimųjų tarptautinių traukinių paklausa Europoje auga, ypač ieškant alternatyvų skrydžiams. Vis daugiau keleivių renkasi keliones geležinkeliu dėl patogumo, galimybės vykti su daugiau bagažo ir mažesnio poveikio aplinkai, tačiau tokiems maršrutams būtini patikimi koridoriai ir stabilūs tvarkaraščiai.

  • Lenkai masiškai renkasi obligacijas ar kriptovaliutas: OKI siūlo užpildyti investicijų spragą

    Investavimas Lenkijoje: dvi kraštutinės stovyklos

    Lenkijos investuotojų įpročiuose vis dažniau matomos dvi kryptys: dalis renkasi itin saugius sprendimus, pavyzdžiui, valstybės obligacijas ar indėlius, o kita dalis eina į aukštos rizikos rinkas, tokias kaip kriptovaliutos ar spekuliaciniai CFD sandoriai.

    Ekspertai sutarė, kad tarp šių kraštutinumų lieka didelė neišnaudota erdvė: priemonės, kurios suteiktų galimybę investuoti į produktyvesnį turtą, bet su subalansuota rizika ir aiškesnėmis taisyklėmis.

    OKI idėja: tarpinė stotelė tarp indėlių ir kriptovaliutų

    Apie tai kalbėta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje, kurioje aptartas asmeninės investicinės sąskaitos modelis, žinomas kaip OKI. Šis instrumentas pristatomas kaip būdas paskatinti gyventojus dalį santaupų nukreipti į kapitalo rinkas, o ne laikyti vien indėliuose.

    Diskusijoje akcentuota, kad indėliai suteikia nominalų saugumą, tačiau dažnai nepadeda apsisaugoti nuo infliacijos ir riboja turto augimo potencialą. OKI būtų siūloma kaip aiškesnis, labiau standartizuotas sprendimas tiems, kurie nenori nei visiško konservatyvumo, nei spekuliacijos.

    „Tarp indėlių ir kriptovaliutų yra didelė neužpildyta erdvė: produktyvios investicijos su vidutine rizika“, – sakė Lenkijos finansų priežiūros komisijos atstovas Dariuszas Adamskis.

    Kodėl kapitalas neateina į rinką?

    Viena iš dažniausiai minimų kliūčių yra ribotas teisės aktų nuspėjamumas ir reguliavimo perteklius, kuris atbaido nuo ilgalaikių sprendimų. Finansų sektoriaus atstovai pažymėjo, kad investicijoms svarbiausia ne vien grąžos pažadas, bet ir stabilios taisyklės, leidžiančios planuoti keleriems metams į priekį.

    Kita problema – istorinis investavimo įgūdžių trūkumas ir santaupų struktūra. Turtingesniuose segmentuose investiciniai produktai jau sudaro reikšmingą dalį, tačiau mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau renkasi indėlius, nes jie suprantami ir atrodo saugiausi.

    „Rizikos tolerancijos keitimas milijonams žmonių yra ilgas procesas“, – sakė „Alior Bank“ atstovas Jacekas Iljinas.

    Edukacija ir produktų pasiūla kaip raktas

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad vien naujo instrumento nepakaks: reikės nuoseklios investavimo edukacijos ir plataus pasirinkimo priemonių, kad skirtingų profilių žmonės galėtų rasti jiems tinkamą sprendimą. Svarbu ir tai, kaip bankai bei tarpininkai pateikia riziką ir tinkamumo vertinimą, kad žmogus suprastų, ką perka.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kapitalo rinkų plėtra gali būti naudinga ir pačiai ekonomikai: dalis lėšų, kurios dabar „guli“ indėliuose ar trumpalaikiuose produktuose, galėtų prisidėti prie įmonių finansavimo ir ilgalaikio augimo, jei investavimo grandinė būtų patikima bei skaidri.