CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkišką rinką užplūdę pigūs baltarusiški MTZ Belarus traktoriai: kaip tai smogė „Ursus“?

    Lenkišką rinką užplūdę pigūs baltarusiški MTZ Belarus traktoriai: kaip tai smogė „Ursus“?

    Lenkijoje viešumoje vėl aptariamas baltarusiškų MTZ Belarus traktorių importas, kuris, kaip teigiama, galėjo vykti apeinant Europos Sąjungos reikalavimus. Skelbiama, kad į šalį galėjo patekti apie 7 000–10 000 vienetų technikos, kuri neturėjo europinės tipo patvirtinimo procedūros ir neatitiko taršos normų.

    Žiniasklaidoje aprašomas modelis esą rėmėsi registravimo spragomis: traktoriai trumpam būdavo įregistruojami Baltarusijoje, o vėliau įvežami į Lenkiją kaip naudoti. Toks formalus statusas leido sumažinti patikrų apimtį ir pasiūlyti rinkai gerokai mažesnę kainą nei ES reikalavimus atitinkančių gamintojų produkcija.

    Kaip buvo apeinami reikalavimai?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dalis traktorių Lenkijoje esą buvo perregistruojami keliuose konkrečiuose administraciniuose vienetuose, taip sudarant įspūdį, kad tai įprasta naudota technika. Tačiau būtent naujai pagamintai technikai taikomi griežtesni reikalavimai dėl atitikties, saugos ir emisijų.

    Tokios schemos rizika yra dvejopa: pirma, rinkoje atsiranda technika, kurios faktinė atitiktis aplinkosaugos ir saugos standartams nėra aiški. Antra, nukenčia sąžiningai dirbantys tiekėjai ir gamintojai, kurie investuoja į sertifikavimą, modernius variklius ir teisėtą pateikimą rinkai.

    Poveikis vietos gamintojams

    Lenkijos gamintojai ir surinkėjai, dirbantys pagal ES taisykles, konkuruoja ne tik kokybe, bet ir privalomais kaštais, kurie neišvengiamai didina galutinę kainą. Todėl pigesnė technika, pateikiama į rinką per registravimo spragas, ypač jautriai veikia pardavimus kainai jautriame žemės ūkio segmente.

    Tarp minimų nukentėjusių prekės ženklų įvardijamas „Ursus“, taip pat kiti Lenkijos rinkoje žinomi gamintojai. Viešumoje cituojamas buvęs „Ursus“ vadovas yra teigęs, kad nelegali ar pilkojoje zonoje vykusi prekyba galėjo pastebimai pabloginti vietos įmonių finansinę būklę.

    Ką apie tai žinojo institucijos?

    Skelbta, kad apie galimus pažeidimus galėjo būti informuotos ir valstybinės institucijos, tarp jų ir Transporto techninės priežiūros struktūros. Teigiama, jog dar 2020 metais fiksuoti signalai ir kreiptasi į teisėsaugą, tačiau importo srautas, sprendžiant iš viešų vertinimų, kurį laiką nebuvo efektyviai sustabdytas.

    Ši istorija išryškina platesnę problemą visoje ES: kai taisyklės skirtingai taikomos „naujai“ ir „naudotai“ technikai, atsiranda paskata dirbtinai pakeisti prekės statusą. Dėl to svarbiausiais klausimais tampa kontrolės vienodumas, registravimo procedūrų skaidrumas ir reali atitikties patikra, o ne vien dokumentų formalumai.

  • Rekordas per 10 metų: „mObywatel“ per sekundes leidžia užblokuoti dokumentus ir PESEL

    Rekordas per 10 metų: „mObywatel“ per sekundes leidžia užblokuoti dokumentus ir PESEL

    Lenkijoje pirmąjį 2026 metų ketvirtį į Dokumenty Zastrzeżone sistemą pateko 112 500 pranešimų apie prarastus ar rizikingus dokumentus. Tai asmens tapatybės kortelės, pasai ir vairuotojo pažymėjimai, o tokio masto šuolio Związek Banków Polskich nefiksavo nuo 2016 metų.

    Pagrindinis pokytį paskatinęs veiksnys – programėlė „mObywatel“, kurioje atsiradusi paslauga leidžia dokumentą užblokuoti praktiškai iš karto. Vietoje skambučių ar vizito banke, praradimas gali būti užregistruotas per kelias sekundes, todėl žmonės reaguoja greičiau.

    Kaip veikia dokumentų blokavimas

    Užregistravus praradimą „mObywatel“, informacija automatiškai perduodama į bankų naudojamą duomenų bazę. Ja naudojasi ne tik bankai, bet ir dalis telekomunikacijų operatorių bei kitos įstaigos, kurios tikrina dokumentų galiojimą.

    Praktinis rezultatas paprastas: subjektai, turintys prieigą prie sąrašo, neturėtų priimti užblokuoto dokumento kaip tapatybės patvirtinimo. Tai mažina riziką, kad svetimi asmenys pasinaudos pamestu dokumentu, pavyzdžiui, bandydami gauti finansines paslaugas.

    Ką rodo sukčiavimo skaičiai

    Pagal infoDOK duomenis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinė vieno bandymo apgaule gauti kreditą suma siekė apie 4 100 eurų. Tai primena, kad tapatybės vagystės dažnai siejamos su realiais finansiniais nuostoliais, o greita reakcija tampa kritiškai svarbi.

    Šiame kontekste patogios skaitmeninės paslaugos daro tiesioginę įtaką statistikai: kuo lengviau pranešti apie praradimą, tuo daugiau žmonių tai padaro iškart. Dėl to auga užregistruotų blokavimų skaičius, tačiau kartu didėja ir prevencinis saugumas.

    PESEL blokavimas ir kasdienybė

    Be dokumentų, „mObywatel“ vartotojai gali užblokuoti ir PESEL numerį, kad jis nebūtų panaudotas paskoloms ar kitiems finansiniams veiksmams. Tokia apsauga ypač aktuali po duomenų nutekėjimų ar įtartinų bandymų prisijungti prie paskyrų.

    Skelbiama, kad PESEL blokavimas netrukdo kasdienėms paslaugoms, pavyzdžiui, tvarkant reikalus įstaigose ar gaunant sveikatos priežiūrą, o prireikus užblokavimą galima atšaukti. „mObywatel“ naudojasi daugiau nei 8 000 000 žmonių, tad tokios funkcijos daro apčiuopiamą poveikį visos šalies skaitmeniniam saugumui.

    Saugumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad tapatybės apsauga prasideda nuo greito reagavimo: vos pastebėjus praradimą verta nedelsiant užblokuoti dokumentus, stebėti banko sąskaitas ir, jei būtina, informuoti institucijas. Skaitmeniniai įrankiai šį procesą supaprastina ir mažina laiko tarpą, kuriuo dažniausiai pasinaudoja sukčiai.

  • Autonominės taksi Lenkijoje: įstatymų pakeitimai atveria kelią bandymams dar 2026 metais

    Autonominės taksi Lenkijoje: įstatymų pakeitimai atveria kelią bandymams dar 2026 metais

    Kas pasikeitė keliuose

    Lenkijoje atvertas teisinis kelias autonominių automobilių bandymams realiame eisme. Po Kelių eismo taisyklių ir su tuo susijusių nuostatų pakeitimų technologijų kūrėjai gali lengviau planuoti bandymus miestuose, o ne tik uždarose teritorijose.

    Tokie pakeitimai svarbūs rinkai, nes iki šiol daugelyje šalių autonominių transporto priemonių testus ribojo pareiga taikyti griežtas išimtis, gauti atskirus leidimus kiekvienam maršrutui ar užtikrinti nuolatinį žmogaus vairuotojo dalyvavimą.

    Kada galėtų pasirodyti autonominės taksi

    Pagal viešai skelbiamus planus pirmieji autonominių automobilių bandymai Lenkijoje galėtų prasidėti dar iki 2026 metų pabaigos. Praktikoje tai reikštų pilotinius važiavimus su papildomomis saugos priemonėmis, nuotoline priežiūra ir aiškiai apibrėžtomis teritorijomis.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad nuo bandymų iki komercinių kelionių paprastai praeina laiko: reikia įrodyti sistemos patikimumą skirtingomis oro, eismo ir infrastruktūros sąlygomis, taip pat suderinti atsakomybės ir draudimo modelius.

    Kas ruošiasi įžengti į rinką

    Lenkijos įmonė Eternis viešai skelbė ketinanti pasinaudoti naujomis galimybėmis ir pradėti autonominių transporto priemonių testus. Įmonė sieja planus su pavežėjimo rinka ir bendradarbiavimu su tokiais operatoriais kaip „Uber“ ir „Bolt“.

    Tuo pat metu pasaulinės pavežėjimo platformos autonomiją vertina kaip ilgalaikę kryptį, tačiau akcentuoja infrastruktūros brandą. Tam būtinos tikslios skaitmeninės žemėlapių sistemos, patikimas ryšys ir saugūs sprendimai, leidžiantys automobiliui numatyti rizikas sudėtingame miesto eisme.

    Tarptautinėje rinkoje autonominių taksi plėtra jau vyksta, o technologijas vysto ir bando kelios didelės bendrovės. Tarp dažniausiai minimų žaidėjų yra „Waymo“, „Zoox“ ir „Baidu“, o jų patirtis rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla ne greitkeliuose, o tankiai apgyvendintuose miesto rajonuose.

    Viešosios nuomonės apklausos Lenkijoje taip pat signalizuoja augantį smalsumą dėl autonominių automobilių: dalis gyventojų tokią paslaugą vertina palankiai, tačiau daugelis vis dar kelia saugumo ir atsakomybės klausimus. Būtent todėl pirmieji bandymai greičiausiai bus vykdomi etapais, pradžioje pasirenkant paprastesnius maršrutus ir aiškiai apibrėžtas sąlygas.

  • Lenkijos prezidentas: jei JAV mažins pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius

    Signalas iš Vilniaus: Lenkija siūlo alternatyvą

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi priimti JAV karius, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų mažinti amerikiečių karinių pajėgų buvimą Vokietijoje. Pasak jo, Varšuva turi tam parengtą infrastruktūrą ir mato tai kaip indėlį į viso regiono saugumą.

    Prezidentas akcentavo, kad kuo didesnė JAV karių presencia Europoje yra svarbi ne tik Baltijos šalims, bet ir Vidurio bei Rytų Europai. Jis teigė sieksiantis, kad bet kokia galima pertvarka nevestų prie JAV pasitraukimo iš Europos, o reikštų karių perskirstymą į rytinį NATO sparną.

    „Jeigu bus priimtas sprendimas mažinti pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius. Turiame tam parengtą infrastruktūrą“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Ką sako gynybos vadovybė ir NATO logika

    Tą pačią dieną Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas renginyje Defence24 Days, pabrėžė, kad be JAV karių Europoje neįmanoma kalbėti apie ilgalaikį žemyno saugumą. Jo teigimu, amerikiečių pajėgų buvimo didinimas išlieka strateginis Varšuvos tikslas, o pasirengimas priimti papildomus vienetus vyksta jau seniai.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame sparne sustiprintos atgrasymo priemonės tapo viena esminių Aljanso strategijos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik rotacinius vienetus ir pratybas, bet ir logistikos, priimančiosios šalies paramos bei išankstinio sandėliavimo pajėgumus, kurie leidžia greičiau permesti didesnes pajėgas krizės atveju.

    JAV pajėgos Vokietijoje: kiek ir kas gali keistis

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Pentagonas yra priėmęs sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Vėliau Donaldas Trumpas taip pat pareiškė ketinantis mažinti dislokuotų karių skaičių daugiau, nei buvo paskelbta iš pradžių.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota maždaug 35 000–37 000 JAV karių, o ši šalis yra vienas svarbiausių JAV karinės logistikos ir vadovavimo centrų Europoje. Anksčiau, 2020 metais, Donaldas Trumpas buvo paskelbęs planą išvesti 9 500 karių, tačiau dalis tuomet svarstytų sprendimų, įskaitant galimą karių perkėlimą į Lenkiją, iki galo nebuvo įgyvendinti.

    Analitikų vertinimu, bet koks reikšmingesnis JAV pajėgų mažinimas Vokietijoje galėtų turėti dvejopą efektą: viena vertus, mažėtų dalis infrastruktūros apkrovos Vakarų Europoje, kita vertus, atsirastų galimybė sustiprinti rytinį NATO sparną. Tačiau praktinis perskirstymas priklausytų nuo politinių sprendimų Vašingtone, NATO planavimo ir realių priimančių šalių pajėgumų.

  • Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė strateginį memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti kritinių žaliavų tiekimo grandines. Dokumentą pasirašė Lenkijos vyriausiasis nacionalinis geologas Krzysztofas Galosas ir JAV Valstybės departamento pareigūnė Allison Hooker.

    Susitarimas apima mineralų, svarbių gynybos pramonei ir žaliajai energetikai, gavybą, perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą perdirbant atliekas. Pagrindinis tikslas – didinti tiekimo skaidrumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    Kas laikoma kritinėmis žaliavomis

    Kritinės žaliavos paprastai apibrėžiamos kaip ištekliai, kurių reikia strateginėms technologijoms, o jų tiekimas yra pažeidžiamas dėl geopolitinių ar rinkos veiksnių. Tai apima ir retųjų žemių elementus, plačiai naudojamus nuolatiniuose magnetuose, baterijose, elektronikoje bei vėjo jėgainių ir elektromobilių komponentuose.

    Europos Sąjungoje kritinių žaliavų tema pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių pramonės politikos krypčių, nes sparčiai augant elektromobilių, tinklų modernizavimo ir atsinaujinančios energetikos poreikiams didėja ir metalų paklausa. Todėl valstybių partnerystės, apimančios ne tik gavybą, bet ir perdirbimo pajėgumus, vertinamos kaip strateginis saugumo klausimas.

    Ko siekiama šiuo memorandumu

    Šalys deklaruoja siekį kurti įvairesnį tiekimo šaltinių tinklą ir taip mažinti riziką, kad priėjimas prie žaliavų būtų naudojamas politiniam spaudimui. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiek naujiems projektams, tiek alternatyvoms, pavyzdžiui, perdirbimui ir žiedinės ekonomikos sprendimams.

    Memorandume numatytos kryptys apima retųjų žemių apdorojimo ir perdirbimo kompetencijų stiprinimą bei geologinių išteklių žemėlapių ir duomenų atnaujinimą. Taip pat akcentuojama rinkos skaidrumo svarba, nes kritinių mineralų grandinėse reikšmingą vaidmenį vaidina ne tik gavyba, bet ir rafinavimas, medžiagų gryninimas bei tarpiniai komponentai.

    Investicijos, leidimai ir technologijos

    Abi pusės įvardijo ketinimus spręsti finansinius ir reguliacinius barjerus, kurie dažnai stabdo kasybos ir perdirbimo projektus. Tarp prioritetų – investicijų pritraukimas ir leidimų išdavimo procesų efektyvinimas, išlaikant aplinkosaugos reikalavimus.

    Susitarime taip pat pabrėžiama technologinė pažanga, įskaitant pažangesnius atskyrimo ir gryninimo metodus bei perdirbimo sprendimus, leidžiančius atgauti vertingus metalus iš metalo laužo ir pramoninių atliekų. Tokia kryptis laikoma viena realistiškiausių priemonių mažinti importo priklausomybę, nes perdirbimas gali greičiau papildyti rinką nei naujų telkinių vystymas.

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad partnerystė dera su šalies žaliavų politika ir platesniais regiono saugumo tikslais. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dalyviai stebės, ar susitarimas virs konkrečiais projektais, ypač perdirbimo infrastruktūros ir tiekimo grandinių diversifikavimo srityse.

  • Ukraina didins dujų importą per Lenkijos sieną: aukcionai startuos 2026 metais, pajėgumai augs iki 2033

    Sprendimas atveria kelią naujiems pajėgumams

    Ukrainos nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija patvirtino projekto planą, kuriuo numatoma didinti gamtinių dujų importo pajėgumą pasienio su Lenkija jungtyje. Tai reiškia, kad Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius galės pradėti naujai sukurtų pajėgumų aukcionų procedūras.

    Reguliuotojo vertinimu, šis žingsnis svarbus Ukrainos integracijai į Europos energijos rinką ir tiekimo saugumui, ypač tęsiantis geopolitiniam nestabilumui regione. Praktikoje didesnė tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros leidžia lanksčiau apsirūpinti dujomis, kai rinkoje atsiranda palankesnių pasiūlymų.

    Kas numatyta ir kada tai įvyks

    Projektas parengtas remiantis 2025 metais atliktu rinkos paklausos vertinimu ir suderintas su Europos Sąjungos taisyklėmis, kurios reguliuoja tarpvalstybinių pajėgumų kūrimą bei paskirstymą. Tokie projektai paprastai vertinami ne tik techniškai, bet ir ekonomiškai, kad investicijos būtų pagrįstos realiu poreikiu.

    Dėl techninių reikalavimų pajėgumų didinimas numatomas etapais per ilgesnį laikotarpį. Pirmasis padidintos pasiūlos etapas turėtų tapti prieinamas 2030–2031 dujų metais, o antrasis, didesnės apimties etapas planuojamas 2032–2033 laikotarpiui.

    Esminė data – bendras aukcionas liepą

    Įgyvendinimas tiesiogiai priklausys nuo bendro metinio pajėgumų aukciono, numatyto 2026 metų liepos 6 dieną. Per tokio tipo aukcionus rinkos dalyviai įsipareigoja rezervuoti pajėgumus iš anksto, o tai laikoma pagrindiniu signalu, ar projektas turi tvarią komercinę paklausą.

    Jeigu aukcione bus matomas pakankamas susidomėjimas ir projektas atitiks ekonominius kriterijus, Ukrainos ir Lenkijos operatoriai pradės infrastruktūros įgyvendinimo darbus. Lenkijos energetikos reguliuotojas projektui jau yra pritaręs, todėl sprendimai abiejose sienos pusėse derinami iš anksto.

  • „Itališkas“ triukas su lenkiškais numeriais: ministerija siūlo naują ginklą prieš fiktyvius patikrinimus

    Lenkijoje įsibėgėjęs vadinamasis itališkas triukas remiasi paprasta schema: Italijoje važinėjantys automobiliai ir motoroleriai įregistruojami Lenkijoje, nors realiai šios šalies kelių nė nemato. Taip savininkai siekia mokėti gerokai mažesnį privalomą civilinės atsakomybės draudimą nei Italijoje, ypač tokiuose regionuose kaip Neapolis.

    Lenkijos Infrastruktūros ministerija svarsto pakeitimus, kurie turėtų apsunkinti fiktyvų techninių apžiūrų atlikimą. Ministerija nurodo, kad 2026 metų kovo 31 dieną kreipėsi dėl teisės akto projekto įtraukimo į Ministrų Tarybos teisėkūros darbų sąrašą, o vienas svarbiausių akcentų susijęs būtent su techninių apžiūrų tvarkos griežtinimu.

    Nuotraukos per apžiūrą ir duomenys registre

    Esminė planuojama naujovė yra prievolė techninės apžiūros metu parengti transporto priemonės fotodokumentaciją. Tokios nuotraukos turėtų patvirtinti, kad automobilis ar motoroleris realiai buvo atvykęs į apžiūrą, o ne „praėjo“ procedūrą tik dokumentuose.

    Numatoma, kad fotodokumentacija būtų perduodama į centrinę transporto priemonių apskaitą, kad ją galėtų matyti teisėtą prieigą prie apžiūrų duomenų turinčios institucijos. Ministerija vertina, jog tai gali tapti viena priemonių, ribojančių atvejus, kai techninė apžiūra įforminama be faktinio transporto priemonės patikrinimo.

    „Projektas numatys taisyklių pakeitimus, įskaitant pareigą apžiūros metu parengti fotodokumentaciją, kuri patvirtintų transporto priemonės buvimą apžiūroje“, – teigė ministerijos atstovai.

    Kodėl schema patraukli Neapolyje?

    Schema ypač paplitusi ten, kur draudimas brangiausias. Skaičiuota, kad vien Neapolio regione tokių transporto priemonių gali būti apie 35 000, o sutaupymas draudimui tampa pagrindine paskata ieškoti tarpininkų ir registruoti transportą užsienyje.

    Lenkijos draudikų rinkos atstovai yra viešai įspėję, kad tokie piktnaudžiavimai ilgainiui kelia bendras sistemos sąnaudas. Tai reiškia, kad didesnė rizika ir nuostoliai gali atsispindėti kainodaroje, o dalį naštos netiesiogiai gali pajusti sąžiningi vairuotojai.

    Techninės apžiūros pertvarka ir ES kryptis

    Platesnė techninių apžiūrų reforma Lenkijoje aptariama jau ne pirmus metus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra įkainių peržiūra, griežtesnės sankcijos už pradelstas apžiūras ir sprendimai, mažinantys galimybę formaliai „sutvarkyti“ dokumentus be realios patikros.

    Pokyčių fone diskutuojama ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos Komisija yra pateikusi idėjų, kaip modernizuoti techninių patikrų sistemą, daugiau dėmesio skiriant eismo saugai ir šiuolaikinių pagalbinių sistemų būklei, o dalis iniciatyvų susijusios ir su skirtingų šalių procedūrų suderinamumu.

  • Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sparčiai daugėja žmonių, kurių grynasis turtas viršija 25,7 mln. eurų. Naujausia „Knight Frank“ Wealth Report 2026 apžvalga rodo, kad per pastaruosius penkerius metus itin turtingųjų gretos žemyne išaugo 26 proc., o tai reiškia dar 37 428 naujus šio klubo narius.

    Pasauliniu mastu tokių asmenų yra daugiau kaip 710 000, o beveik ketvirtadalis, 25,8 proc., gyvena Europoje. Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais Europoje buvo 146 525 itin turtingi asmenys, o 2026 metais jų skaičius pasiekė 183 953.

    Vokietija dominuoja pagal skaičių

    Daugiausia itin turtingų žmonių Europoje sutelkta Vokietijoje – 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija su 21 528, o daugiau nei 20 000 ribą peržengia tik šios trys valstybės.

    Toliau sąraše – Šveicarija su 17 692 ir Italija su 15 433. Ispanijoje skaičiuojama 9 186 itin turtingi asmenys, Švedijoje – 6 845, Nyderlanduose – 5 077, o Lenkijoje – 3 017.

    Pagal absoliutų prieaugį per 2021–2026 metų laikotarpį vėl pirmauja Vokietija, pridėjusi 9 273 naujus itin turtingus gyventojus. Pastebimai augo ir Šveicarijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės rodikliai, o keturženklį prieaugį fiksavo Italija, Ispanija, Turkija ir Lenkija.

    Kur augimas didžiausias procentais?

    Tačiau procentinis šuolis ryškiausias ne didžiausiose ekonomikose. Ataskaitoje teigiama, kad Lenkijoje itin turtingųjų skaičius per penkerius metus šoktelėjo 109 proc., Turkijoje – 94 proc., Rumunijoje – 93 proc., o Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje augimas siekė bent 50 proc.

    Toks vaizdas dažnai susijęs su žemesne pradine baze: kai itin turtingųjų iš pradžių buvo mažiau, net ir santykinai nedidelis naujų narių skaičius procentais atrodo įspūdingai. Vis dėlto tai signalizuoja ir apie spartesnį kapitalo kaupimą, verslų brendimą bei augančią investicijų grąžą dalyje regiono rinkų.

    „Europa taip pat išsiskiria: Švedija, Rumunija ir Graikija fiksuoja tvirtą augimą. Turto žemėlapis plečiasi geografiškai, net jei jis toliau koncentruojasi keliuose pasaulio centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Turtas tampa vis mobilesnis

    „Knight Frank“ tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didėjant mokesčių ir reguliavimo spaudimui, turtingi asmenys vis dažniau planuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas. Praktikoje tai reiškia ne tik nekilnojamojo turto ar investicijų diversifikavimą, bet ir aktyvesnį šeimos biurų vaidmenį valdant mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    Pasauliniame kontekste Jungtinės Valstijos išlieka aiški lyderė pagal itin turtingųjų skaičių – jų ten 387 422. Vis dėlto ataskaita pabrėžia, kad stiprėja ir kitos kryptys, ypač sparčiau bręstančios ekonomikos, kurios keičia globalų turto pasiskirstymo žemėlapį.

  • „Unibep“ taikosi į branduolinės energetikos projektus Choczewyje: planuoja iki 230 mln. eurų apyvartą per metus

    Lenkijos statybų grupė „Unibep“ praneša matanti vietą savo portfelyje su branduoline energetika susijusiuose projektuose Choczewyje, kur planuojama pirmoji šalies atominė elektrinė. Bendrovės valdybos narė Ewelina Karp-Kręglicka teigia, kad įmonė galėtų veikti kaip rangovas ir tiekimo grandinės partneris, pasitelkdamas patirtį energetikoje, pramonėje ir infrastruktūroje.

    Pasak jos, bendrovė siekia, kad energetikos segmentas kasmet generuotų apie 1 mlrd. zlotų apyvartą, tai yra maždaug 230 mln. eurų. Šis tikslas atspindi kryptį, kuria pastaruoju metu juda dalis regiono statybų rinkos: didesnės vertės ir ilgesnio ciklo projektai energetikoje dažnai užtikrina stabilesnį darbų srautą nei gyvenamoji statyba.

    Energetika tapo maržų varikliu

    „Unibep“ akcentuoja, kad energetikos statyba pernai tapo svarbiu pelningumo šaltiniu. Bendrovės pateikiamuose 2025 metų rezultatų komentaruose nurodoma, kad energetikos segmento pajamos šoktelėjo 68 proc., o bendrasis pelningumas išaugo iki 9,6 proc., kai anksčiau siekė 0,6 proc.

    Užsakymų portfelis energetikoje, įmonės skaičiavimu, jau sudaro apie 900 mln. zlotų, arba maždaug 210 mln. eurų. Toks portfelis rodo, kad bendrovė siekia didinti dalį projektuose, kuriuose svarbus ne tik darbų mastas, bet ir techninė kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome aštuonias dideles investicijas energetikoje. Turime planų energetikoje perdirbti 1 mlrd. zlotų per metus“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ką „Unibep“ galėtų daryti Choczewyje

    Bendrovės atstovė pabrėžia, kad branduolinės energetikos projektai rangovams patrauklūs dėl ilgo planavimo horizonto ir paprastai aiškesnio finansavimo modelio. Praktikoje tai reiškia ne vien pačios elektrinės statybas, bet ir didelį kiekį lydinčios infrastruktūros: kelių, inžinerinių tinklų, gamybinių ir sandėliavimo erdvių, darbuotojų bazės, logistikos sprendimų.

    „Ši investicija rangovų rinkai įdomi, nes užtikrina ilgalaikiškumą ir stabilų finansavimą. Matai „Unibep“ kaip vykdomąjį partnerį ir tiekimo grandinės dalyvį“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į „Unibep“ grupės modulinių statinių įmonę „Unihouse“. Pasak E. Karp-Kręglickos, būtent moduliniai sprendimai galėtų būti panaudoti ankstyvame etape, kai reikia greitai sukurti laikiną gyvenamąją ir administracinę infrastruktūrą būsimiems statybų darbuotojams.

    Tokie laikini miesteliai, dažnai kuriami iš konteinerinių ar modulių tipo pastatų, yra įprasta didelių energetikos ir infrastruktūros projektų dalis. Jie leidžia sutrumpinti pasirengimo laiką, greičiau pradėti darbus ir geriau valdyti darbuotojų apgyvendinimą regionuose, kur nuomos pasiūla ribota.

    Vietinės vertės kriterijai: svarbi ne tik taisyklė, bet ir įgyvendinimas

    Interviu metu E. Karp-Kręglicka pasisakė ir apie vadinamąjį local content, tai yra vietinės vertės, kriterijų taikymą viešuosiuose ir strategiškai svarbiuose projektuose. Jos teigimu, vien kriterijų apibrėžimas dar negarantuoja rezultato, jei jie nebus aiškiai perkelti į konkursų sąlygas ir rangos sutartis.

    „Kriterijai apibrėžti tikrai gerai. Klausimas, kaip jie bus įvesti į kontraktus, nes viena yra kriterijus nustatyti, o kita yra juos įgyvendinti“, – sakė ji.

    Bendrovės vertinimu, vietinės vertės reikalavimai galėtų veikti kaip ne kainos kriterijai, kurie konkurse papildomai vertina tiekimo grandinės struktūrą, vietinių subrangovų įtraukimą ar tam tikrų darbų atlikimą šalyje. Tokia praktika Europoje taikoma vis dažniau, tačiau jos sėkmė priklauso nuo to, ar kriterijai išmatuojami ir ar vėliau realiai tikrinami vykdant sutartį.

  • Lenkija išlieka patraukli investicijoms: sandėlių rinka keičiasi, o DI verčia rinktis efektyvumą

    Investicijų trauka neslopsta

    Lenkija ir toliau išlieka viena patraukliausių krypčių logistikos ir gamybos investicijoms Vidurio Europoje, tačiau sandėlių rinka pereina į kitą etapą. Plėtotojai vis dažniau kalba ne apie rekordinius kvadratinių metrų skaičius, o apie tai, kaip prisitaikyti prie lėtesnės paklausos, didesnių kaštų ir griežtėjančių energinio efektyvumo reikalavimų.

    Vienas ryškesnių signalų yra CTP grupės plėtros tempas Lenkijoje. Įmonė, veikianti 11 Europos šalių ir valdanti daugiau nei 14 mln. kvadratinių metrų nuomojamo ploto portfelį, 2025 metais Lenkijoje peržengė 1 mln. kvadratinių metrų ribą ir siekia iki 2026 metų priartėti prie 1,5 mln. kvadratinių metrų.

    „Norime nuosekliai didinti savo dalį naujai pasirašomose nuomos sutartyse ir tapti pirmu pasirinkimu nuomininkams“, – sakė CTP Polska vadovas Piotras Flugelis.

    Nuo plėtros prie komercinimo

    Pastaraisiais metais daug projektų buvo vystomi sparčiai, dalis jų statyta spekuliaciniu principu, kai nuomos sutartys pasirašomos jau vystymo metu. Toks modelis leidžia greičiau pasiūlyti rinkai plotą, tačiau didina spaudimą komercinimui, kai ekonomika lėtėja, o įmonės atidžiau skaičiuoja logistikos biudžetus.

    CTP plėtrą koncentruoja ne tik didžiuosiuose regioniniuose mazguose, bet ir prie didmiesčių, kur auga mažesnių, kelių šimtų kvadratinių metrų, patalpų poreikis. Šis segmentas dažnai siejamas su vadinamąja miesto logistika, kai įmonėms svarbu būti arčiau vartotojo ir darbuotojų, o ne vien prie magistralių.

    Energija ir technologijos keičia žaidimo taisykles

    Sandėlių ir gamybos pastatų konkurencingumą vis dažniau lemia ne vien vieta ar nuomos kaina, bet ir energijos infrastruktūra. Didelės galios elektros įvadai tampa kritiniu kriterijumi, ypač įmonėms, kurios diegia automatizuotas linijas, robotizaciją ar plečia gamybą.

    Kartu auga reikalavimai pačių pastatų techninėms savybėms: geresnei izoliacijai, efektyvesniam šildymui, natūralaus apšvietimo sprendimams, didesniam grindų atsparumui. Plėtotojai vis dažniau investuoja daugiau pradiniame etape, kad pastatai vėliau nereikalautų brangių rekonstrukcijų ir neprarastų vertės dėl neatitikimo nuomininkų poreikiams.

    DI ir automatizacija keičia ir pačios paklausos logiką. Įmonės, pasitelkdamos duomenų analizę, tiksliau planuoja atsargas, srautus ir sandėliavimo schemas, todėl dažniau renkasi mažesnį plotą, bet didesnį efektyvumą. Dėl to sandėlių rinkos augimas gali tapti mažiau tolygus nei anksčiau, kai plėtra buvo paremta mastu ir atsargų kaupimu.

    Vartojimo pokyčiai persikelia į sandėlius

    Nuomininkų profilyje ryškėja sektoriai, kurie sparčiau auga net ir neapibrėžtesnėje ekonominėje aplinkoje. Tarp jų dažnai minimi grožio produktų, farmacijos, maisto papildų bei su augintiniais susiję produktai ir paslaugos, kurių paklausa Lenkijoje pastaraisiais metais stiprėjo.

    Kita tendencija yra logistikos konsolidacija: tarptautinės įmonės mažina sandėlių skaičių, telkdamos operacijas keliuose didesniuose centruose skirtingose šalyse. Tai gali reikšti daugiau didelių, techniškai pažangių objektų, bet mažiau smulkių, dubliuojančių sandėlių, kurie anksčiau buvo kuriami dėl greito augimo ir atsargumo po tiekimo grandinių sutrikimų.

    Darbuotojų lūkesčiai keičia standartus

    Dar vienas pokytis, kurį vis aiškiau fiksuoja rinka, yra konkurencija dėl fizinių profesijų darbuotojų. Vien atlygis nebeužtikrina stabilumo, todėl didesnę reikšmę įgauna darbo vietos komfortas, susisiekimas, galimybė pasinaudoti paslaugomis šalia darbo, taip pat pastato mikroklimatas ir infrastruktūra.

    Plėtotojai į tai reaguoja kurdami bendras erdves, papildomas paslaugas ir geresnę aplinką, kuri mažina darbuotojų kaitą. Tokie sprendimai ne visuomet tiesiogiai didina nuomos pajamas, tačiau tampa argumentu nuomininkams, kurie skaičiuoja ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir personalo pritraukimo bei išlaikymo sąnaudas.

    Lenkijos sandėlių rinka išlieka patraukli investuotojams, tačiau dinamika keičiasi: augimą vis dažniau lems ne pastatytas plotas, o energijos prieinamumas, technologinis pasirengimas ir gebėjimas pasiūlyti efektyvesnį, lankstesnį sprendimą nuomininkui.