Tag: Lenkijos geležinkeliai

  • Lenkijoje – mašinistų protestas: traukiniai per pervažas lėtės iki 20 km/h, vėlavimai augs

    Kas vyksta Lenkijos geležinkeliuose?

    Lenkijoje skelbiama apie visos šalies masto mašinistų protestą, kuris gali smarkiai paveikti keleivinių traukinių punktualumą. Protesto esmė – per geležinkelio ir kelių sankirtas traukinius vesti gerokai lėčiau, iki 20 km/h, todėl grafikai gali byrėti visoje geležinkelių tinkle.

    Apie planuojamą akciją po susitikimo Varšuvoje su infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku pranešė mašinistus vienijančios profesinės sąjungos vadovas Leszekas Miętekas. Pasak jo, protestas turi atkreipti dėmesį į saugumo problemas ir sprendimų stoką, ypač po pastarojo meto incidentų geležinkelių pervažose.

    Protesto trukmė ir galimas poveikis

    Protestas numatytas penktadienį ir, kaip skelbta, turėtų trukti visą dieną, tačiau profsąjungos lyderis ketina siūlyti jį sutrumpinti. Jis planuoja kreiptis į nacionalinę tarybą, kad akcija baigtųsi vidurdienį, taip sumažinant riziką, jog keleiviai liks įstrigę kelionėse iki vėlaus vakaro.

    Mašinistai pabrėžia, kad tai nėra spontaniškas streikas, o veiksmai, paremti darbo teisės nuostatomis ir saugaus eismo reikalavimais. Lenkijoje dirba apie 14 000 mašinistų, o organizatoriai akcentuoja, kad raginimas taikomas ne tik profesinės sąjungos nariams.

    Ką sako PKP ir ką daryti keleiviams?

    Infrastruktūros valdytoja PKP PLK įspėja, kad lėtesnis važiavimas per pervažas gali sukelti didelius vėlavimus ne tik vietiniuose, bet ir tolimųjų reisų maršrutuose, o poveikis gali persikelti ir į kitą dieną. Bendrovė teigia vertinanti situaciją ir neatmeta teisinių pasekmių tiems, kurie, jos vertinimu, galėtų destabilizuoti eismą nacionaliniame tinkle.

    PKP Intercity savo ruožtu skelbia, kad traukinių atšaukti neplanuoja, tačiau pripažįsta, jog kai kuriose atkarpose vėlavimai gali būti labai dideli. Kaip viena iš rizikingesnių krypčių minima linija Krokuva–Zakopanė, kur dalis reisų gali būti trumpinami iki Krokuvos, o toliau keleiviai būtų vežami pakaitiniu transportu.

    „Protestą siūlysime baigti 12 valandą, kad keleiviai dar turėtų realią galimybę tą pačią dieną grįžti namo pagal planą“, – sakė Leszekas Miętekas.

    „Neplanuojame atšaukti traukinių, tačiau kai kur vėlavimai gali būti labai dideli, todėl dalyje maršrutų numatome pakaitinį vežimą“, – sakė PKP Intercity vadovas Janas Malinowskis.

    Keleiviams rekomenduojama prieš kelionę ir jos metu nuolat tikrinti aktualius išvykimo bei atvykimo laikus, nes net nedidelis greičio ribojimas per didelį pervažų skaičių gali greitai virsti valandų trukmės vėlavimais. PKP Intercity taip pat nurodo, kad kelionės atsisakantiems keleiviams gali būti taikomos lankstesnės bilietų grąžinimo sąlygos.

  • Investicijų bumas Lenkijos geležinkeliuose: 12,7 mlrd. eurų yra, bet užsakymai stringa dėl procedūrų

    Milijardai geležinkeliui jau suplanuoti

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūra įžengė į spartesnį investicijų etapą, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa ne vien finansavimas. Valstybinė bendrovė PKP PLK skelbia, kad pagal jau pasirašytas sutartis ir vykstančius konkursus su užtikrintu finansavimu dar liko išleisti apie 12,7 mlrd. eurų.

    Ši suma reikšmingai didesnė nei prieš kelerius metus, todėl rangos rinka tikisi stabilesnio užsakymų portfelio ir aiškesnių žaidimo taisyklių. Vis dėlto rangovai ir užsakovai vis dažniau kalba apie riziką, kad projektų apimtys ims kauptis vienu metu, o procedūros ir pajėgumai nebespės.

    Pinigai yra, bet trūksta pajėgumų

    PKP PLK vadovybė pabrėžia, kad augant investicijų mastui aiškiai matosi siaurieji ruožai rangos pusėje, ypač signalizacijos, eismo valdymo ir kontaktinio tinklo darbuose. Kai kuriuose konkursuose, net ir dėl palyginti nedidelių sprendimų, pasiūlymų apskritai negaunama arba rangovai darbų imtis galėtų tik po kelerių metų.

    Didelę įtampą kelia ir tai, kad infrastruktūros darbai reikalauja specializuotos technikos, kuri užsakoma iš anksto ir kainuoja dešimtis milijonų. Įmonės pabrėžia, kad be kelių metų į priekį matomo projektų „vamzdyno“ sudėtinga planuoti įrangos atnaujinimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

    Procedūros ir ginčai lėtina konkursus

    Rangovai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų susijusi su administraciniais terminais, derinimais ir skundais pirkimuose. Kai sutartys pasirašomos tik metų viduryje ar pabaigoje, realus darbų langas sutrumpėja, o terminai tampa įtempti tiek užsakovui, tiek vykdytojams.

    Diskutuojama ir apie viešųjų pirkimų sistemos korekcijas, kad skundai būtų naudojami spręsti esminius klausimus, o ne vilkinti konkursus. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be spartesnio ginčų nagrinėjimo investicijų programa gali prarasti tempą net ir esant pinigams.

    Ar padės specialus įstatymas?

    Lenkijos Vyriausybė ruošia specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti strateginių infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą. Numatomos trumpesnės procedūros, aiškesni terminai institucijoms ir prioritetinis svarstymas, į vieną paketą įtraukiant skirtingų sektorių projektus, tarp jų ir geležinkelių.

    Vis dėlto dalis sektoriaus atstovų perspėja, kad vienas bendras sprendimas gali neatsižvelgti į konkrečių sričių specifiką. Ypač jautri vieta išlieka poveikio aplinkai vertinimai: praktikoje daugiausia laiko užima ne „eilė“, o konsultacijos, alternatyvų analizė, protestai ir apskundimai.

    „Matome, kad siaurieji ruožai rangos pusėje ryškėja, ypač eismo valdymo sistemų ir kontaktinio tinklo darbuose“, – sakė PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis.

    Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: geležinkelių investicijų banga gali tapti pagrindiniu infrastruktūros varikliu artimiausiais metais, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks vienu metu sustiprinti tiek rangos pajėgumus, tiek administracinių sprendimų greitį. Priešingu atveju net užtikrintas finansavimas negarantos sklandaus projektų įgyvendinimo.

  • Lenkijos geležinkeliai prieš naują etapą: 2027 metais ruošiamas vienas didžiausių konkursų Europoje

    KPO finišas ir ką pavyko padaryti

    Lenkija artėja prie dabartinio Europos Sąjungos finansavimo ciklo pabaigos, o geležinkelių sektoriuje užbaigiami svarbūs atsiskaitymai už lėšas, skirtas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Transporto projektus koordinuojanti Transporto ES projektų centras (CUPT) tikina, kad infrastruktūros valdytojas PKP Polskie Linie Kolejowe pasiekė numatytus rodiklius.

    Pagal KPO geležinkelių dalį Lenkijoje sutvarkyta daugiau kaip 500 kilometrų linijų, o techniniai protokolai, patvirtinantys darbų pabaigą, jau pateikti CUPT. Kartu atsiskaityta ir už vadinamąsias taškines investicijas, skirtas pralaidumo didinimui, pervažų saugai ir „butelio kakliukų“ mažinimui.

    Ne mažiau reikšminga ir riedmenų kryptis: CUPT teigimu, regioniniai vežėjai bei PKP Intercity pateikė priėmimo dokumentus už užsakytus traukinių sąstatus. Iš viso KPO lėšomis Lenkijoje pagaminta ir modernizuota daugiau kaip 400 vagonų, lokomotyvų ir elektrinių ar dyzelinių traukinių sąstatų, iš jų 99 skirti regioniniams maršrutams.

    Naujas ES biudžeto ciklas: mažiau paramos, daugiau savo lėšų

    Artėjant 2028–2034 metų ES biudžeto perspektyvai, geležinkelių rinka ruošiasi kitokiai finansavimo realybei. CUPT atstovai akcentuoja, kad transportas išliks prioritetu, tačiau tikėtina, jog paramos intensyvumas mažės, o gavėjams teks užtikrinti didesnį nuosavą indėlį.

    Praktikoje tai reikštų, kad infrastruktūros modernizavimas, naujų linijų statyba ir riedmenų pirkimas gali būti remiami mažesne dalimi nei anksčiau. Skirtingiems regionams gali būti taikomi nevienodi finansavimo lygiai, todėl projektų rengėjams svarbiausiu veiksniu taps finansinio tvarumo įrodymas ir aiškus investicijų atsiperkamumo pagrindimas.

    Naujame cikle greta įprastų geležinkelių projektų vis daugiau dėmesio gali tekti ir dvejopo panaudojimo infrastruktūrai, siejamai su saugumu ir mobilumu. Tai gali apimti ne tik geležinkelius ar kelius, bet ir logistikos grandines uostuose bei oro uostuose.

    Po 2030 metų keisis tolimųjų reisų vežimo modelis

    Didžiausias pokytis laukia po 2030 metų, kai baigsis dabartinė PSC sutartis su PKP Intercity dėl tolimųjų reisų vežimo. PSC modelis reiškia, kad valstybė kompensuoja visuomenei svarbių maršrutų vykdymą, kai jie nėra pakankamai pelningi komercinėmis sąlygomis.

    Lenkijoje didžioji dalis keleivių vežimo geležinkeliais vykdoma su parama: minima, kad dotuojama apie 90 proc. maršrutų. Tai atsispindi ir bilietų kainodaroje, nes dalis reisų išlaikoma dėl viešojo intereso, o ne vien dėl rinkos paklausos.

    Pasak CUPT, būtent todėl planuojamas konkursas turės tiesioginę įtaką ir rinkos struktūrai, ir keleiviams. Nuo jo sąlygų priklausys, kokie operatoriai veiks rinkoje, kokiais standartais bus apibrėžta paslaugų kokybė, punktualumas, riedmenų reikalavimai bei bilietų integracija.

    „Šis konkursas bus vienas didžiausių Europos geležinkelių rinkoje“, – sakė CUPT direktoriaus pavaduotoja Sylwia Cieślak-Wilk.

    Skelbiama, kad konkursas turėtų būti paskelbtas 2027 metais, o dar anksčiau planuojama viešai pranešti apie ketinimą jį rengti. CUPT kartu su atsakinga ministerija rengia transporto planą, konsultuojasi su vežėjais ir ruošia PSC sutarties nuostatas, kurios taps pagrindu būsimiems tolimųjų reisų operatoriams.

  • Nauja stotis Centrinėje magistralėje: Biala Rawska gaus tiesioginį susisiekimą iki 2028 metų

    Lenkijoje pradėta naujos geležinkelio stoties Biala Rawska statyba Centrinėje magistralėje, kuri yra viena svarbiausių šalies keleivinių ir krovinių linijų. Projektas turėtų sustiprinti susisiekimą tarp Varšuvos krypties ir pietinių regionų, taip pat sumažinti transporto atskirtį vietos gyventojams.

    Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos investicijos vertė siekia apie 34 000 000 eurų (bruto). Statybų rangovas jau ruošia teritoriją pirmojo iš dviejų naujų bėgių įrengimui, o vėliau numatyta įrengti iešmus, kad nauji keliai būtų integruoti į esamą liniją.

    Ką pakeis nauja stotis?

    Numatyta pastatyti stotį su dviem 400 metrų ilgio vienpusiais peronais, kurie bus įrengiami prie naujų bėgių. Infrastruktūra projektuojama taip, kad ja galėtų patogiai naudotis riboto judumo žmonės, o peronuose planuojamos stoginės, apšvietimas, garsinė sistema ir dinaminė keleivių informacija.

    Lenkijos infrastruktūros ministerija akcentuoja, kad tai reikšmingas žingsnis regionui, kuris iki šiol neturėjo tiesioginės prieigos prie geležinkelio. „Stoties statyba Biala Rawska yra svarbus žingsnis mažinant transporto atskirtį ir impulsas regiono ekonominei plėtrai“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.

    Darbuose numatyti ir viadukai

    Projektas apima pėsčiųjų ir dviračių viaduko statybą, kad patekti į peronus būtų saugu ir patogu. Taip pat planuojami privažiavimo keliai, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės bei sprendimai, palengvinantys persėdimą tarp kelių transporto ir traukinių.

    Be to, numatyti darbai prie kelio viaduko regioniniame kelyje, kad po juo būtų galima nutiesti du papildomus magistralės bėgius. Skelbiama, kad statybos neturėtų paveikti dabartinių traukinių tvarkaraščių.

    Kada planuojama pabaiga?

    Rangovu pasirinkta bendrovė „PORR“, o darbų pabaiga planuojama 2027 ir 2028 metų sandūroje. Tikimasi, kad užbaigus projektą stotis taps nauju regiono susisiekimo tašku ir suteiks daugiau galimybių kasdienėms kelionėms į didesnius miestus.

  • Lenkiją vėl kaitina karščiai: „PKP Intercity“ skelbia planą ir leidžia nemokamai grąžinti bilietus

    Lenkiją vėl kaitina karščiai: „PKP Intercity“ skelbia planą ir leidžia nemokamai grąžinti bilietus

    Karščio banga ir rizika geležinkeliams

    Lenkijoje prognozuojama maždaug savaitę truksianti karščio banga, o tai gali sukelti trikdžių kelionėms traukiniais. Aukšta temperatūra didina techninių gedimų tikimybę, o keleiviams tai reiškia vėlavimus, maršrutų korekcijas ar retais atvejais reisų atšaukimus.

    Geležinkelių sektoriui tokios sąlygos pavojingos dėl infrastruktūros ir riedmenų apkrovų: labiau kaista bėgiai, sunkiau dirba lokomotyvų ir vagonų aušinimo sistemos, dažnėja elektros tiekimo bei signalizacijos sutrikimų rizika. Įtakos turi ir bendras tinklo apkrovimas, kai gedimas vienoje atkarpoje greitai persiduoda visam tvarkaraščiui.

    „PKP Intercity“ priemonės keleiviams

    Valstybinis vežėjas „PKP Intercity“ pranešė, kad pasirengė sudėtingoms oro sąlygoms ir sieks sumažinti nepatogumus. Bendrovė teigia, kad jos traukiniuose veikia kondicionavimo sistemos, kurios turėtų palengvinti kelionę per didžiausią kaitrą.

    Taip pat numatyta papildomai aprūpinti sąstatus vandeniu, kurį keleiviai galės gauti kelionės metu be papildomo mokesčio. Praktikoje tai dažniausiai taikoma ilgesniuose reisuose ir didesnio keleivių srauto kryptimis, kur karštis ypač juntamas.

    Vežėjas pripažįsta, kad sutrikimų visiškai išvengti gali nepavykti, todėl budėjimui paruoštos papildomos dyzelinės traukos lokomotyvų pajėgos. Jos gali būti pasitelktos, jei dėl gedimų ar elektros tiekimo problemų reikėtų operatyviai pakeisti trauką ir palaikyti eismą.

    Nemokamas bilietų grąžinimas ir rekomendacijos

    „PKP Intercity“ atnaujina nemokamo bilietų atsisakymo galimybę kelionėms nuo 2026 metų liepos 30 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 9 dienos. Nemokamai grąžinami bilietai, įsigyti ne vėliau kaip 2026 metų liepos 29 dieną, tiek vietiniams, tiek tarptautiniams maršrutams.

    Pasak vežėjo, ši taisyklė taikoma visų tipų bilietams, įskaitant specialius pasiūlymus. Grąžinimą galima atlikti bilietų kasose, vežėjo programėlėje arba per e. bilietų sistemą.

    Karščio piko metu, dažniausiai po pietų, keleiviams rekomenduojama įvertinti savo savijautą ir, jei įmanoma, planuoti keliones vėsesniu paros metu. Vežėjas ypač ragina atidžiau planuoti vyresnio amžiaus žmonėms ir keliaujantiems su vaikais, nes ilgesnis buvimas karštyje gali pabloginti savijautą net ir kondicionuojamose patalpose.

    Be to, „PKP Intercity“ nurodo, kad trikdžių atveju gali būti taikomas laikinas kitų šalies vežėjų bilietų pripažinimas, kad keleiviai galėtų lengviau tęsti kelionę alternatyviais reisais. Keleiviams patariama sekti oficialius pranešimus realiu laiku, nes tvarkaraščiai karščių metu gali keistis greitai.

  • Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ pranešė per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekusi naują keleivių skaičiaus rekordą. Nuo sausio pradžios iki birželio pabaigos įmonės traukiniais keliavo 44,7 mln. žmonių.

    Įmonės duomenimis, šis rezultatas yra 11 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Palyginti su 2024 metais, augimas siekia 21 proc., o lyginant su 2023 metais – net 45 proc.

    Augantys srautai rodo pasikeitusius kelionių įpročius ir didesnį pasitikėjimą geležinkeliais, ypač maršrutuose tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokias tendencijas patvirtina ir viešai skelbiami Lenkijos geležinkelių rinkos rodikliai, kuriuose pastaraisiais metais fiksuojamas nuoseklus keleivių grįžimas į traukinius.

    Didžiausias pikas – gegužę

    Didžiausio keleivių skaičiaus mėnesiu tapo gegužė, kai „PKP Intercity“ pervežė 8,4 mln. keleivių. Rekordinė diena pirmajame pusmetyje buvo birželio 7 dieną, kai traukiniais vyko 346 000 žmonių.

    Vidutiniškai per dieną bendrovės reisais keliavo beveik 247 000 keleivių. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa išlieka aukšta ne tik vasaros atostogų metu, bet ir pavasarį, kai intensyvėja verslo ir savaitgalinės kelionės.

    Daugėja keliaujančių su nuolaidomis

    „PKP Intercity“ atkreipia dėmesį, kad auga ir kelionių su lengvatomis dalis. Per pusmetį vaikai ir jaunimas sudarė apie 5 mln. kelionių, o senjorai – 2,5 mln.

    Tai siejama ne tik su kainų jautrumu, bet ir su patogesniu susisiekimu, tankesniais tvarkaraščiais bei nuosekliai plečiamu bilietų pardavimo kanalų pasirinkimu. Vežėjai Europoje taip pat vis dažniau akcentuoja, kad lengvatų politika ir patrauklūs pasiūlymai gali reikšmingai didinti srautus ne piko metu.

    Prognozė metams – 96 mln. keleivių

    Šiais metais „PKP Intercity“ vasaros sezono metu vykdo rekordinį reisų skaičių – iki 560 susisiekimų per dieną, tai yra 46 daugiau nei prieš metus. Bendrovė prognozuoja, kad per visus metus galėtų pervežti apie 96 mln. keleivių.

    Tokį tikslą sustiprina ir sezoniškumas: antra metų pusė, ypač liepa ir rugpjūtis, paprastai pasižymi didesniais srautais. Praėjusiais metais įmonė metus užbaigė su 89,2 mln. keleivių, todėl dabartinis tempas leidžia tikėtis dar vieno rekordo.

  • Lenkijos Beskidų kalnuose nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys: dalis vagonų įkrito į Poprado upę

    Lenkijos pietuose, Beskidų Sondiecio kalnuose, nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys. Vietos valdžios teigimu, dalis vagonų nuriedėjo į Poprado upę, o geležinkelio ruožas laikinai tapo nepravažiuojamas.

    Incidentas įvyko linijoje, jungiančioje Nowy Sącz ir Krynica-Zdrój kryptį. Skelbiama, kad nuo bėgių nuvažiavo šeši tušti vagonai, o į įvykio vietą išsiųstos Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą prižiūrinčios tarnybos.

    Dėl avarijos keleiviams šiame ruože organizuotas pakaitinis susisiekimas autobusais. Vežėjai ragina sekti operatyvią informaciją apie reisų pasikeitimus ir galimus vėlavimus stotyse bei oficialiuose keleivių informavimo kanaluose.

    Piwniczna-Zdrój meras Tomasz Michałowski socialiniuose tinkluose pranešė, kad vagonai atsidūrė Poprado upės vagoje, todėl artimiausiomis valandomis eismas į abi puses gali būti sustabdytas. Tarnybos tuo metu vertina situaciją ir planuoja, kaip saugiai pašalinti vagonus bei atstatyti bėgių infrastruktūrą.

    Kol kas nepranešama apie nukentėjusius asmenis, o tikslios avarijos priežastys dar nustatinėjamos. Paprastai tokiais atvejais vertinama bėgių būklė, galimi kelio deformacijos veiksniai, riedmenų techninė būklė ir eismo organizavimo aplinkybės, tačiau oficialių išvadų dar nėra.

    Geležinkelių specialistai pabrėžia, kad net ir tuščių vagonų nuvažiavimas nuo bėgių gali sukelti ilgalaikių trikdžių, jei pažeidžiami bėgiai, pabėgiai ar kontaktinio tinklo įranga. Be to, vagonams patekus į upę, darbai dažnai sudėtingėja dėl privažiavimo, aplinkosauginių reikalavimų ir būtinybės užtikrinti saugą gelbėjimo bei remonto metu.

    Apie linijos atnaujinimo terminus kol kas neskelbiama. Atsakingos tarnybos praneš, kai bus aišku, kiek laiko užtruks avarijos padarinių likvidavimas ir kada traukiniai galės vėl važiuoti įprastu grafiku.

  • Teismas užbaigė ginčą dėl PKP Intercity konkursо: „Alstom“ kelias į 42 dviaukščius traukinius atvertas

    Lenkijoje teismas atmetė „Stadler Polska“ skundą dėl PKP Intercity konkurso, kuriuo siekiama įsigyti dviaukščius elektrinius traukinių sąstatus. Sprendimas patvirtino, kad pirkimas buvo vykdomas laikantis teisės aktų, pranešė vežėjas.

    Ginčas kilo po to, kai PKP Intercity laimėtoju pasirinko „Alstom Polska“ pasiūlymą. Konkursas laikomas vienu didžiausių vežėjo istorijoje, nes apima ne tik naujų traukinių tiekimą, bet ir ilgalaikę jų priežiūrą.

    Kas perkama ir kiek tai kainuos

    Pagrindinis užsakymas apima 42 dviaukščius elektrinius traukinius su 30 metų techninės priežiūros laikotarpiu. Sutartyje numatyta ir pasirinkimo galimybė užsakymą išplėsti iki 72 sąstatų, jei vežėjas nuspręstų pasinaudoti papildomu pirkimu.

    Pagal viešintą informaciją „Alstom Polska“ už 42 traukinių tiekimą pasiūlė apie 955 000 000 eurų, o už priežiūrą – apie 652 000 000 eurų. „Stadler Polska“ pasiūlymas už pačius traukinius siekė apie 932 000 000 eurų, tačiau priežiūra būtų kainavusi apie 769 000 000 eurų, todėl bendrai tai buvo brangiau.

    Ką reiškia sprendimas keleiviams

    PKP Intercity teigia, kad dviaukščiai sąstatai turėtų padėti didinti vietų pasiūlą populiariausiuose maršrutuose. Skelbiama, kad vienas traukinys turės daugiau nei 500 sėdimų vietų, o sujungus du sąstatus piko metu būtų galima vežti daugiau nei 1 100 keleivių sėdint.

    Pasak vežėjo, bazinis užsakymas suteiktų apie 23 500 vietų, o pasinaudojus papildoma opcija atsirastų dar apie 40 000 vietų. Tokia plėtra siejama su augančiu keleivių srautu ir pastaraisiais metais dažnai viešai aptariamu bilietų prieinamumo klausimu.

    Techniniai parametrai ir kryptys

    Nurodoma, kad naujieji traukiniai bus pritaikyti važiuoti iki 200 kilometrų per valandą greičiu ir bus dvisistemiai, galintys dirbti tiek su 3 kV nuolatinės srovės, tiek su 25 kV kintamosios srovės elektrifikacija. Tai svarbu maršrutams, kuriuose planuojami skirtingi elektrifikacijos sprendimai, taip pat naujai infrastruktūrai ateityje.

    Vežėjas taip pat akcentuoja komforto ir prieinamumo standartus: kondicionavimą, belaidį internetą, tylos zoną, erdves šeimoms, vietas dviračiams ir visapusišką pritaikymą žmonėms su negalia.

    PKP Intercity yra didžiausias Lenkijos tarpmiestinių reisų operatorius, vykdantis susisiekimą tarp didžiųjų miestų ir kurortų, taip pat siūlantis tarptautinius maršrutus. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais pervežė 89 200 000 keleivių, o 2026 metais tikisi pasiekti 96 000 000.

  • Lenkijos „PKP Intercity“ traukiniai lėtėja: beveik pusė reisų vėluoja, paaiškėjo priežastis

    Lenkijos „PKP Intercity“ traukiniai lėtėja: beveik pusė reisų vėluoja, paaiškėjo priežastis

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ šią vasarą susiduria su punktualumo iššūkiais: beveik pusė kasdien vykdomų reisų fiksuoja vėlavimus. Situacija ypač juntama populiariausiu atostogų laikotarpiu, kai keleivių srautai didžiausi, o tvarkaraščiai – įtempti.

    Vėlavimų foną sustiprina rekordinė pasiūla: bendrovė kasdien paleidžia šimtus reisų, todėl net ir nedideli greičio ribojimai ar infrastruktūros trikdžiai greitai persiduoda visai sistemai. Dalis vėlavimų tenka pigesnėms IC ir TLK kategorijų paslaugoms, kuriose dažniau naudojami tam tikri vagonai su papildomais techniniais apribojimais.

    Kas lėmė greičio ribojimus

    Pagrindinė priežastis – techniniai apribojimai daliai vagonų važiuoklės mazgų, po kurių buvo nuspręsta sumažinti leistiną greitį. Po incidento, kai viename vagone trūko rato lankas, atlikus ekspertizes pasirinktam vagonų tipui nustatytas mažesnis maksimalus greitis.

    Šiuo metu dalis vagonų su konkretaus tipo važiuoklėmis gali važiuoti lėčiau nei įprasta, o tai tiesiogiai veikia kelionės laiką ir tvarkaraščių laikymąsi. Bendrovė nurodo, kad vien greičio sumažinimas, esant kelių šimtų kilometrų maršrutui, teoriškai kelionę pailgina tik keliomis minutėmis, tačiau praktikoje vėlavimai didėja, kai prisideda kiti eismo sutrikimai.

    Kodėl vėlavimai tapo masiniai

    Problemos mastą lemia ir tai, kad tokių vagonų bendrovės parke yra daug: kasdien į reisus išvažiuoja apie 1 650 vagonų, o daugiau nei 680 turi ribojimus lemiančius važiuoklės sprendimus. Dėl to suplanuoti sąstatus taip, kad lėtesni vagonai nepaveiktų viso traukinio grafiko, tampa sudėtinga.

    Vežėjas teigia koreguojantis sąstatų formavimą, kad viename traukinyje būtų kuo mažiau ribojimų turinčių vagonų, maišant juos su galinčiais važiuoti įprastu greičiu. Vis dėlto vasaros tvarkaraščio korekcija jau buvo įsigaliojusi, tad operatyviai perplanuoti visus reisus taip, kad vėlavimai išnyktų, praktiškai nebuvo įmanoma.

    Kaip „PKP Intercity“ planuoja spręsti problemą

    Ilgalaikė išeitis siejama su parko atnaujinimu ir modernizacija, tačiau tai užtruks. Naujų vagonų pristatymai vėluoja, o pirmųjų vienetų perdavimas planuojamas tik 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Tuo pat metu bendrovė ieško tarpinių sprendimų: įsigyja naudotus vagonus iš Vokietijos, pritaikytus iki 200 kilometrų per valandą greičiui, ir tikisi iki kitų metų pabaigos gauti apie 100 modernizuotų vienetų. Artimiausiu metu greičio ribojimų poveikis turėtų būti įvertintas rengiant kitus tvarkaraščius, kad realūs kelionės laikai labiau atitiktų keleivių lūkesčius.

  • Lenkijos geležinkeliai mušė rekordus: per gegužę – 41,4 mln keleivių, šoktelėjo ir kroviniai

    Lenkijos geležinkeliai mušė rekordus: per gegužę – 41,4 mln keleivių, šoktelėjo ir kroviniai

    Lenkijoje kelionės traukiniais gegužę pasiekė istorinį piką: per mėnesį geležinkeliais važiavo 41,4 mln keleivių. Tai – didžiausias kada nors fiksuotas vieno mėnesio rezultatas, rodo Lenkijos geležinkelių transporto reguliuotojo Urząd Transportu Kolejowego duomenys.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keleivių skaičius išaugo apie 4 mln, arba 10,6 proc. Reguliuotojas pažymi, kad augimas matomas ne tik tarpmiestiniuose, bet ir regioniniuose maršrutuose, kuriuose didelę paklausos dalį lemia kasdienės kelionės į darbą ir mokslus.

    Keleivių vežimo apimtį gerai iliustruoja ir keleivio kilometrais skaičiuojamas rodiklis: gegužę jis siekė beveik 2,9 mlrd. Tai yra 10,4 proc. daugiau nei prieš metus, o traukinių darbo apimtis išaugo iki beveik 20,1 mln traukinio kilometrų, arba 6,8 proc.

    Vis dėlto vidutinis vieno keleivio nuvažiuotas atstumas nežymiai sumažėjo iki kiek mažiau nei 69 kilometrų. Tai gali reikšti, kad augimą labiau tempė trumpesnės kelionės, įskaitant priemiesčių ir regioninį susisiekimą, o ne vien ilgi maršrutai tarp didžiųjų miestų.

    Lyginant su 2026 metų balandžiu, gegužė taip pat buvo stipresnė: traukiniais važiavo maždaug 2,6 mln daugiau žmonių, arba 6,7 proc. Per pirmuosius penkis 2026 metų mėnesius Lenkijos geležinkeliai iš viso pervežė 190,5 mln keleivių, tai yra beveik 9 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–gegužę.

    Augimą fiksavo ir krovinių vežimo geležinkeliais segmentas, kuriame teigiamas pokytis tęsėsi trečią mėnesį iš eilės. Gegužę krovininiai traukiniai Lenkijoje pervežė apie 19,1 mln tonų, tai yra daugiau nei 1 mln tonų daugiau nei prieš metus, o metinis augimas siekė 6,1 proc.

    Krovinių vežimo darbo apimtis išaugo iki beveik 5,2 mlrd tonkilometrių, arba 10,4 proc., o eksploatacinis darbas siekė 7,1 mln traukinio kilometrų, tai yra 8,6 proc. daugiau. Reguliuotojas atkreipia dėmesį, kad vidutinis vienos tonos krovinio gabenimo atstumas didėjo ir gegužę priartėjo prie 270 kilometrų.

    Per 2026 metų sausį–gegužę geležinkeliais Lenkijoje iš viso pervežta beveik 89 mln tonų krovinių. Tokie skaičiai rodo, kad geležinkelių rinka išlieka jautri ekonomikos ciklams, tačiau keleivių segmente išsilaiko tvari paklausa, paremta reguliariais reisais ir didėjančiu pasirinkimu vietoje kelionių automobiliu.