Tag: Lenkijos gynyba

  • SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    Didžiausias SAFE paketas ES

    Lenkija pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos programą SAFE, pagal kurią šaliai numatyta 43,7 mlrd. eurų. Dokumentus pasirašė Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos gynybos bei finansų ministerijų vadovai.

    Ši suma Lenkiją daro didžiausia SAFE lėšų gavėja visoje Europos Sąjungoje. Bendras programos dydis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – spartinti valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus.

    Kada tikimasi avanso?

    Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis Briuselyje pranešė, kad avanso pervedimo galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Pasak jo, formalūs reikalavimai jau įvykdyti, o likę sprendimai – administracinio lygmens.

    „Visi formalūs reikalavimai jau įvykdyti, todėl dabar tai tik sprendimų priėmimo klausimas, ir manome, kad artimiausiomis dienomis sulauksime tų 15 proc.“, – sakė Pawelas Zalewskis.

    Skelbiama, kad Europos Komisijos avansas sudarys apie 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 15 proc. nuo Lenkijai numatytos SAFE sumos ir turėtų tapti pirmuoju realiu pinigų srautu, leidžiančiu greičiau startuoti projektams.

    Kas bus finansuojama ir kas toliau?

    Lenkija nurodo, kad SAFE lėšos bus naudojamos tokioms kryptims kaip „Tarcza Wschód“ projektai, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimas. Šios sritys atitinka platesnę ES kryptį didinti gynybos parengtį ir sutrumpinti tiekimo grandines.

    Vyriausybė taip pat teigia, kad 89 proc. programos lėšų turėtų likti Lenkijos pramonėje ir ekonomikoje. Kartu pabrėžiama, kad iki gegužės pabaigos šalys dar galės vykdyti savarankiškus ginkluotės užsakymus SAFE rėmuose, o vėliau daugeliui pirkimų reikės partnerių iš kitų valstybių.

    Viceministras taip pat kalbėjo apie galimą SAFE tąsą naujame ES daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metų laikotarpiui. Tarp prioritetų įvardyta karinė mobilumo infrastruktūra, svarbi pajėgų tranzitui į Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis per Vokietiją.

    Be to, Zalewskis užsiminė apie galimybę atlaisvinti kompensacijas už Ukrainai perduotą ginkluotę pagal Europos taikos priemonę. Dėl Vengrijos blokados Lenkija, kaip nurodoma, nebuvo atgavusi apie 450 mln. eurų išlaidų, todėl sprendimai šioje srityje gali tapti papildomu finansiniu impulsu.

  • Lenkija artėja prie F-35 „Husarz“: 12-asis naikintuvas baigė bandymus, prasideda pristatymai

    Lenkija praneša žengusi dar vieną žingsnį link penktosios kartos naikintuvų F-35 įvedimo į rikiuotę. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas informavo, kad 12-asis Lenkijai skirtas F-35 jau baigė bandymus ant žemės ir ore.

    Pasak ministro, dar keturi orlaiviai yra baigiamojoje gamybos stadijoje, o vėliau jų lauks testų procedūros. Po jų naikintuvai turėtų būti parengti atskristi į Lenkiją ir papildyti 32-ąją taktinės aviacijos bazę Łaske.

    Kas žinoma apie pristatymų grafiką?

    Lenkija yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, kurie šalies kariuomenėje turi pavadinimą „Husarz“. Pirmoji eskadrilė, sudaryta iš 16 orlaivių, planuojama dislokuoti Łaske, kur aerodromas jau atliko sertifikavimo procedūras, reikalingas F-35 eksploatavimui.

    Kita 16 naikintuvų dalis numatyta 21-ajai taktinės aviacijos bazei Świdwine. Ši bazė siejama su anksčiau naudotais sovietinės kilmės Su-22, kurie pastaraisiais metais buvo nuosekliai išimami iš tarnybos.

    Mokymai JAV ir pasirengimas eksploatacijai

    Dar iki pirmųjų pristatymų Lenkijos pilotai ir technikai JAV dalyvauja F-35 mokymų programose. Skelbiama, kad dalis pilotų jau pasiekė instruktorių kvalifikacijos etapą, o mokymai apima ne tik skrydžius, bet ir modernių eksploatacijos bei logistinės paramos sistemų valdymą.

    Kartu rengiami ir techniniai specialistai bei inžinieriai, atsakingi už skirtingas orlaivio priežiūros sritis. Tai laikoma kritiniu elementu, nes F-35 eksploatacija remiasi griežtais aptarnavimo standartais, programinės įrangos atnaujinimais ir duomenų sauga.

    Vienas didžiausių Lenkijos gynybos sandorių

    Sutartis dėl F-35 įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais. Skelbiama, kad sandorio vertė siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio valiutų kursą.

    Lenkijos kariuomenės institucijos šį pirkimą yra įvardijusios kaip antrą didžiausią ginkluotės sandorį šalies istorijoje. Pirmojo orlaivio gamyba buvo užbaigta 2024 metų rugpjūtį, o visų 32 naikintuvų pristatymus numatyta užbaigti iki 2029 metų.

    Kuo F-35 keičia oro pajėgumus?

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO standartų naikintuvų Europoje, nes juos renkasi vis daugiau Aljanso šalių. Penktosios kartos platforma išsiskiria mažesniu pastebimumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, kuris apjungia informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną situacijos vaizdą.

    Tokio tipo orlaiviai skirti ne vien oro kovai, bet ir žvalgybai, taikinių nustatymui bei smūgiams, kai svarbi greita duomenų sklaida tarp pajėgų ore, jūroje ir sausumoje. Lenkijos atveju tai reikšminga ir dėl integracijos su turimomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis bei jau eksploatuojamais F-16.

    32-oji bazė Łaske yra viena moderniausių Lenkijos oro pajėgų infrastruktūros vietų ir nuo 2008 metų naudoja F-16. F-35 atėjimas į šią bazę reiškia ne tik naujus orlaivius, bet ir papildomus infrastruktūros, ryšių bei saugumo reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni šiuolaikinėje karo aviacijoje.

  • SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    Lenkija artėja prie svarbaus etapo Europos Sąjungos gynybos finansavimo programoje SAFE: finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad paskolos sutartis su Europos Komisija turėtų būti pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pasak ministro, šalis siekia, kad pirmieji pinigai Lenkiją pasiektų kuo greičiau, geriausia dar šį mėnesį.

    SAFE mechanizmas numato, kad iki gegužės pabaigos valstybės gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl gynybos įsigijimų ir pasirašyti užsakymus su nacionaliniais tiekėjais. Vėliau, pagal programos logiką, daliai pirkimų reikės partnerių iš kitų ES šalių, todėl, kaip akcentuoja Varšuva, delsti neapsimoka.

    Avansas – apie 6,5 mlrd. eurų

    Lenkijai programoje numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, o tai ją daro didžiausia SAFE gavėja tarp dalyvaujančių valstybių. Pasirašius sutartį, šalis tikisi 15 proc. avanso, kuris sudarytų apie 6,5 mlrd. eurų ir galėtų būti pervestas per artimiausias dienas ar savaites.

    „Lenkija neturi laiko švaistyti. Šie pinigai turi iškart virsti užsakymais mūsų gamyklose“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad SAFE yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų finansuoti gynybos modernizavimą, nes remiasi palankiomis, mažų palūkanų paskolomis. Jo teigimu, tai svarbu ne tik kariuomenės atnaujinimui, bet ir darbo vietoms bei vietos pramonės pajėgumų stiprinimui.

    Kas yra SAFE ir kam bus skiriamos lėšos?

    SAFE yra ES lygmens programa, kurios bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – paspartinti valstybių gynybos investicijas, ypač į Europoje gaminamą ginkluotę ir su ja susijusią infrastruktūrą. Iš viso dėl lėšų kreipėsi 19 ES valstybių, o 18 planų jau sulaukė pritarimo; galutinio sprendimo dar laukia Vengrija.

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier nurodė, kad dalis valstybių narių, tarp jų ir Lenkija, jau grąžino Komisijai SAFE dokumentus, o dabar vyksta vidinės procedūros, reikalingos pasirašymui. Komisija deklaruoja sieksianti tai užbaigti kuo greičiau, kad būtų galima išmokėti pirmuosius avansus.

    Lenkija skelbia, kad didelė dalis SAFE lėšų turėtų nukeliauti į vietos ekonomiką ir gynybos pramonę, o prioritetai apima oro gynybos stiprinimą, anti-dronų sprendimus, artilerijos pajėgumus ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą. Tarp minimų krypčių yra ir Tarcza Wschód projektas, siejamas su rytinės sienos saugumo stiprinimu.

    Vidaus sprendimai dėl paskolos mechanizmo

    Anksčiau Lenkijoje kilo politinių ginčų dėl SAFE įgyvendinimo: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo siūloma sukurti specialų fondą ES pinigams administruoti. Reaguodama į veto, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl programos Polska Zbrojna, suteikiantį įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Pagal pasirinktą modelį paskolą ketinama imti per valstybinį plėtros banką BGK Fondo Wsparcia Sił Zbrojnych naudai. Skelbiama, kad paskolos grąžinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad neapsunkintų minimalaus gynybos išlaidų lygio, kurį Lenkija deklaruoja nacionalinėje politikoje.

  • Tuskas apie JAV karių išvedimą iš Vokietijos: kol kas nėra ženklų, kad jie bus perkelti į NATO rytinį flangą

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šiuo metu nėra signalų, jog JAV kariai, kuriuos planuojama išvesti iš Vokietijos, būtų perkelti į NATO rytinį flangą. Jo teigimu, tokios informacijos Varšuva kol kas nėra gavusi.

    Apie galimą JAV pajėgų mažinimą Vokietijoje viešai pranešta po to, kai Pentagonas patvirtino sprendimą iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Pasak JAV pareigūnų, procesas turėtų būti užbaigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

    „Neturime tokių signalų“, – sakė Donaldas Tuskas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, ar iš Vokietijos išvedami kariai galėtų būti perkelti ne į JAV, o į NATO rytinį flangą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje yra svarbus tiek pačiai Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Berlynas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių JAV pajėgų atramos taškų Europoje, užtikrinantis logistiką ir greitą reagavimą į krizes.

    Rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes, po Rusijos karo prieš Ukrainą nuosekliai siekia didesnio ir labiau nuspėjamo NATO sąjungininkų buvimo regione. Vis dėlto tokie pokyčiai paprastai derinami NATO formatu, įvertinus karinius poreikius, infrastruktūrą ir ilgalaikį pajėgų finansavimą.

    JAV karių buvimas Lenkijoje pastaraisiais metais augo, tačiau daugeliu atvejų jis išlieka rotacinis. Šalies teritorijoje veikia sąjungininkų vadavietės ir logistikos mazgai, o daliniai dislokuojami keliuose miestuose, priklausomai nuo pratybų ir operacinių poreikių.

    NATO rytinio flango gynyba šiuo metu grindžiama keliomis kryptimis: oro gynybos stiprinimu, priešakinio dislokavimo pajėgomis, nuolatiniu pratybų ciklu ir spartesniu pastiprinimo atvykimu krizės atveju. Dėl to bet koks didesnis JAV karių perdislokavimas iš Vokietijos į rytus būtų vertinamas ne tik kaip politinis signalas, bet ir kaip praktinis pajėgumų perskirstymas, turintis įtakos visai Aljanso planavimo architektūrai.

  • PKP Cargo ir Pietų Korėjos partnerė tariasi dėl specialaus geležinkelio parko Lenkijos gynybos logistikai

    PKP Cargo ir Pietų Korėjos partnerė tariasi dėl specialaus geležinkelio parko Lenkijos gynybos logistikai

    Balandžio 27 dieną Varšuvoje PKP Cargo pasirašė ketinimų protokolą su Pietų Korėjos bendrove „Shung Shin Rolling Stock Technology“. Susitarimas numato bendradarbiavimo gaires projekte, susijusiame su specialios paskirties geležinkelio riedmenimis, skirtais gynybos logistikai Lenkijoje.

    PKP Cargo teigia turinti infrastruktūros, nekilnojamojo turto ir darbuotojų potencialą, kad galėtų prisidėti prie modernaus riedmenų parko kūrimo. Toks parkas būtų pritaikytas sunkiųjų karinių krovinių gabenimui, karių pervežimui ir platesniam gynybos logistikos užduočių palaikymui.

    Kur galėtų vykti gamyba?

    Pagal bendrovės komunikaciją, svarstoma galimybė vagonų surinkimą ar gamybą organizuoti Lenkijoje kartu su užsienio partneriu. Kaip potenciali projekto vieta minimas PKP Szczecin Port Centralny geležinkelio mazgas, turintis svarbią logistinę reikšmę krovinių srautams.

    Tokio tipo investicijos geležinkelių sektoriuje paprastai siejamos su augančiu poreikiu didinti strateginės logistikos atsparumą. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama karinio mobilumo spragoms, įskaitant riedmenų ir infrastruktūros suderinamumą, pajėgumus bei greitesnį perdislokavimą.

    Ką į projektą atneštų korėjiečiai?

    „Shung Shin Rolling Stock Technology“ projekte turėtų prisidėti patirtimi ir technologinėmis žiniomis riedmenų gamyboje. Susitarime taip pat paliekama galimybė steigti Lenkijoje registruotą komercinę bendrovę, kuri būtų atsakinga už projekto įgyvendinimą.

    Šalys deklaruoja ketinančios bendradarbiauti ir ieškant finansavimo, įtraukiant įvairias finansų institucijas. Tarp minimų partnerių yra Lenkijos saugumo ir gynybos finansavimo priemonės, eksporto kreditų institucijos bei Korėjos eksporto ir importo bankas.

    Kada paaiškės konkretūs sprendimai?

    Pasirašytas dokumentas yra neįpareigojantis ir galioja 12 mėnesių. Per šį laikotarpį šalys ketina derėtis dėl konkrečių bendradarbiavimo sąlygų, apimties, atsakomybių ir galimo teisinio projekto modelio.

    Jeigu derybos baigtųsi sutartimis, projektas galėtų tapti vienu iš pavyzdžių, kaip civilinė logistika ir pramoniniai pajėgumai integruojami į gynybos poreikius. Vis dėlto galutinis projekto likimas priklausys nuo finansavimo, techninių reikalavimų ir politinių sprendimų dėl prioritetų gynybos logistikos grandinėje.

  • Lenkija pasirašė svarbų sandorį: K2 tankai bus montuojami „Bumar-Łabędy“ gamykloje

    Lenkija pasirašė svarbų sandorį: K2 tankai bus montuojami „Bumar-Łabędy“ gamykloje

    Varšuvoje pasirašyti susitarimai, atveriantys kelią Korėjos K2 pagrindinių kovos tankų montavimui Lenkijoje. Planuojama, kad darbai vyks Gliwicuose esančioje „Zakłady Mechaniczne Bumar-Łabędy“ gamykloje, kuri siekia tapti vienu svarbiausių šarvuotosios technikos centrų regione.

    Susitarimai sudaryti Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ struktūroje, o kertinis dokumentas apibrėžia „Bumar-Łabędy“ ir Pietų Korėjos gamintojo „Hyundai Rotem“ bendradarbiavimą K2 ir su jais susijusių pagalbinių šarvuočių programoje. Taip pat į projektą įtraukiamos kitos PGZ įmonės, kurios turėtų prisidėti prie elektronikos ir optikos sprendimų.

    Šie susitarimai vertinami kaip paskutiniai teisiniai žingsniai prieš realų gamybos pajėgumų paleidimą. Pagal viešai skelbiamus planus pirmieji Lenkijoje surinkti K2PL turėtų pasirodyti 2029 metais, o tai būtų reikšmingas sugrįžimas prie naujų tankų gamybos po ilgos pertraukos.

    Greitas perginklavimas po 2022 metų

    Lenkija K2 pasirinko 2022 metais, kai Europoje smarkiai išaugo šarvuotosios technikos poreikis ir tempas, o dalis turimų pajėgumų buvo perduota Ukrainai. Pirmieji K2GF tankai į Lenkiją atvyko dar 2022 metų pabaigoje, o vėlesnių užsakymų tikslas buvo užtikrinti tiek greitą pristatymą, tiek ilgalaikį pramoninį pėdsaką šalies viduje.

    K2GF yra modernus pagrindinis kovos tankas su trijų karių įgula, 120 milimetrų pabūklu ir maždaug 1 500 arklio galių dyzeliniu varikliu. Maksimali masė siekia apie 55 tonas, o nuotolis, priklausomai nuo sąlygų, gali būti apie 450 kilometrų.

    K2PL versija ir technologijų perdavimas

    Antrojo etapo planuose numatyta ne tik papildomų tankų įsigijimas, bet ir dalies jų surinkimas Lenkijoje. Skelbiama, kad programoje numatytas 61 K2PL montavimas Gliwicuose, o K2PL apibūdinamas kaip Lenkijos poreikiams pritaikytas variantas, kuriame numatomi papildomi apsaugos ir kovos su dronais sprendimai.

    Technologijų perdavimo kryptis apima specializuotos įrangos, įrankių ir gamybinių kompetencijų užtikrinimą, kad būtų įmanomas galutinis surinkimas ir dalies komponentų gamyba vietoje. Atskiri licenciniai susitarimai taip pat siejami su aptarnavimo, remonto, modernizavimo ir eksploatacijos palaikymo pajėgumais, kurie karinėms platformoms yra kritiškai svarbūs visam jų gyvavimo ciklui.

    Toks modelis, kai kartu su pirkimu kuriami vietiniai pramoniniai pajėgumai, Europoje tampa vis dažnesnis. Augant paklausai, šalys siekia ne tik greitai gauti techniką, bet ir sumažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, užsitikrinti atsargines dalis bei remonto bazę, o tai ypač aktualu ilguoju laikotarpiu.

    Ambicijos tapti regiono centru

    Lenkijos siekis montuoti K2 savo teritorijoje vertinamas ir kaip platesnė ambicija tapti šio tipo platformų aptarnavimo bei modernizavimo centru regione. Pastaraisiais metais K2 šeima minima tarp variantų, kuriais domisi kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, todėl vietinė kompetencija gali suteikti papildomų pranašumų tiek kariuomenei, tiek pramonei.

    Lenkijos institucijos yra užsiminusios, kad ateityje galėtų būti plečiamos vietinės gamybos apimtys, jei bus pasirašyti nauji užsakymai. Tai reikštų dar didesnį technologinį savarankiškumą ir didesnį Lenkijos vaidmenį Europoje vystant bei palaikant šarvuotosios technikos parką.