Tag: Lenkijos gynyba

  • Lenkija tobulina „Piorun“ prieš dronus: naujas valdymas, UV kanalas ir tikslesnė detonacija

    Lenkijos gynybos pramonė planuoja reikšmingai modernizuoti nešiojamą priešlėktuvinę raketų sistemą „Piorun“, kuri laikoma viena svarbiausių priemonių kovai su dronais, sraigtasparniais ir žemai skrendančiais orlaiviais. Sistemos gamintojas MESKO skelbia atliekantis tyrimų ir plėtros darbus, apimančius praktiškai visus raketos mazgus – nuo taikymo galvutės iki variklio ir sprogdiklio.

    Modernizacijos tikslas – padidinti efektyvumą prieš mažus ir sunkiau aptinkamus taikinius, ypač atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sparčiai kintančias dronų taktikas. Įmonė pabrėžia, kad kol kas vystomi atskiri technologiniai sprendimai, todėl apie pilną prototipą dar anksti kalbėti.

    Kas keisis raketoje?

    Vienas svarbiausių planuojamų pakeitimų – taikinių sekimo ir nutaikymo galvutė. Šiuo metu ji naudoja du infraraudonųjų spindulių kanalus, leidžiančius fiksuoti šilumos šaltinius, pavyzdžiui, drono ar sraigtasparnio variklio išmetamąsias dujas.

    Modernizuotoje koncepcijoje numatomas trečias, ultravioletinis kanalas. Jis turėtų pagerinti taikinių aptikimą sudėtingame fone, pavyzdžiui, kai taikinys matomas saulės kryptimi, ir padidinti atsparumą šiluminėms apgaulėms.

    „Norime, kad net palyginti maži taikiniai nepraslystų tarp lazerio signalų“, – sakė MESKO technologijų padalinio vadovas Marekas Skowronas.

    Dar vienas pokytis – artumo jutiklis ir detonacijos inicijavimas. Skelbiama, kad bus didinamas lazerinio artumo jutiklio jautrumas, kad sprogdiklis patikimiau suveiktų, kai taikinys mažas arba sunkiau „pagautinas“ greitai besikeičiančioje situacijoje.

    Naujas valdymas ir variklio darbai

    Didelė modernizacijos dalis siejama su raketos valdymu. MESKO ketina atsisakyti dujinio dinaminio valdymo ir pereiti prie pilnai elektromechaninio, proporcinio valdymo – tai turėtų „išlyginti“ raketos skrydžio trajektoriją ir potencialiai padidinti efektyvų nuotolį.

    „Tam dar reikės skrydžio bandymų, bet vien trajektorijos išlyginimas tikėtina didins nuotolį“, – sakė Marekas Skowronas.

    Gamintojas taip pat vertina įvairias kovinės galvutės koncepcijas bei dirba su raketos varomąja dalimi. Tarp prioritetų – startinio variklio technologinis supaprastinimas, kad jo gamyba būtų greitesnė, ir galimybės gerinti žygio variklio parametrus.

    Užsakymai ir gamybos spartinimas

    „Piorun“ Lenkijoje perkamas nuo 2016 metų, o didžiausias vartotojas yra Lenkijos gynybos institucijos. Nurodoma, kad ankstesniais metais pasirašytų užsakymų apimtys siekė kelis tūkstančius raketų ir šimtus paleidimo įrenginių, o tiekimai planuojami keleriems metams į priekį.

    Viešai skelbiama, kad gamybos pajėgumai per pastaruosius metus buvo didinami, o MESKO paraleliai siekia labiau automatizuoti atskirus „Piorun“ gamybos procesus. Tai vertinama kaip kritiškai svarbu, nes didėjant paklausai svarbi ne tik technologinė pažanga, bet ir stabilus tiekimo tempas.

    Be vidaus poreikio, „Piorun“ laikomas ir reikšmingu eksporto produktu: sistema naudota realiose kovos sąlygose Ukrainoje, o tai daugeliui šalių tampa papildomu argumentu vertinant įsigijimus. Būtent dėl to modernizacijos kryptis – geresnis darbas prieš mažus taikinius ir atsparumas trikdžiams – laikoma ne tik techniniu, bet ir komerciniu pranašumu.

  • Lenkija iki 2030 metų užsakė tūkstančius „Piorun“ raketų: kontraktas už apie 700 000 000 eurų

    Lenkijos gynybos institucijos pasirašė naują vykdomąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketinių sistemų „Piorun“. Kontraktas numato kelių tūkstančių raketų ir kelių šimtų paleidimo įrenginių tiekimą, o pristatymai suplanuoti iki 2030 metų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, sutarties vertė siekia apie 3 000 000 000 zlotų be mokesčių, tai yra maždaug 700 000 000 eurų. Užsakymas apima ne tik ginkluotę, bet ir mokymo bei logistinės paramos paketą, kurie paprastai sudaro reikšmingą tokių įsigijimų dalį.

    Kas perkama ir kam skirta

    „Piorun“ yra nešiojama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta kovai su sraigtasparniais, lėktuvais ir ypač žemai skrendančiais taikiniais, įskaitant bepiločius orlaivius. Tokios sistemos laikomos vienu greičiausiai įsigyjamų ir mūšyje lanksčiausiai panaudojamų oro gynybos sprendimų, kai reikia stiprinti fronto linijos ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Šiame kontrakte numatomi ne tik patys šaudmenys, bet ir paleidimo komplektai, nuo kurių priklauso realus sistemų panaudojimo mastas kariuomenės vienetuose. Kartu įtraukti mokymai leidžia greičiau parengti papildomus operatorius, o logistinis paketas užtikrina atsarginių dalių, aptarnavimo ir eksploatacijos tęstinumą.

    Gamybos tempai ir pajėgumai

    Gamintojo pusėje pagrindinis vykdytojas yra „Mesko“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos pramonei, kuri veikia per „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Pastaraisiais metais grupė viešai deklaravo smarkiai išaugintus gamybos pajėgumus, siekdama rinkai ir kariuomenei tiekti gerokai daugiau vienetų per metus nei anksčiau.

    Lenkijos gynybos pramonės komunikacijoje akcentuojama, kad pajėgumų didinimas yra ilgalaikės strategijos dalis, susijusi su išaugusiu oro gynybos sistemų poreikiu regione. Praktikoje tai reiškia investicijas į gamybos linijas, tiekimo grandines ir darbuotojų parengimą, kad tiekimai galėtų vykti stabiliai iki 2030 metų.

    Finansavimas ir regioninis užsakymas

    Skelbiama, kad įsigijimui numatoma pasitelkti SAFE mechanizmą, kuris Europos mastu siejamas su gynybos ir saugumo finansavimu palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Toks sprendimas leidžia išdėstyti išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti prognozuojamą pirkimų tempą.

    Lygiagrečiai su nacionaliniais užsakymais Lenkija taip pat įgyvendina bendradarbiavimo modelį su kitomis šalimis, kurios planuoja panašius pirkimus. Tai stiprina pramonės užsakymų portfelį ir sudaro prielaidas standartizuoti mokymus bei logistinę paramą kelių valstybių mastu.

  • Nuolatinė JAV bazė Lenkijoje: finansų ministras žada lėšas, jei bus politinis sprendimas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad, priėmus politinį sprendimą, valstybės biudžete atsirastų lėšų nuolatinei JAV karinei bazei Lenkijoje. Jo teigimu, saugumas yra absoliutus prioritetas planuojant viešuosius finansus.

    Ministras kalbėjo G20 finansų vadovų susitikimo užkulisiuose Asheville mieste Šiaurės Karolinoje. Jis pabrėžė, kad kol kas nespekuliuoja dėl konkrečios projekto kainos, tačiau tvirtino, jog sprendimus lydėtų ir finansinis užtikrinimas.

    Biudžetas ir gynybos finansavimas

    A. Domańskis akcentavo, kad net ir augant valstybės skolai gynybos išlaidų mažinti neplanuojama. Pasak jo, Lenkija gynybai skiria apie 46 500 000 000 eurų per metus, tai yra maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Ministras taip pat nurodė, kad kitų metų biudžete gynybai numatytos lėšos turėtų būti panašaus lygio kaip ir šiemet. Jis atmetė ir poreikį tikslinti galiojantį biudžetą, taip signalizuodamas, kad išlaidos saugumui būtų planuojamos be skubių fiskalinių korekcijų.

    JAV, Rusija ir G20 fonas

    Kalbėdamas apie santykius su Vašingtonu, A. Domańskis teigė, kad saugumas išlieka pagrindine dvišalių ryšių ašimi, o Jungtinės Valstijos yra patikrintas strateginis sąjungininkas ir svarbus ekonominis partneris. Jo žodžiais, Lenkija iš JAV yra įsigijusi karinės įrangos už daugiau kaip 58 500 000 000 eurų.

    G20 kontekste ministras pabrėžė, kad Lenkijos pozicija dėl Rusijos nesikeičia ir išlieka suderinta su Europos Sąjunga. Jis pareiškė, kad nėra kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija, kol tęsiasi karas prieš Ukrainą.

    „Nėra jokios kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Pasak ministro, Europos Sąjungos šalys taip pat demonstravo politinį solidarumą ir atsisakė dalyvauti bendroje nuotraukoje su Rusijos atstovais. Kartu jis pripažino, kad susitikimo šeimininkai turi teisę kviesti dalyvius, o Rusija formaliai išlieka G20 nare.

    Kinijos subsidijos ir prekybos įtampa

    Antroji svarbi G20 darbotvarkės kryptis, anot A. Domańskio, buvo pasauliniai prekybos disbalansai, įskaitant Kinijos prekybos perteklių. Ministras teigė, kad Kinija stipriai subsidijuoja eksportą, o tai daugelyje rinkų kuria nelygią konkurenciją.

    Jis pridūrė, kad Kinijos valiuta, ministro vertinimu, yra reikšmingai nuvertinta, todėl tai papildomai skatina Kinijos eksportą kitų šalių sąskaita. A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija G20 diskusijose ketina laikytis principinės pozicijos dėl sąžiningos konkurencijos ir vieningo Europos Sąjungos fronto.

  • JAV sąraše atsirado Lenkija: „Boeing“ kontrakte įvardyta kaip galimas F-15EX pirkėjas

    JAV sąraše atsirado Lenkija: „Boeing“ kontrakte įvardyta kaip galimas F-15EX pirkėjas

    Jungtinės Valstijos į oficialius dokumentus įtraukė Lenkiją tarp galimų naikintuvų F-15 programos užsakovų. Tai nereiškia pasirašyto sandorio, tačiau rodo, kad Varšuva vertinama kaip potenciali pirkėja ir gali dalyvauti būsimuose užsakymuose.

    Rugpjūčio 24 dieną JAV Gynybos departamentas skyrė „Boeing“ didelės apimties sutartį F-15 Eagle Crest programai. Sutartis sudaryta pagal IDIQ modelį, kai konkretūs kiekiai nustatomi vėlesniais užsakymais per apibrėžtą laikotarpį, o ne iš karto.

    Sutarties apimtis apima naujų orlaivių gamybą, sistemų integravimą, modernizacijas, esamų lėktuvų atnaujinimus, techninę priežiūrą ir remonto pajėgumų užtikrinimą. Tikslas yra palaikyti F-15 sistemos pajėgumus JAV Oro pajėgoms, Nacionalinei gvardijai ir kitiems užsakovams.

    Darbai planuojami Sent Luise, Misūrio valstijoje, o programos įgyvendinimas numatytas iki 2037 metų rugpjūčio. Užsakymų teikimo laikotarpis pagal šią sutartį turėtų tęstis iki 2031 metų rugpjūčio, su galimybe jį pratęsti dar iki 2036 metų rugpjūčio.

    Dokumentuose kaip galimi užsienio pirkėjai įvardijamos Japonija, Izraelis, Saudo Arabija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija ir Lenkija. Toks įtraukimas dažniausiai reiškia, kad JAV planavimo ir eksporto procesuose paliekama galimybė ateityje aptarnauti konkrečių šalių užsakymus.

    „Boeing“ Lenkijai F-15EX Eagle II siūlo jau kelerius metus, akcentuodama sąveiką su JAV ir NATO bei didelį kovinį pajėgumą. Vis dėlto viešai nėra patvirtintos nei pasirašytos sutarties, nei oficialaus sprendimo, kad Varšuva būtent šį modelį pasirinko.

    Gynybos analitikai atkreipia dėmesį, kad panašūs atvejai anksčiau tapdavo pirmu žingsniu realiems sandoriams. Pavyzdžiui, kai Lenkija buvo įtraukta į panašaus tipo JAV sutartinę struktūrą dėl sraigtasparnių „Apache“, vėliau ji tapo vienu didžiausių užsienio klientų šiame segmente.

    Lenkijos sprendimus aviacijos srityje formuoja keli veiksniai: regiono saugumo situacija, NATO oro gynybos stiprinimas ir būtinybė užtikrinti ilgalaikį techninį aptarnavimą bei atsarginių dalių grandines. F-15EX dažnai pristatomas kaip platforma, leidžianti gabenti didelį ginkluotės kiekį, tačiau galutinį pasirinkimą paprastai lemia kaina, pristatymo terminai ir integracija su turima infrastruktūra.

  • Korėjos „Eximbank“ kreditai Lenkijos ginklams: palūkanos vienodos, bet su SAFE varžytis sunku

    Lenkija nuo 2022 metų sparčiai didina Pietų Korėjoje perkamos ginkluotės apimtis, o dalį sandorių lydi valstybės remiami kreditai. Finansavimą organizuoja Korėjos eksportą kredituojantis bankas Korea Eximbank, o riziką draudžia valstybinė K-SURE.

    Su Lenkijos žurnalistais Seule kalbėję abiejų institucijų atstovai teigė, kad nuo 2022 metų sudarytoms paskoloms buvo taikomas tas pats palūkanų principas, nepriklausomai nuo įsigyjamos technikos tipo. Jie pridūrė, kad paskolų laikotarpis paprastai siekia iki maždaug 20 metų, o kai kurių sutarčių grąžinimas dar neprasidėjo.

    Palūkanas lemia reitingai

    Korea Eximbank atstovai aiškino, kad palūkanų dydį pirmiausia formuoja skolininko kredito rizika, todėl svarbus Lenkijos kredito reitingas. Kartu reikšminga ir paties banko galimybė pigiai pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nes būtent taip jis surenka lėšas eksportui finansuoti.

    „Visoms sutartims buvo pritaikytos tos pačios palūkanos, o jų dydis pirmiausia susietas su Lenkijos kredito reitingu“, – sakė Korea Eximbank departamento vadovas Jang Woong-Sik.

    Bankas pabrėžia, kad jo reitingas pagal „S&P“ yra AA ir sutampa su Pietų Korėjos valstybės vertinimu. Tuo pat metu Europos Sąjungos reitingas yra aukštesnis, todėl ES instrumentai gali pasiūlyti pigesnį finansavimą.

    Lėšos renkamos obligacijomis

    Korea Eximbank nurodė, kad kreditams finansuoti aktyviai leidžia obligacijas Europoje, Jungtinėse Valstijose ir Singapūre. Tokia schema leidžia išnaudoti aukštą reitingą ir skolintis palankiomis sąlygomis, o vėliau šias lėšas nukreipti eksporto sandoriams.

    K-SURE atstovas akcentavo, kad praktikoje palūkanos dažnai susidaro prie banko skolinimosi kainos pridėjus nedidelę maržą. Vis dėlto konkrečių skaičių atstovai neviešino, remdamiesi įprastomis gynybos sutarčių konfidencialumo sąlygomis.

    Kodėl sunku prilygti SAFE

    Kalbėdami apie Europos Sąjungos SAFE mechanizmą ir JAV Foreign Military Financing programą, korėjiečiai ragino šių modelių tiesiogiai nelyginti su komercinei logikai artimesniais eksporto kreditais. Jų teigimu, SAFE ir FMF turi daugiau subsidijavimo ar biudžetinės paramos bruožų, todėl galutinė kaina gali būti mažesnė nei įprastų rinkos paskolų.

    „Tikėtina, kad negalėsime pasiūlyti tokių pačių sąlygų kaip Europos ar Amerikos institucijos, nes jų kreditingumas ir finansavimo bazė yra kitokie“, – sakė Jang Woong-Sik.

    Dar vienas praktinis skirtumas yra pirkimų ribojimai: SAFE daugiausia nukreiptas į Europos gynybos pramonės produkciją, o FMF logika siejama su JAV tiekėjais. Korėjos eksporto kreditai savo ruožtu siejami su Pietų Korėjoje pagaminta įranga ir technologijomis.

    Institucijos taip pat pabrėžė, kad palūkanos ir grąžinimo grafikas priklauso nuo realių pristatymų. Jeigu technika dar nepristatyta, lėšos gali nebūti išmokėtos, todėl palūkanos nepradedamos skaičiuoti, o grąžinimo terminas neprasideda.

    Korėjos finansuotojai Lenkiją įvardija kaip vieną svarbiausių partnerių gynybos eksporto srityje. Kartu jie pripažįsta, kad ateities sandoriams palankiausios sąlygos priklausys nuo to, kaip keisis abiejų pusių skolinimosi kaina tarptautinėse rinkose ir kokie bus kredito reitingų vertinimai.

  • Pirmieji F-35 Lenkijoje: ar Rusijos Su-57 tikrai prilygsta, ar tai brangiai kainuojantis mitas?

    Pirmieji F-35 Lenkijoje: ar Rusijos Su-57 tikrai prilygsta, ar tai brangiai kainuojantis mitas?

    Lenkijai pradedant realiai ruoštis pirmųjų „F-35“ įvedimui į rikiuotę, vis dažniau keliama dilema: ar Rusija turi penktosios kartos naikintuvą, kuris galėtų būti lygiavertis šiam pajėgumui. Dažniausiai minimas „Su-57“, tačiau jį lydintys vertinimai svyruoja nuo perdėto nuvertinimo iki mitais paremtos baimės.

    „F-35“ kūrimo logika buvo orientuota į mažą aptinkamumą ir sensorių sujungimą į vieną vaizdą, kad orlaivis galėtų veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir dalintis duomenimis su kitomis pajėgomis. Rusijos „Su-57“ pradėtas kaip PAK FA programos rezultatas, siekiant pakeisti dalį senesnių platformų, tačiau galutinis konceptas iš esmės liko arčiau sunkesnio naikintuvo, kuriam svarbi ir manevringumo idėja.

    Praktikoje tai reiškia, kad tiesioginis „Su-57“ ir „F-35“ lyginimas ne visada teisingas, nes orlaiviai sukurti skirtingoms užduotims ir skirtingai doktrininiai įsivaizduotai kovai. Vis dėlto kritiniai penktosios kartos kriterijai, tokie kaip mažas radarų matomumas ir tinklinis veikimas, yra būtent ta sritis, kurioje „F-35“ dažniausiai laikomas turinčiu aiškų technologinį pranašumą.

    Kas slepiasi už „Su-57“ mito

    „Su-57“ istorija prasidėjo nuo prototipų bandymų, o oficialus pavadinimas įtvirtintas 2017 metais. 2019 metais Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie planą įsigyti 76 orlaivius, tačiau gamyba ilgą laiką judėjo lėčiau, nei skambėjo deklaracijose, o viešai patvirtinti skaičiai išlieka riboti.

    Skirtingai nei vieno variklio „F-35A“, „Su-57“ yra didesnis, su dviem varikliais ir teoriškai palankesniu traukos ir masės santykiu. Tokia architektūra leidžia siekti didesnių greičių su forsažu, tačiau didesnis dydis ir konstrukciniai sprendimai kelia papildomų iššūkių mažo aptinkamumo tikslui.

    Vienas dažniausiai aptariamų aspektų yra įsiurbimo kanalų architektūra. „F-35“ naudojami sprendimai, mažinantys tiesioginį variklio kompresoriaus „matomumą“ radarui, laikomi vienu svarbiausių elementų, mažinančių aptikimo tikimybę, o „Su-57“ čia dažniau vertinamas kritiškai.

    Technologijos: radarai, jutikliai ir tinklinis karas

    Rusija „Su-57“ pristato kaip platformą su pažangia avionika ir įvairių tipų jutikliais, įskaitant aktyvios fazinės gardelės radarą ir optoelektroninius sensorius. Šie elementai teoriškai didina situacinį suvokimą, tačiau viešai patikrintos informacijos apie realų efektyvumą, programinės įrangos brandą ir patikimumą kovinėmis sąlygomis yra nedaug.

    Tinklinio karo koncepcijoje „F-35“ dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių NATO informacijos „mazgų“, nes platforma sukurta ne vien kovai, bet ir duomenų sklaidai mūšio lauke. Rusijos teiginiai apie „Su-57“ tinklines galimybes skamba ambicingai, tačiau apie realiai veikiančią, masteliui pritaikytą ekosistemą, kuri prilygtų NATO standartams, patikimų detalių beveik nepateikiama.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie dvivietę „Su-57“ versiją, kuri galėtų būti orientuota į kovos valdymą ir sąveiką su bepilotėmis platformomis. Toks žingsnis rodo, kad Rusija siekia didesnės tinklinės integracijos, tačiau kartu kelia klausimą, ar vienvietėje versijoje tam nepakanka automatizavimo ir sensorių duomenų sujungimo brandos.

    Gamybos tempas ir karo įtaka

    Vienas svarbiausių skirtumų tarp „Su-57“ ir „F-35“ yra gamybos mastas ir tiekimo grandinių stabilumas. „F-35“ programa išaugo į masinės gamybos projektą, o „Su-57“ iki šiol dažniau siejamas su ribotesne serija ir lėtesniu diegimu, kurį gali veikti finansiniai ir pramoniniai apribojimai.

    Karo Ukrainoje kontekstas šiuos apribojimus dar labiau išryškina: prioritetų perskirstymas, komponentų prieinamumas ir sankcijų poveikis pramonei gali turėti tiesioginę įtaką naujų orlaivių gamybai, modernizacijai ir aptarnavimui. Dėl to prognozuoti, ar Rusija sugebės sparčiai padidinti „Su-57“ skaičių, išlieka sudėtinga.

    Vis dėlto būtų klaida „Su-57“ vertinti vien per gamybos apimtis. Net ir ribotas penktosios kartos orlaivių skaičius, naudojamas kartu su oro gynybos sistemomis ir ilgo nuotolio ginkluote, gali kelti rimtų taktinių iššūkių, ypač jei platforma veikia pagal jai palankų scenarijų.

    Galutinis vertinimas šiandien aiškus: „F-35“ daugelyje sričių laikomas brandesne, sisteminiu požiūriu stipresne platforma, tačiau „Su-57“ nėra vien propagandinis maketas. Jis greičiau yra riboto masto, dar vystomas projektas, galintis būti pavojingas ten, kur Rusija sugeba kompensuoti technologinius skirtumus taktika ir integracija su kitomis pajėgomis.

  • Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Lenkijoje pastarosiomis dienomis įsiplieskė diskusijos dėl ES iniciatyvos SAFE lėšų: socialiniuose tinkluose ir dalyje viešosios erdvės ėmė sklisti teiginiai, kad pinigai iš šio instrumento esą gali būti pervesti Ukrainai. Vyriausybės atstovai tokią versiją viešai atmetė, pabrėždami, kad SAFE mechanizmas nenumato pinigų pervedimų trečiosioms šalims.

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas Seime pareiškė, kad pagal SAFE planuojami pirkimai skirti tik Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijai. Pasak jo, sprendimai dėl įsigijimų priimami pagal nacionalinius teisės aktus ir kariuomenės poreikius, kuriuos suformuluoja Generalinis štabas.

    „Jokia įranga nebus perduota Ukrainai“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kilus ginčams, ar gali būti pervedami bent pinigai, vyriausybės įgaliotinė SAFE programai Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad tokio scenarijaus nėra. Ji nurodė, kad SAFE struktūra sukurta kaip finansavimo priemonė Europos gynybos pajėgumų stiprinimui, o ne kaip kanalas tiesioginiams pervedimams kitoms valstybėms.

    „Pinigai nebus pervedami. SAFE nenumato pinigų perdavimo“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kas yra SAFE ir kam skirtos lėšos?

    SAFE, arba Security Action for Europe, yra Europos Sąjungos instrumentas, skirtas spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus įsigijimus, ypač augant saugumo rizikoms regione. Viešai skelbiamuose planuose nurodoma, kad tai iki 150 milijardų eurų vertės paskolų mechanizmas, kuriuo valstybės narės gali finansuoti prioritetinius gynybos projektus.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja, kad SAFE lėšos susiejamos su nacionaliniais modernizacijos planais ir vietos pramonės įtraukimu, o ne su paramos paketais kitoms šalims. Toks modelis ES mastu siejamas su pastangomis didinti Europos gynybos pramonės pajėgumus, trumpinti tiekimo grandines ir greičiau užpildyti kritines spragas, pavyzdžiui, amunicijos, oro gynybos ar ryšių sistemų srityse.

    Dezinformacijos fonas išlieka

    Lenkijos valdžios teigimu, SAFE tema tapo informacinių manipuliacijų objektu: anksčiau viešojoje erdvėje esą buvo keliamos versijos, kad pinigai bus skirti ne Lenkijos, o kitų valstybių pramonei, o vėliau atsirado naujas naratyvas apie lėšų nutekėjimą Ukrainai. Ministerijos linija šiuo klausimu išlieka griežta: priemonė skirta tik Lenkijos gynybinių pajėgumų didinimui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio ginčai dažnai kyla dėl painiavos tarp skirtingų ES instrumentų: vieni skirti bendriems įsigijimams ir finansavimui pačiose valstybėse narėse, kiti gali būti susiję su parama partnerėms per atskiras programas. Dėl to institucijos vis dažniau pabrėžia aiškias finansavimo taisykles ir skaidrumo principus, kad būtų užkirstas kelias klaidinančioms interpretacijoms.

  • Lenkijos Rytų skydas keičia pasienio miškus: kariuomenė ir aplinkosaugininkai susitarė dėl naujų zonų

    Lenkijos Rytų skydas keičia pasienio miškus: kariuomenė ir aplinkosaugininkai susitarė dėl naujų zonų

    Lenkija plečia vadinamąjį Rytų skydo projektą, kuriuo siekiama sustiprinti šalies gynybą prie rytinės sienos, pasitelkiant ir gamtines kliūtis. Kartu su Gynybos ministerija ir Klimato bei aplinkos ministerija pristatytas „gamtinis komponentas“, dar vadinamas žaliąja projekto dalimi.

    Jo esmė – pasienio teritorijose miškų ir vandens ekosistemas tvarkyti taip, kad jos didintų vietovės „antimobilumą“, t. y. apsunkintų priešiškų pajėgų judėjimą. Ministerijos pabrėžia, kad kalbama ne apie vienkartines priemones, o apie ilgalaikius miškotvarkos ir retencijos sprendimus.

    Dvi zonos prie rytinės sienos

    Pagal paskelbtus planus numatytos dvi apsauginės zonos. Pirmoji, vadinama no-go, būtų įrengiama maždaug 5 kilometrų ruože nuo valstybės sienos, kur miškotvarka keičiama siekiant maksimaliai apriboti judėjimą.

    Šioje zonoje planuojama iš esmės atsisakyti plyno kirtimo, o daugiau negyvos medienos palikti miške, kad ji didintų vandens sulaikymą ir taptų natūralia kliūtimi. Skelbiama, kad priemonės paliestų 48 urėdijų teritorijas, o tikslinė no-go zona apimtų apie 100 000 hektarų miškų.

    Antroji, vadinama slow go, apimtų teritorijas iki maždaug 50 kilometrų nuo sienos ir siektų apie 700 000 hektarų miškų. Joje būtų ribojamas plynas kirtimas, negyva mediena dažniau paliekama vietoje, taip pat numatomi sprendimai, skirti naikinti „koridorius“, kuriais galėtų patogiau judėti sausumos technika.

    Retencija ir vandens ekosistemų atkūrimas

    Kartu su miškotvarkos pokyčiais akcentuojama vandens retencija ir šlapiųjų buveinių atkūrimas, nes pelkės, užmirkusios vietos ir vandens telkiniai gali tapti papildoma natūralia kliūtimi. Tai atitinka ir platesnes Europos Sąjungos kryptis, kai atsparumo didinimas siejamas su ekosistemų atkūrimu ir vandens režimo stabilizavimu.

    Ministerijos nurodo, kad šiai žaliajai daliai planuojama pritraukti Europos Sąjungos lėšų, kurios būtų skirtos vandens ekosistemoms atkurti ir retencijai didinti. Įvardyta suma siekia apie 450 mln. zlotų, tai yra maždaug 105 mln. eurų.

    Pinigai, kaip skelbiama, būtų prieinami savivaldybėms, nacionaliniams parkams, regioninėms aplinkosaugos institucijoms, Valstybiniams miškams, „Wody Polskie“ bei nevyriausybinėms organizacijoms. Prioritetas būtų teikiamas rytiniams regionams, kur planuojamas intensyvesnis priemonių diegimas.

    Retas ministerijų tandemas

    Projekto rengėjai viešai pabrėžė, kad gynybos ir aplinkosaugos institucijų bendradarbiavimas tokio masto sprendimuose Lenkijoje nėra įprastas. Vis dėlto šiuo atveju abi pusės akcentuoja, kad gynybos planavimas reikalauja įtraukti skirtingus sektorius ir aiškiai paskirstyti užduotis.

    „Rengdami valstybę galimai gynybos operacijai, norime, kad kiekvienas sektorius žinotų savo užduotis grėsmės atveju“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    „Todėl mums taip svarbu, kad vietovė ir gamta taptų sąjungininku kariuomenei, o institucijos veiktų išvien“, – pridūrė jis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai gali turėti ir papildomų šalutinių efektų: didesnė retencija mažina sausrų riziką, o pelkių ir upelių atkūrimas padeda biologinei įvairovei. Tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių miškotvarkos taisyklių, vietos bendruomenių įtraukimo ir to, kaip bus subalansuoti gynybos, gamtosaugos ir ūkinių interesų prioritetai.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.