CP v2

Tag: Lenkijos gynybos ministerija

  • Lenkija dėl nuolatinės JAV bazės kalba vienu balsu: gynybos ministras ir prezidentas derina poziciją NATO

    Lenkijos gynybos ministras ir prezidentas po susitikimo paskelbė turintys suderintą poziciją, kurią ketina pristatyti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis, pabrėžęs, kad bendras kursas apima ir platesnius santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus.

    Pasak viceministro, susitikime aptarti pasirengimo darbai bei galutinių sprendimų projektai, kurie paprastai nugula į viršūnių susitikimo pabaigoje skelbiamą dokumentą. Jis akcentavo, kad iki pat susitikimo pabaigos sąjungininkai dar derina formuluotes, todėl gali vykti papildomos konsultacijos darbo tvarka.

    Nuolatinė JAV bazė – bendras prioritetas

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje klausimas. Pawełas Zalewskis teigė, kad prezidentas ir gynybos ministras šiuo klausimu sutaria ir planuoja kalbėti vieninga pozicija, siekdami didesnio aiškumo bei politinio impulso derybose.

    „Informavome prezidentą apie darbų dėl bazių eigą. Šiuo klausimu turime vieną poziciją“, – sakė Pawełas Zalewskis.

    Viceministro vertinimu, nuolatinis JAV karinis buvimas būtų svarbus abiem pusėms: Lenkijai tai reikštų papildomą atgrasymo veiksnį Rusijos atžvilgiu, o Jungtinėms Valstijoms – ilgalaikį įsitvirtinimą regione, kuris laikomas strategiškai reikšmingu NATO rytiniame flange.

    Derybos tęsiasi, sprendimus lems JAV vertinimai

    Lenkijos gynybos ministerija pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie tolesnę derybų eigą po gauto palankaus atsakymo į kreipimąsi dėl nuolatinio pajėgų dislokavimo. Kartu pabrėžiama, kad galutinius sprendimus gali lemti platesnis JAV pajėgų peržiūros procesas ir Pentagonui priklausantys planavimo terminai.

    Lygiagrečiai prie šio klausimo dirba ir prezidento institucija bei Nacionalinio saugumo biuras, palaikantys politinius kontaktus su Vašingtonu. Lenkijos pusė viešai signalizuoja, kad nuolatinė bazė būtų ne tik simbolinis, bet ir praktinis saugumo sprendimas, skirtas užtikrinti greitesnę sąjungininkų reakciją krizės atveju.

    NATO susitikimas Ankaroje

    NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis. Lenkijai jame atstovaus prezidentas, o tradiciškai delegacijoje dalyvauja ir gynybos bei užsienio reikalų sričių atstovai.

    Tikėtina, kad sąjungininkų diskusijose dėmesys bus skiriamas rytinio flango stiprinimui, atgrasymo priemonėms ir praktiniams sprendimams dėl pajėgų laikysenos regione. Lenkijos siekis įtvirtinti nuolatinę JAV bazę šiame kontekste pristatomas kaip vienas iš svarbiausių ilgalaikio saugumo prioritetų.

  • Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir JAV sutarė dėl „Abrams“: gamyba ir aptarnavimas Europai gali persikelti į Poznanę

    Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasiekė naują susitarimą dėl „Abrams“ tankų – numatoma, kad Lenkijoje kuriama infrastruktūra aptarnaus ne tik Lenkijos kariuomenę, bet ir JAV pajėgas Europoje. Apie tai po vizito JAV TVN24 eteryje kalbėjo Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas.

    Pasak jo, Lenkija pastaraisiais metais masiškai investavo į amerikietišką ginkluotę ir techniką, todėl logiškas kitas žingsnis – vietoje sukurti pilną techninio aptarnavimo, remonto ir tiekimo grandinę. Tokia bazė, anot pareigūno, būtų naudinga ir Lenkijos pramonei, ir JAV partneriams, nes sutrumpintų logistiką bei remonto terminus.

    „Lenkijoje kursime visą aptarnavimo bazę, o mūsų serviso centras Poznanėje ir Debline bus aptarnavimo centru visai JAV kariuomenei Europoje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Jo teigimu, tai vienas pirmųjų tokio tipo susitarimų, sudarytų pastarosiomis dienomis, ir jis konkrečiai siejamas su „Abrams“ platforma. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kritinių priežiūros ir remonto darbų galėtų būti atliekama Lenkijoje, o ne siunčiant techniką ar komponentus į kitas šalis.

    Viceministras taip pat patvirtino, kad Lenkija gavo preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą dėl galimybės gaminti raketas „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad tokia gamyba būtų organizuojama Lenkijos gynybos pramonėje, o galutinis modelis priklausytų nuo konsorciumų ir technologinių susitarimų.

    Be „Patriot“ temos, jis užsiminė ir apie platesnį potencialios gamybos spektrą – nuo tolimojo nuotolio amunicijos „HIMARS“ sistemoms iki „Hellfire“ raketų. Pasak Tomczyko, bendra gamyba galėtų tapti abipusiai pelninga, nes JAV pusė esą rodo didelį susidomėjimą didesniu gamybos ir aptarnavimo pajėgumų perkėlimu arčiau rytinio NATO sparno.

    Gynybos analitikų vertinimu, tokie susitarimai paprastai turi dvi kryptis: operacinę ir ekonominę. Operacine prasme tai stiprina pajėgų parengtį regione, nes technikos remontas ir atsarginių dalių tiekimas tampa greitesni, o ekonomine prasme – suteikia postūmį vietos pramonei, kuri įsitraukia į aukštos pridėtinės vertės grandines.

    Tuo pačiu tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Vakarų šalys vis dažniau ieško būdų išplėsti ginkluotės gamybą ir aptarnavimą žemyne, kad sumažintų priklausomybę nuo ilgos tiekimo grandinės. Lenkija, kaip viena daugiausiai gynybai išleidžiančių NATO valstybių regione, siekia šį momentą paversti ilgalaikiu pramoniniu pranašumu.

  • Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkija šią savaitę priėmė pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-35 siuntą, stiprindama NATO rytinio sparno oro gynybą. Trys orlaiviai nusileido Lasko (Łask) oro pajėgų bazėje, o Varšuva šį žingsnį pristato kaip kokybinį šuolį savo karinėms oro pajėgoms.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad atvykę orlaiviai tampa naujais Lenkijos dangaus sergėtojais. Jo vertinimu, tai pirmieji penktosios kartos naikintuvai NATO rytiniame flange, suteikiantys pranašumą aptinkant grėsmes dar iki joms priartėjant.

    Ką reiškia F-35 atvykimas

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, kurio stiprybė siejama ne tik su slaptumu, bet ir su sensorių bei duomenų apdorojimo galimybėmis. Šie orlaiviai kuriami taip, kad vienu metu rinktų informaciją iš skirtingų jutiklių, ją apjungtų ir padėtų pilotui bei vadavietėms greičiau priimti sprendimus.

    Tokio tipo pajėgumai ypač svarbūs regione, kuriame daug dėmesio skiriama oro erdvės stebėjimui, atgrasymui ir sąveikai su sąjungininkais. F-35 dažnai įvardijamas kaip platforma, gerinanti bendrą situacijos supratimą ir palengvinanti veiksmų koordinavimą su NATO oro ir priešraketine gynyba.

    32 naikintuvai iki 2030 metų

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35, kuriuos gamina gynybos pramonės bendrovė „Lockheed Martin“. Sutartis dėl šių orlaivių įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais, o visų užsakytų naikintuvų pristatymus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Europoje F-35 jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir Danija. Dėl to Lenkijos sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys siekia suvienodinti pajėgumus, logistiką ir tarpusavio suderinamumą, ypač augant įtampoms rytinėje Aljanso dalyje.

  • Čekija išbandė pirmą „Embraer“ C-390 Millennium: lėktuvas vėluoja, bet vilioja ir Lenkiją

    Pirmasis skrydis Brazilijoje

    Čekijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmasis transporto lėktuvas C-390 Millennium artėja prie realios tarnybos pradžios: Brazilijoje, gamintojo bandymų programoje, įvyko pirmasis šiai šaliai skirto orlaivio skrydis. Socialiniame tinkle X paskelbtuose įrašuose buvo matyti skrydžio vaizdai ir nuotraukos iš gamyklos.

    Pasak ministerijos, orlaivis į Čekiją turėtų atskristi metų viduryje. Tai reiškia, kad ankstesnis planas, numatęs pristatymą dar 2025 metais, nebuvo įgyvendintas, tačiau institucija teigia apie terminų pokytį žinojusi iš anksto.

    Ką gali C-390 Millennium

    „Embraer“ C-390 Millennium dažniausiai pristatomas kaip daugiafunkcis vidutinio dydžio karinis transporto lėktuvas, skirtas ne vien karių perdislokavimui. Juo galima gabenti ir sunkesnę karinę įrangą, o taip pat vykdyti užduotis, kurioms reikalingas greitas reagavimas.

    Gamintojo skelbiamoje specifikacijoje nurodoma, kad maksimalus krovinio svoris siekia iki 26 tonų, o desantininkų kabinoje telpa iki 64 pilnai ekipuoti kariai. Priklausomai nuo krovinio, skrydžio nuotolis gali siekti apie 2 000 kilometrų su pilna apkrova, apie 2 720 kilometrų su 23 tonomis ir daugiau nei 5 000 kilometrų su 14 tonų kroviniu.

    Čekijos gynybos ministerija yra minėjusi, kad platforma gali būti naudinga ir civilinėms ar mišrioms užduotims, pavyzdžiui, paieškos ir gelbėjimo operacijoms bei gaisrų gesinimui. Toks požiūris atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje pirmenybę teikti universaliems sprendimams, kurie tinka ir gynybai, ir krizių valdymui.

    Sutartis ir bazė Prahoje

    Čekija sutartį dėl dviejų „Embraer“ C-390 Millennium įsigijimo su Brazilijos gamintoju pasirašė 2024 metų spalį. Pagal planą, perėmus orlaivius, jie turėtų papildyti 24-ąją transporto aviacijos bazę.

    Ši bazė įsikūrusi Prahos Kbely oro uoste, iš kurio naujieji lėktuvai vykdytų numatytas transporto užduotis, įskaitant karių ir sunkiosios technikos pervežimą. Tokia dislokacija leidžia patogiai organizuoti skrydžius tiek šalies viduje, tiek į tarptautines operacijų zonas.

    Ar C-390 sudomins Lenkiją?

    „Embraer“ neslepia, kad C-390 Millennium mato ir kaip potencialų pasirinkimą Lenkijai. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija 2024 metų pavasarį viešai nurodė, kad vykdomos analizės dėl strateginio nuotolio oro transporto, medicininės evakuacijos ir degalų papildymo ore pajėgumų įsigijimo.

    Nuo to laiko galutinių sprendimų nebuvo paskelbta, tačiau gamintojas stiprina savo pozicijas regione per pramoninio bendradarbiavimo kryptį. Skelbta, kad 2025 metų gruodį Varšuvoje pasirašyti ketinimų dokumentai su Lenkijos gynybos pramonės grupe PGZ, kuri būtų viena svarbiausių partnerių, jei Lenkija pasirinktų C-390 programą.

    Toks gamintojo žingsnis atspindi platesnę Europos gynybos rinkos logiką, kur pirkėjai vis dažniau prašo ne tik orlaivio, bet ir aiškaus aptarnavimo, mokymų bei pramoninio dalyvavimo paketo. Čekijos pirmojo lėktuvo skrydis šiuo požiūriu tampa svarbiu signalu, kad programa juda į praktinį etapą, nors grafikas ir koreguojamas.

  • Lenkijos gynybos ministerija ir PKP Cargo pasirašė sutartį: ką ji keičia kariuomenės logistikai

    Lenkijos gynybos ministerija ir PKP Cargo pasirašė sutartį: ką ji keičia kariuomenės logistikai

    Lenkijos gynybos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su krovinių vežimo geležinkeliais bendrove „PKP Cargo“. Šalies pareigūnai teigia, kad tai rėminis susitarimas, skirtas sutvarkyti ir paspartinti kariuomenės bei sąjungininkų transportą geležinkeliais.

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz aiškino, kad dokumentas apima strateginės infrastruktūros parengimą taip, kad prireikus būtų galima greitai perkelti Lenkijos ir NATO pajėgas. Jo teigimu, mobilumas iš Baltijos uostų išlieka viena svarbiausių regiono saugumo grandžių.

    „Greitas karių ir technikos perdislokavimas yra vienas svarbiausių greito reagavimo elementų“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Susitarime akcentuojama ir praktinė nauda taikos metu: geležinkelių pajėgumai reikalingi karinėms pratyboms, planiniams perdislokavimams bei logistikai, susijusiai su paramos srautais Ukrainai. Tokia kryptis dera su platesne NATO karinio mobilumo darbotvarke, kai didelis dėmesys skiriamas maršrutams, terminalams, perkrovimo vietoms ir suderinamoms procedūroms.

    Lenkijos gynybos ministras taip pat užsiminė apie pačios „PKP Cargo“ padėtį, pripažindamas, kad įmonė buvo perimta sudėtingu laikotarpiu. Jo teigimu, anksčiau skelbti finansiniai nuostoliai siekė apie 3,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 810 mln. eurų, tačiau vėlesniuose rezultatuose esą jau fiksuotas teigiamas pokytis.

    „„PKP Cargo“ buvo bendrovė, kurią perėmėme labai sunkioje situacijoje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Ministro teigimu, dalį problemų lėmė nutrūkę sutartiniai krovinių srautai, tarp jų ir susiję su skaldos pervežimu, o išeitis siejama su restruktūrizacija ir derybomis su profesinėmis sąjungomis. Tokie procesai geležinkelių sektoriuje paprastai reiškia ne tik finansinių rodiklių gerinimą, bet ir parko, terminalų bei maršrutų efektyvinimą.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak pabrėžė, kad susitarimas sistemingai apibrėžia kariuomenės ir „PKP Cargo“ bendradarbiavimą geležinkelių transporte. Pasak jo, tai svarbu ne tik ekonomikai, bet ir valstybės gynybos planavimui, nes geležinkeliai leidžia perkelti didelius technikos kiekius neapkraunant kelių tinklo.

    „Šis susitarimas sistemingai sureguliuoja mūsų bendradarbiavimą, o „PKP Cargo“ grįžta į savo sisteminį vaidmenį“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Pareigūnai taip pat akcentavo, kad karinės logistikos dalies perkėlimas ant bėgių gali padėti saugoti vietinę kelių infrastruktūrą nuo sunkiosios technikos poveikio. Praktikoje tai reiškia mažesnę apkrovą regioniniams keliams ir aiškesnį planavimą, kai dideli gabenimai nukreipiami per geležinkelio koridorius ir logistikos mazgus.

  • Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkija toliau plečia naujos kartos pėstininkų kovos mašinos Borsuk programą. Šalies Gynybos ministerija ir Ginkluotės agentūra skelbia, kad artimiausiais metais planuojama pristatyti papildomas platformos versijas, įskaitant sprendimą, orientuotą į eksportą.

    Borsuk yra vikšrinė pėstininkų kovos mašina, kuri Lenkijoje įvardijama kaip vienas svarbiausių pastarųjų metų nacionalinės gynybos pramonės projektų. Jos tikslas yra palaipsniui atnaujinti mechanizuotų pajėgų parką ir suteikti modernesnę apsaugą bei ugnies galią.

    Naujas bokštelis ir eksporto kryptis

    Per Defence24 Days renginį gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad netolimoje ateityje bus pristatytas Borsuk su integruotu naujo tipo bokšteliu. Kartu Ginkluotės agentūros vadovas generolas Artur Kuptel patvirtino, kad vyksta darbai ir su kitomis platformos iteracijomis.

    Neoficialiai nurodoma, kad viena iš krypčių gali būti eksporto konfigūracija, sujungianti Borsuk važiuoklę su Slovakijoje kuriamu bokšteliu Turra 30. Toks scenarijus siejamas su Lenkijos ir Slovakijos pramonės bendradarbiavimu, kuriame minimos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ ir Slovakijos įmonė EVPÚ Defence.

    Turra 30 bokštelis vystomas keliais variantais, o naujesnėse versijose akcentuojama didesnė įgulos apsauga pagal NATO STANAG 4569 standartą. Paprastai šio tipo sprendimuose integruojama 30 mm automatinė patranka, 7,62 mm kulkosvaidis ir prieštankinės valdomos raketos, kurios skirtos kovai su šarvuota technika didesniu atstumu.

    Kodėl ieškoma alternatyvų?

    Lenkijoje Borsuk siejamas su ZSSW-30 bokšteliu, tačiau viešai aptariama, kad alternatyvūs sprendimai gali būti svarstomi dėl kainos ir gamybos pajėgumų. Paprastesnė ar lengviau tiekiama eksporto konfigūracija leistų greičiau reaguoti į potencialių pirkėjų poreikius.

    Europos gynybos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti modulines platformas, kurias galima derinti su skirtingais bokšteliais, jutikliais ir ryšio sistemomis. Tai leidžia greičiau pritaikyti techniką skirtingoms doktrinoms, o gamintojams mažina riziką priklausyti nuo vieno komplektavimo sprendimo.

    Kitos modernizacijos ir specializuotos versijos

    Generolo Artur Kuptel užuominos apie tolesnes iteracijas siejamos ne tik su bokštelių pasirinkimu, bet ir su ilgalaike platformos modernizacija. Viena svarbiausių krypčių yra aktyvios apsaugos sistemos, įskaitant hard-kill tipo sprendimus, skirtus aptikti ir neutralizuoti prieštankinius ginklus dar prieš jiems pasiekiant šarvuotį.

    Aktyvi apsauga pastaruoju metu vertinama ir dėl išaugusios dronų grėsmės, ypač kai mūšio lauke plačiai naudojami FPV tipo dronai ir viršutinę projekciją atakuojantys šaudmenys. Dėl to daugelyje šalių šarvuotos technikos modernizacijos programose atsiranda papildomi jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir viršutinės dalies sustiprinimas.

    Be bazinės pėstininkų kovos mašinos, Borsuk programa nuo pradžių buvo siejama ir su specializuotomis modifikacijomis, kuriamos ant Universalios modulinių vikšrinių platformų šeimos pagrindo. Pagal Lenkijoje viešai skelbtus planus, be daugiau nei 1 000 kovinių mašinų, numatomas ir kelių šimtų specializuotų variantų poreikis.

    Minimos tokios mašinos kaip vadavietės, medicininės evakuacijos, techninės pagalbos bei vikšrinio mobiliojo minosvaidžio sprendimai. Dalis jų kol kas tebėra konceptų ar ankstyvos vystymo stadijos, tačiau Lenkija signalizuoja siekį turėti vieningą platformų šeimą, kuri supaprastintų logistiką ir remontą.

    Artimiausi pristatymai turėtų parodyti, ar Borsuk bus aktyviai pozicionuojamas tarptautinei rinkai ir kaip Lenkija balansuos tarp nacionalinių poreikių bei eksporto ambicijų. Augant Europos gynybos biudžetams ir spartėjant perėjimui prie modernesnės šarvuotos technikos, tokios programos tampa ne tik kariniu, bet ir pramoniniu prioritetu.