Tag: Lenkijos gynybos ministerija

  • Keisti šviesos blyksniai virš Varšuvos: Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kas vyksta

    Trečiadienio vakarą Varšuvos ir aplinkinių vietovių gyventojai danguje gali pastebėti neįprastus šviesos reiškinius. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija išplatino skubų pranešimą, paaiškindama, kad tai susiję su suplanuotais kariniais bandymais.

    Kaip nurodoma oficialiame komunikate, danguje matomi blyksniai nėra nei neatpažinti skraidantys objektai, nei dronai. Ministerija pabrėžė, kad reiškinį sukels karinės pratybos, kurių metu bus tiriamos apšvietimo raketos.

    Tokios raketos naudojamos teritorijai apšviesti tamsoje – dėl to jos gali sukurti ryškias, iš tolo matomas šviesas. Iš šalies tai kartais primena neįprastai judančius ar „kabojančius“ objektus, nors iš tiesų tai planuotos procedūros dalis.

    Gyventojams tai pirmiausia reiškia, kad sutemus danguje gali būti matomi netikėti šviesos efektai, galintys sukelti nerimą ar klausimų. Ministerija iš anksto ragina neinterpretuoti šio vaizdo kaip grėsmės ar nepaaiškinamos kilmės įvykių.

  • Lenkija planuoja 3 250 zl išmoką rezervistams: reikės bent 8 dienų mokymų

    Lenkijos rezervistams planuojama vienkartinė 3 250 zlotų išmoka, jeigu jie per metus atliks bent 8 dienas savanoriškų mokymų ir dalyvaus privalomose karinėse pratybose.

    Tokią naują priemonę į teisės aktus siūlo įtraukti Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija. Išmoka būtų skirta vadinamajai pasyviajai rezervei.

    Pagrindinis siūlomų pokyčių tikslas – sukurti savanoriškų mokymų sistemą, skirtą rezervui rengti. Akcentuojama, kad mokymai turėtų padėti suderinti civiliniame gyvenime įgytas kompetencijas su kariniais įgūdžiais.

    Tarp įvardijamų mokymų temų minimi išgyvenimo įgūdžiai, karo lauko medicina ir šaudymas. Kartu numatomi ir kiti pakeitimai, susiję su karių teisine apsauga bei kariuomenės institucijų funkcijomis.

    Kam būtų mokama ir kokios sąlygos

    Pagal projektą, vienkartine išmoka galėtų pasinaudoti pasyviosios rezervo tarnybos kariai, turintys mobilizacinį paskyrimą arba numatyti jį gauti.

    Svarbiausia sąlyga – per tuos pačius kalendorinius metus įvykdyti du reikalavimus: iš viso dalyvauti mažiausiai 8 dienas savanoriškuose mokymuose ir atlikti privalomas karines pratybas.

    Išmokos dydis siejamas su mažiausiu profesinės karo tarnybos kario baziniu atlygiu ir sudarytų 50 proc. šios sumos. Pagal dabartinius dydžius tai būtų 3 250 zlotų.

    Kiek tai kainuotų ir kiek žmonių apimtų

    Ministerija skaičiuoja, kad 2027 metais šis sprendimas galėtų kainuoti apie 13 mln. zlotų ir apimti maždaug 4 tūkst. rezervistų.

    Nuo 2028 metų metinės išlaidos, pagal prielaidas, didėtų iki maždaug 26 mln. zlotų, jei išmoka pasinaudotų apie 8 tūkst. žmonių.

    Darbdaviams numatomas nemokamų atostogų mechanizmas

    Projekte taip pat numatyta, kad darbdavys privalėtų suteikti nemokamas atostogas darbuotojui, kuris pateiktų pažymą apie atranką į mokymus.

    Tokių atostogų metu darbuotojas išlaikytų iš darbo santykių kylančias teises, išskyrus teisę į darbo užmokestį.

    Kiti siūlomi pakeitimai – teisinė pagalba kariams

    Kita siūloma pataisa susijusi su teisine pagalba kariams, kuri tam tikrais atvejais būtų finansuojama kariuomenės lėšomis.

    Numatoma, kad asmuo, kuris dėl tarnybinių pareigų vykdymo būtų paduotas į teismą arba taptų proceso šalimi, „ypač pagrįstais atvejais“ galėtų gauti kariuomenės apmokamą teisininką. Priemonė būtų taikoma tiek profesionaliems, tiek neprofesionaliems kariams, taip pat išplėsta ir į administracinių nusižengimų bylas.

    Be to, projekte numatomi pokyčiai dėl Karo turto agentūros funkcijų – jos vaidmenį siūloma išplėsti, kad ji galėtų plačiau remti ne tik Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, bet ir šalyje dislokuotas sąjungininkų pajėgas.

  • Lenkijoje apie 30 K2 tankų laikinai išimti iš rikiuotės: minimos variklių bėdos, reaguoja MON

    Lenkijos žiniasklaida praneša, kad maždaug 30 Pietų Korėjoje pagamintų K2 tankų šiuo metu gali būti laikinai nenaudojami ir laukiantys remonto karinėse dirbtuvėse. Kaip skelbiama, dalis gedimų siejama su jėgos agregatais, tarp minimų problemų yra ir variklių darbas.

    Remiantis pranešimais, technika sutelkta aptarnavimui pirmiausia šiaurinėje Lenkijos dalyje, kur dislokuoti vieni pirmųjų K2 naudotojų. Žiniasklaida taip pat akcentuoja, kad daliai darbų gali reikėti gamintojo specialistų įsitraukimo, o tai prailgina procesus, jei vietinis serviso pajėgumas dar nėra pilnai išplėtotas.

    Į šią informaciją sureagavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija (MON). Ji teigia, kad laikinas šarvuotosios technikos išėmimas iš eksploatacijos dėl techninės priežiūros ar remonto yra įprasta praktika, o gedimų lygis, ministerijos vertinimu, neperžengia standartų, būdingų tokios klasės platformoms.

    „Laikini išėmimai iš eksploatacijos yra standartinis reiškinys, taikomas bet kuriam platformų tipui. Tai natūrali proceso dalis, būtina siekiant užtikrinti techninį tinkamumą ir parengtį vykdyti užduotis“, – teigiama MON pozicijoje.

    Ministerija taip pat nurodo, kad gedimai ir garantiniai darbai atliekami kartu su Pietų Korėjos gamintoju, o po garantinio laikotarpio einamuosius remontus ir periodines technines apžiūras vykdo Lenkijos kariuomenės vykdomosios struktūros. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kompetencijų palaipsniui perkeliama į nacionalinę sistemą, tačiau pereinamasis laikotarpis gali kelti iššūkių.

    Krašto apsaugos temomis rašantys ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad K2 šeimos tankai Lenkijoje eksploatuojami intensyviai, o tai greitai išryškina vadinamuosius ankstyvosios eksploatacijos defektus. Tarp dažniausiai minimų veiksnių yra dar ne iki galo subrendęs techninės priežiūros tinklas šalyje, atsarginių dalių logistikos grandinė ir ribotas specializuotas mokymo bei treniruoklių skaičius.

    K2 pirkimai ir pristatymai

    Lenkija K2 tankus perka etapais. Pirmasis susitarimas dėl 180 vienetų buvo pasirašytas 2022 metais, o viešai skelbta, kad šie tankai jau pristatyti į šalį ir perduodami daliniams.

    Antrojo etapo planuose numatyti dar 180 K2, įskaitant ankstesnės konfigūracijos techniką ir vėlesnę, labiau Lenkijos poreikiams pritaikytą versiją. Šis etapas siejamas ir su technologijų perdavimu bei dalies mašinų gamyba Lenkijoje, kas turėtų sumažinti priklausomybę nuo užsienio serviso ateityje.

    K2 tankai dislokuojami keliuose Lenkijos Sausumos pajėgų daliniuose, įskaitant brigadas šiaurės rytų kryptimi. Būtent ten, atsižvelgiant į regiono operacinę svarbą, technikos parengtis vertinama kaip vienas iš prioritetų, todėl ir laikini technikos išėmimai dėl remonto sulaukia didesnio dėmesio.

  • Lenkijos gynybos ministerija spartina investicijas: PGZ teiks naujus prašymus ir žada aktyviai naudotis lengvatomis

    Lenkijoje įsigaliojusi speciali tvarka, skirta strateginėms gynybos investicijoms, pradeda veikti ir pramonėje. Lenkijos gynybos ministerija rugsėjo viduryje pirmą kartą suteikė daliai projektų statusą, kuris leidžia greičiau pradėti statybas ir supaprastina administracines procedūras.

    Pirmieji sprendimai pritaikyti keturioms valstybės valdomos Lenkijos ginkluotės grupės PGZ įmonėms. Tarp jų – „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“, o paties koncerno vadovybė skelbia, kad tai tik pradžia.

    Daugiau prašymų ir spartesnės procedūros

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius teigia, kad grupė ir jos įmonės rengia naujus prašymus dėl analogiškų sprendimų. Jo teigimu, mechanizmas svarbus todėl, kad sutrumpina laiką iki realių darbų pradžios, o gynybos pramonėje kiekviena savaitė gali turėti reikšmės.

    „Šiuo mechanizmu naudosimės labai aktyviai, nes nuolat rengiame naujus investicinius projektus ir pereiname į jų sprendimų bei įgyvendinimo etapą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Konkrečių projektų, kuriems suteiktas statusas, nei PGZ, nei ministerija detaliai neįvardijo. Vis dėlto pabrėžiama, kad sprendimai susiję ne su viena atskira investicija, o su kelių projektų paketais, priklausomai nuo įmonės.

    Kas keičiasi pramonei ir valstybei

    Pagal šią tvarką statusą gavusios investicijos gali būti pradėtos greičiau, nes trumpėja leidimų ir derinimų grandinė. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko administraciniams procesams ir daugiau galimybių sparčiai didinti gamybos pajėgumus.

    PGZ vadovas kaip pavyzdį yra minėjęs „Mesko“ planus plėsti amunicijos gamybos infrastruktūrą, įskaitant 155 milimetrų artilerijos šaudmenų komponentus. Šis kalibras yra NATO standartas, todėl gamybos plėtra tiesiogiai siejama su tiekimo saugumu ir pramoniniu savarankiškumu.

    Tokie sprendimai vertinami platesniame kontekste: po Rusijos karo prieš Ukrainą Europos šalys didina gynybos biudžetus, o gamybos „butelio kakleliu“ vis dažniau tampa ne finansavimas, o pajėgumai, žaliavos ir leidimų procesai. Todėl spartinimo priemonės tampa vienu iš būdų greičiau užpildyti sandėlius ir vykdyti ilgalaikius kontraktus.

    Specialioji tvarka ir jos ribos

    Gynybos investicijų spartinimą įtvirtino Lenkijos teisės aktas, taikomas strateginėms ir klestinčioms gynybos bei viešojo saugumo reikmėms. Jis taip pat siejamas su Nacionaline atgrasymo ir gynybos programa Tarcza Wschód, orientuota į infrastruktūrą prie sienos su Rusija ir Baltarusija.

    Numatyta, kad dalis procedūrų gali būti supaprastintos, tačiau investicijos vis tiek turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, ypač tais atvejais, kai galimas poveikis saugomoms teritorijoms, pavyzdžiui, Natura 2000. Taip pat akcentuojama, kad tokie projektai paprastai įgyvendinami valstybės valdomuose ar jos kontroliuojamuose sklypuose.

    PGZ siunčia signalą, kad šia sistema ketina naudotis nuosekliai, o tai gali reikšti tolesnį Lenkijos gynybos pramonės gamybinių pajėgumų augimą. Atsižvelgiant į regiono saugumo situaciją, tokie sprendimai tampa ne tik administracine naujove, bet ir strateginiu instrumentu, leidžiančiu greičiau paversti planus realiais pajėgumais.

  • Lenkija kuria Dronų legioną: civiliai operatoriai ruošiami kariuomenei, tikslas – šimtai tūkstančių

    Dronų legionas: civiliai kaip rezervo dalis

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė apie planus sukurti vadinamąjį Dronų legioną – iniciatyvą, kuri konfliktui kilus leistų greitai mobilizuoti dronus valdančius civilius kaip kariuomenės užnugarį.

    Apie tai per operatorių mokymus „Blue Eye 2026“ Naujajame Glinnike kalbėjo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžęs, kad moderniame kare dronai tampa kasdieniu įrankiu.

    „Dronų legionas vienys civilius, kurie konflikto atveju bus pasirengę veikti. Mums reikia šimtų tūkstančių dronų operatorių“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, tikslas nėra suburti dar vieną karinį vienetą, o sukurti aiškią sistemą, kuri leistų panaudoti sertifikuotų operatorių kompetencijas valstybės gynybai, kai to prireiktų.

    Jis taip pat akcentavo, kad kiekviena Lenkijos kariuomenės grandis turėtų gebėti naudoti dronus, o ne pasikliauti atskiromis specializuotomis komandomis.

    Mokymai ir sertifikavimas plečiami

    Naujajame Glinnike įsikūrusi 25-oji oro kavalerijos brigada turėtų tapti nuolatine vieta mokymams ir sertifikavimui, o „Blue Eye 2026“ – reguliariu renginiu, skirtu operatorių rengimui.

    Skelbiama, kad kitais metais dronų mokymai galėtų apimti apie 33 000 mokinių iš 500 karinių profilių klasių, o mokymų pabaigoje numatomas egzaminas Civilinės aviacijos administracijoje.

    Infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas nurodė, kad šiuo metu Lenkijoje yra daugiau kaip 560 000 sertifikuotų dronų operatorių, tačiau siekiama šį skaičių dar didinti.

    Jo teigimu, projekte svarbų vaidmenį atliks Civilinės aviacijos administracija ir Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra, kurios, esant poreikiui, gali būti panaudotos ir gynybos tikslams.

    Dronai, antidroninės sistemos ir DI

    Gynybos ministras taip pat pranešė pavedęs skubiai atlikti strateginę apžvalgą, nukreiptą į tris sritis: antidronines sistemas, tolimo tikslumo priemones ir dirbtinis intelektas taikymą.

    Jo vertinimu, Ukrainos karo patirtis rodo, kad dronai ir priemonės jiems aptikti bei neutralizuoti tampa vienu iš lemiamų veiksnių tiek gynyboje, tiek puolime.

    Finansavimo mastai, apie kuriuos kalbėta renginyje, rodo aiškią kryptį – dronų ir antidroninių sistemų pajėgumai Lenkijoje iš nišinės srities stumiami į masinį, visiems kariuomenės lygiams reikalingą standartą.

    Toks modelis, kai remiamasi plačiu civilių operatorių rezervu, gali tapti svarbiu elementu didinant valstybės parengtį, ypač tais atvejais, kai kritiškai svarbu greitai išplėsti pajėgumus be ilgo karių rengimo ciklo.

  • MON prioritetas – dronai ore ir jūroje: Gdynėje pristatytos investicijos ir planai Baltijai

    Dronai – tarp svarbiausių tikslų

    Be pilotų valdomų sistemų plėtra ore ir jūroje tapo vienu pagrindinių Lenkijos gynybos politikos prioritetų. Gdynėje vykusioje konferencijoje apie Baltijos saugumą vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz akcentavo, kad kariuomenė kryptingai stiprina tiek dronų pajėgumus, tiek priemones kovai su jais.

    Pasak ministro, be orlaivių, vis didesnis dėmesys skiriamas jūriniams sprendimams: autonominiams paviršiniams ir povandeniniams aparatams, kurie gali būti naudojami žvalgybai, stebėsenai bei infrastruktūros apsaugai. Ši kryptis siejama ir su praktinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko įrankių.

    Ką reiškia projektas Kaszubia?

    Gdynėje pristatytas projektas Kaszubia – Žaliasis pramonės rajonas apibūdinamas kaip bandymas sukurti pramoninį ir logistinį pagrindą valstybės saugumui Baltijos pakrantėje. Iniciatyva sieja gynybos pramonę, technologijų vystymą ir regiono energetikos transformaciją, įskaitant žaliąją energetiką.

    Konferencijoje pabrėžta, kad tokie projektai turi dvigubą tikslą: stiprinti gynybos pramonės pajėgumus ir kurti ilgalaikį ekonominį pagrindą regionui. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai didinant gynybos finansavimą siekiama, kad kuo daugiau užsakymų ir kompetencijų liktų vietos pramonėje.

    Investicijos Gdynėje ir partnerystė

    Renginio metu buvo pristatyta nauja gamybinė infrastruktūra Gdynėje, kur planuojama gaminti ir vystyti paviršinius bei povandeninius bepilotinius sprendimus. Minėta, kad investicijų apimtis šiame projekte turėtų pasiekti apie 184 000 000 eurų, o dalis lėšų jau nukreipta į gamybos bazės plėtrą.

    Taip pat skelbta apie „Grupa WB“ ir „Kongsberg Defence & Aerospace“ bendradarbiavimą, orientuotą į bepilotes jūrines platformas su daugiasensorėmis žvalgybos sistemomis. Numatyta integruoti vaizdo ir elektroninės žvalgybos sprendimus bei kitus jūrų aplinkai pritaikytus sensorius, kad būtų galima efektyviau stebėti situaciją Baltijos jūroje.

    „Patirtis iš karo Ukrainoje aiškiai rodo, kad bepilotės sistemos tampa vienu kertinių šiuolaikinio mūšio lauko elementų, taip pat ir jūroje“, – sakė „Kongsberg Defence & Aerospace“ atstovas Krystian Chmielewski.

    Lenkijos gynybos ministerija šalia dronų plėtros įvardija ir kitus modernizacijos akcentus: tolimojo nuotolio tikslias priemones bei DI taikymą kariuomenėje. Kartu pabrėžiama partnerystė su Skandinavijos šalimis, ypač Norvegija, kuri laikoma svarbia investicijų ir technologinio bendradarbiavimo kryptimi Baltijos saugumo kontekste.

  • NATO pajėgų vadas Europoje Lenkijoje pristatys pergalės strategiją: ką ji reiškia rytiniam flangui

    Nauja NATO kryptis

    Kitą savaitę Lenkijoje lankysis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewich, kuris pirmą kartą viešai pristatys vadinamąją pergalės strategiją. Apie vizitą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Pasak ministro, dokumente apibrėžiama, kaip NATO turėtų valdyti ir telkti sąjungininkų pajėgas Europoje, kad jos galėtų atremti galimą agresorių. Jis teigė jau susipažinęs su generolo pasiūlymais ir juos įvertino palankiai.

    DI, dronai ir klasikinė galia

    Strategijos ašis, kaip skelbiama tarptautinėje žiniasklaidoje, yra tradicinės karinės galios derinimas su naujomis gynybos technologijomis. Joje daug dėmesio skiriama DI sprendimams, autonominėms sistemoms ir dronams, kurie keičia tiek žvalgybos, tiek ugnies paramos logiką.

    Ši kryptis atliepia pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokas, kai masinis dronų naudojimas ir greitas taikinių aptikimas tapo lemiamu veiksniu fronte. NATO šalys vis dažniau investuoja į didelio masto, palyginti nebrangius bepiločius, elektroninę kovą ir sparčią duomenų analizę realiu laiku.

    Generolo komandos pozicija viešai įvardijama kaip gynybinė: tikslas yra atgrasymas ir pasirengimas, o ne puolamoji doktrina. Strategijoje akcentuojama, kad esant sudėtingai saugumo aplinkai sąlygos atgrasymui turi būti kuriamos iš anksto.

    Ką tai reikštų rytiniam flangui?

    Numatoma, kad galimos krizės atveju NATO siektų sustabdyti puolimą rytiniame flange, remiant sausumos pajėgas dronais, mažos įgulos arba visai beįgulėmis sistemomis ir DI paremta taikinių nustatymo infrastruktūra. Tai leistų greičiau aptikti grėsmes, tiksliau nukreipti ugnį ir sumažinti karių pažeidžiamumą.

    Kitas strategijos elementas siejamas su greitu smūgiu į priešininko vadovavimo ir kontrolės grandis, kai tik būtų sudarytos sąlygos manevrui. Tokia logika grindžiama prielaida, kad moderniame kare sprendžiama ne tik fronto linijoje, bet ir ryšio, koordinavimo, logistikos bei sprendimų priėmimo sistemoje.

    Šis požiūris ypač aktualus rytiniam NATO pakraščiui, kuriame atgrasymas remiasi ne vien karių skaičiumi, bet ir gebėjimu greitai sutelkti pajėgas, užtikrinti oro gynybą, logistiką ir sąveiką tarp valstybių. Praktikoje tai reiškia didesnę reikšmę iš anksto parengtoms procedūroms, atsargoms, ryšių atsparumui ir nuolatiniam pratybų ciklui.

    „Turime jau dabar sukurti sąlygas, kurios atgrasytų agresiją, o prireikus leistų laimėti užpuolimo atveju“, – sakė generolo atstovas pulkininkas Martin O’Donnell.

    Vizito metu generolas Alexus Grynkewich taip pat dalyvaus Varšuvoje vyksiančioje tarptautinėje saugumo konferencijoje Warsaw Security Forum. Tikėtina, kad pristatymas Lenkijoje taps signalu apie NATO prioritetus regione ir tai, kaip Aljansas ketina prisitaikyti prie sparčiai kintančio karo technologijų tempo.

  • Lenkijos gynybos ministerija skyrė apie 81 mln. eurų 86 įmonėms: parama pajėgumams, ne ginklų pirkimai

    Parama pramonei, o ne nauji užsakymai

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė skyrusi tikslines dotacijas 86 įmonėms ir institucijoms, bendra suma siekia apie 81 mln. eurų. Ši parama nėra skirta naujos ginkluotės pirkimui, o orientuota į gamybos, remonto ir paslaugų pajėgumų išlaikymą, kurie krizės ar karo atveju būtų būtini kariuomenei.

    Dotacijų mechanizmas numatytas Lenkijoje galiojančiame teisės akte dėl valstybės gynybos, įsigaliojusiame 2022 metais. Tokiu būdu valstybė siekia užtikrinti, kad pramonė turėtų parengtus pajėgumus greitai didinti apimtis, jei saugumo situacija regione pablogėtų.

    Ką finansuoja dotacijos?

    Ministerijos akcentuojama kryptis yra ne įrangos įsigijimas, o infrastruktūra ir pasirengimas. Parama gali apimti gamybinių linijų palaikymą, remonto bazes, aptarnavimo galimybes, logistines grandis ir kitus pajėgumus, kurie karo ar mobilizacijos atveju leistų greitai pereiti prie intensyvesnės veiklos.

    Taip pat gali būti finansuojami su objektų apsauga susiję sprendimai, pritaikymas kariniams poreikiams ar kiti veiksmai, leidžiantys užtikrinti nenutrūkstamą darbą didesnės įtampos laikotarpiu. Lenkija pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiria vidaus pramonės atsparumui ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Žinutė pramonei ir įsipareigojimai

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad paramos gavėjų skaičius šiemet yra rekordinis. Pasak jo, tai yra investicija į nuolatinę parengtį ir gebėjimą reaguoti be delsimo, jei kiltų grėsmė.

    „Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, investuojami tam, kad būtų palaikomos gamybos linijos ir aptarnavimo galimybės, kad būtų visiška parengtis. Lenkijos gynybos pramonė turi būti visiškai pasirengusi, turi dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Gynybos ministerijos atstovai taip pat pabrėžė, kad tokia parama reiškia ne apdovanojimą, o aiškų įsipareigojimą. Ministerijos vertinimu, prireikus programoje dalyvaujančios įmonės turėtų gebėti greitai išplėsti gamybos ir remonto apimtis, taip pat ženkliai padidinti darbuotojų skaičių.

    Kas tarp paramos gavėjų?

    Skelbiama, kad tarp 86 subjektų yra tiek valstybinės, tiek privačios įmonės, taip pat mokslo ir tyrimų institucijos. Dalis paramos atiteko subjektams, susijusiems su valstybine Lenkijos gynybos pramonės grupe, o taip pat įvairiems tyrimų institutams ir aukštosioms mokykloms, dirbančioms su saugumo ir gynybos temomis.

    Toks platus gavėjų ratas rodo siekį stiprinti ne vien atskirus gamintojus, bet ir visą ekosistemą, kuri karo ar krizinės situacijos metu turi užtikrinti tiek gamybą, tiek remontą, tiek technologinę kompetenciją. Europoje ryškėjant tendencijai investuoti į gynybos pajėgumų didinimą, Lenkija akivaizdžiai siekia turėti kuo daugiau vidaus resursų, kurie galėtų veikti be išorinių trikdžių.

  • Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad dalis nepanaudotų SAFE programos lėšų galėtų būti nukreipta bendriems Europos Sąjungos ir Ukrainos projektams, įtraukiant Ukrainos įmones. Ši žinutė iškart sukėlė aštrią diskusiją dėl to, kam ir kokiomis sąlygomis galėtų atitekti nepanaudoti pinigai.

    Ukrainoje tai vertinama kaip galimybė sparčiau integruoti šalies gynybos pramonę į Europos tiekimo grandines ir gauti užsakymų bendroms gamybos bei modernizavimo programoms. Tačiau kartu pabrėžiama, kad kai kurios ES valstybės gali nepritar­ti tokiam perskirstymui, jei tai reikštų mažesnes galimybes nacionaliniams projektams.

    Lenkija: pasiūlymas dar nepatvirtintas

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas viešai akcentavo, kad pristatyta idėja kol kas nėra galutinis sprendimas ir nėra formaliai patvirtinta. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka priminė, kad šiuo metu SAFE reglamentas aiškiai apibrėžia, kokioms reikmėms lėšos gali būti naudojamos.

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express šią reakciją įvertino kaip signalą, kad gali prasidėti konkurencija dėl finansavimo. Ukrainos pusė baiminasi, jog dėl didelių sumų dalis ES šalių sieks, kad nepanaudotos lėšos liktų jų nacionaliniams poreikiams, o ne tarptautiniams projektams su Ukraina.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai paskelbė apie ketinimą atverti kelią bendriems su Ukraina gynybos projektams, oponentų tarp ES valstybių rasti nebus sunku, ypač kai kalbama apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    SAFE programos biudžetas siekia 150 000 000 000 eurų, o iki šiol, kaip nurodoma Ukrainos analizėje, paskirstyta 130 500 000 000 eurų. Tai reiškia, kad reikšminga dalis lėšų teoriškai dar gali būti persvarstoma, jei valstybės nepasinaudos visa joms numatyta dalimi.

    Analizėje taip pat minima, kad dėl vidaus politikos veiksnių Italija gali atsisakyti dalies SAFE paskolos, kuri būtų skirta socialinėms reikmėms, o tai galėtų didinti nepanaudotų lėšų sumą maždaug iki 25 500 000 000 eurų. Toks scenarijus sustiprintų diskusijas dėl to, kas ir kokiu pagrindu galėtų pretenduoti į likučius.

    Terminais spaudžia ir taisyklės

    Pagal aptariamas nuostatas sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Skirtos lėšos turi būti panaudotos ir atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turi būti ir pristatyta užsakyta karinė įranga.

    Todėl artimiausiais metais gali daugėti situacijų, kai dalis finansavimo lieka neišnaudota dėl vėluojančių pirkimų, pramonės pajėgumų ribojimų ar politinių sprendimų. Būtent tai ir kuria prielaidas naujiems ginčams, ar nepanaudotos SAFE lėšos turėtų keliauti į papildomus nacionalinius projektus, ar į bendras Europos ir Ukrainos iniciatyvas.

  • Naurockis ir gynybos ministras pradeda naują susitikimų formatą: ko siekiama dėl saugumo

    Lenkijoje startavo naujas prezidento Karolo Nawrockio ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo susitikimų formatas, į kurį įtraukiamas ir kariuomenės vadovybės atstovas. Po susitikimo Prezidentūroje ministras pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – sutarti dėl bendro saugumo vardiklio ir reguliariai derinti sprendimus.

    Pasak ministro, pokalbis buvo skirtas tiek einamajai saugumo situacijai, tiek platesniam valstybės pasirengimui galimiems incidentams regione. Akcentuota, kad tokio formato susitikimai turėtų tapti nuolatiniai, nes prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, o gynybos ministerija ir kariuomenė atsakingos už praktinį pajėgumų stiprinimą.

    Bendras kursas dėl JAV

    Vienu svarbiausių klausimų įvardyta partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis ir JAV karinis buvimas Lenkijoje. Ministras teigė, kad šiuo klausimu tarp Vyriausybės ir prezidento nėra esminių nesutarimų, tačiau didžioji dalis praktinių darbų – nuo infrastruktūros iki priimančiosios šalies paramos – tenka vykdomajai valdžiai.

    Taip pat aptarta žvalgybinės informacijos apsikeitimo tvarka ir koordinavimas su Biuru nacionalinio saugumo klausimais. Gynybos ministras pažymėjo, kad institucijų tarpusavio ryšys ir greitas informacijos perdavimas tampa ypač svarbūs, kai grėsmės gali keistis valandomis.

    Ar formatas taps nuolatiniu?

    Gynybos ministras viešai pareiškė tikintis, kad prezidento, gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybės susitikimai bus tęsiami tokiu pačiu formatu. Jo vertinimu, tai leidžia operatyviai suderinti politinius sprendimus, kariuomenės poreikius ir tarptautinius prioritetus, ypač dėl paramos Ukrainai bei atgrasymo priemonių.

    Paklaustas apie galimą Nacionalinio saugumo tarybos sušaukimą, ministras nurodė, kad sprendimą priima prezidentas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu esamas dialogas, reguliari informacijos apykaita ir bendras veiksmų derinimas gali būti pakankami, jei situacija neblogės.

    Fone – dronų incidentai prie sienos

    Susitikimai vyksta tuo metu, kai viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia incidentai netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Pranešta apie dronų smūgius Ukrainos teritorijoje arti sienos, o vieno incidento metu buvo apgadinta lokomotyvo dalis traukinyje, vykusiame maršrutu Kyjivas–Varšuva, kai sąstatas stovėjo Jagodzino stotyje netoli sienos.

    Lenkijos pareigūnai pastaruoju metu taip pat skelbė apie rastą ginkluotą bepilotį orlaivį šalies teritorijoje ir jo neutralizavimą vietoje, laikantis saugumo reikalavimų. Tokių įvykių kontekste valdžios institucijos pabrėžia hibridinių grėsmių riziką ir būtinybę turėti aiškius veiksmų algoritmus.

    Be to, Rządowe Centrum Bezpieczeństwa buvo siuntęs įspėjimus gyventojams rytiniuose regionuose dėl galimos oro grėsmės, kai intensyvūs Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje kėlė riziką incidentams arti sienos. Premjeras Donaldas Tuskas viešai ragino išlaikyti budrumą ir „mentalinį pasirengimą“ galimiems rimtiems išbandymams artimiausiais mėnesiais.

    Kitas svarbus artimiausių dienų dėmesio taškas – planuojamos gynybos ministro derybos Vašingtone su JAV partneriais. Skelbiama, kad jose numatoma aptarti JAV bazių klausimus, paramos Ukrainai kontekstą ir praktinius Lenkijos veiksmus reaguojant į hibridines Rusijos atakas.