Rusijos „Shahed“ tipo smogiamieji dronai jau kelerius metus masiškai atakuoja Ukrainą ir tapo vienu pagrindinių oro gynybos iššūkių. Kiekvienas toks aparatas kainuoja palyginti nedaug, tačiau jo numušimas brangiomis raketomis gali kainuoti nepalyginamai daugiau. Dėl to vis daugiau šalių ieško sprendimų, kaip masines dronų atakas atremti pigiau, bet patikimai.
Lenkija svarsto netikėtą kryptį: dronų perėmimą patikėti ne tik žemės oro gynybos sistemoms, bet ir modifikuotam lengvajam transporto lėktuvui M28 „Bryza“, civilinėje rinkoje žinomam kaip „Skytruck“. Pasak Lenkijos gynybos viceministro Pawelo Bejdos, procedūros dėl pirmojo tokio orlaivio modifikacijos jau užbaigtos, o darbus atliks pats gamintojas „PZL Mielec“.
Numatoma, kad pirmasis M28, pritaikytas kovai su dronais, turėtų būti parengtas iki 2026 metų pabaigos. Kol kas kalbama apie vieną prototipą, o sprendimai dėl didesnio masto diegimo, tikėtina, bus priimami po bandymų. Gynybos ministerija neatskleidžia nei tikslios ginkluotės konfigūracijos, nei planuojamo tokių orlaivių skaičiaus.
Kodėl pasirinktas M28?
M28 pasirinkimas nėra atsitiktinis: tai trumpo pakilimo ir tūpimo orlaivis, galintis veikti iš neparuoštų ar trumpų takų ir skristi pakankamai lėtai, kad galėtų sekti taikinius. „Shahed“ dronai dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu, todėl tokio tipo lėktuvas teoriškai gali juos lydėti ir perimti patogioje zonoje.
Lenkijos kariuomenė turi apie 37 M28 vienetus, tad sėkmės atveju atsivertų galimybė sprendimą plėsti. Kartu tai dera su platesne Europos tendencija stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą, kur pigesnės priemonės skirtos kovai su masiniais, žemai skrendančiais taikiniais, o brangios raketos paliekamos sudėtingesnėms grėsmėms.
Ukrainos patirtis parodė, kad improvizuotos, bet praktiškos platformos kartais leidžia greitai sumažinti žalą nuo dronų atakų. Ukrainiečiai buvo panaudoję senesnį dvimotorį lėktuvą su šaudymu per krovinių skyriaus angą, o vėliau bandė ir lengvų perėmimo dronų paleidimą nuo orlaivio. Frontinėse ataskaitose minimi reikšmingi numušimų skaičiai, nors tokių teiginių mastą nepriklausomai patikrinti sudėtinga.
Ginkluotė ir elektronika: ką svarsto Lenkija
Ukrainos analitikų dėmesį patraukė tai, kad lenkai, panašu, galvoja ne vien apie ginklą, bet ir apie veikimą sudėtingoje elektroninėje aplinkoje. Skelbiama, kad prototipas turėtų gauti inercinę navigaciją, elektrooptines stebėjimo priemones su lazeriniu aukštimačiu ir CRPA tipo antenas, didinančias atsparumą trikdymui.
Anksčiau „PZL Mielec“ svarstytuose variantuose minėtos kelios ginkluotės pakopos. Paprasčiausias modelis numatė M134 „Minigun“ tipo kulkosvaidžių montavimą šoninėse angose, sudėtingesnis galėjo apimti elektrooptiką nosyje, nuotoliniu būdu valdomą 12,7 milimetro bokštelį, taip pat po sparnais kabinamą ginkluotę. Ambicingiausioje vizijoje buvo minimi ir radaras, „Link 16“ ryšys bei atpažinimo savas-svetimas sprendimai, tačiau oficialiai nepatvirtinta, kas bus pasirinkta prototipui.
Ukrainos portalo „Defense Express“ vertinimu, klausimų kelia tempas: jei vieno eksperimentinio orlaivio pritaikymas užtrunka bent pusmetį ar ilgiau, sprendimo išplėtimas visam parkui gali užtrukti metus ar dar daugiau. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad dronų atakų mastas Europoje laikomas augančia grėsme, o sprendimų reikia ne tik ateityje, bet ir kuo greičiau.
Kaina ir logika: pigesnė oro gynybos grandis
Pagrindinė idėja paprasta: masinių dronų atakų atveju brangiausios priemonės turi būti naudojamos taupiai. „Shahed“ tipo dronai dažnai vertinami kaip palyginti pigūs, todėl jų numušimas labai brangiomis raketomis tampa ekonomiškai nepalankus, ypač kai atakos vyksta bangomis.
Tokio tipo „medžiotojas“ ore galėtų tapti pigesne oro gynybos grandimi, papildančia radarus, elektroninės kovos priemones ir klasikines raketines sistemas. Jei prototipo bandymai pasiteisins, Lenkija galėtų turėti šalies viduje sukurtą sprendimą, skirtą būtent masinėms dronų atakoms, kurios pastaraisiais metais tapo viena dažniausių šiuolaikinio karo formų.
Leave a Reply