CP v2

Tag: Lietuvių kalba

  • Visaginas ieško lietuvių kalbos mokytojo: neterminuota sutartis ir alga iki 3 001 eurų

    Visaginas ieško lietuvių kalbos mokytojo: neterminuota sutartis ir alga iki 3 001 eurų

    Visagino Verdenės gimnazija paskelbė atranką lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigoms. Skelbimo data – 2026 metų rugsėjo 22 dieną, o darbo sutartis siūloma neterminuota, numatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį.

    Darbo užmokestis nurodomas pagal pareiginės algos koeficientą, kuris siekia 1,1886–1,6693. Pareiginė alga prieš mokesčius – nuo 2 137,10 iki 3 001,40 eurų, o galutinis dydis priklausys nuo kvalifikacijos, darbo stažo ir taikomos kategorijos.

    Kandidatams keliami kvalifikaciniai reikalavimai apima aukštąjį universitetinį išsilavinimą edukologijos srityje ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją. Taip pat tikimasi teisės aktų, reglamentuojančių mokytojo darbą, išmanymo ir gebėjimo sklandžiai dėstyti mintis bei dirbti komandoje.

    Gimnazija pabrėžia darbą pagal atnaujintas bendrąsias programas, mokinių motyvacijos stiprinimą ir individualių ugdymosi poreikių įvertinimą. Tarp numatomų užduočių – pagalba mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų ar turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimas ir nuolatinis grįžtamasis ryšys mokiniams bei jų tėvams ar globėjams.

    Privalumais laikoma pedagoginio darbo patirtis, vyresniojo mokytojo ar aukštesnė kvalifikacinė kategorija, kūrybiškumas, iniciatyvumas ir rekomendacijos iš ankstesnių darboviečių. Dokumentų pakete prašoma pateikti prašymą priimti į darbą, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą ir pažymą apie asmenį iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

    Dokumentai priimami nuo 2026 metų rugsėjo 23 dienos iki 2026 metų spalio 6 dienos, juos galima pateikti gimnazijos raštinėje Visagine arba atsiųsti elektroniniu paštu. Atranka vyks pokalbio būdu, o pokalbio laikas numatomas praėjus 3 darbo dienoms po dokumentų pateikimo termino, gimnazijos direktoriaus kabinete.

    Švietimo sektoriuje Lietuvoje išliekant mokytojų trūkumo iššūkiui, tokio pobūdžio skelbimuose vis dažniau akcentuojamas stabilus įdarbinimas ir aiškiai nurodomas atlygio intervalas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad mokyklos, siekdamos pritraukti pedagogus, dažniau komunikuoja apie darbo sąlygas, profesinio augimo galimybes ir aiškesnę atrankos tvarką.

  • Nemokami lietuvių kalbos A1 kursai Zarasuose: laikas derinamas, registracija iki spalio 9 dienos

    Nemokami lietuvių kalbos A1 kursai Zarasuose: laikas derinamas, registracija iki spalio 9 dienos

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyba kviečia kitakalbius registruotis į lietuvių kalbos mokymus pradedantiesiems. Organizatoriai ragina informacija pasidalyti su tais, kuriems jos labiausiai reikia, ir prireikus padėti užsiregistruoti.

    Numatoma programa skirta A1 lygiui, todėl ji tinka žmonėms, kurie lietuviškai dar tik pradeda kalbėti ar nori susitvarkyti pagrindus. Mokymai orientuoti į praktinius kasdienės kalbos įgūdžius ir aiškią, nuoseklią pradžią.

    Kursų apimtis siekia 24 valandas, planuojami du užsiėmimai per savaitę. Mokymų laikas bus derinamas su susirinkusia grupe, kad dalyviams būtų paprasčiau suderinti mokslus su darbu ar šeimos įsipareigojimais.

    Be kalbos pagrindų, dalyviai supažindinami su Lietuvos kultūra, istorija ir literatūra, taip pat numatomas pasirengimas kategorijų egzaminams. Tokia kryptis aktuali siekiantiems tvirtesnės integracijos ir aiškesnių galimybių darbo bei mokymosi aplinkoje.

    Susirinkus grupei, užsiėmimai vyks Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje, Savanorių g. 1, Zarasuose. Laukiami įvairaus amžiaus dalyviai – nuo vaikų iki suaugusiųjų.

    Registracija vyksta el. paštu metodininkas3@gmail.com iki spalio 9 dienos. Išsamesnė informacija bus išsiųsta užsiregistravusiems.

    Mokymai organizuojami įgyvendinant Zarasų rajono savivaldybės administracijos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomenės pagalba dalijantis informacija gali būti lemiama tiems, kurie tik dabar ryžtasi pradėti mokytis.

  • Šiauliuose įteiks „Auksinio šaulio“ ženklą: kodėl kalbininko Župerkos vardas skamba dabar?

    Per Šiaulių miesto gimtadienio renginius tradiciškai pagerbiami žmonės, kurių darbai svarbūs miestui ir visai Lietuvai. Šiemet „Auksinio šaulio“ padėkos ženklas bus įteiktas kalbininkui, profesoriui habilituotam daktarui Kazimierui Romualdui Župerkai.

    Šis padėkos ženklas skiriamas įvairių sričių atstovams už ilgalaikį atsidavimą profesijai, iniciatyvas ir bendruomenės pasitikėjimą. Šiaulių savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į darbus, kurie stiprina miesto tapatybę ir garsina jį už regiono ribų.

    Iškilmingas vakaras, per kurį bus teikiamos garbės piliečio regalijos ir „Auksinio šaulio“ ženklas, numatytas rugsėjo 10 dieną. Apdovanojimą profesoriui įteiks Šiaulių meras Artūras Visockas, akcentuodamas Župerkos nuopelnus lietuvių kalbos kultūrai ir akademinei bendruomenei.

    Vienu reikšmingiausių K. R. Župerkos darbų įvardijamas jo indėlis Atgimimo metais, kai viešai ir instituciniu lygmeniu buvo siekta sustiprinti lietuvių kalbos statusą. Savivaldybė primena, kad 1988 metais Šiauliuose vykusios Kalbos šventės organizatorių kreipimosi dėl lietuvių kalbos įteisinimo tekstą parengė būtent Župerka.

    Kreipimasis buvo pateiktas tuometinei Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, o 1988 metų lapkričio 18 dieną, svarstant valstybinės kalbos statuso klausimą, posėdyje nuskambėjo ir šio dokumento ištrauka. Tą pačią dieną lietuvių kalbai buvo suteiktas valstybinės kalbos statusas, todėl Župerkos vaidmuo laikomas tiesiogiai prisidėjusiu prie istorinio sprendimo.

    „Lietuvių kalbos kelias siekiant valstybinės kalbos statuso buvo nuoseklus ir sunkus, tačiau pastaraisiais metais matome naujų iššūkių, kurie kelia diskusijų dėl kalbos vietos viešajame gyvenime“, – sakė Artūras Visockas.

    Pasak savivaldybės, profesoriaus darbai svarbūs ne tik istorinės atminties prasme. Župerka laikomas vienu lietuvių kalbos stilistikos tyrimų ir dėstymo krypčių kūrėjų, vadovėlių autoriumi, ilgamečiu akademinės bendruomenės lyderiu Šiauliuose, prisidėjusiu prie jaunųjų pedagogų ir mokslininkų ugdymo.

    Už nuopelnus miestui 2003 metais Kazimierui Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. 2018 metais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

    K. R. Župerka gimė 1937 metų kovo 4 dieną Gėlainiuose, Kėdainių rajone. 1958 metais baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, jis liko dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, vėliau ėjo docento, prorektoriaus, katedros vedėjo pareigas, o 2000 metais jam suteiktas profesoriaus vardas.

    Savivaldybė primena, kad lietuvių kalbos puoselėjimas buvo ir šeimos kelias: pedagoginį darbą dirbo ir profesoriaus sutuoktinė Joana Župerkienė. Šią vasarą pora paminėjo 65 metų santuokos sukaktį.

  • Daina pakeitė planus: dėl „The Roop“ australė prabilo lietuviškai ir atskrenda į Lietuvą

    Kartais kelionės kryptį nulemia ne akcija skrydžiams, o viena daina. Taip nutiko australei Maree, kuri pamačiusi grupę „The Roop“ „Eurovizijoje“ susidomėjo Lietuva ir ėmė kryptingai artėti prie svajonės ją aplankyti.

    Per kelerius metus Maree ne tik įsitraukė į lietuviškos muzikos pasaulį, bet ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, domėtis šalies istorija bei kultūra. Šių metų rugpjūtį ji kartu su dviem draugėmis atvyksta į Lietuvą, kur planuoja ir susitikimą su grupės nariais.

    „Muzika neturi sienų – ji gali nuvesti žmogų į vietas, apie kurias jis anksčiau net negalvojo“, – sakė „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius.

    „Eurovizijoje“ „The Roop“ dalyvavo 2021 metais su daina „Discoteque“. Tais pačiais metais grupė kartu su nacionaline turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vykdė kampaniją, skirtą Lietuvos žinomumui užsienyje didinti, o jos atgarsiai, kaip rodo ši istorija, išlieka ir po kelių sezonų.

    2024 metais, kai „The Roop“ viešėjo Australijoje, grupės nariai sulaukė netikėto susitikimo: juos pasitiko moteris, sklandžiai kalbanti lietuviškai ir prisistatanti kaip ištikima gerbėja. Tai buvo Maree, o netrukus grupę pasiekė ir jos žinia, kad atostogų maršrutas jau suplanuotas Lietuvoje.

    Kelionės planas, pasak organizatorių, rodo norą pažinti šalį ne vien per koncertą ar sostinę. Viešnios ketina keliauti po skirtingus regionus, ieškoti istorinių patirčių, atrasti gamtą ir vietinę virtuvę, o tarp labiausiai laukiamų objektų mini Kuršių neriją ir Kryžių kalną.

    VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pabrėžia, kad tokios istorijos išryškina naują turizmo tendenciją: kelionių pasirinkimą vis dažniau lemia emocinis ryšys ir kultūriniai impulsai. Muzika, anot jos, tampa universalia įžanga į šalies pažinimą ir ilgalaikiu tiltu tarp skirtingų bendruomenių.

    Turizmo rinkoje šis reiškinys dažnai siejamas su popkultūros įkvėptu keliavimu, kai sprendimą aplankyti šalį paskatina konkursai, koncertai ar socialiniuose tinkluose išpopuliarėję kūriniai. Lietuvos atvejis rodo, kad tarptautinis matomumas, pasiektas per muziką, gali virsti realiais kelionių planais net ir už keliolikos tūkstančių kilometrų.

  • Gegužės 28 dieną minima Lengvai suprantamos kalbos diena: kam ji padeda ir kodėl svarbi visiems

    Gegužės 28 dieną minima Lengvai suprantamos kalbos diena, primenanti, kad aiškiai parašyta informacija yra ne stiliaus pasirinkimas, o prieinamumo klausimas. Lengvai suprantama kalba yra metodas, kurį taiko parengti specialistai, kad sudėtingas turinys būtų suprantamas kuo platesniam žmonių ratui.

    Šis metodas ypač svarbus žmonėms, patiriantiems teksto suvokimo sunkumų, taip pat tiems, kuriems kasdienė informacija pateikiama per sudėtingai. Lengviau skaitomas turinys padeda ne tik greičiau suprasti esmę, bet ir priimti sprendimus, susijusius su sveikata, socialinėmis paslaugomis ar teisėmis.

    Kam skirta lengvai suprantama kalba?

    Lengvai suprantama kalba dažniausiai reikalinga asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia, žmonėms, turintiems skaitymo sutrikimų, taip pat senjorams. Ji aktuali ir užsieniečiams, kurie dar tik mokosi lietuvių kalbos, nes aiškesnė struktūra ir paprastesni sakiniai sumažina klaidų riziką suprantant svarbią informaciją.

    Praktikoje ši kalba praverčia ir tiems, kurie tiesiog nori greitai perprasti temą be perteklinių terminų. Tai ypač matyti skaitmeninėje erdvėje, kur žmonės dažnai skaito telefonu, skuba ir ieško konkretaus atsakymo.

    Kodėl tai tampa vis svarbiau?

    Viešosios paslaugos vis dažniau persikelia į elektroninę erdvę, todėl didėja poreikis, kad tekstai būtų suprantami be papildomų paaiškinimų. Aiški kalba mažina atskirtį, nes žmonės rečiau pasimeta taisyklėse, formose ar instrukcijose, o institucijoms tai reiškia mažiau klaidų ir papildomų paklausimų.

    Pastaraisiais metais vis plačiau kalbama ir apie skaitmeninį prieinamumą, kai informacija turi būti aiški ne tik kalbos, bet ir pateikimo prasme. Lengvai suprantama kalba dažnai derinama su paprasta struktūra, logiškais skyriais ir aiškiais veiksmais, ką žmogus turi padaryti toliau.

    Kur kreiptis, jei reikia pagalbos?

    Norint parengti tekstą lengvai suprantama kalba, svarbu ne tik sutrumpinti sakinius, bet ir teisingai parinkti žodžius, paaiškinti sąvokas, išlaikyti nuoseklumą. Dėl to rekomenduojama konsultuotis su specialistais, turinčiais patirties pritaikant informaciją skirtingoms auditorijoms.

    Lietuvoje konsultacijas dėl informacijos pritaikymo teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Konsultacijų centras. Tokia pagalba aktuali tiek įstaigoms, tiek organizacijoms, kurios nori, kad jų teikiama informacija būtų suprantama kuo daugiau žmonių.

  • Kalbos kultūros patarimai: nuo Pelẽnių gatvės kirčio iki prieglobos vietoj hostingo

    Kalbos kultūros patarimai: nuo Pelẽnių gatvės kirčio iki prieglobos vietoj hostingo


    Kalbos kultūros patarimai

    Kaip kirčiuojamas gatvės pavadinimas „Pelenių gatvė“?

    Gatvės pavadinimas padarytas iš vietovardžio „Pelẽniai“, kuris kirčiuojamas pagal antrą kirčiuotę (riestinis kirčio ženklas ant antrosios -e-). Daugiskaitos kilmininke kirtis lieka toje pačioje vietoje, todėl kirčiuojame – „Pelẽnių gatvė“.

    „Gegužė“ ar „gegužis“?

    Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui – „gegužė̃ “. „Gegužis“ – šalutinis normos variantas, prireikus gali būti vartojamas bendrinėje kalboje.

    Kaip kirčiuoti: „prìtarta“ ar „pritárta“?

    Bevardės giminės neveikiamosios rūšies dalyvis „prìtarta“  kirčiuojamas priešdėlyje – „sprendimui prìtarta“.

    Kuo pakeisti terminą „hostingas“?

    Lietuviškas terminas yra „priegloba“ (tai svetainės paslauga, tinklalapių priėmimas, publikavimas; paslaugų arba vietos ištekliams suteikimas kam nors kitam savame kompiuteryje, savoje svetainėje, duomenų saugykloje).

    Ar vartotinas žodis „baneris“?

    „Baneris“ – svetimybė. Vartotini pavadinimai „reklaminė juosta“, „reklamjuostė“, „reklaminis paveikslėlis“, „reklaminis langelis“, „kaičioji reklama“.

    „Pėsčiasis“ ar „pėstysis“?

    „Pėstysis“ yra tarminė forma, vartojama šnekoje, laisvuosiuose stiliuose. Oficiali, prestižinė forma yra „pėsčiasis, pėsčioji“.

    Ar pasvirasis brūkšnys tarp žodžių turi būti rašomas su tarpais ar ne?

    Pasvirasis brūkšnys tarp žodžių ir jų sutrumpinimų rašomas su tarpais: „rajonų / miestų tarybose“, „tel. / faks.“.

    Tarp simbolinių santrumpų pasvirasis brūkšnys rašomas tarpų: „vėjas 5–7 m/s“.     

    Kaip taisyklingai: ingredientas ar ingridientas“?

    Taisyklinga rašyba – „ingredientas“.  Tačiau jį siūloma keisti lietuviškais atitikmenimis: „sudedamoji dalis“, „sudėtis“. „Ingredientas“ vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

    Kaip kirčiuoti: „pãveldas“  ar „pavéldas“?

    Tai 3b kirčiuotės žodis. Vienaskaitos vardininkas – „pãveldas“ (K. pãveldo, N. pãveldui, G. pãveldą, Įn. pãveldu, Vt. paveldè, Š. pãvelde).

    „Nedarbas“ ar „bedarbystė“?

    Į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ įrašyti abu žodžiai: „nedarbas“ – nebuvimas darbo, uždarbio; „bedarbystė“ – darbo nebuvimas.

    Tačiau terminas šiam reiškiniui pavadinti yra „nedarbas“ (padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti). Su šiuo žodžiu sudaryti ir kiti terminai: „nedarbo draudimas“, „nedarbo mažinimas“ ir pan.

    Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

    Rengiant atsakymus naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Tarptautinių žodžių žodynu“.

  • Trakų rajono bibliotekose Spaudos atgavimo diena: susitikimai su iliustruotojais ir skaitymai vaikams

    Trakų rajono bibliotekose Spaudos atgavimo diena: susitikimai su iliustruotojais ir skaitymai vaikams

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, Trakų rajono bibliotekose šiemet virto renginių ciklu, kvietusiu bendruomenes prisiminti lietuviško žodžio kelią ir skaitymo svarbą. Į veiklas įsitraukė vaikai, mokytojai, bibliotekininkai, taip pat knygų kūrėjai.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, kai carinė valdžia leido vėl legaliai spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Bibliotekos, minėdamos sukaktį, akcentavo ne tik istoriją, bet ir šiandien aktualias temas: skaitymo įpročius, kalbos kultūrą bei medijų raštingumą.

    Susitikimai su iliustruotojais

    Tiltų ir Šklėrių bibliotekose su moksleiviais bendravo vaikų knygų iliustruotojas Gintaras Jocius. Jis pristatė iliustracijų kūrimo procesą, pasakojo apie skirtingas technikas ir tai, kaip piešinys padeda vaikui „perskaityti“ istoriją dar prieš įsigilinant į tekstą.

    Renginiuose vaikai dalyvavo viktorinose, vaidino knygų personažus, piešė kartu su autoriumi ir stebėjo kūrybinius piešimo sprendimus. Tokie užsiėmimai, pasak bibliotekininkų, ypač padeda jauniesiems skaitytojams lengviau užmegzti ryšį su literatūra ir ugdyti vaizduotę.

    Kūrybinės dirbtuvės ir vaizduotė

    Onuškio ir Senųjų Trakų bibliotekose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paminėjo susitikimu su iliustratore Ieva Juknyte. Viešnia pasidalijo savo kūrybinio kelio patirtimis, papasakojo, kaip gimsta personažai ir kaip iliustracijos padeda atskleisti nuotaiką bei prasmę.

    Mokiniai įsitraukė į kūrybines dirbtuves, piešė svajonių gyvūnus, fantazavo ir pristatė vieni kitiems savo idėjas. Bibliotekų atstovai pabrėžė, kad tokios veiklos stiprina kūrybiškumą ir skatina vaikus drąsiau reikšti mintis gimtąja kalba.

    Skaitymai mažiausiems ir parodos

    Rūdiškių biblioteka tęsė iniciatyvą „Keliaujanti bibliotekėlė“ ir apsilankė Rūdiškių lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Priešmokyklinukams buvo skaitoma Evelinos Daciūtės knygelė „Lėtapėdis Loris“, o po skaitymo vaikai aptarė veikėjus ir dalijosi įspūdžiais.

    Diskusijose akcentuota ir gamtos pažinimo tema, nes istorija supažindina su nykstančiu gyvūnu loru bei atsakingo požiūrio į aplinką svarba. Bibliotekininkai pastebi, kad ankstyvas garsinis skaitymas dažnai tampa pirmu žingsniu į savarankišką skaitymą ir didesnį dėmesį knygoms.

    Tuo metu Grendavės ir Šventininkų bibliotekose lankytojų laukė spaudos ir literatūros parodos, skirtos lietuviško rašto istorijai ir skaitymo tradicijoms. Bibliotekos priminė, kad šiandien jos veikia ne vien kaip knygų skolinimo vietos, bet ir kaip bendruomenių susitikimų, edukacijų bei kultūrinių patirčių erdvės.

    Renginių organizatoriai pabrėžė, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga kalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie tai, kaip išsaugoti skaitymo kultūrą sparčiai kintančiame informacijos sraute. Trakų rajono bibliotekose vykusios veiklos parodė, jog gyvas susitikimas su knygų kūrėjais vaikams dažnai palieka ilgalaikį impulsą rinktis knygą ir domėtis kalba.

  • Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    XVI amžiaus humanisto Mikalojaus Daukšos mintis, kad kalba yra valstybės sargas ir bendruomenės vienybės pamatas, Kėdainiuose virsta konkrečiais susitikimais su kalbos tyrėjais ir praktikai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje gegužės 12 dieną rengiamos viešosios paskaitos, skirtos kalbos ištekliams, skaitmeninėms priemonėms ir gimtosios kalbos išsaugojimui.

    Pirmoje dienos paskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip kaupiami ir naudojami lietuvių kalbos duomenys bei kokios technologijos padeda juos pritaikyti švietime ir tyrimuose. Tokie ištekliai svarbūs ne tik kalbininkams, bet ir visoms sritims, kuriose daugėja skaitmeninių paslaugų ir turinio.

    11.00 valandą vyks pranešimas apie Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių kalbos išteklius ir technologijas, kurį pristatys prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė. Paskaitoje bus aptariama, kaip kalbos ištekliai siejasi su šiuolaikiniais sprendimais, įskaitant DI taikymus tekstų analizei, paieškai ir mokymuisi.

    12.00 valandą numatyta paskaita apie gimtąją kalbą emigracijoje, kurioje bus kalbama apie kalbos vaidmenį tapatybei ir kasdieniam ryšiui su bendruomene. Šią temą pristatys Vilniaus centrinės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Olena Kostrytsia, akcentuodama kalbos kaip atramos taško reikšmę gyvenant daugialypėje kalbinėje aplinkoje.

    Vakariniame renginyje bus keliama kaimyninių kalbų ir kultūrinės atminties tema. 17.00 valandą Krišjāņio Barono muziejaus direktorius Andris Ērglis skaitys paskaitą apie Krišjāņio Barono sudarytą rinkinį „Latvių dainos“ latvių kalbos istorijos ir raidos kontekste.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paskaitoje numatyta ir muzikinė dalis: skambės A. Ērglio atliekamos dainos, pritariant kanklėms. Toks formatas leidžia kalbos istoriją patirti ne tik per faktus, bet ir per gyvą tradiciją.

    Paskaitų klausytojai laukiami Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Didžiosios Rinkos aikštė 5, trečiame aukšte esančioje renginių salėje. Renginiuose numatytas vertimas į lietuvių kalbą iš latvių ir ukrainiečių kalbų.

    Biblioteka taip pat primena apie kitą programos renginį: gegužės 15 dieną 17.00 valandą toje pačioje vietoje vyks literatūrinė-muzikinė programa „Iš didelės meilės Tau…“, skirta M. Daukšai. Programoje dalyvaus aktorė Virginija Kochanskytė, mecosopranas Raimonda Janutėnaitė, bosas-baritonas Nerijus Masevičius ir violončelininkė Roma Jaraminaitė.

    Renginiai įtraukti į programą Kėdainiai – kultūros sostinė 2026 ir yra bibliotekos įgyvendinamo projekto (Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir raštijos istoriją dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė.

  • Spaudos atgavimo diena Kelmėje: mero sveikinimas primena, kodėl laisvas žodis svarbus šiandien

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviška spauda buvo draudžiama, o laisvas žodis tapo drąsos ir pilietiškumo simboliu. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu ir knygnešių pastangomis išsaugoti kalbą bei raštą.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius sveikinime kreipėsi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, bibliotekininkus ir visus, puoselėjančius lietuvišką žodį. Pasak mero, ši diena primena ne tik istoriją, bet ir atsakomybę šiandien užtikrinti laisvą, kritišką ir patikimą informacijos sklaidą.

    „Tai laisvo žodžio, minties ir tautinės savimonės šventė, primenanti knygnešių drąsą, lietuvių kalbos svarbą ir atsakomybę saugoti laisvą bei kritišką informacijos sklaidą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje Spaudos atgavimo dienos žinutė įgauna papildomą aktualumą: visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija, manipuliacijomis ir turinio pertekliumi. Dėl to profesionali žurnalistika, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa esminėmis prielaidomis pasitikėjimui viešąja erdve.

    Kartu tai ir kalbos bei knygos šventė, skatinanti atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos puoselėjimą švietime, kultūroje, viešajame sektoriuje ir skaitmeninėje erdvėje. Bibliotekos, leidėjai ir mokyklos šią dieną dažnai pasitinka renginiais, kurie primena, kad kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir tapatybės pagrindas.

    Sveikinime pabrėžta ir bendruomeniškumo svarba: pagarba gimtajai kalbai, knygai ir žodžio laisvei gali vienyti žmones ir stiprinti kultūrinį atsparumą. Tokia laikysena ypač reikšminga laikais, kai informacijos kokybė tiesiogiai veikia visuomenės sprendimus ir pasitikėjimą institucijomis.

  • Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pagerbti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Šiemet konkursas surengtas aštuntą kartą, o apdovanojimai įteikti Daugiakultūriame centre.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pavadinimas dažnai yra pirmasis įmonės prisistatymas klientui, todėl skambesys ir aiški prasmė tampa svarbiu pasitikėjimo signalu. Kėdainiuose ši iniciatyva kasmet skatina rinktis lietuvišką žodį vietoje dirbtinių darinių ar sunkiai ištariamų skolinių.

    Registruotų pavadinimų tendencijos

    Konkurso rengėjų duomenimis, per 2025 metus Kėdainių rajone Registrų centre įregistruotos 126 įmonės ir įstaigos. Tarp pavadinimų ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius, taip pat nemažai pavadinimų sudaryti anglų kalba.

    Tačiau pagal konkurso nuostatus vertinimui tiko tik 20 pavadinimų, kurie aiškiai atitiko lietuviškumo, taisyklingumo ir prasmingumo kriterijus. Iš jų komisija atrinko 10 gražiausių ir paskirstė prizines vietas.

    Kas tapo laureatais?

    Pirmą vietą pelnė VšĮ „Pojūčių sodelis“, dirbanti vaikų su negalia lavinimo srityje, vadovaujama Jurgitos Gasiūnienės. Antra vieta atiteko MB „Gėlėtos mintys“, teikiančiai želdynų projektavimo ir priežiūros paslaugas, vadovei Austėjai Jackienei.

    Trečia vieta skirta MB „Žiedupys“, vykdančiai žemės ūkio veiklą, vadovei Laimai Satkauskienei. Į dešimtuką taip pat pateko MB „Karšta krosnis“, UAB „Rūpestingas glėbys“, UAB „Gėlių kraitė“, VšĮ „Jaukuma“, MB „Erdvės meistrai“ ir MB „Vaizdas ir skonis“.

    Gyventojų balsavimas išrinko atskirą favoritą: gražiausiu bendruomenės akimis pripažintas MB „Radvilų erdvė“ pavadinimas. Šį įvertinimą pelniusios įmonės vadove įvardyta Audronė Aleknienė.

    Renginio akcentai ir žinutė verslui

    Renginio partnerė Kėdainių dailės mokykla prisidėjo kūrybine iniciatyva: mokiniai piešė pavadinimus, o atrinkti darbai tapo simbolinėmis dovanomis laureatams. Organizatorių teigimu, taip pavadinimai įgauna ne tik juridinę, bet ir kultūrinę, emocinę vertę.

    „Pavadinimas yra pirmasis žodis, kuriuo įmonė pasisveikina su pasauliu. Tai pirmas įspūdis ir pirmas signalas žmonėms, kas jūs esate“, – sakė konkurso organizatorė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė.

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis renginyje dėkojo verslams, kurie sąmoningai renkasi lietuviškus pavadinimus. Pasak jo, toks sprendimas stiprina vietos tapatybę ir kuria artimesnį ryšį su bendruomene.

    Valstybinės kalbos inspekcijos atstovas Donatas Smalinskas pabrėžė, kad įmonių pavadinimuose matyti ne vien paslaugos ar prekės aprašymas, bet ir vertybinis pasirinkimas. Jo teigimu, prasmingas lietuviškas pavadinimas padeda būti aiškiau atpažįstamiems ir kuria pasitikėjimą nuo pirmo kontakto.