CP v2

Tag: Lietuvių kalba

  • Gegužės 7-oji: kodėl Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien įgauna naują prasmę

    Gegužės 7-oji yra Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primenanti žodžio laisvės ir lietuviško rašto svarbą valstybės tapatybei. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, kai lietuviškas žodis vėl galėjo legaliai grįžti į viešąjį gyvenimą.

    Per spaudos draudimo laikotarpį lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo platinami slapta, o knygnešystė tapo išskirtiniu pilietinio pasipriešinimo reiškiniu. Istorikai pabrėžia, kad spauda ir mokyklos bendruomenės padėjo išsaugoti kalbą bei formavo modernios tautos savimonę.

    Kodėl ši diena aktuali dabar?

    Šiandien Spaudos atgavimo diena vis dažniau siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su šiuolaikiniais informacijos iššūkiais. Skaitmeninėje erdvėje žinios sklinda greičiau nei bet kada, todėl žurnalistikos patikimumas, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa ypač svarbūs.

    Kartu auga ir visuomenės jautrumas dezinformacijai, manipuliacijoms bei dirbtinis intelektas kuriamam turiniui. Tai keičia skaitytojų įpročius ir didina poreikį aiškiai atskirti faktus, nuomonę, reklamą ir automatizuotai sugeneruotą tekstą.

    Kalba, knyga ir skaitymo įpročiai

    Lietuvių kalbos puoselėjimas šiandien persikelia į naujas erdves: socialinius tinklus, transliacijų platformas, tinklalaides ir elektronines knygas. Nors formos kinta, kalbos kokybė, taisyklingumas ir pagarba pašnekovui išlieka esminiai viešojo bendravimo kriterijai.

    Knyga taip pat išlieka vienu patikimiausių gilesnio pažinimo šaltinių, net kai dėmesį konkuruoja trumpas turinys. Bibliotekos, mokyklos ir leidėjai vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti popierinę knygą, elektroninius formatus ir jaunų skaitytojų poreikius.

    Žodžio laisvė ir atsakomybė

    Spaudos laisvė neatsiejama nuo pareigos veikti atsakingai: gerbti žmogaus teises, vengti diskriminacijos, tiksliai cituoti ir aiškiai įvardyti šaltinius. Demokratijoje laisva žiniasklaida yra viena svarbiausių visuomenės kontrolės priemonių, tačiau pasitikėjimas ja kyla tik tada, kai laikomasi profesinių standartų.

    Gegužės 7-oji kviečia prisiminti, kad kalba ir spauda nėra vien kultūros simboliai. Tai kasdieniai įrankiai, nuo kurių priklauso, kaip suprantame valstybę, vieni kitus ir pasaulį, todėl jų saugojimas prasideda nuo kiekvieno skaitomo, rašomo ir tariamo žodžio.

  • Gegužės 7-oji primena spaudos laisvę: ką Lietuvai reiškė lietuviškas žodis po 1904 metų

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena 1904 metais panaikintą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. Ši data siejama su modernios lietuvių raštijos ir viešojo gyvenimo lūžiu, kai lietuviškas žodis vėl galėjo legaliai sklisti per laikraščius, knygas ir mokyklas.

    1864–1904 metais galiojęs draudimas buvo viena ryškiausių carinės rusifikacijos politikos priemonių: siekta pakeisti lietuvių raštą ir apriboti kultūrinę saviraišką. Tačiau spaudos draudimo metais susiformavo knygnešių tinklas, pogrindinė leidyba ir platus visuomenės solidarumas, kuris padėjo išlaikyti kalbą ir tapatybę.

    Kas pasikeitė po 1904 metų?

    Panaikinus draudimą, lietuviška spauda tapo legali, o tai paspartino švietimo, kultūros ir politinės minties raidą. Plėtėsi leidyba, daugėjo laikraščių, stiprėjo diskusijos apie valstybingumą, pilietines teises ir visuomenės modernizaciją.

    Istorikai šią transformaciją dažnai sieja su tuo meto visuomenės branda: kalba tapo ne tik bendravimo priemone, bet ir politinio bei kultūrinio savarankiškumo ženklu. Spauda leido greičiau telkti bendruomenes, skleisti idėjas ir kurti pasitikėjimą viešu žodžiu.

    Žodžio laisvė šiandien

    Minint šią dieną, vis dažniau kalbama ir apie dabarties iššūkius: informacijos pertekliaus, dezinformacijos ir socialinių tinklų įtaką. Patikima žurnalistika šiandien reikalauja aiškaus faktų tikrinimo, šaltinių skaidrumo ir atsakomybės už viešą poveikį.

    Keičiasi ir pati leidyba: didelė dalis skaitymo persikėlė į skaitmeninę erdvę, o turinio kokybę lemia ne vien greitis, bet ir gebėjimas suteikti kontekstą. Tokiose temose vis dažniau aptariamas ir dirbtinis intelektas, kuris gali padėti apdoroti duomenis, tačiau taip pat kelia klausimų dėl autorystės, patikimumo ir klaidų rizikos.

    Gegužės 7 diena išlieka priminimu, kad kalba, knyga ir laisva spauda nėra savaime suprantamos. Tai vertybės, kurios stiprėja tada, kai jomis rūpinamasi kasdien: skaitant, rašant, tikrinant faktus ir gerbiant viešo žodžio atsakomybę.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji vis dar svarbi mums visiems

    Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tai proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spaudos laisvė tapo ne tik kultūros, bet ir pilietinio pasipriešinimo klausimu.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu nuo 1864 metų. Per keturis dešimtmečius lietuviškas raštas lotyniškais rašmenimis buvo persekiojamas, o knygos ir laikraščiai slapta keliavo per sieną knygnešių rankomis.

    Kas minima gegužės 7-ąją?

    Spaudos atgavimo diena primena, kad informacijos laisvė nėra savaime duotas dalykas. Istoriškai lietuvių kalba išliko dėl bendruomenių ryžto, slaptos leidybos, knygnešių tinklų ir žmonių, kurie rizikavo laisve dėl teisės skaityti gimtąja kalba.

    Kalbos ir knygos akcentas šiandien reiškia ir platesnę atsakomybę: puoselėti taisyklingą viešąją kalbą, kritiškai vertinti informaciją, saugoti autorių teises ir palaikyti kokybišką leidybą. Knyga vis dažniau konkuruoja su trumpu turiniu ekranuose, todėl skaitymo įpročiai tampa ir švietimo, ir kultūros politikos klausimu.

    Šiuolaikiniai iššūkiai: nuo dezinformacijos iki DI

    Nors spaudos draudimas liko istorijoje, informacinė erdvė susiduria su naujais išbandymais. Dezinformacija, manipuliatyvios antraštės ir socialinių tinklų algoritmai keičia tai, kaip žmonės pasiekia naujienas ir kaip formuojasi nuomonė.

    Vis didesnį vaidmenį atlieka ir dirbtinis intelektas. DI įrankiai padeda kurti tekstus, versti, apdoroti didelius duomenų kiekius, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės, klaidų, šališkumo ir patikimumo, ypač kai turinys plinta greitai ir be aiškios atsakomybės.

    Ką reiškia sveikinimai šią dieną?

    Sveikinimai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga dažniausiai skiriami žurnalistams, redaktoriams, rašytojams, vertėjams, leidėjams, bibliotekininkams ir mokytojams. Tačiau iš esmės tai diena visiems, kurie kasdien renkasi kalbėti ir rašyti atsakingai, o informaciją vertina ne pagal triukšmą, bet pagal turinį.

    Gegužės 7-oji primena paprastą dalyką: laisvas žodis reikalauja ne tik teisių, bet ir pareigos. Kalba, knyga ir spauda išlieka tuo pagrindu, ant kurio laikosi švietimas, kultūra ir demokratija.

  • Gegužės 7-ąją minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl ji vis dar svarbi?

    Sveikiname žurnalistus, leidėjus, rašytojus, bibliotekininkus, kalbininkus ir visus lietuviško žodžio puoselėtojus!

  • Gegužės 7-oji Lietuvoje: kuo svarbi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien?

    Gegužės 7-oji Lietuvoje: kuo svarbi Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien?

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena 1904 metais panaikintą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, kuris buvo taikytas kelis dešimtmečius ir paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje.

    Spaudos draudimas buvo įvestas po 1863 metų sukilimo, carinei valdžiai siekiant sustiprinti rusifikaciją. Lietuviški leidiniai lotynišku raidynu tapo nelegalūs, o vietoje jų bandyta įtvirtinti rusiškais rašmenimis rašytą vadinamąją graždanką, kuri visuomenėje neprigijo.

    Draudimas paradoksaliai paskatino vieną ryškiausių Lietuvos istorijos reiškinių, knygnešystę. Lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo spausdinami už Lietuvos ribų, ypač Mažojoje Lietuvoje, o vėliau slapta gabenami per sieną ir platinami miesteliuose bei kaimuose.

    Šis pogrindinis tinklas rėmėsi ne tik knygnešiais, bet ir spaudos platintojais, slaptų bibliotekėlių laikytojais, taip pat kunigais, mokytojais ir aktyviais bendruomenių žmonėmis. Knygnešystė Lietuvos atmintyje laikoma ne vien kontrabanda, o pilietiniu pasipriešinimu, padėjusiu išsaugoti kalbą ir raštą.

    UNESCO 2004 metais knygnešystę įvertino kaip išskirtinį, pasaulyje retai sutinkamą reiškinį, kai draudžiama spauda tapo tautinės savimonės ir švietimo varikliu. Dėl to gegužės 7-oji yra ne tik istorijos data, bet ir simbolis, primenantis, kad laisvas žodis visuomet turi kainą.

    Ne vien istorija, bet ir šiandienos klausimai

    Ši diena aktuali ir dabar, kai informacija plinta greičiau nei bet kada, o visuomenė vis dažniau susiduria su klaidinančiu turiniu, propaganda ir pasitikėjimo žiniasklaida krize. Laisvos spaudos idėja šiandien reiškia ne tik teisę skelbti, bet ir pareigą tikrinti faktus bei aiškiai atskirti naujienas nuo nuomonės.

    Keičiasi ir skaitymo įpročiai, vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeninės platformos, o kartu auga klausimai dėl autorių teisių, turinio kokybės ir algoritmų įtakos. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad kalba ir raštas nėra savaime duoti, jie išlieka gyvi tik tada, kai jais rūpinamasi.

    Ką verta prisiminti gegužės 7 dieną?

    Spaudos draudimo metais lietuvių kalba ne susilpnėjo, o sustiprėjo, kartu su augančiu tautiniu sąmoningumu ir modernėjančia visuomene. Šiuo laikotarpiu gimė ir sustiprėjo lietuviška periodinė spauda, tarp jos ir tokie leidiniai kaip „Aušra“ bei „Varpas“.

    Minint šią datą dažnai prisimenami ir konkretūs regionai, kuriais ėjo spaudos gabenimo keliai, taip pat vietos bendruomenės, padėjusios slėpti ir platinti leidinius. Tai priminimas, kad istorinius lūžius dažnai lemia ne tik ryškūs lyderiai, bet ir daugybė mažų, rizikingų sprendimų kasdienybėje.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kviečia ne tik pagerbti knygnešius, bet ir įvertinti šiandienos laisvo žodžio ekosistemą. Tai proga paklausti savęs, ar mokame atsakingai vartoti informaciją, saugoti lietuvių kalbą ir palaikyti kokybišką, patikimą žurnalistiką.

  • Spaudos atgavimo diena Alytaus rajone: savivaldybės vadovai dėkojo žurnalistams už darbą

    Spaudos atgavimo diena Alytaus rajone: savivaldybės vadovai dėkojo žurnalistams už darbą

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Alytaus rajono savivaldybės vadovai šia proga aplankė vietos žiniasklaidos redakcijas ir pasveikino žurnalistus, pabrėždami jų vaidmenį informuojant bendruomenę.

    Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė ir administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas dėkojo už atsakingą darbą, profesionalią informacijos sklaidą ir gebėjimą išgirsti žmonių problemas. Pasak savivaldybės atstovų, žiniasklaida išlieka svarbiu ryšiu tarp gyventojų ir savivaldos.

    Sveikinimai skirti ne tik redakcijų kolektyvams. Dėmesio sulaukė ir policijos bei savivaldybių komunikacijos darbuotojai, taip pat Alytaus rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja, kurios darbas padeda išlaikyti taisyklingą viešąją kalbą.

    Minėjimo proga redakcijoms įteiktas Alytaus rajono kepyklėlėje pagamintas tortas. Savivaldybės vadovai kvietė bent trumpam sustoti nuo kasdienio tempo ir prisiminti, kad laisvas žodis bei pasitikėjimas informacija gimsta iš nuoseklaus, kasdienio darbo.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena istorinį laikotarpį, kai carinės Rusijos valdžia buvo uždraudusi lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, knygų leidybą ir viešą lietuvišką žodį. Po 1863–1864 metų sukilimo numalšinimo sugriežtinta nutautinimo politika lėmė beveik keturis dešimtmečius trukusį spaudos draudimą.

    Šis draudimas panaikintas 1904 metais gegužės 7 dieną, o data ilgainiui tapo simboline laisvo žodžio ir kultūrinio atsparumo žyme. Šiandien ji siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su atsakomybe už patikimą informaciją, kalbos kokybę bei skaitymo kultūros puoselėjimą.

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet minima gegužės 7 dieną. Ši data primena laikotarpį, kai lietuviškos spaudos leidyba ir platinimas buvo varžomi, o gimtoji kalba viešumoje patyrė spaudimą.

    Ši diena siejama su istoriniu lūžiu, kai buvo atkurta galimybė legaliai leisti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Tai tapo svarbiu postūmiu švietimui, tautiniam sąmoningumui ir modernios lietuvių kultūros raidai.

    Minėjimas aktualus ir šiandien, nes laisva spauda išlieka vienu pagrindinių demokratijos ramsčių. Žurnalistika padeda visuomenei gauti patikimą informaciją, o kritiškas, faktais grįstas turinys stiprina pasitikėjimą institucijomis ir mažina klaidinančios informacijos žalą.

    Kalbos ir knygos dėmuo primena, kad lietuvių kalbos gyvybingumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo kasdienio vartojimo, skaitymo bei kokybiško turinio. Knyga išlieka ilgalaikė investicija į raštingumą, vaizduotę ir gebėjimą argumentuoti.

    Skaitmeninėje erdvėje atsiranda naujų iššūkių: informacijos srautai greitėja, auditorijos įpročiai keičiasi, o turinio kūrime vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas. Tai didina poreikį aiškiai atskirti nuomonę nuo fakto, stiprinti šaltinių patikrą ir atsakingai taikyti technologijas redakciniame darbe.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kviečia ne tik prisiminti istoriją, bet ir palaikyti atsakingą žiniasklaidą, skaitymo kultūrą bei pagarbą lietuvių kalbai. Tai proga padėkoti kuriantiems, redaguojantiems ir skleidžiantiems turinį, kuris formuoja visuomenės supratimą apie valstybę ir pasaulį.

  • Spaudos atgavimo dieną Kelmėje meras padėkojo „Bičiulio“ redaktorei ir bibliotekos vadovei

    Spaudos atgavimo dieną Kelmėje meras padėkojo „Bičiulio“ redaktorei ir bibliotekos vadovei

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Kelmės rajono savivaldybėje pagerbti žmonės, kurių darbas kasdien palaiko lietuvišką žodį viešojoje erdvėje. Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius pasveikino laikraščio „Bičiulis“ redaktorę Loretą Dirbanauskaitę ir Žemaitės viešosios bibliotekos direktorę Gintą Maziliauskienę.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima gegužės 7 dieną, prisimenant laikotarpį, kai po spaudos draudimo buvo sugrąžinta teisė legaliai spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu draudimu, kuris buvo tapęs vienu ryškiausių lietuviškos tapatybės ir kultūrinio pasipriešinimo simbolių.

    Kas šiandien yra laisvas žodis

    Kelmėje vykusių susitikimų metu meras dėkojo už atsakingą ir prasmingą veiklą, ilgametį darbą bei indėlį stiprinant informacijos sklaidą, skaitymo kultūrą ir bendruomeniškumą. Savivaldybės teigimu, tokios iniciatyvos primena, kad laisva spauda ir viešosios bibliotekos yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir vietos bendruomenės ryšių stiprinimo erdvė.

    Pastaraisiais metais šios dienos prasmė plečiasi ir už istorinio konteksto ribų, nes žiniasklaida ir kultūros įstaigos vis dažniau susiduria su naujais iššūkiais. Prie jų priskiriamas ir mažėjantis vietos spaudos finansinis stabilumas, auditorijos įpročių kaita bei skaitmeninės informacijos srautas, kuriame sudėtingiau išlaikyti patikimumą ir kokybę.

    „Laisvas žodis, pagarba kalbai ir meilė knygai yra vertybės, kurios vienija bendruomenę ir padeda išsaugoti mūsų tapatybę. Dėkoju visiems, kurie kasdien prisideda prie šių vertybių puoselėjimo“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Vietos žiniasklaidos ir bibliotekų vaidmuo

    Tokie padėkos susitikimai išryškina vietos žiniasklaidos reikšmę, kai svarbi informacija pasiekia gyventojus apie savivaldos sprendimus, bendruomenės iniciatyvas ir regiono aktualijas. Tuo pačiu bibliotekos, be tradicinės knygų skolinimo funkcijos, vis dažniau veikia kaip kultūros renginių, edukacijų ir medijų raštingumo stiprinimo centrai.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet tampa proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir kalbėti apie dabartį, kurioje patikima informacija, kalbos kultūra ir skaitymo įpročiai išlieka visuomenės atsparumo dalimi. Kelmės rajone šiemet ši proga pažymėta dėmesiu žmonėms, kurių darbas tiesiogiai prisideda prie šių vertybių išsaugojimo.

  • Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kėdainiuose bus apdovanoti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Renginys numatytas 16 valandą Daugiakultūriame centre, jame taip pat suplanuota muzikinė ir edukacinė programa.

    Kėdainiuose toks konkursas rengiamas jau aštuntą kartą ir siekia atkreipti dėmesį į taisyklingą, prasmingą bei lietuvių kalbos tradicijas atspindinčią vardyną. Organizatorių teigimu, idėja artima Valstybinės kalbos inspekcijos iniciatyvoms, kurios skatina atsakingai rinktis juridinių asmenų pavadinimus.

    Duomenys rodo, kad 2025 metais Registrų centre buvo įregistruotos 126 Kėdainių įmonės ir įstaigos, tarp jų mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir viešosios įstaigos. Vertinant naujus pavadinimus, pastebėta ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius ir tarptautinius, dažnai angliškus, variantus.

    Pagal konkurso nuostatus reikalavimus atitiko 20 pavadinimų, o komisija balsavimu atrinko 10 gražiausių lietuviškų pavadinimų ir iš jų nustatė tris prizines vietas. Tuo pat metu į atranką įtraukti ir gyventojai, kurie balsuodami išrinko vieną, jų manymu, patį gražiausią pavadinimą.

    Renginyje žadamas dainų autoriaus ir atlikėjo Povilo Girdenio pasirodymas, o taip pat pranešimas apie pavadinimų reikšmę kalbai ir kultūrai. „Pavadinimus skaitome kaip poeziją“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus norinčius, o renginio partneriu įvardijama Kėdainių dailės mokykla. Konkurso rezultatai bus paskelbti apdovanojimų metu, taip simboliškai pabrėžiant lietuvių kalbos prestižą ir jos matomumą viešojoje erdvėje.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o knygos tapo pasipriešinimo forma. Tai proga prisiminti spaudos laisvės kainą ir žmones, kurie rizikavo dėl teisės skaityti ir rašyti lietuviškai.

    1864 metais, po 1863–1864 metų sukilimo, carinė valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Draudimas truko iki 1904 metų, todėl beveik 40 metų lietuviški leidiniai buvo leidžiami už imperijos ribų ir slapta platinami Lietuvoje.

    Knygnešiai tapo vienu ryškiausių šio laikotarpio simbolių: jie gabeno ir platino lietuviškas knygas, laikraščius, maldaknyges, dažnai patirdami kratas, bausmes, tremtį. Spaudos draudimo metais formavosi ir moderni lietuvių tautinė savimonė, o kalba tapo ne tik bendravimo, bet ir tapatybės pagrindu.

    Spaudos atgavimo diena siejama su 1904 metų sprendimu panaikinti draudimą, atvėrusiu kelią legaliai lietuviškai leidybai ir platesniam švietimui. Netrukus daugėjo laikraščių, stiprėjo kultūriniai judėjimai, o visuomenė sparčiau telkėsi politiniams pokyčiams, kurie vedė į valstybingumo atkūrimą.

    Šiandien ši data įgauna ir naują prasmę, kai informacija skleidžiasi akimirksniu, o visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija bei manipuliacijomis. Spaudos laisvė reiškia ne tik teisę skelbti, bet ir atsakomybę tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo žinių ir gerbti žmogaus teises.

    Kalbos ir knygos dimensija taip pat aktuali, nes skaitmeninėje erdvėje kinta skaitymo įpročiai, o lietuvių kalba nuolat prisitaiko prie naujų technologijų ir terminų. Vis daugiau dėmesio sulaukia ir tai, kaip turinį veikia DI, nes jis gali padėti kurti tekstus, bet kartu kelia klausimų dėl autorystės, patikimumo ir klaidų rizikos.

    Minint šią dieną, dažnai dėkojama žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams, mokytojams ir visiems, kurie prisideda prie lietuviško žodžio sklaidos. Tai priminimas, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga nėra savaime suprantami dalykai, o nuolatinis bendras darbas.