CP v2

Tag: Lietuvių kalba

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet minima gegužės 7 dieną. Ši data primena laikotarpį, kai lietuviškos spaudos leidyba ir platinimas buvo varžomi, o gimtoji kalba viešumoje patyrė spaudimą.

    Ši diena siejama su istoriniu lūžiu, kai buvo atkurta galimybė legaliai leisti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Tai tapo svarbiu postūmiu švietimui, tautiniam sąmoningumui ir modernios lietuvių kultūros raidai.

    Minėjimas aktualus ir šiandien, nes laisva spauda išlieka vienu pagrindinių demokratijos ramsčių. Žurnalistika padeda visuomenei gauti patikimą informaciją, o kritiškas, faktais grįstas turinys stiprina pasitikėjimą institucijomis ir mažina klaidinančios informacijos žalą.

    Kalbos ir knygos dėmuo primena, kad lietuvių kalbos gyvybingumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo kasdienio vartojimo, skaitymo bei kokybiško turinio. Knyga išlieka ilgalaikė investicija į raštingumą, vaizduotę ir gebėjimą argumentuoti.

    Skaitmeninėje erdvėje atsiranda naujų iššūkių: informacijos srautai greitėja, auditorijos įpročiai keičiasi, o turinio kūrime vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas. Tai didina poreikį aiškiai atskirti nuomonę nuo fakto, stiprinti šaltinių patikrą ir atsakingai taikyti technologijas redakciniame darbe.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kviečia ne tik prisiminti istoriją, bet ir palaikyti atsakingą žiniasklaidą, skaitymo kultūrą bei pagarbą lietuvių kalbai. Tai proga padėkoti kuriantiems, redaguojantiems ir skleidžiantiems turinį, kuris formuoja visuomenės supratimą apie valstybę ir pasaulį.

  • Spaudos atgavimo dieną Kelmėje meras padėkojo „Bičiulio“ redaktorei ir bibliotekos vadovei

    Spaudos atgavimo dieną Kelmėje meras padėkojo „Bičiulio“ redaktorei ir bibliotekos vadovei

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Kelmės rajono savivaldybėje pagerbti žmonės, kurių darbas kasdien palaiko lietuvišką žodį viešojoje erdvėje. Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius pasveikino laikraščio „Bičiulis“ redaktorę Loretą Dirbanauskaitę ir Žemaitės viešosios bibliotekos direktorę Gintą Maziliauskienę.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima gegužės 7 dieną, prisimenant laikotarpį, kai po spaudos draudimo buvo sugrąžinta teisė legaliai spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu draudimu, kuris buvo tapęs vienu ryškiausių lietuviškos tapatybės ir kultūrinio pasipriešinimo simbolių.

    Kas šiandien yra laisvas žodis

    Kelmėje vykusių susitikimų metu meras dėkojo už atsakingą ir prasmingą veiklą, ilgametį darbą bei indėlį stiprinant informacijos sklaidą, skaitymo kultūrą ir bendruomeniškumą. Savivaldybės teigimu, tokios iniciatyvos primena, kad laisva spauda ir viešosios bibliotekos yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir vietos bendruomenės ryšių stiprinimo erdvė.

    Pastaraisiais metais šios dienos prasmė plečiasi ir už istorinio konteksto ribų, nes žiniasklaida ir kultūros įstaigos vis dažniau susiduria su naujais iššūkiais. Prie jų priskiriamas ir mažėjantis vietos spaudos finansinis stabilumas, auditorijos įpročių kaita bei skaitmeninės informacijos srautas, kuriame sudėtingiau išlaikyti patikimumą ir kokybę.

    „Laisvas žodis, pagarba kalbai ir meilė knygai yra vertybės, kurios vienija bendruomenę ir padeda išsaugoti mūsų tapatybę. Dėkoju visiems, kurie kasdien prisideda prie šių vertybių puoselėjimo“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Vietos žiniasklaidos ir bibliotekų vaidmuo

    Tokie padėkos susitikimai išryškina vietos žiniasklaidos reikšmę, kai svarbi informacija pasiekia gyventojus apie savivaldos sprendimus, bendruomenės iniciatyvas ir regiono aktualijas. Tuo pačiu bibliotekos, be tradicinės knygų skolinimo funkcijos, vis dažniau veikia kaip kultūros renginių, edukacijų ir medijų raštingumo stiprinimo centrai.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet tampa proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir kalbėti apie dabartį, kurioje patikima informacija, kalbos kultūra ir skaitymo įpročiai išlieka visuomenės atsparumo dalimi. Kelmės rajone šiemet ši proga pažymėta dėmesiu žmonėms, kurių darbas tiesiogiai prisideda prie šių vertybių išsaugojimo.

  • Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kėdainiuose bus apdovanoti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Renginys numatytas 16 valandą Daugiakultūriame centre, jame taip pat suplanuota muzikinė ir edukacinė programa.

    Kėdainiuose toks konkursas rengiamas jau aštuntą kartą ir siekia atkreipti dėmesį į taisyklingą, prasmingą bei lietuvių kalbos tradicijas atspindinčią vardyną. Organizatorių teigimu, idėja artima Valstybinės kalbos inspekcijos iniciatyvoms, kurios skatina atsakingai rinktis juridinių asmenų pavadinimus.

    Duomenys rodo, kad 2025 metais Registrų centre buvo įregistruotos 126 Kėdainių įmonės ir įstaigos, tarp jų mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir viešosios įstaigos. Vertinant naujus pavadinimus, pastebėta ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius ir tarptautinius, dažnai angliškus, variantus.

    Pagal konkurso nuostatus reikalavimus atitiko 20 pavadinimų, o komisija balsavimu atrinko 10 gražiausių lietuviškų pavadinimų ir iš jų nustatė tris prizines vietas. Tuo pat metu į atranką įtraukti ir gyventojai, kurie balsuodami išrinko vieną, jų manymu, patį gražiausią pavadinimą.

    Renginyje žadamas dainų autoriaus ir atlikėjo Povilo Girdenio pasirodymas, o taip pat pranešimas apie pavadinimų reikšmę kalbai ir kultūrai. „Pavadinimus skaitome kaip poeziją“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus norinčius, o renginio partneriu įvardijama Kėdainių dailės mokykla. Konkurso rezultatai bus paskelbti apdovanojimų metu, taip simboliškai pabrėžiant lietuvių kalbos prestižą ir jos matomumą viešojoje erdvėje.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o knygos tapo pasipriešinimo forma. Tai proga prisiminti spaudos laisvės kainą ir žmones, kurie rizikavo dėl teisės skaityti ir rašyti lietuviškai.

    1864 metais, po 1863–1864 metų sukilimo, carinė valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Draudimas truko iki 1904 metų, todėl beveik 40 metų lietuviški leidiniai buvo leidžiami už imperijos ribų ir slapta platinami Lietuvoje.

    Knygnešiai tapo vienu ryškiausių šio laikotarpio simbolių: jie gabeno ir platino lietuviškas knygas, laikraščius, maldaknyges, dažnai patirdami kratas, bausmes, tremtį. Spaudos draudimo metais formavosi ir moderni lietuvių tautinė savimonė, o kalba tapo ne tik bendravimo, bet ir tapatybės pagrindu.

    Spaudos atgavimo diena siejama su 1904 metų sprendimu panaikinti draudimą, atvėrusiu kelią legaliai lietuviškai leidybai ir platesniam švietimui. Netrukus daugėjo laikraščių, stiprėjo kultūriniai judėjimai, o visuomenė sparčiau telkėsi politiniams pokyčiams, kurie vedė į valstybingumo atkūrimą.

    Šiandien ši data įgauna ir naują prasmę, kai informacija skleidžiasi akimirksniu, o visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija bei manipuliacijomis. Spaudos laisvė reiškia ne tik teisę skelbti, bet ir atsakomybę tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo žinių ir gerbti žmogaus teises.

    Kalbos ir knygos dimensija taip pat aktuali, nes skaitmeninėje erdvėje kinta skaitymo įpročiai, o lietuvių kalba nuolat prisitaiko prie naujų technologijų ir terminų. Vis daugiau dėmesio sulaukia ir tai, kaip turinį veikia DI, nes jis gali padėti kurti tekstus, bet kartu kelia klausimų dėl autorystės, patikimumo ir klaidų rizikos.

    Minint šią dieną, dažnai dėkojama žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams, mokytojams ir visiems, kurie prisideda prie lietuviško žodžio sklaidos. Tai priminimas, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga nėra savaime suprantami dalykai, o nuolatinis bendras darbas.

  • Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laiką, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spauda ir knygos lietuvių kalba plito slapta. Ši diena tapo laisvės simboliu ir kasmet kviečia įvertinti, kiek kainavo teisė skaityti, rašyti ir kalbėti gimtąja kalba.

    Po 1864 metais įvesto lietuviškos spaudos draudimo lietuviški leidiniai lotyniškais rašmenimis buvo persekiojami, o jų platinimas laikytas nusikaltimu. Vis dėlto lietuviškas žodis išliko dėl knygnešių, švietėjų ir bendruomenių pastangų, kol 1904 metais draudimas buvo panaikintas.

    Laisvas žodis ir atsakomybė

    Šiandien spaudos laisvė reiškia ne tik galimybę skelbti informaciją, bet ir atsakomybę ją tikrinti, atskirti faktus nuo nuomonės ir saugoti visuomenės pasitikėjimą. Žurnalistų, redaktorių ir leidėjų darbas kasdien padeda suprasti sprendimus, kurie veikia žmonių gyvenimą, ir fiksuoja įvykius, tampančius rytojaus istorija.

    Kartu tai ir priminimas, kad informacinėje erdvėje daugėja manipuliacijų, dezinformacijos ir greitų, emocijas žadinančių žinučių. Todėl kritinis skaitymas, šaltinių tikrinimas ir gebėjimas suprasti kontekstą tampa ne mažiau svarbūs nei pati teisė laisvai kalbėti.

    Knyga ir kalba skaitmeniniame amžiuje

    Skaitmeninė žiniasklaida ir socialiniai tinklai pakeitė naujienų vartojimą, o turinys pasiekia auditorijas per sekundes. Dėl to stiprėja poreikis kokybiškam turiniui, aiškiai kalbai ir redakciniams standartams, nes nuo jų priklauso, ar visuomenė gauna patikimą informaciją.

    Vis dažniau diskutuojama ir apie dirbtinis intelektas poveikį turinio kūrimui bei sklaidai. Nors DI gali padėti greičiau apdoroti duomenis ar aptikti klaidinančias žinutes, galutinis patikimumas remiasi žmogaus atsakomybe, redagavimu ir skaidrumu.

    Kvietimas švęsti prasmingai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga padėkoti spaudos žmonėms už kasdienį darbą ir kartu atsigręžti į skaitymo įpročius. Knyga išlieka vienu patikimiausių būdų gilesniam pažinimui, o lietuvių kalba yra bendruomenę telkiantis pagrindas.

    „Tegul laisvas žodis telkia prasmingiems darbams, o kiekvienas naujas spaudos puslapis neša tiesą ir šviesą“, – sakė Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušra Grigonienė.

    Šią dieną verta rasti laiko gerai knygai, palaikyti kokybišką žurnalistiką ir išlikti smalsiais, kritiškais skaitytojais. Tai paprastos, bet svarbios kasdienės praktikos, kurios padeda išsaugoti laisvą ir atsakingą viešąjį žodį.

  • Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas ir priminimas, kodėl lietuvių kalba svarbi šiandien

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o jo puoselėtojai už tai rizikavo laisve. Ši data siejama su spaudos draudimo panaikinimu ir teisės viešai vartoti lietuvių kalbą sugrįžimu.

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika sveikinime akcentuoja, kad kova už gimtąjį žodį tapo tautos vienybės, sąmoningumo ir dvasinės stiprybės simboliu. Anot jo, tai istorijos pamoka apie tai, kaip kalba gali tapti atsparumo ir tapatybės pamatu.

    Šiandien lietuvių kalba išlieka ne tik kasdienio bendravimo priemone, bet ir svarbiausia tautos savasties dalimi, jungianti kartas bei sauganti istorinę atmintį. Viešojoje erdvėje jos reikšmę sustiprina švietimas, kultūra, žiniasklaida ir skaitmeninė komunikacija.

    Kalbos gyvybingumą vis labiau lemia ir technologiniai pokyčiai, ypač turinio kūrimas internete bei DI įrankių plėtra. Tai kelia naujų uždavinių: užtikrinti taisyklingą vartoseną, gerinti lietuvių kalbos skaitmeninius išteklius ir stiprinti kokybišką redagavimą, kad viešoji kalba išliktų aiški ir patikima.

    Sveikinime meras dėkoja bibliotekininkams, mokytojams, žurnalistams, rašytojams, leidėjams, kalbininkams ir visiems, kurie prisideda prie lietuviško žodžio išsaugojimo. Jo teigimu, pagarba gimtajai kalbai kasdien pasireiškia ne tik šventinėmis progomis, bet ir nuosekliu darbu, perduodant kalbą ateities kartoms.

    „Tegul meilė gimtajam žodžiui ir toliau vienija mus, įkvepia saugoti savo kalbą, kultūrą bei kurti sąmoningą ir stiprią Lietuvą“, – sakė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika.

  • Spaudos atgavimo diena: savivaldybės vadovai siunčia žinią žurnalistams, kalbai ir knygai

    Sveikinimas Spaudos atgavimo dienos proga

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga savivaldybės vadovai kreipiasi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, kalbininkus ir visus, kurie kasdien prisideda prie lietuviško žodžio gyvybingumo.

    Ši diena Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, primenant spaudos draudimo laikotarpį ir jo pabaigą 1904 metais. Kartu tai proga įvertinti laisvos spaudos vaidmenį ir kalbos svarbą visuomenės atsparumui.

    Kodėl ši data svarbi šiandien?

    Sveikinime akcentuojama pagarba tiems, kurie kuria ir saugo viešąją erdvę: renka faktus, tikrina informaciją, aiškina sudėtingus procesus ir padeda bendruomenėms suprasti, kas vyksta šalyje ir jų aplinkoje.

    Pastaraisiais metais žiniasklaidos darbą vis dažniau lydi dezinformacijos srautai ir spaudimas socialiniuose tinkluose, todėl patikima informacija tampa ne tik patogumu, bet ir būtinybe. Šiame kontekste išauga ir atsakingo redagavimo, kalbos kultūros bei profesionalios leidybos reikšmė.

    Lietuviškas žodis ir knyga

    Kalba ir knyga sveikinime įvardijamos kaip kasdienio darbo ir ilgalaikės atsakomybės laukas. Knygų leidyba, bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos prisideda prie skaitymo įpročių, o tai tiesiogiai veikia visuomenės raštingumą ir gebėjimą kritiškai vertinti turinį.

    Šiandien, kai vis daugiau turinio kuriama skaitmeninėje erdvėje, svarbi tampa ir skaitmeninė higiena bei informacijos vartojimo įgūdžiai. Sveikinimas primena, kad gyvas lietuviškas žodis išlieka tvirtas tada, kai jį nuosekliai puoselėja ir profesionalai, ir skaitytojai.

    „Mieli žurnalistai, redaktoriai, leidėjai, kalbininkai ir visi, kurie kasdien kuriate gyvą lietuvišką žodį“, – sakė savivaldybės vadovai.

  • Nuotolinės paskaitos apie skyrybą: Klaipėdos universiteto profesorius kviečia švietimo ir kultūros darbuotojus

    Nuotolinės paskaitos apie skyrybą: Klaipėdos universiteto profesorius kviečia švietimo ir kultūros darbuotojus

    Švietimo, kultūros ir žiniasklaidos darbuotojai kviečiami į nuotolines Klaipėdos universiteto Filologijos katedros prof. dr. Albino Drukteinio paskaitas, skirtas skyrybos ir sakinio sandaros temoms. Paskaitos vyks per „Microsoft Teams“, o dalyviams tereikia iš anksto užsiregistruoti.

    Pirmoji paskaita numatyta gegužės 12 dieną 15.00–16.00 valandą, jos tema – sakinio dalių vietos pakitimai ir jų sąsaja su skyryba. Antroji paskaita vyks gegužės 19 dieną 15.00–16.00 valandą ir bus skirta sakinio struktūros dalių hierarchijai bei skyrybos sprendimams.

    Abi temos aktualios praktiniame darbe tiems, kurie rengia tekstus, redaguoja, kuria mokomąją medžiagą ar kasdien sprendžia skyrybos klausimus. Sakinio dalių tvarka ir jų tarpusavio ryšiai dažnai lemia ne tik prasmės niuansus, bet ir tai, ar skyrybos ženklai pasirenkami pagrįstai, ar mechaniškai.

    Organizatoriai prašo registruotis iki gegužės 10 dienos imtinai. Likus vienai dienai iki paskaitos, užsiregistravusiems dalyviams el. paštu bus atsiųsta prisijungimo per „Microsoft Teams“ informacija.

    Kaip nurodo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tokios kvalifikacijos tobulinimo paskaitos yra proga sistemiškai atnaujinti žinias ir aiškiau suprasti, kaip skyryba siejasi su sakinio struktūra, o ne vien su atmintinai išmoktomis taisyklėmis. Tai ypač svarbu viešojoje komunikacijoje, kur aiškumas ir tikslumas tiesiogiai veikia teksto patikimumą.

  • Statinių pavadinimų rašymas: kada didžioji raidė, o kada būtinos lietuviškos kabutės „…“

    Statinių pavadinimų rašymas: kada didžioji raidė, o kada būtinos lietuviškos kabutės „…“

    Kas laikoma statiniais?

    Statiniai apima ne tik pastatus, bet ir inžinerinius statinius bei mišrios rūšies objektus. Pastatais laikomi gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti pastatai.

    Inžineriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir panašūs objektai. Mišrios rūšies statiniai dažniausiai apibūdina atvejus, kai pastatai sujungiami su inžineriniais statiniais į vieną kompleksą.

    Tikriniai vardai ir pavadinimai: kur dažniausiai suklystama?

    Tikriniai statinių vardai, ypač vienažodžiai ir vartojami be gimininio žodžio, paprastai rašomi iš didžiosios raidės. Pavyzdžiui, tokie objektų vardai kaip Alhambra ar Luvras lietuviškuose tekstuose laikomi tikriniais vardais.

    Jei statinio pavadinimas sudarytas iš kelių žodžių ir vartojamas su gimininiu žodžiu, jis rašomas pagal įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų principą. Tiesioginės reikšmės pavadinimuose didžiąja raide pradedamas tik pirmasis žodis, o taip pat didžiąja raide rašomi pavadinime esantys tikriniai vardai.

    Gimininiai žodžiai, tokie kaip arena, bokštas, centras, pilis, rūmai, stadionas, stotis, bažnyčia, katedra, tiltas ar viadukas, paprastai rašomi iš mažosios raidės. Išimtis taikoma tik sakinio pradžioje arba kai pats gimininis žodis tampa tikrinio vardo dalimi tradicinėje vartosenoje.

    Kada reikia lietuviškų kabučių „…“?

    Simboliniai statinių pavadinimai rašomi kabutėse, o pavadinimo pirmasis žodis rašomas iš didžiosios raidės. Tai dažnas atvejis, kai pavadinimas labiau primena prekės ženklą ar projekto vardą, o ne tiesioginį apibūdinimą.

    Pavyzdžiai: „Švyturio“ arena, „Utenio“ stadionas, koncertų salė „Compensa“, galerija „Meno niša“, prekybos ir laisvalaikio centras „Saulės miestas“. Tas pats principas galioja ir infrastruktūrai, pavyzdžiui, greitkeliui „Via Baltica“ ar dujotiekiui „Nord Stream“.

    Svarbu atskirti, kad bendriniai patalpų ar erdvių pavadinimai nėra tikriniai, todėl rašomi mažosiomis raidėmis. Tokie junginiai kaip žaidimų kambarys, konferencijų salė ar sporto arena paprastai nėra kabinami į kabutes ir neperkelia į tikrinio pavadinimo kategoriją.

    „Simboliniai statinių pavadinimai rašomi kabutėse iš didžiosios raidės“, – nurodoma lietuvių kalbos rašybos rekomendacijose.

    Kalbant apie kitų šalių objektus, asmenvardžiai ir vietovardžiai statinių pavadinimuose dažniausiai transkribuojami pagal lietuvių kalbos normas. Kai kuriais atvejais, ypač informaciniuose ar reklaminiuose tekstuose, gali būti vartojama ir autentiška rašyba, tačiau tai laikoma išimtimi.

    Kitų šalių statinių tiesioginės reikšmės pavadinimai dažnai verčiami į lietuvių kalbą, kad būtų aiškūs skaitytojui. O autentiški pavadinimai gali būti pateikiami kaip citatos kabutėse, tačiau tokį sprendimą verta rinktis nuosekliai, įvertinus teksto pobūdį ir auditoriją.

    Religinių pastatų pavadinimuose didžiosiomis raidėmis rašomas pirmasis žodis ir visi kiti tikriniai sudedamieji žodžiai. Pavyzdžiui, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika ar Paryžiaus Dievo Motinos katedra rašomi laikantis tradicinių lietuvių kalbos normų.

    Katalikų bažnyčios oficialiuose pavadinimuose vietovardis paprastai nėra sudėtinė pavadinimo dalis, todėl net nurodant vietą santrumpos Šv. ir Švč. rašomos didžiąja raide. Kai kuriuose religiniuose tekstuose gali būti taikoma stilistinė didžiųjų raidžių vartosena, kai pabrėžiama išskirtinė reikšmė.

    Šios nuostatos remiasi norminiais lietuvių kalbos rašybos šaltiniais ir padeda suvienodinti viešąją vartoseną žiniasklaidoje, dokumentuose bei informaciniuose leidiniuose. Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: tikriniai vardai rašomi didžiosiomis, simboliniai pavadinimai dažniausiai keliauja į lietuviškas kabutes, o gimininiai žodžiai lieka mažosiomis.

  • Kalbos kultūros patarimai: kada rinktis drabužį, o kada rūbą ir kaip rašyti „Sodra“

    Kalbos kultūros patarimai: kada rinktis drabužį, o kada rūbą ir kaip rašyti „Sodra“

    Kalbos kultūros rekomendacijos nuolat primena, kad vienas dažniausių netikslumų kyla iš įpročio rinktis labiau šnekamosios kalbos variantus. Nors daug jų laikomi vartotinais, viešojoje komunikacijoje pirmenybė teikiama norminiams, aiškesniems ir nuoseklesniems pasirinkimams.

    Dažnai klausiama, kaip taisyklingiau sakyti: rūbas ar drabužis. Bendrinės lietuvių kalbos šaltiniai pateikia abu žodžius, tačiau rūbas vertinamas kaip šalutinis normos variantas, o neutralesniu ir labiau rekomenduojamu laikomas drabužis.

    Ne mažiau painiavos kelia įstaigų ir bendrovių pavadinimų rašyba. Simboliniai įmonių pavadinimai rišlioje kalboje rašomi su lietuviškomis kabutėmis, todėl taisyklinga forma yra „Sodra“, o ne Sodra be kabučių.

    Į lietuvių kalbą ateinantys terminai dažnai adaptuojami, kad geriau atitiktų rašybos ir tarimo dėsnius. Muzikos žanrų pavadinimams rekomenduojama vartoti sulietuvintas formas, todėl vietoj hip hop siūloma rašyti hiphopas, o vietoj folk rock – folkrokas.

    Rašant sudurtinius žodžius svarbi sandara ir darybos logika. Priešdėlinė pirmoji dalis eko- su kitu žodžiu rašoma kartu, todėl taisyklinga forma yra ekožygis, o ne eko žygis atskirai.

    Panašus principas taikomas ir žodžiui aplinkkelis: sudurtiniuose žodžiuose priebalsiai rašomi pagal dėmenų sandūrą, todėl rašytina aplinkkelis. Tokie atvejai ypač dažni viešuose tekstuose, kur korektūros klaidos greitai tampa įpročiu.

    Atskirai verta prisiminti, kad dėmuo foto- lietuvių kalboje paprastai vartojamas kaip sudurtinių žodžių pirmoji dalis ir rašomas kartu su antruoju dėmeniu. Kaip atskiras žodis foto laikomas svetimybe, todėl vietoj jo įprastai tinka nuotrauka arba fotografija.

    Ne visi tarptautiniai žodžiai vertinami griežtai: kai kurie variantai laikomi lygiaverčiais. Pavyzdžiui, vaišių gamtoje reikšme tiek iškyla, tiek piknikas pripažįstami tinkamais normos variantais, todėl pasirinkimas gali priklausyti nuo teksto stiliaus ir auditorijos.

    Žodis medija turi dvi dažnas vartosenas. Juo apibūdinamas komunikacijos kanalas ar priemonė, o daugiskaita medijos gali reikšti tiek masines komunikacijos priemones, tiek medijų meną, kai kūryboje naudojamos aparatinės priemonės ir skirtingi kanalai.

    Terminijoje pasitaiko ir lygiaverčių formų, kaip vestibulinis aparatas ir vestibuliarinis aparatas. Praktikoje dažnai pasirenkamas trumpesnis variantas vestibulinis, o aiškinamuosiuose tekstuose kartais vartojamas ir lietuviškesnis pakaitalas pusiausvyros aparatas.