CP v2

Tag: Lietuvių kalba

  • Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo diena: kodėl šiandien laisvas lietuviškas žodis svarbus labiau nei bet kada

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laiką, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spauda ir knygos lietuvių kalba plito slapta. Ši diena tapo laisvės simboliu ir kasmet kviečia įvertinti, kiek kainavo teisė skaityti, rašyti ir kalbėti gimtąja kalba.

    Po 1864 metais įvesto lietuviškos spaudos draudimo lietuviški leidiniai lotyniškais rašmenimis buvo persekiojami, o jų platinimas laikytas nusikaltimu. Vis dėlto lietuviškas žodis išliko dėl knygnešių, švietėjų ir bendruomenių pastangų, kol 1904 metais draudimas buvo panaikintas.

    Laisvas žodis ir atsakomybė

    Šiandien spaudos laisvė reiškia ne tik galimybę skelbti informaciją, bet ir atsakomybę ją tikrinti, atskirti faktus nuo nuomonės ir saugoti visuomenės pasitikėjimą. Žurnalistų, redaktorių ir leidėjų darbas kasdien padeda suprasti sprendimus, kurie veikia žmonių gyvenimą, ir fiksuoja įvykius, tampančius rytojaus istorija.

    Kartu tai ir priminimas, kad informacinėje erdvėje daugėja manipuliacijų, dezinformacijos ir greitų, emocijas žadinančių žinučių. Todėl kritinis skaitymas, šaltinių tikrinimas ir gebėjimas suprasti kontekstą tampa ne mažiau svarbūs nei pati teisė laisvai kalbėti.

    Knyga ir kalba skaitmeniniame amžiuje

    Skaitmeninė žiniasklaida ir socialiniai tinklai pakeitė naujienų vartojimą, o turinys pasiekia auditorijas per sekundes. Dėl to stiprėja poreikis kokybiškam turiniui, aiškiai kalbai ir redakciniams standartams, nes nuo jų priklauso, ar visuomenė gauna patikimą informaciją.

    Vis dažniau diskutuojama ir apie dirbtinis intelektas poveikį turinio kūrimui bei sklaidai. Nors DI gali padėti greičiau apdoroti duomenis ar aptikti klaidinančias žinutes, galutinis patikimumas remiasi žmogaus atsakomybe, redagavimu ir skaidrumu.

    Kvietimas švęsti prasmingai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga padėkoti spaudos žmonėms už kasdienį darbą ir kartu atsigręžti į skaitymo įpročius. Knyga išlieka vienu patikimiausių būdų gilesniam pažinimui, o lietuvių kalba yra bendruomenę telkiantis pagrindas.

    „Tegul laisvas žodis telkia prasmingiems darbams, o kiekvienas naujas spaudos puslapis neša tiesą ir šviesą“, – sakė Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušra Grigonienė.

    Šią dieną verta rasti laiko gerai knygai, palaikyti kokybišką žurnalistiką ir išlikti smalsiais, kritiškais skaitytojais. Tai paprastos, bet svarbios kasdienės praktikos, kurios padeda išsaugoti laisvą ir atsakingą viešąjį žodį.

  • Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas ir priminimas, kodėl lietuvių kalba svarbi šiandien

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o jo puoselėtojai už tai rizikavo laisve. Ši data siejama su spaudos draudimo panaikinimu ir teisės viešai vartoti lietuvių kalbą sugrįžimu.

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika sveikinime akcentuoja, kad kova už gimtąjį žodį tapo tautos vienybės, sąmoningumo ir dvasinės stiprybės simboliu. Anot jo, tai istorijos pamoka apie tai, kaip kalba gali tapti atsparumo ir tapatybės pamatu.

    Šiandien lietuvių kalba išlieka ne tik kasdienio bendravimo priemone, bet ir svarbiausia tautos savasties dalimi, jungianti kartas bei sauganti istorinę atmintį. Viešojoje erdvėje jos reikšmę sustiprina švietimas, kultūra, žiniasklaida ir skaitmeninė komunikacija.

    Kalbos gyvybingumą vis labiau lemia ir technologiniai pokyčiai, ypač turinio kūrimas internete bei DI įrankių plėtra. Tai kelia naujų uždavinių: užtikrinti taisyklingą vartoseną, gerinti lietuvių kalbos skaitmeninius išteklius ir stiprinti kokybišką redagavimą, kad viešoji kalba išliktų aiški ir patikima.

    Sveikinime meras dėkoja bibliotekininkams, mokytojams, žurnalistams, rašytojams, leidėjams, kalbininkams ir visiems, kurie prisideda prie lietuviško žodžio išsaugojimo. Jo teigimu, pagarba gimtajai kalbai kasdien pasireiškia ne tik šventinėmis progomis, bet ir nuosekliu darbu, perduodant kalbą ateities kartoms.

    „Tegul meilė gimtajam žodžiui ir toliau vienija mus, įkvepia saugoti savo kalbą, kultūrą bei kurti sąmoningą ir stiprią Lietuvą“, – sakė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika.

  • Spaudos atgavimo diena: savivaldybės vadovai siunčia žinią žurnalistams, kalbai ir knygai

    Sveikinimas Spaudos atgavimo dienos proga

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga savivaldybės vadovai kreipiasi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, kalbininkus ir visus, kurie kasdien prisideda prie lietuviško žodžio gyvybingumo.

    Ši diena Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, primenant spaudos draudimo laikotarpį ir jo pabaigą 1904 metais. Kartu tai proga įvertinti laisvos spaudos vaidmenį ir kalbos svarbą visuomenės atsparumui.

    Kodėl ši data svarbi šiandien?

    Sveikinime akcentuojama pagarba tiems, kurie kuria ir saugo viešąją erdvę: renka faktus, tikrina informaciją, aiškina sudėtingus procesus ir padeda bendruomenėms suprasti, kas vyksta šalyje ir jų aplinkoje.

    Pastaraisiais metais žiniasklaidos darbą vis dažniau lydi dezinformacijos srautai ir spaudimas socialiniuose tinkluose, todėl patikima informacija tampa ne tik patogumu, bet ir būtinybe. Šiame kontekste išauga ir atsakingo redagavimo, kalbos kultūros bei profesionalios leidybos reikšmė.

    Lietuviškas žodis ir knyga

    Kalba ir knyga sveikinime įvardijamos kaip kasdienio darbo ir ilgalaikės atsakomybės laukas. Knygų leidyba, bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos prisideda prie skaitymo įpročių, o tai tiesiogiai veikia visuomenės raštingumą ir gebėjimą kritiškai vertinti turinį.

    Šiandien, kai vis daugiau turinio kuriama skaitmeninėje erdvėje, svarbi tampa ir skaitmeninė higiena bei informacijos vartojimo įgūdžiai. Sveikinimas primena, kad gyvas lietuviškas žodis išlieka tvirtas tada, kai jį nuosekliai puoselėja ir profesionalai, ir skaitytojai.

    „Mieli žurnalistai, redaktoriai, leidėjai, kalbininkai ir visi, kurie kasdien kuriate gyvą lietuvišką žodį“, – sakė savivaldybės vadovai.

  • Nuotolinės paskaitos apie skyrybą: Klaipėdos universiteto profesorius kviečia švietimo ir kultūros darbuotojus

    Nuotolinės paskaitos apie skyrybą: Klaipėdos universiteto profesorius kviečia švietimo ir kultūros darbuotojus

    Švietimo, kultūros ir žiniasklaidos darbuotojai kviečiami į nuotolines Klaipėdos universiteto Filologijos katedros prof. dr. Albino Drukteinio paskaitas, skirtas skyrybos ir sakinio sandaros temoms. Paskaitos vyks per „Microsoft Teams“, o dalyviams tereikia iš anksto užsiregistruoti.

    Pirmoji paskaita numatyta gegužės 12 dieną 15.00–16.00 valandą, jos tema – sakinio dalių vietos pakitimai ir jų sąsaja su skyryba. Antroji paskaita vyks gegužės 19 dieną 15.00–16.00 valandą ir bus skirta sakinio struktūros dalių hierarchijai bei skyrybos sprendimams.

    Abi temos aktualios praktiniame darbe tiems, kurie rengia tekstus, redaguoja, kuria mokomąją medžiagą ar kasdien sprendžia skyrybos klausimus. Sakinio dalių tvarka ir jų tarpusavio ryšiai dažnai lemia ne tik prasmės niuansus, bet ir tai, ar skyrybos ženklai pasirenkami pagrįstai, ar mechaniškai.

    Organizatoriai prašo registruotis iki gegužės 10 dienos imtinai. Likus vienai dienai iki paskaitos, užsiregistravusiems dalyviams el. paštu bus atsiųsta prisijungimo per „Microsoft Teams“ informacija.

    Kaip nurodo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tokios kvalifikacijos tobulinimo paskaitos yra proga sistemiškai atnaujinti žinias ir aiškiau suprasti, kaip skyryba siejasi su sakinio struktūra, o ne vien su atmintinai išmoktomis taisyklėmis. Tai ypač svarbu viešojoje komunikacijoje, kur aiškumas ir tikslumas tiesiogiai veikia teksto patikimumą.

  • Statinių pavadinimų rašymas: kada didžioji raidė, o kada būtinos lietuviškos kabutės „…“

    Statinių pavadinimų rašymas: kada didžioji raidė, o kada būtinos lietuviškos kabutės „…“

    Kas laikoma statiniais?

    Statiniai apima ne tik pastatus, bet ir inžinerinius statinius bei mišrios rūšies objektus. Pastatais laikomi gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti pastatai.

    Inžineriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir panašūs objektai. Mišrios rūšies statiniai dažniausiai apibūdina atvejus, kai pastatai sujungiami su inžineriniais statiniais į vieną kompleksą.

    Tikriniai vardai ir pavadinimai: kur dažniausiai suklystama?

    Tikriniai statinių vardai, ypač vienažodžiai ir vartojami be gimininio žodžio, paprastai rašomi iš didžiosios raidės. Pavyzdžiui, tokie objektų vardai kaip Alhambra ar Luvras lietuviškuose tekstuose laikomi tikriniais vardais.

    Jei statinio pavadinimas sudarytas iš kelių žodžių ir vartojamas su gimininiu žodžiu, jis rašomas pagal įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų principą. Tiesioginės reikšmės pavadinimuose didžiąja raide pradedamas tik pirmasis žodis, o taip pat didžiąja raide rašomi pavadinime esantys tikriniai vardai.

    Gimininiai žodžiai, tokie kaip arena, bokštas, centras, pilis, rūmai, stadionas, stotis, bažnyčia, katedra, tiltas ar viadukas, paprastai rašomi iš mažosios raidės. Išimtis taikoma tik sakinio pradžioje arba kai pats gimininis žodis tampa tikrinio vardo dalimi tradicinėje vartosenoje.

    Kada reikia lietuviškų kabučių „…“?

    Simboliniai statinių pavadinimai rašomi kabutėse, o pavadinimo pirmasis žodis rašomas iš didžiosios raidės. Tai dažnas atvejis, kai pavadinimas labiau primena prekės ženklą ar projekto vardą, o ne tiesioginį apibūdinimą.

    Pavyzdžiai: „Švyturio“ arena, „Utenio“ stadionas, koncertų salė „Compensa“, galerija „Meno niša“, prekybos ir laisvalaikio centras „Saulės miestas“. Tas pats principas galioja ir infrastruktūrai, pavyzdžiui, greitkeliui „Via Baltica“ ar dujotiekiui „Nord Stream“.

    Svarbu atskirti, kad bendriniai patalpų ar erdvių pavadinimai nėra tikriniai, todėl rašomi mažosiomis raidėmis. Tokie junginiai kaip žaidimų kambarys, konferencijų salė ar sporto arena paprastai nėra kabinami į kabutes ir neperkelia į tikrinio pavadinimo kategoriją.

    „Simboliniai statinių pavadinimai rašomi kabutėse iš didžiosios raidės“, – nurodoma lietuvių kalbos rašybos rekomendacijose.

    Kalbant apie kitų šalių objektus, asmenvardžiai ir vietovardžiai statinių pavadinimuose dažniausiai transkribuojami pagal lietuvių kalbos normas. Kai kuriais atvejais, ypač informaciniuose ar reklaminiuose tekstuose, gali būti vartojama ir autentiška rašyba, tačiau tai laikoma išimtimi.

    Kitų šalių statinių tiesioginės reikšmės pavadinimai dažnai verčiami į lietuvių kalbą, kad būtų aiškūs skaitytojui. O autentiški pavadinimai gali būti pateikiami kaip citatos kabutėse, tačiau tokį sprendimą verta rinktis nuosekliai, įvertinus teksto pobūdį ir auditoriją.

    Religinių pastatų pavadinimuose didžiosiomis raidėmis rašomas pirmasis žodis ir visi kiti tikriniai sudedamieji žodžiai. Pavyzdžiui, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika ar Paryžiaus Dievo Motinos katedra rašomi laikantis tradicinių lietuvių kalbos normų.

    Katalikų bažnyčios oficialiuose pavadinimuose vietovardis paprastai nėra sudėtinė pavadinimo dalis, todėl net nurodant vietą santrumpos Šv. ir Švč. rašomos didžiąja raide. Kai kuriuose religiniuose tekstuose gali būti taikoma stilistinė didžiųjų raidžių vartosena, kai pabrėžiama išskirtinė reikšmė.

    Šios nuostatos remiasi norminiais lietuvių kalbos rašybos šaltiniais ir padeda suvienodinti viešąją vartoseną žiniasklaidoje, dokumentuose bei informaciniuose leidiniuose. Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: tikriniai vardai rašomi didžiosiomis, simboliniai pavadinimai dažniausiai keliauja į lietuviškas kabutes, o gimininiai žodžiai lieka mažosiomis.

  • Kalbos kultūros patarimai: kada rinktis drabužį, o kada rūbą ir kaip rašyti „Sodra“

    Kalbos kultūros patarimai: kada rinktis drabužį, o kada rūbą ir kaip rašyti „Sodra“

    Kalbos kultūros rekomendacijos nuolat primena, kad vienas dažniausių netikslumų kyla iš įpročio rinktis labiau šnekamosios kalbos variantus. Nors daug jų laikomi vartotinais, viešojoje komunikacijoje pirmenybė teikiama norminiams, aiškesniems ir nuoseklesniems pasirinkimams.

    Dažnai klausiama, kaip taisyklingiau sakyti: rūbas ar drabužis. Bendrinės lietuvių kalbos šaltiniai pateikia abu žodžius, tačiau rūbas vertinamas kaip šalutinis normos variantas, o neutralesniu ir labiau rekomenduojamu laikomas drabužis.

    Ne mažiau painiavos kelia įstaigų ir bendrovių pavadinimų rašyba. Simboliniai įmonių pavadinimai rišlioje kalboje rašomi su lietuviškomis kabutėmis, todėl taisyklinga forma yra „Sodra“, o ne Sodra be kabučių.

    Į lietuvių kalbą ateinantys terminai dažnai adaptuojami, kad geriau atitiktų rašybos ir tarimo dėsnius. Muzikos žanrų pavadinimams rekomenduojama vartoti sulietuvintas formas, todėl vietoj hip hop siūloma rašyti hiphopas, o vietoj folk rock – folkrokas.

    Rašant sudurtinius žodžius svarbi sandara ir darybos logika. Priešdėlinė pirmoji dalis eko- su kitu žodžiu rašoma kartu, todėl taisyklinga forma yra ekožygis, o ne eko žygis atskirai.

    Panašus principas taikomas ir žodžiui aplinkkelis: sudurtiniuose žodžiuose priebalsiai rašomi pagal dėmenų sandūrą, todėl rašytina aplinkkelis. Tokie atvejai ypač dažni viešuose tekstuose, kur korektūros klaidos greitai tampa įpročiu.

    Atskirai verta prisiminti, kad dėmuo foto- lietuvių kalboje paprastai vartojamas kaip sudurtinių žodžių pirmoji dalis ir rašomas kartu su antruoju dėmeniu. Kaip atskiras žodis foto laikomas svetimybe, todėl vietoj jo įprastai tinka nuotrauka arba fotografija.

    Ne visi tarptautiniai žodžiai vertinami griežtai: kai kurie variantai laikomi lygiaverčiais. Pavyzdžiui, vaišių gamtoje reikšme tiek iškyla, tiek piknikas pripažįstami tinkamais normos variantais, todėl pasirinkimas gali priklausyti nuo teksto stiliaus ir auditorijos.

    Žodis medija turi dvi dažnas vartosenas. Juo apibūdinamas komunikacijos kanalas ar priemonė, o daugiskaita medijos gali reikšti tiek masines komunikacijos priemones, tiek medijų meną, kai kūryboje naudojamos aparatinės priemonės ir skirtingi kanalai.

    Terminijoje pasitaiko ir lygiaverčių formų, kaip vestibulinis aparatas ir vestibuliarinis aparatas. Praktikoje dažnai pasirenkamas trumpesnis variantas vestibulinis, o aiškinamuosiuose tekstuose kartais vartojamas ir lietuviškesnis pakaitalas pusiausvyros aparatas.

  • Vilkaviškyje paaiškėjo „Mažojo diktanto“ lyderės: kas laimėjo ir kuo išsiskyrė darbai

    Vilkaviškyje paaiškėjo „Mažojo diktanto“ lyderės: kas laimėjo ir kuo išsiskyrė darbai

    Balandžio 24 dieną Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje surengtas Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų ketvirtų klasių mokinių lietuvių kalbos raštingumo konkursas „Mažasis diktantas“. Šiemet jame savo gebėjimus išbandė 13 mokinių iš aštuonių rajono mokyklų.

    Susirinkusius raštingiausius ketvirtokus sveikino progimnazijos pradinių klasių dainininkai, direktorė Gileta Naujokienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskis.

    Konkurso dalyviai pademonstravo puikias lietuvių kalbos žinias, kruopštumą, atkaklumą ir pagarbą gimtajai kalbai. Kiekviename diktanto sakinyje atsiskleidė mokinių pastangos bei supratimas, kad net mažiausia raidė yra svarbi, o žodis turi didelę galią.

    Šių metų „Mažojo diktanto“ prizininkėmis tapo:

    I vieta – Vilkaviškio pradinės mokyklos 4 klasės mokinė Augustė Mickutė (mokytoja Svajonė Kudirkienė).
    II vieta – Vilkaviškio pradinės mokyklos 4 klasės mokinė Elena Roveršteinaitė (mokytoja Vilma Kudžmienė).

    III vieta – Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos 4 klasės mokinė Goda Šeštakauskaitė (mokytoja Jolanta Ribačionkienė).

    Sveikiname nugalėtojas, visus konkurso dalyvius ir jų mokytojas, linkime toliau puoselėti meilę lietuvių kalbai ir drąsiai dalyvauti kituose konkursuose!

    Nuotraukų autorius – Remigijus Krišinas

     

    Vertinimo komisijos pirmininkė, pradinio ugdymo mokytoja Dalia Skučienė

  • Nacionalinis diktantas 2026: kur ir kaip rašyti, ką svarbu žinoti ir iki kada išsiųsti tekstą

    Nacionalinis diktantas 2026 metais vyks jau 16-ąjį kartą ir, kaip įprasta, kvies pasitikrinti lietuvių kalbos rašybos įgūdžius tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Diktanto tekstas balandžio 16 dieną 11.00 valandą bus skaitomas per LRT RADIJĄ, taip pat jo transliacijos įrašas bus pasiekiamas portale LRT.lt.

    Rašyti diktantą galima pasirinkus patogiausią būdą: prisijungti prie organizuotos vietos savo mieste arba diktantą rašyti individualiai namuose, darbo vietoje ar kitoje aplinkoje. Abiem atvejais pakanka balto popieriaus lapo, rašiklio ir galimybės realiu laiku klausytis diktanto per radiją ar išmanųjį įrenginį.

    Pagėgiuose dalyviai kviečiami balandžio 16 dieną 10.50 valandą atvykti į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Tyliąją skaityklą. Organizatoriai primena, kad atvykus keliomis minutėmis anksčiau galima ramiai pasiruošti ir išvengti skubos prieš pat diktantą.

    Norintys, kad jų darbas būtų vertinamas, parašytą diktantą gali pristatyti į artimiausią banko Artea skyrių, iš kur jis bus nemokamai išsiųstas tikrinti. Kita galimybė yra siųsti paštu, tačiau tokiu atveju siuntimo išlaidos nekompensuojamos.

    Siunčiant paštu, diktantą reikia adresuoti Nacionalinio diktanto konkursui, AB Lietuvos paštas, J. Balčikonio g. 3, 03500 Vilnius. Svarbu nepavėluoti, nes diktantas privalo būti išsiųstas iki balandžio 20 dienos imtinai.

    Nacionalinis diktantas kasmet tampa ne tik raštingumo patikrinimu, bet ir proga atkreipti dėmesį į kalbos kultūrą, dažniausias rašybos klaidas bei taisyklingą skyrybą. Organizatoriai ragina dalyvius nesureikšminti rezultato, o diktantą laikyti prasmingu iššūkiu ir galimybe pasimokyti iš klaidų.

  • Jaunųjų filologų konkurso finale Molėtuose Vilkaviškio atstovės iškovojo tris prizines vietas

    Jaunųjų filologų konkurso finale Molėtuose Vilkaviškio atstovės iškovojo tris prizines vietas

    Balandžio 24 d. Molėtų gimnazijoje vyko 58-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso šalies etapas, kuriame Vilkaviškio rajono savivaldybę atstovavo trys mokinės ir visas jas lydėjo ypatinga sėkmė.

    Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos abiturientės parvežė du laimėjimus: Kotryna Kriaučeliūnaitė už kalbos darbą „Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos III–IV klasių moksleivių lietuvių ir anglų kalbų vartojimas ir nuostatos šių kalbų atžvilgiu“ įvertinta II laipsnio diplomu, o Estrėjos Janušaitytės tautosakos darbas „Melioratoriaus prisiminimai“ pelnė III laipsnio diplomą. Abi mokines konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Rasa Kvirevičienė.

    III laipsnio diplomu įvertintas ir Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos trečiokės Ugnės Stankevičiūtės tautosakos darbas „Vaiko gimimas – didis stebuklas“. Mokinę konsultavo ir konkursui parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Nijolė Černauskienė.

    Džiaugiamės mokinių pasiekimais ir linkime tolesnių kalbinių ir kultūrinių ieškojimų, atradimų ir vidinės motyvacijos įgalinti savo filologinį talentą.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija

  • Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-mečio šventėje – sveikinimai ir nauji planai bendradarbiauti

    Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-mečio šventėje – sveikinimai ir nauji planai bendradarbiauti

    Rygos lietuvių vidurinė mokykla paminėjo 35 metų sukaktį, į jubiliejaus renginį subūrusi mokyklos bendruomenę ir svečius iš Lietuvos. Šventėje dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis, vicemerė Gita Vilčiauskienė, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorė Simona Jacienė ir pavaduotoja ugdymui Lina Valiukienė.

    Renginio metu svečiai akcentavo, kad per daugiau nei tris dešimtmečius mokykla tapo svarbia lietuviškos tapatybės atrama Latvijoje. Pasak jų, čia ugdomi jauni žmonės ne tik mokosi dalykų, bet ir nuosekliai puoselėja lietuvių kalbą, papročius bei tradicijas, kurias vėliau perduoda savo šeimoms ir bendruomenėms.

    Mokyklos reikšmė siejama ir su platesniu kultūriniu vaidmeniu, nes ugdymo įstaiga veikia kaip lietuvių telkimosi centras Rygoje. Tokios mokyklos ypač svarbios užsienyje gyvenančioms bendruomenėms, nes padeda išlaikyti kalbą kasdienėje aplinkoje ir užtikrina, kad tautinė savastis būtų perduodama ne vien per šeimą, bet ir per švietimo sistemą.

    Jubiliejaus proga bendruomenę sveikino ir aukšti Lietuvos valstybės atstovai bei visuomeninių organizacijų lyderiai. Tarp pasveikinusiųjų minimi pirmoji ponia Diana Nausėdienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir kiti svečiai.

    Po oficialios šventės Joniškio rajono savivaldybės ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos atstovai susitiko su Rygos lietuvių vidurinės mokyklos vadovybe aptarti bendradarbiavimo galimybių. Susitikime dėmesys skirtas bendriems projektams, ateities planams bei praktiniams sprendimams, kaip stiprinti ryšius tarp ugdymo įstaigų ir sudaryti daugiau progų mokiniams bei pedagogams keistis patirtimis.

    Mokykla įkurta 1991 metais

    Rygos lietuvių vidurinė mokykla įkurta 1991 metais ir dirba pagal Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo standartus. Mokykloje taip pat dėstoma lietuvių kalba, etnokultūra, Lietuvos istorija ir geografija, todėl mokiniai lietuvišką turinį gauna nuosekliai ir sistemingai.

    Ugdymą papildo neformalusis švietimas: mokykloje veikia dramos ir šokių kolektyvai, įvairūs būreliai. Lietuvių kalba čia privaloma nuo 1 klasės, o tai sudaro sąlygas mokiniams pasiekti tvirtą kalbinį pagrindą ir vėliau lengviau palaikyti ryšį su Lietuvos kultūrine erdve.

    Akcentuojami geri mokymosi rezultatai

    Mokykla Latvijoje siejama su gerais pasiekimais ir yra minima kaip viena stipresnių ugdymo įstaigų pagal centralizuotų egzaminų rezultatus. Tai svarbus signalas bendruomenei, kad lietuviškas ugdymas užsienyje gali būti ne tik tapatybės išlaikymo priemonė, bet ir aukštą akademinę kokybę užtikrinanti mokymosi aplinka.

    Šventė tapo proga ne tik pažvelgti į nueitą kelią, bet ir susitarti dėl konkretesnių ateities darbų. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad naujos partnerystės ir bendri projektai sustiprins mokinių motyvaciją, pedagogų bendradarbiavimą ir lietuviško švietimo tęstinumą Rygoje.