Tag: Lietuvos kultūros taryba

  • Kaune – nemokamos dainų ir šokių dirbtuvės visai vasarai: suplanuoti užsiėmimai ir koncertas

    Kaune – nemokamos dainų ir šokių dirbtuvės visai vasarai: suplanuoti užsiėmimai ir koncertas

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka šią vasarą tęsia projektą „Etnosodas“ ir kviečia kauniečius bei miesto svečius į atviras dainų ir šokių dirbtuves. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti gali visi norintys, nepriklausomai nuo patirties, o veiklos orientuotos į kartų bendrystę.

    Užsiėmimai vyks Kalniečių parko skaitykloje, kur visą vasarą bus galima ne tik dainuoti ir šokti, bet ir susipažinti su lietuvių folkloro tradicijomis. Biblioteka skelbia, kad renginiai nemokami, o programa sudaryta taip, kad būtų patraukli ir šeimoms su vaikais, ir jaunimui, ir senjorams.

    Dainavimai Kalniečių parke

    Dainų dirbtuvės startuoja birželio 9 dieną Kalniečių parko skaitykloje. Antradieniais 18 valandą pasidainavimus ves ansamblis „Kadujo“ ir jo vadovė etnomuzikologė Laura Lukenskienė.

    Dalyviai bus kviečiami dainuoti tiek senąsias, tiek vėlesnių laikų dainas, taip pat mokytis giedoti sutartines. Sutartinės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir laikomos viena ryškiausių lietuvių daugiabalsio dainavimo tradicijų.

    Šokiai ir Joninės bendruomenėje

    Šokių užsiėmimai šiemet prasidės birželio 23 dieną 19 valandą Joninių šventėje Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje. Tradicinius pasišokimus ves folkloro muzikos duetas Medetka, žadantis supažindinti su pagrindiniais valso, fokstroto ir polkos žingsneliais.

    Vėliau šokių vakarai sugrįš į Kalniečių parko skaityklą, kur suplanuoti susitikimai liepos 23 dieną ir rugpjūčio 20 dieną 19 valandą. Organizatoriai teigia, kad repertuaras bus platus, o atmosfera labiau primins bendruomenišką vakaronę nei formalią pamoką.

    Valstybės dienos koncertas

    Vienu ryškiausių projekto akcentų įvardijamas Sauliaus Petreikio koncertas, skirtas Valstybės dienai. Pasirodymas Kalniečių parko skaitykloje numatytas liepos 3 dieną 19 valandą.

    Bibliotekos teigimu, atlikėjo programa klausytojams siūlo kelionę per skirtingus muzikinius pasaulius, o scenoje kartu pasirodys ir jo brolis Donatas Petreikis. Organizatoriai tikisi, kad koncertas taps proga į folkloro skambesį pažvelgti šiuolaikiškai ir įtraukti įvairaus amžiaus auditoriją.

    Rudenį projekto veiklos persikels į bibliotekos Girstupio padalinį, kur planuojamos folkloro dirbtuvės vaikams. Taip pat, bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, dalyviai bus kviečiami išbandyti tradicinius lietuvių amatus ir geriau suprasti jų vietą šiuolaikinėje kasdienybėje.

    „Svarbiausia čia – smalsumas ir noras patirti senąją lietuvių tradiciją“, – teigia organizatoriai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o partneriais įvardijamos asociacija „Kadujo“ ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija.

  • Varėnos biblioteka vasarą pradėjo žygiu: mokiniai sekė Martyno Vainilaičio takais

    Varėnos biblioteka vasarą pradėjo žygiu: mokiniai sekė Martyno Vainilaičio takais

    Varėnos viešoji biblioteka vasaros pradžią šiemet pasitiko ne tradicine švente, o pažintiniais žygiais, kvietusiais vaikus ir mokytojus keliauti po poeto Martyno Vainilaičio gyvenimo vietas. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus iniciatyva žygiai tapo gyva literatūros pamoka miške, kaimuose ir prie atmintį saugančių ženklų.

    Kelionės surengtos įgyvendinant projektą 10-asis respublikinis meninės kūrybos festivalis Susitikimas Ežio dvare. Biblioteka pabrėžia, kad tokios veiklos padeda mokiniams literatūrą suprasti ne vien per tekstą, bet ir per vietos kontekstą, šeimos istorijas bei asmeninį patyrimą.

    Žygis į Mergežerį

    Pirmąją vasaros dieną į kelią leidosi Varėnos „Ryto“ progimnazijos 4d klasės mokiniai su mokytoja Vilija Latviene. Maršrutas vedė į Mergežerį, kur poetas gimė ir kurį vėliau dažnai minėjo kaip svarbų savo pasaulėvaizdžio tašką.

    Žygyje vaikai ne tik ėjo poeto vaikystės takais, bet ir klausėsi pasakojimų apie vietas, formavusias kūrėjo atmintį bei vaizduotę. Tokie susitikimai, kai literatūra susiejama su geografija ir krašto istorija, bibliotekomis vis dažniau naudojami kaip būdas stiprinti skaitymo motyvaciją bei ryšį su vietos kultūra.

    Vaitakarčmis ir Ežio dvaras

    Kitą dieną žygeiviai keliavo su Varėnos „Ryto“ progimnazijos 4c klasės mokiniais ir mokytoja Neringa Saldiene. Šį kartą kryptis buvo į Vaitakarčmį, kur poetas praleido reikšmingą savo gyvenimo dalį, o vieta neretai vadinama Ežio dvaru.

    Dalyviai aplankė poeto darbo kambarį, kuriame įrengta muziejinė erdvė, apžiūrėjo knygas, fotografijas ir kūrybos motyvais sukurtas skulptūras. Bibliotekos teigimu, vaikams ypač svarbu pamatyti, kad autorius nėra tik vadovėlio pavardė, o realus žmogus, gyvenęs konkrečioje aplinkoje, kūręs kasdienybės ritmu.

    Gyvi prisiminimai ir viktorinos

    Žygiuose dalyviai susipažino su poetą menančiomis vietomis, atminimo ženklais, klausėsi istorijų apie jo gyvenimą ir kūrybą. Ypatingą įspūdį paliko gyvi prisiminimai, kuriais dalijosi poeto sesuo Antosė Kierienė.

    Pažintinę programą papildė viktorinos, kvietusios prisiminti eilėraščius, kūrinių herojus ir kūrybos aplinkybes. Biblioteka akcentuoja, kad tokie užsiėmimai padeda žinias paversti patirtimi, o patirtį – ilgiau išliekančiu susidomėjimu knygomis.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybės administracija. Organizatoriai tikisi, kad žygiai poeto takais taps tęstine tradicija, sujungsiančia literatūrą, kraštotyrą ir prasmingą laiką gamtoje.

  • „Atostogos Knygų terasoje“ mini 10 metų: Jonavoje vasarą vyks 12 nemokamų renginių šeimoms

    „Atostogos Knygų terasoje“ mini 10 metų: Jonavoje vasarą vyks 12 nemokamų renginių šeimoms

    Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Knygų terasoje startavo jubiliejinis ciklas „Atostogos Knygų terasoje“. Iniciatyva vyksta jau dešimtą vasarą, o šį sezoną ji pradėta teatralizuotu „Labai teatro“ koncertu „Šventė“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad per dešimtmetį Knygų terasa tapo nuolatine vasaros susitikimų vieta šeimoms, ieškančioms nemokamų kultūrinių veiklų mieste. Renginiai čia orientuoti į skirtingas amžiaus grupes – nuo kūdikių iki paauglių.

    „Sunku patikėti, kad „Atostogoms Knygų terasoje“ jau dešimt metų. Per šį laiką ji tapo vieta, kur vasaros būna turiningos, įspūdingos ir kupinos atradimų visai šeimai“, – sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

    Šią vasarą Knygų terasoje suplanuota 12 nemokamų renginių: spektakliai, muzikiniai pasirodymai ir edukacijos. Programa sudėliota taip, kad lankytojai galėtų sugrįžti ne kartą – renginiai vyks nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos.

    Birželį numatyti keli teatro pasirodymai visai šeimai, tarp jų – teatras vaikams „Pradžia“ ir VšĮ „Šeimos erdvė“. Liepą programoje išsiskiria renginiai vyresniems vaikams ir paaugliams, taip pat edukacija kūdikiams nuo 5 iki 24 mėnesių.

    Rugpjūtį lankytojų lauks klounados spektaklis ir kelios judesio bei šokio edukacijos, kurias ves Teatras „No Shoes“. Organizatorių teigimu, toks žanrų derinys leidžia įtraukti ir tuos vaikus, kuriems artimesnis judesys bei praktinės veiklos.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė. Renginiai nemokami, todėl organizatoriai ragina sekti bibliotekos skelbiamą programą ir atvykti iš anksto, jei norisi patogesnės vietos.

  • Mažeikiuose atgimsta Senamiesčio stotis: buvusioje geležinkelio stotyje atidaryta paroda „ČIA“

    Buvusioje Mažeikių geležinkelio stotyje, kuri dabar pristatoma kaip Senamiesčio stotis, birželio 1 dieną surengtas pirmasis po ilgesnės pertraukos viešas renginys. Pastate atidaryta vizualiojo meno kūrėjos Jolitos ONline personalinė paroda „ČIA“, tapusi simboliniu startu naujam šios erdvės etapui.

    Atidaryme dalyvavusi Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė dėkojo organizatoriams už iniciatyvą ir pabrėžė, kad ateityje pastate numatomos įvairios veiklos. Parodos organizatorė, Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro projektų vadovė bei menininkė Simona Merijauskaitė akcentavo bendruomenės įsitraukimą ir norą įpūsti gyvybės istorinei vietai.

    Pristatydama parodą, Jolita ONline pasakojo, kad jos kūrybos procesas dažniausiai remiasi grafikos ir stiklo technikomis, o darbai gimsta iš intuicijos ir vidinių būsenų stebėjimo. Autorės kuriamas sapniškas pasaulis balansuoja tarp kasdienybės ir fikcijos, primindamas fragmentišką atmintį, kai vaizdai išnyra tarsi trumpi prisiminimo sutrikimai.

    „ČIA“ parodoje nagrinėjama tarpinė būsena tarp matymo, prisiminimo ir išsigalvojimo, todėl ekspozicija sąmoningai palieka vietos žiūrovo interpretacijoms. Menininkė savo praktiką apibūdina kaip procesą, kai vaizdai kyla iš to, kas liko nepasakyta, buvo norėta pasakyti arba atėjo sapnuose.

    Paroda veiks iki 2026 metų birželio 30 dienos. Renginys yra projekto KUL VYKSMAS 2026 ciklo dalis, o veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių rajono savivaldybė.

  • Rumšiškėse – profesionalaus meno sezonas: „Scenos vėjai“ grįžta, o „Tėkmėje“ kviečia į marias

    Rumšiškėse – profesionalaus meno sezonas: „Scenos vėjai“ grįžta, o „Tėkmėje“ kviečia į marias

    Du projektai ir vienas tikslas

    Rumšiškės šiemet vėl įsijungs į profesionalaus meno ritmą: miestelyje startuoja du kryptingi projektai – „Scenos vėjai“ ir „Tėkmėje“. Abu sumanymai siekia tą patį tikslą: kad teatras, šokis ir muzika būtų pasiekiami ne tik didmiesčiuose, bet ir ten, kur kasdien gyvena žiūrovas.

    Projektai bendrai finansuojami Lietuvos kultūros tarybos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės. Tokia schema – viena dažniausių kultūros sklaidos regionuose praktikų: valstybės parama padeda užtikrinti programos kokybę, o savivaldybės indėlis leidžia ją pritaikyti konkrečiai bendruomenei.

    „Šie projektai rodo, kad kryptingas kultūros puoselėjimas regionuose turi ilgalaikį poveikį – jis stiprina vietos identitetą ir kuria gyvą, aktyvią bendruomenę“, – sakė Rumšiškių kultūros centro direktorė Modesta Kalinauskienė.

    „Scenos vėjai“: teatras arčiau namų

    Septintą sezoną skaičiuojantys „Scenos vėjai“ šiemet plečia geografiją: profesionalaus teatro programa suplanuota ne tik Rumšiškėse, bet ir Pravieniškėse bei Dovainonyse. Tai svarbus pokytis regionams, kur kultūros pasiūla dažnai priklauso nuo vienkartinių gastrolių, o ne nuo nuoseklios programos.

    Birželio 10 dieną Dovainonių salėje „Taško“ teatras rodys interaktyvų spektaklį vaikams „Trys paršiukai“. Kūrėjai žada įtraukti mažuosius į pasakojimo eigą, o suaugusiesiems siūloma atskira klausymosi patirtis per ausines.

    Rugsėjo 18 dieną, minint Europos archeologijos dienas, Rumšiškių kultūros centro fojė erdvėje pasirodys Šeiko šokio teatras su šokio spektakliu „Onos“. Programos akcentas – istorijos apie moterų likimus, perteikiamos judesiu ir vizualumu.

    Lapkričio 21 dieną Rumšiškių kultūros centre numatytas Klaipėdos jaunimo teatro patyriminis muzikinis spektaklis „Danse Macabre“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai kūrinys apie laikinumą ir žmogaus pasirinkimus, kuriame svarbus ne tik siužetas, bet ir žiūrovo patirtis.

    Šalia spektaklių planuojama ir edukacija 1–6 klasių mokiniams „Kai atgyja Čiurlionio paveikslai“. Tokios veiklos dažnai laikomos vienu efektyviausių būdų auginti būsimą auditoriją, nes vaikai susipažįsta su scenos menų principais per praktinį veiksmą.

    Gruodžio 4 dieną Pravieniškių salėje Klaipėdos jaunimo teatras pristatys H. K. Anderseno pasaką „Dvylika iš pašto karietos“. Žadama šiuolaikiška interpretacija, padedanti klasikinį tekstą perskaityti per šiandienos visuomenės įvairovės patirtis.

    „Tėkmėje“: bendruomenės kūryba marių fone

    Projektas „Tėkmėje“ į Rumšiškes sugrįžta antrą kartą ir šiemet kviečia gilintis į Kauno marių temą. Tai ne vien koncertas, o procesas, jungiantis vietos istoriją, atmintį ir dabarties menines formas, kai profesionalūs kūrėjai dirba kartu su bendruomene.

    Projekto ašis – Rumšiškių tapatybė, susiejama su trimis kryptimis: krašto poetų balsais, užlietų senųjų Rumšiškių istorija ir gyvąja liaudies dainų tradicija. Toks meninis modelis dažnai pasirenkamas tada, kai siekiama ne tik parodyti kūrinį, bet ir įprasminti konkrečią vietą.

    Birželį planuojamos šokio dirbtuvės, kurias ves choreografai Stefanija Nosovaitė ir Jokūbas Nosovas. Jų kuriamas pasirodymas bus įkvėptas Rumšiškių perkėlimo istorijos, kuri iki šiol išlieka svarbia vietos kolektyvinės atminties dalimi.

    Muzikinėje projekto dalyje numatyta bendradarbystė su atlikėja Gabriele Vilkickytė ir grupe „Sutartronica“. Organizatoriai skelbia, kad programoje turėtų susipinti liaudies dainos, šiuolaikinė muzika ir Rumšiškių krašto poetų tekstai.

    Didysis „Tėkmėje“ finalas suplanuotas rugsėjo 5 dieną Rumšiškių įlankoje. Ant pontoninės scenos pasirodys ir profesionalūs atlikėjai, ir vietos bendruomenės dalyviai, o žiūrovams numatyta galimybė reginį stebėti nuo Lietuvos etnografijos muziejaus pakrantės ar iš laivų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visų projektų renginiai bus nemokami. Regionams tai svarbus faktorius: nemokamas įėjimas mažina barjerus pirmą kartą ateinantiems žiūrovams ir leidžia kultūrai tapti kasdiene, o ne išimtine patirtimi.

    Rumšiškėse planuojama programa išlaiko aiškią kryptį: žiūrovui siūloma ne tik atvykti į spektaklį ar koncertą, bet ir, ypač „Tėkmėje“ atveju, tapti kūrybinio proceso dalimi. Tokia forma stiprina bendruomeniškumą ir padeda vietos istorijai skambėti gyvai, šiuolaikiškai ir įtraukiai.

  • Jasiuliškyje skambės klasika: nemokamas koncertas globos namuose ir Gintauto Trimako fotografijos

    Gegužės 27 dieną Jasiuliškių socialinės globos namuose Ukmergės rajone vyks meno projekto „Klasikinės muzikos programa“ koncertas-susitikimas „Muzikinės-literatūrinės akimirkos“. Renginys prasidės 11 valandą, o įėjimas bus nemokamas.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba pagal programą „Menas žmogaus gerovei“. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertų ciklas skirtas profesionalų meną atnešti arčiau žmonių, kurie rečiau turi galimybių lankytis koncertų salėse.

    Scenoje – pripažintos atlikėjos

    Jasiuliškyje pasirodys tarptautinių konkursų laureatė dainininkė Sigutė Trimakaitė, operos solistė Vilma Kurpytė ir pianistė Nijolė Baranauskaitė. Koncerto formatas numatomas kaip gyvas susitikimas, kuriame muziką papildo literatūrinės akimirkos.

    Renginyje taip pat bus eksponuojami Lietuvos nacionalinės premijos laureato Gintauto Trimako fotografijos meno kūriniai. Tokia programa siekia sujungti skirtingas meno formas į vieną patirtį ir praplėsti įprasto koncerto ribas.

    Ką girdės klausytojai?

    Programoje skambės lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, tarp jų M. K. Čiurlionio, Giacomo Puccini, Arthur Honegger, Giedriaus Kuprevičiaus, S. Balkytės kūryba, taip pat lietuvių liaudies dainos. Organizatoriai žada, kad repertuaras bus parinktas taip, kad būtų suprantamas ir artimas įvairaus amžiaus klausytojams.

    Numatyti ir kūriniai, sukurti pagal lietuvių poetų tekstus, tarp jų Maironio, Aušros Žagrakalytės, Herkaus Kunčiaus, E. Ignatavičiaus, A. A. Jonyno. Tokiu būdu koncertas įgauna ir literatūrinį, kultūrinės atminties sluoksnį.

    16 koncertų visoje Lietuvoje

    „Klasikinės muzikos programa“ suplanuota kaip 16 koncertų ciklas įvairiose Lietuvos vietose. Koncertai rengiami ne tik tradicinėse salėse, bet ir bibliotekose, muziejuose bei socialinės globos įstaigose, taip siekiant, kad profesionalus menas pasiektų kuo platesnę auditoriją.

    Šio ciklo renginiai jau vyko Vievio vaikų dienos centre ir Kretingos socialinių paslaugų centro salėje, o artimiausiu metu koncertai numatyti Birštone, Širvintose, Priekulėje, Šilutėje, Pabradėje, Prūdiškėse, Kruonyje, Alantoje, Vilkijoje ir kitur.

    Koncertuose dalyvauja įvairių sričių profesionalai: muzikos atlikėjai, operos solistai, pianistai, aktoriai, rašytojai, menininkai. Pasak organizatorių, būtent tokia sudėtis leidžia kiekvieną susitikimą paversti ne vien pasirodymu, bet ir bendravimo, edukacijos erdve.

    S. Trimakaitė Ukmergės krašte lankosi ne pirmą kartą ir čia yra rengusi koncertų bei edukacinių pasirodymų skirtingoms auditorijoms. Organizatoriai teigia, kad dainininkei svarbu grįžti į regionus ir kurti renginius tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat žmonėms, kuriems kultūrinis gyvenimas dažnai būna sunkiau pasiekiamas.

    Koncertas-susitikimas vyks Jasiuliškių socialinės globos namų salėje, Dvaro gatvėje 1, Jasiuliškyje, Ukmergės rajone. Renginys nemokamas, todėl kviečiami visi norintys.

  • Rudaminoje įvyko tarptautinis vaikų liaudies šokių festivalis: į sceną žengė 12 kolektyvų

    Rudaminoje įvyko tarptautinis vaikų liaudies šokių festivalis: į sceną žengė 12 kolektyvų

    Gegužės 24 dieną Rudaminoje surengtas septintasis tarptautinis vaikų ir jaunimo liaudies šokių festivalis Šok ir trypk 2026. Renginys subūrė jaunuosius šokėjus, kurie žiūrovams pristatė skirtingų regionų tradicijas, kostiumų spalvas ir liaudies šokio temperamentą.

    Šių metų programoje pasirodė 12 kolektyvų, į Rudaminą atvykusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad augantis dalyvių ratas rodo stabilų vaikų ir jaunimo susidomėjimą folkloru, o tokie renginiai padeda tradicijoms išlikti gyvoms.

    Scenoje pasirodė 12 kolektyvų

    Žiūrovai išvydo ansamblių Rudomianka, Švieselė, Mała Wilia, Żeżyki, Pacerki, Fasolinki, Suderwianka, Świtezianka, Sto Uśmiechów, Promyki, Hałas ir Žiogeliai pasirodymus. Kai kuriuose kolektyvuose šoko skirtingų amžiaus grupių dalyviai, todėl festivalis tapo ir kartų susitikimu, kai patirtis perduodama tiesiog scenoje.

    Po kiekvieno pasirodymo publika negailėjo plojimų, o renginio dinamika priminė, kad liaudies šokis šiandien vis dažniau pristatomas kaip šiuolaikiškai organizuota scena su aiškia dramaturgija, nuosekliomis programomis ir dėmesiu jaunųjų atlikėjų meniniam ugdymui.

    Apdovanoti konkurso laimėtojai

    Festivalio metu taip pat įteikti apdovanojimai virtualaus šokių konkurso Stars Stage 2026 nugalėtojams. Pirmoji vieta skirta kolektyvui Švieselė, antroji vieta atiteko kolektyvui Kropeliki, o trečiąją vietą pelnė Emilijos Zachaževskos ir Emilijos Staniulytės duetas.

    Visi šių metų festivalio dalyviai apdovanoti organizatorių diplomais, medaliais ir atminimo dovanomis. Tokia praktika, anot rengėjų, svarbi ne tik kaip padėka, bet ir kaip paskata jaunimui tęsti veiklą kolektyvuose bei stiprinti sceninę patirtį.

    Svečiai vedė šokių užsiėmimus

    Ypatingais festivalio svečiais tapo Lenkijos ansamblio Śląsk nariai. Gegužės 23 dieną jie vedė šokių užsiėmimus festivalio dalyviams, kurie turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su profesionalių atlikėjų darbo principais ir sceninio judesio detalėmis.

    Festivalį organizavo Rudaminos kultūros centras, o projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Organizatorių teigimu, renginys dar kartą patvirtino, kad folkloras išlieka bendruomenes telkianti jėga, o Rudamina stiprina savo, kaip gyvos tradicijų erdvės, vardą.

  • Joniškio vicemerė kultūros tarybos forume: kokius prioritetus savivaldybėms siunčia nauja vizija

    Joniškio vicemerė kultūros tarybos forume: kokius prioritetus savivaldybėms siunčia nauja vizija

    Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Gita Vilčiauskienė dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos surengtame forume PASIEKTI NEPASIEKIAMA. Renginyje aptarti kultūros politikos prioritetai ir praktiniai sprendimai, aktualūs savivaldybėms bei kultūros lauko organizacijoms.

    Forumo dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas. Jų akcentai išryškino siekį stiprinti kultūros prieinamumą skirtingoms visuomenės grupėms ir užtikrinti nuoseklesnį finansavimo planavimą.

    Kokie signalai savivaldybėms?

    Renginio metu pristatyta Lietuvos kultūros tarybos vizija, misija ir artimiausių laikotarpių prioritetai. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip kultūra prisideda prie bendruomenių stiprinimo, švietimo ir socialinės sanglaudos, o šios kryptys savivaldybėms tampa vis svarbesnės planuojant paslaugas ir investicijas.

    Ekspertai dalijosi įžvalgomis apie kultūrinę įtrauktį ir priemones, kurios padeda pasiekti auditorijas už didžiųjų centrų ribų. Taip pat aptarti kūrėjų įgalinimo būdai, partnerystės su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis bei kokybės kriterijai, lemiantys projektų tvarumą.

    Finansavimas, stipendijos ir ateitis

    Forume nagrinėti kultūros finansavimo modeliai, paraiškų rengimo kryptys ir stipendijų vaidmuo kūrybinėje ekosistemoje. Dalyviai aptarė, kaip iš anksto aiškiau įvardijami prioritetai gali padėti planuoti veiklas, mažinti administracinę naštą ir didinti projektų poveikį vietos gyventojams.

    Savivaldybių atstovams tokie renginiai svarbūs ir dėl praktinės patirties: čia aptariami konkretūs sprendimai, kaip kurti prieinamesnes kultūros paslaugas, stiprinti vietos iniciatyvas ir užtikrinti, kad kultūros projektai būtų naudingi ne tik aktyviai auditorijai, bet ir rečiau įsitraukiančioms grupėms.

    Joniškio rajono savivaldybė nurodo, kad dalyvavimas forume suteikė progą tiesiogiai susipažinti su nacionalinio lygmens kryptimis ir pritaikyti įžvalgas planuojant savivaldybės kultūros darbotvarkę bei bendradarbiavimą su vietos kūrėjais.

  • Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Rugpjūčio 1–9 dienomis Kaune aštuntą kartą vyksiantis festivalis „ConTempo“ paskelbė šių metų programą. Organizatoriai žada pasirodymus, kuriuose susitinka šiuolaikinis šokis, cirkas ir teatras, o dalis renginių vyks netikėtose miesto vietose ir po atviru dangumi.

    Šių metų programoje numatyta 12 pasirodymų ir atskira jaunųjų menininkų linija. Į Kauną atvyks kūrėjai iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Airijos, JAV, taip pat pasirodys Lietuvos menininkai, todėl festivalio repertuaras išlaiko tarptautinį mastą.

    Spektakliai virš žiūrovų galvų

    Festivalį atidarys vizualiai ryškus spektaklis „RoZéO“, kuriame prancūzų trupės „Gratte Ciel“ akrobatų pasirodymas vyks maždaug 10 metrų aukštyje. Skambant gyvai muzikai, žiūrovai kviečiami patirti reginį, kuriame svarbus ne tik triukas, bet ir lėtas, meditatyvus judesio dramaturgijos tempas.

    Uždarymo renginiai numatyti ne vien Kaune: pasirodymai planuojami Visagine, Užutrakio dvare ir Kauno Santakos parke. Čia žadamas fiziškai sudėtingas belgų oro akrobatikos kūrinys „Epiphytes“, kuriame dėmesys telkiamas į pusiausvyrą, riziką ir erdvės pojūtį.

    Miestas kaip scena ir maršrutas

    „ConTempo“ ir toliau remiasi idėja, kad miestas gali tapti pilnaverte scena, todėl dalis pasirodymų vyks gatvėse, aikštėse ar kitose netradicinėse lokacijose. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Europos festivaliuose, nes leidžia pritraukti publiką, kuri ne visada ateina į teatro sales.

    Vienas ryškesnių programos pavyzdžių – prancūzų spektaklis „One Shot“, kuriame žiūrovai kviečiami leistis į beveik kilometro ilgio kelionę miesto erdvėmis. Tokie „keliaujantys“ pasirodymai keičia įprastą žiūrėjimo patirtį, nes publika tampa ne tik stebėtoja, bet ir maršruto dalimi.

    Nuo eksperimentų iki kūrinių šeimoms

    Programoje numatyti ir eksperimentiniai darbai, kuriuose scenos menas jungiamas su instaliacijomis, objektų teatru ar žiūrovų įtraukimu. Tarp jų – Darragh McLoughlin minimalistinis spektaklis „Stickman“, o taip pat JAV ir Belgijoje kuriantis Davis Freeman su kūriniu „Nothing Happens Without You“, kalbančiu apie netektį ir ryšį.

    Festivalis akcentuoja ir jauną auditoriją: šiemet stiprinama vaikų edukacijai skirta kryptis „ConTempo for Kids“. Pasak organizatorių, iniciatyva siekia suteikti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams iš arčiau susipažinti su profesionaliu scenos menu, dalyvauti dirbtuvėse ir susitikimuose su kūrėjais.

    Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė, o dalis programos vyks ir partnerių miestuose. Organizatoriai pabrėžia, kad „ConTempo“ išlaiko miesto festivalio charakterį, bet kartu plečia geografiją, kad skirtingos bendruomenės galėtų pasiekti tarptautinę scenos menų programą.

  • Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Paliesiaus dvare 2026 metų gegužės 20–21 dienomis įvyko „Aukštaitijos bohema 2026“ – ketvirtasis Utenos apskrities kultūros vadybininkų sąskrydis, subūręs regiono kultūros lauko profesionalus. Dvi dienas trukęs renginys buvo skirtas kompetencijoms stiprinti, naujoms partnerystėms megzti ir dalintis praktiniais sprendimais, kurie padeda kultūros projektams tapti tvaresniems.

    Organizatoriai pabrėžė, kad regionuose dirbantys kultūros darbuotojai dažnai vienu metu atlieka kelis vaidmenis: planuoja renginius, rengia paraiškas, komunikuoja su auditorijomis ir partneriais. Dėl to tokie susitikimai tampa ne tik mokymosi, bet ir profesinio palaikymo erdve, kurioje svarbus ir žmogiškas ryšys, ir realiai pritaikomi įrankiai.

    Kas yra „Aukštaitijos bohema“?

    „Aukštaitijos bohema“ – tai Utenos apskrities kultūros vadybininkų, projektų vadovų, paraiškų rengėjų ir menininkų sąskrydis, orientuotas į šiuolaikines kultūros sektoriaus kompetencijas. Renginio kryptis apima ne tik projektų valdymą, bet ir auditorijų ugdymą, komunikaciją, bendradarbiavimo modelius bei naujas kultūrinio turinio pateikimo formas.

    Šiemet sąskrydyje dalyvavo daugiau nei 30 kultūros vadybininkų ir kūrėjų iš Utenos apskrities. Dalyvių teigimu, tokio formato susitikimai padeda greičiau perimti gerąsias praktikas ir išvengti tipinių klaidų planuojant biudžetus, rengiant paraiškas ar derinant partnerystes tarp skirtingų įstaigų.

    Dvi dienos: nuo emocinio intelekto iki tarptautinių projektų

    Pirmąją dieną Paliesiaus dvare renginio pradžią lydėjo muzikinė programa, o vėliau vyko pranešimai ir praktiniai užsiėmimai. Renginių organizatorė ir sociokultūrinių projektų iniciatorė Birutė Jakučionytė kalbėjo apie emocinio intelekto svarbą kultūros sektoriuje, kur kasdienis darbas dažnai susijęs su dideliu krūviu ir intensyviu bendravimu.

    Kartu su Arminu Šlepavičiumi ji vedė garso terapijos užsiėmimą, kuriame dalyviai susipažino su gongų ir kitų instrumentų skambesio praktika. Vėliau pranešimą apie tarptautinių kultūros projektų planavimą ir valdymą skaitė M. K. Čiurlionio muziejaus vadovė, kultūros vadybininkė Virginija Vitkienė, akcentavusi strateginio pasirengimo ir partnerių tinklo reikšmę.

    Vakaro dalyje pristatyta ir meninė programa: pasirodė Ignalinos rajono kultūros centro kolektyvas „Laimingų romansų teatras“, o renginio atmosferą papildė įvairios kultūrinės pažintys ir kūrybiniai akcentai. Organizatoriai pabrėžė, kad neformalioje aplinkoje gimstančios pažintys dažnai tampa būsimų bendrų projektų pradžia.

    Praktiniai įrankiai ir finansavimo aktualijos

    Antrąją dieną užsiėmimus vedė Jaunųjų meistrų meno mokyklos („Young Masters Visual Art School“) įkūrėja Virginija Kuosaitė-Knowles, atvykusi iš Bradfordo Jungtinėje Karalystėje. Praktinėse užduotyse dalyviai ieškojo būdų, kaip kūrybines idėjas paversti aiškiai suformuluotais projektais, patraukliais auditorijai ir partneriams.

    Kultūrinių projektų rengimo patirtimis dalijosi ir VšĮ „Menų terasa“ direktorė Inga Šidlauskienė, daug dėmesio skyrusi įgyvendinimo disciplinai: terminams, atsakomybių pasidalijimui ir komunikacijai su bendruomenėmis. Sąskrydyje taip pat dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos atstovės, su kuriomis aptarti finansavimo prioritetai ir paraiškų rengimo praktika.

    Renginio pabaigoje Paliesiaus dvaro šeimininkė Birutė Jaškūnienė pristatė dvaro istoriją ir aplinką, kuri dažnai tampa kultūrinių iniciatyvų traukos tašku. Pasak dalyvių, vietos kontekstas ir autentika regioniniuose projektuose neretai yra esminė pridėtinė vertė, padedanti išsiskirti nacionaliniame renginių žemėlapyje.

    Projekto „Aukštaitijos bohema“ pradžia siekia 2021 metus, kai pirmasis sąskrydis surengtas Zarasuose. Vėliau organizavimas keitėsi: 2022 metais iniciatyvą perėmė Molėtų kultūros centras, 2025 metais – asociacija „Mes trys“, o 2026 metais, bendradarbiaujant su idėjos autore Aleksandra Stadaliene, renginį organizavo Ignalinos rajono kultūros centras.

    Projektas įgyvendinamas 2026 metų kovo 23 dieną – 2026 metų birželio 22 dieną laikotarpiu. Organizatoriai nurodė, kad projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, o skirta suma siekė 5 000 eurų.