CP v2

Tag: Lietuvos kultūros taryba

  • Šeštadienį Kaune – jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“: nemokamos veiklos iki vakaro koncerto

    Šeštadienį Kaune – jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“: nemokamos veiklos iki vakaro koncerto

    Šeštadienį, gegužės 16 dieną, Kaune vyks dešimtoji jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“. Renginys kviečia miestiečius ir svečius pažinti V. Putvinskio gatvę per skirtingas patirtis – nuo pasivaikščiojimų su gidais iki kūrybinių dirbtuvių ir muzikos.

    Šių metų renginio ašis – Putvinskio gatvės ritmai, jungiami į praeities, dabarties ir ateities temas. Organizatoriai žada programą, kurioje bus vietos ir architektūrai, ir kasdieniam gatvės gyvenimui, ir miesto kultūros pulsui.

    Programa nuo dienos iki vakaro

    Renginio veiklos vyks nuo 13 iki 20 valandos ir bus išsidėsčiusios skirtingose V. Putvinskio gatvės vietose. Dalis veiklų orientuotos į šeimas, dalis – į kultūra besidominčius lankytojus, o kai kurios kvies išbandyti netikėtus formatus, tokius kaip performansai ar instaliacijos.

    Viena pagrindinių šventės erdvių taps Saulės laiptai, kur 13 valandą planuojamas atidarymas ir kūrybinės dirbtuvės. Greta jų numatomas orientacinis žaidimas, skirtas gatvės istorijoms ir atminties ženklams, leidžiantis pažvelgti į vietą per skirtingus laikotarpius.

    Prie Žaliakalnio funikulieriaus startuos ekskursijos, kuriose žadama pasakoti apie gatvės vaidmenį Kauno istorijoje ir žmones, kurie čia gyveno ar dirbo. Toje pačioje zonoje suplanuotos ir kūrybinės veiklos, kuriose bus naudojama archyvinė vaizdinė medžiaga.

    Muzika, performansai ir erdvės mieste

    Renginio atmosferą papildys „Gatvės muzikos dienos“ scenos, įsikūrusios keliose vietose V. Putvinskio gatvėje. Jose žadama įvairių stilių programa – nuo elektronikos iki dainuojamosios poezijos, tad lankytojai galės pasirinkti pagal nuotaiką.

    Į programą įtraukti ir šiuolaikinio meno akcentai: instaliacijos, šokio pasirodymai bei performansai. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų miesto festivalių tendenciją, kai tradicinės šventės formos jungiamos su mažesnėmis, į konkrečias miesto erdves nukreiptomis patirtimis.

    Veiklos ir bendruomenės kvietimas

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Putvinskio gatvės diena“ siekia ne tik pristatyti programą, bet ir stiprinti gatvės bendruomeniškumą. Todėl šalia renginių žadamos veiklos, kurios skatina bendravimą, pažintį su kaimynyste ir miesto viešosiomis erdvėmis.

    Renginyje laukiami ir keturkojai – numatytos veiklos šunims ir jų šeimininkams, kuriose dėmesys skiriamas saugiam buvimui mieste ir bendram patyrimui. Toks formatas pastaruoju metu vis dažniau atsiranda didesniuose miesto renginiuose, plečiant auditoriją ir kuriant įtraukesnę programą.

    Vakare renginį užbaigs koncertas Kauno menininkų namų amfiteatre. Organizatoriai skelbia, kad visos veiklos yra nemokamos, tačiau daliai jų gali būti reikalinga išankstinė registracija.

    Renginį organizuoja Kauno menininkų namai, o finansavimą užtikrina Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

  • Skapiškyje – 30-asis kartų teatrų festivalis: ką pamatyti per 30 dienų programą iki birželio 13 dienos

    Skapiškyje – 30-asis kartų teatrų festivalis: ką pamatyti per 30 dienų programą iki birželio 13 dienos

    Jubiliejus, sujungiantis tris festivalius

    Skapiškyje, Kupiškio rajone, 2026 metais vyks jubiliejinis 30-asis tarptautinis kartų teatrų festivalis, apjungiantis tris tradicines programos kryptis: „Pienių medus“, „Pienių vynas“ ir „Pienės pūkas“.

    Festivaliai Skapiškyje rengiami nuo 1997 metų, o kiekvienais metais programą vienija tema, kuri nagrinėjama per spektaklius, susitikimus ir parodas. Šiemet veiklos simboliškai išsidėstys per 30 dienų intervalą nuo gegužės 15 dienos iki birželio 13 dienos.

    Tarptautiniai svečiai ir vietos istorija

    Į Skapiškį atvyks įvairių kartų trupės iš Lietuvos ir kaimyninių šalių: tarp dalyvių numatyti Punsko ir Suvalkų lietuvių teatrai iš Lenkijos, taip pat svečiai iš Latvijos ir Estijos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis išlaiko bendruomeninio teatro dvasią, bet kartu siekia profesionaliosios kūrybos pažinimo. Programoje numatyti dokumentiniai darbai, kūrybos vakarai ir kino peržiūros, kurie papildo spektaklių liniją.

    Akcentai: sukaktys, atmintis ir kūrybiniai susitikimai

    Šių metų programa susieta su kultūrai ir istorinei atminčiai svarbiomis datomis: numatoma įprasminti vaidinimo „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ sukūrimo 60-metį ir pirmųjų trėmimų 85-metį.

    Į 60-mečiui skirtą dalį kviečiamos trupės su nacionalinės dramaturgijos ir etnografiniais vaidinimais, o programą papildys paroda, filmo peržiūra ir Skapiškio mėgėjų teatro „Stebulė“ pasirodymas. Trėmimų atminčiai skirtame segmente numatytas dokumentinis spektaklis apie tremties patirtis.

    Taip pat atsižvelgiama į Seimo paskelbtus atmintinų metų akcentus: 2026 metais minimos Motiejaus Valančiaus 225-osios metinės, o organizatoriai primena jo ryšį su Skapiškiu. Festivalyje planuojami susitikimai su kūrėjais, tarp jų ir su aktore Janina Matekonyte-Antanėliene.

    Kaip išsidėstys dienos ir renginiai

    Gegužės priešpaskutinį savaitgalį tradiciškai suplanuota trijų dienų programa: pirmąją dieną vyks vaikų ir jaunimo teatro „Pienių medus“ renginiai, antrąją – bendruomenių teatro „Pienių vynas“, trečiąją – senjorų teatro „Pienės pūkas“ pasirodymai.

    Festivalio startas numatytas gegužės 15 dieną, o baigiamasis renginių ciklas – birželio 13 dieną. Tarp ryškesnių programos taškų – Suvalkų lietuvių teatro „Sūduva“ spektaklis, Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo „Zitai“ pristatymas ir Vilniaus kultūros centro teatro studijos „Elementorius“ pasirodymas.

    Parodos ir erdvės Skapiškyje

    Be scenos programos, žiūrovams ruošiamos parodos, kurios leis pažvelgti į festivalio istoriją ir vietos tradicijas. Skapiškio varpinėje planuojama fotografijų ekspozicija „Teatrinis pienių klestėjimas Skapiškyje“, apimsianti ankstesnių festivalių akimirkas.

    Organizatorius – Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras, o renginių programą, kaip įprasta, pasilieka teisę koreguoti. Viešinimo tikslais renginių metu gali būti filmuojama ir fotografuojama.

  • Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    XVI amžiaus humanisto Mikalojaus Daukšos mintis, kad kalba yra valstybės sargas ir bendruomenės vienybės pamatas, Kėdainiuose virsta konkrečiais susitikimais su kalbos tyrėjais ir praktikai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje gegužės 12 dieną rengiamos viešosios paskaitos, skirtos kalbos ištekliams, skaitmeninėms priemonėms ir gimtosios kalbos išsaugojimui.

    Pirmoje dienos paskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip kaupiami ir naudojami lietuvių kalbos duomenys bei kokios technologijos padeda juos pritaikyti švietime ir tyrimuose. Tokie ištekliai svarbūs ne tik kalbininkams, bet ir visoms sritims, kuriose daugėja skaitmeninių paslaugų ir turinio.

    11.00 valandą vyks pranešimas apie Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių kalbos išteklius ir technologijas, kurį pristatys prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė. Paskaitoje bus aptariama, kaip kalbos ištekliai siejasi su šiuolaikiniais sprendimais, įskaitant DI taikymus tekstų analizei, paieškai ir mokymuisi.

    12.00 valandą numatyta paskaita apie gimtąją kalbą emigracijoje, kurioje bus kalbama apie kalbos vaidmenį tapatybei ir kasdieniam ryšiui su bendruomene. Šią temą pristatys Vilniaus centrinės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Olena Kostrytsia, akcentuodama kalbos kaip atramos taško reikšmę gyvenant daugialypėje kalbinėje aplinkoje.

    Vakariniame renginyje bus keliama kaimyninių kalbų ir kultūrinės atminties tema. 17.00 valandą Krišjāņio Barono muziejaus direktorius Andris Ērglis skaitys paskaitą apie Krišjāņio Barono sudarytą rinkinį „Latvių dainos“ latvių kalbos istorijos ir raidos kontekste.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paskaitoje numatyta ir muzikinė dalis: skambės A. Ērglio atliekamos dainos, pritariant kanklėms. Toks formatas leidžia kalbos istoriją patirti ne tik per faktus, bet ir per gyvą tradiciją.

    Paskaitų klausytojai laukiami Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Didžiosios Rinkos aikštė 5, trečiame aukšte esančioje renginių salėje. Renginiuose numatytas vertimas į lietuvių kalbą iš latvių ir ukrainiečių kalbų.

    Biblioteka taip pat primena apie kitą programos renginį: gegužės 15 dieną 17.00 valandą toje pačioje vietoje vyks literatūrinė-muzikinė programa „Iš didelės meilės Tau…“, skirta M. Daukšai. Programoje dalyvaus aktorė Virginija Kochanskytė, mecosopranas Raimonda Janutėnaitė, bosas-baritonas Nerijus Masevičius ir violončelininkė Roma Jaraminaitė.

    Renginiai įtraukti į programą Kėdainiai – kultūros sostinė 2026 ir yra bibliotekos įgyvendinamo projekto (Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir raštijos istoriją dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė.

  • „AMBER WIND 2026“ Palangoje pristato „Tetra Brass“: meistriškumo dirbtuvės ir koncertas Kurhauze

    Tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis AMBER WIND 2026 šių metų programoje Palangoje pristato vieną ryškiausių Europos varinių pučiamųjų ansamblių – kvartetą „Tetra Brass“ iš Vokietijos. Gegužės 22 dieną Palangos kurhauze vyks meistriškumo dirbtuvės ir vakaro koncertas, kuriame skambės programa „METALL“.

    2018 metais suburtą kvartetą sudaro du trimitininkai Luca Chiché ir Aljoscha Zierow bei du trombonininkai Christian Traute ir Jakob Grimm. Ansamblis tarptautinėje scenoje vertinamas dėl vientiso skambesio, energingos sceninės laikysenos ir šiuolaikiškai sudėliotų programų, jungiančių klasikinį repertuarą ir naujus aranžuočių sprendimus.

    „Tetra Brass“ yra koncertavęs tokiose salėse kaip Wigmore Hall Londone, Konzerthaus Berlin, Berliner Philharmonie ir Isarphilharmonie Miunchene. Kolektyvas taip pat dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, o jų pasirodymus yra transliavusios Europos radijo stotys, tarp jų „BBC Radio 3“ ir „BR Klassik“.

    Dirbtuvės jauniesiems atlikėjams

    Gegužės 22 dieną 13 valandą Palangos kurhauze numatytos kamerinės muzikos meistriškumo dirbtuvės, skirtos pučiamųjų ansambliams ir jauniesiems atlikėjams. Jose daugiausia dėmesio bus skiriama XIX amžiaus varinių pučiamųjų kamerinės muzikos repertuarui.

    Dirbtuvių metu bus aptariami interpretacijos pasirinkimai, ritmo tikslumas, intonacija, ansamblio balansas, artikuliacija ir tarpusavio susiklausymas. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai galės parsivežti ir praktinių repeticijų planavimo įrankių, kurie svarbūs ruošiantis konkursams, atrankoms ar koncertams.

    Koncerte – programa „METALL“

    Tą pačią dieną 19 valandą Palangos kurhauzo koncertų salėje vyks koncertas „METALL“, kuriame atsiskleis varinių pučiamųjų instrumentų tembrų įvairovė – nuo subtilių, kamerinių epizodų iki virtuozinių kulminacijų. Programoje numatyti Antono Simono kūriniai, atliepiantys XIX amžiaus romantizmo tradiciją ir platesnį Vidurio Europos muzikinį kontekstą.

    Klausytojai taip pat išgirs Leošo Janáčeko ciklo On an Overgrown Path aranžuotes varinių pučiamųjų kvartetui bei Klodo Debiusi Trois Chansons, kuriose dera impresionistinės harmonijos ir viduramžių poezijos inspiracijos. Tokia programa išryškina šiandienos tendenciją varinių pučiamųjų ansambliuose – plėsti repertuarą, derinant originalius kūrinius su kruopščiai pritaikytomis aranžuotėmis.

    2025 metais ansamblis išleido debiutinį albumą „METALL“, kuris sulaukė klasikinės muzikos bendruomenės dėmesio dėl aiškios meninės krypties ir skambesio kultūros. „Tetra Brass“ taip pat yra pelnęs prizų tarptautiniuose konkursuose, o 2023 metais ansambliui skirtas Miuncheno miesto muzikos prizas.

    Renginiai skelbiami kaip nemokami, tačiau organizatoriai nurodo, kad reikalinga išankstinė registracija. Festivalį finansuoja Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

  • Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Šią vasarą į šalies regionus vėl išrieda keliaujančių dirbtuvių autobusiukas KAD:MIESTELIAI, o vienas iš penkių jo sustojimų suplanuotas Pakruojo rajone, Bardiškiuose. Organizatoriai pabrėžia, kad dirbtuvės keliauja ten, kur vaikai ir jaunimas geriausiai jaučia, ko trūksta jų kasdienėms erdvėms.

    Bardiškiuose numatyta penkių dienų programa, per kurią dalyviai kartu su savanorių komanda išgrynins idėjas ir savo rankomis įgyvendins konkretų sprendimą viešojoje erdvėje. Dažniausiai tokių dirbtuvių rezultatas būna mažosios architektūros objektas ar bendruomenės susibūrimams pritaikytas akcentas, atsirandantis iš pačių jaunųjų gyventojų pasiūlymų.

    Šių metų pavasario kvietimas, pasak organizatorių, sulaukė didelio susidomėjimo: gauta daugiau nei 50 anketų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Atrinktos tik penkios vietos, todėl Bardiškių pasirinkimas reiškia, kad čia matomas aiškus bendruomenės potencialas ir poreikis įtraukti jaunimą į sprendimų kūrimą.

    Dirbtuvėse akcentuojamas ne tik fizinis rezultatas, bet ir procesas: vaikai mokosi planuoti, tartis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už bendrą aplinką. Tokios praktikos atliepia vis dažniau savivaldybėse taikomą kryptį, kai viešosios erdvės kuriamos ne vien „iš viršaus“, o įtraukiant vietos žmones ir ypač jaunimą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad apie tikslias dirbtuvių datas ir registracijos detales Bardiškiuose bus informuojama papildomai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Martyno Jankaus muziejus gavo 2 000 eurų: edukacija apie knygnešius sugrįš į Pagėgius

    Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus sulaukė Lietuvos kultūros tarybos dalinio finansavimo projektui, skirtam knygnešystės istorijai aktualinti. Programos Tolygi kultūrinė raida lėšomis muziejaus sumanymui skirta 2 000 eurų.

    Finansavimas numatytas įgyvendinant Tauragės apskrities prioritetą Kultūrinis tapatumas, o projektas konkurse įvertintas 77,80 balo. Teigiamą sprendimą priėmė regioninė kultūros taryba, vertinusi idėjos aktualumą ir poveikį vietos bendruomenei.

    Renginys skirtas spaudos atgavimo dienai

    Projektas Teatralizuotas edukacinis renginys Knygnešių keliais – Jurgio Bielinio misija! planuojamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ši data Lietuvoje siejama su lietuviškos spaudos draudimo pabaiga ir primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo saugomas rizikuojant laisve.

    Muziejus renginyje ketina pasitelkti interaktyvias ir teatrines formas, kad istorija būtų suprantama ir įtraukianti skirtingo amžiaus lankytojams. Dėmesys bus skiriamas ne tik faktams, bet ir patirčiai, leidžiančiai geriau suvokti, kodėl knygnešystė laikoma vienu ryškiausių pilietinio pasipriešinimo reiškinių.

    Akcentas – Jurgio Bielinio vaidmuo

    Renginio ašis bus Jurgio Bielinio, vieno žymiausių Lietuvos knygnešių, istorinė misija. Planuojama pristatyti, kaip veikė knygnešių tinklai, kokiais maršrutais buvo gabenama spauda ir kokią reikšmę tam turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės bei spaustuvininkai.

    Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir jo sąsajoms su lietuviško rašto sklaida. Muziejus pabrėžia, kad tokios edukacijos padeda stiprinti istorinę atmintį ir regiono tapatumą.

    Kas bus finansuojama?

    Skirtos lėšos bus naudojamos renginio organizavimo, edukacinių veiklų įgyvendinimo ir viešinimo išlaidoms padengti. Muziejus planuoja aktyviai įtraukti vietos bendruomenes, moksleivius ir jaunimą, kad renginys taptų ne vien stebėjimu, o dalyvavimu.

    Organizatoriai kviečia gyventojus sekti muziejaus ir savivaldybės informaciją dėl tikslaus laiko bei programos. Tikimasi, kad projektas paskatins platesnį domėjimąsi knygnešių istorija ir jos ryšiu su šiandienos kultūriniu savarankiškumu.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o įgyvendinimą koordinuoja Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

  • Lentvaryje šokio profesionalai gilinosi į improvizaciją ir šiuolaikinę choreografiją: kas pasikeitė?

    Lentvaryje šokio profesionalai gilinosi į improvizaciją ir šiuolaikinę choreografiją: kas pasikeitė?

    Balandžio 20–29 dienomis Lentvario kultūros centre vyko kūrybos ir improvizacijos dirbtuvės, skirtos choreografams ir šokio pedagogams. Jose dalyvavo įvairių įstaigų atstovai, daugiausia dirbantys Vilniaus apskrityje, o mokymai buvo orientuoti į praktinį pritaikymą kasdieniame darbe.

    Dirbtuvių programoje buvo derinami šiuolaikinės choreografijos principai, improvizacijos technikos ir aktualūs pedagoginiai metodai. Dalyviai ne tik gilino teorines žinias, bet ir kūrė trumpas kompozicijas, ieškojo naujų judesio sprendimų bei aptarė, kaip kūrybinį procesą padaryti aiškesnį ir tvaresnį repeticijose ar pamokose.

    Improvizacija kaip kūrybos variklis

    Pirmąją mokymų dalį vedė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Aira Naginevičiūtė, akcentavusi improvizacijos reikšmę choreografijoje ir šokio pedagogikoje. Dėmesys buvo skiriamas judesio laisvumui, spontaniškumo ugdymui ir gebėjimui iš improvizacijos pereiti į struktūruotą kompoziciją.

    Ši kryptis atliepia platesnę šiuolaikinio šokio tendenciją, kai kūrybinė užduotis vis dažniau remiasi ne vien iš anksto nustatytu judesių rinkiniu, o dalyvio gebėjimu kurti čia ir dabar. Pedagogams tai svarbu dėl praktinės priežasties: improvizacija tampa priemone įtraukti skirtingų gebėjimų grupes ir greičiau atverti individualų mokinio judesio braižą.

    Tradicija, šiuolaikiškumas ir sceninė kalba

    Mokymus tęsė choreografė Eglė Ukanytė, su dalyviais aptarusi šiuolaikinio šokio kryptis ir tai, kaip tradicija gali būti interpretuojama šiandienos scenoje. Praktiniuose užsiėmimuose nagrinėta, kaip transformuoti įprastus elementus taip, kad jie išliktų atpažįstami, bet kartu skambėtų šiuolaikiškai.

    Dviejų sesijų intensyvius praktinius užsiėmimus vedė Šeiko šokio teatro šokėja ir choreografė Dovilė Binkauskaitė. Dalyviai analizavo spektaklio „Insane“ vaizdo medžiagą, aptarė kūrybinio proceso struktūrą ir metodiką, taip pat diskutavo apie šokį kaip santykio su pasauliu kūrimo ir pažinimo būdą.

    Tautinis šokis šiandien

    Penktąją mokymų sesiją vedė Lietuvos choreografų asociacijos vadovas Edmundas Žička, nagrinėjęs tautinio šokio vietą šiuolaikiniame kontekste. Aptarta, kaip tradicinių judesių analizė ir jų interpretacijos gali tapti kūrybine medžiaga naujoms formoms, o tautinis šokis gali būti suvokiamas kaip kintantis, atviras reiškinys.

    Dirbtuves užbaigė režisierė ir choreografė Marija Simona Smolskienė, dėmesį skyrusi kūno kalbai, neverbalinei komunikacijai ir darbui su skirtingo amžiaus grupėmis. Praktinėse dalyse aptarti atsipalaidavimo, kvėpavimo ir streso valdymo pratimai, taip pat vaikų ir paauglių raidos ypatumai ugdymo procese.

    Organizatorių teigimu, tokie mokymai padeda šokio profesionalams atsinaujinti metodus, susilyginti terminus ir pasitikrinti, kas veikia šiandienos auditorijose. Dirbtuvės buvo įgyvendintos kaip dalinai finansuojama iniciatyva, remiama Lietuvos kultūros tarybos ir Trakų rajono savivaldybės.

    „Šokis pedagogams tampa ne vien judesio mokymu, bet ir priemone ugdyti kūrybiškumą, savivoką bei bendravimo įgūdžius“, – sakė mokymų organizatorių atstovai.

  • Nasrėnuose M. Valančiaus gimtinėje rinksis Žemaitijos moksleiviai: kūryba, teatras ir edukacijos

    Gegužės 16 dieną Motiejaus Valančiaus gimtinėje-muziejuje Nasrėnuose vyks Žemaitijos moksleivius suburiantis kūrybos sambūris Valančiaus atminimas ąžuolų žieduose. Renginį organizuoja Kretingos muziejaus filialas, kviečiantis atvykti mokyklų bendruomenes ir šeimas.

    Kasmet pavasarį vykstantis susitikimas skirtas ne tik prisiminti vieną svarbiausių XIX amžiaus Lietuvos kultūros veikėjų, bet ir paskatinti jaunimą jo idėjas bei tekstus perskaityti šiuolaikiškai. Organizatoriai pabrėžia, kad renginyje svarbiausia yra moksleivių kūrybinė iniciatyva ir gyvas ryšys su regiono kultūra.

    Programa: nuo scenos iki edukacijų

    Šių metų programoje numatyti muzikiniai pasirodymai ir moksleivių parengtos meninės kompozicijos, kuriose atsiskleidžia skirtingų Žemaitijos mokyklų interpretacijos. Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami į žemaitiškus pietus, kurie tapo įprasta sambūrio dalimi.

    Viena iš pagrindinių dienos akcentų bus Kretingos rajono kultūros centro teatro Atžalynas spektaklis pagal M. Valančiaus apsakymą Mikė melagėlis. Greta sceninės programos veiks edukacinė erdvė Valančiaus girios turtai, kurioje žadama pažintis su gamtos ir vietos tradicijų temomis.

    Ryšys su klojimo teatrų tradicija

    Sambūris įtrauktas į projektą Lietuvos klojimo teatrų krivūlė, kuriuo siekiama stiprinti tradicinio lietuvių teatro tęstinumą ir regionų kultūrinę tapatybę. Tokie renginiai, anot organizatorių, padeda jaunimui patirti kultūrą ne kaip vien pamokų temą, o kaip bendruomenišką veiklą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė. Organizatoriai kviečia atvykti moksleivius, mokytojus, tėvus ir vietos bendruomenės narius, kad Valančiaus palikimas būtų prisimenamas ne formaliai, o per kūrybą ir gyvą susitikimą.

  • Kauno literatūros savaitė: kokius užsienio rašytojus ir ryškiausius lietuvių autorius išgirsime šiemet

    Kauno literatūros savaitė: kokius užsienio rašytojus ir ryškiausius lietuvių autorius išgirsime šiemet

    Kaune gegužės 6–10 dienomis vyks Kauno literatūros savaitė – festivalis, suburiantis tarptautinį pripažinimą pelniusius autorius ir ryškius Lietuvos kūrėjus. Programoje numatyti pokalbiai, skaitymai, diskusijos ir kiti literatūriniai renginiai, kurie vyks ne tik miesto centre, bet ir už jo ribų.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet į festivalį atvyksta autoriai iš 9 šalių. Tarp svečių – vokiečių rašytojas Lutzas Seileris, italų autorė Viola Ardone, Šveicarijos ir Pietų Korėjos kilmės rašytoja Elisa Shua Dusapin, kartvelė Nana Ekvtimišvili, slovėnų poetas ir prozininkas Alešas Štegeris, britų autorė Sally Page ir kiti.

    Festivalio renginiai tradiciškai orientuoti į gyvą pokalbį su publika, o susitikimai su užsienio svečiais vyks su vertimu į lietuvių kalbą. Tokia praktika leidžia išlaikyti platesnę auditoriją ir sustiprina festivalio, kaip atviros kultūrinės platformos, kryptį.

    Lietuviški akcentai programoje

    Kauno literatūros savaitės vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Rūta Eidukevičienė pabrėžia, kad festivalis sąmoningai kuria dialogą tarp pasaulio literatūros ir Lietuvos autorių. Anot jos, programos centre svarbu matyti ne tik atvykstančius svečius, bet ir vietinius balsus, kurie formuoja šiuolaikinės literatūros lauką.

    „Visada mezgame dialogą tarp Lietuvos ir pasaulio literatūros, tačiau festivalio dėmesio epicentre norime matyti ir savo šalies autorius“, – sakė R. Eidukevičienė.

    Vienu iš ryškiausių lietuviškos programos akcentų įvardijamas prozininkas ir vertėjas Valdas Papievis. Jis 2016 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, o nuo 1992 metų gyvena Paryžiuje, tačiau nuolat palaiko ryšį su Lietuva.

    Pastaraisiais metais V. Papievio kūryba sulaukia itin daug dėmesio: naujausias romanas Ankančiam pasauly (2025 metais, „Odilė“) minimas kūrybiškiausių ir vertingiausių metų prozos sąrašuose. Tai autofikcinis pasakojimas, kuriame svarstoma apie regą, netektis, atmintį ir egzistencinę patirtį, o veiksmo erdvės siekia ir Normandijos peizažus.

    Festivalyje taip pat dalyvaus jaunosios kartos rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, kurios debiutinis romanas Pozuotoja (2024 metais) buvo įvertintas literatūrinėmis premijomis ir aptartas kaip vienas ryškesnių metų prozos debiutų. Kūrinys analizuoja žvilgsnio galią, tapatybės paieškas, kūniškumo ir traumos temas.

    Dialogai apie tapatybę ir miestą

    Dar vienas programos akcentas – renginys Išeiviai ir namiškiai, skirtas Kaunui, kūrybai, atminčiai ir tapatybei. Jo idėja remiasi dviejų skirtingų patirčių susitikimu: vienas pašnekovas šiuo metu gyvena Kaune, kitas su miestu siejamas praeities laikotarpiu.

    Šiemet šiame pokalbyje dalyvaus filosofas, rašytojas Gintautas Mažeikis ir tarpdisciplininis menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Darius Žiūra. Renginyje numatoma kalbėti apie išvykimo ir sugrįžimo patirtis, ryšį su vieta ir tai, kaip miestas tampa asmeninių bei kultūrinių istorijų sankirta.

    Festivalio savaitę papildys ir kiti formatai: bendruomeniniai skaitymai, atviros scenos principu veikiantys renginiai, poezijos ir muzikos vakarai. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudaryta taip, jog tiek literatūros profesionalai, tiek atsitiktiniai smalsuoliai rastų jiems artimą formatą.

    Kauno literatūros savaitę organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas ir VšĮ Kauno literatūros biuras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.

  • Festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose: 19-asis sezonas žada daug pirmų kartų

    Festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose: 19-asis sezonas žada daug pirmų kartų

    Anykščiuose rugpjūčio 13–15 dienomis vyksiantis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“ šiemet rengiamas jau 19-ąjį kartą. Organizatoriai sako, kad programoje laukia ne tik tradiciniai koncertai, bet ir daug pirmų kartų, kurie turėtų nustebinti nuolatinius lankytojus.

    Per beveik du dešimtmečius „Purpurinis vakaras“ išaugo į vieną ryškiausių vasaros renginių Aukštaitijoje, pritraukiantį muzikos, teatro, poezijos, kino ir fotografijos gerbėjus. Festivalis išlaiko reputaciją kaip įvairialypė kultūrinė platforma, kurioje svarbi vieta skiriama lietuvių kūrėjams.

    Vienas iš festivalio organizatorių, „Bardai LT“ vadovas Benas Jakštas pabrėžia, kad kiekvienais metais programa dėliojama iš naujo, ieškant aktualių vardų ir idėjų. Pasak jo, siekiama suderinti skirtingas auditorijas ir sukurti programą, kurioje natūraliai dera muzika, tekstas ir scenos menai.

    „Kurdami programą renkamės įdomiausius variantus, ilgai diskutuojame, su kuo žiūrovai norėtų pasimatyti Anykščiuose ir ką išgirsti“, – sakė Benas Jakštas.

    Šių metų naujienos apima specialiai festivaliui ruošiamą perkusininko Ginto Gascevičiaus ir rašytojo Rimanto Kmitos programą „Ritmiški tekstai“. Festivalyje taip pat pirmą kartą bus pristatyta aktoriaus Juozo Budraičio fotografijų paroda, o aktorė Rasa Samuolytė parengė naują poezijos programą vidurnakčio skaitymams Anykščių koplyčioje.

    Didžiuosiuose koncertuose Dainuvos slėnyje organizatoriai žada dar daugiau premjerų. Pirmą kartą į „Purpurinio vakaro“ sceną žengs „Hiperbolė“ legenda Viktoras Prapras su grupe, debiutuos Pijus Opera, taip pat pasirodys grupė „FC Baseball“.

    Ilgametė renginio organizatorė Alina Semionova akcentuoja, kad festivalis per metus tapo ne vien koncertų serija, o vasaros ritualu, suburiančiu žmones bendroms patirtims. Jos teigimu, „Purpurinis vakaras“ vertinamas ne tiek dėl masiškumo, kiek dėl emocinės atmosferos ir nuoseklaus dėmesio kokybei.

    „Sunku patikėti, kad organizuojame jau 19-ąjį festivalį. Esame dėkingi Anykščių savivaldybei ir Lietuvos kultūros tarybai, kad padeda jį surengti“, – sakė Alina Semionova.

    Festivalis prasidės rugpjūčio 13 dieną nemokamu koncertu Vyskupo skvere, kuriame grupė „Vitražai“ surengs koncertą Algirdui Svidinskui atminti. Tos pačios dienos vakarą Anykščių kultūros centre numatyta režisieriaus Nerijaus Mileriaus dokumentinio filmo „Gyvenimas po mirties“ peržiūra.

    Rugpjūčio 14 dieną Anykščių menų inkubatoriuje bus atidaryta Juozo Budraičio fotografijų paroda „Sienos ir žmonės“, o L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje suplanuotas susitikimas su poetu ir rašytoju Alvydu Šlepiku. Vakare Dainuvos slėnyje vyks didysis koncertas, kuriame skambės įvairių žanrų muzika, o renginį ves Pijus Opera.

    Rugpjūčio 15 dieną festivalio ritmą pratęs tradiciniai vidurnakčio poezijos skaitymai Anykščių koplyčioje. Dieną numatytos veiklos šeimoms ir teatro gerbėjams, o vakarą Dainuvos slėnyje užbaigs finalinis koncertas su Sauliaus Mykolaičio vardo premijos įteikimu ir plačia atlikėjų programa.

    Rengėjai pabrėžia, kad „Purpurinis vakaras“ ir toliau laikosi gyvos muzikos principo bei siekia išlaikyti atvirumą miestui, dalį renginių palikdamas nemokamų. Tris rugpjūčio dienas Anykščiai vėl taps vieta, kur kultūra sutelkiama į vieną intensyvų, skirtingas formas jungiantį pasakojimą.