CP v2

Tag: Lietuvos kultūros taryba

  • Joniškio vicemerė kultūros tarybos forume: kokius prioritetus savivaldybėms siunčia nauja vizija

    Joniškio vicemerė kultūros tarybos forume: kokius prioritetus savivaldybėms siunčia nauja vizija

    Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Gita Vilčiauskienė dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos surengtame forume PASIEKTI NEPASIEKIAMA. Renginyje aptarti kultūros politikos prioritetai ir praktiniai sprendimai, aktualūs savivaldybėms bei kultūros lauko organizacijoms.

    Forumo dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas. Jų akcentai išryškino siekį stiprinti kultūros prieinamumą skirtingoms visuomenės grupėms ir užtikrinti nuoseklesnį finansavimo planavimą.

    Kokie signalai savivaldybėms?

    Renginio metu pristatyta Lietuvos kultūros tarybos vizija, misija ir artimiausių laikotarpių prioritetai. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip kultūra prisideda prie bendruomenių stiprinimo, švietimo ir socialinės sanglaudos, o šios kryptys savivaldybėms tampa vis svarbesnės planuojant paslaugas ir investicijas.

    Ekspertai dalijosi įžvalgomis apie kultūrinę įtrauktį ir priemones, kurios padeda pasiekti auditorijas už didžiųjų centrų ribų. Taip pat aptarti kūrėjų įgalinimo būdai, partnerystės su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis bei kokybės kriterijai, lemiantys projektų tvarumą.

    Finansavimas, stipendijos ir ateitis

    Forume nagrinėti kultūros finansavimo modeliai, paraiškų rengimo kryptys ir stipendijų vaidmuo kūrybinėje ekosistemoje. Dalyviai aptarė, kaip iš anksto aiškiau įvardijami prioritetai gali padėti planuoti veiklas, mažinti administracinę naštą ir didinti projektų poveikį vietos gyventojams.

    Savivaldybių atstovams tokie renginiai svarbūs ir dėl praktinės patirties: čia aptariami konkretūs sprendimai, kaip kurti prieinamesnes kultūros paslaugas, stiprinti vietos iniciatyvas ir užtikrinti, kad kultūros projektai būtų naudingi ne tik aktyviai auditorijai, bet ir rečiau įsitraukiančioms grupėms.

    Joniškio rajono savivaldybė nurodo, kad dalyvavimas forume suteikė progą tiesiogiai susipažinti su nacionalinio lygmens kryptimis ir pritaikyti įžvalgas planuojant savivaldybės kultūros darbotvarkę bei bendradarbiavimą su vietos kūrėjais.

  • Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Rugpjūčio 1–9 dienomis Kaune aštuntą kartą vyksiantis festivalis „ConTempo“ paskelbė šių metų programą. Organizatoriai žada pasirodymus, kuriuose susitinka šiuolaikinis šokis, cirkas ir teatras, o dalis renginių vyks netikėtose miesto vietose ir po atviru dangumi.

    Šių metų programoje numatyta 12 pasirodymų ir atskira jaunųjų menininkų linija. Į Kauną atvyks kūrėjai iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Airijos, JAV, taip pat pasirodys Lietuvos menininkai, todėl festivalio repertuaras išlaiko tarptautinį mastą.

    Spektakliai virš žiūrovų galvų

    Festivalį atidarys vizualiai ryškus spektaklis „RoZéO“, kuriame prancūzų trupės „Gratte Ciel“ akrobatų pasirodymas vyks maždaug 10 metrų aukštyje. Skambant gyvai muzikai, žiūrovai kviečiami patirti reginį, kuriame svarbus ne tik triukas, bet ir lėtas, meditatyvus judesio dramaturgijos tempas.

    Uždarymo renginiai numatyti ne vien Kaune: pasirodymai planuojami Visagine, Užutrakio dvare ir Kauno Santakos parke. Čia žadamas fiziškai sudėtingas belgų oro akrobatikos kūrinys „Epiphytes“, kuriame dėmesys telkiamas į pusiausvyrą, riziką ir erdvės pojūtį.

    Miestas kaip scena ir maršrutas

    „ConTempo“ ir toliau remiasi idėja, kad miestas gali tapti pilnaverte scena, todėl dalis pasirodymų vyks gatvėse, aikštėse ar kitose netradicinėse lokacijose. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Europos festivaliuose, nes leidžia pritraukti publiką, kuri ne visada ateina į teatro sales.

    Vienas ryškesnių programos pavyzdžių – prancūzų spektaklis „One Shot“, kuriame žiūrovai kviečiami leistis į beveik kilometro ilgio kelionę miesto erdvėmis. Tokie „keliaujantys“ pasirodymai keičia įprastą žiūrėjimo patirtį, nes publika tampa ne tik stebėtoja, bet ir maršruto dalimi.

    Nuo eksperimentų iki kūrinių šeimoms

    Programoje numatyti ir eksperimentiniai darbai, kuriuose scenos menas jungiamas su instaliacijomis, objektų teatru ar žiūrovų įtraukimu. Tarp jų – Darragh McLoughlin minimalistinis spektaklis „Stickman“, o taip pat JAV ir Belgijoje kuriantis Davis Freeman su kūriniu „Nothing Happens Without You“, kalbančiu apie netektį ir ryšį.

    Festivalis akcentuoja ir jauną auditoriją: šiemet stiprinama vaikų edukacijai skirta kryptis „ConTempo for Kids“. Pasak organizatorių, iniciatyva siekia suteikti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams iš arčiau susipažinti su profesionaliu scenos menu, dalyvauti dirbtuvėse ir susitikimuose su kūrėjais.

    Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė, o dalis programos vyks ir partnerių miestuose. Organizatoriai pabrėžia, kad „ConTempo“ išlaiko miesto festivalio charakterį, bet kartu plečia geografiją, kad skirtingos bendruomenės galėtų pasiekti tarptautinę scenos menų programą.

  • Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Paliesiaus dvare 2026 metų gegužės 20–21 dienomis įvyko „Aukštaitijos bohema 2026“ – ketvirtasis Utenos apskrities kultūros vadybininkų sąskrydis, subūręs regiono kultūros lauko profesionalus. Dvi dienas trukęs renginys buvo skirtas kompetencijoms stiprinti, naujoms partnerystėms megzti ir dalintis praktiniais sprendimais, kurie padeda kultūros projektams tapti tvaresniems.

    Organizatoriai pabrėžė, kad regionuose dirbantys kultūros darbuotojai dažnai vienu metu atlieka kelis vaidmenis: planuoja renginius, rengia paraiškas, komunikuoja su auditorijomis ir partneriais. Dėl to tokie susitikimai tampa ne tik mokymosi, bet ir profesinio palaikymo erdve, kurioje svarbus ir žmogiškas ryšys, ir realiai pritaikomi įrankiai.

    Kas yra „Aukštaitijos bohema“?

    „Aukštaitijos bohema“ – tai Utenos apskrities kultūros vadybininkų, projektų vadovų, paraiškų rengėjų ir menininkų sąskrydis, orientuotas į šiuolaikines kultūros sektoriaus kompetencijas. Renginio kryptis apima ne tik projektų valdymą, bet ir auditorijų ugdymą, komunikaciją, bendradarbiavimo modelius bei naujas kultūrinio turinio pateikimo formas.

    Šiemet sąskrydyje dalyvavo daugiau nei 30 kultūros vadybininkų ir kūrėjų iš Utenos apskrities. Dalyvių teigimu, tokio formato susitikimai padeda greičiau perimti gerąsias praktikas ir išvengti tipinių klaidų planuojant biudžetus, rengiant paraiškas ar derinant partnerystes tarp skirtingų įstaigų.

    Dvi dienos: nuo emocinio intelekto iki tarptautinių projektų

    Pirmąją dieną Paliesiaus dvare renginio pradžią lydėjo muzikinė programa, o vėliau vyko pranešimai ir praktiniai užsiėmimai. Renginių organizatorė ir sociokultūrinių projektų iniciatorė Birutė Jakučionytė kalbėjo apie emocinio intelekto svarbą kultūros sektoriuje, kur kasdienis darbas dažnai susijęs su dideliu krūviu ir intensyviu bendravimu.

    Kartu su Arminu Šlepavičiumi ji vedė garso terapijos užsiėmimą, kuriame dalyviai susipažino su gongų ir kitų instrumentų skambesio praktika. Vėliau pranešimą apie tarptautinių kultūros projektų planavimą ir valdymą skaitė M. K. Čiurlionio muziejaus vadovė, kultūros vadybininkė Virginija Vitkienė, akcentavusi strateginio pasirengimo ir partnerių tinklo reikšmę.

    Vakaro dalyje pristatyta ir meninė programa: pasirodė Ignalinos rajono kultūros centro kolektyvas „Laimingų romansų teatras“, o renginio atmosferą papildė įvairios kultūrinės pažintys ir kūrybiniai akcentai. Organizatoriai pabrėžė, kad neformalioje aplinkoje gimstančios pažintys dažnai tampa būsimų bendrų projektų pradžia.

    Praktiniai įrankiai ir finansavimo aktualijos

    Antrąją dieną užsiėmimus vedė Jaunųjų meistrų meno mokyklos („Young Masters Visual Art School“) įkūrėja Virginija Kuosaitė-Knowles, atvykusi iš Bradfordo Jungtinėje Karalystėje. Praktinėse užduotyse dalyviai ieškojo būdų, kaip kūrybines idėjas paversti aiškiai suformuluotais projektais, patraukliais auditorijai ir partneriams.

    Kultūrinių projektų rengimo patirtimis dalijosi ir VšĮ „Menų terasa“ direktorė Inga Šidlauskienė, daug dėmesio skyrusi įgyvendinimo disciplinai: terminams, atsakomybių pasidalijimui ir komunikacijai su bendruomenėmis. Sąskrydyje taip pat dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos atstovės, su kuriomis aptarti finansavimo prioritetai ir paraiškų rengimo praktika.

    Renginio pabaigoje Paliesiaus dvaro šeimininkė Birutė Jaškūnienė pristatė dvaro istoriją ir aplinką, kuri dažnai tampa kultūrinių iniciatyvų traukos tašku. Pasak dalyvių, vietos kontekstas ir autentika regioniniuose projektuose neretai yra esminė pridėtinė vertė, padedanti išsiskirti nacionaliniame renginių žemėlapyje.

    Projekto „Aukštaitijos bohema“ pradžia siekia 2021 metus, kai pirmasis sąskrydis surengtas Zarasuose. Vėliau organizavimas keitėsi: 2022 metais iniciatyvą perėmė Molėtų kultūros centras, 2025 metais – asociacija „Mes trys“, o 2026 metais, bendradarbiaujant su idėjos autore Aleksandra Stadaliene, renginį organizavo Ignalinos rajono kultūros centras.

    Projektas įgyvendinamas 2026 metų kovo 23 dieną – 2026 metų birželio 22 dieną laikotarpiu. Organizatoriai nurodė, kad projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, o skirta suma siekė 5 000 eurų.

  • Karolštato festivalis Kretingoje: vienam savaitgaliui atgims istorinė rotušė ir jos aikštė

    Birželio 12–13 dienomis Kretingos Rotušės aikštė taps istorijos ir šiuolaikinio meno scena: čia pirmą kartą rengiamas Karolštato festivalis kvies iš naujo pažinti miesto praeitį ir dabartį. Organizatoriai žada muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno programą, kuri bus kuriama specialiai šiai vietai.

    Renginio idėja siejama su Kretingos rotušės istorija: šiemet sukanka 405 metai nuo rotušės pastatymo ir 180 metų nuo jos nugriovimo. Festivalio sumanytojai teigia, kad miesto savivaldos simbolis bent trumpam sugrįš per performansus ir instaliacijas, o pagrindiniai veiksmai vyks būtent Rotušės aikštėje.

    „Festivalio metu, tik vienam savaitgaliui, šis miesto savivaldos simbolis atgis per muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno performansus bei instaliacijas“, – sakė festivalio idėjos autorius ir koordinatorius, Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro režisierius Nerijus Gedminas.

    Atidarymas naktiniu performansu

    Birželio 12 dieną 23.00 valandą festivalį pradės performansas „Iš sapnų ir legendų…“. Jam muziką sukūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas, o kūrinys, anot organizatorių, sujungs baroko, renesanso ir šiuolaikinius motyvus.

    Šią istoriją šokiu pasakos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto studentai bei Kretingos jaunieji šokėjai. Scenoje taip pat numatyti šešėlių teatro elementai ir animuoti miesto istorijos epizodai, kuriuos kuria Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Tarpdisciplininio meno ir edukacijos centro „Dagys“ jaunieji menininkai.

    Antroji diena – nuo orkestro iki gatvės teatro

    Birželio 13 dieną 10.30 valandą programą pradės Klaipėdos brass kvinteto koncertas „Miestui ir Karolštato piliečiams“. Po jo vyks teatralizuota ceremonija prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo, skirta miesto įkūrėjui pagerbti.

    Vėliau aikštėje laukiama cirko pasirodymo „Dvaro menestrelių išdaigos“, kuriame susilies akrobatika, judesys ir XVII amžiaus dvarų pramogų motyvai. Organizatoriai pabrėžia, kad ši programa orientuota į šeimas ir smalsius žiūrovus, kuriems svarbi gyva, lengvai patiriama istorija.

    Vienu ryškesnių akcentų pristatomas ansamblio „Hansanova“ koncertas su senoviniais instrumentais ir stilizuotais kostiumais, papildytas istorinio šokio pasirodymais. Numatyta, kad renesanso ir baroko epochų šokius pristatys Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos kolektyvas „Reverence“ ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro ansamblis „Dolce musica“.

    Renginio atmosferą sustiprins ir gatvės teatro dalis: improvizacijas žada klounų teatro studija „Dulidu“ bei asociacijos Kretingos jaunimo teatras nariai. Organizatoriai nurodo, kad programoje bus naudojamos ir didelio formato gatvės teatro lėlės, tad dalis veiksmų vyks judant per aikštę ir įtraukiant žiūrovus.

    Siekiama, kad taptų tradicija

    Festivalio rengėjai akcentuoja bendradarbiavimą tarp kultūros ir švietimo įstaigų bei jaunųjų ir profesionalių menininkų, atvykstančių iš Klaipėdos apskrities ir kitų regionų. Tikimasi, kad pirmasis Karolštato festivalis taps pagrindu kasmetiniam renginiui, didinančiam Kretingos žinomumą ir stiprinančiam regionų kūrybinius mainus.

    Skelbiama, kad renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė. Organizatoriai kviečia atvykti į Rotušės aikštę abiem festivalio dienomis ir patirti programą kaip vientisą pasakojimą apie miestą, jo simbolius ir gyvą bendruomenę.

  • Pakruojyje tęsiami Stasio Ušinsko atminimo renginiai: su vaikais paminėtas Silvestro Dūdelės 90-metis

    Pakruojyje tęsiami Stasio Ušinsko atminimo renginiai: su vaikais paminėtas Silvestro Dūdelės 90-metis

    Pakruojyje tęsiami renginiai, skirti kraštiečio lėlininko ir vitražisto Stasio Ušinsko atminimui. Pastarosiomis savaitėmis mieste vyko parodos atidarymas ir vaikams skirta šventė, priminusi profesionalaus lėlių teatro ištakas Lietuvoje.

    Paroda apie teatro legendas

    Balandžio 12 dieną Pakruojo kultūros centre atidaryta Vilniaus teatro „Lėlė“ paroda „Trys Lietuvos teatro legendos“. Ją pristatė režisierius ir Pakruojo krašto garbės ambasadorius Rimantas Driežis, atidaryme dalyvavo ir savivaldybės atstovai.

    Ekspozicija kviečia susipažinti su ryškiomis šalies lėlių teatro ir scenos meno asmenybėmis: Stasiu Ušinsku, Vitalijumi Mazūru bei „Šėpos teatru“. Parodą Pakruojo kultūros centre lankytojai galės apžiūrėti iki birželio 6 dienos.

    Silvestro Dūdelės 90-metis

    Gegužės 15 dieną Pakruojo miesto erdvės prisipildė vaikų šurmulio: Silvestro Dūdelės 90-metis pažymėtas teatralizuota eisena nuo Nepriklausomybės skverelio iki parko estrados. Čia pasirodė Panevėžio lėlių vežimo teatras, parodęs spektaklį „Trys lokiai“.

    Ši sukaktis siejama su 1936 metais Kaune pristatytu Stasio Ušinsko spektakliu „Silvestras Dūdelė“, laikomu profesionalaus lėlių teatro pradžia Lietuvoje. Minėjimas priminė ne tik konkretaus kūrinio jubiliejų, bet ir platesnį Ušinsko indėlį į lietuviškos scenos kultūros raidą.

    Kas organizavo projektą

    Renginiai vyko įgyvendinant projektą „Silvestrui Dūdelei – 90: švenčiame visi!“, kurį organizavo Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pakruojo rajono savivaldybė.

  • „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    Baigėsi visos XV respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso–festivalio „Tradicijų paveldėtojai“ 2026 metų perklausos, o komisija paskelbė šių metų laureatus ir diplomantus. Organizatoriai pabrėžia, kad šis etapas ypač svarbus etninės kultūros bendruomenei, nes parodo, kaip tradicijos perduodamos jaunajai kartai.

    Šių metų perklausos vyko keliais formatais ir skirtinguose regionuose. Gegužės 9 dieną jaunieji atlikėjai rinkosi Visagino kultūros centre „Draugystė“, o gegužės 16 dieną Vilniaus perklausa tradiciškai surengta Šv. Kotrynos bažnyčioje.

    Dalis pasirodymų, įskaitant Klaipėdos krašto ir kitų vietovių dalyvių programas, komisijai buvo pateikta nuotoliniu būdu įrašais. Toks sprendimas leido išplėsti geografiją ir sudaryti galimybes dalyvauti kolektyvams, kuriems sudėtinga atvykti į gyvas perklausas.

    Organizatoriai skelbia, kad 2026 metais konkursas–festivalis fiksavo rekordinį mastą: jame dalyvavo apie 1 500 dalyvių ir 75 kolektyvai. Tai didžiausias rodiklis per penkiolikos metų renginio istoriją.

    Renginys išsiskyrė ir dalyvių kultūrine įvairove: programas pristatė armėnų, baltarusių, kartvelų, lenkų, lietuvių, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių, žydų bei Lietuvos sentikių bendruomenių atstovai. Pasak organizatorių, į pasirodymus įtraukiant ir vyresnio amžiaus atlikėjus siekta sustiprinti gyvą tradicijų perdavimą iš kartos į kartą.

    Perklausose vertintas ne tik atlikimo tikslumas, bet ir santykis su tradicija, jos pajauta bei gebėjimas prasmingai perteikti repertuarą šiuolaikinei auditorijai. Komisijos sprendimu kolektyvams suteikti I, II ir III laipsnio laureatų vardai, taip pat įteikti diplomai.

    Folkloro kategorijos pirmosios premijos laureatai lapkritį bus pakviesti į baigiamąjį koncertą Vilniaus rotušėje. Šis koncertas taps simboline festivalio kulminacija, kurioje pasirodys geriausiai įvertinti jaunieji atlikėjai.

    Ne tik konkursas, bet ir ugdymas

    „Tradicijų paveldėtojai“ apima ir platesnį veiklų spektrą: konsultacijas dalyviams ir vadovams, meistriškumo kursus, koncertus–paskaitas mokyklose bei edukacines iniciatyvas. Tokios veiklos padeda ne tik pasirengti scenai, bet ir nuosekliai gilinti tradicinės kultūros pažinimą.

    Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį, kad globalėjančios masinės kultūros sąlygomis vaikų etnokultūrinis ugdymas šeimose dažnai silpnėja. Dėl to tokie konkursai–festivaliai tampa viena iš nedaugelio erdvių, kur tradicija patiriama praktiškai, per gyvą atlikimą, bendrystę ir bendruomeninį mokymąsi.

    Dėmesys tautinių bendrijų metams

    2026 metų programa siejama su Tautinių bendrijų metais, todėl daugiau dėmesio skiriama Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrai ir jos perdavimui jaunimui. Organizatorių teigimu, festivalis veikia kaip platforma, kurioje skirtingų kultūrų vaikai ir jaunimas susitinka ne tik varžytis, bet ir kurti dialogą per bendrą muzikinę ir etnografinę patirtį.

    Konkurso–festivalio organizatorius VšĮ Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras dėkoja kolektyvams, jų vadovams, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo. Nugalėtojų sąrašai ir sprendimų detalės skelbiami organizatorių kanaluose.

  • „Pastatai kalba. Alytus“ ieško mentorių: kas ves ekskursijas atviros architektūros savaitgalį rugsėjį

    Prasidėjo mentorių atranka projektui „Pastatai kalba. Alytus“, kuris rugsėjo mėnesį į miestą atveš atviros architektūros savaitgalį. Renginio metu alytiškiai ir miesto svečiai bus kviečiami iš arčiau pažinti vietos architektūrą bei pastatų istorijas.

    Organizatoriai skelbia, kad renginio programoje numatyta 12 išskirtinių Alytaus architektūros objektų. Lankytojams jie bus pristatomi ekskursijose, kuriose dėmesys skiriamas ne tik pastatų stiliui ar laikotarpiui, bet ir žmonių istorijoms, miesto kaitai bei vietos tapatybei.

    Mentorių vaidmuo šiame projekte esminis: jie koordinuos pastatų savanorius ir užtikrins, kad ekskursijos vyktų sklandžiai, o turinys būtų tikslus ir įdomus. Praktikoje tai reiškia pasirengimą darbui su komanda, maršrutų ir pasakojimo logikos suderinimą bei pagalbą savanoriams renginio dienomis.

    Atviros architektūros savaitgaliai Lietuvoje pastaraisiais metais tapo vis populiaresni, nes leidžia pamatyti miestą kitu kampu ir atveria platesnį dialogą apie paveldą, modernizaciją ir viešąsias erdves. Alytui tai proga išryškinti savo architektūrinį savitumą ir pakviesti gyventojus į pažintį su pastatais, kurie kasdien lieka fone.

    Projektą įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“. Organizatoriai nurodo, kad projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė, o partneris yra Alytaus turizmo informacijos centras.

  • Amber Wind 2026 Palangoje: trys festivalio dienos su paradais, meistriškumu ir gala koncertu

    Festivalis sugrįžta aštuntą kartą

    Gegužės 22–24 dienomis Palangoje vyks 8-asis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis Amber Wind 2026. Organizatoriai žada trijų dienų programą, apimančią meistriškumo dirbtuves, orkestrų pasirodymus miesto erdvėse, vakaro koncertus ir naktines džiazo sesijas.

    Per kelerius metus Amber Wind tapo vienu ryškiausių pučiamųjų muzikos renginių pajūrio regione, stiprinančiu Palangos kaip orkestrinės muzikos tradicijų miesto įvaizdį. Festivalio sumanymas remiasi ilga vietos koncertų istorija, o programa kuriama taip, kad ji būtų įdomi ir profesionalams, ir plačiai publikai.

    Kas laukia programoje?

    Festivalio ašis išlieka platus pučiamųjų muzikos spektras: nuo klasikinės orkestrinės muzikos iki šiuolaikinių žanrų, džiazo ir eksperimentinių projektų. Dalis renginių persikelia į viešąsias miesto erdves, todėl muzika tampa ne tik salės įvykiu, bet ir Palangos ritmo dalimi.

    Programoje numatytos ir edukacinės veiklos: meistriškumo dirbtuvės leis jauniesiems muzikantams ir studentams mokytis iš tarptautinių atlikėjų. Tokia festivalio kryptis atliepia pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai didieji muzikos renginiai vis dažniau derina koncertus su profesiniu ugdymu ir bendruomenės įtraukimu.

    Ryškiausi akcentai ir erdvės

    Penktadienį, gegužės 22 dieną, numatytos meistriškumo dirbtuvės ir ansamblių vakaras, kuriuose pasirodys TETRA BRASS iš Vokietijos. Vakaro pabaigoje suplanuota naktinė sesija, kurioje Karolio Šarkaus kvintetas pristatys albumą „XIDEA“.

    Šeštadienį, gegužės 23 dieną, Palangoje vyks orkestrų pasveikinimas miestui, tradicinis orkestrų paradas ir jungtinis koncertas. Dienos kulminacija numatoma gala koncerte Palangos koncertų salėje, kuriame pasirodys MNOZIL BRASS iš Austrijos su jubiliejine programa.

    Sekmadienį, gegužės 24 dieną, festivalį uždarys koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Jame dalyvaus Palangos orkestras, kviestinis dirigentas Simon Perčič ir solistas trimitininkas Dovas Lietuvninkas.

    Festivalį organizuoja Palangos orkestras, o finansavimą užtikrina Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad Amber Wind siekia laužyti stereotipą, jog pučiamųjų orkestrai skirti tik paradams, ir kviečia išgirsti, kaip plačiai šis žanras skamba šiandien.

  • Jonavoje Knygų terasa mini 10-metį: visą vasarą nemokami spektakliai ir edukacijos šeimoms

    Jonavoje Knygų terasa mini 10-metį: visą vasarą nemokami spektakliai ir edukacijos šeimoms

    Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka šią vasarą vėl atveria Knygų terasą ir kviečia į nemokamų renginių ciklą Atostogos Knygų terasoje. Birželio–rugpjūčio mėnesiais miesto centre vyks susitikimai, kuriuose dera literatūra, teatras, muzika, judesys ir kūrybinės veiklos.

    Šiemet Knygų terasa išskirtinė dar ir tuo, kad mini 10-ąjį gimtadienį. Per dešimtmetį ši erdvė tapo vasaros trečiadienių tradicija Jonavoje ir vieta, į kurią sugrįžta užaugę mažieji lankytojai, o naujos šeimos atranda biblioteką kaip gyvą bendruomenės centrą.

    12 renginių nuo kūdikių iki paauglių

    Renginiai planuojami vasaros trečiadieniais 11 valandą, o programa pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklų turinys numatytas tiek patiems mažiausiems, tiek vyresniems vaikams, paaugliams ir jų artimiesiems.

    Numatyti 12 nemokamų susitikimų, kuriuose bus rodomi spektakliai, rengiami teatralizuoti koncertai ir edukacijos. Dalis veiklų skirta net patiems mažiausiems vaikams nuo 5 iki 24 mėnesių, todėl dėmesys skiriamas ritmui, pojūčiams, judesiui ir ankstyvajai kultūrinei patirčiai.

    Kas atvyksta į Knygų terasą?

    Šių metų programoje dalyvaus profesionalūs teatrai ir edukatoriai, tarp jų LABAI teatras, NO SHOES teatras, Klounų teatro studija DULIDU, teatras PRADŽIA, TAŠKO teatras, VšĮ „Šeimos erdvė“, Vaidybos džiaugsmo teatras „Gerutė ir Nevaliukas“.

    Žiūrovų lauks teatralizuotas koncertas Šventė ir spektakliai Aplink pasaulį II, Cukrelis ir grūdelis, Lizdeikos repo legendos, Sesutė Gerutė ir broliukas Nevaliukas, Kuris kurį, 5 sekundės šlovės, Profesorius ir blusa, Pirštinė, taip pat judesio ir kūrybiškumo edukacijos.

    Kuo ši iniciatyva svarbi miestui?

    Biblioteka pabrėžia, kad Knygų terasa yra ne tik pramogų ciklas, bet ir nuoseklus kultūrinio prieinamumo projektas, kai profesionalus menas atkeliauja į atvirą, nemokamą ir patogiai pasiekiamą miesto erdvę. Tokie formatai ypač aktualūs vasarą, kai dalis šeimų atostogauja mieste ir ieško turiningų veiklų be papildomų išlaidų.

    Ankstesniais metais renginiai suburdavo daugiau nei 1 000 dalyvių, o į atskirus susitikimus susirinkdavo po 100–300 žiūrovų. Organizatoriai tikisi, kad 10-mečio sezonas išlaikys šį tempą ir dar labiau sustiprins bendruomeniškumą.

    Visi Knygų terasos renginiai nemokami, o programos detalės bus skelbiamos bibliotekos informaciniuose kanaluose. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė.

  • Czesławo Miłoszo festivalis 2026 Kėdainiuose ir Šeteniuose: nemokami renginiai visą birželį

    Czesławo Miłoszo festivalis 2026 Kėdainiuose ir Šeteniuose: nemokami renginiai visą birželį

    Festivalis, įprasminantis Miłoszo gimtinę

    2026 metais Kėdainiuose ir Šeteniuose vyksiantis Czesławo Miłoszo festivalis kviečia birželį skirti poeto kūrybai, idėjoms ir jo gimtojo krašto atminčiai. Renginiai skirti Nobelio literatūros premijos laureatui, gimusiam 1911 metais Šeteniuose, netoli Kėdainių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis apima ne vien literatūrą: programoje susitinka istorija, muzika, teatras, vizualieji menai ir diskusijos. Dalis renginių vyks Daugiakultūriame centre Kėdainiuose, taip pat Cz.Miłoszo kultūros centre Šeteniuose ir kitose miesto erdvėse.

    Programoje nuo paskaitų iki koncertų

    Festivalį pradės paskaitos ir muzikiniai projektai, žadantys plačią temų amplitudę nuo XIX amžiaus Lietuvos dvarų istorijos iki šiuolaikinių interpretacijų, kuriose susijungia klasikiniai instrumentai ir elektronika. Numatyti pasirodymai, kuriuose Miłoszo poezija taps pagrindu muzikiniams ir vizualiniams pasakojimams.

    Koncertų dalyje numatytas ir Lietuvą bei Lenkiją jungiantis postfolkloro skambesys, ir Baltijos šalių daugiabalsė tradicija. Ši programos kryptis atspindi Miłoszui artimą daugiakalbį, daugiakultūrį regiono patyrimą, kai literatūra ir muzika tampa dialogo priemone.

    Jaunimo iniciatyvos, parodos ir teatras

    Festivalyje numatyta edukacinė programa jaunimui, kur lietuvių ir lenkų moksleiviai Šeteniuose skaitys Miłoszo tekstus ir vėliau juos aptars. Tokios iniciatyvos siekia, kad klasikinė literatūra būtų ne vien mokyklinė tema, bet gyvas patyrimas autentiškoje vietoje.

    Greta skaitymų vyks parodos atidarymas, kuriame Miłoszo poezija bus interpretuojama tapyboje, o taip pat suplanuotas dokumentinio teatro spektaklis apie žmogaus orumą istorinių katastrofų akivaizdoje. Programoje numatytos ir diskusijos apie atmintį bei šių dienų klausimus, kuriuos aktualina istorijos vertinimas.

    Birželio pabaigoje planuojamas Miłoszo 115-ųjų gimimo metinių minėjimas ir diskusija apie istorines temas, o festivalį užbaigs didesnės apimties muzikinis kūrinys, skirtas Šetenių kraštovaizdžiui ir atminčiai. Skelbiama, kad visi festivalio renginiai yra nemokami.

    Festivalį organizuoja Kėdainių krašto muziejus, o įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė. Prie programos rengimo prisideda ir partneriai, tarp jų Lenkijos institutas Vilniuje bei Kėdainių kultūros centras.