CP v2

Tag: Lockheed Martin

  • Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Rugsėjo viduryje trys nauji naikintuvai F-35A turėjo perskristi iš Teksaso į Suomiją, tačiau vienas jų iki tikslo nenuskrido ir liko Azorų salose. Suomijos karinės oro pajėgos nurodė, kad skrydį sustabdė nedidelis avionikos gedimas, kurį užfiksavo borto diagnostikos sistema.

    Sprendimas neleisti tęsti skrydžio buvo priimtas automatiškai, nes F-35 sukonstruotas taip, kad įtartinus parametrus vertintų itin konservatyviai. Tai didina saugą, bet kartu parodo, kaip greitai moderni technika tampa priklausoma nuo sertifikuotų dalių ir leidimų remonto darbams.

    Problema šiuo atveju buvo labai praktiška: Azorų bazėje tuo metu nebuvo reikiamos sertifikuotos detalės. Be jos orlaivis negali būti grąžintas į rikiuotę, o vieno F-35 atskiras perskrydis per Atlantą yra sudėtingas, nes tokiai kelionei paprastai reikalingas oro papildymas degalais ir griežta logistika.

    Kas yra logistinis siaurasis kaklas?

    F-35 eksploatacija remiasi centralizuota techninės priežiūros ir tiekimo logika, kai gedimai registruojami skaitmeninėse sistemose, o remonto procesai turi atitikti gamintojo nustatytas procedūras. Tai reiškia, kad net ir nedidelis elektronikos komponentas gali sustabdyti brangų orlaivį, jei dalis laiku nepasiekia konkrečios bazės.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis dažnai yra ne pats naikintuvas, o atsarginių dalių prieinamumas, sertifikavimas ir remonto pajėgumai vietoje. Kuo mažesnė turimų orlaivių flotilė, tuo skausmingiau jaučiamas kiekvienas neplanuotas sustojimas ar ilgesnis laukimas.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 naikintuvus F-35A už maždaug 4,3 milijardo eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų. Skelbiama, kad dalis orlaivių jau pasiekė Lenkiją, o kiti naudojami mokymams JAV bazėse, kur rengiami pilotai ir techninis personalas.

    Suomija, Belgija ir Lenkija gauna to paties tipo orlaivius iš tos pačios gamyklos ir iš esmės remiasi panašia tiekimo grandine. Todėl vieno suomiško F-35 užstrigimas Azoruose tampa signalu visoms šalims, kad reali kovinė parengtis priklausys nuo to, kiek greitai veiks atsarginių dalių logistika ir kiek remonto darbų bus galima atlikti savarankiškai Europoje.

    Šis incidentas nėra avarija ar kritimas, tačiau jis aiškiai parodo, kaip šiuolaikinės ginkluotės sistemos gali būti ribojamos ne techninių galimybių, o aptarnavimo infrastruktūros. Rytiniame NATO flange svarbiausia tampa ne vien pristatytų orlaivių skaičius, bet ir tai, kiek jų konkrečią dieną iš tiesų yra pasirengę kilti.

  • Pirmieji Suomijos F-35 atskrido į Rovaniemi: didžiausias gynybos pirkinys ir aiškus terminas

    Suomijos karinių oro pajėgų bazėje Rovaniemi, šalies šiaurėje, nusileido pirmieji du penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Trečiasis lėktuvas, kaip skelbia Suomijos žiniasklaida, skrydžio metu sustojo Azorų salose Atlante dėl galimo techninio gedimo.

    F-35 atvykimas į Laplandiją yra simbolinis etapas įgyvendinant vieną svarbiausių Suomijos gynybos projektų per pastaruosius dešimtmečius. Šie orlaiviai turėtų palaipsniui pakeisti ilgus metus naudotus F/A-18 „Hornet“, kurie Suomijos tarnyboje yra nuo 1990-ųjų.

    Didžiausias Suomijos užsakymas

    Sprendimą pirkti 64 F-35 Suomija priėmė 2021 metais, o sutartis laikoma didžiausiu gynybos pirkimu šalies istorijoje. Jo vertė vertinama apie 10 mlrd. eurų, įskaitant ne tik pačius orlaivius, bet ir susijusią logistiką, mokymus, ginkluotės integraciją bei techninę infrastruktūrą.

    Suomijos pasirinkimas siejamas su siekiu užsitikrinti pažangias oro gynybos ir puolimo galimybes, ypač atsižvelgiant į saugumo situaciją regione. F-35 šeima laikoma viena moderniausių Vakarų naikintuvų programų, akcentuojant mažo matomumo technologijas, jutiklių sintezę ir integraciją su NATO standartais.

    Kada pasieks operacinę parengtį?

    Pagal anksčiau skelbtą grafiką Suomija planuoja pradinę operacinę parengtį pasiekti 2028 metais, o pilną parengtį – iki 2030 metų. Pereinamuoju laikotarpiu Suomijos karinės oro pajėgos turėtų eksploatuoti ir F-35, ir F/A-18, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas oro erdvės saugumas.

    Pirmųjų lėktuvų pristatymas Suomijoje artimiausiais mėnesiais turėtų būti tęsiamas, o oficiali vieša prezentacija su aukščiausių šalies vadovų dalyvavimu planuojama rudenį. Kol kas kariuomenės vadovybė detaliai nekomentuoja trečiojo lėktuvo uždelsimo, tačiau tokie sustojimai per ilgesnius perskridimus nėra neįprasti, ypač kai atliekami papildomi patikrinimai.

    „F-35 kovinės galimybės šiandien neturi lygių“, – sakė Suomijos karinių oro pajėgų vadas generolas Timo Herranen.

    F-35 programą renkasi vis daugiau Europos valstybių, todėl auga ir bendro parengimo, techninės priežiūros bei dalių tiekimo tinklų reikšmė. Suomijos sprendimas įsilieja į platesnę regiono tendenciją stiprinti oro pajėgas ir didinti suderinamumą su sąjungininkais.

  • „Lockheed Martin“ didina tempą: Vectis prototipų penki, o DI „sparnininkas“ žada lūžį kare

    „Lockheed Martin“ didina tempą: Vectis prototipų penki, o DI „sparnininkas“ žada lūžį kare

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ paskelbė spartinanti programą „Vectis“: vietoje vieno kuriamo prototipo dabar vystomi penki. Projektą įgyvendina kompanijos pažangiųjų projektų padalinys Skunk Works, o pats „Vectis“ priskiriamas Collaborative Combat Aircraft (CCA) krypčiai, kai bepilotės platformos veikia kartu su pilotuojamais naikintuvais.

    CCA koncepcija pastaraisiais metais laikoma viena svarbiausių oro pajėgų modernizavimo krypčių, nes ji siekia pigesnėmis ir greičiau pagaminamomis platformomis papildyti brangius, riboto skaičiaus pilotuojamus orlaivius. Tokie „lojalūs sparnininkai“ turėtų perimti rizikingesnes užduotis, mažinti pilotų apkrovą ir didinti misijų mastelį, kai vienas pilotas koordinuoja kelias platformas.

    Kam skirtas „Vectis“?

    Skelbiama, kad „Vectis“ būtų pritaikytas tiksliems smūgiams, elektroninei kovai, žvalgybai, taikinių nustatymui ir misijoms oras–oras. Pabrėžiama, jog orlaivis galėtų veikti savarankiškai arba kaip piloto valdomas „sparnininkas“, o tai reiškia, kad DI autonomija būtų derinama su žmogaus sprendimų kontrole.

    Gamintojo pateikiami matmenys rodo gana didelę platformą: apie 10,4 metro ilgis ir 11,6 metro sparnų mojis. Beuodegė aerodinaminė schema paprastai siejama su mažesne oro varža ir potencialiai geresniu nuotoliu, o viršutinėje fiuzeliažo dalyje įleistas oro įsiurbimas turėtų mažinti šiukšlių ar dulkių įsiurbimo riziką, kai veikiama nuo mažiau paruoštų takų.

    Valdymas per „planšetę“ ir misijų koordinavimas

    „Lockheed Martin“ nurodo, kad autonomija nereiškia visiško žmogaus „išėmimo“ iš grandinės: pilotas turėtų galėti valdyti „Vectis“ per sąsają, primenančią planšetę, o valdymas būtų galimas ir iš antžeminės stoties. Tokia logika atitinka platesnę Vakarų valstybių tendenciją autonomines sistemas diegti su aiškiais žmogaus sprendimo taškais, ypač kalbant apie ginkluotės panaudojimą.

    Veiksmų koordinavimui įvardijama MDCX platforma, kuri turėtų padėti valdyti kelis autonominius orlaivius bendroje misijoje. Praktikoje tai reiškia, kad ateities naikintuvo piloto darbas gali keistis iš tiesioginio manevravimo ir kovos į užduočių paskirstymą, kelių platformų valdymą bei informacijos filtravimą realiu laiku.

    Spartesnis kūrimas ir „surinkimo“ gamyba

    Kompanija taip pat demonstruoja greitesnio kūrimo ambicijas: teigiama, kad nuo pirmųjų eskizų iki bandymų vėjo tunelyje praėjo mažiau nei du mėnesiai. Be to, pristatytas pilno mastelio maketas, rodantis, kad programa pereina iš koncepcinio etapo į inžinerinį detalizavimą.

    Gamybos idėja siejama su moduliniu surinkimu, kai detalės suprojektuojamos taip, kad būtų greitai „suderinamos“ tarpusavyje, mažinant darbo valandų skaičių ir spartinant ciklą. Vis dėlto šiuo metu neskelbiama, kokia būtų „Vectis“ kaina eurais, koks variklis planuojamas ir kokią konkrečią ginkluotę platforma galėtų nešti.

    „Lockheed Martin“ nurodo tikslą pirmąjį prototipą pakelti į orą iki 2027 metų pabaigos. Jei terminai bus pasiekti, „Vectis“ gali tapti vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip DI paremta autonomija ir greitesnė gamyba keičia karinės aviacijos planavimą bei pajėgumų formavimą.

  • Londono „CloudNC“ pritraukė 17,2 mln. eurų: DI žada paspartinti CNC apdirbimą ir kainodarą

    Londono „CloudNC“ pritraukė 17,2 mln. eurų: DI žada paspartinti CNC apdirbimą ir kainodarą

    Investicija į gamybos skaitmeninimą

    Londone įsikūrusi bendrovė „CloudNC“, kuri kuria DI sprendimus preciziniam metalo apdirbimui, pritraukė 17,2 mln. eurų investiciją. Įmonė skelbia, kad lėšas skirs pagrindinio produkto plėtrai, komerciniam augimui ir naujiems produktams.

    Finansavimo etapui vadovavo „Nimble Ventures“, taip pat dalyvavo „Calculus Venture Capital“, „Entrepreneur First“ ir „LM Ventures“, siejama su „Lockheed Martin“. Pasak „CloudNC“, tai turėtų padėti pereiti nuo ankstyvo naudojimo prie platesnio komercinio masto.

    Kas yra „CAM Assist“?

    Įmonė teigia, kad jos pagrindinis produktas „CAM Assist“ naudoja DI tam, kad sutrumpintų CNC apdirbimo strategijų ir įrankių trajektorijų parengimo laiką. Tokie įrankiai priskiriami kompiuterizuotam gamybos paruošimui, kai nuo brėžinio ar 3D modelio pereinama prie staklėms suprantamų instrukcijų.

    „CloudNC“ akcentuoja, kad gamybos įmonės ir cechai vis dažniau susiduria su spaudimu greičiau parengti pasiūlymus, sparčiau programuoti ir išlaikyti terminus, neturint galimybės lengvai didinti darbuotojų ar įrangos skaičiaus. DI automatizacija čia matoma kaip būdas didinti našumą, neperskirstant visos komandos nuo gamybos prie administravimo.

    „Staklių cechai visur patiria spaudimą greičiau pateikti kainas ir programuoti, o pagaminti daugiau su tais pačiais žmonėmis ir tomis pačiomis staklėmis. Ši investicija leis mums sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia klientams: padaryti „CAM Assist“ dar veiksmingesnį kasdienėje gamyboje, plėstis į daugiau rinkų ir kurti naujus DI produktus, sprendžiančius esminius gamybos proceso stabdžius“, – sakė „CloudNC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Theo Saville.

    Plėtra JAV ir saugumo reikalavimai

    Bendrovė nurodo, kad jos technologiją naudoja daugiau nei 1 000 apdirbimo cechų visame pasaulyje, tarp jų šimtai JAV. Pasak įmonės, investicija bus skirta ir didinti klientų skaičių naujose rinkose, taip pat stiprinti pardavimų, klientų aptarnavimo bei partnerystės funkcijas.

    „CloudNC“ taip pat dirba su „Knox Systems“, siekdama „CAM Assist“ atitikties „FedRAMP“ reikalavimams. Šis JAV standartas svarbus organizacijoms, kurios kelia ypač aukštus saugumo ir atitikties reikalavimus, įskaitant valstybines agentūras ir gynybos sektoriaus rangovus.

    „„CloudNC“ CNC automatizavimas leis ženkliai padidinti gamybos grąžinimą į vietines rinkas ir pasaulinę kritiškai svarbių komponentų gamybą“, – sakė „Nimble Ventures“ įkūrėjas John Burbank.

    Naujas produktas kainodarai

    Be „CAM Assist“, bendrovė kuria ir naują produktą „Quote Agent“, kurį planuoja pristatyti vėliau 2026 metais. Pasak „CloudNC“, šis sprendimas turėtų padėti įvertinti užklausas, parengti komercinius pasiūlymus ir sumažinti rankinio darbo apimtį, kai skaičiuojama gamybos kaina bei terminai.

    Įmonė teigia, kad kainodara preciziniame apdirbime dažnai tampa nematomu „butelio kakliuku“: jei atsakoma per lėtai, užsakymas prarandamas, o jei įvertinimas netikslus, nuostoliai pasimato jau gamyboje. „CloudNC“ pozicionuoja „Quote Agent“ kaip priemonę didinti greitį ir nuoseklumą, paliekant galutinį sprendimą ekspertams.

  • Kiek dar F-35 pasieks Lenkiją šiemet: „Lockheed Martin“ įvardijo tiekimų planą ir terminus

    Dar keli F-35 iki metų pabaigos

    „Lockheed Martin“ atstovai gynybos parodoje Kielcuose pranešė, kad iki metų pabaigos Lenkiją turėtų pasiekti dar 4–5 penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Jie papildytų jau pristatytą aštuonių orlaivių partiją.

    Pagal iki šiol viešintą grafiką, Lenkija iš viso yra užsakiusi 32 F-35, o visų orlaivių pristatymus planuojama užbaigti 2029 metais. Šis terminas išlieka vienu svarbiausių orientyrų, vertinant pajėgumų augimą regione.

    Gamyba persikelia į Italiją

    Gamintojas nurodė, kad artimiausios Lenkijai skirtos mašinos bus tiekiamos ne iš JAV, o iš europinės surinkimo linijos Cameri mieste Italijoje. Tai reikšminga detalė, nes Cameri gamykla yra vienas pagrindinių F-35 programos centrų Europoje.

    Tokia tiekimo schema leidžia greičiau aptarnauti Europos užsakovus ir sumažinti logistines rizikas. Pastaraisiais metais F-35 programa daug dėmesio skiria tiekimo grandinių stabilumui, atsarginių dalių prieinamumui ir techninės priežiūros pajėgumų plėtrai.

    Planą iki metų pabaigos pristatyti dar 4–5 F-35 patvirtino „Lockheed Martin“ atstovas Nate’as McAllisteris.

    Pilotų rengimas ir pradinė parengtis

    „Lockheed Martin“ teigia, kad šiuo etapu didžiausias dėmesys skiriamas pradinės operacinės parengties pasiekimui. Tai apima bazės infrastruktūrą, technikų ir pilotų rengimą bei logistiką, kuri yra kritinė eksploatuojant penktosios kartos platformą.

    Gamintojo duomenimis, JAV jau parengta 16 Lenkijos pilotų, dar 6 mokymai vyksta. Pagal 2020 metais pasirašytą sutartį planuota JAV parengti 24 pilotus.

    Taip pat pabrėžta, kad Lasko bazėje jau sukurta infrastruktūra pilotų rengimui, įskaitant pilnos misijos simuliatorius. Toks mokymo modelis leidžia greičiau didinti įgulų skaičių ir mažinti priklausomybę nuo mokymų užsienyje.

    Kontraktas ir galimas tęsinys

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 F-35 už maždaug 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal pastarųjų metų valiutų kursų vidurkius. Pirmosios pagamintos mašinos buvo naudojamos mokymams JAV, vėliau pristatymai palaipsniui persikėlė į Lenkiją.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos gynybos ministerija į ilgalaikius modernizacijos planus iki 2039 metų įtraukė ir galimybę įsigyti papildomų F-35. Gamintojas teigia esantis pasirengęs aptarti pramoninio bendradarbiavimo apimtį, jei būtų priimti nauji sprendimai dėl pirkimų.

    „Lockheed Martin“ atstovai priminė, kad nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo pristatymo įprastai prireikia 3–4 metų. Tai svarbus faktorius planuojant tolimesnį pajėgumų stiprinimą ir biudžetą.

  • Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedijos Vyriausybė leido ginkluotosioms pajėgoms įsigyti JAV gaminamą tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą HIMARS iš „Lockheed Martin“. Sandorio vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų sistemų pristatymo tikimasi 2027 metais.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, įsigijimas numato 10 HIMARS paleidimo įrenginių ir šaudmenų paketą, kuris užpildo iki šiol trūkusį pajėgumą. Sistema skirta tiksliems smūgiams didesniu atstumu nei įprasta vamzdinė artilerija, todėl turi išplėsti Švedijos kariuomenės veikimo zoną.

    HIMARS laikoma mobilia, greitai dislokuojama platforma, suderinama su NATO standartais ir plačiai naudojama sąjungininkų. Švedija pabrėžia, kad naujoji raketinė artilerija papildys turimas „Archer“ haubicas ir granatsvaidžių pajėgumus, o ne juos pakeis.

    Bendra kryptis su Suomija

    Lygiagrečiai pirkimui Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pasirašė bendrą deklaraciją dėl raketinės artilerijos bendradarbiavimo. Dokumente numatoma koordinuoti mokymus, rengimą, pajėgumų vystymą, priežiūrą ir tiekimo saugumą.

    Suomija jau eksploatuoja MLRS tipo salvinės ugnies sistemas, kurios naudoja tuos pačius šaudmenis ir komponentus kaip HIMARS. Dėl to abi šalys gali efektyviau planuoti atsargas, techninį aptarnavimą ir logistinius sprendimus, mažindamos dubliavimą ir didindamos pasirengimą krizių atvejais.

    „Raketinės artilerijos įvedimas aiškiai rodo, kad Švedija prisiima atsakomybę už saugumą Europoje“, – sakė Pål Jonson.

    Pramoninis elementas ir Europos tendencijos

    Sandoris turi ir pramoninę dimensiją: „Lockheed Martin“ bei Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ numato bendradarbiavimą integruojant „Saab“ kuriamą Ground-Launched Small Diameter Bomb sprendimą su HIMARS. Taip pat aptariamos galimybės didinti šaudmenų gamybą ne tik HIMARS, bet ir kitoms platformoms, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemą.

    Švedijos sprendimas įsigyti amerikietišką sistemą atspindi platesnę Europos kryptį didinti gynybos išlaidas ir greitai užpildyti trūkstamus pajėgumus po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo pat metu daugelis valstybių susiduria su iššūkiu: kaip spartų perėjimą prie modernesnės ginkluotės suderinti su vietinės gynybos pramonės stiprinimu, ypač šaudmenų gamybos grandinėje.

    Šis pirkimas įtrauktas į Švedijos 2025–2030 metų bendrosios gynybos finansavimo planą, šalies integracijai į NATO įgaunant praktinį turinį. Stokholmas signalizuoja, kad siekia ne tik didesnės nacionalinės atgrasymo galios, bet ir glaudesnio operacinio suderinamumo su artimiausiais partneriais regione.

  • Švedija pasirinko „Lockheed Martin“: HIMARS suteiks 300 km nuotolį, planuojama amunicijos gamyba šalyje

    Švedijos pasirinkimas ir planuojami pajėgumai

    Švedija pasirinko JAV gynybos pramonės bendrovę „Lockheed Martin“ kaip tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemų tiekėją. Apie sprendimą pranešė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas, o kariuomenė ketina įsigyti 10 mobiliosios sistemos HIMARS paleidimo įrenginių ant sunkvežimių.

    Iki šiol Švedijos sausumos pajėgų artilerijos galimybės daugiausia rėmėsi nacionaline sistema Archer, kurios deklaruojamas nuotolis siekia apie 50–60 kilometrų. HIMARS įsigijimas reikšmingai praplečia smogiamąjį nuotolį, kuris, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, gali siekti maždaug 80–300 kilometrų.

    „Prisiimame atsakomybę už saugumą Europoje: priešui bus sunkiau pulti mūsų šalį ir sąjungininkus“, – sakė Palas Jonsonas.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, investicijos vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų pristatymų tikimasi pradėti kitais metais. Tokia laiko juosta atitinka bendrą Europos tendenciją spartinti ginkluotės pirkimus, reaguojant į išaugusias saugumo rizikas regione.

    Kodėl HIMARS svarbus Baltijos jūros regione

    HIMARS pasirinkimas Švedijai svarbus ir geografiniu požiūriu. Atstumas tarp Švedijai priklausančios Gotlando salos ir Rusijos Kaliningrado srities yra apie 300 kilometrų, todėl naujos sistemos suteikia galimybę pasiekti taikinius visame šiame ruože, jei naudojama atitinkama amunicija.

    Toks pajėgumas didina atgrasymą Baltijos jūros regione, nes suteikia papildomą priemonę greitam ir tiksliam smūgiui didesniu atstumu. Kartu tai gerina sąveikumą su NATO šalimis, kurios jau naudoja HIMARS, ir leidžia lengviau integruoti Švedijos pajėgas į bendras operacijas.

    Amunicijos trūkumas ir planai dėl gamybos Švedijoje

    Vienas didžiausių iššūkių – amunicijos prieinamumas, nes pasaulyje fiksuojamas tam tikrų HIMARS naudojamų raketų trūkumas ir didelės paklausos spaudimas tiekimo grandinėms. Švedija siekia mažinti šią riziką, plėsdama pramoninį bendradarbiavimą ir stiprindama vietinę gamybą.

    Švedijos gynybos pramonės grupė Saab ketina bendradarbiauti su „Lockheed Martin“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimybių pritaikyti Saab amuniciją, prisidėti prie raketų gamybos HIMARS sistemai ir kitoms platformoms, įskaitant Patriot. Tarp tikslų – galimos gamyklos Švedijoje įkūrimas, kuris ilgainiui didintų tiekimo saugumą.

    Platesnis bendradarbiavimas su Suomija ir JAV pratybos

    Švedija taip pat stiprina regioninį bendradarbiavimą: ministras Palas Jonsonas ir Suomijos gynybos ministras Antti Hakkkanenas Upsaloje pasirašė susitarimą dėl HIMARS sistemų aptarnavimo ir mokymų. Suomija tokias sistemas jau naudoja, tačiau sunkesnės konfigūracijos – ant vikšrinių važiuoklių.

    Švedija dar iki sprendimo buvo įtraukiama į praktinius bandymus: 2025 metų gegužę JAV kariai Gotlande išbandė HIMARS panaudojimą poligone netoli Visbio. 2024 metais panašios pratybos vyko Stokholmo salyne, kur raketos paleidimą atliko JAV kariai, o švedai užtikrino logistiką ir transportą.

  • Lenkai pagamino, o Filipinai susižėrė rekordą: „Black Hawk“ skaičius stebina pasaulį

    Lenkai pagamino, o Filipinai susižėrė rekordą: „Black Hawk“ skaičius stebina pasaulį

    Filipinų oro pajėgos pranešė perėmusios paskutinę S-70i „Black Hawk“ sraigtasparnių partiją, pagamintą Lenkijoje, Mielce veikiančioje gamykloje. Perduotos paskutinės septynios mašinos užbaigė 32 vienetų kontraktą, o Filipinai tapo didžiausiu šios versijos naudotoju pasaulyje.

    Bendradarbiavimas prasidėjo 2019 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji sutartis dėl 16 sraigtasparnių. 2020–2021 metais pristatytos mašinos greitai tapo itin reikalingos ne tik karinėms užduotims, bet ir gelbėjimo operacijoms po stichinių nelaimių, įskaitant taifūnų sukeltus padarinius.

    Filipinų oro pajėgų flotilę pakoregavo ir netektis: vienas sraigtasparnis sudužo 2021 metais naktinių mokymų metu. Dėl to po pirmųjų pristatymų tarnyboje liko 15 vienetų, tačiau vėlesnės tiekimo partijos leido skaičių reikšmingai padidinti.

    Antrasis kontraktas, kurio vertė siekė apie 575 milijonus eurų, buvo didžiausias vienkartinis užsakymas Mielco gamyklai nuo S-70i gamybos pradžios 2009 metais. Iš viso Mielce pagamintų ir Filipinams pristatytų S-70i skaičius pasiekė 48, o po avarijos eksploatuojama flotilė sudaro 47 sraigtasparnius.

    Kam Filipinams tokia gausi flotilė?

    Kariuomenės atstovai akcentuoja, kad archipelagui, sudarytam iš tūkstančių salų, sraigtasparnių skaičius turi tiesioginę praktinę reikšmę. Didesnė flotilė leidžia išskaidyti pajėgumus po skirtingus regionus ir vienu metu vykdyti kelias operacijas, kai stichinės nelaimės smogia skirtingose šalies vietose.

    Nauji S-70i taip pat papildo senesnius UH-1H „Huey“, kurie daug metų buvo vienas pagrindinių Filipinų sraigtasparnių parkų ramsčių. Toks derinys leidžia palaipsniui atnaujinti aviacijos techniką, išlaikant pajėgumus kasdienėms užduotims ir ekstremalioms situacijoms.

    Eksportas ir gamybos rekordai

    Gamyklos vadovybė užsakymo užbaigimą įvardijo kaip svarbų partnerystės etapą ir pasitikėjimo ženklą. Pabrėžiama, kad Lenkijoje suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti sraigtasparniai Filipinuose bus naudojami gynybos užduotims, humanitarinėms misijoms ir reagavimui į katastrofas.

    Mielce pagaminti S-70i tapo Filipinų daugiafunkcės sraigtasparnių flotilės pagrindu, o gamyklai tai reiškia ir reikšmingą eksporto rezultatą. Gamybos apimtys bei tokio masto užsakymas stiprina Mielco, kaip vieno svarbiausių S-70i gamybos centrų, poziciją tarptautinėje rinkoje.

  • Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Laske netrukus turėtų atskristi dar penki Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Tai reikštų, kad šalyje jau bus sukomplektuota maždaug pusė vienos eskadrilės šių penktos kartos orlaivių.

    Pirmieji trys Lenkijai skirti F-35 į Laską atskrido gegužės 28 dieną, o birželio 12 dieną oficialiai priimti į ginkluotę. Tolimesnės siuntos didina ne tik oro pajėgų galimybes, bet ir bendrą regiono atgrasymo potencialą, kurį Varšuva kuria kartu su sąjungininkais.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas apie naujų orlaivių integraciją, akcentavo sąjunginį saugumo matmenį.

    „Tai stiprina ne tik Karinių oro pajėgų gebėjimus, bet ir visą saugumo sistemą, kurią kuriame su savo sąjungininkais“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Skelbiama, kad šiemet Lenkijoje turėtų būti iš viso 14 F-35, ir visi jie planuojami dislokuoti Laske. Šie naikintuvai atskrenda iš Ebbing oro nacionalinės gvardijos bazės Arkanzase, kur šiuo metu rengiami lenkų pilotai ir technikai.

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 su mokymo paketu ir papildomų variklių atsarga. Sutartis pasirašyta 2020 metų sausio 31 dieną, o tuomet viešai įvardyta kaina siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių be mokesčių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal šių dienų kursą.

    Lenkijos kariuomenėje F-35 turi nacionalinį pavadinimą „Husarz“. Šis projektas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos oro pajėgų modernizavimo žingsnių, nes F-35 yra skirtas veikti aplinkoje, kurioje vyrauja modernios oro gynybos sistemos, o taip pat rinkti ir dalintis informacija su kitais sąjungininkų vienetais.

    Be 32-osios bazės Laske, F-35 ateityje turėtų papildyti ir 21-ąją taktinės aviacijos bazę Švidvine. Numatyta, kad kiekvienoje iš šių bazių bus po vieną eskadrilę, o tai leistų paskirstyti pajėgumus ir užtikrinti veikimą skirtinguose operaciniuose scenarijuose.

    Visų 32 naikintuvų pristatymus Lenkija planuoja užbaigti iki 2029 metų pabaigos. Varšuva taip pat siekia, kad F-35 operacinę parengtį pasiektų jau kitais metais, tačiau tai priklausys nuo mokymų tempo, infrastruktūros parengimo ir sklandžios integracijos į bendras NATO procedūras.

  • Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Vokietijos gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ kartu su JAV gamintoju „Lockheed Martin“ planuoja Europoje pradėti taktinės balistinės raketos ATACMS gamybą. Skelbiama, kad pirmieji europinės linijos gaminiai galėtų būti pristatyti nuo 2028 metų, o tarp galimų gavėjų minimos Lenkija, Ukraina ir kiti sąjungininkai.

    Šis sprendimas svarbus dėl karo Ukrainoje išaugusios amunicijos paklausos ir dėl to, kad europinės gamybos pajėgumai tampa vienu iš NATO atgrasymo elementų. Kuo daugiau gamybos grandinės persikelia arčiau potencialių naudotojų, tuo greičiau galima papildyti atsargas ir mažiau priklausyti nuo užjūrio logistikos.

    Memorandumas tarp „Rheinmetall“ ir „Lockheed Martin“ buvo pasirašytas NATO viršūnių susitikimo metu vykusioje gynybos pramonės diskusijų platformoje. Numatoma sukurti bendrą įmonę, kuri Europoje rūpintųsi ATACMS gamyba, integravimu ir tiekimu NATO bei partnerių ginkluotosioms pajėgoms.

    Kur bus gaminama ir koks terminas?

    Planuojama, kad gamybos infrastruktūra būtų įrengta „Rheinmetall“ padalinyje Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje. Tai reikštų vieną ambicingiausių bandymų perkelti reikšmingą amerikietiškų raketų gamybos dalį už JAV ribų naujausioje istorijoje.

    Įmonių vadovų viešai aptartame grafike minima 2027 metų pabaiga kaip gamybos paleidimo etapas, o realios pajamos ir pristatymai labiau tikėtini nuo 2028 metų. Taip pat skelbiama, kad raketinių variklių gamyklos komponentų tiekimas galėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Sprendimas siejamas ir su tuo, kad JAV pramonė ruošiasi pereiti prie naujos kartos ginkluotės, kuri turėtų palaipsniui pakeisti ATACMS. Dėl šios priežasties dalis esamų pajėgumų gali būti reorganizuojama, o Europos linija taptų būdu stabilizuoti tiekimą sąjungininkams.

    Ką gali ATACMS ir kam jos naudojamos?

    ATACMS yra taktinė balistinė raketa, dažniausiai siejama su iki maždaug 300 kilometrų nuotoliu ir dideliu skrydžio greičiu. Ji suderinama su tokiomis sistemomis kaip HIMARS ir M270 MLRS, todėl gali būti integruojama į jau Europoje naudojamas platformas.

    Tokio tipo raketos paprastai skirtos aukštos vertės taikiniams, pavyzdžiui, logistikos mazgams, vadavietėms ar oro gynybos elementams, atakuoti. Karo Ukrainoje kontekste tolimojo nuotolio smūgių galimybės laikomos vienu iš veiksnių, galinčių keisti situaciją fronto užnugaryje.

    Europos gamyba būtų aktuali ir dėl bendro amunicijos trūkumo, kuris pastaraisiais metais tapo struktūrine problema daugelyje valstybių. NATO ir ES vis dažniau pabrėžia, kad vien užsakyti ginkluotę neužtenka, būtina turėti stabilias, ilgalaikes gamybos linijas ir žaliavų tiekimo grandines žemyne.