Tag: Lockheed Martin

  • Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Vokietija perkels ATACMS gamybą į Europą: raketos nuo 2028 metų gali pasiekti Lenkiją ir Ukrainą

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Vokietijos gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ kartu su JAV gamintoju „Lockheed Martin“ planuoja Europoje pradėti taktinės balistinės raketos ATACMS gamybą. Skelbiama, kad pirmieji europinės linijos gaminiai galėtų būti pristatyti nuo 2028 metų, o tarp galimų gavėjų minimos Lenkija, Ukraina ir kiti sąjungininkai.

    Šis sprendimas svarbus dėl karo Ukrainoje išaugusios amunicijos paklausos ir dėl to, kad europinės gamybos pajėgumai tampa vienu iš NATO atgrasymo elementų. Kuo daugiau gamybos grandinės persikelia arčiau potencialių naudotojų, tuo greičiau galima papildyti atsargas ir mažiau priklausyti nuo užjūrio logistikos.

    Memorandumas tarp „Rheinmetall“ ir „Lockheed Martin“ buvo pasirašytas NATO viršūnių susitikimo metu vykusioje gynybos pramonės diskusijų platformoje. Numatoma sukurti bendrą įmonę, kuri Europoje rūpintųsi ATACMS gamyba, integravimu ir tiekimu NATO bei partnerių ginkluotosioms pajėgoms.

    Kur bus gaminama ir koks terminas?

    Planuojama, kad gamybos infrastruktūra būtų įrengta „Rheinmetall“ padalinyje Unterliuse, Žemutinėje Saksonijoje. Tai reikštų vieną ambicingiausių bandymų perkelti reikšmingą amerikietiškų raketų gamybos dalį už JAV ribų naujausioje istorijoje.

    Įmonių vadovų viešai aptartame grafike minima 2027 metų pabaiga kaip gamybos paleidimo etapas, o realios pajamos ir pristatymai labiau tikėtini nuo 2028 metų. Taip pat skelbiama, kad raketinių variklių gamyklos komponentų tiekimas galėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Sprendimas siejamas ir su tuo, kad JAV pramonė ruošiasi pereiti prie naujos kartos ginkluotės, kuri turėtų palaipsniui pakeisti ATACMS. Dėl šios priežasties dalis esamų pajėgumų gali būti reorganizuojama, o Europos linija taptų būdu stabilizuoti tiekimą sąjungininkams.

    Ką gali ATACMS ir kam jos naudojamos?

    ATACMS yra taktinė balistinė raketa, dažniausiai siejama su iki maždaug 300 kilometrų nuotoliu ir dideliu skrydžio greičiu. Ji suderinama su tokiomis sistemomis kaip HIMARS ir M270 MLRS, todėl gali būti integruojama į jau Europoje naudojamas platformas.

    Tokio tipo raketos paprastai skirtos aukštos vertės taikiniams, pavyzdžiui, logistikos mazgams, vadavietėms ar oro gynybos elementams, atakuoti. Karo Ukrainoje kontekste tolimojo nuotolio smūgių galimybės laikomos vienu iš veiksnių, galinčių keisti situaciją fronto užnugaryje.

    Europos gamyba būtų aktuali ir dėl bendro amunicijos trūkumo, kuris pastaraisiais metais tapo struktūrine problema daugelyje valstybių. NATO ir ES vis dažniau pabrėžia, kad vien užsakyti ginkluotę neužtenka, būtina turėti stabilias, ilgalaikes gamybos linijas ir žaliavų tiekimo grandines žemyne.

  • F-35B sudužo San Diege: pilotas katapultavosi, o JAV kariuomenė pradėjo tyrimą

    F-35B sudužo San Diege: pilotas katapultavosi, o JAV kariuomenė pradėjo tyrimą

    JAV jūrų pėstininkų naikintuvas F-35B sudužo Marine Corps Air Station Miramar bazėje San Diege. Incidentas įvyko vakare, o pilotas spėjo katapultuotis ir buvo greitai rastas bei nuvežtas į gydymo įstaigą. Kariuomenė daugiau detalių apie jo būklę kol kas nepateikė.

    Jūrų pėstininkų korpusas pranešė, kad tai buvo vadinamosios A klasės avarija, kuri JAV kariuomenėje laikoma rimčiausia įvykių kategorija. Ji paprastai reiškia didelius technikos nuostolius arba itin didelę finansinę žalą, o kai kuriais atvejais ir žmonių aukas. Šiuo atveju nelaimė sukėlė ir gaisrą netoliese esančiame lauke, todėl į vietą buvo pasiųstos gelbėjimo ir ugniagesių pajėgos.

    Patvirtinta, kad lėktuvas priklausė 3-iajam jūrų pėstininkų aviacijos sparnui (Marine Aircraft Group 11). Kol kas neatskleidžiama, ar orlaivis kilo, leidosi, ar vykdė treniruočių skrydį. Įvykio priežastys tiriamos, o papildoma informacija turėtų paaiškėti atlikus techninę analizę ir įvertinus skrydžio duomenis.

    F-35 Lightning II yra penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, gaminamas „Lockheed Martin“. F-35B versija išsiskiria trumpo pakilimo ir vertikalaus nusileidimo galimybe, todėl ypač tinka jūrų pėstininkams ir operacijoms nuo mažesnių laivų ar ribotos infrastruktūros aikštelių. Dėl sudėtingos konstrukcijos ir didelių eksploatacinių reikalavimų šių orlaivių incidentai visuomet sulaukia padidinto dėmesio.

    Pastaraisiais metais fiksuota ir daugiau F-35 avarijų: būta atvejų tiek sausumoje, tiek ant lėktuvnešių denių. Tyrimuose dažniausiai vertinamas techninės priežiūros, pilotavimo, oro sąlygų ir sistemų patikimumo veiksnių derinys, o išvados gali lemti laikinus procedūrų pakeitimus ar papildomas patikras. JAV kariuomenė pabrėžia, kad katapultavimo sistemos efektyvumas tokiais atvejais yra kritiškai svarbus pilotų saugumui.

  • JAV kuria raketą, kuri „kvėpuos“ oru: žada daugiau nei 1 000 km nuotolį be naujų paleidėjų

    JAV kuria raketą, kuri „kvėpuos“ oru: žada daugiau nei 1 000 km nuotolį be naujų paleidėjų

    Jungtinėse Valstijose žengtas svarbus žingsnis kuriant naujos kartos raketą, kurios variklis skrydžio metu naudoja atmosferos deguonį. Bendrovė „Kratos Defense“ pranešė perdavusi „Lockheed Martin“ išbandytą turbomašinų mazgą ramjet tipo varikliui, numatytam raketai PrSM Increment 4.

    Ramjet varikliai patys „nevežasi“ viso oksidatoriaus kaip įprastos raketos, todėl teoriškai leidžia pasiekti didesnį nuotolį su panašiu gabaritu. Projekto tikslas – peržengti 1 000 kilometrų ribą, išlaikant suderinamumą su dabartiniais paleidėjais HIMARS ir M270 bei galimybę transportuoti C-130 tipo orlaiviais.

    Naujasis „Kratos Defense“ mazgas nėra klasikinis kompresorius, kaip turboreaktyviniuose varikliuose. Jis išnaudoja įtekantį oro srautą tam, kad maitintų pagalbines sistemas: siurblius, generatorius ir reguliavimo mechanizmus, kurie būtini stabiliai ramjet darbo eigai.

    Pasak projekto vystytojų, sprendimas kuriamas taip, kad būtų kompaktiškas, lengvas ir kuo paprastesnis gamyboje, o tai svarbu masinei gamybai ir logistikai. Didelis privalumas – galimybė išlaikyti esamus raketos matmenis, nepersitvarkant paleidimo infrastruktūros ir tiekimo grandinių.

    Technologiškai ramjet turi aiškią sąlygą: prieš jam pradedant efektyviai veikti, raketa turi būti pagreitinta iki didelio greičio. Todėl tokios sistemos paprastai naudoja startinį greitintuvą, o tada pereina į „kvėpuojančio“ variklio režimą, kuris ir suteikia pagrindinį nuotolio prieaugį.

    Skelbiama, kad bandymuose ant žemės jau pademonstruotas perėjimas nuo startinio variklio prie ramjet darbo. Toliau numatyta skrydžio bandymų fazė, kuri, pagal viešai įvardijamus planus, galėtų startuoti 2026 metų rudenį.

    Skirtingos kryptys: ramjet ir branduolinis variklis

    Platesniame kontekste tai atspindi dvi skirtingas tolimojo nuotolio ginkluotės vystymo filosofijas. JAV pasirinkimas remiasi atmosferos deguonies panaudojimu, kad būtų mažinama masė ir supaprastinama logistika, kartu išlaikant įprastą eksploatavimo ir saugos logiką.

    Tuo metu Rusija viešai sieja ateities ambicijas su branduoliniu varikliu varoma sparnuotąja raketa 9M730 „Burevestnik“, NATO klasifikuojama kaip Skyfall. Tokia schema teoriškai leistų labai ilgą skrydžio trukmę, tačiau kartu kelia radioaktyvios taršos ir avarijų riziką, dėl kurios panašios idėjos Vakaruose istoriškai buvo vertinamos kaip pernelyg pavojingos.

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad didėjantis nuotolis ir greitis tampa vienu svarbiausių veiksnių modernioje karyboje, ypač kai stiprėja priešraketinė gynyba ir plečiasi sensorių tinklai. Artimiausi metai parodys, ar JAV pasirinktas kelias leis pasiekti norimą balansą tarp kainos, nuotolio, gamybos tempo ir realios kovinės vertės.

  • Lenkijos F-35 jau gaminami serijomis: kiek lėktuvų paruošta ir kada pasieks bazes

    Pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35 pradėjo realias Lenkijos oro pajėgų modernizavimo pristatymų fazes. Tai dalis didelio masto sutarties, pagal kurią šalis iš viso užsakė 32 F-35, o projektas laikomas vienu svarbiausių pastarojo dešimtmečio gynybos pirkinių.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbė, kad dalis Lenkijai skirtų F-35 jau paliko gamyklą JAV Fort Verte. Tai reiškia, kad programos gamyba juda į priekį ne tik pagal užsakymų planą, bet ir pagal gamybos grandinės pajėgumus, nuo kurių priklauso pristatymų tempas.

    Kiek F-35 jau pagaminta?

    Viešai skelbta, kad Fort Verte iš gamyklos jau išriedėjo 13 Lenkijai priskirtų F-35. Papildomai vienas Lenkijos naikintuvas buvo pastebėtas Italijoje, Cameri apylinkėse, per bandomuosius skrydžius.

    Šis etapas svarbus tuo, kad Cameri veikia FACO galutinio surinkimo ir patikros linija, aptarnaujanti dalį Europos užsakymų. Tai leidžia Lenkijai dalį lėktuvų gauti iš europinės gamybos ir bandymų grandies, o logistika bei techninė priežiūra regione tampa paprastesnė.

    Pristatymų grafikas iki 2029 metų

    Pagal viešai nurodomą planą, iki 2026 metų pabaigos Lenkija turėtų turėti 14 F-35. 2027 metais numatytas dar 12 naikintuvų etapas, o visų 32 orlaivių perdavimas planuojamas užbaigti 2029 metais.

    Tokie laipsniški pristatymai yra įprasti F-35 programoje, nes vienu metu vyksta pilotų rengimas, technikų mokymai, infrastruktūros atnaujinimas ir ginkluotės integracija. Kuo daugiau lėktuvų pasiekia dalinius, tuo daugiau resursų reikia sklandžiam jų įvedimui į kasdienę tarnybą.

    Kur bazuosis naikintuvai?

    Skelbiama, kad pirmieji F-35 bus priskiriami 32-ajai taktinės aviacijos bazei Laskyje, kurioje planuojama dislokuoti pusę viso parko, tai yra 16 naikintuvų. Likę 16 turėtų atitekti 21-ajai taktinės aviacijos bazei Svidvine.

    Toks paskirstymas leidžia formuoti dvi pilnavertes eskadriles skirtinguose šalies regionuose ir didina atsparumą, jei viena infrastruktūros vieta patirtų apribojimų. Kartu tai reiškia ir didelį darbų paketą bazėms: angarai, ryšių ir duomenų perdavimo sprendimai, saugumo reikalavimai bei aptarnavimo pajėgumai turi atitikti penktosios kartos platformos standartus.

    Lenkija sutartį dėl 32 F-35 pasirašė 2020 metais, o sandoris buvo įvardijamas kaip vienas didžiausių gynybos pirkimų šalies istorijoje. F-35 įsigijimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija į oro erdvės kontrolę, sąveiką su NATO ir pažangius jutiklių bei duomenų apdorojimo pajėgumus, kurie šiandien tampa kritiškai svarbūs moderniame kare.

  • JAV gynybos milžinai keičia planus Europoje: šalys nori vietinės gamybos ir technologijų perdavimo

    Europos gynybos rinkoje bręsta pokytis, galintis iš esmės perbraižyti transatlantinių tiekėjų ir pirkėjų santykius. Vis daugiau valstybių nebenori vien tik pirkti pagamintos JAV ginkluotės ir kelia sąlygą: gamyba, aptarnavimas bei tiekimo grandinė turi atsirasti Europoje.

    Tokį poslinkį pastaruoju metu viešai įvardija ir patys gamintojai, o tarptautinė žiniasklaida fiksuoja vis dažnesnius atvejus, kai sutartys siejamos su investicijomis vietoje. Pagrindinis motyvas vienas: Europa, didindama gynybos biudžetus, siekia ne tik greito pajėgumų papildymo, bet ir ilgalaikės pramoninės autonomijos.

    Europa kelia naujas sąlygas

    Iki šiol įprastas modelis buvo paprastas: pirkėjas užsako sistemą, o gamintojas ją pristato, palikdamas techninę priklausomybę nuo atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir licencijų. Dabar vis dažniau reikalaujama, kad dalis gamybos vyktų Europoje, o vietos įmonės būtų įtrauktos į tiekimą ir priežiūrą.

    Šis reikalavimas apima ne vien darbo vietas ar mokesčius. Vyriausybės siekia užsitikrinti, kad krizės atveju būtų įmanoma greitai remontuoti techniką, gauti amunicijos ir detalių, o prireikus modernizuoti sistemas nepriklausant vien tik nuo užjūrio sprendimų.

    „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Anduril“ prisitaiko

    Kaip skelbia „Reuters“, tarp ryškiausių prisitaikymo pavyzdžių minimi keli didieji JAV gamintojai. „Lockheed Martin“ kalba apie pigesnės raketos sprendimus sistemai Patriot, vystomus su partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip pat apie bendrus projektus su Vokietijos „Rheinmetall“.

    Tuo metu „RTX“ plečia „Stinger“ raketų gamybą, o dalį surinkimo planuoja perkelti į Nyderlandus. Dar vienas signalas iš naujos kartos gynybos įmonių: bepiločių ir autonominių sistemų gamintojas „Anduril“ yra paskelbęs ketinimus pradėti sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą Lenkijoje.

    Ne tik gamyba, bet ir teisės į technologijas

    Ekspertai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien gamyklos vieta. Europai vis svarbiau gauti prieigą prie technologijų, dokumentacijos ir teisių, kurios leistų pačiai atlikti aptarnavimą, remontą ir dalį modernizacijos, ypač kai kalbama apie ilgo ciklo sistemas, eksploatuojamas dešimtmečius.

    „Europai reikia ne vien pristatymo grafiko, bet ir garantijos, kad po kelerių metų nepritrūks dalių ar leidimų atlikti kritinius darbus“, – sakė gynybos pramonės analitikas, cituojamas „Reuters“.

    Šį požiūrį sustiprina ir praktiniai rizikos scenarijai: jei JAV pramonė būtų priversta prioritetą skirti savo poreikiams ar kitam regionui, Europos šalys nenori likti priklausomos nuo ribojamų tiekimų. Todėl didesnis vietos pramonės vaidmuo tampa ne politiniu šūkiu, o sutartiniu reikalavimu.

    Vis dėlto artimiausiu metu Europa visiškai neatsisakys JAV sistemų, ypač tokių kaip Patriot ar naikintuvai F-35, kuriuos pakeisti greitai sudėtinga. Tačiau kryptis aiški: nauji kontraktai vis dažniau bus siejami su investicijomis Europoje, technologijų perdavimu ir platesniu vietos tiekėjų įtraukimu.

  • Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys F-35A. Tiekimai tik įsibėgėja, o šiemet planuojama perduoti dar 11 orlaivių, todėl Lenkijos oro pajėgų struktūra artimiausiais mėnesiais keisis iš esmės.

    Naujame etape dėmesį patraukė dar vienas lėktuvas: į orą pakilo lenkiškas F-35 su borto numeriu 3517. Pirmojo skrydžio akimirkas užfiksavo aviacijos entuziastas Diego Mor, o pats skrydis vyko virš Cameri aerodromo Italijoje, kur veikia galutinio surinkimo ir patikros linija.

    Šis faktas svarbus tuo, kad dalis lenkiškų F-35 gaminami ne tik „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, bet ir Italijoje. Cameri gamybos ir priežiūros centras valdomas „Leonardo“ kartu su „Lockheed Martin“, o pagal sutartį reikšminga dalis užsakymo turėtų būti įgyvendinta būtent čia.

    Lenkija 32 F-35A įsigijimą įformino 2020 metų sausio 31 dieną, o sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų. Visi orlaiviai turi būti pristatyti iki 2029 metų pabaigos, o Lenkijos kariuomenėje šiems naikintuvams suteiktas pavadinimas „Husarz“.

    Šiuo metu pirmieji trys F-35 dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Laskoje ir įtraukiami į 11-ąją taktinės aviacijos eskadrilę. Nurodoma, kad ateityje F-35 taip pat bus dislokuojami 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, taip formuojant dviejų pagrindinių dislokacijos taškų schemą.

    Kas keičiasi su F-35 „Husarz“

    F-35 „Lightning II“ laikomas daugiafunkciu penktosios kartos naikintuvu, sukurtu mažo pastebimumo principu, kad būtų sunkiau aptinkamas radarais ir galėtų veikti didelės priešlėktuvinės gynybos prisotinimo sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnes išgyvenamumo galimybes tiek žvalgybos, tiek smūgių, tiek oro gynybos užduotyse.

    Ne mažiau svarbi ir jutiklių bei duomenų sujungimo logika: F-35 renka informaciją iš įvairių sensorių ir gali ją perduoti kitoms pajėgoms ore, jūroje ir sausumoje. Tokia sąveika didina situacinį suvokimą, o Lenkijos atveju tai ypač aktualu Baltijos regiono oro erdvės stebėjimui ir greitai reagavimo grandinei.

    Naujausia modernizacija ir programinė įranga

    Lenkija pasirinko F-35A versiją, pritaikytą kilti ir leistis įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Skelbiama, kad Lenkijos orlaiviai turėtų būti pristatomi su naujausia Block 4 modernizacijos kryptimi, kuri remiasi TR-3 (Technical Refresh 3) architektūra.

    TR-3 paketas siejamas su didesniais skaičiavimo pajėgumais, atnaujintais ekranų sprendimais ir didesne atmintimi, o tai sudaro prielaidas integruoti naujesnes ginkluotės ir misijų funkcijas. Kitaip tariant, tai ne tik techninė atnaujinimo detalė, bet ir bazė tolesniam F-35 gebėjimų plėtimui viso eksploatavimo laikotarpiu.

  • Lockheed Martin pelnas šovė į viršų: didesnės 2026 metų prognozės ir 200 mlrd. eurų užsakymų portfelis

    JAV gynybos pramonės grupė „Lockheed Martin“ paskelbė apie gerokai išaugusį antrojo ketvirčio pelną ir kartu pakėlė šių metų pajamų bei pelno prognozes. Bendrovė teigia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje jos užsakymų portfelis viršijo 200 mlrd. eurų ribą.

    Įmonė per antrąjį ketvirtį uždirbo apie 1,6 mlrd. eurų grynojo pelno, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė maždaug 0,3 mlrd. eurų. Pajamos didėjo iki maždaug 17,2 mlrd. eurų, tai yra apie 11 proc. daugiau nei pernai.

    Didžiausią dalį pajamų sugeneravo aviacijos segmentas, kuriame telpa naikintuvų ir karinių transporto orlaivių programos. Augimas fiksuotas ir kituose padaliniuose, kuriuose bendrovė tiekia raketų sistemas, priešraketinę gynybą bei kosmoso technologijas.

    „Lockheed Martin“ yra vienas svarbiausių JAV Pentagonui ir sąjungininkėms tiekėjų, todėl bendrovės rezultatai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip kinta gynybos biudžetų ir užsakymų dinamika. Pastaraisiais metais daugelyje NATO šalių didėjant gynybos finansavimui, rinkoje ryškėja ilgalaikis poreikis oro gynybai, raketoms, amunicijai ir modernizavimo programoms.

    Bendrovė nurodė, kad užsakymų portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje viršijo 200 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 168 mlrd. eurų metų pabaigoje. Toks šuolis paprastai reiškia, kad įmonė turi daugiau ilgalaikių sutarčių ir užsakymų, kurie užtikrina apyvartą ateityje, nors jų vykdymas gali būti išdėstytas per kelerius metus.

    Dėl palankios paklausos „Lockheed Martin“ pakėlė metines prognozes: tikimasi apie 69–71 mlrd. eurų pajamų. Bendrovė taip pat padidino pelno vienai akcijai prognozę, signalizuodama, kad maržos ir pinigų srautai išlieka pakankamai tvirti net augant gamybos kaštams ir tiekimo grandinių spaudimui.

    Gynybos sektoriaus įmonėms didžiausios rizikos paprastai siejamos su valstybinių užsakymų ciklais, politikos sprendimais ir gamybos pajėgumais, ypač kai sparčiai didinami pristatymai. Vis dėlto rekordinių užsakymų portfelių laikotarpiais investuotojai dažniausiai daugiau dėmesio skiria tam, ar įmonės pajėgs laiku vykdyti sutartis ir išlaikyti kokybės bei kaštų kontrolę.

  • „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmėją PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Bendrovė pabrėžia, kad tai turėtų būti gerokai pigesnė alternatyva daliai užduočių, kurias dabar atlieka brangesnės PAC-3 MSE raketos.

    PAC-3 ACE kuriama kaip papildymas esamam „Patriot“ arsenalui ir orientuota į sparčiai augantį oro gynybos poreikį Europoje. Šį poreikį smarkiai padidino karas Ukrainoje, kai oro gynybos sistemos tapo kritiškai svarbios saugant miestus ir infrastruktūrą nuo raketų bei bepiločių atakų.

    Pasak „Lockheed Martin“, naujo perėmėjo vieneto kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE raketos kainos. Viešai įvardijama PAC-3 MSE kaina siejama su maždaug 3 700 000 eurų už vienetą lygiu, tad PAC-3 ACE siekiama priartinti prie maždaug 1 400 000–1 800 000 eurų už raketą.

    PAC-3 ACE turėtų būti pritaikyta kovai su įvairiomis oro grėsmėmis, įskaitant lėktuvus, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Idėja paprasta: pigesniu perėmėju naikinti mažiau sudėtingus taikinius, o brangesnes PAC-3 MSE raketas rezervuoti sudėtingesnėms grėsmėms.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Gamintojas teigia, kad PAC-3 ACE naudos tą pačią patikrintą ugnies valdymo architektūrą, kaip ir dabartiniai sprendimai, todėl turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis. Taip pat pabrėžiamas suderinamumas su JAV kariuomenės diegiamu integruotu mūšio valdymo tinklu IBCS, kuris skirtas sujungti skirtingus jutiklius ir ginkluotę į vieną bendrą sistemą.

    Toks suderinamumas reikštų praktišką naudą šalims, kurios jau eksploatuoja „Patriot“: mažiau papildomų mokymų, paprastesnė logistika ir greitesnis naujos amunicijos įvedimas. Gynybos planuotojams tai svarbu, nes oro gynybos raketų atsargų atnaujinimas neretai atsiremia ne tik į kainą, bet ir į gamybos tempą.

    Kada gali prasidėti gamyba

    „Lockheed Martin“ akcentuoja, kad sprendimas kuriamas remiantis jau esamomis technologijomis ir programine įranga, todėl kūrimo ciklas turėtų būti trumpesnis. Pagal bendrovės įvardijamą planą, pradinė serijinė gamyba galėtų startuoti maždaug per 36 mėnesius.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su pramonės partneriais JAV ir Europoje. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, didinti gamybos pajėgumus ir užsitikrinti, kad kritinės amunicijos tiekimas nebūtų stabdomas dėl ribotų komponentų ar gamyklų apkrovimo.

    „Amerikos ir sąjungininkų kariai turi gauti sprendimą, kuris būtų patikrintas mūšyje ir pagrįstas biudžeto prasme. PAC-3 ACE būtent tai ir siūlo, remdamasi išskirtiniais PAC-3 MSE pasiekimais“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Kodėl tai aktualu Europai

    „Patriot“ pastaraisiais metais tapo viena paklausiausių oro gynybos sistemų pasaulyje, o jos perėmėjų poreikis didėja dėl intensyvaus naudojimo ir būtinybės kaupti rezervus. Be to, augant dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei, vis daugiau dėmesio skiriama ekonominiam efektyvumui, kad brangūs perėmėjai nebūtų naudojami ten, kur pakanka pigesnio sprendimo.

    Jei PAC-3 ACE pasieks deklaruojamą kainos ir galimybių balansą, tai galėtų tapti svarbiu įrankiu Europos šalims planuojant ilgesnio laikotarpio oro gynybos atsargas. Galutinis efektas priklausys nuo bandymų rezultatų, gamybos masto ir to, kaip greitai naujos raketos galėtų papildyti jau veikiančias „Patriot“ baterijas.

  • Lenkijos PZL Mielec pradėjo „Sikorsky“ S-70 Firehawk gamybą: sraigtasparniai skirti Čekijai ir rescEU

    Lenkijoje veikianti PZL Mielec gamykla, priklausanti „Lockheed Martin“, pradėjo gaminti „Sikorsky“ S-70 Firehawk – tai pirmieji tokio tipo gaisrų gesinimui pritaikyti sraigtasparniai, pradedami gaminti Europoje. Pirmieji du orlaiviai skirti Čekijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Čekijos įmone Česká letecká servisní, priklausančia Helicopter Alliance, bei JAV bendrove „United Rotorcraft“. Pastaroji atsakinga už specialios gesinimo įrangos integravimą, įgulų rengimą ir ilgalaikį eksploatacinį palaikymą.

    Kas yra Firehawk?

    S-70 Firehawk yra specializuota „Black Hawk“ platformos versija, sukurta greitoms oro gaisrų gesinimo ir gelbėjimo misijoms. Šie sraigtasparniai pritaikomi darbui sudėtingomis sąlygomis ir gali būti naudojami ne tik gaisrams gesinti, bet ir paieškos bei gelbėjimo užduotims.

    Gamintojų teigimu, kiekviename Firehawk numatytas integruotas vandens bakas, kurio talpa siekia 3 785 litrus, taip pat įtraukiama vandens paėmimo sistema ir dviejų variklių konfigūracija. Nurodoma, kad orlaivis gali būti eksploatuojamas ir naktį, naudojant naktinio matymo įrangą.

    rescEU: kodėl tai svarbu?

    Čekijai skirti sraigtasparniai bus nuolat įtraukti į Europos Sąjungos civilinės saugos rezervą rescEU, kuris skirtas greitam reagavimui į didelio masto krizes. Tai reiškia, kad esant poreikiui orlaiviai galėtų būti operatyviai pasitelkti ir už Čekijos ribų, padedant kaimyninėms valstybėms.

    Toks sprendimas siejamas su pastaraisiais metais ryškėjančia tendencija Europoje dažnėjant ir stiprėjant augalijos gaisrų sezonams. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama bendrai parengties infrastruktūrai, kai pajėgumai planuojami ne vien nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu.

    Gamyba Lenkijoje ir tiekimo grandinė

    PZL Mielec jau kurį laiką Europoje surenka „Black Hawk“ šeimos sraigtasparnius, o Firehawk programa šią veiklą papildo specializuotu civilinės saugos segmentu. Bendrovė nurodo, kad gamyboje dalyvauja daugiau kaip 1 200 vietos tiekėjų, o platesnėje grandinėje palaikoma reikšminga dalis darbo vietų Europos Sąjungoje.

    „Gamybos startas yra pirmas konkretus žingsnis kuriant modernų, visos Europos oro pajėgumų tinklą augalijos gaisrams valdyti, paremtą europine tiekimo grandine“, – sakė „Lockheed Martin“ atstovas Dennisas Goege.

    Čekijos pusėje akcentuojama, kad šis pirkimas yra ne vien naujos technikos įsigijimas, bet ir praktinis indėlis į europinius pajėgumus, kai nacionaliniai resursai iš anksto planuojami kaip bendro rezervo dalis. „United Rotorcraft“ planuoja plėsti veiklą Čekijoje, kur, kaip teigiama, bus diegiama gesinimo įranga ir papildomi paieškos bei gelbėjimo sprendimai, kad sraigtasparniai galėtų pradėti darbą nuo pirmosios dienos.

  • F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    F-35 keis Lenkijos kariuomenę: „Lockheed Martin“ atstovas atskleidė, kas laukia iki 2030-ųjų

    Kas išskiria F-35

    „Lockheed Martin“ atstovas ir F-35 programos klientų sprendimus kuruojantis viceprezidentas Marshallas Shepardas teigia, kad didžiausia šio naikintuvo vertė yra sąveika su sąjungininkais. Pasak jo, F-35 suteikia atgrasymo efektą, nes viename tinkle gali veikti ne tik to paties tipo lėktuvai, bet ir kitos platformos, pavyzdžiui, F-16.

    Jo vertinimu, iki 2030 metų Europoje turėtų būti apie 700 F-35, priklausančių Jungtinių Valstijų ir įvairių Europos šalių oro pajėgoms. Tai reiškia, kad nauji naudotojai ne tik įgyja modernią techniką, bet ir tampa platesnės regioninės gynybos architektūros dalimi.

    Pašnekovas pabrėžia, kad F-35 dažnai vadinamas penktosios kartos naikintuvu ne vien dėl mažo matomumo technologijų. Esminė savybė, kuri kasdien keičia pilotų darbą, anot jo, yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų situacijos vaizdą.

    „Ankstesnės kartos lėktuvuose pilotai gauna daug skirtingų signalų ir patys turi susidėlioti bendrą vaizdą, o F-35 tai padaro už juos ir pateikia suprantamai“, – sakė M. Shepardas.

    ALIS ir ODIN: kas tai

    Interviu metu aptarta ir skaitmeninė F-35 priežiūros ekosistema, anksčiau žinoma kaip ALIS, o dabar vystoma kaip ODIN. Tai platforma, skirta techninei būklei stebėti, planuoti remontą, valdyti atsarginių dalių tiekimą ir užtikrinti operacinį pasirengimą.

    M. Shepardo teigimu, tokia sistema suteikia prieigą prie globalios tiekimo grandinės, kurioje standartizuotos dalys ir procesai leidžia greičiau spręsti techninius klausimus. Praktikoje tai reiškia, kad prie sistemos prijungti centrai gali koordinuoti užklausas ir dalių tiekimą tarptautiniu mastu.

    Pasak jo, sąveikumas svarbus ne tik ore, bet ir ant žemės, kai kalbama apie parengtį dešimtmečiams. Techninės priežiūros procedūrų suvienodinimas, bendri diagnostikos duomenys ir tarpusavio patirtis leidžia greičiau užtikrinti, kad lėktuvai išliktų tinkami vykdyti užduotis.

    Ką tai reiškia pramonei

    Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Lenkija, „Lockheed Martin“ atstovas priminė ilgametę partnerystę, siejamą su F-16 ir kitais projektais. Jo teigimu, įvedus F-35, atsiranda papildomų galimybių vietos tiekėjams ir techninės priežiūros paslaugų rinkai, ypač kai Europoje daugėja šio tipo orlaivių.

    M. Shepardas pažymėjo, kad pramoninis dalyvavimas gali apimti techninį aptarnavimą, remonto kompetencijų kūrimą ir darbą su skaitmeninėmis logistikos sistemomis. Vis dėlto konkreti apimtis priklauso nuo tarpvalstybinių sprendimų ir nuo to, kokių pajėgumų pati šalis sieks ilgalaikėje perspektyvoje.

    Paklaustas apie galimybę įkurti F-35 remonto ir aptarnavimo centrą, jis teigė, kad tokie sprendimai įmanomi, tačiau dažniausiai prasideda nuo tarpvyriausybinių procesų ir programos valdymo institucijų derinimų. Pašnekovo vertinimu, kiekvienas toks etapas paprastai atneša naujų šansų nacionalinei pramonei.