CP v2

Tag: Lockheed Martin

  • Kas apmokės Trumpo sraigtasparnių aikštelę? „Sikorsky“ žada milijonus Baltiesiems rūmams

    Kas apmokės Trumpo sraigtasparnių aikštelę? „Sikorsky“ žada milijonus Baltiesiems rūmams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad naujos sraigtasparnių nusileidimo aikštelės Baltųjų rūmų pietinėje vejoje statybą finansuos „Sikorsky“, priklausanti „Lockheed Martin“. Pasak jo, projektui numatoma skirti apie 4 600 000–5 500 000 eurų.

    „Lockheed Martin“ viešai patvirtino galinti patvirtinti prezidento įvardytą aukos dydžio intervalą, tačiau tikslios sumos neįvardijo. Bendrovė taip pat nurodė, kad ši konkreti auka skiriama Nacionalinių parkų tarnybai.

    „Mūsų bendradarbiavimas su federaline vyriausybe remiasi griežtais etikos, atitikties ir teisės aktų laikymosi standartais, laikantis visų taikomų taisyklių“, – sakė bendrovės atstovas.

    Ši tema tiesiogiai siejama su naujos kartos prezidentiniais sraigtasparniais VH-92A, skirtais pakeisti senesnius VH-3D ir VH-60N, kurie ilgus metus buvo naudojami kaip Marine One programos dalis. VH-92A yra specialiai pritaikyta komercinio S-92 platformos versija, papildyta saugaus ryšio ir kitais prezidento transportui būtinais sprendimais.

    Programos kontekste akcentuojama, kad VH-92A konstrukciniai sprendimai, įskaitant žemyn nukreiptus išmetimo srautus, gali labiau veikti dangą ir veją. Dėl to siekiama įrengti patvaresnę, naujai pritaikytą nusileidimo vietą, kuri geriau atlaikytų intensyvesnį naudojimą ir sumažintų aplinkos pažeidimus Baltųjų rūmų teritorijoje.

    Trumpas, kalbėdamas apie situaciją, teigė, kad gamintojas esą iš anksto neįspėjo, kokią įtaką sraigtasparnių galia turės Baltųjų rūmų pietinės vejos būklei. Prezidento teigimu, tai tapo viena priežasčių, kodėl apskritai keliama naujos aikštelės įrengimo būtinybė.

  • NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Ankara vykusiame Aljanso gynybos pramonės forume paskelbė, kad Europa taps vieta, kur bus gaminamos ir aptarnaujamos dalis svarbiausių JAV ginkluotės sistemų. Šis sprendimas siejamas su poreikiu greičiau papildyti Aljanso atsargas ir sustiprinti atgrasymą, ypač rytiniame flange.

    Pagal planuojamas pramonines partnerystes Europoje turėtų atsirasti daugiau pajėgumų gaminti arba prižiūrėti tankus „Abrams“, raketas „ATACMS“ ir „AMRAAM“, nešiojamas oro gynybos sistemas „Stinger“, sklandančiąsias bombas „Small Diameter Bomb“ bei raketas „Barracuda-500M“. Tai turėtų trumpinti tiekimo grandines ir mažinti riziką, kad kritiniai komponentai užstrigs dėl logistikos ar gamybos eilių.

    „Jungtinės Valstijos ir kelios pirmaujančios JAV gynybos bendrovės susitarė su didžiausiais Europos partneriais, kad pagrindiniai pajėgumai būtų gaminami ar prižiūrimi čia, Europoje“, – sakė Markas Rutte.

    Vienas konkrečiausių žingsnių – „Lockheed Martin“ ir „Rheinmetall“ susitarimas, pagal kurį Vokietijoje pirmą kartą būtų pradėta raketų „ATACMS“ gamyba. Iki šiol ši gamyba vyko tik JAV, todėl europinė grandis galėtų tapti svarbiu veiksniu mažinant laukimo laiką ir užtikrinant stabilesnį tiekimą.

    Kartu JAV, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Švedija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl specializuoto aptarnavimo centro Europoje, skirto raketoms „PAC-3“, naudojamoms oro gynybos sistemose „Patriot“. Tokie centrai praktikoje reiškia greitesnį remontą, daugiau parengties ir mažesnę priklausomybę nuo transatlantinių logistikos maršrutų krizės metu.

    NATO argumentuoja, kad ši kryptis būtina, nes vienai valstybei vis sunkiau vienai pačiai sukurti pakankamus gamybos mastus, o poreikis ypač auga oro gynybos ir tolimojo nuotolio amunicijos srityse. Pastaraisiais metais nemažą dalį atsargų sumažino parama Ukrainai, o pramonė daugelyje šalių vis dar didina pajėgumus po ilgalaikio taupymo laikotarpio.

    Forume taip pat pristatytos dvi iniciatyvos, kurios turėtų pagreitinti užsakymų ir inovacijų kelią iki gamybos. „NATO Engine“ numatoma kaip gamyklų ir pažangių gamybos pajėgumų tinklas, padedantis sujungti laisvus pajėgumus su Aljanso poreikiais, o „NATO Front Door for Industry“ – kaip vieninga prieiga įmonėms prie NATO užsakymų ir inovacijų programų, kuri pilnai turėtų veikti 2027 metais.

    Gynybos pramonės integracija su JAV technologijomis Europoje vertinama kaip platesnės tendencijos dalis: NATO siekia didinti gamybos mastą, standartizuoti tiekimą ir užtikrinti, kad kritinė amunicija bei oro gynybos komponentai būtų prieinami greičiau. Tai ypač aktualu rytiniam flange, kuriam svarbus ne tik pajėgų dislokavimas, bet ir reali galimybė ilgiau išlaikyti intensyvią gynybą.

  • Kinija sunerimo: JAV B-2 Spirit pirmąkart parodytas su „Lockheed Martin“ LRASM raketa

    Kinija sunerimo: JAV B-2 Spirit pirmąkart parodytas su „Lockheed Martin“ LRASM raketa

    JAV karinės oro pajėgos netikėtai atskleidė, kad mažai pastebimas bombonešis B-2 Spirit gali paleisti prieš laivus skirtą tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą AGM-158C LRASM. Tokia užuomina pasirodė pranešime apie pratybas Valiant Shield 2026, kurį papildė nuotraukos iš Ramiojo vandenyno regiono.

    LRASM sukurta kaip moderni priemonė naikinti jūrinius taikinius, ypač dideliu atstumu ir sudėtingoje elektroninių trikdžių aplinkoje. Viešai dažniausiai minima, kad jos nuotolis siekia apie 300–500 kilometrų, o vystymo darbai orientuoti į potencialiai intensyvų jūrų konfliktą Ramiajame vandenyne.

    „Ramiojo vandenyno oro pajėgos sėkmingai surengė kovinį taikinio nuskandinimą, o B-2 Spirit paleido LRASM, demonstruodamas išaugusią galimybę smogti strateginiams taikiniams“, – teigiama pratybų aprašyme.

    Specializuotai žiniasklaidai kariškiai patvirtino, kad per pratybas viena LRASM buvo paleista į iš tarnybos išvestą karo laivą, pritaikytą kaip mokomąjį taikinį. Vis dėlto nebuvo atskleista, ar tai buvo pirmasis toks B-2 paleidimas, ar tik vienas iš anksčiau vykusių bandymų.

    Iki šiol buvo žinoma, kad LRASM jau integruota su F/A-18 platforma ir B-1 bombonešiais, o integracijos darbai siejami ir su kitais orlaiviais, įskaitant B-52 bei P-8. B-2 įtraukimas į šį sąrašą reikštų dar vieną kokybinį šuolį, nes būtent mažas matomumas radarams leidžia priartėti prie taikinio saugiau ir nepastebimiau.

    B-2 ir LRASM: kodėl tai svarbu

    B-2 laikomas viena sunkiausiai aptinkamų JAV oro platformų, skirtų prasiskverbti pro tankią priešlėktuvinę gynybą. Jei tokia platforma gali panaudoti LRASM, atsiranda galimybė smogti jūriniams taikiniams iš didelio nuotolio, dar labiau sumažinant aptikimo tikimybę.

    Tai ypač aktualu scenarijuose, kuriuose svarbūs aukštos vertės jūriniai vienetai, pavyzdžiui, lėktuvnešių grupės ar oro gynyba dengiantys laivai. Tokiais atvejais vien tik raketos nuotolis nėra vienintelis pranašumas, reikšminga ir tai, kaip arti paleidimo platforma gali priartėti neatskleisdama savo buvimo.

    Ar tai jau operacinė galimybė?

    Kol kas neaišku, ar B-2 gali naudoti LRASM pilnai operaciniu režimu, ar pratybose parodytas paleidimas buvo bandymų programos dalis. Vis dėlto integracija gali būti paprastesnė, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio, nes LRASM yra gimininga JASSM šeimai, kuri su B-2 buvo siejama ir anksčiau.

    Dėl panašių gabaritų ir koncepcijos tikėtina, kad raketą galima pritaikyti B-2 vidinėse ginkluotės nišose, išsaugant mažą matomumą. Tačiau tikrasis klausimas yra sistemų suderinimas, taikinio duomenų perdavimas ir raketos valdymas iki smūgio, nes būtent čia slypi didžiausi modernių ginklų integravimo iššūkiai.

    Nuotolio lenktynės ir modernizacija

    LRASM gebėjimai toliau tobulinami, o viešojoje erdvėje minimos modernizacijos siejamos su pažangesniu ryšio kanalu ir duomenų perdavimu. Tai svarbu, nes jūriniuose konfliktuose taikiniai juda, o galimybė atnaujinti informaciją skrydžio metu didina smūgio tikslumą ir lankstumą.

    Dalies analitikų vertinimu, ateities atnaujinimai gali reikšmingai didinti efektyvų panaudojimo nuotolį, o tai keistų atgrasymo balansą Ramiajame vandenyne. Ne mažiau intriguoja ir tai, kodėl tokia B-2 galimybė viešai išryškinta būtent dabar, kai biudžetiniuose dokumentuose ne visuomet matyti aiškios užuominos apie integracijos programą.

    Akivaizdu viena: jei B-2 ir LRASM derinys bus patvirtintas kaip nuolatinė, plačiau diegiama praktika, JAV gaus dar vieną sunkiai prognozuojamą įrankį jūrų atgrasymui. O tai signalas, kurį atidžiai stebi ne tik Kinija, bet ir visas regionas.

  • Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkijos karinės oro pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų F-35A: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys orlaiviai. Tuo pat metu JAV, „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, į orą jau pakilo dar vienas Lenkijai skirtas F-35 su gamykliniais bandymais.

    Gamykliniai bandomieji skrydžiai yra privaloma procedūra kiekvienam naujam F-35. Jų metu tikrinamas skrydžio valdymas, variklio ir avionikos darbas, ryšio bei jutiklių sistemos, o taip pat programinės įrangos stabilumas, kad lėktuvas atitiktų sutartinius reikalavimus prieš perduodant jį užsakovui.

    Kas vyksta po perdavimo

    Net ir po oficialaus perdavimo kariuomenei procesas nesibaigia. Lenkijos specialistai atlieka priėmimo bandymus, kurie leidžia įsitikinti, kad konkretus orlaivis parengtas eksploatacijai ir atitinka nustatytus saugos bei techninius standartus.

    F-35 „Lightning II“ laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų dėl mažesnio matomumo radarams, integruotų sensorių ir gebėjimo veikti tinkliniame mūšio lauke. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 gali ne tik vykdyti smūgio ar oro gynybos užduotis, bet ir rinkti informaciją, ją apdoroti bei realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, jūroje ir sausumoje.

    Modernizacija, kuri keičia pajėgumus

    Lenkija perka F-35A versiją, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. Skelbiama, kad šie orlaiviai Lenkijai numatyti su naujausiais atnaujinimais, įskaitant TR-3 ir Block 4 kryptį, kuri siejama su didesne skaičiavimo galia, atnaujintais ekranų sprendimais ir platesnėmis ginkluotės integracijos galimybėmis.

    Tokie atnaujinimai yra svarbūs ne tik dėl techninių parametrų, bet ir dėl operacinio lankstumo. Europos saugumo aplinkoje, kur svarbus greitas informacijos apdorojimas ir sąveika su sąjungininkais, programinės įrangos ir sensorių modernizacija tampa vienu didžiausių pranašumų.

    Kiek F-35 turės Lenkija

    2020 metais Lenkija pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Bendra sandorio vertė buvo 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro apie 4,3 mlrd. eurų, skaičiuojant apytiksliu to laikotarpio valiutos kursu.

    Visų 32 naikintuvų pristatymai planuojami iki 2029 metų pabaigos. Dalies orlaivių ir įgulų rengimas vyksta JAV, o mokymų perkėlimas į Lenkiją numatomas etapais, kai tik bus parengta infrastruktūra ir personalas.

    Lenkijos gynybos vadovybė taip pat yra viešai užsiminusi apie siekį ateityje įsigyti dar 32 F-35, kas reikštų 64 orlaivių parką. Toks skaičius būtų reikšmingas pajėgumų šuolis, tačiau ekspertai pabrėžia, kad pilnam potencialui reikia ir kitų pajėgumų, pavyzdžiui, oro papildymo degalais bei ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaivių.

  • NASA X-59 vėl perrašė istoriją: pasiekė Mach 1,4 ir priartino tyliuosius viršgarsinius skrydžius

    NASA X-59 vėl perrašė istoriją: pasiekė Mach 1,4 ir priartino tyliuosius viršgarsinius skrydžius

    X-59 pasiekė naują rekordą

    NASA eksperimentinis lėktuvas X-59 QueSST, kuriamas kartu su „Lockheed Martin“, per bandomąjį skrydį pasiekė Mach 1,4 greitį. Tai naujas programos pasiekimas po pirmojo viršgarsinio skrydžio, kai lėktuvas buvo įsibėgėjęs iki Mach 1,1.

    NASA skelbia, kad skrydis vyko maždaug 16 kilometrų aukštyje, o tai buvo ir aukščiausias šio prototipo skrydis iki šiol. Tokie parametrai laikomi esminiais siekiant pereiti prie kito bandymų etapo, kuriame svarbiausia taps ne greitis, o garsas.

    „X-59 pasiekė svarbų etapą, įsibėgėdamas iki 1,4 Macha ir pakildamas į maždaug 16 kilometrų aukštį“, – pranešė NASA.

    Kodėl šis lėktuvas toks svarbus

    Projektas QueSST kuriamas tam, kad viršgarsinis skrydis virš sausumos ateityje būtų įmanomas be įprasto stipraus garso smūgio. Tradiciniai viršgarsiniai lėktuvai, kirtę garso barjerą, sukelia galingą garsinį trenksmą, dėl kurio daugelyje šalių viršgarsiniai skrydžiai virš gyvenamų teritorijų yra ribojami arba draudžiami.

    X-59 idėja yra pakeisti šį trenksmą į gerokai tylesnį akustinį efektą, kurį žmonės ant žemės girdėtų kaip trumpą, prislopintą garsą. NASA anksčiau yra nurodžiusi, kad siekiama maždaug 75 dB garso lygio, kuris pagal kasdienius palyginimus būtų panašesnis į intensyvų eismą, o ne į staigų sprogstamą trenksmą.

    Kas toliau: skrydžiai virš gyvenamų teritorijų

    Pasiekus Mach 1,4 ir numatytą aukštį, programa artėja prie bandymų, kurie bus svarbiausi reguliavimo pokyčiams. NASA planuoja skrydžius virš kelių JAV bendruomenių, kad realiomis sąlygomis surinktų duomenis apie tai, kaip gyventojai vertina naujo tipo viršgarsinį garsą.

    Surinkta informacija bus perduota aviacijos reguliuotojams, kurie galėtų remtis ja svarstant naujas taisykles viršgarsiniams komerciniams skrydžiams virš sausumos. Jei bandymai patvirtins, kad triukšmas iš tiesų ženkliai mažesnis, tai gali tapti lūžio tašku visai viršgarsinių keleivinių skrydžių rinkai.

    „Kiekvienas naujas bandymas priartina mus prie skrydžių virš bendruomenių ir nuomonių, kurios gali padėti formuoti komercinių viršgarsinių skrydžių ateitį“, – teigiama NASA komentare.

  • Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Lenkijos karinės oro pajėgos oficialiai į savo rikiuotę priėmė pirmuosius penktos kartos amerikiečių naikintuvus F-35A. Šis žingsnis sulaukė greitos reakcijos Vokietijos žiniasklaidoje, kur pabrėžiama, kad Varšuva nuosekliai tęsia plataus masto ginkluotųjų pajėgų modernizaciją.

    Ceremonija vyko birželio 12 dieną 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, kur pristatyti pirmieji trys Lenkijai skirti F-35A. Pranešama, kad prieš oficialų priėmimą orlaiviai simboliškai praskrido virš kelių didžiųjų šalies miestų, taip pažymint jų atėjimą į tarnybą.

    Kodėl F-35 laikomi lūžio tašku?

    Vokietijos komentatoriai akcentuoja, kad F-35 stiprybė nėra vien mažas pastebimumas radarams. Esminis pranašumas yra integruota jutiklių sistema, leidžianti realiu laiku rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis NATO platformomis.

    Tokie gebėjimai keičia oro gynybos ir puolamųjų operacijų logiką: F-35 gali atlikti oro erdvės kontrolės, tikslių smūgių, žvalgybos ir elektroninės kovos užduotis, kartu veikdami kaip informacijos mazgas. Tai ypač svarbu rytiniame NATO flange, kur didžiausias dėmesys skiriamas atgrasymui ir ankstyvam grėsmių nustatymui.

    32 orlaiviai dabar, daugiau vėliau?

    Lenkija F-35 įsigijimą užsakė 2020 metais, o pristatymai turėtų vykti etapais iki 2029 metų. Dalis analitikų neatmeta, kad ateityje Varšuva gali svarstyti papildomų eskadrilių pirkimą, jei bus užtikrintas finansavimas ir gamybos grafikai.

    Šiuo metu F-35 paklausa pasaulyje išaugusi, todėl formuojasi ilgos gamybos eilės, su kuriomis susiduria ir kitos valstybės, įskaitant Vokietiją. Dėl to kiekvienas realiai į tarnybą įvestas orlaivis tampa ne tik technologiniu, bet ir politiniu signalu apie šalies pasirengimą investuoti į gynybą.

    Signalas regionui ir sąjungininkams

    Vokietijos apžvalgininkai Lenkijos sprendimą sieja su platesniu tikslu stiprinti NATO rytinės sienos saugumą. Kontekstas akivaizdus: Rusijos karo prieš Ukrainą fone regiono valstybės didina gynybos išlaidas, plečia pajėgumus ir siekia didesnio sąveikumo su JAV bei kitais sąjungininkais.

    Todėl F-35 atsiradimas Lenkijos ore vertinamas kaip realus operacinis sustiprinimas, o ne vien prestižinis pirkinys. Šie naikintuvai gali greičiau suteikti situacijos vaizdą, paremti oro gynybos tinklus ir prisidėti prie bendrų NATO planų, kurie remiasi greitu informacijos apsikeitimu ir koordinuotu atsaku.

  • Kada F-35 pradės saugoti Lenkijos dangų: generolai atskleidė, ko dar trūksta iki 2027

    Kada F-35 pradės saugoti Lenkijos dangų: generolai atskleidė, ko dar trūksta iki 2027

    Lenkija jau priėmė pirmuosius penktosios kartos naikintuvus F-35, tačiau reali jų užduotis ginti šalies oro erdvę prasidės ne iškart. Kariuomenės vadovai pabrėžia, kad iki pilnos kovinės parengties dar būtina atlikti svarbius organizacinius ir techninius darbus.

    Lenkijos karinių oro pajėgų pareigūnai viešai nurodo, kad pradinis operacinis pajėgumas planuojamas 2027 metais. Tai reiškia, jog iki šio termino turi būti užtikrintas pakankamas orlaivių skaičius šalyje, parengti pilotai ir antžeminis personalas, taip pat sukurta patikima atsarginių dalių ir aptarnavimo logistika.

    Ne vien lėktuvai, o sistema

    Pasak Lenkijos generolų, F-35 stiprybė yra ne tik nepastebimumas ar modernūs sensoriai, bet ir galimybė greitai rinkti bei dalintis informacija su kitomis pajėgomis. Praktikoje tai reiškia, kad naikintuvas tampa tinklo centru, perduodančiu duomenis oro gynybai, sausumos daliniams ir sąjungininkų platformoms.

    Tokiai koncepcijai reikia ne vien naujų lėktuvų, bet ir suderintų ryšių, duomenų apsikeitimo standartų bei pratybų ciklų. Kariuomenė akcentuoja, kad interoperabilumas su kitomis pajėgų rūšimis ir NATO partneriais yra vienas ilgiausiai trunkančių etapų.

    Programinės įrangos atnaujinimai lemia pajėgumus

    F-35 yra platforma, kurios galimybės tiesiogiai priklauso nuo nuolat atnaujinamos programinės įrangos. Lenkijos pusė pažymi, kad orlaiviai jau turi kovinių gebėjimų, tačiau gamintojo „Lockheed Martin“ planuojami atnaujinimai yra integruota eksploatacijos dalis ir gali reikšmingai plėsti funkcijas.

    Tokie atnaujinimai svarbūs ne tik ginkluotės integracijai ar sensorių darbui, bet ir visai duomenų sintezės logikai, kuri F-35 išskiria iš ankstesnių kartų naikintuvų. Dėl to įvedimas į rikiuotę yra ne vien pilotavimo, bet ir nuolatinio sistemų tobulinimo procesas.

    Kiek lėktuvų reikia parengčiai

    Generolai nurodo praktinį kriterijų: kad vienetas galėtų pradėti realias operacijas, šalyje turi būti pakankamas orlaivių skaičius, taip pat užtikrintas apmokytas personalas ir atsarginės dalys. Viešai įvardijamas tikslas, kad artimiausiu laikotarpiu Lenkijoje turėtų būti jau dviženklis F-35 skaičius, o toliau pajėgumai bus auginami etapais.

    Lenkijos planas atspindi bendrą F-35 diegimo logiką daugelyje valstybių: pirmiausia formuojamas pradinis operacinis pajėgumas, o pilnas pajėgumas pasiekiamas vėliau, kai sukuriama brandi mokymo, techninės priežiūros ir kovinio panaudojimo infrastruktūra.

    „F-35 įvedimas nėra vien skrydis ir užduotis, tai viso mokymo bei sąveikos su kitomis pajėgomis sistemos sukūrimas“, – sakė Lenkijos karinių oro pajėgų generolas.

    Iki 2027 metų būtent šie nematomi darbai, pasak Lenkijos kariuomenės, ir nulems, kada F-35 iš simbolinio įsigijimo taps kasdiene oro policijos bei atgrasymo priemone.

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 Husarz oficialiai pradėjo tarnybą: ką keičia NATO rytiniam flangui

    Pirmieji Lenkijos F-35 Husarz oficialiai pradėjo tarnybą: ką keičia NATO rytiniam flangui

    Lenkijoje oficialiai į rikiuotę priimti pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35, kuriems suteiktas vardas Husarz. Prieš ceremoniją 32-ojoje taktinėje aviacijos bazėje Łaske orlaiviai surengė parodomąjį skrydį virš Gdansko, Varšuvos, Krokuvos ir Lodzės, sutraukdami tūkstančius smalsuolių.

    Šis simbolinis pasirodymas, pavadintas operacija Welcome to Poland, buvo ne tik šventinė įžanga, bet ir dalis mokomųjų užduočių. Tokie skrydžiai leidžia įguloms treniruoti maršrutų planavimą, ryšį su oro erdvės valdymu ir veiksmų koordinavimą su kitais Lenkijos karinių oro pajėgų vienetais.

    Kas yra F-35 ir kuo jis svarbus?

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių kovos orlaivių pasaulyje, o svarbiausias jo bruožas yra mažesnis aptinkamumas radarais ir integruota jutiklių sistema. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas gauna viename vaizde sujungtą informaciją iš įvairių sensorių, o dalį duomenų gali realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, sausumoje ar jūroje.

    Karinės aviacijos ekspertai pabrėžia, kad penktosios kartos naikintuvas keičia ne tik oro kovos galimybes, bet ir žvalgybos bei taikinių nustatymo grandinę. Tokia platforma leidžia greičiau aptikti grėsmes, tiksliau planuoti smūgius ir užtikrinti geresnę sąveiką su NATO pajėgomis, ypač rytiniame Aljanso flange.

    Lenkijos planas: 32 naikintuvai iki 2029 metų

    Lenkija dar 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo kartu su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutarties vertė siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Skelbiama, kad artimiausiais mėnesiais turėtų būti pristatyta dar 11 orlaivių, kitais metais planuojama gauti dar 12, o likę naikintuvai Lenkiją pasiektų vėliau. Visi pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų, o pilnas operacinis pajėgumas, vertinant infrastruktūros ir parengties poreikius, prognozuojamas apie 2030 metus.

    Kodėl pasirinktas vardas Husarz?

    Per ceremoniją F-35 simboliškai pakrikštyti vardu Husarz, pasirinktu viešame balsavime Generalinio štabo socialinių tinklų kanaluose. Pavadinimas siejamas su istorine husarų tradicija, kuri Lenkijoje laikoma vienu atpažįstamiausių karinės istorijos simbolių.

    Lenkija turi įsitvirtinusią ginkluotės vardų suteikimo praktiką ir moderniais laikais: anksčiau F-16 Lenkijos karinėse oro pajėgose gavo vardą Jastrząb. Tokie pavadinimai dažnai naudojami ne tik identitetui kurti, bet ir visuomenės dėmesiui telkti, aiškinant ilgalaikių investicijų į gynybą logiką.

    „Tai diena, kurios laukėme metų metus. Šiandien Lenkija pasitinka savo F-35 Husarz“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    „Tai istorinis momentas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms ir mūsų saugumui. Lenkija įsilieja į valstybių, turinčių penktosios kartos naikintuvus, elitą“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Lenkijos vyriausybė akcentuoja, kad naujieji naikintuvai bus ne tik technologinis šuolis, bet ir praktinis indėlis į oro erdvės apsaugą. Orlaiviai ilgainiui turėtų perimti dalį užduočių, susijusių su oro policija, atgrasymu ir sąveika su sąjungininkais, o bazė Łaske vystoma kaip pilotų rengimo ir mokymo centras.

    F-35 įvedimas į tarnybą yra ir platesnės regiono tendencijos dalis: Europoje šiuos naikintuvus jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija, Čekija. Tai didina suderinamumą ir kuria vienodesnę NATO oro pajėgų ekosistemą, kurioje svarbi ne tik ginkluotė, bet ir bendros procedūros, logistika bei mokymo standartai.

    Lenkijos atveju papildomas akcentas tenka rytinio flango saugumui: moderni platforma kartu su infrastruktūros plėtra ir personalo rengimu didina gebėjimą greitai reaguoti į incidentus ir veikti platesnėse Aljanso operacijose. Tačiau pilnas šių pajėgumų išnaudojimas priklausys nuo to, kaip sparčiai bus parengti pilotai, technikai ir užtikrintas ilgalaikis aptarnavimas.

  • Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos penktadienį surengs simbolinį trijų naikintuvų F-35 skrydį virš šalies. Akcija pristatoma kaip viešas naujos kartos orlaivių debiutas, skirtas gyventojams parodyti, kaip atrodo moderniausia šalies karinės aviacijos technika.

    Apie planuojamą skrydį viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk. Pasak jo, trys F-35 pakils iš Lasko bazės ir skries virš Krokuvos, vėliau pasuks į Gdanską, o maršrutą baigs Varšuvoje, kur praskris palei Vyslą ir grįš atgal į bazę.

    Kam skirtas šis skrydis?

    Lenkijos gynybos ministerija šią iniciatyvą vadina F-35 įvedimo į tarnybą pradžios dalimi ir siekia aiškiai komunikuoti visuomenei, kodėl tokie pirkimai daromi. Skrydžiai virš didžiųjų miestų yra ir simbolinis gestas, ir praktinė proga priminti apie oro gynybos bei oro policijos svarbą regione.

    „Lenkai turi žinoti, kam skiriami jų pinigai. F-35 yra esminis pokytis“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Kiek kainuoja ir kiek jų bus?

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomų variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos oro pajėgose F-35 turi pavadinimą „Husarz“. Pirmosios mašinos jau pristatytos į Lasko 32-ąją taktinės aviacijos bazę, o antra nuolatinė dislokavimo vieta numatyta Švidvino 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje.

    Kada F-35 realiai sustiprins pajėgumus?

    Vien viešas pristatymas dar nereiškia pilnos kovinės parengties. Pajėgumai tiesiogiai priklauso nuo pilotų ir technikų rengimo tempo, atsarginių dalių tiekimo, ginkluotės integracijos ir bazių infrastruktūros, įskaitant misijų simuliatorius bei saugumo sistemas.

    Skelbiama, kad pirminė operacinė parengtis, kai orlaiviai gali vykdyti bazines oro policijos ir oro erdvės patruliavimo užduotis, realistiškai galėtų būti pasiekta 2027–2028 metais. Pilna operacinė parengtis dažniausiai siejama su 2030 metais, kai sukomplektuojamas didesnis parkas ir stabilizuojami mokymo bei aptarnavimo procesai.

    Lenkijos pilotai ir technikai F-35 programai ruošiami Jungtinėse Valstijose, o mokymų perkėlimas į Lenkiją turėtų plėstis kartu su infrastruktūros parengimu. Šis perėjimas laikomas sudėtingu, nes F-35 eksploatacija reikalauja kitokios taktikos, didelio duomenų apdorojimo ir glaudaus darbo su pažangiais jutikliais, kur svarbų vaidmenį atlieka DI pagrindu veikiantys sprendimų palaikymo elementai.