CP v2

Tag: Lockheed Martin

  • F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    Pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 jau pasiekė šalį, o tai žymi naują etapą šalies karinių oro pajėgų modernizacijoje. Kartu su nauja technika ateina ir nauji iššūkiai pilotams, kurie įpratę prie F-16 ir dabar pereina prie penktos kartos platformos.

    Apie tai, kuo F-35 skiriasi nuo ankstesnių naikintuvų ir ko tikėtis pereinamuoju laikotarpiu, kalba „Lockheed Martin“ bandymų pilotas Scottas McLarenas, pravarde Shark. Jis su F-35 programa susijęs daugiau nei 16 metų ir dalyvavo tiek ankstyvuose bandymuose, tiek dabartiniuose orlaivių priėmimo skrydžiuose.

    McLarenas pabrėžia, kad naujiems F-35 pilotams svarbiausia ne vien išmokti valdyti kitokį orlaivį, o perprasti kitą mąstymo logiką. Jo teigimu, kabinos ergonomika daugeliu detalių primena F-16, tačiau esminis pokytis slypi tame, kaip greitai ir kokiu mastu pilotas gauna bei panaudoja informaciją.

    Didžiausias skirtumas yra informacija

    F-35 pranašumas dažnai siejamas su mažesniu pastebimumu, tačiau bandymų piloto akimis svarbiausia yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų vaizdą. Vietoj poreikio sekti kelis ekranus ir pačiam apdoroti radaro, elektroninės žvalgybos ar taikymo sistemų duomenis, F-35 daug informacijos apjungia ir pateikia vienoje vietoje.

    „Svarbiausia suprasti, kad F-35 leidžia matyti plačiau nei įprasta, ir tuo naudotis visos misijos metu“, – sakė Scottas McLarenas. Jo teigimu, tai mažina piloto kognityvinę apkrovą ir suteikia daugiau laiko taktiniams sprendimams.

    Toks pokytis ypač svarbus realiomis grėsmės sąlygomis, kai sprendimus reikia priimti sekundžių tikslumu. McLarenas pabrėžia, kad dėl to F-35 gebėjimai panašiai sustiprina tiek mažiau patyrusius, tiek veteranus, nes sistema standartizuoja situacinį suvokimą ir sumažina žmogiškų klaidų riziką.

    Kaip tikrinama, ar F-35 paruoštas

    McLareno dabartinė užduotis yra vykdyti priėmimo skrydžius ir galutinę kokybės patikrą prieš perduodant orlaivius JAV valdžiai, o vėliau ir užsakovams. Jis aiškina, kad kontrolė vyksta per visą gamybos ciklą, tačiau paskutinis etapas ore patvirtina, ar lėktuvas atitinka aiškiai apibrėžtus kriterijus.

    „Negalima perduoti orlaivio, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, net jei pristatymo grafikas labai įtemptas“, – sakė Scottas McLarenas. Pasak jo, aptikus nukrypimų, sprendžiama dėl taisymų ir terminų, tačiau kompromisas kokybės sąskaita neįmanomas.

    Bandymų pilotai tikrina tiek kovinių sistemų veikimą modeliuojant operacines sąlygas, tiek pačios platformos skrydžio parametrus, įskaitant traukos ir masės santykį, valdymo reakcijas ir manevringumo ribas. Taip pat atliekami skrydžiai, kurių metu palaipsniui plečiamos leidžiamos režimų ribos, siekiant patvirtinti saugų darbą visame numatytame diapazone.

    Modernizacija vyksta kartu su programine įranga

    F-35 evoliucija, pasak McLareno, iš esmės susijusi su programinės įrangos atnaujinimais. Per daugiau nei dešimtmetį platforma nuolat gavo naujų funkcijų, o šiuo metu itin daug dėmesio skiriama Block 4 modernizacijai, paremtai TR-3 technologiniu atnaujinimu.

    Šie pokyčiai siejami su didesniu skaičiavimo pajėgumu ir platesne naujų gebėjimų integracija, kuri diegiama etapais. McLarenas teigia jau atlikęs bandymus su dalimi naujų sprendimų ir akcentuoja, kad pilotui svarbiausias rezultatas yra dar geresnis situacinis suvokimas.

    Lenkijai F-35 atsiradimas yra ne tik naujas orlaivis, bet ir ilgas personalo, mokymo, logistikos bei infrastruktūros adaptacijos procesas. Bandymų piloto patarimas pereinantiems pilotams paprastas: kuo greičiau priimti, kad tai ne vien kitas lėktuvas, o kitoks darbo su informacija ir taktika standartas.

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.

  • F-35 prieš F-22: ekspertas paaiškino, kodėl JAV oro pajėgos senesnį naikintuvą nurašo anksčiau

    Interviu, kurį cituoja „Military Watch Magazine“, kovinės aviacijos ekspertas Abrahamas Abramsas teigia, kad pagrindinė F-22 problema yra jo technologinė kilmė iš 1990-ųjų. Pasak jo, po Šaltojo karo pabaigos programa buvo apkarpyta, o gamyba ir nuoseklios investicijos į atnaujinimus nebuvo tokios, kokių sulaukė naujesnės platformos.

    Dėl to dalis F-22 įrangos, anot eksperto, liko ankstesnės eros lygyje, ypač jutiklių ir duomenų apdorojimo srityse. Kaip vienas pavyzdžių minimas AN/APG-77 radaras, kuris, lyginant su naujesnėmis sistemomis, turi mažiau erdvės augimui ir pralaimi modernizavimo potencialu.

    Ekspertas taip pat akcentuoja tinklinio karo aspektą: šiuolaikinėse operacijose vis svarbiau greitai dalintis duomenimis su kitais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis. Jo teigimu, F-22 šioje srityje neturi tiek brandžių sprendimų, kiek platformos, kurios nuo pat pradžių buvo projektuotos veikti kaip didesnio „jutiklių tinklo“ dalis.

    Nors F-22 vis dar išsiskiria skrydžio charakteristikomis ir yra pavojingas priešininkas, ekspertas pabrėžia, kad artimoje kovoje didelę reikšmę turi pilotų šalmuose integruoti taikikliai ir situacijos suvokimo priemonės. Jo vertinimu, būtent tokios detalės neretai kompensuoja „gryną“ manevringumą, ypač kai kova remiasi jutikliais, taikinių žymėjimu ir raketų panaudojimu didesniais kampais.

    Kitas argumentas, kodėl JAV oro pajėgos svarsto F-22 nurašyti anksčiau nei planuota, yra eksploatacijos kaina ir modernizavimo ekonomika. Abramsas pažymi, kad F-35 nuolat tobulinamas per gamybos blokus, o į programą reguliariai integruojami nauji sprendimai, kai tuo metu F-22 gamyba buvo palyginti trumpa ir be panašaus masto ilgalaikių investicijų į laipsniškus patobulinimus.

    F-35 linijai tuo metu numatomi dar platesni atnaujinimai, siekiant priartinti jo galimybes prie šeštos kartos platformoms būdingų sprendimų. „Lockheed Martin“ vadovas Jimas Taicletas yra viešai teigęs, kad dėl plataus masto modernizacijos vyksta aktyvios diskusijos su Pentagonu ir sprendimų priėmėjais.

    „Vyriausybė rodo didelį susidomėjimą aptarti plataus masto modernizaciją, o mes šiuo metu deramės ir gauname pakankamai aktyvų grįžtamąjį ryšį“, – sakė J. Taicletas.

    Jo žodžiais, tikslas yra reikšmingai išplėsti naikintuvo potencialą, kad atnaujinta platforma galėtų perimti dalį ateities pajėgumų, kurie paprastai siejami su šeštos kartos orlaiviais. Praktikoje tai reikštų didesnį jutiklių, programinės įrangos, ryšių ir ginkluotės integracijos šuolį, kuris vis dažniau laikomas esminiu šiuolaikinės oro kovos veiksniu.

    Diskusija dėl F-22 ateities parodo platesnę tendenciją: šiuolaikiniame kare platformos vertė vis labiau priklauso nuo programinės įrangos, duomenų mainų ir modernizavimo greičio. Net ir labai pajėgus orlaivis, jei jis sunkiai prisitaiko prie naujų jutiklių, ryšių ar elektroninės kovos reikalavimų, gali prarasti pranašumą prieš lankstesnes sistemas.

    Todėl JAV sprendimai dėl F-22 nurašymo ir investicijų perskirstymo dažnai aiškinami ne vien „kuris naikintuvas geresnis“, o kuris efektyviau atitinka ateities konflikto logiką. Joje laimi ne tik greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas matyti daugiau, greičiau dalintis informacija ir sparčiau atnaujinti pajėgumus.

  • Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkija šią savaitę priėmė pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-35 siuntą, stiprindama NATO rytinio sparno oro gynybą. Trys orlaiviai nusileido Lasko (Łask) oro pajėgų bazėje, o Varšuva šį žingsnį pristato kaip kokybinį šuolį savo karinėms oro pajėgoms.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad atvykę orlaiviai tampa naujais Lenkijos dangaus sergėtojais. Jo vertinimu, tai pirmieji penktosios kartos naikintuvai NATO rytiniame flange, suteikiantys pranašumą aptinkant grėsmes dar iki joms priartėjant.

    Ką reiškia F-35 atvykimas

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, kurio stiprybė siejama ne tik su slaptumu, bet ir su sensorių bei duomenų apdorojimo galimybėmis. Šie orlaiviai kuriami taip, kad vienu metu rinktų informaciją iš skirtingų jutiklių, ją apjungtų ir padėtų pilotui bei vadavietėms greičiau priimti sprendimus.

    Tokio tipo pajėgumai ypač svarbūs regione, kuriame daug dėmesio skiriama oro erdvės stebėjimui, atgrasymui ir sąveikai su sąjungininkais. F-35 dažnai įvardijamas kaip platforma, gerinanti bendrą situacijos supratimą ir palengvinanti veiksmų koordinavimą su NATO oro ir priešraketine gynyba.

    32 naikintuvai iki 2030 metų

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35, kuriuos gamina gynybos pramonės bendrovė „Lockheed Martin“. Sutartis dėl šių orlaivių įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais, o visų užsakytų naikintuvų pristatymus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Europoje F-35 jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir Danija. Dėl to Lenkijos sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys siekia suvienodinti pajėgumus, logistiką ir tarpusavio suderinamumą, ypač augant įtampoms rytinėje Aljanso dalyje.

  • Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 artimiausiu metu pasieks šalį. Pasak jo, nuo nusileidimo 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste Lenkiją skiria kelios dešimtys valandų.

    Ministro teigimu, lėktuvams nusileidus bus atlikti techniniai patikrinimai, o oficiali priėmimo į Lenkijos karines oro pajėgas ceremonija planuojama pirmoje birželio pusėje. Tokie pranešimai skelbiami didėjant regiono budrumui dėl saugumo padėties Baltijos jūros regione.

    Lenkija 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A įsigijimo kartu su mokymų paketu ir papildomais varikliais. Sandorio vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 gavo pavadinimą „Husarz“. Tai penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, išsiskiriantis mažesniu matomumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, leidžiančiu rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis pajėgomis.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų orlaivių buvo nukreipiami į mokymo infrastruktūrą Jungtinėse Valstijose, kur rengiami pilotai ir technikai. Toks modelis įprastas F-35 programoje, nes pereinant prie naujo tipo lėktuvo būtina paruošti personalą, procedūras ir techninės priežiūros grandinę.

    Planuojama, kad visi 32 naikintuvai bus pristatyti iki 2029 metų pabaigos. Pagrindinė jų dislokavimo vieta bus Lasko bazė, tačiau dalis pajėgumų numatoma ir 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, kur infrastruktūra pritaikoma moderniems orlaiviams, įskaitant simuliatorių ir aptarnavimo pajėgumus.

    F-35A yra konvencionaliam kilimui ir tūpimui skirtas variantas, naudojamas įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Lenkija turi gauti modernizuotus orlaivius su TR-3 (Technical Refresh 3) kompiuterine architektūra ir Block 4 paketu, kuris siejamas su didesne skaičiavimo galia, patobulintais ekranų sprendimais ir platesnėmis integruojamos ginkluotės galimybėmis.

    Praktikoje F-35 vertė siejama ne vien su smūgio galimybėmis, bet ir su gebėjimu veikti kaip informacijos mazgas. Jutiklių sintezė ir duomenų perdavimas leidžia greičiau aptikti taikinius, tiksliau juos identifikuoti ir perduoti informaciją kitiems orlaiviams, oro gynybai ar sausumos pajėgoms, taip didinant bendrą situacijos suvokimą.

    Tokie pristatymai Lenkijoje vertinami kaip reikšmingas žingsnis modernizuojant karines oro pajėgas ir stiprinant sąveiką su NATO standartais. Kartu tai yra ir ilgalaikė investicija, kuriai svarbios ne tik pačios platformos, bet ir ryšio sistemos, ginkluotės integracija, logistika bei personalo rengimas.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 jau pakeliui: kada naikintuvai bus iškilmingai sutikti Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmieji penktosios kartos naikintuvai F-35 artimiausiu metu turėtų atskristi į šalį. Pasak vicepremjero ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo, iškilmingas naujų orlaivių sutikimas Lasko aviacijos bazėje planuojamas birželio pirmoje pusėje.

    Nors konkreti atskridimo data neįvardijama, ministras teigė, kad lėktuvai turėtų pasirodyti per artimiausias dienas, vėliausiai per maždaug dvi savaites. Tai reikšmingas etapas programoje, kuri Lenkijos karines oro pajėgas perorientuoja į NATO standartu grįstą penktosios kartos aviaciją.

    Kontraktas ir pristatymų grafikas

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 naikintuvus. Sutarties vertė, pasirašyta 2020 metais, siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal tuo laikotarpiu buvusį vidutinį kursą.

    Lenkijos kariuomenės pateikiamu grafiku, visi užsakyti orlaiviai turėtų būti pristatyti iki 2029 metų. Pirmojo lėktuvo gamyba, kaip skelbta, buvo užbaigta 2024 metų lapkritį, o pristatymai etapais turi didinti realų kovinį pajėgumą, kai augs apmokytų įgulų ir technikų skaičius.

    Kur buvo lėktuvai ir kam ruošiamos bazės

    Lenkijos karinių oro pajėgų atstovai pabrėžia, kad dalis F-35 jau yra pažymėti nacionaliniais ženklais ir formaliai priklauso Lenkijai, tačiau iki šiol buvo dislokuoti JAV. Ten, Ebbing bazėje Arkanzase, daugiau nei metus vyksta pilotų ir techninio personalo mokymai, kurie būtini prieš pradedant pilnavertį eksploatavimą Europoje.

    Lasko 32-oji taktinės aviacijos bazė, kurioje nuo 2008 metų tarnauja F-16, yra viena pagrindinių vietų naujiesiems F-35. Vėlesniame etape naikintuvai planuojami ir Švidvino 21-ajai taktinės aviacijos bazei, kuri anksčiau buvo siejama su sovietinės kilmės Su-22 eksploatavimu.

    Kodėl F-35 svarbūs regionui

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO daugiafunkcių naikintuvų, ypač dėl pažangių jutiklių, informacijos apdorojimo ir sąveikos su kitais aljanso pajėgumais. Europoje šiuos orlaivius įsigyja ar jau eksploatuoja Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija ir Čekija.

    Lenkijos atveju tai reiškia ne tik naują platformą, bet ir didesnius reikalavimus infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, logistinei grandinei bei personalo rengimui. Todėl bazės modernizuojamos iš anksto, o pirmieji atskridimai vertinami kaip praktinis perėjimo į naują etapą startas.

    „Iškilmingas F-35 sutikimas Lasko bazėje numatytas birželio pirmoje pusėje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Lenkija praneša, kad jau artimiausiu metu į šalį turėtų atskristi pirmieji F-35 naikintuvai, kurie taps moderniausiais jos karinių oro pajėgų orlaiviais. Šie penktosios kartos lėktuvai NATO dažnai apibūdinami trimis kertinėmis sąvokomis: mažas matomumas, tinklacentriškumas ir jutiklių duomenų sujungimas.

    Viešojoje erdvėje F-35 dažnai pristatomas kaip sunkiai radarams „pagaunamas“ lėktuvas, tačiau realybėje tai nėra vien nematomumo istorija. Dalis technologijų susijusios su korpuso forma, specialiomis dangomis ir sprendimais, mažinančiais radarinį atspindį, kad aptikimas ir ypač tikslus sekimas būtų gerokai apsunkintas.

    Kas slepiasi už mažo matomumo?

    Mažas matomumas reiškia ne tai, kad lėktuvas apskritai nematomas, o tai, kad jį aptikti ir patikimai sekti sudėtingiau, ypač didesniais atstumais ir tam tikruose radarų diapazonuose. Tokiu atveju priešininkui gali prireikti daugiau laiko ir daugiau skirtingų sensorių, kad būtų galima patvirtinti taikinį ir perduoti duomenis ginkluotei.

    Karinėje praktikoje tai svarbu todėl, kad oro gynybos grandinė nuo aptikimo iki apšaudymo turi veikti greitai ir tiksliai. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau laiku priimti sprendimus, o langas perimti taikinį gali sutrumpėti iki kritiškai mažo.

    Tinklacentriškumas: lėktuvas kaip duomenų mazgas

    Kita esminė F-35 stiprybė yra gebėjimas veikti kaip tinklo mazgas, renkant ir dalijantis informacija realiu laiku. Tai reiškia, kad lėktuvas ne tik naudoja savo radarą ir optinius jutiklius, bet ir gali integruoti duomenis iš kitų platformų ar komandinių centrų, kurdamas platesnį situacijos vaizdą.

    Praktiškai toks modelis leidžia vienai platformai aptikti grėsmes, o kitai jas neutralizuoti, net jei pastaroji pati taikinio nemato taip gerai. NATO doktrinoje tai siejama su spartesniu sprendimų priėmimu ir geresniu skirtingų pajėgų rūšių suderinamumu.

    Jutiklių duomenų sujungimas mažina pilotų krūvį

    Trečiasis elementas yra jutiklių duomenų sujungimas, kai įvairių sensorių informacija apdorojama ir pilotui pateikiama vieningu, aiškiu vaizdu. Tai mažina riziką, kad mūšio sąlygomis pilotas bus perkrautas skirtingais pranešimais, perspėjimais ir ekranų duomenimis.

    Moderniose oro operacijose laikas dažnai skaičiuojamas sekundėmis, todėl svarbu ne vien turėti daug informacijos, bet ir ją suprasti greitai. Dėl to F-35 neretai vadinamas ne tik naikintuvu, bet ir skraidančia žvalgybos, stebėjimo bei situacijos valdymo platforma.

    Lenkijos F-35 įvedimas į rikiuotę yra platesnės regiono oro pajėgų modernizacijos dalis, siejama su NATO atgrasymo stiprinimu ir didesniu sąveikumu su sąjungininkais. Kartu su jau eksploatuojamais F-16 ir kitomis platformomis, šie naikintuvai turėtų iš esmės išplėsti Lenkijos gebėjimus veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • Lenkija artėja prie F-35 „Husarz“: 12-asis naikintuvas baigė bandymus, prasideda pristatymai

    Lenkija praneša žengusi dar vieną žingsnį link penktosios kartos naikintuvų F-35 įvedimo į rikiuotę. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas informavo, kad 12-asis Lenkijai skirtas F-35 jau baigė bandymus ant žemės ir ore.

    Pasak ministro, dar keturi orlaiviai yra baigiamojoje gamybos stadijoje, o vėliau jų lauks testų procedūros. Po jų naikintuvai turėtų būti parengti atskristi į Lenkiją ir papildyti 32-ąją taktinės aviacijos bazę Łaske.

    Kas žinoma apie pristatymų grafiką?

    Lenkija yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, kurie šalies kariuomenėje turi pavadinimą „Husarz“. Pirmoji eskadrilė, sudaryta iš 16 orlaivių, planuojama dislokuoti Łaske, kur aerodromas jau atliko sertifikavimo procedūras, reikalingas F-35 eksploatavimui.

    Kita 16 naikintuvų dalis numatyta 21-ajai taktinės aviacijos bazei Świdwine. Ši bazė siejama su anksčiau naudotais sovietinės kilmės Su-22, kurie pastaraisiais metais buvo nuosekliai išimami iš tarnybos.

    Mokymai JAV ir pasirengimas eksploatacijai

    Dar iki pirmųjų pristatymų Lenkijos pilotai ir technikai JAV dalyvauja F-35 mokymų programose. Skelbiama, kad dalis pilotų jau pasiekė instruktorių kvalifikacijos etapą, o mokymai apima ne tik skrydžius, bet ir modernių eksploatacijos bei logistinės paramos sistemų valdymą.

    Kartu rengiami ir techniniai specialistai bei inžinieriai, atsakingi už skirtingas orlaivio priežiūros sritis. Tai laikoma kritiniu elementu, nes F-35 eksploatacija remiasi griežtais aptarnavimo standartais, programinės įrangos atnaujinimais ir duomenų sauga.

    Vienas didžiausių Lenkijos gynybos sandorių

    Sutartis dėl F-35 įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais. Skelbiama, kad sandorio vertė siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio valiutų kursą.

    Lenkijos kariuomenės institucijos šį pirkimą yra įvardijusios kaip antrą didžiausią ginkluotės sandorį šalies istorijoje. Pirmojo orlaivio gamyba buvo užbaigta 2024 metų rugpjūtį, o visų 32 naikintuvų pristatymus numatyta užbaigti iki 2029 metų.

    Kuo F-35 keičia oro pajėgumus?

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO standartų naikintuvų Europoje, nes juos renkasi vis daugiau Aljanso šalių. Penktosios kartos platforma išsiskiria mažesniu pastebimumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, kuris apjungia informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną situacijos vaizdą.

    Tokio tipo orlaiviai skirti ne vien oro kovai, bet ir žvalgybai, taikinių nustatymui bei smūgiams, kai svarbi greita duomenų sklaida tarp pajėgų ore, jūroje ir sausumoje. Lenkijos atveju tai reikšminga ir dėl integracijos su turimomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis bei jau eksploatuojamais F-16.

    32-oji bazė Łaske yra viena moderniausių Lenkijos oro pajėgų infrastruktūros vietų ir nuo 2008 metų naudoja F-16. F-35 atėjimas į šią bazę reiškia ne tik naujus orlaivius, bet ir papildomus infrastruktūros, ryšių bei saugumo reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni šiuolaikinėje karo aviacijoje.