CP v2

Tag: Londonas

  • Bajė gobelenas pirmąkart Londone bus eksponuojamas visu ilgiu: kaip saugomas 68 metrų kūrinys

    Bajė gobelenas pirmąkart Londone bus eksponuojamas visu ilgiu: kaip saugomas 68 metrų kūrinys

    Bajė gobelenas keliasi į Londoną

    Viduramžių šedevras Bajė gobelenas pirmą kartą bus pristatytas Londone, skelbia Britų muziejus. Kūrinys bus eksponuojamas specialiai suprojektuotoje vitrinoje, paguldytas plokščiai ir išskleistas per visą 68 metrų ilgį.

    Muziejus pabrėžia, kad toks sprendimas leis lankytojams aiškiau suvokti gobeleno mastelį ir detales, kurios dažnai pradingsta žiūrint į susuktą ar dalimis rodomą tekstilę. Greta fizinio eksponavimo planuojami ir skaitmeniniai sprendimai, padėsiantys geriau suprasti siužetą bei simbolius.

    „Gobeleno eksponavimas paguldžius plokščiai leidžia visuomenei visapusiškai įvertinti šio unikalaus viduramžių siuvinėjimo mastą ir detales“, – teigiama Britų muziejaus pranešime.

    Britų muziejaus vadovas Nicholas Cullinanas akcentuoja, kad Bajė gobelenas laikomas vienu ryškiausių Europos kultūros artefaktų. Pasak jo, kūrinys ne tik pasakoja apie 1066 metų įvykius, bet ir primena istoriškai glaudžius Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos ryšius.

    Kas vaizduojama ir kodėl tai svarbu

    XI amžiaus gobelenas vaizduoja Normandijos užkariavimą ir Hastingso mūšį, nulėmusį Anglijos valdžios pasikeitimą. Tai vienas išsamiausių pasakojamųjų viduramžių tekstilės kūrinių, kuriame istorija perteikiama kaip ištisinė vaizdų seka.

    Britų muziejus praneša, kad parodoje gobelenas bus rodomas kartu su kitais skoliniais iš Didžiosios Britanijos ir Europos institucijų. Žadama pristatyti retus dokumentus, iliuminuotus rankraščius bei sidabrinių monetų lobį, kad eksponatas būtų įkurdintas platesniame epochos kontekste.

    „Lankytojai turės išskirtinę galimybę panirti į istoriją, o gobeleno pasakojimas bus pateiktas originaliai ir įtraukiai“, – sakė parodos kuratorius Michaelas Lewisas.

    Perkėlimas sukėlė ginčus

    Gobeleno perkėlimas iš Bajė muziejaus yra itin retas įvykis: nurodoma, kad tai pirmas toks išgabenimas per daugiau nei 40 metų. Sprendimas skolinti kūrinį Londono parodai buvo siejamas su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono 2025 metais duotu pažadu 18 mėnesių laikotarpiui perduoti gobeleną Britų muziejui.

    Vis dėlto Prancūzijoje kilo protestų banga, daugiausia dėl eksponato trapumo ir transportavimo rizikų. Kritikai teigė, kad net kruopščiausiai planuojamas pervežimas gali sukelti mechaninius pažeidimus, ypač dėl vibracijos ir neišvengiamo rankinio tvarkymo.

    „Gobelenas per daug trapus, kad būtų transportuojamas be rimtos rizikos: galimi įplyšimai ir medžiagos netektys dėl tvarkymo ir vibracijų“, – teigė meno paveldo kritikas Didier Rykner.

    Pastaraisiais metais konservatoriai fiksavo tūkstančius defektų ir pažeidimų, todėl eksponavimo bei logistikos reikalavimai yra itin griežti. Bajė gobelenas įrašytas į UNESCO programos Pasaulio atmintis registrą, taip pripažįstant jo išskirtinę dokumentinę ir kultūrinę vertę.

    Skelbiama, kad paroda „The Bayeux Tapestry Experience“ lankytojams duris atvers 2026 metų rugsėjo 10 dieną ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos.

  • Londonas sutraukė tūkstantines eitynes: 4 000 pareigūnų, dronai ir 31 sulaikymas

    Londonas sutraukė tūkstantines eitynes: 4 000 pareigūnų, dronai ir 31 sulaikymas

    Didelė policijos operacija Londone

    Šeštadienį Londone sutelktos gausios Metropoliteno policijos pajėgos, miestui prižiūrint dvi priešingas demonstracijas ir tuo pat metu vykstant FA taurės finalui. Policija teigė, kad tikslas buvo užkirsti kelią susidūrimams ir užtikrinti viešąją tvarką intensyviausiose centrinėse zonose.

    Operacijoje dalyvavo apie 4 000 pareigūnų, taip pat panaudoti policijos žirgai, tarnybiniai šunys, dronai ir sraigtasparniai. Pareigūnai iš anksto įspėjo, kad budriai stebės galimus atskilusių grupių bandymus susitikti maršrutų susikirtimo taškuose.

    Dvi priešingos demonstracijos

    Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Tommy Robinsono inicijuotame renginyje, o dar keli tūkstančiai susirinko į pro palestiniečius orientuotą mitingą, skirtą Nakbos dienai paminėti. Nakba siejama su 1948 metais vykusiais masiniais palestiniečių iškeldinimais, kurie, istorikų vertinimu, palietė apie 700 000 žmonių.

    Vienas iš renginių prasidėjo Vakarų Londone ir baigėsi kalbomis netoli Pikadilio, o miesto centre tuo pat metu vyko ir antifašistinė eisena. Metropoliteno policija nurodė įvedusi sąlygas dėl maršrutų bei laikų, kad skirtingų grupių dalyviai kuo mažiau susidurtų akis į akį.

    Areštai, kaštai ir politinis fonas

    Iki popietės policija pranešė sulaikiusi 31 asmenį dėl įvairių pažeidimų, tačiau pabrėžė, kad abu mitingai iš esmės vyko be didesnių incidentų. Pareigūnai taip pat akcentavo, kad masinių renginių dinamika gali pasikeisti staiga, ypač jei į minias įsilieja mažesnės, agresyviau nusiteikusios grupės.

    Operacijos sąnaudos įvertintos maždaug 5 100 000 eurų, o policija deklaravo taikysianti nulinės tolerancijos principą smurtui, neapykantos kurstymui ir tvarkos pažeidimams. Pranešta, kad šį kartą organizatoriams numatyta didesnė teisinė atsakomybė už tai, kad pakviesti kalbėtojai nepažeistų neapykantos kalbos draudimų.

    Situacija vyko įkaitus politinėms nuotaikoms Jungtinėje Karalystėje, kur pastaruoju metu matomas didesnis radikalių pažiūrų jėgų aktyvumas. Policija papildomai įspėjo, kad futbolo sirgalių srautai dėl FA taurės finalo gali didinti riziką, todėl pajėgos buvo planuojamos taip, kad galėtų reaguoti keliuose miesto taškuose vienu metu.

    „Tie, kurie siekia kelti chaosą mūsų gatvėse, gąsdinti ar grasinti žmonėms, susidurs su visa įstatymo galia“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer.

    Vyriausybė taip pat pranešė uždraudusi atvykti į šalį daliai užsienio piliečių, kuriuos vertino kaip galinčius kurstyti neapykantą ar smurtą. Pasak pareigūnų, tokie sprendimai siejami su pastangomis sumažinti provokacijų riziką ir išlaikyti protestus teisėtų, taikių susirinkimų rėmuose.

  • Kur žiūrėti Eurovizijos 2026 finalą gyvai: nuo Vienos iki Bergeno ir Londono

    Kur žiūrėti Eurovizijos 2026 finalą gyvai: nuo Vienos iki Bergeno ir Londono

    Eurovizija vis dažniau žiūrima kartu

    Eurovizijos 2026 didysis finalas daugeliui tampa ne televizijos vakaru namuose, o proga susitikti su draugais ir žiūrėti transliaciją viešose erdvėse. Europoje daugėja teminių peržiūrų baruose, kino salėse, koncertų vietose ir net arenose.

    Toks žiūrėjimas „kartu“ pastaraisiais metais stiprėja dėl kelių priežasčių: renginys išlieka masiškai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose, o gyvos peržiūros suteikia festivalio atmosferą. Organizatoriai ir miestai taip pat aktyviai kuria viešas zonas, kurios pritraukia turistus ir vietinius.

    Paklausa auga, ypač didmiesčiuose

    Didžiojoje Britanijoje bendrų peržiūrų vietų paklausa šiemet pastebimai išaugo, o tai labiausiai jautėsi Londone, Mančesteryje ir Birmingame. Rinkos duomenis kaupianti „Tagvenue“ skelbė, kad užklausų dėl tokių vietų prieš finalą padaugėjo 73 proc., palyginti su praėjusiais metais.

    Pasak „Tagvenue“ vadovo Arturo Stepaniako, Eurovizija vis labiau virsta socialiniu įvykiu, kurį žmonės nori išgyventi kartu. Ši tendencija matoma ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir daugelyje žemyninės Europos miestų.

    „Eurovizija tampa daugiau nei TV transliacija, tai socialinis renginys, kurį žmonės nori patirti kartu“, – sakė Arturas Stepaniakas.

    Kur ieškoti ryškiausios atmosferos?

    Viena, kaip Eurovizijos 2026 šeimininkė, natūraliai yra pagrindinis traukos taškas. Čia įprastai daugiausia dėmesio sulaukia oficialios viešo stebėjimo erdvės, tokios kaip Eurovizijos miestelis Rathausplatz aikštėje, kur žiūrovai gali tikėtis didelių ekranų, maisto zonų ir papildomų pasirodymų.

    Norvegijos Bergenas, anksčiau priėmęs konkursą 1986 metais, išlaiko stiprią Eurovizijos tradiciją ir žiūrėjimo kultūrą. Mieste finalo vakarą populiarėja teminiai vakarėliai baruose ir scenos meno erdvėse, o pats miestas tampa patraukliu pasirinkimu ir dėl turizmo, ir dėl bendruomeniškumo.

    Londonas siūlo vieną plačiausių peržiūrų pasirinkimų Europoje: nuo didelių viešų transliacijų iki klubinių renginių ar jaukių peržiūrų baruose. Dalis vietų orientuojasi į didelį šou elementą, kitos siūlo ramesnę atmosferą, bet su kokybišku garsu ir dideliu ekranu.

    Švedijos Malmė, anksčiau konkursą rengusi ne kartą, finalo vakarą dažnai suburia žiūrovus į viešas peržiūras ir miesto renginius. Dėl kompaktiško centro ir trumpo atstumo tarp erdvių žmonės neretai spėja aplankyti kelias vietas per vieną vakarą.

    Portugalijos Porto taip pat stiprina Eurovizijos peržiūrų sceną, siūlydamas teminius vakarus kavinėse ir klubuose, kur transliacija derinama su žaidimais, prognozėmis ir vakarėlio programa. Tokie renginiai pritraukia ir tarptautinę auditoriją, ypač studentus ir keliautojus.

    Ką verta įvertinti renkantis peržiūrą

    Planuojant finalo vakarą, svarbiausia įvertinti vietos formatą: ar tai oficiali vieša erdvė su didele minia, ar rezervuojama salė su sėdimomis vietomis, ar klubinis renginys, kuriame muzika ir šou gali užgožti pačią transliaciją. Prieš vykstant pravartu pasitikslinti, ar reikalingi bilietai, ar taikomi įėjimo mokesčiai.

    Dar vienas praktinis kriterijus yra garsas ir ekrano matomumas, ypač jei vieta žada didelį lankytojų srautą. Populiariausiose lokacijose vietos dažnai išgraibstomos iš anksto, todėl rezervacija ar ankstyvas atvykimas gali nulemti, ar finalą pamatysite patogiai.

  • Brutalizmas kelionėse tampa madingas: kodėl turistai ieško betono architektūros ir kur ją pamatyti

    Brutalizmas kelionėse tampa madingas: kodėl turistai ieško betono architektūros ir kur ją pamatyti

    Socialinių tinklų kelionių turinys per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė: vietoj kasdienybės fragmentų vis dažniau matome kruopščiai suplanotus kadrus iš tų pačių „Instagram“ taškų. Dėl to populiariausiose vietose formuojasi eilės, o kai kurie miestai ieško būdų, kaip suvaldyti srautus ir nesusipriešinti su vietos gyventojais.

    Šiame fone išryškėjo netikėta kryptis: brutalistinė architektūra, dar visai neseniai daug kam atrodžiusi tiesiog pilki pokario betono masyvai. Dabar ji socialiniuose tinkluose pristatoma kaip autentiškas, mažiau nuvalkiotas miesto pažinimo būdas, o keliautojai sąmoningai renkasi maršrutus, kuriuose dominuoja modernizmo ir brutalizmo pastatai.

    Kas traukia prie brutalizmo?

    Brutalizmas siejamas su XX amžiaus vidurio ir antros pusės architektūra, kai miestai sparčiai augo, o viešiesiems pastatams dažnai buvo renkamasi atviras betonas, aiškios konstrukcijos ir masyvios formos. Šis stilius gimė kaip funkcionalumo ir socialinės ambicijos pareiškimas, tačiau laikui bėgant tapo ginčų objektu dėl estetikos ir pastatų būklės.

    Keliautojus šiandien vilioja kontrastas: brutalizmo architektūra išsiskiria iš istorinių senamiesčių ir blizgių naujų verslo rajonų. Be to, tokius pastatus dažnai lydi įdomios istorijos apie pokario atstatymą, urbanistiką, politines ambicijas ir tai, kaip miestas bandė susikurti naują tapatybę.

    Skopjė: miestas, gimęs iš naujo

    Vienu ryškiausių pavyzdžių dažnai įvardijama Šiaurės Makedonijos sostinė Skopjė. Po 1963 metais įvykusio stipraus žemės drebėjimo didelė dalis miesto buvo sugriauta, o atstatymo procese dalyvavo įvairių šalių architektai, todėl mieste susiformavo nevienalytė, bet brutalizmui palanki architektūrinė aplinka.

    Pastaraisiais metais Skopjė atsirado ir specialūs pėsčiųjų turai, skirti brutalistiniams objektams, kurie turistams padeda „perskaityti“ betonines formas ir jų kontekstą. Gidai pabrėžia, kad tai ne vien „bjaurūs pastatai“, o laikmečio dokumentai, leidžiantys suprasti, kaip miestas buvo atkurtas ir kokios idėjos dominavo planuojant viešąsias erdves.

    „Tai diskutuotinas architektūros stilius, bet patinka jis ar ne, po žemės drebėjimo miestas atgimė iš esmės“, – sakė Skopjės gidė Aleksandra Georgieva.

    Skopjėje brutalizmo tema persipina ir su politiniais sprendimais: dalis pastatų fasadų buvo pakeisti, siekiant suteikti jiems labiau neoklasicistinę išvaizdą. Tokie perdirbimai mieste iki šiol vertinami prieštaringai, nes vieni juos laiko „grįžimu prie istorijos“, o kiti – autentiško pokario paveldo nykimu.

    Kur dar pamatyti brutalizmo architektūrą

    Brutalizmo gerbėjai dažnai pradeda nuo Londono, kur vienu žinomiausių pavyzdžių laikomas Barbican centras. Šis kompleksas tapo ir architektūrinių ekskursijų objektu, o jo erdvės reguliariai atsiduria kelionių turinio kūrėjų kadruose dėl aiškių linijų, terasų ir urbanistinės struktūros.

    Kitas taškas žemėlapyje – Jerevanas, kuriame modernistinis ir brutalistinis palikimas persipina su vietos medžiagomis ir reljefo sprendiniais. Miesto simboliu dažnai įvardijamas Kaskados kompleksas, o už miesto ribų keliautojai ieško įspūdingų, su mokslo infrastruktūra susijusių objektų.

    Brutalistinės architektūros maršrutai populiarėja ir Belgrade bei Paryžiuje, kur šis stilius matomas tiek gyvenamuosiuose rajonuose, tiek viešosios paskirties pastatuose. Kelionių ekspertai pastebi, kad tokie maršrutai dažnai sutampa su lėtesnio, pėsčiomis grįsto turizmo tendencija, kai svarbiausia ne „užsidėti varnelę“, o suprasti miesto sluoksnius.

    Augantis brutalizmo populiarumas rodo platesnį poslinkį: socialiniuose tinkluose vis daugiau vertės turi ne tobula atviruko estetika, o autentiškos, istoriją pasakojančios vietos. Keliautojams tai tampa proga pamatyti kitokį miestą, o miestams – šansas paskirstyti turistų srautus už tradicinių centrų ribų.

  • „Pinnacle Guide“ įvertino kokteilių barus Europoje: aukščiausias įvertinimas atiteko Atėnams

    „Pinnacle Guide“ įvertino kokteilių barus Europoje: aukščiausias įvertinimas atiteko Atėnams

    Kas yra „Pinnacle Guide“?

    „Pinnacle Guide“ paskelbė naujausią Europos kokteilių barų sąrašo atnaujinimą, į kurį šį kartą įtraukta 18 naujų vietų. Gidas veikia nuo 2022 metais ir šiuo metu jame yra 191 įvertintas baras, o naujausioje atrankoje visame pasaulyje prisidėjo dar 46 nauji barai.

    Barai įvertinami vadinamaisiais „smeigtukais“ nuo vieno iki trijų, atsižvelgiant į gėrimų programą, bendruomeniškumą, vietos atmosferą ir dizainą. Vienas smeigtukas reiškia puikų lygį, du išskirtinį, o trys yra aukščiausias, išskirtinumo kartelę keliantis įvertinimas.

    Į gido atranką barai turi kandidatuoti patys, vėliau vertinamas jų pateiktas aprašas, atliekami papildomi patikrinimai ir rengiami anoniminiai vietos vertintojų vizitai. Toks modelis leidžia derinti viešai pateikiamą informaciją su realia patirtimi vietoje.

    Aukščiausias įvertinimas Atėnams

    Šį kartą vienintelis naujas Europos baras, gavęs tris smeigtukus, yra Atėnuose įsikūręs „Line Athens“. Tai reiškia, kad jis prisijungė prie itin mažo pasaulinio elito, kuriame iš viso yra tik keturi trijų smeigtukų barai.

    Europoje šį aukščiausią įvertinimą, be Atėnų naujoko, turi ir Londono „Lyaness“. Vertintojai pabrėžė „Line Athens“ interjero sprendimus ir tai, kad erdvė išlaiko ankstesnę pastato paskirtį, taip pat akcentavo muzikos programą, kuri padeda kurti nuoseklią baro atmosferą.

    Gidas atkreipė dėmesį ir į meniu logiką: jis siejamas su sezoniškumu, o sudedamosios dalys parenkamos pagal jų brandą ir prieinamumą. Skelbiama, kad meniu atnaujinamas kas du ar tris mėnesius, todėl lankytojai gali tikėtis nuolat kintančių skonių.

    Penki barai su dviem smeigtukais

    Du smeigtukus šiemet gavo penki Europos barai: po du Jungtinėje Karalystėje ir po vieną Italijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje. Į sąrašą pateko ir labai mažos erdvės, kurios remiasi nišine, į patirtį orientuota koncepcija.

    Italijos Bassano del Grappa mieste veikiantis „CuCù“ pristatomas kaip 12 vietų mikro baras, kuriame kokteiliai derinami su specialiai jiems parinktais desertais. Paryžiaus „De Vie“ įsikūręs 1800-ųjų laikų oloje, o gėrimų pasiūla priklauso nuo to, ką tuo metu gali pagaminti su komanda bendradarbiaujanti kūrybinė dirbtuvė.

    Įvertinimo sulaukė ir Šveicarijos Montrė „Funky Claude’s Bar“, kuriame kokteiliai susiejami su miesto džiazo festivalio istorija, o papildomas turinys pasiekiamas nuskenavus QR kodą. Jungtinėje Karalystėje išskirtas Česterio „tbc*“, kuris dirba veganiškai ir orientuojasi į atliekų mažinimą, taip pat Londono „The Emory Rooftop Bar“ su vaizdais į Hyde Park.

    Kurie barai gavo po vieną?

    Vienu smeigtuku Europoje įvertinta dar 12 naujų vietų, o daugiausia jų šį kartą atsirado Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Sąrašą papildė ir barai Graikijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje.

    Tarp naujų vieno smeigtuko barų paminėti „Alto“ Cervijoje, „American Bar at the Savoy“ ir „St James Bar“ Londone, „Danico“ Paryžiuje, „La Catedral Bar“ Ciuriche, „The Domino Club“ Lyde bei „Stravinskij Bar at Hotel de Russie“ Romoje. Atėnuose į sąrašą pateko ir „Barro Negro Athens“.

    „Pinnacle Guide“ pažymi, kad šiuo metu Europoje paraiškas priima tik Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad dalis rinkų, nors ir turi stiprias kokteilių scenas, į vertinimą kol kas nepatenka.

    Alkoholį reikėtų vartoti atsakingai ir saikingai, laikantis vietos teisės aktų ir rekomendacijų. Planuojant keliones dėl barų patirčių, verta iš anksto pasitikrinti rezervacijas, darbo laiką ir taisykles.

  • Tyrimas parodė populiariausius Europos miestus dienos išvykoms: kuo vilioja Londonas ir Atėnai

    Tyrimas parodė populiariausius Europos miestus dienos išvykoms: kuo vilioja Londonas ir Atėnai

    Kur keliautojai ieško trumpų pabėgimų

    Miesto savaitgalio kelionės Europoje keičiasi: vis daugiau žmonių didžiuosius turistinius centrus renkasi kaip bazę dienos išvykoms. Vietoj skubėjimo per lankytinų vietų sąrašą keliautojai planuoja vienos dienos maršrutus į pilis, vyno regionus, paplūdimius ar kalnus.

    Nauja analizė parodė, iš kurių Europos miestų internete dažniausiai ieškoma dienos išvykų idėjų. Reitingo viršuje atsidūrė Londonas, Paryžius ir Roma, o dešimtuke taip pat išryškėjo Barselona, Florencija, Edinburgas, Milanas, Dublinas, Lisabona ir Atėnai.

    Tyrimą atlikusi kelionių ir pramogų paslaugų bendrovė „TUI Musement“ vertino „Google“ paieškų apimtis pagal užklausą dienos išvykos iš konkretaus miesto. Buvo nagrinėjami Europos miestai, turintys daugiau nei 150 000 gyventojų, o paieškos skaičiuotos ir vietine, ir angliška miesto pavadinimo forma.

    Šis metodas leidžia suprasti ne tik, kur keliaujama, bet ir kaip planuojami maršrutai: žmonės ieško logiškų, greitai pasiekiamų krypčių, kurias galima įgyvendinti per vieną dieną. Tokias keliones dažniausiai skatina patogūs traukinių tinklai, išplėtotos ekskursijų paslaugos ir noras pamatyti daugiau, nekeičiant viešbučio.

    Londonas ir Paryžius: klasika už miesto ribų

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė Londonas: tyrime būtent iš šio miesto fiksuota daugiausia dienos išvykų paieškų. Populiariausios kryptys dažnai apima kelias vietas per vieną maršrutą, todėl ypač mėgstami „kombinuoti“ turai.

    Iš Londono keliautojai neretai renkasi kelionę į Stounhendžą ir netoliese esantį Bath miestą, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat dažni pasirinkimai yra Vindzoro pilis ir televizijos serialų filmavimo vietos, kurios išnaudoja britiškos kultūros ir istorijos patrauklumą.

    Paryžius, nors ir pilnas pasaulinio lygio muziejų bei architektūros, vis dažniau tampa atspirties tašku pažinti kitus Prancūzijos regionus. Tarp populiariausių variantų išlieka Versalis, lengvai pasiekiamas traukiniu, ir Živerni kaimelis, siejamas su Claude’u Monet.

    Dalis keliautojų renkasi ir tolesnius maršrutus, pavyzdžiui, į Mont Saint-Michel, tačiau tokia išvyka dažnai reiškia ilgesnį važiavimą ir ankstyvą išvykimą. Vis dėlto būtent „viena diena, bet maksimalus įspūdis“ logika ir kelia paieškų skaičius.

    Italija, Ispanija ir Graikija: vynas, kalnai ir salos

    Roma įvardijama kaip patogi bazė pamatyti daugiau nei Koliziejų ar Vatikaną. Keliautojai dažnai domisi išvykomis į Pompėją, taip pat į pietų Italijos pakrantės kryptis, kurias patogu derinti su regioniniais maršrutais.

    Florencija išsiskiria kaip Toskanos pažinimo centras: populiarios dienos kelionės į Pizą, Sieną, taip pat į Kjanti regioną, kur siūlomos vyno degustacijos ir vietinės virtuvės patirtys. Tokie maršrutai atitinka lėtesnio turizmo tendenciją, kai svarbiau kokybė, o ne lankytinų vietų kiekis.

    Barselona dėl savo lokacijos Viduržemio jūros pakrantėje suteikia daug pasirinkimų: nuo Montserato kalnų ir vienuolyno iki mažesnių Kosta Bravos miestelių. Kai kuriems keliautojams patraukli ir galimybė per vieną dieną užsukti į Andorą.

    Atėnai taip pat pritraukia ne vien archeologija mieste: populiarios išvykos į Delfus ir Meteorą, o norintiems jūros dažnai siūlomos salos, kurias galima pasiekti be ilgo persikėlimo. Tai rodo, kad net trumpa kelionė gali tapti „dviejų patirčių“ deriniu: miestas ir gamta ar pakrantė.

    Į dešimtuką patekę Milanas, Dublinas, Lisabona ir Edinburgas atspindi tą pačią logiką: keliautojai ieško aiškių, lengvai suplanuojamų dienos maršrutų į ežerus, kalnus ar išskirtinius gamtos objektus. Plėtojamos greitos jungtys ir populiarėjantis išankstinis planavimas internete tik didina tokio tipo išvykų paklausą.

  • Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    „Time Out“ paskelbė 2026 metų miestų, geriausiai tinkančių kultūrai, reitingą, sudarytą remiantis daugiau nei 24 000 pasaulio miestų gyventojų apklausa. Vertinant buvo atsižvelgta į muziejų ir galerijų pasiūlą, scenos menų gyvybingumą bei kultūrinių renginių kalendorių.

    Tarp 20-uko net 9 miestai yra Europoje, o 6 iš jų pateko į dešimtuką. Tai rodo, kad Senasis žemynas išlaiko stiprias pozicijas ne tik dėl istorinio paveldo, bet ir dėl nuolat atsinaujinančios šiuolaikinės kultūros infrastruktūros.

    Kas lėmė Londono pirmą vietą?

    Pirmąją vietą reitinge užėmė Londonas, kurį į viršų kilstelėjo nauji ir atsinaujinantys kultūros objektai bei itin plati renginių pasiūla. „Time Out“ išskiria naujas V&A East erdves, įskaitant V&A East Storehouse, taip pat planuojamą Museum of London atidarymą naujoje Smithfield vietoje.

    Apklausos rezultatai Londone rodo labai aukštus vietinių įvertinimus: 90 proc. gyrė teatro sceną, 88 proc. teigiamai įvertino muziejus, o 81 proc. – galerijas. Prie miesto patrauklumo prisideda ir plačiai suprantama kultūra – nuo West End spektaklių iki nemokamų komedijos vakarų ir įvairių gyvos muzikos žanrų.

    Europos miestai dešimtuke

    Antrą vietą užėmė Paryžius, kuris, anot reitingo sudarytojų, išsiskyrė idealiu gyventojų vertinimu – kultūros pasiūlą teigiamai įvertino 100 proc. respondentų. Miestą stiprina didžiosios parodos ir institucijos, o lankytojų srautus tradiciškai palaiko muziejų koncentracija bei lengvai pasiekiami rajonai pėstiesiems.

    Ketvirtoje vietoje įsitvirtino Berlynas, kuriame pabrėžiama alternatyvios kultūros ir „prieš srovę“ einančios meninės raiškos tradicija. Reitinge minimi dideli miesto renginiai ir festivaliai, o taip pat tarptautiniai kino, meno ir literatūros formatai, kurie Berlyną išlaiko kaip vieną ryškiausių Europos kultūros centrų.

    Į Europos dešimtuką taip pat pateko Madridas (8 vieta), Florencija (9 vieta) ir Krokuva (10 vieta). Madridas išlaiko aukštus įverčius dėl muziejų ir festivalių, Florenciją išskiria Renesanso palikimas ir didelės parodos, o Krokuva įvertinta už senamiesčio architektūrą ir aktyvų kultūrinių renginių kalendorių.

    Visas 2026 metų dvidešimtukas

    Į reitingo trejetą tarp Paryžiaus ir Berlyno įsiterpė Niujorkas, o į pirmąjį penketą pateko ir Keiptaunas. Likusiose pozicijose rikiuojasi tokie miestai kaip Melburnas, San Paulas, Taipėjus, Marakešas, taip pat Kopenhaga, Atėnai ir Lisabona, kuri Europos sąraše minima kaip 20 vietos miestas.

    Kelionių planuotojams toks sąrašas tampa greitu orientyru, kur 2026 metais tikėtis ryškiausių parodų, festivalių ir scenos menų premjerų. Kartu tai atspindi ir platesnę tendenciją: kultūros turizme vis svarbesnės tampa ne vien „klasikinės“ lankytinos vietos, bet ir nauji muziejų formatai, kvartalų atgaivinimas bei prieinamų renginių pasiūla vietiniams.

    „Nuo Londono iki Lisabonos – kiekvienas į reitingą patekęs miestas šiemet turi legendinių muziejų ir gyvą scenos menų lauką, o kultūrinis kalendorius tiesiog perpildytas parodų, festivalių ir renginių“, – sakė „Time Out“ kelionių redaktorė Grace Beard.

    „Mūsų ekspertai vietoje atrinko kultūrinius akcentus, kurių šiemet neverta praleisti, kad keliautojai turėtų aiškų gidą, kur vykti ir ką pamatyti 2026 metais“, – pridūrė ji.

  • „The Beatles“ atgaivina legendinį stogą Londone: Savile Row pastate kuriama 7 aukštų patirtis

    „The Beatles“ atgaivina legendinį stogą Londone: Savile Row pastate kuriama 7 aukštų patirtis

    Legendinė „The Beatles“ istorijos vieta Londone netrukus gali tapti nauju traukos centru gerbėjams: „Apple Corps Ltd“ pranešė, kad buvusi grupės būstinė Savile Row gatvėje bus paversta septynių aukštų įtraukiančia patirtimi lankytojams.

    Kalbama apie 3 Savile Row pastatą, kuriame 1969 metais įvyko vienas garsiausių roko istorijos epizodų – netikėtas koncertas ant stogo, vėliau pramintas paskutiniu viešu „The Beatles“ pasirodymu.

    Kas bus atverta gerbėjams

    „Apple Corps Ltd“ teigimu, projekte numatytos besikeičiančios parodos, suvenyrų erdvės ir prieiga prie dalies sukauptų archyvų. Taip pat planuojama atkurti studijos aplinką, siejamą su albumo „Let It Be“ įrašais.

    Vienas ryškiausių akcentų – galimybė lankytojams užlipti ant to paties stogo, kuriame 1969 metų sausio 30 dieną grupė surengė improvizuotą pasirodymą, trumpam sustabdžiusį gatvės gyvenimą ir sulaukusį policijos dėmesio.

    Paul McCartney ir Ringo Starr reakcijos

    Projekto pristatymą lydėjo ir „The Beatles“ narių komentarai. Paul McCartney sakė, kad neseniai sugrįžti į 3 Savile Row jam buvo ypatinga patirtis, o planai paliko įspūdį.

    „Neseniai vėl užsukau į 3 Savile Row ir apsižvalgiau. Tose sienose sukaupta tiek daug ypatingų prisiminimų, jau nekalbant apie stogą. Komanda parengė išties įspūdingus planus, ir nekantrauju, kad žmonės tai pamatytų, kai viskas bus paruošta“, – sakė Paul McCartney.

    Ringo Starr savo ruožtu pabrėžė emocinį sugrįžimo aspektą.

    „Oho, tai tarsi sugrįžimas namo“, – sakė Ringo Starr.

    Kodėl žinia paskelbta dabar

    Tiksli atidarymo data kol kas neskelbiama, tačiau projektas anonsuojamas „The Beatles“ susidomėjimo bangos metu. Pastaraisiais metais grupės paveldas aktyviai perkeliamas į naujus formatus, pritraukiančius ir jaunesnę auditoriją.

    Prie to prisidėjo ir Peterio Jacksono dokumentinis projektas „The Beatles: Get Back“, sukurtas iš „Let It Be“ laikotarpio medžiagos, taip pat kino industrijos planai kurti kelis atskirus biografinius filmus. Be to, 2023 metais pasirodė daina „Now and Then“, kurios užbaigimui buvo pasitelktas DI pagrįstas garso apdorojimas, leidęs išryškinti ir atskirti anksčiau įrašuose užfiksuotus vokalus.

    Naujoji erdvė Savile Row žada sujungti istoriją, archyvus ir šiuolaikinį muziejinį pasakojimą – ir suteikti progą „The Beatles“ pėdsakais sekti ne tik per muziką, bet ir fiziškai, pačioje vietoje, kur gimė vienas garsiausių grupės finalo kadrų.

  • „Meatly“ pritraukė apie 12 mln. eurų: Londone statys didžiausią Europoje auginamos mėsos bioreaktorių

    „Meatly“ pritraukė apie 12 mln. eurų: Londone statys didžiausią Europoje auginamos mėsos bioreaktorių

    Britų bendrovė „Meatly“, kuri save pristato kaip pirmąją Europoje auginamą mėsą pardavusią įmonę, pranešė pritraukusi 10,4 mln. svarų sterlingų A serijos investiciją. Pagal dabartinį valiutų kursų lygį tai sudaro apie 12 mln. eurų ir leis bendrovei sparčiau didinti gamybos apimtis.

    Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos 20 000 litrų talpos bioreaktorių gamybos kompleksui Londone. „Meatly“ teigimu, tai būtų didžiausia tokio tipo auginamos mėsos bioreaktorių infrastruktūra Europoje, o įrengimo darbai pradedami nedelsiant.

    Naujoji gamykla turėtų tapti pagrindu komerciniams produktų pristatymams, kurių „Meatly“ tikisi 2027 metais. Bendrovė akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra pasiekti mastą, kuriame auginama mėsa taptų įperkama ir konkurencinga tradicinei gamybai.

    Kaip įmonė mažina savikainą

    „Meatly“ pabrėžia pastaraisiais metais sprendusi svarbiausius technologinius ir kainos iššūkius, kurie riboja visą auginamos mėsos sektorių. Vienas iš didžiausių kaštų elementų yra ląstelių auginimo terpė, todėl bet kokie jos pigimo šuoliai tiesiogiai veikia galutinę savikainą.

    Bendrovės teigimu, 2024 metais jai pavyko sumažinti chemiškai apibrėžtos, be baltymų pagamintos terpės kainą iki 0,22 svaro sterlingų už litrą, tai yra apie 0,26 euro. „Meatly“ šį rodiklį vadina vienu geriausių rinkoje, nors reali kaina pramoniniu mastu gali skirtis priklausomai nuo tiekimo, energijos ir kokybės reikalavimų.

    Dar viena brangi grandis yra įranga, ypač bioreaktoriai ir jų aptarnavimas. „Meatly“ nurodo, kad 2025 metais paskelbė bioreaktorių sąnaudų sumažinimą maždaug 10 kartų, taip siekdama pigesnio mastelio didinimo.

    Nuo leidimo iki pirmųjų pardavimų

    Auginamos mėsos sektoriuje komercializavimą dažnai stabdo reguliaciniai procesai, todėl leidimai yra kritinis žingsnis į rinką. „Meatly“ teigia, kad 2024 metais gavo reguliacinį autorizavimą, o 2025 metais pardavė pirmą pasaulyje auginamos mėsos augintiniams produktą.

    Ši kryptis laikoma pragmatišku startu, nes augintinių ėdalo segmentas kai kuriose rinkose gali turėti aiškesnį kelią iki produkto lentynoje nei žmonių maistui skirta auginama mėsa. Vis dėlto bendrovei plečiantis, jai reikės užtikrinti nuolatinę kokybės kontrolę, atsekamumą ir stabilias gamybos apimtis.

    Investuotojų sąraše „Meatly“ įvardija „Oyster Bay Venture Capital“, „Clean Growth Fund“ ir „JamJar Investments“. Bendrovė taip pat primena, kad anksčiau buvo pritraukusi 7 mln. svarų sterlingų pradinę investiciją, o bendra iki šiol gauta suma siekia 17,4 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 20 mln. eurų.

    „Meatly“ generalinis direktorius Owenas Ensoras teigia, kad investicija yra pasitikėjimo ženklas tiek įmonei, tiek Jungtinės Karalystės maisto technologijų ir biotechnologijų sektoriams.

    „„Meatly“ turi vieną tikslą: paversti komerciškai perspektyvią auginamą mėsą realybe“, – sakė Owenas Ensoras.

    „Per pastaruosius ketverius metus mūsų komanda nuosekliai mažino pagrindinius kaštus ir kūrė tvirtą techninį pagrindą augimui. Dabar turime rinkoje lyderiaujančią technologiją ir esame pasiruošę didinti mastą“, – sakė Owenas Ensoras.

    „Clean Growth Fund“ investicijų vadybininkas Connoras Duffy pabrėžė, kad baltymų gamybos pertvarka yra svarbi klimato kaitos kontekste ir kad fondas investavo matydamas potencialą gaminti tikrą mėsą mažesniu poveikiu aplinkai.

    „Baltymų gamybos pergalvojimas yra būtina klimato krizės sprendimo dalis. Investavome į „Meatly“, nes jie rodo, kad įmanoma gaminti tikrą mėsą konkurencinga kaina ir su gerokai mažesniu poveikiu aplinkai“, – sakė Connoras Duffy.

    „Oyster Bay Venture Capital“ atstovė Elise Schumacher teigė, kad „Meatly“ kuria ne tik produktą, bet ir naujos baltymų kategorijos pagrindus.

    „„Meatly“ ne tik kuria naują produktą, bet ir tiesia pamatus visiškai naujai baltymų kategorijai“, – sakė Elise Schumacher.

    Rinkos požiūriu, didžiausi klausimai išlieka trys: ar pavyks išlaikyti mažą savikainą dideliu mastu, kaip greitai bus plečiamas produktų portfelis ir kokiu tempu judės reguliaciniai procesai skirtingose Europos šalyse. Būtent šiuos veiksnius artimiausiais metais labiausiai stebės investuotojai ir konkurentai.

  • Londono „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI agentas „Cody“ žada automatizuoti verslo rutiną

    Londono „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI agentas „Cody“ žada automatizuoti verslo rutiną

    Londonu įsikūrusi DI agentų platforma „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų siekiančią pradinės stadijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs pardavimų plėtrai ir inžinerinei komandai stiprinti, kad produktą būtų galima greičiau pasiūlyti platesnei rinkai.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Visionaries“, jame taip pat dalyvavo „Firstminute Capital“, „Sequel“ ir „Illusian“. Prie finansavimo prisidėjo ir grupė verslo angelų bei konsultantų, tarp jų – keli žinomų Europos technologijų bendrovių vadovai.

    Kas yra „Cody“ ir kuo skiriasi

    „CodeWords“ kuria DI agentą „Cody“, kuris, pasak bendrovės, „mokosi“ apie įmonės veiklą nuo pirmos dienos: perpranta naudojamus įrankius, tikslus ir pasikartojančius procesus. Esminė idėja – agentas ne tik vykdo nurodymus, bet ir pats siūlo automatizacijas, kurias vėliau paleidžia fone.

    Bendrovė akcentuoja, kad sprendimas orientuotas į ne techninius vartotojus: jam neturėtų reikėti programavimo, diegimų ar nuolatinės priežiūros. Praktikoje tai reiškia, kad automatizacijos veikia „CodeWords“ infrastruktūroje, o komandos gali susitelkti į rezultatą, o ne į integracijų palaikymą.

    „Geriausi operatoriai nelaukia, kol jų paprašys. „Cody“ kūrėme tuo pačiu principu – agentą, kuris mokosi apie jūsų verslą, mato, ką reikia padaryti, ir pateikia rezultatą“, – sakė vienas iš „CodeWords“ įkūrėjų Aymeric Zhuo.

    Nuo tyrimų laboratorijos iki produkto

    Dabartinė „CodeWords“ kryptis gimė po posūkio: įmonė anksčiau veikė kaip DI tyrimų laboratorija „Agemo“, kuri daug dėmesio skyrė neurosimboliniam samprotavimui per kodą. Bendrovė nurodo, kad vėliau įkūrėjai nusprendė, jog perspektyvūs tyrimai nukreipia nuo praktiškesnio tikslo – sukurti agentą, kuris patikimai padeda kasdieniuose darbuose.

    Pasak įmonės, po šio sprendimo „CodeWords“ per kelis mėnesius perėjo prie beta versijos ir pradėjo orientuotis į aiškias verslo užduotis: nuo turinio ruošimo iki pardavimų procesų automatizavimo. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai juda nuo pavienių funkcijų prie agentinių sistemų, kurios apima visą darbo eigą.

    Konkrečios užduotys ir naujos funkcijos

    „CodeWords“ pateikia pavyzdį, kaip turinio agentūra prijungė „Cody“ prie socialinių kanalų: agentas atrenka aktualias temas, parengia įrašų juodraščius, pateikia juos patvirtinti per „WhatsApp“ ir po patvirtinimo publikuoja. Teigiama, kad tai leidžia automatizuoti darbą, kuriam anksčiau reikėdavo atskiros techninės komandos.

    Kitoje situacijoje automatizavimo agentūra sukūrė agentų rinkinį klientų potencialių kontaktų paieškai, o „Cody“, pasak bendrovės, per mėnesį apdoroja apie 500 000 užduočių. Tokie skaičiai rodo, kad sprendimas taikomas ne tik eksperimentams, bet ir didesniems veiklos mastams.

    „Norime, kad vartotojai jaustųsi dirbantys su agentu, kuris jau žino jų verslą. „Cody“ nuolat mokosi, tad kiekvieną kartą nereikia pradėti nuo nulio – jis jau galvoja, ko jums reikės toliau“, – sakė vienas iš „CodeWords“ įkūrėjų Osman Ramadan.

    Kartu su investicija bendrovė pristato tris kryptis: kontekstinę atmintį, kad agentas galėtų remtis ankstesne veikla ir imtis iniciatyvos; „WhatsApp“ palaikymą, kad darbas vyktų įprastuose kanaluose; ir skirtingus „Cody“ veikimo režimus, pritaikomus pagal užduotį.

    „CodeWords“ tikslas – sukurti agentą, kuris veiktų kiekvienos įmonės fone ir padėtų komandoms be didelių IT resursų dirbti taip, lyg jos turėtų išplėstą techninę infrastruktūrą. Bendrovei tai reiškia konkurenciją agentinių DI sprendimų rinkoje, kur vartotojai vis dažniau tikisi ne įrankio, o „kolegos“, galinčio savarankiškai užbaigti procesą.