CP v2

Tag: Lustai

  • Šveicarų lustų startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,2 mln. eurų erdviniam intelektui taupiuose įrenginiuose

    Šveicarų lustų startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,2 mln. eurų erdviniam intelektui taupiuose įrenginiuose

    Šveicarijoje įsikūręs puslaidininkių startuolis „Mosaic SoC“ pranešė pritraukęs 3,2 mln. eurų išankstinės pradinės investicijos etapą. Bendrovė kuria specializuotus suvokimo lustus, skirtus tam, kad mažai energijos naudojantys įrenginiai galėtų realiu laiku „matyti“ aplinką ir suprasti erdvę.

    Investicijų etapui vadovavo „Founderful“, prisidėjo „Kick Foundation“. Anksčiau, 2024 metais, įmonė taip pat buvo gavusi apie 162 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kuris padėjo paspartinti ankstyvą produktų vystymą ir partnerystes.

    „Erdvinis intelektas neturėtų reikalauti programų klasės procesoriaus ir vaizdo plokštės. „Mosaic SoC“ sukūrėme tam, kad realaus laiko suvokimas veiktų sunaudojant tik dalį energijos, o baterijomis maitinami įrenginiai galėtų suprasti aplinką neaukodami formos“, – sakė „Mosaic SoC“ vadovas ir vienas įkūrėjų Alfio Di Mauro.

    „Mosaic SoC“ įkurta 2024 metais, o jos tikslas – integruotos mikroschemos, kurios apdoroja vaizdo ir padėties jutiklių duomenis. Tai leidžia įrenginiams susidaryti vietinį aplinkos žemėlapį, atpažinti objektus ir stebėti judėjimą beveik neapkraunant baterijos.

    Bendrovė sprendžia problemą, kuri šiandien riboja daugelį nuolat veikiančių kompiuterinės regos ir DI funkcijų: realaus laiko suvokimas dažnai remiasi daug energijos naudojančiais procesoriais ir grafikos spartintuvais. Dėl to tokios funkcijos tampa per brangios energijos biudžetui, ypač nešiojamuose įrenginiuose.

    Kur tokie lustai praverstų?

    Startuolis akcentuoja išmaniųjų akinių ir kitų dėvimų įrenginių scenarijus, kur erdvinis suvokimas yra esminis, tačiau vietos ir energijos resursai riboti. Idėja paprasta: padaryti taip, kad įrenginys išliktų plonas, lengvas ir vizualiai panašus į įprastą aksesuarą, bet kartu turėtų pastovų aplinkos „supratimą“.

    Išmaniųjų telefonų atveju bendrovė mini koprocesoriaus vaidmenį, pavyzdžiui, priekinei kamerai: nuolatinis objektų ar įvykių stebėjimas galėtų leisti pradėti filmavimą ar kitas funkcijas tik tada, kai aptinkamas konkretus signalas. Tai suteiktų „visada pasirengusio“ įrenginio efektą, tačiau mažiau iškrautų bateriją.

    Verslo modelis ir architektūra

    „Mosaic SoC“ verslo modelį įvardija tiesmukai: parduodami integriniai grandynai. Kartu bendrovė teigia, kad siūlo ne vien fizinį lustą, bet ir programinį „taikymo sluoksnį“, kurį gamintojai galėtų integruoti ir naudoti kaip pagrindą, o ne kurti suvokimo funkcijas nuo nulio.

    Technologiškai įmonė išskiria savo daugiabranduolę architektūrą, kurią optimizuoja našumui vienam vatui. Toks požiūris atitinka rinkos kryptį, kai dalis DI ir kompiuterinės regos užduočių vis dažniau perkeliama arčiau įrenginio krašto, kad sumažėtų energijos sąnaudos, delsos laikas ir priklausomybė nuo debesijos.

    Bendrovė taip pat užsimena apie įrankių grandinę diegimui: kompiliatorius ir priemones, kurios leistų programuotojams efektyviai išnaudoti architektūrą. Pasak įmonės, ilgainiui tikslas – evoliucionuoti nuo lusto tiekėjo link platformos, kurioje programos kuriamos ir optimizuojamos konkrečiam siliciui.

    „Mosaic SoC“ nurodo, kad jau pirmaisiais veiklos metais generavo pajamas iš NRE, tai yra nepasikartojančių inžinerinių darbų sutarčių su gamintojais partneriais. Įmonei artėjant prie produktinės stadijos, pajamos, tikėtina, labiau priklausys nuo mastelio, kurį suteikia serijinė lustų prekyba.

  • „Qualcomm“ akcijos šovė 16 proc.: vadovas prakalbo apie užsakymus Kinijoje ir milžiną klientą

    „Qualcomm“ akcijos šovė 16 proc.: vadovas prakalbo apie užsakymus Kinijoje ir milžiną klientą

    „Qualcomm“ akcijos po prekybos sesijos pakilo maždaug 16 proc., investuotojams sureagavus į bendrovės vadovo Cristiano Amono komentarus apie naują proveržį duomenų centrų rinkoje. Per analitikų skambutį jis teigė, kad dar šiais kalendoriniais metais „Qualcomm“ pradės tiekti duomenų centrų lustus dideliam pasauliniam debesijos paslaugų teikėjui.

    Rinka į šią žinią sureagavo kaip į signalą, kad bendrovė gali rimčiau įsitvirtinti segmente, kurį šiuo metu dominuoja „Nvidia“ ir kiti specializuoti žaidėjai. Nors „Qualcomm“ ilgą laiką buvo siejama su telefonų ir ryšio technologijomis, pastaraisiais metais ji intensyvina strategiją plėstis į DI skaičiavimams reikalingus lustus.

    „Esame gilių pramonės pokyčių laikotarpiu – DI agentų iškilimas keičia mūsų planus kiekvienoje platformoje, kurią kuriame“, – sakė Cristiano Amonas.

    Finansiniai rezultatai taip pat buvo mišrūs. Bendrovė paskelbė pakoreguotą 2,65 JAV dolerio pelną akcijai, o pajamos siekė apie 10,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau ateinančio ketvirčio prognozės nuvylė dalį rinkos dalyvių. Pajamų gairės trečiajam ketvirčiui numatytos 9,2–10 mlrd. JAV dolerių intervale, tai yra apie 8,5–9,2 mlrd. eurų.

    „Qualcomm“ vadovas užsiminė, kad daugiau detalių apie paslaptyje laikomą klientą bus pateikta per investuotojų dieną birželį. Praktikoje „didelis hyperscaler“ dažniausiai reiškia vieną iš globalių debesijos gigantų, valdančių milžiniškus duomenų centrų pajėgumus ir nuolat ieškančių efektyvesnių, energiją taupančių skaičiavimo sprendimų.

    Žinutė apie duomenų centrų lustus nuskambėjo platesniame rinkos kontekste, kuriame gamintojai jaučia spaudimą dėl vartojimo elektronikos paklausos svyravimų. Pastaruoju metu fiksuojamas ir atminties komponentų brangimas, o tai kelia savikainą daugeliui įrenginių gamintojų ir gali slopinti dalies pirkėjų aktyvumą.

    Kinijos išmaniųjų telefonų rinkoje C. Amonas teigė, kad dabartinis ketvirtis, tikėtina, bus žemiausias taškas, nes klientai baigia išparduoti sukauptas atsargas. „Qualcomm“ verslui tai svarbu, nes reikšminga pajamų dalis gaunama ne tik iš lustų pardavimo, bet ir iš licencijavimo mokesčių už esmines ryšio technologijas, naudojamas daugumoje telefonų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia augimą automobilių segmente. Skelbiama, kad automobilių kryptis augo 38 proc. per metus, o vadovas tai sieja su pasiektu didesniu mastu, kai vis daugiau gamintojų integruoja pažangius procesorius vairuotojo pagalbos ir infotainment sistemoms.

    Tuo pat metu „Qualcomm“ tenka prisitaikyti prie pokyčių santykiuose su svarbiais klientais. „Apple“ pradeda diegti savo pačios kuriamus modemus, mažindama priklausomybę nuo „Qualcomm“ sprendimų, todėl pastaroji ieško naujų augimo variklių. Viena iš krypčių – bendradarbiavimas su DI ekosistemos įmonėmis, kurioms reikia našesnių ir efektyvesnių lustų tiek telefonams, tiek kitiems įrenginiams.

    Investuotojams svarbiausias klausimas dabar yra, ar „Qualcomm“ pavyks pasiekti stabilias apimtis duomenų centruose, kur konkurencija itin aštri, o sėkmę lemia ne tik našumas, bet ir programinės įrangos ekosistema bei klientų įsipareigojimai ilgam laikui. Vis dėlto vien faktas, kad bendrovė mini didelį debesijos klientą ir konkrečius tiekimo terminus, rinkoje vertinamas kaip reikšmingas žingsnis į naują pajamų šaltinį.

  • „OpenAI“ kuria DI telefoną: kalbama apie nuosavą lustą ir startą tik 2028 metais

    „OpenAI“ kuria DI telefoną: kalbama apie nuosavą lustą ir startą tik 2028 metais

    „OpenAI“ gali ruoštis netikėtam žingsniui į išmaniųjų telefonų rinką. Analitikų vertinimu, bendrovė svarsto kurti nuosavą sisteminį lustą, pritaikytą DI funkcijoms, kuris būtų skirtas vadinamajam DI pirmumo telefonui.

    Šią informaciją viešai aptarė TF International Securities analitikas Ming-Chi Kuo, teigdamas, kad „OpenAI“ tariamai bendradarbiauja su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Pasak jo, masinė gamyba galėtų prasidėti tik 2028 metais, o surinkimo partneriu minimas „Luxshare“.

    Kodėl svarbus nuosavas lustas?

    Tokio tipo lustas, tikėtina, būtų kuriamas ne maksimaliai bendrai galiai, o spartesniam DI apdorojimui. Praktikoje tai reikštų didesnį dėmesį užduotims, kurios remiasi vietoje įrenginyje vykdomais modeliais, taip mažinant delsą ir priklausomybę nuo debesijos.

    Bendradarbiavimas su „Qualcomm“ ir „MediaTek“ galėtų leisti „OpenAI“ greičiau pasiekti rinką, nes nereikėtų nuo nulio kurti centrinių ir grafikos procesorių architektūrų. Tokia strategija įprasta ir kitiems rinkos dalyviams, kai siekiama išskirtinių funkcijų, bet norima sumažinti kūrimo riziką bei kaštus.

    Rinkos kontekstas ir konkurentų kryptis

    Didžiosios technologijų bendrovės jau kelerius metus stiprina nuosavų lustų kryptį, ypač DI užduotims. To tikslas paprastai yra du: didinti našumą konkrečioms užduotims ir mažinti ilgalaikes infrastruktūros išlaidas, kai DI paslaugos mastuojamos iki milijonų vartotojų.

    Šiame kontekste „OpenAI“ ambicijos būtų logiškos, jei įmonė siektų griežčiau valdyti visą patirtį nuo programinės įrangos iki įrenginio. Tai ypač svarbu, jei ateityje telefonuose didesnį vaidmenį atliktų DI agentai, galintys atlikti veiksmus vartotojo vardu skirtingose paslaugose.

    Kada realiai galėtų pasirodyti toks telefonas?

    Pasak analitiko, specifikacijos ir tiekėjų grandinė galėtų būti galutinai sudėliota 2026 metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje. Net ir tokiais terminais, iki realaus produkto vartotojams dar liktų keli metai, nes lustų kūrimo ciklas, testavimas ir gamybinis paruošimas užtrunka.

    Rizikų čia taip pat netrūksta: nuo sudėtingos techninės integracijos ir aušinimo sprendimų iki programėlių ekosistemos bei vartotojų įpročių. Vien pažadas apie geresnes DI galimybes gali nepakakti, jei nebus aiškiai parodyta, kuo toks įrenginys kasdienybėje pranašesnis už dabartinius flagmanus.

    Jei „OpenAI“ iš tiesų pasirinktų telefoną kaip kanalą savo paslaugoms, tikėtina ir dar viena kryptis: įrenginys galėtų būti glaudžiau susietas su prenumeratomis. Toks modelis leistų aparatinę įrangą naudoti kaip priemonę didinti ilgalaikį vartotojų lojalumą ir paslaugų pajamas.