CP v2

Tag: Lustai

  • „SoftBank“ įpylė apie 410 mln. eurų į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ – kam ruošiasi

    „SoftBank“ įpylė apie 410 mln. eurų į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ – kam ruošiasi

    Japonijos investicijų grupė „SoftBank“ sustiprino savo statymą dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros ir į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ papildomai investavo apie 410 mln. eurų. Apie tai paaiškėjo iš Jungtinės Karalystės įmonių registro Companies House dokumentų, kuriuose fiksuotas vienos akcijos išleidimas itin didele verte.

    Registruose nurodoma, kad „Graphcore“ balandžio 10 dieną išleido vieną akciją, įvertintą maždaug 417 mln. eurų suma. Bendrovės atstovas patvirtino, jog tai yra „SoftBank“ finansavimas, o pati „SoftBank“ viešai detalių nekomentavo.

    „Graphcore“ 2024 metais buvo įsigyta „SoftBank“, o tuomet skelbta, kad bendrovės dirbs kartu kuriant technologijas, susijusias su pažangiu dirbtiniu intelektu ir skaičiavimo platformomis. Pastaroji injekcija rodo, kad „SoftBank“ siekia turėti daugiau nuosavos aparatinės įrangos kompetencijos, kai pasaulinė DI paklausa kelia spaudimą lustų tiekimo grandinėms.

    „Graphcore“ ilgą laiką buvo pristatoma kaip potenciali „Nvidia“ konkurentė, tačiau komercinį proveržį rinkoje pasiekti buvo sunku net ir pritraukus šimtus milijonų investicijų. Pastaraisiais metais DI lustų sektoriuje ryškėjo tendencija, kad vien technologinės idėjos nepakanka: svarbia tampa programinės įrangos ekosistema, kūrėjų įrankiai, suderinamumas ir didelio masto diegimai.

    „SoftBank“ investicijų kryptis atitinka platesnę rinkos dinamiką: DI modelių mokymui ir diegimui reikalingi milžiniški duomenų centrų pajėgumai, energijos resursai ir specializuoti lustai. Dėl to technologijų bendrovės ir fondai vis dažniau investuoja ne tik į programinę įrangą, bet ir į visą infrastruktūros grandinę nuo serverių iki silicio dizaino.

    „Tai įmonė, turinti gilią lustų projektavimo patirtį, kuri papildo „Arm“ lyderystę puslaidininkių intelektinės nuosavybės srityje“, – sakė „SoftBank“ vadovas Masayoshi Sonas, anksčiau komentavęs „Graphcore“ svarbą grupei.

    „SoftBank“ jau turi ilgalaikių ambicijų puslaidininkių srityje: 2016 metais ji perėmė „Arm“, kuri 2023 metais įvykdė pirminį viešą akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje. 2025 metais „SoftBank“ taip pat įsigijo lustų kūrimo bendrovę „Ampere Computing“, taip nuosekliai didindama savo portfelį, orientuotą į serverių ir DI skaičiavimo pajėgumus.

    „Graphcore“ tuo metu skelbė ir apie plėtros planus: bendrovė buvo pranešusi apie ketinimą investuoti iki maždaug 1,2 mlrd. eurų į DI miestelį Bengalūre, Indijoje, ir samdyti šimtus specialistų. Tokie žingsniai rodo, kad konkurencija dėl talentų ir techninės kompetencijos DI srityje vis labiau globalėja, o investicijos nukreipiamos į regionus, kur galima greičiau auginti inžinerines komandas.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad „SoftBank“ nori būti ne tik kapitalo tiekėja DI startuoliams, bet ir infrastruktūros žaidėja, turinčia savų technologinių grandžių. Jei DI paklausa ir toliau augs dabartiniais tempais, artimiausiais metais svarbiausia kova gali vykti ne tik dėl modelių kokybės, bet ir dėl to, kas turės pajėgumų tuos modelius efektyviausiai treniruoti ir paleisti.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.

  • Jimas Crameris perspėja apie „Arm“: prieš pelno skelbimą akcija galėjo pakilti per daug

    Jimas Crameris perspėja apie „Arm“: prieš pelno skelbimą akcija galėjo pakilti per daug

    Finansų komentatorius Jimas Crameris atkreipė investuotojų dėmesį į „Arm Holdings“ akcijų šuolį prieš įmonės ketvirčio rezultatų skelbimą ir įspėjo, kad pernelyg ankstyvas kilimas dažnai sumažina vėlesnį potencialą. Pasak jo, net ir geri skaičiai nebūtinai garantuoja dar vieną ryškų šuolį po ataskaitos.

    „Problema ta, kad „Arm“ kyla dar prieš naujienas“, – sakė J. Crameris.

    Tokiais atvejais rinkoje dažnai suveikia principas pirko gandus, parduoda faktą, kai dalis investuotojų fiksuoja pelną iškart po rezultatų paskelbimo. Prieš ataskaitą išaugęs lūkestis reiškia, kad bendrovei gali neužtekti vien viršyti prognozes, gali reikėti ir itin stiprių gairių bei optimistinio tono.

    „Arm“ yra vienas svarbiausių lustų ekosistemos žaidėjų, nes jos architektūra plačiai naudojama išmaniuosiuose įrenginiuose, o pastaraisiais metais vis aktyviau taikoma ir serveriuose. Investuotojai, laukiant rezultatų, dažniausiai seka licencijavimo ir honorarų augimą bei komentarus apie naujus klientus ir didesnius diegimus duomenų centruose.

    J. Crameris taip pat pabrėžė, kad konkurencija lustų rinkoje išlieka ypač aštri, o didžiausiems klientams renkantis platformas svarbios ne tik techninės savybės, bet ir kaina, energijos sąnaudos bei programinės įrangos ekosistema. Jo vertinimu, „Arm“ tenka varžytis su tokiais vardais kaip „Intel“ ir „Advanced Micro Devices“, todėl rezultatų dieną investuotojų reakcija gali būti jautri bet kokiems signalams apie maržas ar paklausos tempą.

    Platesniame kontekste rinką pastaruoju metu ypač kelia lustų ir duomenų centrų infrastruktūros bendrovės, kurias skatina dirbtinio intelekto plėtra ir didėjančios skaičiavimo galios investicijos. Dėl to technologijų sektoriuje dažnėja situacijų, kai kainos į priekį įskaičiuoja optimistinį scenarijų, o rizika nusivilti išauga, jei bendrovės nepateikia išskirtinai stiprių perspektyvų.

  • „Nvidia“ į optiką pila iki 3 mlrd. eurų: 3 gamyklos ir lūžis DI duomenų centrams

    „Nvidia“ į optiką pila iki 3 mlrd. eurų: 3 gamyklos ir lūžis DI duomenų centrams

    Milžiniškas sandoris su „Corning“

    „Nvidia“ paskelbė apie ilgalaikę partnerystę su stiklo ir optinių sprendimų gamintoja „Corning“, kuri numato iki maždaug 2,9 mlrd. eurų siekiančią investiciją. Susitarimas siejamas su didelio masto optinio pluošto tiekimu ir gamybos plėtra, orientuota į DI infrastruktūros poreikius.

    Kompanijos teigia, kad JAV Šiaurės Karolinoje ir Teksase turėtų atsirasti trys naujos pažangios gamybos aikštelės, skirtos optinėms technologijoms. Skelbiama, kad projektas siejamas bent su 3 000 naujų darbo vietų kūrimu ir „Corning“ optinės gamybos pajėgumų didinimu kelis kartus.

    Kaip veiktų investicija

    Finansinė sandorio struktūra paremta teisėmis ateityje įsigyti „Corning“ akcijų, todėl reali investicijų apimtis gali priklausyti nuo rinkos sąlygų. Tokie instrumentai leidžia „Nvidia“ užsitikrinti strateginę prieigą prie tiekimo grandinės, kartu palaikant partnerio plėtrą.

    Rinkos dalyviai šį žingsnį vertina kaip dar vieną signalą, kad DI bumas vis labiau remiasi ne vien lustais, bet ir visa duomenų centrų ekosistema. Pastaraisiais metais augant didelių kalbos modelių apimtims, didžiausiu iššūkiu tampa ne tik skaičiavimo galia, bet ir energijos sąnaudos bei spartus duomenų judėjimas.

    Kodėl optika tampa kritiška

    Vienas svarbiausių šios krypties tikslų yra palaipsniui mažinti priklausomybę nuo varinių jungčių duomenų centrų viduje ir artinti optiką prie pačių skaičiavimo mazgų. Optinis pluoštas perduoda signalą šviesa, todėl teoriškai leidžia pasiekti didesnius greičius, mažesnius nuostolius ir geresnį energinį efektyvumą nei tradiciniai variniai kabeliai.

    Ši kryptis dažnai siejama su vadinamąja bendrai sujungta optika, kai optiniai sprendimai integruojami arčiau lustų ir tinklo įrangos, kad būtų mažinamas energijos švaistymas ir vėlinimas. Tai ypač svarbu didelio tankio GPU spintoms ir didžiulėms klasterių architektūroms, kurioms reikia milžiniško pralaidumo tarp komponentų.

    „DI skatina didžiausią mūsų laikų infrastruktūros plėtrą, o pažangi optika tampa pamatu, kuriuo remsis naujos kartos skaičiavimas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    „Tai nepaprasta ne tik DI ateičiai, bet ir pažangios gamybos darbo vietoms, nes plečiama vietinė tiekimo grandinė“, – sakė „Corning“ vadovas Wendellas Weeksas.

    „Corning“ jau seniai žinoma kaip ekranų stiklo tiekėja, tačiau optinių ryšių segmentas pastaruoju metu tampa vienu sparčiausiai augančių. Optinio pluošto paklausa kyla kartu su duomenų centrų plėtra, o investicijos į naujas gamyklas rodo, kad rinka tikisi ilgalaikės DI infrastruktūros statybų bangos.

    Ekspertai pabrėžia, kad konkurencija šioje srityje aštrėja, nes optikos integravimo sprendimus vysto ir kiti didieji lustų bei tinklo įrangos gamintojai. Vis dėlto „Nvidia“ mastas ir įtaka ekosistemai reiškia, kad toks susitarimas gali paspartinti technologijų diegimą ir pakeisti duomenų centrų architektūrą artimiausiais metais.

  • „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Intel“ akcijos antradienį pabrango apie 13 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą, investuotojams sureagavus į pranešimus, kad „Apple“ svarsto alternatyvas pagrindinių įrenginių procesorių gamybai. Rinkoje tai vertinama kaip galimas lūžis, nes „Apple“ ilgus metus rėmėsi Taivano TSMC pajėgumais.

    Žiniasklaidos duomenimis, „Apple“ tariasi su „Intel“ ir „Samsung“ dėl galimybės dalį pagrindinių lustų gamybos perkelti į Jungtines Valstijas. Oficialiai „Intel“ ir „Samsung“ šios informacijos nekomentavo, o „Apple“ į užklausas viešai neatsakė.

    „Intel“ ralį sustiprino ir platesnis bendrovės atsigavimo naratyvas: balandį akcijos buvo pašokusios daugiau nei dvigubai, o rinkos vertė perkopė maždaug 440 mlrd. eurų ribą. Tokius šuolius paprastai maitina lūkesčiai dėl naujų užsakymų, gamybos plėtros ir gerėjančių maržų.

    Pastaraisiais mėnesiais „Intel“ taip pat skelbė apie strategines partnerystes ir investicijas, kurios investuotojams signalizuoja ambiciją stiprinti pozicijas tiek klasikinių procesorių, tiek pažangių gamybos paslaugų rinkose. Vienas ryškesnių žingsnių – sprendimas atpirkti 49 proc. dalį Airijoje esančioje „Fab 34“ gamykloje už maždaug 13 mlrd. eurų.

    Rinkos dėmesio centre išlieka ir dirbtinis intelektas, skatinantis paklausą duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai. „Intel“ vadovas Lip-Bu Tanas rezultatus aptariančioje konferencijoje akcentavo, kad centriniai procesoriai išlieka kritiška DI eros bazė, o tai leidžia bendrovei išnaudoti paklausos bangą ne tik GPU, bet ir CPU segmente.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad galimi „Apple“ sprendimai dar nereiškia garantuotų kontraktų: lustų tiekimo grandinė priklauso nuo technologinių procesų, pajėgumų, kainodaros ir kokybės reikalavimų. Jei „Apple“ iš tiesų diversifikuotų gamybą, tai galėtų sumažinti geopolitines ir logistikos rizikas, tačiau kartu reikštų didžiulį spaudimą tiekėjams laikytis griežtų terminų.

    „Intel“ akcijų dinamika pastaruoju metu tampa ir politinių diskusijų objektu JAV, ypač kalbant apie strategines technologijas ir vietinę gamybą. Rinkai tai svarbu, nes valstybės parama, reguliavimas ir investicijų kryptys gali lemti, kaip greitai įmonė sugebės pasivyti pažangiausių technologinių procesų lyderius.

    Investuotojams dabar svarbiausia, ar derybos virs realiais užsakymais, ir ar „Intel“ pavyks stabiliai didinti gamybos konkurencingumą DI bei pažangių lustų paklausos cikle. Artimiausi ketvirčių rezultatai ir užsakymų portfelio signalai gali tapti lemiamu testu, kiek dabartinis optimizmas pagrįstas.

  • „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    JAV lustų gamintoja „Advanced Micro Devices“ (AMD) paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius, o bendrovės akcijų kaina po prekybos šoktelėjo apie 15 proc. Rinką ypač įtikino duomenų centrų segmento šuolis ir aukštesnė nei tikėtasi pajamų prognozė.

    Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį gavo 10,25 mlrd. JAV dolerių pajamų, kai rinka tikėjosi apie 9,89 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai yra maždaug 9,5 mlrd. eurų pajamų, kai lūkesčiai siekė apie 9,2 mlrd. eurų.

    Duomenų centrų pardavimai, anot bendrovės, augo 57 proc. iki 5,8 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 5,3 mlrd. eurų. Grynas pelnas taip pat didėjo: iki 1,38 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,3 mlrd. eurų, palyginti su 709 mln. JAV dolerių prieš metus.

    AMD prognozuoja, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pajamos sieks apie 11,2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 10,3 mlrd. eurų. Tai viršija rinkos prognozes, kurios buvo apie 10,52 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9,7 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovė Lisa Su pabrėžė, kad duomenų centrų padalinys tapo pagrindiniu AMD pajamų ir pelno augimo varikliu. Pasak jos, serverių segmento plėtra turėtų dar paspartėti, kai įmonė didins pasiūlą, kad patenkintų paklausą.

    Šis rezultatas atspindi platesnę rinkos tendenciją: DI skaičiavimų bumas kelia tiek GPU, tiek CPU paklausą, o investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų rinkos lyderei „Nvidia“. AMD jau seniai stipri centrinių procesorių rinkoje, tačiau dabar agresyviau plečia ir sprendimus, skirtus DI apkrovoms duomenų centruose.

    Vis dėlto sektoriui išlieka rizikų: lustų pramonė susiduria su gamybos ir pažangaus pakavimo pajėgumų įtampa, o tiekimo grandines veikia geopolitiniai veiksniai. Tokios aplinkybės gali daryti įtaką komponentų prieinamumui ir pristatymų terminams, todėl prognozių įgyvendinimas rinkoje bus stebimas itin atidžiai.

    AMD taip pat signalizuoja, kad neapsiribos atskirais lustais ir sieks didesnės vertės infrastruktūros pardavimų, siūlydama pilnus sprendimus duomenų centrams. Tokia kryptis leidžia tikėtis didesnių kontraktų su didžiosiomis technologijų įmonėmis, tačiau kartu didina konkurencinį spaudimą, nes varžovai investuoja į panašias pilno „rack“ lygio sistemas.

    Rinkai svarbu ir tai, kad bendrovė kalba apie didėjančią pasitikėjimo atsargų ir tiekimo mastelio didinimu trajektoriją. Jei AMD pavyks stabiliai auginti duomenų centrų pajamas ir išlaikyti maržas, tai gali reikšti tvirtesnį pagrindą akcijos kainos augimui, net ir esant dideliems sektoriaus ciklams.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ ruošia milžinišką IPO: taikosi surinkti iki 3,1 mlrd. eurų

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ ruošia milžinišką IPO: taikosi surinkti iki 3,1 mlrd. eurų

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ žengia į viešąją rinką ir per pirminį akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje siekia pritraukti iki maždaug 3,1 mlrd. eurų. Bendrovė planuoja parduoti 28 mln. akcijų, kurių siūlomas kainos rėžis yra 101–110 eurų už vienetą.

    Pagal šį intervalą „Cerebras“ vertinimas gali kilti iki maždaug 23,7 mlrd. eurų, vertinant pagal apyvartoje esančių akcijų skaičių. Tai būtų vienas ryškiausių pastarųjų metų bandymų pasinaudoti investuotojų dėmesiu dirbtinio intelekto infrastruktūrai.

    Technologijų IPO rinka po 2022 metais centrinių bankų pradėto palūkanų normų kėlimo kurį laiką buvo prigesusi, nes investuotojai tapo atsargesni nuostolingų bendrovių atžvilgiu. Vis dėlto generatyvinio DI bumas grąžino apetitą įmonėms, kurios parduoda skaičiavimo pajėgumą arba komponentus, reikalingus modeliams treniruoti ir vykdyti.

    „Cerebras“ savo lustus pozicionuoja kaip alternatyvą „Nvidia“ grafikos procesoriams, kurie šiuo metu dominuoja DI serveriuose ir debesijos paslaugose. Rinka vis atidžiau stebi, ar atsiras daugiau konkurentų, galinčių pasiūlyti geresnį našumo ir kainos santykį bei sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Bendrovė jau buvo mėginusi siekti IPO 2024 metais, tačiau vėliau procesą pristabdė, kai keitė veiklos modelį. Dėmesys nuo aparatūros pardavimo vis labiau krypo į debesijos paslaugą, paremtą pačios „Cerebras“ lustais, o tai investuotojams paprastai reiškia kitokią augimo logiką ir kitokius maržų lūkesčius.

    „Cerebras“ skelbia, kad ketvirtąjį ketvirtį pajamos per metus augo apie 76 proc. ir pasiekė maždaug 454 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 78 mln. eurų. Šie rodikliai išskiria bendrovę iš dalies DI infrastruktūros žaidėjų, kurie dažnai ilgai išlieka nuostolingi, agresyviai investuodami į plėtrą.

    Bendrovės vienas iš įkūrėjų ir vadovas Andrew Feldmanas IPO metu savo akcijų neparduos. Po siūlymo jis valdys apie 10,3 mln. akcijų paketą, kuris pagal viršutinę siūlomos kainos ribą būtų vertas maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Prospekte taip pat numatyta galimybė papildomai parduoti dar 4,2 mln. akcijų, jei tuo pasinaudos platintojai. Tokiu atveju, esant viršutinei kainos ribai, papildomai būtų surinkta apie 500 mln. eurų.

    Didelę reikšmę investuotojų vertinimui gali turėti ir ilgalaikės sutartys dėl skaičiavimo pajėgumų. „Cerebras“ anksčiau yra skelbusi, kad iki 2028 metų teiks reikšmingą DI skaičiavimo galią „OpenAI“, o sandorio vertė buvo įvardyta kaip viršijanti 18 mlrd. eurų.

    Tokie kontraktai rodo, kad kova dėl skaičiavimo resursų dar neslopsta, o didžiausi DI modelių kūrėjai stengiasi užsitikrinti pajėgumus keliuose kanaluose. Rinkoje tai paprastai reiškia augantį poreikį alternatyviems lustams, specializuotoms sistemoms ir vis didesniems duomenų centrų elektros pajėgumams.

  • „Anthropic“ ieško alternatyvos „Nvidia“: akys krypsta į Londono „Fractile“ lustus

    „Anthropic“ ieško alternatyvos „Nvidia“: akys krypsta į Londono „Fractile“ lustus

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ derasi su Londone įsikūrusiu puslaidininkių startuoliu „Fractile“ dėl didelio našumo lustų tiekimo. Skelbiama, kad tikslas – mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ ir atpiginti modelių paleidimą bei aptarnavimą.

    Rinkoje generatyviojo DI skaičiavimo pajėgumų paklausa auga greičiau nei spėja plėstis duomenų centrų infrastruktūra. Dėl to „Nvidia“ H100 ir panašūs sprendimai išlieka brangūs, o jų prieinamumas tampa verslo planus ribojančiu veiksniu net didžiausiems žaidėjams.

    „Anthropic“, kurianti „Claude“ modelių šeimą, šiandien remiasi „Nvidia“ greitintuvais ir debesijos partnerių siūlomais individualizuotais procesoriais. Įmonė yra sulaukusi kelių milijardų investicijų iš „Amazon“ ir „Google“, o tai leidžia agresyviai plėsti skaičiavimo resursus, tačiau kartu didina spaudimą efektyvumui.

    Analitikai pabrėžia, kad perėjimas nuo universalių lustų prie labiau specializuotų sprendimų tampa platesne tendencija. Panašia kryptimi juda ir kitos technologijų bendrovės, siekiančios geriau kontroliuoti infrastruktūros kainą, energijos sąnaudas ir tiekimo grandinės rizikas.

    Kas išskiria „Fractile“ architektūrą?

    „Fractile“ įkurta 2022 metais, o vienas ryškiausių startuolio vardų siejamas su Oksforde daktaro laipsnį įgijusiu Walteriu Goodwinu. Įmonė siūlo vadinamąją atminties ir skaičiavimo sujungimo kryptį, kai duomenys laikomi kuo arčiau skaičiavimo branduolių.

    Startuolio teigimu, ši koncepcija remiasi statine operatyviąja atmintimi SRAM, kuri, skirtingai nei DRAM, nereikalauja nuolatinio atnaujinimo. Tai teoriškai gali sumažinti duomenų judėjimo kaštus, kurie dideliuose kalbos modeliuose dažnai tampa našumo „butelio kakleliu“.

    „Fractile“ viešai mini, kad tam tikrais scenarijais didelių kalbos modelių vykdymas galėtų būti iki 100 kartų spartesnis, o eksploatacinės sąnaudos – mažesnės iki 90 proc. Vis dėlto šiuos skaičius rinka vertina atsargiai, nes masinei duomenų centrų eksploatacijai svarbūs ne tik testų rezultatai, bet ir patikimumas, programinės įrangos ekosistema bei gamybos apimtys.

    Kada lustai galėtų pasiekti duomenų centrus?

    Šiuo metu „Fractile“ technologija dar vystoma, o komercinis produktas nėra plačiai prieinamas. Skelbiama, kad pilno masto diegimas duomenų centruose galėtų būti realistiškesnis tik apie 2027 metus, todėl bet koks susitarimas su „Anthropic“ būtų labiau strateginis nei greitas sprendimas „čia ir dabar“.

    Taip pat pranešama, kad „Fractile“ derasi dėl maždaug 170 500 000 eurų investicijos, o įmonės vertė galėtų viršyti 853 000 000 eurų. Tokie skaičiai atspindi investuotojų lūkestį, kad naujos architektūros gali pakeisti DI skaičiavimo ekonomiką, ypač modelių vykdymo, o ne mokymo etape.

    Derybos su „Anthropic“, kaip teigiama, kol kas yra ankstyvoje stadijoje ir įpareigojantis kontraktas nėra pasirašytas. Vis dėlto pats didelės rinkos dalyvės dėmesys rodo, kad kova dėl greitesnio ir pigesnio skaičiavimo pajėgumo tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemsiančių, kas laimės DI lenktynes.

  • „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį šovė 114 proc.: geriausias mėnuo per 55 metus ir DI bumo efektas

    „Intel“ akcijos balandį pabrango 114 proc. ir užfiksavo geriausią mėnesį bendrovės istorijoje nuo debiuto „Nasdaq“ biržoje. Ralis išsiskiria tuo, kad įvyko po kelių metų nusivylimo dėl vėluojančių produktų ir gamybos problemų.

    Didžiausias šuolis fiksuotas balandžio 24 dieną, kai po ketvirčio rezultatų akcijos pašoko apie 24 proc. Tą dieną kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2000 metų, o kilimas tęsėsi ir vėliau.

    Kas įtikino Volstritą?

    Investuotojai pervertina rizikas, bet rinką užkūrė keli aiškūs signalai: atsigaunančios pajamos, stiprėjanti duomenų centrų procesorių paklausa ir optimizmas dėl naujų technologinių procesų. Bendrovės pajamos pastarąjį ketvirtį augo daugiau nei 7 proc., nors prieš tai penkiais iš septynių ketvirčių fiksuoti kritimai.

    Rinkoje ypač daug dėmesio sulaukė „Intel“ 18A technologija ir gamybos plėtra JAV, įskaitant Arizonos projektus. Tuo pat metu DI sukurta skaičiavimo resursų paklausa didina spaudimą visai infrastruktūrai, o centriniai procesoriai vėl tampa kritine grandimi šalia grafikos procesorių ir specializuotų akceleratorių.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiamu DI eros pagrindu“, – sakė „Intel“ generalinis direktorius Lip-Bu Tanas, kalbėdamas apie augančią duomenų centrų procesorių paklausą ir tiekimo ribas.

    Vadovų kaita ir valstybės veiksnys

    Lip-Bu Tanas „Intel“ vadovu tapo 2025 metų kovą, po to kai iš pareigų pasitraukė Patas Gelsingeris. Pastarojo laikotarpį lydėjo didelės investicijos ir pertvarkos, o 2024 metais „Intel“ akcijos buvo kritusios apie 60 proc.

    Rinkos nuotaikas sustiprino ir JAV vyriausybės sprendimai didinti vietinę pažangių lustų gamybą bei mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių. „Intel“ laikoma viena iš nedaugelio JAV bendrovių, galinčių gaminti pažangiausius lustus, nors realioje rinkos konkurencijoje stipriai dominuoja TSMC ir „Samsung“.

    Gamyba pagal užsakymą ir naujas „siaurasis“ taškas

    „Intel“ siekia tapti ne tik lustų kūrėja, bet ir gamintoja kitiems užsakovams, tačiau šis kelias iki šiol kelia abejonių: klientai atsargiai vertina pereinamojo laikotarpio riziką. Bendrovė jau koregavo ankstesnius planus, mažino darbuotojų skaičių ir atidėjo kai kuriuos didelius projektus.

    Kita kryptis, į kurią vis dažniau žiūri rinka, yra pažangus lustų „pakavimas“, kai atskiri komponentai sujungiami į vieną didelio našumo sistemą. DI paklausa didina šios grandies svarbą, nes „pakavimas“ tampa dar vienu gamybos „butelio kakleliu“, o pajėgumai pasaulyje riboti.

    Analitikai pažymi, kad toks spartus akcijos šuolis gali lenkti fundamentalius rodiklius, todėl svyravimai išliks dideli. Vis dėlto balandžio ralis parodė, kad rinka vėl tiki „Intel“ apsisukimo scenarijumi, o pagrindinis katalizatorius – atsinaujinusi DI infrastruktūros investicijų banga.

  • „Mosaic SoC“ pritraukė 3,5 mln. eurų: kuria itin taupius lustus erdviniam suvokimui dėvimuose įrenginiuose

    „Mosaic SoC“ pritraukė 3,5 mln. eurų: kuria itin taupius lustus erdviniam suvokimui dėvimuose įrenginiuose

    Šveicarijoje įsikūręs startuolis „Mosaic SoC“ pritraukė 3,5 mln. eurų ikiseed investiciją, kurią vedė rizikos kapitalo fondas Founderful, prisidėjo ir Kick Foundation. Bendrovė kuria specializuotus mažos galios lustus, skirtus įrenginiams suteikti realaus laiko erdvinį suvokimą, kai energijos biudžetas itin ribotas.

    Rinka, į kurią taikosi „Mosaic SoC“, sparčiai plečiasi: vartotojai vis dažniau tikisi, kad įrenginiai ne tik fiksuos vaizdą, bet ir supras aplinką. Išmanieji akiniai, nuolat veikiantis kompiuterinis matymas, objektų atpažinimas ar judesio sekimas įprastai reikalauja galingų aplikacinių procesorių ir neretai vaizdo procesorių, kurie didina šilumą, kainą ir mažina baterijos veikimo laiką.

    Todėl realiai dėvimų, lengvų formų įrenginiai dažnai tampa kompromisų žaidimu: arba gaunamos pažangios funkcijos, arba priimtinas dydis ir autonomija. „Mosaic SoC“ teigia pasirinkę kitą kelią: vietoj to, kad visa našta tektų pagrindiniam procesoriui, dalis nuolatinių suvokimo užduočių būtų perkeliama į atskirą, būtent tam suprojektuotą lustą.

    Kaip tai turėtų veikti?

    „Mosaic SoC“ kuriami integriniai grandynai apdoroja vaizdo ir pozicinius jutiklių duomenis taip, kad įrenginys galėtų suprasti, kur yra ir kas jį supa. Praktikoje tai reiškia gebėjimą kurti lokalią aplinkos „žemėlapio“ interpretaciją, sekti objektus, atpažinti įvykius ir išlaikyti nuolatinį situacijos supratimą nevarginant baterijos.

    Bendrovė akcentuoja, kad tokie lustai turėtų padėti priartėti prie formos, kai išmanieji akiniai mažai kuo skiriasi nuo įprastų, tačiau išlaiko erdvinį sąmoningumą. Kitas taikymas – išmaniuosiuose telefonuose: lustas galėtų veikti kaip priekinės kameros koprocesorius, vykdantis nuolatinį sekimą ar klasifikavimą ir įjungiantis įrašymą tik tada, kai įvyksta konkretus įvykis.

    Toks modelis ypač aktualus įrenginiams, kuriuose energijos sąnaudos tiesiogiai lemia dizainą: mažesnė baterija reiškia lengvesnį įrenginį, mažiau šilumos ir paprastesnį korpusą. Dėl to specializuoti suvokimo lustai gali tapti viena iš krypčių, leidžiančių erdviniam kompiuteriniam suvokimui persikelti iš demonstracinių prototipų į masinį vartojimą.

    Architektūra ir verslo kryptis

    Pasak „Mosaic SoC“, jų išskirtinumas – architektūrinis sprendimas: vietoj tipinių vieno ar dviejų branduolių ARM pagrindu kuriamų dizainų naudojama nuosava daugiabranduolė architektūra su aštuoniais ar daugiau branduolių. Tikslas – maksimalus našumas vienam vatui, kad „always-on“ suvokimas taptų realus baterijomis maitinamuose įrenginiuose.

    Startuolį įkūrė ETH Zurich mokslų daktarai Moritz Scherer ir Alfio Di Mauro, turintys gilią sistemų viename luste architektūros patirtį. Bendrovė teigia, kad pirmuosius metus jau generavo pajamas iš NRE tipo inžinerinių sutarčių su ODM partneriais, o lustams pasiekus rinką tikisi pereiti prie labiau mastelio ekonomika paremtų pajamų iš produktų pardavimo.

    „Erdvinis intelektas neturėtų reikalauti aplikacinės klasės procesoriaus ir vaizdo procesoriaus“, – sakė „Mosaic SoC“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Alfio Di Mauro.

    „Sukūrėme „Mosaic SoC“, kad realaus laiko suvokimą pateiktume su gerokai mažesnėmis energijos sąnaudomis, jog baterijomis maitinami įrenginiai galėtų suprasti aplinką neaukodami formos“, – pridūrė jis.

    Be paties lusto, „Mosaic SoC“ taip pat kuria diegimo įrankius: kompiliatorius ir įrankines, kurios leistų programinės aparatinės įrangos kūrėjams išnaudoti architektūrą. Bendrovės tikslas – ilgainiui evoliucionuoti iš lustų tiekėjo į platformos tiekėją, kur programos kuriamos ir optimizuojamos būtent jų siliciui.