Tag: Maisto laikymas

  • Citrinos supelys per kelias dienas? Šis laikymo triukas šaldytuve gali išlaikyti jas šviežias savaites

    Citrinos virtuvėje praverčia kasdien: jų sultys gardina vandenį, arbatą, desertus ir salotas, o žievelė suteikia aromato kepiniams. Tačiau net ir kokybiški vaisiai greitai praranda standumą, išdžiūsta arba pradeda pelyti, jei laikomi netinkamomis sąlygomis.

    Jei citrinas planuojate sunaudoti per kelias dienas, jas galima laikyti ne šaldytuve, bet vėsioje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Geriausia jas sudėti į dubenį, išklotą popieriniu rankšluosčiu, kuris sugeria perteklinę drėgmę ir padeda išvengti pelėsio.

    Norint šviežumą prailginti ilgesniam laikui, patikimiausias sprendimas – šaldytuvas. Citrinas verta laikyti vaisių ir daržovių stalčiuje, o ne lentynoje, kur temperatūra dažniau svyruoja atidarinėjant dureles.

    Praktinis būdas – vaisius įdėti į popierinį maišelį arba medvilninį ar lininį maišelį, kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija. Sandarios plastikinės pakuotės gali sulaikyti drėgmę ir sudaryti palankias sąlygas pelėsiui, ypač jei vaisiai buvo pažeisti ar per drėgni.

    Dar vienas triukas, kurį renkasi vis daugiau žmonių, – laikyti citrinas inde su šaltu vandeniu šaldytuve. Nuplautus sveikus vaisius reikia panardinti į vandenį sandariame stikliniame inde, o vandenį keisti kas kelias dienas, kad jis išliktų švarus ir nekauptų kvapų.

    Svarbi taisyklė – citrinų neplauti prieš padedant laikyti, jei jų neketinate naudoti iškart. Papildoma drėgmė ant žievelės dažnai tampa priežastimi, kodėl pelėsis atsiranda greičiau, todėl plaukite tik prieš vartojimą.

    Pradėtą citriną geriausia laikyti sandariame stikliniame inde šaldytuve ir sunaudoti per kelias dienas. Taip ji mažiau sugeria kitų produktų kvapus ir lėčiau džiūsta, o pjūvio vieta ilgiau išlieka sultinga.

    Jei matote baltą ar žalsvą apnašą, tai dažniausiai yra pelėsis, atsirandantis dėl netinkamos drėgmės ir oro cirkuliacijos. Pirkdami rinkitės tvirtas, ryškaus kvapo citrinas be įtrūkimų, minkštų vietų ar pažeistos žievelės – tokie vaisiai paprastai išsilaiko ilgiau.

    Kai citrinų prisikaupia per daug, jas galima šaldyti. Patogu užšaldyti skilteles, tarkuotą žievelę arba sultis ledukų formelėse – vėliau jos tinka gėrimams, kepiniams ir padažams, neprarandant citrusinio aromato.

  • Prekeiviai turguje šito nemėgsta: taip išsirinksite lašinius, kurie tirpsta burnoje

    Prekeiviai turguje šito nemėgsta: taip išsirinksite lašinius, kurie tirpsta burnoje

    Turguje lašinių kokybę dažnas vertina iš įpročio, tačiau keli paprasti požymiai leidžia greitai atskirti šviežią, minkštą produktą nuo tokio, kuris bus kietas ir sprangus. Svarbiausia nepasikliauti vien kaina ar pardavėjo pažadais, o įvertinti tai, ką galima pamatyti ir užuosti vietoje.

    Pirmas signalas yra spalva. Kokybiški lašiniai dažniausiai būna balti arba vos rausvi, be pilkų ar gelsvų atspalvių. Pageltimas paprastai rodo ilgesnį laikymą arba netinkamas laikymo sąlygas, o tokia žaliava dažniau būna kietesnė ir prastesnio skonio.

    Ne mažiau svarbi ir odelė. Ji turėtų būti švari, šviesi, be šerių likučių, o pats gabalas turi atrodyti tvarkingai apdorotas. Jei odelė tamsi, nešvari ar lipni, tai dažnai signalizuoja apie prastesnę higieną arba netinkamą laikymą.

    Renkantis verta įvertinti ir sluoksnio storį. Dažnai minimas orientyras yra apie 3–6 centimetrų storis, nes tokie lašiniai paprastai būna minkštesni ir lengviau pjaustomi. Gerokai storesnis sluoksnis neretai siejamas su kietesne tekstūra, todėl, jei norite tirpstančio kąsnio, per storų gabalų geriau vengti.

    Kitas patikimas kriterijus yra kvapas. Švieži lašiniai turi malonų, švarų aromatą be rūgšties, kartumo ar pašalinių kvapų. Jei užuodžiate rūgštelę, aitrų ar „sandėlio“ kvapą, tai ženklas, kad produktas gali būti pradėjęs gesti arba buvo laikytas netinkamai.

    Svarbu prisiminti ir maisto saugos principus: gyvūninės kilmės produktai turėtų būti laikomi tinkamoje temperatūroje, apsaugoti nuo tiesioginės saulės ir aplinkos taršos. Jei prekystalyje lašiniai laikomi šilumoje, be aiškios apsaugos, geriau rinktis kitą pardavėją, net jeigu gabalas vizualiai atrodo patraukliai.

  • Nebemesi išmesti supelijusių braškių: paprastas triukas ilgiau išlaikys jas šviežias

    Vos tik dėžutėje su braškėmis pastebite pelėsį, dažniausiai būna per vėlu gelbėti visą partiją. Tačiau dar prieš jam atsirandant galima sumažinti riziką ir prailginti uogų šviežumą, jei su jomis elgsitės teisingai nuo pat parsinešimo namo.

    Braškių problema ta, kad jos itin trapios: menkiausias suspaudimas ar įtrūkimas odoje pagreitina gedimą. Pažeistose vietose greičiau dauginasi mikroorganizmai, o drėgmė ir šiluma sudaro palankias sąlygas pelėsiui plisti.

    Pirmas žingsnis – perrinkimas. Minkštas, pažeistas ar pradėjęs leisti sultis uogas reikėtų iškart atskirti nuo likusių, nes viena prastesnė braškė gali paspartinti viso indelio gedimą. Jei pažeistos uogos dar be pelėsio, jas geriausia suvalgyti tą pačią dieną arba panaudoti kokteiliui ar tyrelei.

    Norint braškes išlaikyti ilgiau, verta neskubėti šalinti kotelių. Kotelis ir jo „kepurėlė“ veikia kaip natūrali apsauga: nuėmus juos, uoga greičiau praranda tvirtumą ir tampa imlesnė užterštumui bei drėgmei.

    Dažnai minima namų praktika – trumpa vonelė šaltame vandenyje su actu. Tokia procedūra gali padėti sumažinti mikroorganizmų kiekį ant paviršiaus, tačiau ji veikia tik tada, jei po jos uogos kruopščiai nusausinamos, nes būtent likusi drėgmė dažniausiai tampa greitesnio gedimo priežastimi.

    Kaip tinkamai paruošti braškes laikymui

    Į dubenį įpilkite šalto vandens ir įmaišykite acto, tuomet braškes su koteliais trumpai pamirkykite, ne ilgiau kaip kelias minutes. Po to uogas būtina perplauti švariu tekančiu vandeniu, kad neliktų acto kvapo ir skonio.

    Svarbiausia dalis – džiovinimas. Braškes nusausinkite labai švelniai, bet itin kruopščiai: ant jų neturi likti nė lašelio vandens, nes drėgna aplinka šaldytuve paspartina pelėsio atsiradimą.

    Laikymui geriausia rinktis indą, kuriame cirkuliuoja oras, o dugną iškloti popieriniu rankšluosčiu, sugeriančiu drėgmės perteklių. Uogas dėkite vienu sluoksniu arba daugiausia dviem, nesuspauskite ir neužspauskite dangčio taip, kad viduje neliktų oro tarpo.

    Dažna klaida, kuri kainuoja šviežumą

    Teiginys, kad braškių negalima plauti prieš dedant į šaldytuvą, dažnai suprantamas pernelyg tiesmukai. Ne pats plovimas jas sugadina, o tai, kad uogos paliekamos šlapios arba laikomos sandariai, kur greitai susidaro kondensatas.

    Jei braškes plaunate dėl nešvarumų ar augalų apsaugos priemonių likučių, plaukite trumpai ir be agresyvaus trynimo, o tada skirkite laiko tinkamam nusausinimui. Toks nuoseklumas paprastai duoda geriausią rezultatą ir padeda rečiau išmesti sugedusias uogas.