Tag: Maras

  • Maras nie išnyko: kaip juo užsikrečiama, kokie simptomai išduoda ir kodėl gydymas veikia

    Maras nie išnyko: kaip juo užsikrečiama, kokie simptomai išduoda ir kodėl gydymas veikia

    Maras vis dar cirkuliuoja gamtoje

    Maras yra bakterinė zoonozė, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Nors liga dažniausiai siejama su viduramžiais, ji nėra išnykusi ir iki šiol sporadiškai nustatoma įvairiuose pasaulio regionuose.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pastaraisiais metais valstybės ir toliau praneša apie įtariamus ir patvirtintus maro atvejus. Natūralūs ligos židiniai susiję su laukiniais graužikais ir jų parazitais, todėl liga gali atsinaujinti ten, kur cirkuliuoja bakterija.

    Kaip plinta maras ir kada rizika didžiausia

    Dažniausias užsikrėtimo kelias žmonėms yra užkrėstos blusos įkandimas, kai blusa prieš tai maitinosi sergančiu graužiku. Užsikrėsti galima ir tiesiogiai kontaktuojant su infekuotu gyvūnu, jo audiniais ar kūno skysčiais, pavyzdžiui, dorojant gaišeną.

    Pavojingiausia dėl plitimo tarp žmonių laikoma plaučių maro forma, kai bakterijos perduodamos oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Vis dėlto tokiai transmisijai paprastai reikia artimo ir užsitęsusio kontakto su jau simptomus turinčiu žmogumi.

    Pagrindinės formos ir simptomai

    Dažniausia yra buboninio maro forma, kuriai būdingi staiga padidėję, labai skausmingi limfmazgiai. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas ir galvos skausmas.

    Sepsinė maro forma išsivysto tada, kai bakterijos patenka į kraują, o plaučių maras pažeidžia kvėpavimo sistemą. Negydomos sepsinė ir plaučių formos yra itin pavojingos, todėl ankstyvas atpažinimas lemia gydymo sėkmę.

    „Net jei būtų patvirtinta, kad tai buvo maras, šiandien turime veiksmingų ir plačiai prieinamų antibiotikų, svarbiausia nepraleisti laiko“, – sakė infekcinių ligų specialistas dr. Michałas Chojnickis.

    Diagnostika, gydymas ir ką svarbu žinoti Europoje

    Maro įtarimas vertinamas pagal klinikinius simptomus, epidemiologinę anamnezę ir laboratorinius tyrimus. Diagnostikoje gali būti taikomi mikrobiologiniai metodai ir molekuliniai tyrimai, įskaitant PGR, o esant pagrįstam įtarimui gydymas antibiotikais pradedamas nedelsiant.

    Įtariant plaučių marą taikoma izoliacija, nes ši forma gali plisti per kvėpavimo takus. Artimą kontaktą turėjusiems asmenims gali būti rekomenduojamas stebėjimas ir profilaktika pagal medikų ir visuomenės sveikatos specialistų sprendimus.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra pažymėjęs, kad šiuo metu nėra duomenų apie nuolatinį plaučių maro plitimą žmonių populiacijoje Europoje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika atsitiktiniam protrūkiui išlieka labai maža, tačiau budrumas svarbus keliaujant ar dirbant su laukiniais gyvūnais endeminėse teritorijose.

    „Plaučių maras gali plisti tarp žmonių, bet jis nesklinda taip lengvai kaip gripas ar COVID-19, todėl epidemijos tikimybė paprastai vertinama kaip nedidelė“, – sakė dr. Michałas Chojnickis.

    Kur pasaulyje liga pasitaiko ir kodėl apie ją vėl kalbama

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad daugiausia susirgimų nuo 1990-ųjų fiksuojama Afrikoje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Madagaskare, o tarp endeminių šalių minimas ir Peru. Pavieniai atvejai registruojami ir Azijoje.

    Maras nustatomas ir Jungtinėse Valstijose, kur kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 5 atvejai, daugiausia kaimiškose Vakarų regionų teritorijose. Ekspertai pabrėžia, kad dėmesys šiai ligai išauga tuomet, kai pasirodo pranešimų apie įtariamus atvejus ar incidentus laboratorijose, tačiau realią riziką dažniausiai riboja greita diagnostika ir gydymas.

    Istorinis kontekstas ir realios grėsmės šiandien

    Istoriškai maras paliko ryškų pėdsaką ir dabartinės Lenkijos teritorijoje, ypač XVIII amžiaus pradžioje. Tuomet epidemijos galėjo nusinešti didelę dalį miestų gyventojų, o šaltiniuose minima, kad Poznanėje 1707–1710 metais mirė apie 65 proc. gyventojų, tai yra apie 9 000 žmonių.

    Šiandien situacija iš esmės kitokia: turimi antibiotikai ir infekcijų kontrolės priemonės leidžia efektyviai gydyti marą, jei liga atpažįstama laiku. Specialistai taip pat primena, kad kasdienėje praktikoje daug didesnę naštą sveikatos sistemoms sukelia sezoninės infekcijos, ypač gripas.

    Pasak dr. Michało Chojnickio, gripo našta gali būti neproporcingai didesnė už maro riziką, nes gripas kasmet sukelia masinį sergamumą ir hospitalizacijas. Dėl to visuomenės sveikatos požiūriu svarbios profilaktikos priemonės, įskaitant skiepijimąsi nuo gripo rizikos grupėms.

  • Rusija atmeta raginimus atskleisti duomenis apie maro atvejį Sibire: kalbama ir apie antrą užsikrėtimą

    Rusija atmeta raginimus atskleisti duomenis apie maro atvejį Sibire: kalbama ir apie antrą užsikrėtimą

    Kas nutiko Irkutsko srityje

    Rusijos valdžios institucijos trečiadienį atmetė raginimus skaidriai pateikti informaciją apie galimą maro atvejį Sibire, kai pranešta apie laboratorijos darbuotojos mirtį ir galimą antrą užsikrėtimą. Situacija siejama su Irkutsko sritimi, kur veikia priešmarinių tyrimų institucija, dirbanti su pavojingais patogenais.

    Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Rospotrebnadzor tvirtino nematanti epideminės rizikos ir nurodė, kad atlikti beveik 5 000 laboratorinių tyrimų esą neparodė pavojingų patogenų. Taip pat skelbta, kad didžioji dalis su mirusia darbuotoja kontaktavusių asmenų jau baigė medicininę stebėseną.

    Oficiali versija ir prieštaringi signalai

    Rusijos pareigūnai viešai laikėsi pozicijos, kad mirusi 28 metų darbuotoja galėjo sirgti plaučių uždegimu, o tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tuo pat metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie antrą galimą atvejį, taip pat siejamą su kvėpavimo takų liga neaiškios kilmės.

    Kremlius šiuos pranešimus atmetė ir ragino visuomenę remtis tik oficialiais Rospotrebnadzor pranešimais.

    „Žiniasklaida dabar praneša labai daug, ir didžioji dalis šios informacijos apie situaciją yra klaidinga“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

    Tarptautinis spaudimas ir PSO vaidmuo

    Didėjant neapibrėžtumui, tarptautinės institucijos ragino Maskvą pateikti aiškius duomenis apie užsikrėtimų aplinkybes, atliktus tyrimus ir taikomas kontrolės priemones. Šis klausimas aktualus ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl tarptautinių įsipareigojimų teikti savalaikę informaciją pagal Tarptautines sveikatos taisykles.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paragino Rusiją išsklaidyti abejones dėl pranešimų apie galimą antrą atvejį. PSO taip pat yra pabrėžusi, kad skaidrus ir operatyvus duomenų dalijimasis yra esminė priemonė valdant užkrečiamųjų ligų grėsmes.

    Jungtinės Amerikos Valstijos tuo metu pranešė oficialiai paprašiusios papildomos informacijos iš Rusijos valdžios. Kremlius teigė neturintis duomenų, kad būtų gavęs tokį oficialų kreipimąsi.

    Kuo pavojingas plaučių maras

    Plaučių maras laikomas pavojingiausia maro forma, nes pažeidžia plaučius ir, skirtingai nei buboninis maras, gali plisti nuo žmogaus žmogui per kvėpavimo takų lašelius. Inkubacinis laikotarpis gali būti trumpas, o laiku nepradėjus gydymo liga gali baigtis mirtimi, tačiau anksti nustačius ir skyrus antibiotikus pasveikimo tikimybė yra didelė.

    Buboninis maras dažniau siejamas su užkrėstų blusų įkandimais ir paprastai pasireiškia skausmingais limfmazgių uždegimais. PSO ir kitos sveikatos institucijos pabrėžia, kad svarbiausi veiksniai tokiose situacijose yra greita diagnostika, kontaktų nustatymas, stebėsena ir aiškus rizikos komunikavimas.

    Jei Sibire fiksuotas atvejis būtų oficialiai patvirtintas kaip maras, tai būtų pirmas patvirtintas maro užsikrėtimas Rusijoje nuo 2016 metų. Kol kas tarptautinė bendruomenė laukia detalesnių laboratorinių išvadų ir aiškesnių atsakymų dėl galimo antro susirgimo.

  • Sibire po laboratorijos darbuotojos mirties kilo baimė dėl maro: ką skelbia Rospotrebnadzor

    Sibire po laboratorijos darbuotojos mirties kilo baimė dėl maro: ką skelbia Rospotrebnadzor

    Rusijos Irkutsko srityje pastarosiomis dienomis išplito kalbos apie galimą plaučių maro protrūkį. Nerimą įplieskė žinia apie Irkutsko mokslinio tyrimų priešmarinio instituto darbuotojos mirtį ir vietos bendruomenėje pasirodę pranešimai apie sugriežtintas saugumo priemones.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad 28 metų laboratorijos darbuotoja Darja Šipilova mirė spalio 2 dieną Šelechovo rajono ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Tarp aptarinėjamų versijų minėta, jog laboratorijoje galėjo sudužti mėgintuvėlis su pavojingu sukėlėju, o po kelių dienų moters būklė staiga ėmė blogėti.

    Pasak pranešimų iš regiono, po incidento dalis su darbu ir kontaktais susijusių žmonių buvo paimti į medicininę stebėseną, kai kur įvestos papildomos infekcijų kontrolės priemonės. Gyventojai teigė matę žmones su apsauginiais kostiumais, o kai kuriose įstaigose dalytos kaukės.

    Kas yra plaučių maras?

    Marą sukelia bakterija Yersinia pestis, o plaučių maro forma laikoma pavojingiausia, nes gali plisti oro lašeliniu būdu artimo kontakto metu. Negydoma ši forma progresuoja labai greitai, tačiau laiku pradėtas tikslinis gydymas antibiotikais paprastai ženkliai sumažina komplikacijų ir mirties riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad pavienis įtarimas dar nereiškia protrūkio, o sprendžiant riziką svarbiausia yra laboratorinių tyrimų atsakymai, kontaktų atsekimas ir izoliavimo priemonės. Tokiais atvejais visuomenės sveikatos institucijos paprastai taiko prevencinius protokolus net ir tuomet, kai galutinė diagnozė dar nėra patvirtinta.

    Ką sako Rusijos institucijos?

    Rusijos vartotojų teisių apsaugos ir visuomenės gerovės tarnyba Rospotrebnadzor pranešė, kad sanitarinė ir epidemiologinė situacija Irkutsko srityje esą yra stabili. Tarnyba nurodė, jog mirusiai darbuotojai nustatyta nežinomos kilmės pneumonija, o vėlesni tyrimai esą neatskleidė mikroorganizmų, susijusių su jos profesine veikla.

    „Sanitarinė ir epidemiologinė situacija Irkutsko srityje, Irkutske ir Šelechove, yra stabili“, – teigiama Rospotrebnadzor pranešime.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje kilusios diskusijos dėl informacijos trūkumo ir skirtingų pareiškimų formuluočių sustiprino gyventojų nerimą. Epidemiologai atkreipia dėmesį, kad pasitikėjimui kritiškai svarbus aiškus, nuoseklus institucijų komunikavimas: visuomenei turi būti paaiškinta, kokie tyrimai atlikti, ką reiškia jų rezultatai ir kokios priemonės taikomos kontaktams bei rizikos grupėms.

    Kol kas viešai pateikiama informacija leidžia kalbėti apie incidentą, kuris tiriamas pagal ypač pavojingų infekcijų protokolus, tačiau oficialiai protrūkis nėra patvirtintas. Dėl to aktualiausia išlieka laboratorinių tyrimų skaidrumas ir nuolatinis situacijos stebėjimas, ypač jei regione taikomos karantino ar ribojamosios priemonės.

  • Sibiro kapuose rasta seniausia maro DNR: mokslininkai atskleidė, kodėl mirė ištisos šeimos

    Sibiro kapuose rasta seniausia maro DNR: mokslininkai atskleidė, kodėl mirė ištisos šeimos

    Mokslininkai, ištyrę žmonių palaikus prie Baikalo ežero pietryčių Sibire, aptiko iki šiol seniausius žinomus maro sukėlėjo pėdsakus. Tyrėjai dantų mėginiuose nustatė bakterijos Yersinia pestis genetinę medžiagą net 18 asmenų, gyvenusių prieš maždaug 5 500 metų.

    Šis radinys keičia įsivaizdavimą apie tai, kada maras galėjo tapti rimta grėsme žmonėms. Ilgą laiką buvo manoma, kad didelės epidemijos labiausiai tikėtinos tik atsiradus tankiai apgyvendintoms žemdirbių gyvenvietėms, tačiau duomenys rodo, jog smarkiai nukentėti galėjo ir nedidelės, mobilios medžiotojų-rinkėjų bendruomenės.

    Kas paaiškėjo apie aukas?

    Tarp mirusiųjų ypač daug buvo vaikų ir paauglių. Tyrėjų vertinimu, ankstyvieji Yersinia pestis variantai galėjo turėti genetinių savybių, kurios skatino itin stiprią imuninę reakciją, todėl liga galėjo būti ypač sunki jaunesniems žmonėms.

    Kai kuriuose kapuose palaidotos kelios tos pačios šeimos kartos arba kartu atgulę artimieji. Tai laikoma netiesioginiu ženklu, kad užkratas galėjo plisti greitai, o ligos eiga buvo staigi, palikdama mažai laiko bendruomenei reaguoti.

    Kaip maras galėjo plisti?

    Tyrėjai kaip galimą ankstyvų užsikrėtimų šaltinį mini Sibiro švilpikus, kurie regione buvo svarbūs kasdieniam išgyvenimui. Žmonės šiuos graužikus medžiojo maistui, naudojo kailius, o gyvūnų dalys galėjo tapti žaliava papuošalams.

    Manoma, kad bakterija žmonėms galėjo persiduoti medžiojant ir dorojant gyvūnus arba kontaktuojant su žaliais audiniais. Vėliau ji galėjo plisti ir tarp žmonių, tikėtina, lašeliniu būdu per kosulį ar čiaudulį, nors tokio perdavimo mastas senovėje lieka diskusijų objektu.

    Kuo šie štamai skyrėsi nuo vėlesnių pandemijų?

    Paaiškėjo, kad rasti maro štamai skyrėsi nuo tų, kurie po tūkstančių metų prisidėjo prie viduramžių pandemijų, įskaitant Juodąją mirtį. Senesnės bakterijos, kaip nurodo tyrėjai, dar neturėjo dalies mutacijų, kurios vėliau leido itin efektyviai plisti per blusas, gyvenančias ant graužikų.

    Vis dėlto mutacijų stoka nereiškė švelnesnės ligos. Tyrėjai pabrėžia, kad ankstyvos maro formos galėjo būti labai mirtinos, tik plito kitais keliais nei tie, kurie vėliau tapo lemiami didžiosioms istorijos pandemijoms.

    Duomenys taip pat rodo, jog regione galėjo būti bent dvi atskiros susirgimų bangos: pirmoji prieš maždaug 5 500 metų, o antroji maždaug po 400–600 metų. Tai leidžia manyti, kad sukėlėjas galėjo ilgai cirkuliuoti tarp gyvūnų ir žmonių, palaipsniui evoliucionuodamas į patogeną, galintį sukelti vis didesnius protrūkius.