JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie susitarimą, kuris, jo teigimu, suteiktų Jungtinėms Valstijoms reikšmingą prieigą prie Venesuelos naftos išteklių. Baltieji rūmai kol kas pateikė mažai detalių, o pats susitarimo tekstas viešai nepaskelbtas.
Pagal Venesuelos laikinosios lyderės Delcy Rodríguez išplatintą informaciją, kalbama apie 17 telkinių vystymą, kurių patvirtintas potencialas siekia 65 mlrd. barelių. Ji teigia, kad projektai galėtų modernizuoti sektorių ir tapti ekonomikos atsigavimo varikliu.
Ką žinome apie sąlygas
Skelbiama, kad JAV vyriausybė kartu su neįvardytu privačiu operatoriumi Venesueloje įsteigė naują įmonę, kuriai suteiktos teisės plėtoti dar neišnaudotus telkinius. Rodríguez teigimu, tai galėtų pritraukti iki 86 mlrd. eurų investicijų ir atnešti daugiau kaip 180 mlrd. eurų mokesčių pajamų Karakasui.
Trumpas tvirtina, kad derybose dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir D. Rodríguez. JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, nurodė, kad susitarimas numato JAV 55 proc. faktinės naujos bendrovės produkcijos dalį, įskaitant nuosavybės interesą ir teisę pirkti naftą savikaina.
Pasak to paties pareigūno, dalis JAV įsigyjamos naftos būtų nukreipiama į Strateginį naftos rezervą ir kariuomenės poreikius. Tačiau lieka neaišku, kokią 55 proc. dalies dalį sudaro nuosavybė, o kokią – išskirtinės pirkimo teisės.
Reakcija Venesueloje ir JAV
Venesueloje jau pasigirdo kaltinimų, kad toks žingsnis prieštarauja ilgus metus kartotai nuostatai, jog šalies ištekliai turi tarnauti tik Venesuelos interesams. Harvardo universiteto profesorius Ricardo Hausmannas susitarimą pavadino gėdingu ir suabejojo jo tvarumu, teigdamas, kad ateities valdžios gali jo nepripažinti.
„Venesuela išlaiko nuosavybę ir suverenitetą savo ištekliams“, – sakė Delcy Rodríguez.
JAV Kongrese vertinimai išsiskyrė: dalis respublikonų susitarimą vadina strateginiu laimėjimu, o demokratai jį kritikuoja kaip politinį ir ekonominį sandorį, kuriame per daug neatsakytų klausimų. Diskusijas kaitina ir faktas, kad detalių trūksta, o sprendimų pasekmės gali būti ilgalaikės.
Didžiausios nežinomybės ir rizikos
Kol kas neaišku, kas finansuos būtinas investicijas, kokia yra privataus operatoriaus tapatybė ir kokie teisiniai bei saugumo mechanizmai garantuotų projekto tęstinumą. Venesuelos naftos infrastruktūra daug metų kentėjo nuo nepakankamų investicijų, o politinė rizika tradiciškai laikoma viena didžiausių regione.
JAV bendrovių vaidmuo taip pat miglotas. „Chevron“, kuri minima kaip vienintelė JAV kompanija, dar vykdžiusi gavybą Venesueloje, atsisakė komentuoti, kaip ir „Exxon Mobil“. Analitikai pabrėžia, kad net ir atsiradus palankesnėms sąlygoms, įmonės gali rinktis kitus regionus, jei komercinės galimybės ten atrodys patrauklesnės.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad teoriškai tokio masto susitarimas galėtų sustiprinti JAV energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importo, tačiau praktikoje lemiami bus logistika, investicijų mastas ir politinis stabilumas. Kol nepaskelbtas susitarimo tekstas, rinkos ir visuomenė lieka spėlioti, kiek realiai greitai ir kokiais kaštais būtų įmanoma didinti gavybą.
Leave a Reply