Tag: Marco Rubio

  • JAV kariai iš Vokietijos į Lenkiją? Trumpas pripažino galimybę, bet sprendimų dar nėra

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neatmeta galimybės dalį iš Vokietijos išvedamų amerikiečių karių perkelti į Lenkiją. Jis patvirtino žinantis apie Varšuvos prašymą ir atsakė, kad toks scenarijus yra įmanomas.

    Kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykimą į Virdžiniją Trumpas pabrėžė gerus ryšius su Lenkija ir jos prezidentu Karolu Nawrockiu. Į klausimą, ar tikrai priims tokį sprendimą, prezidentas atsakė trumpai, kad „gali“.

    „Turime puikius santykius su Lenkija, o su prezidentu Nawrockiu palaikau labai gerus ryšius. Todėl tai įmanoma“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ką reiškia kalbos apie rotaciją

    Diskusijos dėl JAV pajėgų perskirstymo Europoje atsinaujino po signalų, kad Vašingtonas svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Tokie pokyčiai paprastai apima ne tik konkrečių dalinių perkėlimą, bet ir infrastruktūros, logistikos bei sąjungininkų priimančiosios šalies pasirengimo klausimus.

    Lenkija jau kurį laiką siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje, argumentuodama tuo, kad Rytų flangas yra arčiau Rusijos keliamos grėsmės. Kartu bet koks sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo ar didesnių rotacijų paprastai derinamas NATO rėmuose ir priklauso nuo Pentagono planavimo.

    Karių išvedimas iš Vokietijos dar nepatvirtintas

    Trumpas anksčiau užsiminė, kad iš Vokietijos galėtų būti išvesta daugiau karių nei iki šiol viešai minėtas 5 000 skaičius. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra nurodęs, kad formalių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.

    Tai reiškia, kad kol kas kalbama apie politinius signalus, o ne patvirtintą dislokavimo planą su aiškiais terminais ir skaičiais. Jei būtų pasirinktas perkėlimas į Lenkiją, jis galėtų vykti etapais, priklausomai nuo karinių pratybų grafiko, bazėms reikalingų pajėgumų ir sąjungininkų susitarimų.

    Trumpas taip pat komentavo ir Rusijos bei Ukrainos paskelbtas laikinas paliaubas Rusijos Pergalės dienos minėjimo laikotarpiu. Jis tvirtino, kad tai buvo jo iniciatyva, ir išreiškė viltį, kad trumpas sustabdymas galėtų virsti ilgesniu sprendimu.

    Paklaustas, ar siųstų savo komandą į Maskvą tęsti derybų, Trumpas teigė, kad tai svarstytų, jeigu manytų, kad toks žingsnis padėtų pasiekti rezultatą.

  • Lenkija siunčia signalą Baltiesiems rūmams: pasirengusi priimti daugiau JAV karių iš Vokietijos

    Lenkija skelbia esanti pasirengusi priimti papildomų Jungtinių Valstijų karių, jei Vašingtonas nuspręstų dalį pajėgų perkelti iš Vokietijos. Varšuva akcentuoja, kad toks žingsnis stiprintų NATO rytinį sparną ir prisidėtų prie visos Europos saugumo.

    Šią poziciją viešai išdėstė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jis pabrėžė, kad strateginė partnerystė su JAV Lenkijai yra kertinis atgrasymo ir gynybos ramstis.

    „Lenkijos ir JAV aljansas yra mūsų saugumo pamatas. Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių, kad sustiprintume NATO rytinį sparną ir dar geriau apsaugotume Europą“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Diskusija suaktyvėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarų, kad jis neatmeta galimybės perkelti į Lenkiją dalį karių, kurie galėtų būti išvesti iš Vokietijos. Vis dėlto JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra pažymėjęs, kad konkrečių sprendimų šiuo klausimu dar nėra.

    Šiuo metu Lenkijoje, įvairiais vertinimais ir oficialiai skelbtais duomenimis, tarnauja apie 10 000 JAV karių. Jų buvimas organizuojamas dviem būdais: dalis pajėgų dislokuota nuolat, kita dalis atvyksta rotacijos principu.

    Kaip JAV kariai dislokuojami Lenkijoje?

    Nuolatinė JAV karinė infrastruktūra Lenkijoje apima priešraketinės gynybos bazę Redzikove, taip pat JAV sausumos pajėgų 5-ojo korpuso priekinį štabą Poznanėje. Ten pat veikia ir logistikos bei infrastruktūros elementai, reikalingi pajėgų priėmimui ir veikimui regione.

    Vienas svarbiausių logistikos taškų yra Powidzas, kur kaupiama ir palaikoma parengtyje iš anksto dislokuota technika. Tokia schema leidžia krizės atveju greičiau permesti personalą ir operatyviai suformuoti kovinius vienetus, pasinaudojant vietoje esančiais resursais.

    Rotacinė JAV karių dalis daugiausia siejama su šarvuota kovine grupe, kuri periodiškai keičiasi ir yra išdėstoma keliuose Lenkijos miestuose. Praktikoje tai reiškia, kad pajėgų skaičius ir sudėtis gali kisti, tačiau buvimo ritmas išlaikomas nuolatiniam atgrasymui.

    Kur dar telkiamos pajėgos?

    Lenkijoje veikia ir JAV aviacijos elementai, susiję su logistika, pratybomis bei oro policijos ar oro erdvės stebėsenos užduotimis. Priklausomai nuo NATO planavimo ir pratybų ciklo, tam tikruose aerodromuose gali būti laikinai dislokuojami papildomi orlaiviai ir personalas.

    Rytinio sparno kontekste svarbus ir NATO daugianacionalinis buvimas: dalyje Lenkijos teritorijos veikia sąjungininkų kovinės grupės, kuriose dalyvauja ne tik amerikiečiai, bet ir kitų šalių kariai. Tokia struktūra skirta užtikrinti, kad galimos grėsmės atveju į įvykius būtų reaguojama kolektyviai.

    Ekspertų vertinimu, bet koks JAV pajėgų perdislokavimas Europoje paprastai priklauso nuo operacinių poreikių, infrastruktūros parengties ir politinių sprendimų Vašingtone bei NATO formatu. Todėl Varšuvos siunčiamas signalas pirmiausia rodo norą būti prioritetine kryptimi, jei JAV peržiūrėtų savo karių išdėstymą žemyne.

  • Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio vizitas Romoje

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Romoje susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir užsienio reikalų ministru Antonio Tajani. Pokalbiuose aptarti JAV, Italijos ir Europos Sąjungos santykiai, o darbotvarkės centre atsidūrė Iranas, NATO vaidmuo Europoje ir nauja tarifų rizika.

    Po susitikimų Italijos pusė akcentavo, kad amerikiečių buvimas Europoje išlieka svarbus, o Roma nenori prekybos karų. Šie signalai siunčiami tuo metu, kai ES ir JAV santykiuose paraleliai vyksta ir saugumo, ir ekonominių interesų derinimas.

    Iranas ir Hormuzo sąsiauris

    Po derybų Rubio teigė, kad dėl taikos ar deeskalacijos su Iranu tikimasi naujų žinių artimiausiomis valandomis. Jis pabrėžė, kad JAV operacijos ir diplomatinės pastangos, Vašingtono vertinimu, susijusios su Irano keliama grėsme regionui ir platesniam tarptautiniam saugumui.

    Antonio Tajani savo ruožtu patvirtino Italijos paramą diplomatijai kaip vieninteliam keliui išvengti platesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Italija taip pat nurodė esanti pasirengusi, susidarius sąlygoms, prisidėti prie daugiašalės, gynybinio pobūdžio jūrų iniciatyvos, skirtos užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl bet kokios įtampos šiame taške greitai persiduoda tiek energetikos, tiek draudimo ir logistikos grandinėms. Dėl to Europos valstybės vis dažniau kalba apie platesnį indėlį į jūrinį saugumą, kai grėsmės kyla net ir už žemyno ribų.

    NATO, bazės ir tarifų klausimas

    Rubio sakė, kad su Meloni tiesiogiai neaptarinėjo karinių bazių, tačiau pabrėžė, jog kai kurių sąjungininkų sprendimai riboti naudojimąsi infrastruktūra gali didinti rizikas. Pasak jo, negalėjimas pasikliauti sąjungininkais krizių metu yra problema, ypač kai kalbama apie pajėgų greitą perkėlimą į potencialius karštuosius taškus.

    Jis taip pat pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nėra priėmęs sprendimo dėl JAV karių išvedimo iš Italijos, o pats Rubio įvardijo save kaip tvirtą NATO rėmėją. Šis akcentas svarbus Europai, siekiančiai aiškumo dėl JAV karinio įsipareigojimo ir atgrasymo architektūros tęstinumo.

    Ekonominėje darbotvarkės dalyje Tajani dar kartą pabrėžė, kad Italija nepritaria prekybos karams ir pasisako už kuo didesnės transatlantinės rinkos idėją. Tai siejama su pastaruoju metu sugrįžtančiomis diskusijomis dėl tarifų, ypač automobilių sektoriuje, kur bet koks sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį Europos pramonei, investicijoms ir darbo vietoms.

    Be Irano ir prekybos temos, susitikimuose aptarti ir kiti tarptautiniai klausimai, įskaitant paliaubų perspektyvas Libane ir UNIFIL misiją, taip pat situaciją Ukrainoje, Venesueloje ir Kuboje. Romos susitikimai parodė, kad transatlantinėje darbotvarkėje saugumas ir ekonomika toliau bus sprendžiami kaip glaudžiai susiję klausimai.

    „Artimiausiomis valandomis laukiame poslinkio derybose su Iranu“, – sakė Marco Rubio.

    „Italija remia diplomatiją ir, kai sąlygos leis, yra pasirengusi prisidėti prie laivybos laisvę užtikrinančios iniciatyvos Hormuze“, – sakė Antonio Tajani.