Tag: Marošas Šefčovičius

  • Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija perspėjo Europos Sąjungą, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Briuselis priims vienašales priemones prieš Kinijos interesus. Tokį signalą ketvirtadienį pasiuntė Kinijos ambasadorius ES Cai Run.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Europos Komisija rengia naują prekybos gynybos priemonę, vadinamą „išjungimo jungikliu“ (angl. kill-switch). Ji būtų skirta greitai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei dėl agresyvios prekybos politikos būtų smarkiai sutrikdyta rinka.

    Pasak ambasadoriaus, Kinija nepritaria ekonomikos ir prekybos klausimų „politizavimui“, saugumo sąvokos „išplėtimui“ ir spaudimui vienašalėmis priemonėmis. Jis pabrėžė, kad jei ES pasirinktų ribojančius ir diskriminacinius sprendimus, Pekinas „turės imtis atsakomųjų priemonių“, kad apgintų savo interesus.

    Diskusijos dėl tokio instrumento vyksta ES siekiant apsaugoti bendrąją rinką nuo pigesnio importo antplūdžio iš Kinijos ir mažinti įtampą, kylančią dėl augančio ES prekybos deficito su Pekinu.

    Komisijos planuojamas instrumentas

    Kaip skelbia „Euronews“, Europos Komisija šį „išjungimo jungiklį“ rengia kaip greitai pritaikomą priemonę tais atvejais, kai kitos valstybės politiniai ar ekonominiai veiksmai turi rimtų pasekmių ES rinkai.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Europos Parlamento nariams sakė, kad įrankis turėtų būti pristatytas iki metų pabaigos. Jo teigimu, tai leistų ES reaguoti gerokai greičiau, įskaitant galimybę riboti importą į Europos Sąjungą.

    Nors priemonė pristatoma kaip netaikoma konkrečiai šaliai, tekste pabrėžiama, kad ji galėtų tiesiogiai paliesti Kinijos interesus. Kinijos gamintojams itin svarbi ES rinka su maždaug 450 mln. vartotojų, o Briuselis pastaruoju metu vis dažniau kalba apie perteklinės gamybos nukreipimą į Europą.

    Prancūzijos ir Vokietijos vaidmuo, derybų fonas

    Priemonės idėją spalio pradžioje aktyviai stūmė Prancūzija ir Vokietija. Straipsnyje teigiama, kad visos ES valstybės narės šiuo metu susiduria su prekybos deficitu su Pekinu, o augantis importas kai kuriose srityse kelia riziką ištisiems pramonės sektoriams.

    Tuo pat metu Briuselis ir Pekinas nuo birželio derasi dėl prekybos santykių subalansavimo. Komisija spalio 9 dieną pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti kiniškų hibridinių automobilių importą į ES, o techninio lygmens derybos tęsiasi ir dėl kitų sričių.

    Numatoma, kad kita M. Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybų sesija turėtų įvykti 2027 metų kovą.

    Galimos griežtesnės priemonės sektoriams

    ES lyderiai Komisijos taip pat prašė svarstyti papildomas priemones, įskaitant kvotas ir muitus, Kinijos chemijos ir mašinų pramonės produkcijai. Tekste teigiama, kad spaudimas ES rinkai kai kuriuose sektoriuose tampa sunkiai pakeliamas Europos gamintojams.

    M. Šefčovičius ne kartą akcentavo, kad dėl galimų tūkstančių darbo vietų praradimo ES ir Kinijos prekybos tema Europoje įgauna politinį svorį, o visuomenės lūkesčiai dėl sprendimų yra dideli.

    Komisija ir toliau taiko papildomus muitus tam tikroms kiniškoms prekėms po atskirų tyrimų, kuriuose vertinama, ar gamintojai nesinaudojo nesąžiningomis kainomis ar subsidijomis.

    Straipsnyje primenama, kad tai ne pirmas kartas, kai Kinija grasina ES atsakomosiomis priemonėmis: panašūs perspėjimai skambėjo ir dėl svarstomo Pramonės spartinimo akto, kuriuo siekiama riboti prieigą prie ES viešųjų pirkimų bei sugriežtinti investicijų sąlygas.

  • ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    Bruselis ruošia naują priemonę

    Europos Komisija gruodžio pradžioje ketina pristatyti naują instrumentą, kuris skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti strateginę priklausomybę nuo vienos šalies. Priemonė planuojama prieš pat ES vadovų susitikimą, kuriame bus aptariamas ekonominis saugumas.

    Nors dokumentuose Kinija tiesiogiai neminima, Briuselyje signalai aiškūs: instrumentas nukreiptas į riziką, kai tiekimas gali būti panaudotas kaip politinio spaudimo priemonė. Europos verslui tai reikštų pareigą kritiškiau vertinti tiekimo grandines ir geopolitines grėsmes.

    Kas laikoma rizika Europai?

    Komisija konsultacijose su verslu pabrėžė, kad dėmesys bus skiriamas atvejams, kai itin didelė priklausomybė nuo vienos tiekėjos valstybės kelia grėsmę tiekimo patikimumui, o kartu ir ES ekonominiam saugumui. Tokie sutrikimai ypač skausmingi sektoriams, kuriuose alternatyvų greitai rasti neįmanoma.

    Diskusijas kursto pastarųjų metų patirtys, kai dėl geopolitinių konfliktų išryškėjo kritinių žaliavų, lustų ir kitų komponentų pažeidžiamumas. Retieji žemės elementai, būtini žaliajai energetikai, gynybai ir skaitmenizacijai, laikomi vienu jautriausių taškų, nes jų gavyba ir perdirbimas pasaulyje yra stipriai koncentruoti.

    Kodėl verslas baiminasi kainų?

    Įmonės įspėja, kad priverstinis tiekėjų keitimas ar diversifikavimas dažnai didina savikainą, nes esami tiekėjai pasirenkami pagal kainos ir kokybės santykį. Verslo atstovai taip pat kelia klausimą, ar visos priklausomybės turėtų būti automatiškai laikomos problema.

    „Bendrovės jau dabar maksimaliai siekia efektyvios kaštų struktūros, o tiekėjus renkasi todėl, kad jų pasiūlymai geriausi pagal kainą ir našumą“, – sakė „BusinessEurope“ generalinės direktorės pavaduotoja Luisa Santos.

    Kita verslo baimė susijusi su tuo, kad kai kurioms prekėms realių alternatyvų tiesiog nėra. Kritinių žaliavų rinkose, ypač retųjų žemių, diversifikavimas trumpuoju laikotarpiu gali būti labiau teorinis tikslas, jei nauji gavybos ir perdirbimo pajėgumai nespės atsirasti.

    Komisaro žinutė: atsparumas turi kainą

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius viešai akcentavo, kad pramonė bus pirmoje linijoje, o verslo modeliuose turės atsirasti atsparumo kaina. Kitaip tariant, geopolitinė rizika ES institucijų akimis tampa tokia pat svarbi kaip valiutų svyravimai ar žaliavų kainų šuoliai.

    „Ekonominis saugumas yra bendra atsakomybė, o pramonė stovi pirmoje linijoje. Mes turime ją paremti, bet pramonė taip pat turi atlikti savo dalį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Komisaras taip pat pabrėžė, kad tai reikš greitesnį ir strategišką diversifikavimą bei geopolitinių rizikų integravimą į kasdienius sprendimus. Tokia kryptis dera su platesne ES ekonominio saugumo politika, kuri apima investicijų patikrą, eksporto kontrolę ir kritinių technologijų apsaugą.

    Du scenarijai: nuo siauro iki plataus

    Kol kas neaišku, kuriems sektoriams instrumentas bus taikomas ir pagal kokius kriterijus. Ekspertai svarsto, kad švelnesnis variantas galėtų apsiriboti keliomis jautriausiomis sritimis, panašiai kaip energetikoje buvo skatinama mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Griežtesnis, platesnės apimties variantas galėtų numatyti taisyklę, kad per didelis tam tikro produkto pirkimas iš vieno šaltinio būtų apmokestinamas tarifais. Tai sukurtų finansinį stimulą ieškoti kitų tiekėjų, bet kartu keltų kainas ir galėtų paliesti žaliąsias technologijas, gynybos pramonę bei skaitmeninę ekonomiką vienu metu.

    Tokia priemonė būtų kompromisas tarp rinkos logikos ir politinio tikslo mažinti pažeidžiamumą. Verslui tai reikštų daugiau planavimo, didesnes atsargas, daugiau tiekėjų auditų ir spartesnį gamybos perkėlimą ar tiekimo grandinių pertvarką, ypač ten, kur vienos šalies dominavimas tapo sistemine rizika.

  • ES rengia naują „žudiklį“ Kinijai: Briuselis ieško būdų mažinti milžinišką deficitą

    ES rengia naują „žudiklį“ Kinijai: Briuselis ieško būdų mažinti milžinišką deficitą

    ES ir Kinijos prekyba aštrėja

    Europos Sąjungos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius teigia, kad derybose su Pekinu Briuselis balansuoja ant plonos ribos: siekia sumažinti priklausomybę nuo kiniško importo, bet kartu vengia konflikto, kuris galėtų smogti Europos eksportui.

    Pasak jo, vien tradicinių prekybos priemonių gali nebepakakti, todėl vis dažniau svarstomas platesnis, politiniais argumentais grįstas atsakas, apimantis ir pramonės apsaugą, ir strateginių tiekimo grandinių stiprinimą.

    „Turime veikti ne tik įprastais prekybos metodais, bet ir politiškai apskaičiuoti, kaip subalansuoti Kinijos ir Europos Sąjungos prekybą“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Per pastaruosius mėnesius ES ir Kinija susitarė dėl hibridinių automobilių importo ribojimo iš Kinijos, tačiau Briuselyje pripažįstama, kad tai vargu ar iš esmės pakeis bendrą vaizdą. Europos Komisija viešai akcentuoja, kad ES prekybos deficitas su Kinija pasiekė maždaug 1 milijardą eurų per dieną, o tai didina politinį spaudimą imtis griežtesnių veiksmų.

    Pagal susitarimą numatytos šaliai priskirtos kvotos, leidžiančios į ES rinką įvežti iki 350 000 kiniškų hibridinių automobilių per metus ketverius metus. Kvotos koregavimui nustatytas 6 proc. metinis pokytis, tačiau kartu Briuselis signalizuoja, kad tokių priemonių gali daugėti ir kituose sektoriuose.

    Derybų grafikas ir naujos priemonės

    ES ir Kinijos diskusijos iki metų pabaigos vyksta techniniu lygiu, o politinės derybos planuojamos 2027 metų sausį ir kovą. Tuo pat metu Europos Komisija siekia gauti daugiau manevro laisvės greitiems sprendimams, jei rinkoje kiltų staigių sukrėtimų ar būtų fiksuojamas ekonominis spaudimas.

    Praėjusią savaitę ES lyderiai suteikė Europos Komisijai politinį mandatą dirbti su vadinamuoju „kill switch“ mechanizmu, kuris leistų laikinai ar tiksliai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei būtų nustatyti rinkos iškraipymai. Briuselyje ši idėja vertinama kaip galimybė greičiau reaguoti į situacijas, kai tradicinės procedūros užtrunka.

    Kokių sektorių ginčai gali plėstis?

    Europos Komisija taip pat rengia naują instrumentą, skirtą skatinti ES įmones diversifikuoti strateginių produktų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų ES politiką, kuri siekia didesnio ekonominio saugumo ir atsparumo tiekimo grandinėms.

    Lygiagrečiai svarstomos ir papildomos vienašalės prekybos gynybos priemonės, kurios gali paliesti kinų chemijos bei pramonės įrangos segmentus. ES pareigūnai atvirai įspėja, kad tai didina atsakomųjų Pekino veiksmų tikimybę, ypač jei priemonės bus pritaikytos plačiai.

    Naujausi Kinijos muitinės duomenys rodo, kad eksportas į ES toliau augo ir per metus šoktelėjo 25 proc. Toks augimas Briuselyje laikomas papildomu argumentu, kodėl vien tik derybų gali neužtekti ir reikės griežtesnių, sisteminių sprendimų.

  • ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    Europos Sąjunga ir Kinija po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų pasiekė prekybos susitarimą, kuris turėtų sumažinti tiesioginio prekybos karo riziką. Tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama, kad trumpalaikė ramybė gali kainuoti politinį ryžtą toliau griežtinti poziciją Pekino atžvilgiu.

    Europos Komisija susitarimą pristato kaip pirmąjį etapą platesniame procese, kuriuo siekiama perbalansuoti prekybos santykius. ES jau kurį laiką akcentuoja didelį prekybos deficitą su Kinija ir spaudimą Europos pramonei, kurį kelia sparčiai augantys importo srautai.

    Pagal susitarimą Kinija įsipareigojo riboti hibridinių automobilių eksportą į ES, o taip pat sušvelninti retųjų žemių licencijavimo apribojimus. Mainais ES sutiko su šalims priskirtomis kvotomis, kurios leistų į Europos rinką per metus įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių ketverių metų laikotarpiu, numatant 6 proc. metinį koregavimo tempą.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad šis sprendimas reikšmingai apkarpytų dabartines eksporto apimtis ir suteiktų atokvėpį Europos automobilių sektoriui, ypač Vokietijos gamintojams, kurie pastaraisiais metais susiduria su aštria konkurencija. Kita vertus, dalis Briuselio diplomatų baiminasi, kad kompromisas gali sumažinti skubą kurti naujas apsaugos priemones prieš, ES vertinimu, iškraipytą konkurenciją.

    „Tai gana geras susitarimas, bet bijau, kad Europos Vadovų Taryboje jis gali sukelti atsipalaidavimą“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES pareigūnas.

    Susitarimas pasiektas politiniame fone, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragino kurti naują ES prekybos gynybos instrumentą, skirtą sistemingai reaguoti į rinkos iškraipymus. Briuselyje šią savaitę ES lyderiai Kinijos klausimą aptaria aukščiausiu lygiu, todėl susitarimo poveikis bendrai strategijai vertinamas ypač atidžiai.

    Ekonominiu požiūriu susitarimas sprendžia tik dalį problemos. Kinijos automobilių eksportas į ES vertinamas maždaug 15 000 000 000 eurų, kai bendras dvišalis ES prekybos deficitas su Kinija yra kelis kartus didesnis, todėl vien automobilių segmentas esminių disproporcijų nepanaikina.

    Europos Komisija taip pat nurodo išsiderėjusi tarifų liberalizacija kai kurioms prekių grupėms, tarp jų automobilių dalims, avalynei, ledams ir alyvuogių aliejui, o sutaupytos muito išlaidos, Komisijos skaičiavimu, turėtų siekti bent 225 000 000 eurų. Vis dėlto Briuselyje pripažįstama, kad šie palengvinimai labiau simboliniai, nes platesnį prekybos disbalansą lemia struktūriniai veiksniai.

    Derybų tęstinumas jau suplanuotas: ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius ketina nuotoliniu būdu kalbėtis su Kinijos kolega 2027 metų sausį, o dar vienas politinių konsultacijų etapas numatomas 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad dabartinis susitarimas vertinamas kaip tarpinė stotelė, o ne galutinis sprendimas.

    „Praėjusios savaitės susitarimas rodo, kad kinai pradeda rimtai vertinti Europą ir supranta, jog čia yra rimta politinė, o ne tik ekonominė problema“, – sakė Peteris Chase’as.

    Lygiagrečiai Europos Komisija žada iki tradicinio gruodžio mėnesio ES vadovų susitikimo pateikti pasiūlymus dėl naujo mechanizmo, kuris padėtų nuosekliau atsakyti į rinkos iškraipymus. Ši iniciatyva siejama su platesne ES prekybos gynybos priemonių peržiūra, apimančia ir idėjas, kaip skatinti tiekimo grandinių diversifikavimą bei stiprinti solidarumą, jei atskiros valstybės narės susidurtų su prekybos atsakomosiomis priemonėmis.

    Komisijos viduje taip pat primenama, kad ES jau turi nemažai veikiančių instrumentų, įskaitant antidempingo priemones, investicijų patikrą ir antispraudimo priemonę, kuri iki šiol nebuvo pritaikyta praktikoje. Pagrindinis klausimas, kuris dabar kyla Briuselyje, ar politinė valia šiuos įrankius naudoti ir toliau stiprinti sistemą išliks tokia pati, kai tiesioginė įtampa su Pekinu laikinai sumažėjo.

  • ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    Europos Sąjunga ir Kinija po įtemptų derybų pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama pristabdyti kiniškų hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių srautą į ES bei supaprastinti retųjų žemių eksporto licencijavimą. Apie tai pranešė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pasak jo, susitarimas žymi pirmojo derybų etapo pabaigą ir rodo, kad Briuselis kol kas renkasi diplomatinį kelią, tačiau kartu spaudžia Pekiną dėl struktūrinio prekybos santykių perbalansavimo. Kitą savaitę susitarimo detales ketinama aptarti ES vadovų susitikime Briuselyje.

    ES pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie išaugusį prekybos disbalansą su Kinija ir riziką Europos pramonei, kai rinką užlieja pigesnė importinė produkcija. Ši įtampa ypač aštri automobilių sektoriuje, kuriame Europoje svarbi ne tik gamyba, bet ir plati tiekimo grandinė bei darbo vietos.

    Kas sutarta dėl automobilių?

    Pagal paskelbtą informaciją, šalys sutarė „moderuoti“ Kinijos hibridų ir įkraunamų hibridų eksportą į Europos Sąjungą. M. Šefčovičius teigė, kad tai atvertų galimybę mažinti tokių automobilių eksportą daugiau nei perpus.

    Europos Komisija tokį žingsnį pristato kaip dalį platesnės politikos, kuria siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas. Europos sostinėse daugėja raginimų turėti priemonių, kurios leistų greitai reaguoti, jei būtų nustatomos nesąžiningos prekybos praktikos ar valstybinė parama, iškreipianti konkurenciją.

    Susitarimo fone Europos Sąjunga taip pat yra užsiminusi apie galimas atsakomąsias priemones, jei pažanga pasirodytų nepakankama. Todėl galutinis susitarimo poveikis priklausys nuo to, kaip tiksliai bus įgyvendintos kvotos, kontrolės mechanizmai ir priežiūra.

    Retosios žemės: jautriausia grandis

    Antra susitarimo dalis susijusi su retosiomis žemėmis ir nuolatiniais magnetais, kurie svarbūs elektromobilių pavaroms, vėjo jėgainių generatoriams, elektronikai ir gynybos pramonei. M. Šefčovičius teigė, kad Kinija sutiko toliau palengvinti eksporto licencijavimą.

    ES seniai pripažįsta, kad priklausomybė nuo Kinijos kritinėse žaliavose yra strateginė rizika. Pastarųjų metų sprendimai riboti kai kurių žaliavų eksportą, taip pat geopolitinė įtampa, paskatino Europą spartinti tiekimo diversifikavimą, investicijas į perdirbimą ir atsargų kaupimo modelius.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu būtent licencijų režimas ir realus žaliavų srautas į Europą gali turėti tiesioginės įtakos gamybos planams. Automobilių ir atsinaujinančios energetikos sektoriai ypač jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo trikdžius.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Vairuotojams svarbiausias klausimas išlieka kainos ir pasirinkimas. Jei importo ribojimai sumažins pigesnių kiniškų modelių pasiūlą, dalyje segmentų konkurencija gali silpnėti, o kainos spaudimas mažėti.

    Kita vertus, ES siekia apsaugoti vietos gamintojus ir tiekėjus, kad šie galėtų investuoti į elektrifikaciją, baterijų tiekimo grandines ir naujas technologijas. Ilgainiui tai gali reikšti stabilesnę pramonės bazę Europoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu sprendimų kaina dažnai pasimato rinkoje.

    Europos Komisija pabrėžia, kad derybose svarbus ir abipusis rinkos atvėrimas. Teigiama, jog susitarimas turėtų pagerinti ES produktų patekimą į Kinijos rinką, o tai aktualu tiek automobilių komponentų gamintojams, tiek maisto ar vartojimo prekių eksportuotojams.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kokias konkrečias taisykles patvirtins ES lyderiai ir ar abi pusės laikysis numatytų įsipareigojimų. Nuo to priklausys, ar susitarimas taps realiu lūžio tašku, ar tik laikinu kompromisu prieš naują įtampos etapą.

  • ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    Bruselio spaudimas Pekinui auga

    Europos Sąjungos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius trečiadienį vyksta į Pekiną dviejų dienų derybų, kuriomis siekiama perbalansuoti prekybos santykius, Briuselio vertinamus kaip palankius Kinijai. Vizitas vyksta didėjant įtampai dėl pigaus importo srautų, kurie, ES teigimu, daro spaudimą Europos gamintojams.

    Komisaro susitikimai su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao rengiami tuo metu, kai ES prekybos deficitas su Kinija, kaip nurodoma, pasiekė apie 1 mlrd. eurų per dieną. Artėjant spalio terminui, ES vadovai tikisi iš Pekino išgirsti konkrečius įsipareigojimus, kurie sumažintų disbalansą.

    Terminai ir kvotos: ko siekia ES

    Europos Komisija dar birželio mėnesį pradėjo derybas, skirtas spręsti tai, ką pareigūnai vadina prekybą iškraipančiu eksportu iš Kinijos, ir Pekinui iškėlė spalio terminą apčiuopiamai pažangai. Pagrindinis klausimas – prieiga prie ES vidaus rinkos ir priemonės, galinčios pristabdyti tam tikrų prekių importo šuolius.

    Briuselis spaudžia svarstyti konkrečioms produktų grupėms taikomas importo kvotas, tačiau iki šiol jam nepavyko įtikinti Pekino riboti eksporto. Kinija atmetė ES siūlymą dėl savanoriškų eksporto apribojimų elektromobiliams, o tai dar labiau paryškino skirtingus šalių požiūrius į problemos sprendimą.

    Galimos griežtesnės priemonės ir atsakomieji žingsniai

    Rugsėjo pradžioje M. Šefčovičius perspėjo, kad, jei per šį mėnesį nebus pasiekta apčiuopiamos pažangos, tarp ES lyderių gali sustiprėti politinis judėjimas už griežtesnes priemones. Pasak jo, derybomis siekiama sprendimo, tačiau ES tikisi labai konkrečių rezultatų.

    „Bandau tai padaryti per derybas, bet jie turi pateikti mums labai konkrečius rezultatus“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo ir dėl abipusių tyrimų: Europos Komisija inicijavo kelis patikrinimus dėl nesąžiningos praktikos ir taikė antidempingo muitus Kinijos bendrovėms. Tuo pat metu Kinija pradėjo tyrimą dėl ES chemijos produktų, o tai Briuselyje vertinama kaip galimas atsakas į europinius tyrimus Kinijos chemijos gamintojams.

    Kitą savaitę Briuselyje vyksiančio ES vadovų susitikimo išvakarėse iš M. Šefčovičiaus laukiama aiškios krypties ir priemonių kontūrų, kurie leistų greitai reaguoti į ekonomines grėsmes. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat ragino turėti instrumentą, kuris prireikus leistų imtis itin greitų veiksmų dėl prieigos prie vidaus rinkos.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai šią savaitę pasiekia itin svarbų etapą: Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, per kurį tikisi iš Pekino gauti apčiuopiamų sprendimų dėl prekybos disbalanso mažinimo. Į Pekiną aukšto lygio deryboms vyksta ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, o netrukus po to Kinijos klausimas bus vienas pagrindinių ir ES lyderių darbotvarkėje.

    ES pareigūnai viešai pabrėžia, kad dabartinė padėtis tampa sunkiai tvari: Bendrija susiduria su itin dideliu prekybos deficitu su Kinija, o spartėjanti pigių importo prekių banga didina spaudimą Europos pramonės bazei. Šiame kontekste daugėja kalbų apie naujas apsaugos priemones ir griežtesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Ko ES tikisi iš derybų?

    Per pastarąsias savaites ES ir Kinijos pareigūnai derėjosi techniniu lygmeniu, tačiau dabar, pasak Briuselio, reikalingi politiniai sprendimai. Šefčovičiaus susitikimuose su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao siekiama susitarti dėl konkrečių įsipareigojimų, kurie realiai mažintų disbalansą ir pristabdytų Europos rinką užplūstančių žemų kainų prekių poveikį vietos gamintojams.

    Vienas jautriausių klausimų – galimi importo ribojimo mechanizmai pagal produktų grupes. Briuselis ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką, bet kartu išvengti atviro prekybos karo, kuris smogtų tiek eksportuotojams, tiek vartotojų kainoms ir investicijų klimatui.

    ES pusėje derybose svarbi ir tiekimo saugumo tema. Retieji žemės elementai, plačiai naudojami automobilių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų sektoriuose, tebėra viena iš didžiausių Bendrijos priklausomybių nuo Kinijos, todėl Briuselis siekia didesnio aiškumo dėl jų eksporto stabilumo.

    Vokietijos posūkis ir Prancūzijos spaudimas

    Valstybių narių pozicija Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu kinta, o reikšmingiausias signalas – ryškėjantis Berlyno ir Paryžiaus suartėjimas. Jei anksčiau Vokietija atsargiau vertino griežtesnes priemones, dabar kartu su Prancūzija vis dažniau kalba apie būtinybę pilnai pasitelkti ES prekybos gynybos priemones ir kurti naujus instrumentus greitesniam atsakui.

    Diskusijose aptariamas ir modelis, kai Europos Komisija galėtų aktyvuoti naują priemonę, o ją sustabdyti būtų galima tik tada, jei tam neprieštarautų kvalifikuota dauguma. Tokia schema, ES sostinių vertinimu, leistų greičiau reaguoti į sistemines rizikas, tačiau kartu kelia klausimų dėl politinės kontrolės ir galimos eskalacijos.

    Ne visos šalys žengia tuo pačiu tempu: dalis valstybių narių, siekiančių pritraukti Kinijos investicijas, išlieka atsargesnės. Vis dėlto bendras tonas Briuselyje griežtėja, nes pramonės konkurencingumo tema vis dažniau siejama ir su ekonominio saugumo darbotvarke.

    Ar artėja platesnis prekybos konfliktas?

    Europos pramonės atstovai vis garsiau ragina imtis ryžtingų veiksmų, net jei tai didina atsakomųjų žingsnių riziką. Verslo organizacijos pabrėžia, kad priklausomybės nuo vienos tiekimo krypties mažinimas trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti, tačiau neveikimas ilgainiui būtų brangesnis ir ekonomiškai, ir saugumo požiūriu.

    „Net jei priklausomybių mažinimas reiškia kaštus, neveikimas ilgalaikėje perspektyvoje kainuotų gerokai daugiau ir būtų neatsakingas saugumo politikos požiūriu“, – teigiama Vokietijos pramonės federacijos vertinime.

    Europos Komisija paraleliai ieško duomenų ir iš pačių įmonių: rengiamos konsultacijos dėl galimų priemonių, kurios padėtų diversifikuoti tiekimą tais atvejais, kai priklausomybė nuo vienos šalies tiekėjų kelia riziką. Tuo pačiu Briuselis tęsia tyrimus dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos, o tai kelia įtampą Pekinui.

    Kinija savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimai turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir užtikrinti interesų pusiausvyrą. Toks tonas rodo, kad Pekinas sieks išlaikyti prieigą prie ES rinkos, tačiau nenori priemonių, kurios būtų suvokiamos kaip vienašališki apribojimai.

    „Kinijos pozicija nuosekli: bet koks sprendimas tarp Kinijos ir ES turi užtikrinti interesų pusiausvyrą, atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir abiejų pusių vidaus teisę“, – nurodė Kinijos atstovas.

    Artimiausios dienos bus testas, ar derybose įmanoma pasiekti kompromisą be eskalacijos. Jei konkrečių susitarimų nebus, Briuselyje vis dažniau svarstoma, kad kitas žingsnis gali būti platesnis priemonių paketas, kuris paliestų ne tik atskiras prekių grupes, bet ir pačią ES rinkos prieigos logiką.

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    Sandoris, nukreiptas į Indo Ramųjį vandenyną

    Europos Komisija antradienį paskelbė pasiekusi prekybos susitarimą su Filipinais, siekdama stiprinti ES ekonominį svorį Indo Ramiojo vandenyno regione. Sprendimas siejamas su pastarųjų metų geopolitiniais ir prekybos sukrėtimais, kai pasaulinėje rinkoje didėjo tarifų ir atsakomųjų priemonių rizika.

    Europos Komisija akcentuoja, kad nauji susitarimai yra dalis platesnės strategijos diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių partnerių. Pastaruoju metu ES sparčiau ieško prekybos ryšių su didelėmis augančiomis rinkomis Azijoje.

    „Šis susitarimas siunčia aiškų signalą, kad ES stiprina įsitraukimą Indo Ramiojo vandenyno regione“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką numato susitarimas

    Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, susitarimas atvertų ES verslui prieigą prie maždaug 113 milijonų vartotojų rinkos ir panaikintų daugiau kaip 94 proc. muitų. Teigiama, kad susitarimas apimtų per 97 proc. dvišalės prekybos srautų.

    Tarp sričių, kurios turėtų gauti daugiau naudos, minimi ES eksportai, susiję su mašinomis, vaistais ir medicinos įranga, taip pat žemės ūkio produktais. Filipinų eksporte, kaip nurodo Europos Komisija, dominuoja puslaidininkiai, integriniai grandynai ir pramoninė įranga.

    Žaliavos, lustai ir tiekimo grandinių spaudimas

    Susitarimas taip pat siejamas su ES pastangomis mažinti rizikas kritinių žaliavų ir technologijų grandinėse. Briuselis viešai ne kartą pabrėžė, kad priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus, ypač strateginiuose sektoriuose, gali tapti pažeidžiamumu tiek pramonei, tiek gynybai.

    Europos Komisija nurodo, kad derybos turėtų palengvinti ES investicijas į žaliavas Filipinuose. Tokia kryptis vertinama kaip viena iš alternatyvų, kai ES siekia diversifikuoti kritinių medžiagų tiekimą ir sumažinti koncentracijos riziką pasaulinėse rinkose.

    „Yra abipusis interesas kartu spręsti dabartinį pasaulinį nerimą ir spaudimą tiekimo grandinėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Skaičiai ir kas laukia toliau

    Europos Komisijos duomenimis, ES ir Filipinų prekių prekyba 2025 metais siekė 17,6 milijardo eurų, o paslaugų prekyba 2024 metais sudarė 10,3 milijardo eurų. ES tiesioginių užsienio investicijų portfelis Filipinuose vertintas 15,4 milijardo eurų.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad Indo Ramiojo vandenyno kryptis išliks prioritetinė: tarp kitų derybų etapų minimi galimi susitarimai su Tailandu ir Malaizija. Briuselis nurodo, kad susitarimas su Bankoku galėtų būti pasiektas dar iki metų pabaigos.

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.