CP v2

Tag: Marošas Šefčovičius

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    Sandoris, nukreiptas į Indo Ramųjį vandenyną

    Europos Komisija antradienį paskelbė pasiekusi prekybos susitarimą su Filipinais, siekdama stiprinti ES ekonominį svorį Indo Ramiojo vandenyno regione. Sprendimas siejamas su pastarųjų metų geopolitiniais ir prekybos sukrėtimais, kai pasaulinėje rinkoje didėjo tarifų ir atsakomųjų priemonių rizika.

    Europos Komisija akcentuoja, kad nauji susitarimai yra dalis platesnės strategijos diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių partnerių. Pastaruoju metu ES sparčiau ieško prekybos ryšių su didelėmis augančiomis rinkomis Azijoje.

    „Šis susitarimas siunčia aiškų signalą, kad ES stiprina įsitraukimą Indo Ramiojo vandenyno regione“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką numato susitarimas

    Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, susitarimas atvertų ES verslui prieigą prie maždaug 113 milijonų vartotojų rinkos ir panaikintų daugiau kaip 94 proc. muitų. Teigiama, kad susitarimas apimtų per 97 proc. dvišalės prekybos srautų.

    Tarp sričių, kurios turėtų gauti daugiau naudos, minimi ES eksportai, susiję su mašinomis, vaistais ir medicinos įranga, taip pat žemės ūkio produktais. Filipinų eksporte, kaip nurodo Europos Komisija, dominuoja puslaidininkiai, integriniai grandynai ir pramoninė įranga.

    Žaliavos, lustai ir tiekimo grandinių spaudimas

    Susitarimas taip pat siejamas su ES pastangomis mažinti rizikas kritinių žaliavų ir technologijų grandinėse. Briuselis viešai ne kartą pabrėžė, kad priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus, ypač strateginiuose sektoriuose, gali tapti pažeidžiamumu tiek pramonei, tiek gynybai.

    Europos Komisija nurodo, kad derybos turėtų palengvinti ES investicijas į žaliavas Filipinuose. Tokia kryptis vertinama kaip viena iš alternatyvų, kai ES siekia diversifikuoti kritinių medžiagų tiekimą ir sumažinti koncentracijos riziką pasaulinėse rinkose.

    „Yra abipusis interesas kartu spręsti dabartinį pasaulinį nerimą ir spaudimą tiekimo grandinėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Skaičiai ir kas laukia toliau

    Europos Komisijos duomenimis, ES ir Filipinų prekių prekyba 2025 metais siekė 17,6 milijardo eurų, o paslaugų prekyba 2024 metais sudarė 10,3 milijardo eurų. ES tiesioginių užsienio investicijų portfelis Filipinuose vertintas 15,4 milijardo eurų.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad Indo Ramiojo vandenyno kryptis išliks prioritetinė: tarp kitų derybų etapų minimi galimi susitarimai su Tailandu ir Malaizija. Briuselis nurodo, kad susitarimas su Bankoku galėtų būti pasiektas dar iki metų pabaigos.

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Europos Komisijos planas paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, institucijoms ir valstybėms narėms pateikiant tik angliškas sutarčių versijas, gali įstrigti dėl Prancūzijos pasipriešinimo. Paryžius signalizuoja, kad tokia tvarka kelia ne tik politinių, bet ir teisinių bei demokratinių rizikų.

    Idėjos esmė paprasta: deryboms pasibaigus, ratifikavimo etape būtų naudojama viena kalba, o vertimai į 24 oficialiąsias ES kalbas būtų parengti vėliau, jau po patvirtinimo ir paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Komisija argumentuoja, kad vertimo ir teisinio suderinimo procesai dabar gali užtrukti mėnesius ir taip atitolina realų susitarimų įsigaliojimą.

    Už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius yra viešai pabrėžęs, kad ES dėl užsitęsusio ginčytino ES ir „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo praranda reikšmingas ekonomines galimybes. Jo teigimu, nuo derybų pabaigos iki to momento, kai verslas gali pilnavertiškai pasinaudoti naujomis taisyklėmis partnerių rinkose, kartais praeina iki 2,5 metų.

    Komisijos sumanymui papildomą svorį suteikia geopolitinė situacija: didėjant prekybos įtampoms ir konkurencijai dėl rinkų, ES siekia greičiau atverti naujas eksporto kryptis. Kaip bandomasis atvejis buvo minimas susitarimas su Indija, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų parodyti, ar ratifikavimas viena kalba leistų sutrumpinti procedūras neprarandant teisinio aiškumo.

    Kalba kaip politinis klausimas

    Prancūzijos pareigūnai laikosi nuostatos, kad visų ES kalbų vartojimas nėra vien formalumas, o institucinis įsipareigojimas. Prancūzų kalba istoriškai yra viena svarbiausių ES darbo kalbų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kasdienėje institucijų veikloje vis labiau dominuoja anglų kalba.

    „Iš principo giname visų Sąjungos kalbų vartojimą, ypač prancūzų, kuri yra viena ES darbo kalbų“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Šis argumentas tiesiogiai susijęs su ratifikavimo turiniu: prekybos susitarimai yra teisiškai sudėtingi dokumentai, kuriuose net ir nedidelės formuluotės interpretacijos gali turėti pasekmių teisėkūrai, reguliavimui ir teismų praktikai. Kritikai baiminasi, kad jei nacionaliniai parlamentai ar net Europos Parlamentas vertintų tekstus ne gimtąja kalba, didėtų klaidų rizika ir mažėtų politinė atskaitomybė.

    Skaidrumas ir teisinis tikslumas

    Prancūzijos pusė taip pat pabrėžia demokratinę dimensiją: ratifikavimo procesas turi būti suprantamas ne tik ekspertams, bet ir visuomenei, o skaidrumas remiasi galimybe susipažinti su dokumentais oficialiosiomis kalbomis. ES institucijos savo komunikacijoje nuolat akcentuoja kalbinę įvairovę ir daugiakalbystę kaip vieną pamatinių principų.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia ir teisinį, ir demokratinį klausimą, ir Komisija tai puikiai supranta“, – sakė kitas Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politikos ekspertai perspėja, kad praktika ratifikuoti pagal vieną kalbinę versiją gali sukurti dviejų greičių sistemą, kai realią galią įgytų viena kalba, o kitos taptų tik vėliau parengiama administracine priemone. Toks pokytis galėtų komplikuoti ir nacionalinių parlamentų darbą, jei konkrečiam susitarimui būtų reikalinga platesnė ratifikacija valstybėse narėse.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbos politikos ekspertė Michele Gazzola.

    Kol kas Komisija viešai tvirtina, kad vertimai į visas oficialiąsias kalbas būtų užtikrinti paskelbimo etape, tačiau ginčas dėl to, ar ratifikavimas gali vykti remiantis vien anglišku tekstu, akivaizdžiai įgauna politinį pagreitį. Jei Prancūzija imsis blokuoti tokį sprendimą, ES siekis greitinti prekybos susitarimų įsigaliojimą gali susidurti su nauja kliūtimi pačios Sąjungos viduje.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Planas greitinti sutartis

    Europos Komisija svarsto, kaip paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, kad įmonės greičiau gautų realią naudą iš naujų rinkų. Viena idėjų – ratifikavimo procedūroms laikinai platinti tik anglišką sutarties versiją, o vertimus į visas 24 oficialias ES kalbas pateikti vėliau.

    Tokiam sumanymui jau ruošiasi priešintis Prancūzija, teigdama, kad daugiakalbystė nėra formalumas. Paryžius signalizuoja, jog anglų kalbos dominavimas ratifikavime kelia ir politinių, ir teisinių rizikų.

    Kodėl Komisija siekia pokyčių

    Komisijos argumentas – praktinis: sudėtingų prekybos sutarčių teisinis redagavimas ir vertimai užtrunka mėnesius, o tai atitolina ratifikavimo startą. Geopolitinės įtampos ir konkurencija dėl rinkų skatina ES ieškoti būdų sutrumpinti kelią nuo derybų pabaigos iki realaus sutarties įsigaliojimo.

    Už prekybą atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius yra nurodęs, kad delsimas ES kainuoja prarastas eksporto galimybes ir lėtesnį ekonomikos augimą. Jo teigimu, net pasibaigus deryboms, iki momento, kai verslas gali pilnai veikti partnerio rinkoje, procesas gali užsitęsti iki 2,5 metų.

    „Šiandienos pasaulyje mes tiesiog negalime sau leisti prarasti laiko“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prancūzijos argumentai: teisė ir demokratija

    Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad ES sutartys ir teisėkūra remiasi kalbų lygybe, o prancūzų kalba istoriškai yra viena institucijų darbo kalbų. Paryžiaus vertinimu, ratifikavimas tik anglų kalba reikštų, kad dalis nacionalinių parlamentų ir net europarlamentarų būtų priversti remtis ne savo kalbos teisiniu tekstu.

    Kritikai įspėja, kad tokia praktika gali mažinti skaidrumą ir didinti interpretavimo riziką, nes prekybos susitarimuose itin svarbios tikslios sąvokos, išlygos ir nuorodos į kitus teisės aktus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai susitarimai priskiriami mišriesiems ir ratifikavime dalyvauja ne tik Europos Parlamentas, bet ir nacionaliniai parlamentai.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia teisinę ir demokratinę problemą, o Komisija tai puikiai supranta“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politika ES institucijose išlieka jautri tema, nes anglų kalba per pastaruosius dešimtmečius tapo dominuojanti kasdienėje administracinėje praktikoje. Tuo pat metu Komisija oficialiai deklaruoja, kad kalbinė įvairovė yra esminė ES vertybė, o daugiakalbystė turi būti užtikrinta institucijų veikloje.

    Kalbų politikos ekspertai pabrėžia, kad sutarties teksto kalba ratifikavimo metu yra ne vien patogumo klausimas. Nuo jos gali priklausyti parlamentarų gebėjimas tiksliai įvertinti teisines pasekmes, o visuomenei – suprasti, ką konkrečiai valstybė patvirtina.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbų politikos ekspertas Michele Gazzola.

  • ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    Ultimatumas iki spalio

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Kinija iki spalio turi pateikti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga svarstys griežtesnes apsaugines priemones. Pasak jo, tikslas – pažaboti augantį ES prekybos deficitą su Pekinu ir apsaugoti Europos pramonę.

    Komisaras pabrėžė, kad derybos jau peržengė vien ekonomikos rėmus ir tapo politiniu klausimu, kuriuo domisi visų 27 ES valstybių lyderiai. Artimiausios savaitės įvardijamos kaip kritinės, nes planuojami aukšto lygio kontaktai tarp Briuselio ir Pekino.

    „Tai labai politinis procesas, o Europos lyderiai iki spalio nori matyti aiškius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Ko Briuselis tikisi iš Pekino

    ES siekia ne vien bendrų pažadų, bet ir konkretaus veiksmų plano, kuris parodytų kryptį, kaip bus mažinamas disbalansas prekyboje. M. Šefčovičius teigė, kad valstybės narės tikisi bent jau sprendimo modelio, kuris vėliau galėtų virsti įgyvendinimo etapais.

    Anot komisaro, prieiga prie Kinijos rinkos Europos įmonėms nepasikeis per naktį, todėl iki spalio labiausiai laukiama įrodymo, kad susitarimas įmanomas ir realiai veiks. Derybose akcentuojamos jautrios sritys, kuriose ES mato didžiausią riziką ir konkurencinį spaudimą.

    „Bandau tai pasiekti derybomis, bet jos turi atnešti labai konkrečius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Prekybos karo rizika didėja

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Briuselio ir Pekino augo, nes Europos Komisija ėmėsi priemonių, ribojančių kai kurių Kinijos įmonių galimybes ES rinkoje, ir pradėjo tyrimus dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų. Kinija savo ruožtu ne kartą signalizavo galimą atsaką, todėl vis dažniau kalbama apie riziką peraugti į platesnį prekybos konfliktą.

    ES taip pat ruošia naujus vadinamuosius gynybinius instrumentus, kurie leistų greičiau reaguoti į situacijas, kai importas arba valstybės parama, ES vertinimu, iškreipia konkurenciją. M. Šefčovičius užsiminė apie planuojamą diversifikavimo instrumentą, kurio logika – mažinti priklausomybę nuo vienos tiekimo krypties ir stiprinti atsparumą.

    Komisaras patvirtino, kad spalį planuoja vykti į Kiniją, o netrukus po to Briuselyje numatytame ES lyderių susitikime prekybos santykiai su Pekinu turėtų tapti vienu pagrindinių darbotvarkės klausimų. Šiuo metu, pasak jo, visos ES valstybės fiksuoja prekybos deficitą su Kinija.

  • Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    ES: tarpininkauti neketiname

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Briuselis nemato galimybių tarpininkauti aštrėjančiame JAV ir Kanados prekybos konflikte. Pasak jo, Europos Sąjunga nėra tokioje pozicijoje, kuri leistų imtis mediatoriaus vaidmens dvišalėse derybose.

    Komisaras pabrėžė, kad JAV ir Kanadą sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai, todėl, nepaisant dabartinės įtampos, anksčiau ar vėliau abi pusės ieškos būdų susitarti. ES tuo metu labiau koncentruojasi į savo prekybos interesus ir stabilias taisykles.

    Tarifai – mokesčiai vartotojams

    Po žlugusių derybų Vašingtonas paskelbė apie 50 proc. muitus iš Kanados importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams. Otava atsakė atsakomaisiais muitais daugiau nei 700 JAV prekių grupių, kurių vertė siekia apie 17,2 mlrd. eurų.

    „Muitai yra mokesčiai, kuriuos galiausiai sumoka ekonomikos dalyviai arba piliečiai“, – sakė Marošas Šefčovičius. Jis kartojo ES poziciją, kad prioritetas turėtų būti laisva ir sąžininga prekyba, kai tarifai yra kuo mažesni arba jų visai nėra.

    Kanada artėja prie ES

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney po derybų su JAV fiasko paragino stiprinti ryšius su Europa ir patvirtino planus dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje Strasbūre rugsėjo viduryje. Taip pat rudenį numatytas ES ir Kanados viršūnių susitikimas.

    Šefčovičius teigė, kad Europos Komisija yra pasirengusi svarstyti įvairias glaudesnio bendradarbiavimo kryptis, tačiau galutinis tempas priklausys nuo Kanados ambicijų. Jis priminė, kad po 2016 metais pasiekto ES ir Kanados susitarimo prekyba tarp šalių reikšmingai augo, o likusių barjerų mažinimas galėtų atverti dar daugiau galimybių.

    Pasak komisaro, tarp realistiškų artimiausių žingsnių įvardijamas skaitmeninis susitarimas, kurį abi pusės siektų pasirašyti iki metų pabaigos. Taip pat minimas bendradarbiavimas kritinių žaliavų srityje, įskaitant potencialias bendras investicijas, kurios tampa vis aktualesnės dėl tiekimo grandinių saugumo.

    ES Kanadą laiko panašiai mąstančia partnere, ypač diskutuojant apie pasaulinės prekybos taisyklių ateitį ir atsparumo politiką. Šefčovičius taip pat akcentavo, kad Kanada gali būti svarbi partnerė siekiant glaudesnių ryšių su Ramiojo vandenyno regiono valstybių prekybos erdve CPTPP, kurioje Kanada yra viena iš pagrindinių narių.

  • ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    Europos Sąjungos pareigūnų grupė artimiausiomis dienomis vyks į Kiniją tęsti techninių derybų dėl prekybos, kai Briuselis siekia sumažinti rekordiškai didelį prekybos disbalansą. Šaltinių teigimu, tikslas – iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir išvengti dar aštresnio konflikto.

    Derybų fonas įtemptas: Kinija neseniai apribojo savo įmonių bendradarbiavimą su Europos Komisija antimonopoliniuose tyrimuose ir bylose, susijusiose su užsienio subsidijų rizikomis. Briuselis tai vertina kaip bandymą apsunkinti informacijos rinkimą, reikalingą vykdant tyrimus pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    „Jokia organizacija ar asmuo negali vykdyti ar padėti vykdyti netinkamų eksteritorialios jurisdikcijos priemonių“, – pareiškė Kinijos Teisingumo ministerija.

    Tuo pat metu Europos Komisija nesustabdo pradėtų tyrimų ir vasarą inicijavo daugiau prekybos gynybos bylų dėl įtariamo dempingo bei nesąžiningų subsidijų. ES institucijos ir dalis valstybių narių argumentuoja, kad Europos pramonę vis labiau spaudžia pigių importo srautų augimas, ypač sektoriuose, kur kainą stipriai veikia valstybės parama.

    Spalis – neatsitiktinis terminas

    Europos Komisija sieja derybų grafiką su politiniu terminu: spalį į Kiniją turėtų vykti ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Iki to laiko tikimasi suderinti konkrečius sprendimus dėl rinkos prieigos, skaidrumo ir ginčų suvaldymo mechanizmų.

    Abi pusės anksčiau susitarė kurti bendrą stebėsenos mechanizmą, kuris leistų keistis duomenimis ir sekti prekybos srautus. Briuselis tai pristato kaip įrankį didinti skaidrumą ir iš anksto identifikuoti trinties taškus, kol jie nevirsta tarifais ar plataus masto apribojimais.

    Kova dėl rinkos prieigos ir žaliavų

    Vienas jautriausių klausimų – abipusė rinkos prieiga. Kinija kritikuoja ES reguliavimą, kuris, Pekino vertinimu, riboja Kinijos įmonių galimybes dalyvauti Europos rinkoje, o ES šalys reikalauja daugiau realių galimybių europietiškam verslui Kinijoje.

    Spalio terminas svarbus ir dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, tiekimo stabilumo. Šios žaliavos reikšmingos Europos žaliajai transformacijai, automobilių sektoriui ir gynybos pramonei, todėl bet koks eksporto ribojimas ar tiekimo sutrikimai gali greitai tapti sistemine rizika.

    ES pozicija šiose derybose dviguba: viena vertus, išlaikyti dialogą ir sumažinti prekybos įtampą, kita vertus, tęsti tyrimus ir taikyti prekybos gynybos priemones, jei nustatomi nesąžiningos konkurencijos požymiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks susitarti dėl praktinių sprendimų, ar konfliktas tik gilės.

  • Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Prekybos konfliktas artėja

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai sparčiai slenka į naują prekybos įtampos etapą, o Briuselis iki spalio yra nusibrėžęs terminą pasiekti apčiuopiamų rezultatų. ES pareigūnai akcentuoja, kad be realių nuolaidų dabartinis ekonominių santykių disbalansas tampa vis sunkiau pateisinamas.

    Didžiausias spaudimo šaltinis – milžiniškas prekybos deficitas, kuris, ES skaičiavimais, 2025 metais pasiekė maždaug 1 mlrd. eurų per dieną. Tai didina politinį spaudimą Europos Komisijai greitinti prekybos gynybos priemones ir riboti rinkos iškraipymus.

    Kodėl susitarti taip sunku?

    Šią vasarą prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao bandė gesinti augančią įtampą ir sutarta siekti stabilesnių, labiau subalansuotų santykių. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokį balansą pasiekti sudėtinga, nes disbalansas kyla iš pačios Kinijos ekonomikos modelio.

    Kinijos augimas daug metų rėmėsi eksportu ir plačiu valstybės vaidmeniu, todėl bet kokios Pekino nuolaidos dažniau būtų susijusios su Europos įmonių patekimu į Kinijos rinką, o ne su kinų eksporto į Europą mažinimu. Reikšmingas pokytis reikštų didesnį vidaus vartojimą Kinijoje, tačiau tam trukdo nekilnojamojo turto sektoriaus problemos ir socialinės apsaugos sistemos ypatumai.

    „Kinijos vidaus ekonominiai pokyčiai greičiausiai neįvyks“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Tobias Gehrke.

    ES svertai ir rizikos

    Briuselis vis aktyviau taiko priemones prieš, kaip teigiama, nesąžiningą konkurenciją: tiria subsidijas, neteisėtų ar standartų neatitinkančių produktų srautus, vertina užsienio investicijų rizikas. Pekinas į tokius veiksmus jau dabar atsako grasinimais ir tikslinėmis priemonėmis, todėl ES turi spręsti, kiek ekonominio skausmo yra pasirengusi atlaikyti.

    Vienas didžiausių ES pranašumų – pati Europos rinka, kuri Kinijai yra itin patraukli, ypač kai kitur taikomi griežtesni tarifai, eksporto kontrolė ir kitos ribojančios priemonės. Tačiau tuo pat metu Europa išlieka pažeidžiama dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, kurių tiekimo grandinėse Kinija turi dominuojančią poziciją.

    Ekspertai perspėja, kad galimi atsakomieji Pekino eksporto ribojimai galėtų smogti Europos pramonei, ypač sektoriams, kuriems būtini kritiniai mineralai, chemijos žaliavos ar aukštos pridėtinės vertės komponentai. Dėl to bet kokios derybos virsta ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu testu, kiek ES yra pasirengusi griežtinti poziciją.

    Terminas spaudžia, bet laikas dirba Kinijai

    ES prekybos deficitas su Kinija per penkerius metus, remiantis viešai skelbtais duomenimis, išaugo nuo maždaug 182 mlrd. eurų 2020 metais iki apie 360 mlrd. eurų 2025 metais. Tai reiškia, kad net didžiausios Europos eksportuotojos nebesugeba kompensuoti importo apimčių, o kai kuriuose sektoriuose auga baimė dėl gamybos išstūmimo.

    Briuselis taip pat svarsto ilgalaikes priemones, kurios mažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėms prekėms, tačiau tokie instrumentai paprastai kuriami ir įgyvendinami ne mėnesiais, o metais. Dėl to spalio terminas tampa labiau politiniu spaudimo tašku, o ne garantu, kad iki jo bus pasiektas didelis proveržis.

    „Pjausime tai, ką pasėjome“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Galiausiai derybų rezultatas, tikėtina, priklausys nuo to, ar ES sugebės išlaikyti vieningą poziciją ir tuo pačiu sumažinti pažeidžiamumą dėl kritinių žaliavų. Jei vienybės stigs, Kinija gali išnaudoti skirtumus tarp valstybių narių, o tai silpnintų Briuselio galimybes išsireikalauti realesnių prekybos nuolaidų.

  • ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    Europos Sąjunga nuo liepos 1 dienos įveda naują plieno importo kvotų paskirstymo tvarką prekybos partneriams, siekdama pristabdyti į Bendrijos rinką plūstančius srautus ir apsaugoti vietos gamintojus. Priemonė siejama su augančiu pasauliniu plieno pertekliumi ir baimėmis, kad pigesnis importas gali spausti kainas bei darbo vietas Europos plieno pramonėje.

    Pagal anksčiau suderintą politinį sprendimą, į ES be muito galės patekti iki 18,3 mln. tonų plieno per metus, o viršijus šią ribą bus taikomi gerokai griežtesni muitai. Numatoma, kad tarifai už kvotų ribų didės iki 50 proc., taip signalizuojant rinkai, kad papildomi srautai taps ekonomiškai mažiau patrauklūs.

    Kas skatina sugriežtinimą?

    Sprendimas priimtas augant įtampai su Kinija, iš kurios, ES vertinimu, kyla didelė dalis pasaulinio plieno pertekliaus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad pasaulinė plieno perteklinė gamyba iki 2027 metų gali išaugti iki 721 mln. tonų, o tai didina spaudimą rinkoms ieškoti apsaugos priemonių.

    Papildomu veiksniu tapo Jungtinių Valstijų sprendimas praėjusiais metais smarkiai padidinti plieno importo tarifus, dėl ko dalis eksporto srautų, kurie anksčiau keliavo į JAV, galėjo būti nukreipti į Europą. ES pareigūnai tokį efektą apibūdina kaip prekybos nukreipimą, kai užsidarius vienai didelei rinkai, perteklius ieško alternatyvų kitur.

    Kam bus taikomos lengvatos?

    Su nauja kvotų sistema siejama ir politinė žinutė artimiausiems partneriams: pusė leidžiamo 18,3 mln. tonų metinio kiekio bus paskirstyta šalims, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus. Tarp minimų partnerių yra Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Indija, kurios pastarosiomis savaitėmis aktyviai siekė palankesnių sąlygų.

    Dalies valstybių kvotos bus nustatomos pagal realius prekybos srautus 2022–2024 metais, kad paskirstymas būtų kuo artimesnis ankstesniems rinkos įpročiams. Atskirą statusą gauna Ukraina, kuriai numatytas specialus režimas, siekiant išlaikyti jos eksportą į ES karo sąlygomis.

    „Suteikiame rinkos dalyviams nuspėjamumą, nustatydami aiškias ir skaidrias kvotų paskirstymo taisykles ir taikydami sąžiningą bei objektyvią metodiką“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Praktiškai kvotos ir aukštesni tarifai virš jų gali mažinti staigius importo šuolius, tačiau kartu kelti įtampą su tais tiekėjais, kuriems patekti į ES rinką taps sunkiau. Plieno kainų dinamika priklausys nuo to, ar tiekėjai persiorientuos į kitas rinkas, ar bandys išlaikyti pozicijas Europoje, prisiimdami papildomus kaštus.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė priemonė: ES jau taiko apie 80 prekybos gynybos priemonių, įskaitant antidempingo muitus, ir dalis jų nukreiptos į, Bendrijos vertinimu, nesąžiningai pigų importą. Artimiausiais mėnesiais verslui svarbiausia bus aiškumas, kaip kvotos veiks praktikoje, ir ar išimtys partneriams sumažins riziką tiekimo grandinėms.