Kinija perspėjo Europos Sąjungą, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Briuselis priims vienašales priemones prieš Kinijos interesus. Tokį signalą ketvirtadienį pasiuntė Kinijos ambasadorius ES Cai Run.
Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Europos Komisija rengia naują prekybos gynybos priemonę, vadinamą „išjungimo jungikliu“ (angl. kill-switch). Ji būtų skirta greitai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei dėl agresyvios prekybos politikos būtų smarkiai sutrikdyta rinka.
Pasak ambasadoriaus, Kinija nepritaria ekonomikos ir prekybos klausimų „politizavimui“, saugumo sąvokos „išplėtimui“ ir spaudimui vienašalėmis priemonėmis. Jis pabrėžė, kad jei ES pasirinktų ribojančius ir diskriminacinius sprendimus, Pekinas „turės imtis atsakomųjų priemonių“, kad apgintų savo interesus.
Diskusijos dėl tokio instrumento vyksta ES siekiant apsaugoti bendrąją rinką nuo pigesnio importo antplūdžio iš Kinijos ir mažinti įtampą, kylančią dėl augančio ES prekybos deficito su Pekinu.
Komisijos planuojamas instrumentas
Kaip skelbia „Euronews“, Europos Komisija šį „išjungimo jungiklį“ rengia kaip greitai pritaikomą priemonę tais atvejais, kai kitos valstybės politiniai ar ekonominiai veiksmai turi rimtų pasekmių ES rinkai.
ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Europos Parlamento nariams sakė, kad įrankis turėtų būti pristatytas iki metų pabaigos. Jo teigimu, tai leistų ES reaguoti gerokai greičiau, įskaitant galimybę riboti importą į Europos Sąjungą.
Nors priemonė pristatoma kaip netaikoma konkrečiai šaliai, tekste pabrėžiama, kad ji galėtų tiesiogiai paliesti Kinijos interesus. Kinijos gamintojams itin svarbi ES rinka su maždaug 450 mln. vartotojų, o Briuselis pastaruoju metu vis dažniau kalba apie perteklinės gamybos nukreipimą į Europą.
Prancūzijos ir Vokietijos vaidmuo, derybų fonas
Priemonės idėją spalio pradžioje aktyviai stūmė Prancūzija ir Vokietija. Straipsnyje teigiama, kad visos ES valstybės narės šiuo metu susiduria su prekybos deficitu su Pekinu, o augantis importas kai kuriose srityse kelia riziką ištisiems pramonės sektoriams.
Tuo pat metu Briuselis ir Pekinas nuo birželio derasi dėl prekybos santykių subalansavimo. Komisija spalio 9 dieną pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti kiniškų hibridinių automobilių importą į ES, o techninio lygmens derybos tęsiasi ir dėl kitų sričių.
Numatoma, kad kita M. Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybų sesija turėtų įvykti 2027 metų kovą.
Galimos griežtesnės priemonės sektoriams
ES lyderiai Komisijos taip pat prašė svarstyti papildomas priemones, įskaitant kvotas ir muitus, Kinijos chemijos ir mašinų pramonės produkcijai. Tekste teigiama, kad spaudimas ES rinkai kai kuriuose sektoriuose tampa sunkiai pakeliamas Europos gamintojams.
M. Šefčovičius ne kartą akcentavo, kad dėl galimų tūkstančių darbo vietų praradimo ES ir Kinijos prekybos tema Europoje įgauna politinį svorį, o visuomenės lūkesčiai dėl sprendimų yra dideli.
Komisija ir toliau taiko papildomus muitus tam tikroms kiniškoms prekėms po atskirų tyrimų, kuriuose vertinama, ar gamintojai nesinaudojo nesąžiningomis kainomis ar subsidijomis.
Straipsnyje primenama, kad tai ne pirmas kartas, kai Kinija grasina ES atsakomosiomis priemonėmis: panašūs perspėjimai skambėjo ir dėl svarstomo Pramonės spartinimo akto, kuriuo siekiama riboti prieigą prie ES viešųjų pirkimų bei sugriežtinti investicijų sąlygas.
Leave a Reply