CP v2

Tag: Maudyklos

  • Baltijos jūroje aptikti toksinus gaminantys melsvadumbliai: įspėja, kur geriau nelįsti

    Baltijos jūroje aptikti toksinus gaminantys melsvadumbliai: įspėja, kur geriau nelįsti

    Karščio bangos ir neįprastai šiltas Baltijos jūros vanduo šią vasarą paspartino melsvadumblių, dar vadinamų cianobakterijomis, plitimą. Sveikatos specialistai įspėja, kad kai kuriose pakrantės vietose jau patvirtintos toksinus gaminančios rūšys, galinčios sukelti sveikatos sutrikimų.

    Vokietijos Hanzos miestas Rostokas pranešė, kad į vakarus nuo Varnemiundės pastebėtas tankus dumblių sluoksnis vandens paviršiuje. Iš pradžių buvo įtarta, kad tai melsvadumblių sankaupos, o vėliau laboratoriniai tyrimai patvirtino toksinus galinčių gaminti cianobakterijų buvimą.

    Kur taikomas įspėjimas?

    Rostoko sveikatos tarnyba kol kas neįvedė oficialaus maudynių draudimo, tačiau rekomenduoja šiuose vandenyse nesimaudyti. Įspėjimas taikomas Varnemiundės pakrantės ruožams, pažymėtiems kaip paplūdimio atkarpos nuo 30 iki 36.

    Specialistai pabrėžia, kad melsvadumblių sankaupų judėjimas sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso nuo vėjo ir srovių. Dėl to situacija gali greitai pasikeisti ir paveikti platesnius pakrantės ruožus, nei nurodyta pirminiame įspėjime.

    Kokie pavojai sveikatai?

    Sveikatos tarnybų duomenimis, kontaktas su melsvadumblių sankaupomis gali sukelti odos sudirginimą, niežulį, patinimą ar alergines reakcijas. Jei vandens netyčia praryjama, galimi pykinimas, vėmimas ir virškinamojo trakto sutrikimai, ypač jautresniems žmonėms.

    Didžiausia rizika paprastai kyla ten, kur susidaro tankūs, matomi žalsvai melsvi sluoksniai ar gniutulai, o vanduo primena tirštą sriubą. Tokiose sankaupų zonose toksinų koncentracija gali būti gerokai didesnė nei aplinkiniuose vandenyse.

    „Patvirtinus toksinus gaminančių cianobakterijų buvimą, rekomenduojame šiose vietose nesimaudyti“, – sakė Rostoko sveikatos tarnybos atstovai.

    Ypatingas atsargumas rekomenduojamas vaikams ir augintiniams. Šunims nerekomenduojama nei maudytis, nei gerti vandens, nes gyvūnams toksinų poveikis gali būti sunkesnis, o literatūroje aprašyti ir mirtini apsinuodijimo atvejai.

    Kodėl melsvadumblių daugėja?

    Melsvadumblių suaktyvėjimą dažniausiai skatina trys veiksniai: aukšta vandens temperatūra, daug saulės ir maistingųjų medžiagų perteklius. Pastarasis dažnai siejamas su į jūrą ir lagūnas patenkančiais azoto bei fosforo junginiais iš žemės ūkio, nuotekų ir paviršinio lietaus nuoplovų.

    Ekspertai pažymi, kad šylantis klimatas Baltijos regione didina ilgesnių karščio periodų tikimybę, o tai sudaro palankesnes sąlygas žydėjimams kartotis dažniau ir trukti ilgiau. Todėl vis daugiau šalių stiprina maudyklų stebėseną ir atnaujina rekomendacijas gyventojams.

    Jeigu vandenyje matote plūduriuojančias sankaupas, žalsvai melsvą plėvelę ar pakrantėje susikaupusias putas, specialistai pataria nesimaudyti, neleisti vaikams žaisti seklumoje ir nevesti augintinių į vandenį. Po atsitiktinio kontakto rekomenduojama nusiprausti švariu vandeniu, o pajutus negalavimus kreiptis į medikus.

    Be melsvadumblių, šiltėjančiame sūrokame vandenyje kai kuriais metais suaktyvėja ir vibrionai, galintys sukelti žaizdų infekcijas ar sunkesnes ligos formas rizikos grupėms. Dėl to sveikatos specialistai ragina ypač atsargiai vertinti maudynes, jei turite atvirų žaizdų ar sergate lėtinėmis ligomis.

  • Kur Europoje švariausia ir kur prasčiausia maudynių vandens kokybė: oficialūs EAA duomenys

    Vasarą planuojant atostogas prie jūros ar ežero, vis dažniau svarbus ne tik paplūdimio vaizdas, bet ir maudynių vandens kokybė. Naujausi Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenys rodo, kad daugumoje Europos Sąjungos vietų maudytis saugu, tačiau kai kuriose šalyse skirtumai išlieka ryškūs.

    Metinėje EAA apžvalgoje vertinamos ne vien jūrinės pakrantės, bet ir vidaus vandenų poilsiavietės. Skaičiuojama, kad 96 proc. ES maudyklų atitiko bent minimalius vandens kokybės reikalavimus, o apie 85 proc. iš daugiau nei 22 000 vertintų vietų gavo aukščiausią įvertinimą.

    Šalių reitingo viršuje atsidūrė Kipras: 100 proc. įvertintų maudyklų priskirtos prie puikios kokybės. Tarp lyderių taip pat išsiskyrė Graikija, Bulgarija ir Austrija, kur itin didelė dalis vietų gavo aukščiausią įvertinimą.

    Į geriausiai vertinamų šalių grupę pateko ir Liuksemburgas, Danija, Vokietija, Italija, Malta, Lietuva, Ispanija bei Kroatija. Tokie rezultatai paprastai siejami su nuosekliomis nuotekų tvarkymo investicijomis, vandens telkinių stebėsena ir aiškiomis sezoninėmis maudyklų valdymo taisyklėmis.

    Kitoje lentelės pusėje minėta Albanija, kur tik 16,8 proc. maudyklų priskirta prie puikios kokybės, o 23 proc. įvertintos kaip prastos. Žemesni rodikliai fiksuoti ir Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje bei Belgijoje.

    „Tai kelia nerimą, nes pastaraisiais metais Albanijoje sparčiai auga paplūdimių turizmas, o dalis keliautojų renkasi ją dėl kainos ir įspūdingų pakrančių“, – rašoma apžvalgoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prastesnę vandens kokybę dažnai lemia ne vien ilgalaikės problemos, bet ir trumpalaikiai epizodai, ypač po gausių kritulių. Į vandens telkinius gali patekti fekalinės kilmės bakterijos, tokios kaip E. coli ir žarniniai enterokokai, kai perkraunama kanalizacija arba nuplaunami žemės ūkio teršalai.

    Tokie mikroorganizmai gali sukelti odos, akių ar ausų infekcijas, taip pat virškinamojo trakto sutrikimus, įskaitant viduriavimą ir vėmimą. Didžiausią riziką patiria maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas silpnesnis.

    Praktinis patarimas keliautojams paprastas: prieš vykstant prie konkretaus paplūdimio ar ežero verta pasitikrinti naujausią maudyklos būklę ir laikytis vietos perspėjimų. EAA skelbia interaktyvų žemėlapį, leidžiantį rasti informaciją apie konkrečią maudyklą ir jos įvertinimus.

  • Karščio smūgis Krokuvoje: 3 vietos, kur greitai atsigausite – nuo ežero iki požemių

    Karščio smūgis Krokuvoje: 3 vietos, kur greitai atsigausite – nuo ežero iki požemių

    Krokuva nėra miestas, garsėjantis dideliu vandens telkinių skaičiumi, tačiau per karščio bangas čia netrūksta vietų, kur galima realiai atsikvėpti. Gyventojai ir turistai dažniausiai renkasi tris skirtingus scenarijus: maudynes miesto ribose, poilsį prie telkinio netoli centro arba vėsą po žeme.

    Tokios kryptys ypač aktualios vasaromis, kai karščiai tampa vis dažnesni, o didmiesčiuose stiprėja vadinamasis miesto šilumos salos efektas. Dėl jo tankiai užstatytose vietose temperatūra gali būti juntamai aukštesnė nei užmiestyje, todėl pavėsis ir vanduo tampa ne vien komfortu, bet ir saugumo klausimu.

    Bagry: miesto ežeras karščiams

    Viena populiariausių vietų atsigaivinti Krokuvoje – Bagry telkinys Płaszów rajone. Jis susiformavo užliejus buvusius žvyro karjerus, todėl dabar tai vienas didesnių vandens telkinių miesto ribose, vasarą pritraukiantis minias.

    Vietos istorija turi ir tamsesnį sluoksnį: teritorija buvo susijusi su priverstiniu darbu Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau karjerai pamažu virto ežeru. Pasakojama, kad dugne iki šiol gali būti išlikusios dalies senosios infrastruktūros liekanos, užlietos vandeniu.

    Šiandien Bagry vertinamas ne tik dėl maudynių, bet ir dėl gamtos. Pakrantėse auga nendrynai, kurie sudaro sąlygas vandens paukščiams, o telkinyje aptinkama įvairi vandens gyvūnija, įskaitant varliagyvius ir žuvis.

    Vasaros sezonu veikia nemokama prižiūrima maudykla, yra prieplaukos ir vandens pramogų infrastruktūra, o norintys ramesnio poilsio dažnai renkasi laukines pakrantes. Tai viena praktiškiausių krypčių, kai norisi vandens ir žalumos neišvykstant iš miesto.

    Kryspinów: greita išvyka į paplūdimį

    Kita populiari išeitis nuo kaitros – Kryspinów, esantis netoli Krokuvos, Liszki savivaldybės teritorijoje. Čia esantis telkinys dažnai vadinamas Zalew Na Piaskach, o vieta vertinama kaip greitas pasirinkimas, kai norisi paplūdimio atmosferos.

    Sezono metu paprastai nustatomos konkrečios teritorijos darbo valandos, o prižiūrimos maudynės dažniausiai organizuojamos vasaros mėnesiais, esant tinkamoms oro sąlygoms. Prieš vykstant verta pasitikrinti aktualią informaciją vietoje, nes tvarka gali kisti priklausomai nuo sezono ir orų.

    Ši kryptis patogi ir tiems, kurie nori derinti vandenį su pasivaikščiojimu gamtoje. Netoliese esantis Bielańsko–Tyniecki kraštovaizdžio parkas suteikia galimybę trumpam pabėgti nuo įkaitusio smėlio ir rinktis pavėsį miško takais.

    Vėsa po žeme: Rinkos aikštės požemiai

    Trečias, visiškai kitoks būdas atsikvėpti nuo kaitros – apsilankymas Krokuvos pagrindinės Rinkos aikštės požemiuose, kurie priklauso miesto istorijos muziejinei erdvei. Požeminės ekspozicijos užima didelę teritoriją, o archeologinė dalis sudaro reikšmingą jos plotą.

    Požemiuose galima pamatyti nuolatinę ir laikiną ekspozicijas, o lankymas dažnai prilyginamas kelionei į viduramžių miestą. Multimedijos, garsai ir rekonstrukcijos padeda įsivaizduoti prekybinio miesto kasdienybę, o dalis objektų pateikiami taip, kad būtų lengviau suvokti jų erdvinį kontekstą.

    Toks pasirinkimas ypač tinka pačiomis karščiausiomis valandomis, kai norisi ne saulės, o pastovios, malonesnės temperatūros. Be to, Krokuvoje gausu ir kitų muziejų, tad kultūrinė pertrauka nuo karščio gali tapti visos dienos planu.

    Svarbiausia per karščius nepamiršti ir bazinių taisyklių: gerti pakankamai vandens, riboti fizinį krūvį vidurdienį ir rinktis pavėsį, kai temperatūra kyla aukščiausiai. O Krokuvoje tam yra ne vienas aiškus maršrutas – nuo ežero iki požemių.

  • Kur saugiai maudytis per karščius Tomaszove: vienintelė veikianti maudykla – Przystań nad Pilicą

    Per vasaros karščius Tomaszovo Mazovieckio apylinkėse saugiam poilsiui vandenyje išsiskiria viena vieta: Przystań nad Pilicą. Miesto maudykla čia veikia nuo birželio 15 dienos ir, kaip skelbiama, yra vienintelė oficialiai atvira maudymosi vieta mieste bei netoliese.

    Maudykla įrengta aptvertoje ir stebimoje rekreacinėje teritorijoje PCK gatvėje 10A. Pakrantėje yra smėlio paplūdimys, o maudymosi zona pažymėta taip, kad poilsiautojai aiškiai matytų, kur maudytis saugiausia.

    Budintys gelbėtojai ir vandens patikra

    Saugumu rūpinasi WOPR gelbėtojai, kurie vasaros sezonu budi kasdien nuo 9 iki 17 valandos. Toks režimas ypač svarbus karštomis dienomis, kai prie vandens susirenka daugiau žmonių, o incidentų rizika natūraliai išauga.

    Vandens kokybė taip pat stebima: bakteriologinius tyrimus atlieka vietos sanitarinė tarnyba. Skelbiama, kad kol kas vanduo atitinka maudymuisi keliamus reikalavimus, tačiau rekomenduojama sekti naujausią informaciją, nes rodikliai gali kisti po liūčių ar karščio bangų.

    Kas laukia atvykusiųjų į paplūdimį

    Paplūdimio erdvė sutvarkyta taip, kad būtų patogu skirtingoms poilsiautojų grupėms, o vaikams numatytos atskiros seklumos zonos. Tai leidžia sumažinti riziką mažiesiems ir padeda tėvams lengviau prižiūrėti vaikus.

    Šalia vandens siūloma daugiau nei tik maudynės: yra vieta griliui, paplūdimio sporto aikštelės, vaikų žaidimų erdvės ir lauko treniruokliai. Norintiems aktyvesnio laisvalaikio sudaryta galimybė švartuoti vandens įrangą ir išsinuomoti baidares.

    Patogumui įrengtos persirengimo vietos, veikia tualetai ir dušai, skelbiamas maudyklos reglamentas. Taip pat pateikiami pagalbos telefonų numeriai ir aktuali informacija apie sąlygas vietoje, kad poilsiautojai galėtų greitai įvertinti situaciją.

    Maudykla planuojama atvira iki vasaros pabaigos, iki rugpjūčio 31 dienos. Atvykstantiems patariama rinktis būtent prižiūrimas maudymosi vietas, nes karščiais vandens telkiniai vilioja, tačiau nesaugiose vietose rizika stipriai išauga.

  • Ko griežtai nedaryti maudykloje per karščius: kasmet pasikartojančios klaidos baigiasi tragedijomis

    Ko griežtai nedaryti maudykloje per karščius: kasmet pasikartojančios klaidos baigiasi tragedijomis

    Artėjant karštam savaitgaliui daug žmonių planuoja vykti prie ežerų ir kitų vandens telkinių. Tačiau gelbėtojai kasmet primena, kad būtent poilsis prie vandens per karščius tampa vienu rizikingiausių scenarijų, jei nepaisoma elementarių taisyklių.

    Didžiausią pavojų kelia staigus kūno atšaldymas įkaitus: šokant į vandenį po ilgo buvimo saulėje gali ištikti šaltas šokas, sutrikti kvėpavimas, apimti panika. Rizika ypač padidėja vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems širdies ar kraujagyslių problemų.

    Viena dažniausių ir skaudžiausių klaidų maudyklose yra alkoholio vartojimas. Apsvaigus blogėja koordinacija, sulėtėja reakcija, dažniau pervertinamos jėgos ir pasirenkamos pavojingos vietos, o tai gali baigtis skendimu net ir tiems, kurie save laiko gerais plaukikais.

    Ne mažiau pavojinga maudytis nepažįstamuose telkiniuose ar vietose, kur nėra gelbėtojų. Srovės, staigūs gylio pokyčiai, dumblėtas dugnas ar vandens augalai gali netikėtai įtraukti, o pagalba atokesnėse vietose dažnai vėluoja.

    Gelbėtojai taip pat ragina vengti šuolių į vandenį nuo lieptų, tiltelių ar krantų, kai nėra aišku, koks dugno gylis ir ar nėra kliūčių. Tokie šuoliai kasmet baigiasi sunkiomis traumomis, įskaitant galvos ir stuburo pažeidimus, o jų pasekmės gali būti negrįžtamos.

    Per karščius svarbu įvertinti ir saulės poveikį: ilgai būnant atviroje saulėje gali ištikti perkaitimas ar šilumos smūgis, pasireiškiantis silpnumu, galvos skausmu, pykinimu ar sąmonės sutrikimu. Labiausiai rizikuoja vaikai, nes jie perkaista greičiau ir dažnai nepastebi pirmųjų simptomų.

    „Jei įkaitote saulėje, į vandenį reikia eiti pamažu, sudrėkinti kūną ir tik tada plaukti, o ne šokti staiga“, – primena gelbėtojai.

    Saugiausia rinktis oficialias, pažymėtas maudyklas, stebėti vaikus be pertraukų ir nepamiršti, kad pripučiami ratai ar čiužiniai nėra gelbėjimo priemonė. Karštomis dienomis padeda ir paprasti įpročiai: daugiau vandens, pertraukos pavėsyje, galvos apdangalas ir atsargus elgesys vandenyje.

  • Vasara gali baigtis ligoninėje: požymiai, kad vanduo užterštas ir kur maudytis griežtai negalima

    Karštomis dienomis daugelis traukia prie ežerų ir upių, tačiau ne kiekviena vandens telkinio pakrantė yra saugi. Sveikatos specialistai primena, kad užterštame vandenyje galima pasigauti žarnyno infekciją, odos uždegimą ar alerginę reakciją, o kai kuriais atvejais poilsis baigiasi gydymu.

    Didžiausia rizika paprastai kyla ten, kur vanduo užteršiamas nuotekomis, paviršiniais lietaus srautais arba intensyviai lankomose vietose, kai nepakanka infrastruktūros. Ypač atsargiems verta būti po smarkių liūčių, nes tuomet į telkinius nuplaunami nešvarumai, įskaitant fekalinę taršą.

    Požymiai, kad maudytis neverta

    Vienas akivaizdžiausių signalų yra drumstas vanduo, plūduriuojančios šiukšlės ar maisto atliekos, taip pat vadinamasis vandens žydėjimas. Tai gali reikšti padidėjusį mikroorganizmų kiekį arba organinių medžiagų perteklių, o kartu ir didesnę infekcijų riziką.

    Rimtas perspėjimas yra ir nemalonus kvapas, primenantis kanalizaciją, puvimą, sieros vandenilį ar chemikalus. Neįprasta vandens spalva, pavyzdžiui, ryškiai žalia, melsva, ruda ar rūdžių atspalvio, taip pat gali rodyti dumblių suvešėjimą ar cheminę taršą.

    Jei paviršiuje matyti putos, aliejingos dėmės arba tirštas apnašas primenantis sluoksnis, geriau nerizikuoti. Tokie požymiai gali būti susiję su naftos produktų, buitinių ar pramoninių nuotekų patekimu, o kartais ir su toksinus galinčiais išskirti dumbliais.

    Kur ypač pavojinga maudytis

    Maudytis nerekomenduojama ten, kur netoliese matyti vamzdžiai, vandens išleidimo vietos ar kiti galimi nuotekų patekimo taškai. Atsargumo reikia ir prie vandens telkinių, šalia kurių įrengti valymo įrenginiai, veikia pramonės objektai ar intensyvūs ūkiai.

    Dar vienas blogas ženklas yra gausios šiukšlės pakrantėje, taip pat pastebėta nugaišusi žuvis. Tai gali rodyti prastą sanitarinę būklę, deguonies trūkumą vandenyje arba toksinę taršą.

    Ypatinga taisyklė yra paprasta: jei pakrantėje pastatytos lentelės, kad maudytis draudžiama, jų ignoruoti negalima. Tokie įspėjimai dažniausiai atsiranda gavus duomenis apie taršą arba nustačius pavojų žmonių sveikatai.

    Kas yra cerkarinis dermatitas

    Vasarą kai kuriuose ežeruose pasitaiko atvejų, kai po maudynių ar net pabraidymo seklumoje ant odos atsiranda smulkus bėrimas, paraudę spuogeliai ir stiprus niežulys. Tai gali būti cerkarinis dermatitas, dažnai vadinamas cerkarija arba paukščių parazitų sukeliama odos reakcija.

    Jį sukelia mikroskopinės vandens paukščių parazitų lervos, kurios vystosi tam tikruose moliuskuose priekrantės augalijoje. Šiltas vanduo gali skatinti jų aktyvumą, o žmogaus odoje jos neišgyvena, todėl dažniausiai pasireiškia alerginė, trumpalaikė reakcija.

    „Jei po maudynių atsirado bėrimas ir stiprus niežulys, tai dažniausiai yra organizmo reakcija, o ne ilgalaikė infekcija, tačiau simptomus verta stebėti ir prireikus pasitarti su gydytoju“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.

    Norint sumažinti riziką, saugiausia rinktis oficialias maudyklas, kuriose reguliariai stebima vandens kokybė, o teritorija pritaikyta poilsiui. Jei kyla abejonių, verta palaukti, kol po liūčių vanduo nusistovės, ir sekti naujausią savivaldybių bei sveikatos institucijų informaciją.

  • Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi 2026 metų birželio 1 dieną atliko rajono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimus.

    Šie tyrimai yra maudyklų monitoringo programos dalis, kuria siekiama reguliariai įvertinti poilsiautojams aktualią vandens ir pakrančių aplinkos būklę, ypač prasidedant aktyviam maudynių sezonui.

    Kur atlikti tyrimai?

    Vandens kokybė buvo tiriama 17-oje maudymosi vietų, o paplūdimių smėlis ištirtas 7-iose vietose. Tokia apimtis leidžia savivaldybei palyginti skirtingų telkinių situaciją ir greičiau pastebėti galimus pokyčius.

    Maudyklų stebėsena ypač svarbi po intensyvių liūčių ar kaitros laikotarpių, kai vandens telkiniuose gali sparčiau daugėti mikroorganizmų, o į pakrantes atnešamos papildomos taršos medžiagos.

    Kokie rezultatai ir ką jie reiškia?

    Skelbiama, kad 2026 metų birželio 1 dieną atliktų vandens ir smėlio tyrimų rezultatai rodo, jog maudytis rajono maudyklose yra saugu. Tai reiškia, kad tirtuose mėginiuose nenustatyta rodiklių, dėl kurių įprastai būtų rekomenduojama riboti maudynes ar taikyti papildomas atsargumo priemones.

    Praktikoje toks vertinimas poilsiautojams svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl sveikatos: prastesnės kokybės vanduo dažniausiai siejamas su didesne virškinamojo trakto sutrikimų, odos sudirginimo ar akių uždegimų rizika, ypač jautresniems žmonėms ir vaikams.

    Kada planuojami kiti patikrinimai?

    Vykdant savivaldybės finansuojamą maudyklų monitoringo programą, kiti vandens tyrimai Ašarėnos tvenkinyje (Pelėdnagių seniūnijoje) numatyti 2026 metų birželio 15 dieną.

    Kitose Kėdainių rajono maudyklose pakartotiniai vandens tyrimai planuojami 2026 metų birželio 29 dieną. Reguliarus kartojimas leidžia įvertinti, ar situacija išlieka stabili, ir laiku reaguoti, jei vandens kokybė pradėtų blogėti.

  • Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: tyrimai Širvėnos ežere ir Apaščios upėje

    Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: tyrimai Širvėnos ežere ir Apaščios upėje

    Biržų rajone paskelbti naujausi oficialūs maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai. Mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti birželio 2 dieną Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje.

    Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ šių maudyklų vandens mikrobiologiniai rodikliai atitiko nustatytas privalomas vertes. Tai reiškia, kad tyrimų metu nebuvo fiksuota normų viršijimų pagal pagrindinius mikrobiologinės taršos parametrus.

    Taip pat nurodoma, kad apžiūrų metu nepastebėta atliekų, nuolaužų ar plūduriuojančių medžiagų, kurios galėtų kelti papildomą riziką poilsiautojams. Savivaldybės specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti po intensyvių liūčių ar staigių oro pokyčių, todėl stebėsena atliekama reguliariai.

    Bandinių ėmimo metu vandens temperatūra Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje siekė 13,8 laipsnio, Jaunimo parke buvo 14,0 laipsnio, o Apaščios upės A. Dauguviečio parke fiksuota 14,2 laipsnio temperatūra. Planuojama, kad kiti vandens mėginiai bus imami birželio 18 dieną.

    Gyventojams ir svečiams rekomenduojama maudytis tik oficialiai prižiūrimose maudyklose, atkreipti dėmesį į savivaldybės skelbiamą informaciją ir vengti maudynių, jei vanduo atrodo neįprastai drumstas ar jaučiamas nemalonus kvapas. Ypač atsargiai turėtų elgtis šeimos su mažais vaikais bei jautresnės sveikatos žmonės.

    Informaciją pateikė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

  • Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė: naujausi tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    2026 metais gegužės 21 dieną Tauragės rajone atlikti oficialūs maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad visose tikrintose vietose maudytis galima. Vertintas mikrobiologinis užterštumas ir bendra aplinkos būklė, o rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 reikalavimus.

    Buvo tiriamos Jūros upės maudykla, Balskų tvenkinys, Keramikos tvenkinys, Skaudvilės tvenkinys, Draudenių ežeras, Baltrušaičių tvenkinys ir Zumpės tvenkinys. Savivaldybės skelbiami duomenys patvirtina, kad žarninių lazdelių E. coli ir žarninių enterokokų kiekiai neviršijo leistinų ribų.

    Šie du mikrobiologiniai rodikliai laikomi vienais svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudynėms, nes jie padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susidurti su ūminiais virškinamojo trakto ar odos sudirginimo simptomais, jei laikomasi bendrų higienos rekomendacijų.

    Be laboratorinių matavimų, buvo įvertinta ir vizualinė aplinka. Tyrimų metu vizualiai matomų atliekų neaptikta, o tai svarbu ne tik bendrai poilsio kokybei, bet ir prevencijai, nes šiukšlės bei organinės atliekos gali didinti taršos riziką šylant orams.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti dėl intensyvių liūčių, pakitusio vandens lygio ar didesnio poilsiautojų srauto. Jei po maudynių pasireiškia negalavimai arba pastebimas neįprastas vandens kvapas, spalva ar gausios nuosėdos, rekomenduojama rinktis kitą vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų rajone atlikti maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje vanduo atitinka higienos normos reikalavimus. Tai reiškia, kad šiose vietose maudytis galima.

    Mėginiai laboratoriniams tyrimams buvo paimti gegužės 27 dieną, o rezultatai vertinti pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri nustato privalomas maudyklų vandens kokybės vertes. Savivaldybės pateikta informacija taip pat nurodo, kad tyrimų metu atliekų, nuolaužų ar plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

    Ką reiškia „atitinka normas“?

    Maudyklų vandens kokybė Lietuvoje vertinama pagal mikrobiologinius rodiklius, kurie padeda nustatyti galimą taršą ir riziką sveikatai. Praktikoje tai dažniausiai susiję su žarninių enterokokų ir žarninės lazdelės rodikliais, pagal kuriuos sprendžiama, ar vanduo yra tinkamas maudynėms.

    Net ir esant geriems rezultatams, vandens kokybė gali kisti po smarkių liūčių ar staigių nuotekų patekimo atvejų, todėl gyventojams rekomenduojama stebėti savivaldybės bei atsakingų įstaigų skelbiamus atnaujinimus. Ypač atsargiai reikėtų vertinti maudynes, jei vanduo tampa drumstas, atsiranda neįprastas kvapas ar matomos šiukšlės.

    Vandens temperatūra tyrimo metu

    Bandinių ėmimo metu Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje vandens temperatūra siekė 13,3 laipsnio, o Jaunimo parko maudykloje buvo 13,5 laipsnio. Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje fiksuota 12,9 laipsnio vandens temperatūra.

    Tokios temperatūros pavasario pabaigoje yra įprastos, tačiau ilgesnės maudynės vėsiame vandenyje gali didinti peršalimo ar hipotermijos riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Specialistai paprastai pataria pradėti nuo trumpų maudynių ir stebėti savijautą.

    Informaciją apie Biržų maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus paskelbė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.