CP v2

Tag: Maudyklos

  • Tyrimai Vilkaviškio rajone atnešė gerų žinių: Paežerių ir Vištyčio ežeruose maudytis galima

    Tyrimai Vilkaviškio rajone atnešė gerų žinių: Paežerių ir Vištyčio ežeruose maudytis galima

    Vilkaviškio rajono savivaldybė skelbia, kad rajone prižiūrimos dvi oficialios maudyklos, kurių vandens kokybė sezono metu tikrinama reguliariai. Stebėsena padeda laiku pastebėti galimą taršą ir įvertinti, ar vanduo atitinka visuomenės sveikatos reikalavimus.

    Rugsėjo 10 dieną buvo paimti mėginiai Paežerių ir Vištyčio ežeruose. Tyrimų rezultatai parodė, kad žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų rodikliai neviršija leistinų normų, todėl gyventojams ir svečiams maudytis šiuose telkiniuose galima.

    Tokie mikrobiologiniai tyrimai laikomi vienu svarbiausių kriterijų vertinant maudyklų saugumą, nes jie padeda nustatyti fekalinės taršos požymius. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis, ypač vaikams ir jautresnės sveikatos žmonėms.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien laboratorinių rodiklių neužtenka, jei gamtoje matomi akivaizdūs vandens kokybės pokyčiai. Jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, pastebimas vandens žydėjimas, pakitusi spalva ar nemalonus kvapas, dėl maudynių verta apsispręsti atsargiau.

    Gyventojams rekomenduojama nesimaudyti po stiprių liūčių, kai į vandens telkinius gali būti nuplauta daugiau teršalų nuo pakrančių ir laukų. Taip pat patariama vengti nuryti vandens, po maudynių nusiprausti švariu vandeniu, o pastebėjus neįprastus reiškinius apie tai informuoti atsakingas institucijas.

  • Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajone užbaigtas 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų ciklas. Vanduo viso sezono metu buvo reguliariai stebimas 13-oje rajono vandens telkinių, o paskutiniai mėginiai paimti rugsėjo 4 dieną.

    Laboratoriniai mikrobiologiniai tyrimai parodė gerus rezultatus: visi tirtieji vandens telkiniai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Ši norma nustato, kokie rodikliai leidžia maudyklą laikyti saugia poilsiui ir maudynėms.

    Per paskutinį patikrinimą buvo įvertinta 13 maudyklų vandens kokybė, o septyniose vietose papildomai tirta ir paplūdimių smėlio švara. Toks derinys svarbus, nes dalis taršos gali būti susijusi ne tik su vandeniu, bet ir su pakrantės aplinka.

    Savivaldybė nurodo, kad sezono metu buvo fiksuota ir trumpalaikių rodiklių pablogėjimų. Laikinas taršos padidėjimas nustatytas Gineitiškių ir Aliejūnų ežeruose bei Didžiųjų Kabiškių tvenkinyje, tačiau pakartotiniai mėginiai ilgalaikės taršos nepatvirtino.

    Vandens telkinių stebėsena per sezoną buvo atlikta 8 kartus, o smėlio tyrimai kai kuriose maudyklose kartoti 4 kartus. Tokia praktika leidžia greičiau pastebėti staigius pokyčius, kurie dažniausiai siejami su liūtimis, paviršinėmis nuotekomis ar intensyvesniu poilsiautojų srautu.

    Sezono metu tikrintos Gėlos I ir II, Gineitiškių, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žaleso) maudyklos, taip pat Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Stebėsenos projektą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė.

    Gyventojams primenama prie vandens telkinių elgtis atsakingai ir įvertinti realias sąlygas vietoje: po gausių kritulių ar pastebėjus pakitusį vandens skaidrumą, spalvą ar kvapą, geriau rinktis atsargesnį poilsį. Tvarkinga pakrantė ir šiukšlių nepalikimas taip pat mažina taršos riziką kitoms dienoms.

  • Vilkaviškio maudykloms žalia šviesa: naujausi tyrimai parodė, ką rado Paežeriuose ir Vištytyje

    Vilkaviškio maudykloms žalia šviesa: naujausi tyrimai parodė, ką rado Paežeriuose ir Vištytyje

    Vilkaviškio rajono savivaldybė skelbia naujausius parazitologinių tyrimų rezultatus iš populiariausių vietos poilsio zonų. Patikrinus Paežerių ir Vištyčio ežerų paplūdimių smėlį, jame nerasta žmogui pavojingų parazitų požymių.

    Tyrimai buvo atlikti siekiant nustatyti, ar smėlyje nėra kirminų kiaušinėlių ir lervų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, visuose penkiuose tirtuose mėginiuose tokių užkrato požymių neužfiksuota, todėl rezultatai atitinka keliamus higienos reikalavimus.

    Be paplūdimių, papildomai ištirtas ir smėlis iš smėlio dėžės Vilkaviškyje, adresu Vytauto g. 103. Nurodoma, kad ir šiuose mėginiuose parazitų nerasta, tad aplinka laikoma tinkama poilsiui ir vaikų veikloms lauke.

    Parazitologiniai smėlio tyrimai aktualūs šiltuoju sezonu, kai paplūdimiuose padaugėja lankytojų, o smėlis dažniau kontaktuoja su oda. Specialistai primena, kad net ir esant geriems tyrimų rodikliams verta laikytis bazinės higienos: po buvimo paplūdimyje nusiplauti rankas, o vaikams po žaidimų smėlyje nuvalyti kojas ir rankas.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistų skelbiamą informaciją apie poilsiaviečių būklę. Tęstinė stebėsena leidžia greičiau pastebėti pokyčius ir, prireikus, laiku imtis papildomų priemonių.

  • Skelbia naujausius tyrimus: ar tikrai saugu maudytis Paežerių ir Vištyčio ežeruose?

    Skelbia naujausius tyrimus: ar tikrai saugu maudytis Paežerių ir Vištyčio ežeruose?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė praneša, kad rajone esančių oficialių maudyklų vandens kokybė stebima nuolat, o naujausi tyrimai rodo, jog maudytis šiuo metu galima. Savivaldybės teritorijoje yra dvi reguliariai tikrinamos maudyklos, kuriose vertinama ir vandens būklė, ir higieniniai rodikliai.

    Rugpjūčio 27 dieną buvo paimti mėginiai Paežerių ir Vištyčio ežeruose. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad žarnyno lazdelių bei žarninių enterokokų kiekiai neviršija leistinų normų, todėl vanduo atitinka maudykloms taikomus reikalavimus.

    Šie mikrobiologiniai rodikliai laikomi vienais svarbiausių vertinant, ar vanduo nekelia padidintos rizikos susirgti žarnyno infekcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad pagal tyrimų duomenis maudymasis šiuose telkiniuose šiuo metu nėra ribojamas.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien laboratorinių tyrimų ne visada pakanka kasdienėms situacijoms įvertinti. Jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, matomas vandens žydėjimas, susidariusios plėvelės ar putos, taip pat jei pakrantėje juntamas nemalonus kvapas, rekomenduojama maudynes atidėti ir pasirinkti saugesnę vietą.

    Didžiausia sezoninė rizika dažnai siejama su melsvadumblių suaktyvėjimu šiltuoju laikotarpiu, kai vanduo ilgiau įšyla ir būna mažiau vėjo. Tokiais atvejais ypač svarbu stebėti vandens išvaizdą, o vaikams ir augintiniams neleisti bristi į akivaizdžiai pakitusios spalvos ar su sąnašomis vandenį.

  • Po taršos tyrimų verdiktas: Paežerių ežere maudytis vėl galima, bet viena detalė svarbi

    Po taršos tyrimų verdiktas: Paežerių ežere maudytis vėl galima, bet viena detalė svarbi

    Paežerių ežere po anksčiau fiksuotos mikrobiologinės taršos pakartotiniai tyrimai parodė, kad maudytis vėl saugu. Papildomi vandens mėginiai iš maudyklos buvo paimti rugpjūčio 21 dieną, įvertinus situaciją po rugpjūčio 13 dieną nustatytų rodiklių.

    Gautame vandens tyrimo protokole nurodoma, kad žarnyno lazdelių ir žarninių enterokokų kiekiai neviršija leistinų normų. Tai reiškia, kad pagal mikrobiologinius kriterijus maudyklos vanduo atitinka higienos reikalavimus ir maudytis galima.

    Mikrobiologinė tarša dažniausiai siejama su į vandenį patenkančiais fekalinės kilmės teršalais, kurie gali atsirasti po smarkių liūčių, nuotekų avarijų ar intensyvaus paviršinių vandenų nuotėkio. Būtent todėl po taršos nustatymo dažnai atliekami pakartotiniai mėginių paėmimai, kad būtų įvertinta, ar situacija stabilizavosi.

    Vis dėlto specialistai primena, kad vien laboratorinių rezultatų nepakanka, jei akivaizdžiai matomi vandens kokybės pokyčiai. Jeigu vanduo atrodo drumstas, pastebimas vandens žydėjimas ar neįprastas kvapas, sprendimą maudytis verta priimti atsargiau, ypač vaikams ir jautresnę odą turintiems žmonėms.

    Karštomis vasaros savaitėmis vandens telkiniuose neretai suaktyvėja dumbliai, o žydėjimą gali lydėti ir melsvabakterės, kurios kai kuriais atvejais išskiria žmogui ir gyvūnams kenksmingas medžiagas. Dėl to rekomenduojama vengti maudynių, kai vanduo įgauna ryškiai žalsvą atspalvį, susidaro tirštos sankaupos prie kranto ar ant vandens paviršiaus matosi plėvelė.

    Gyventojams patariama po maudynių nusiprausti švariu vandeniu, neplauti daržovių ar indų ežero vandeniu ir nepalikti augintinių lakti vandens, jei pastebimi žydėjimo požymiai. Jei savijauta po maudynių pablogėjo, atsirado odos bėrimų, akių dirginimas ar virškinimo sutrikimai, verta pasitarti su gydytoju.

  • Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    2026 metų rugpjūčio 16 dieną atlikti Zarasų rajono savivaldybės maudyklų vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Tyrimus atliko akredituota laboratorija, o vertinimas pagrįstas privalomais rodikliais.

    Maudyklų vandens stebėsena Zarasų rajone vykdoma reguliariai viso maudymosi sezono metu. Mėginiai imami kas dvi savaites, kad būtų laiku pastebėti galimi taršos pokyčiai ir poilsiautojai būtų informuoti apie saugias maudynių sąlygas.

    Kas tiksliai tiriama?

    Vertinant maudyklų vandens saugą, didžiausias dėmesys skiriamas bakterijoms, kurios gali rodyti fekalinę taršą ir didesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad tikrinami du pagrindiniai indikatoriai, taikomi visoje Europos Sąjungoje.

    Vienas rodiklis yra žarniniai enterokokai, kurių leistina riba yra iki 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens. Kitas rodiklis yra žarninės lazdelės (E. coli), kurių leistina riba yra iki 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Kodėl rezultatų gali prireikti net ir „švariame“ ežere?

    Net ir vizualiai skaidrus vanduo ne visada reiškia, kad jis mikrobiologiškai saugus. Bakterijų rodikliai gali padidėti po stipresnių liūčių, kai į telkinius nuplaunamos teršalų dalelės, taip pat dėl gausesnio poilsiautojų srauto ar laukinių gyvūnų poveikio pakrantėse.

    Specialistai pabrėžia, kad reguliari stebėsena leidžia ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir greitai reaguoti, jei rodikliai pablogėtų. Tokiais atvejais savivaldybės paprastai organizuoja papildomus tyrimus ir, jei reikia, laikinai riboja maudynes konkrečioje vietoje.

    Kaip finansuojama stebėsena?

    Zarasų rajono maudyklų stebėsenos programa finansuojama savivaldybės Visuomenės sveikatos specialiosios programos rėmimo lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad tokiu būdu užtikrinamas nuoseklus tyrimų grafikas ir galimybė pasitelkti akredituotą laboratoriją.

    Gyventojams ir svečiams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją viso sezono metu, ypač po audrų ar ilgiau trunkančių liūčių. Tai padeda pasirinkti saugiausias vietas maudynėms ir išvengti su vandeniu plintančių susirgimų.

  • Tyrimai parodė blogą žinią: Gineitiškių ežere vanduo užterštas, maudytis laikinai nerekomenduojama

    Tyrimai parodė blogą žinią: Gineitiškių ežere vanduo užterštas, maudytis laikinai nerekomenduojama

    Vilniaus rajone rugpjūčio 21 dieną atlikti maudyklų vandens mikrobiologiniai tyrimai parodė, kad dauguma telkinių šiuo metu yra tinkami poilsiui. Iš 13 patikrintų vandens telkinių 12 atitiko higienos reikalavimus.

    Vis dėlto Gineitiškių ežere nustatyta padidėjusi mikrobiologinė tarša, viršijanti leistinas ribines vertes. Dėl šios priežasties gyventojams ir svečiams laikinai nerekomenduojama maudytis, kol situacija bus įvertinta pakartotinai.

    Tokio pobūdžio tarša dažniausiai siejama su fekalinės kilmės bakterijomis, kurios į vandenį gali patekti po gausių kritulių, dėl paviršinių nuotekų, taip pat padidėjus poilsiautojų srautams ar suintensyvėjus gyvūnų veiklai pakrantėse. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla vaikams ir jautresniems žmonėms, nes užterštas vanduo gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus ar odos ir akių sudirginimą.

    Artimiausiu metu numatyta atlikti pakartotinius tyrimus, o gavus naujus rezultatus visuomenė bus informuota apie pasikeitusią situaciją. Kol kas patariama rinktis kitas maudymosi vietas ir vengti vandens nurijimo, ypač maudantis su vaikais.

    Tikrintos ir tinkamomis pripažintos šios vietos: Gėlos ežero I ir II paplūdimiai, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žalesas), Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimus finansuoja Vilniaus rajono savivaldybė.

    Šie patikrinimai yra dalis sezoninės stebėsenos: tai septintasis iš aštuonių šiais metais planuotų tyrimų etapų. Savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistai primena, kad informacija apie maudyklų būklę vasarą gali keistis greitai, todėl prieš vykstant prie vandens verta pasitikrinti naujausius pranešimus.

  • Baltijos jūroje aptikti toksinus gaminantys melsvadumbliai: įspėja, kur geriau nelįsti

    Baltijos jūroje aptikti toksinus gaminantys melsvadumbliai: įspėja, kur geriau nelįsti

    Karščio bangos ir neįprastai šiltas Baltijos jūros vanduo šią vasarą paspartino melsvadumblių, dar vadinamų cianobakterijomis, plitimą. Sveikatos specialistai įspėja, kad kai kuriose pakrantės vietose jau patvirtintos toksinus gaminančios rūšys, galinčios sukelti sveikatos sutrikimų.

    Vokietijos Hanzos miestas Rostokas pranešė, kad į vakarus nuo Varnemiundės pastebėtas tankus dumblių sluoksnis vandens paviršiuje. Iš pradžių buvo įtarta, kad tai melsvadumblių sankaupos, o vėliau laboratoriniai tyrimai patvirtino toksinus galinčių gaminti cianobakterijų buvimą.

    Kur taikomas įspėjimas?

    Rostoko sveikatos tarnyba kol kas neįvedė oficialaus maudynių draudimo, tačiau rekomenduoja šiuose vandenyse nesimaudyti. Įspėjimas taikomas Varnemiundės pakrantės ruožams, pažymėtiems kaip paplūdimio atkarpos nuo 30 iki 36.

    Specialistai pabrėžia, kad melsvadumblių sankaupų judėjimas sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso nuo vėjo ir srovių. Dėl to situacija gali greitai pasikeisti ir paveikti platesnius pakrantės ruožus, nei nurodyta pirminiame įspėjime.

    Kokie pavojai sveikatai?

    Sveikatos tarnybų duomenimis, kontaktas su melsvadumblių sankaupomis gali sukelti odos sudirginimą, niežulį, patinimą ar alergines reakcijas. Jei vandens netyčia praryjama, galimi pykinimas, vėmimas ir virškinamojo trakto sutrikimai, ypač jautresniems žmonėms.

    Didžiausia rizika paprastai kyla ten, kur susidaro tankūs, matomi žalsvai melsvi sluoksniai ar gniutulai, o vanduo primena tirštą sriubą. Tokiose sankaupų zonose toksinų koncentracija gali būti gerokai didesnė nei aplinkiniuose vandenyse.

    „Patvirtinus toksinus gaminančių cianobakterijų buvimą, rekomenduojame šiose vietose nesimaudyti“, – sakė Rostoko sveikatos tarnybos atstovai.

    Ypatingas atsargumas rekomenduojamas vaikams ir augintiniams. Šunims nerekomenduojama nei maudytis, nei gerti vandens, nes gyvūnams toksinų poveikis gali būti sunkesnis, o literatūroje aprašyti ir mirtini apsinuodijimo atvejai.

    Kodėl melsvadumblių daugėja?

    Melsvadumblių suaktyvėjimą dažniausiai skatina trys veiksniai: aukšta vandens temperatūra, daug saulės ir maistingųjų medžiagų perteklius. Pastarasis dažnai siejamas su į jūrą ir lagūnas patenkančiais azoto bei fosforo junginiais iš žemės ūkio, nuotekų ir paviršinio lietaus nuoplovų.

    Ekspertai pažymi, kad šylantis klimatas Baltijos regione didina ilgesnių karščio periodų tikimybę, o tai sudaro palankesnes sąlygas žydėjimams kartotis dažniau ir trukti ilgiau. Todėl vis daugiau šalių stiprina maudyklų stebėseną ir atnaujina rekomendacijas gyventojams.

    Jeigu vandenyje matote plūduriuojančias sankaupas, žalsvai melsvą plėvelę ar pakrantėje susikaupusias putas, specialistai pataria nesimaudyti, neleisti vaikams žaisti seklumoje ir nevesti augintinių į vandenį. Po atsitiktinio kontakto rekomenduojama nusiprausti švariu vandeniu, o pajutus negalavimus kreiptis į medikus.

    Be melsvadumblių, šiltėjančiame sūrokame vandenyje kai kuriais metais suaktyvėja ir vibrionai, galintys sukelti žaizdų infekcijas ar sunkesnes ligos formas rizikos grupėms. Dėl to sveikatos specialistai ragina ypač atsargiai vertinti maudynes, jei turite atvirų žaizdų ar sergate lėtinėmis ligomis.

  • Kur Europoje švariausia ir kur prasčiausia maudynių vandens kokybė: oficialūs EAA duomenys

    Vasarą planuojant atostogas prie jūros ar ežero, vis dažniau svarbus ne tik paplūdimio vaizdas, bet ir maudynių vandens kokybė. Naujausi Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenys rodo, kad daugumoje Europos Sąjungos vietų maudytis saugu, tačiau kai kuriose šalyse skirtumai išlieka ryškūs.

    Metinėje EAA apžvalgoje vertinamos ne vien jūrinės pakrantės, bet ir vidaus vandenų poilsiavietės. Skaičiuojama, kad 96 proc. ES maudyklų atitiko bent minimalius vandens kokybės reikalavimus, o apie 85 proc. iš daugiau nei 22 000 vertintų vietų gavo aukščiausią įvertinimą.

    Šalių reitingo viršuje atsidūrė Kipras: 100 proc. įvertintų maudyklų priskirtos prie puikios kokybės. Tarp lyderių taip pat išsiskyrė Graikija, Bulgarija ir Austrija, kur itin didelė dalis vietų gavo aukščiausią įvertinimą.

    Į geriausiai vertinamų šalių grupę pateko ir Liuksemburgas, Danija, Vokietija, Italija, Malta, Lietuva, Ispanija bei Kroatija. Tokie rezultatai paprastai siejami su nuosekliomis nuotekų tvarkymo investicijomis, vandens telkinių stebėsena ir aiškiomis sezoninėmis maudyklų valdymo taisyklėmis.

    Kitoje lentelės pusėje minėta Albanija, kur tik 16,8 proc. maudyklų priskirta prie puikios kokybės, o 23 proc. įvertintos kaip prastos. Žemesni rodikliai fiksuoti ir Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje bei Belgijoje.

    „Tai kelia nerimą, nes pastaraisiais metais Albanijoje sparčiai auga paplūdimių turizmas, o dalis keliautojų renkasi ją dėl kainos ir įspūdingų pakrančių“, – rašoma apžvalgoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prastesnę vandens kokybę dažnai lemia ne vien ilgalaikės problemos, bet ir trumpalaikiai epizodai, ypač po gausių kritulių. Į vandens telkinius gali patekti fekalinės kilmės bakterijos, tokios kaip E. coli ir žarniniai enterokokai, kai perkraunama kanalizacija arba nuplaunami žemės ūkio teršalai.

    Tokie mikroorganizmai gali sukelti odos, akių ar ausų infekcijas, taip pat virškinamojo trakto sutrikimus, įskaitant viduriavimą ir vėmimą. Didžiausią riziką patiria maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas silpnesnis.

    Praktinis patarimas keliautojams paprastas: prieš vykstant prie konkretaus paplūdimio ar ežero verta pasitikrinti naujausią maudyklos būklę ir laikytis vietos perspėjimų. EAA skelbia interaktyvų žemėlapį, leidžiantį rasti informaciją apie konkrečią maudyklą ir jos įvertinimus.

  • Karščio smūgis Krokuvoje: 3 vietos, kur greitai atsigausite – nuo ežero iki požemių

    Karščio smūgis Krokuvoje: 3 vietos, kur greitai atsigausite – nuo ežero iki požemių

    Krokuva nėra miestas, garsėjantis dideliu vandens telkinių skaičiumi, tačiau per karščio bangas čia netrūksta vietų, kur galima realiai atsikvėpti. Gyventojai ir turistai dažniausiai renkasi tris skirtingus scenarijus: maudynes miesto ribose, poilsį prie telkinio netoli centro arba vėsą po žeme.

    Tokios kryptys ypač aktualios vasaromis, kai karščiai tampa vis dažnesni, o didmiesčiuose stiprėja vadinamasis miesto šilumos salos efektas. Dėl jo tankiai užstatytose vietose temperatūra gali būti juntamai aukštesnė nei užmiestyje, todėl pavėsis ir vanduo tampa ne vien komfortu, bet ir saugumo klausimu.

    Bagry: miesto ežeras karščiams

    Viena populiariausių vietų atsigaivinti Krokuvoje – Bagry telkinys Płaszów rajone. Jis susiformavo užliejus buvusius žvyro karjerus, todėl dabar tai vienas didesnių vandens telkinių miesto ribose, vasarą pritraukiantis minias.

    Vietos istorija turi ir tamsesnį sluoksnį: teritorija buvo susijusi su priverstiniu darbu Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau karjerai pamažu virto ežeru. Pasakojama, kad dugne iki šiol gali būti išlikusios dalies senosios infrastruktūros liekanos, užlietos vandeniu.

    Šiandien Bagry vertinamas ne tik dėl maudynių, bet ir dėl gamtos. Pakrantėse auga nendrynai, kurie sudaro sąlygas vandens paukščiams, o telkinyje aptinkama įvairi vandens gyvūnija, įskaitant varliagyvius ir žuvis.

    Vasaros sezonu veikia nemokama prižiūrima maudykla, yra prieplaukos ir vandens pramogų infrastruktūra, o norintys ramesnio poilsio dažnai renkasi laukines pakrantes. Tai viena praktiškiausių krypčių, kai norisi vandens ir žalumos neišvykstant iš miesto.

    Kryspinów: greita išvyka į paplūdimį

    Kita populiari išeitis nuo kaitros – Kryspinów, esantis netoli Krokuvos, Liszki savivaldybės teritorijoje. Čia esantis telkinys dažnai vadinamas Zalew Na Piaskach, o vieta vertinama kaip greitas pasirinkimas, kai norisi paplūdimio atmosferos.

    Sezono metu paprastai nustatomos konkrečios teritorijos darbo valandos, o prižiūrimos maudynės dažniausiai organizuojamos vasaros mėnesiais, esant tinkamoms oro sąlygoms. Prieš vykstant verta pasitikrinti aktualią informaciją vietoje, nes tvarka gali kisti priklausomai nuo sezono ir orų.

    Ši kryptis patogi ir tiems, kurie nori derinti vandenį su pasivaikščiojimu gamtoje. Netoliese esantis Bielańsko–Tyniecki kraštovaizdžio parkas suteikia galimybę trumpam pabėgti nuo įkaitusio smėlio ir rinktis pavėsį miško takais.

    Vėsa po žeme: Rinkos aikštės požemiai

    Trečias, visiškai kitoks būdas atsikvėpti nuo kaitros – apsilankymas Krokuvos pagrindinės Rinkos aikštės požemiuose, kurie priklauso miesto istorijos muziejinei erdvei. Požeminės ekspozicijos užima didelę teritoriją, o archeologinė dalis sudaro reikšmingą jos plotą.

    Požemiuose galima pamatyti nuolatinę ir laikiną ekspozicijas, o lankymas dažnai prilyginamas kelionei į viduramžių miestą. Multimedijos, garsai ir rekonstrukcijos padeda įsivaizduoti prekybinio miesto kasdienybę, o dalis objektų pateikiami taip, kad būtų lengviau suvokti jų erdvinį kontekstą.

    Toks pasirinkimas ypač tinka pačiomis karščiausiomis valandomis, kai norisi ne saulės, o pastovios, malonesnės temperatūros. Be to, Krokuvoje gausu ir kitų muziejų, tad kultūrinė pertrauka nuo karščio gali tapti visos dienos planu.

    Svarbiausia per karščius nepamiršti ir bazinių taisyklių: gerti pakankamai vandens, riboti fizinį krūvį vidurdienį ir rinktis pavėsį, kai temperatūra kyla aukščiausiai. O Krokuvoje tam yra ne vienas aiškus maršrutas – nuo ežero iki požemių.