CP v2

Tag: Maudyklos

  • Kretingos rajono maudyklų tyrimai: pirmieji vandens ir smėlio rezultatai rodo, kad maudytis saugu

    Kretingos rajono savivaldybėje atlikti pirmieji šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai rodo, kad tirtose vietose maudytis saugu. Mėginiai buvo paimti gegužės 26 dieną, įvertinus tiek mikrobiologinius vandens rodiklius, tiek galimą parazitologinę taršą smėlyje.

    Tyrimai apėmė Kretingos Dvaro parko I tvenkinį, Juodupėnų tvenkinį, Kašučių ežerą, Padvarių tvenkinį ties Kurmaičiais, Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkinius. Taip pat tikrintas Nasrėnų žvyrduobės tvenkinys, kuris vasarą dažnai tampa traukos vieta ieškantiems ramesnio poilsio.

    Vandens kokybė vertinta pagal pagrindinius mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Šie rodikliai laikomi svarbiausiais vertinant, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų riziką.

    Smėlyje papildomai ieškota parazitų požymių, įvertinant kirminių kiaušinėlių ir lervų kiekį. Nustatyta, kad visi tirtų parametrų rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus.

    Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Klaipėdos skyrius. Kitas vandens mėginių ėmimas Kretingos rajono maudyklose numatytas birželio 9 dieną, o gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamą informaciją, ypač po gausesnių liūčių ar karščių bangų.

  • Pirmieji 2026 metų maudyklų tyrimai: Prienų krašto tvenkinių ir Nemuno vanduo atitinka normas

    Paskelbti pirmieji 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų rezultatai Prienų rajone. Visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija įvertino kelių gyventojų pamėgtų maudyklų vandenį ir nurodė, kad jis atitinka higienos normos reikalavimus.

    Mėginiai buvo paimti 2026 metais gegužės 27 dieną Beržyno parko tvenkinyje, Jiezno ežere, Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto Prienuose, taip pat Daukšiagirės ir Veiverių tvenkiniuose. Tyrimai apėmė mikrobiologinius rodiklius, kurie svarbiausi vertinant maudyklų saugą.

    Kas tiksliai buvo tiriama?

    Laboratorija vertino žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) kiekį. Šie rodikliai naudojami visoje Europos Sąjungoje kaip pagrindinis signalas, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų riziką.

    Gauti rezultatai rodo, kad nė viename tirtame telkinyje minėtų bakterijų kiekiai neviršijo leistinų ribų. Tai reiškia, kad pagal šiuos parametrus vanduo laikomas tinkamu maudytis ir nekeliančiu papildomos rizikos žmonių sveikatai.

    Rodikliai: nuo Beržyno iki Veiverių

    Beržyno parko tvenkinyje fiksuota 79 KSV 100 ml žarninių enterokokų (kai norma yra 100 KSV 100 ml) ir 260 KSV 100 ml Escherichia coli (kai norma yra 1 000 KSV 100 ml). Jiezno ežere enterokokų kiekis buvo mažesnis nei 1 KSV 100 ml, o Escherichia coli nustatyta 2 KSV 100 ml.

    Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto užfiksuota 39 KSV 100 ml žarninių enterokokų ir 3,1 KSV 100 ml Escherichia coli. Daukšiagirės tvenkinyje nustatyta 3 KSV 100 ml enterokokų ir 2 KSV 100 ml Escherichia coli, o Veiverių tvenkinyje enterokokų kiekis buvo mažesnis nei 9 KSV 100 ml, Escherichia coli siekė 380 KSV 100 ml.

    Kada bus kiti patikrinimai?

    Tyrimų periodiškumas skirsis pagal konkrečią maudyklą: dalyje telkinių vanduo bus tikrinamas kas dvi savaites, dalyje – kas keturias. Daukšiagirės ir Veiverių tvenkiniuose kiti mėginiai numatyti 2026 metais birželio 25 dieną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė gali greitai kisti, ypač po smarkių liūčių ar užsitęsus karščiams. Tokiu metu į telkinius dažniau nuplaunama tarša nuo paviršių, o šiluma spartina bakterijų dauginimąsi.

    Be vandens, buvo tirti ir smėlio mėginiai. Nė vienoje vietoje nerasta helmintų kiaušinėlių, taip pat nefiksuota plūduriuojančių šiukšlių ar kitų matomų teršalų, tokių kaip stiklas, plastikas ar gumos likučiai.

    Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad net ir esant geriems tyrimų rezultatams maudantis vertėtų vengti nuryti vandens, o pajutus akių, ausų ar virškinimo sutrikimų simptomus stebėti savijautą. Tvarkos laikymasis pakrantėse ir atsakingas elgesys išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti telkinius švarius viso sezono metu.

  • Patikrino maudyklas prieš sezoną: Utenos rajono ežerų ir tvenkinio vanduo atitinka normas

    Patikrino maudyklas prieš sezoną: Utenos rajono ežerų ir tvenkinio vanduo atitinka normas

    Kur buvo paimti mėginiai?

    Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius pranešė, kad prieš maudymosi sezono pradžią buvo paimti vandens mėginiai iš pagrindinių rajono maudyklų. Tyrimai atlikti 2026 metų gegužės 26 dieną.

    Vanduo tikrintas Alaušo ežere Sudeikiuose ir Tauragno ežere Tauragnuose. Mėginiai taip pat paimti Dauniškio ežere iš Aušros gatvės ir Sudeikių gatvės pusių.

    Į sąrašą pateko ir Vyžuonaičio ežeras, kur mėginiai imti iš Ežero gatvės ir Molėtų gatvės pusių. Taip pat ištirtas Utenos tvenkinys ties Vestuvių gatve.

    Ką parodė tyrimai?

    Atlikus laboratorinius maudyklų vandens tyrimus nustatyta, kad vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal taikomus rodiklius šiose vietose maudytis yra saugu.

    Prieš sezono pradžią atliekami patikrinimai svarbūs tam, kad būtų įvertinta galimų teršalų ir mikrobiologinės taršos rizika, kuri dažniausiai siejama su intensyvesniu žmonių srautu, lietaus nuotėkiu ar pakitusiu vandens lygiu.

    Ką verta prisiminti po liūčių?

    Net ir gerus rezultatus gavus sezono pradžioje, vandens kokybė per vasarą gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų. Tokiais laikotarpiais didesnę įtaką gali turėti paviršinės nuotekos ir sujudintos nuosėdos.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės atnaujinimus apie pakartotinius tyrimus ir laikytis įspėjamųjų ženklų maudyklose, jei jie būtų pastatyti. Pastebėjus neįprastą vandens spalvą, kvapą ar gausias dumblių sankaupas, vertėtų rinktis kitą maudymosi vietą.

  • Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

    Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

    Prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, kuris Lietuvoje tęsiasi nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, Varėnos rajone atlikti pirmieji šių metų maudyklų vandens kokybės tyrimai. Kartu patikrintas ir paplūdimių smėlis, vertinant, ar jame nėra patogeninių kirmėlių ir jų kiaušinėlių.

    Tyrimai vykdomi pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė. Joje numatyta, kad sezono metu turi būti reguliariai vertinama maudyklų mikrobiologinė tarša, stebimos fizikinės vandens savybės ir galimi taršos šaltiniai, kad poilsis prie vandens būtų saugus.

    Kuriose vietose vanduo tiriamas?

    Varėnos rajone stebimos Glūko, Glėbo, Žiežulio, Kastinio ir Giraitės ežerų maudyklos, taip pat Varėnos I, Stangės, Krivilių III ir Panočių tvenkinių maudymosi vietos. Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus.

    Pagal galiojančią tvarką, maudymosi sezono metu mėginiai iš kiekvienos stebimos maudyklos imami reguliariai, o bendras tyrimų skaičius per sezoną paprastai siekia ne mažiau kaip aštuonis kartus. Toks dažnis leidžia greičiau pastebėti galimus vandens kokybės pokyčius po liūčių, karščio bangų ar padidėjusio poilsiautojų srauto.

    Pirmieji rezultatai ir ką jie reiškia

    Pirmųjų šių metų tyrimų rezultatai parodė, kad visų stebimų Varėnos rajono maudyklų vanduo atitinka nustatytus reikalavimus ir šiuo metu yra tinkamas maudytis. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose helmintų kiaušinėlių nenustatyta.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė sezono metu gali kisti, todėl svarbu sekti naujausius tyrimų duomenis ir savivaldybių bei visuomenės sveikatos specialistų pranešimus. Po gausių kritulių ar ilgalaikių karščių mikrobiologiniai rodikliai kai kuriose vietose gali suprastėti, ypač jei netoliese yra galimų taršos šaltinių.

    Kada maudynės gali kelti riziką?

    Maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje didėja tikimybė susirgti odos ar akių, ausų infekcijomis, o netyčia nurijus vandens gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimai, įskaitant gastroenteritą. Didesnė rizika paprastai taikoma vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems nusilpusį imunitetą.

    Jeigu po maudynių atsiranda karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, akių ar ausų skausmas, odos bėrimai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir paminėti, kad neseniai maudėtės atvirame vandens telkinyje. Taip pat patariama nesimaudyti, jei vanduo akivaizdžiai drumstas, matomos gausios dumblių sankaupos ar juntamas neįprastas kvapas.

  • Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Nuo gegužės 21 dienos Zarasų rajono savivaldybėje pradėta oficiali maudyklų vandens kokybės stebėsena. Ji bus vykdoma visą aktyvų maudynių sezoną iki rugsėjo 1 dienos, periodiškai imant vandens mėginius ir vertinant jų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

    Stebėsena atliekama pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri apibrėžia paplūdimių ir maudyklų vandens kokybės vertinimo tvarką. Pagrindinis tikslas yra laiku nustatyti galimą mikrobiologinę taršą ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų maudytis saugiai.

    Kokie rodikliai tiriami?

    Vertinant mėginius, daugiausia dėmesio skiriama dviem mikrobiologiniams rodikliams: žarniniams enterokokams ir žarninėms lazdelėms (Escherichia coli). Šie rodikliai laikomi svarbiausiais, nes leidžia spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri didina virškinamojo trakto ir kitų infekcijų riziką.

    Pagal higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų koncentracija maudyklų vandenyje turi neviršyti 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių rodiklis turi būti ne didesnis kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Atliekama ir vizuali patikra

    Be laboratorinių tyrimų, maudyklų vanduo vertinamas ir vizualiai. Tikrinama, ar vandenyje ir pakrantėje nėra dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ar kitų atliekų, kurios gali kelti pavojų poilsiautojams.

    Tokios apžiūros padeda greičiau pastebėti taršos požymius po liūčių, intensyvesnio poilsiautojų srauto ar kitų aplinkybių, kai į vandenį gali patekti teršalai.

    Pirmieji 2026 metų sezono rezultatai

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužės 21 dieną paimtų Zarasų rajono maudyklų vandens mėginių mikrobiologinių tyrimų rezultatai atitiko HN 92:2018 reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius rodiklius vandens kokybė vertinama kaip tinkama maudynėms.

    Vis dėlto specialistai primena, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti, ypač po smarkių kritulių ar karščių, todėl stebėsena tęsiama iki rugsėjo 1 dienos, o gyventojams rekomenduojama sekti naujausią skelbiamą informaciją.

  • Anykščių rajono paplūdimių vanduo atitinka normas: kur gegužės pabaigoje buvo atlikti tyrimai

    Anykščių rajono paplūdimių vanduo atitinka normas: kur gegužės pabaigoje buvo atlikti tyrimai

    Gegužės 25–27 dienomis Anykščių mieste ir rajone buvo ištirta kelių paplūdimių ir maudyklų vandens kokybė. Savivaldybės teigimu, visose tikrintose vietose rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 reikalavimus.

    Tyrimai apėmė Šventosios upės maudyklas Anykščiuose, taip pat kelis pamėgtus ežerus skirtingose seniūnijose. Vandens mėginiai vertinti pagal nustatytus mikrobiologinius ir kitus kokybės kriterijus, kurie taikomi paplūdimių maudykloms Lietuvoje.

    Kuriose vietose atlikti tyrimai

    Patikra atlikta Šventosios upėje Anykščiuose ties Šeimyniškėlių gatve ir Dainuvos slėnyje. Taip pat tirti Rubikių ežero vanduo ties Kriokšliu, Nevėžos ežero vanduo ties Palionio kaimu (Skiemonių seniūnijoje), Alaušo ežero vanduo (Svėdasų seniūnijoje) ir Viešinto ežero vanduo (Viešintų seniūnijoje).

    Tokios patikros maudymosi sezonu paprastai kartojamos periodiškai, nes vandens kokybę gali paveikti trumpalaikiai veiksniai: gausūs krituliai, paviršinių nuotekų priplūdimas, intensyvus poilsiautojų srautas ar vandens paukščių gausa.

    Kas atlieka vandens kokybės kontrolę

    Anykščių rajono savivaldybė nurodo, kad paplūdimių vandens kokybės tyrimus jos teritorijoje atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Akreditacija reiškia, kad mėginių ėmimas ir tyrimų metodai atitinka nustatytus kokybės ir patikimumo standartus.

    Gyventojams ir atvykstantiems poilsiautojams rekomenduojama stebėti savivaldybės skelbiamą informaciją viso sezono metu. Jei ateityje kuriame nors telkinyje rodikliai pasikeistų, apie tai paprastai informuojama papildomais pranešimais ir, esant poreikiui, taikomi laikini maudymosi ribojimai.

  • Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prieš artėjant maudymosi sezonui pradėjo maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėseną. Tyrimai vykdomi pagal Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio kokybės monitoringo programą, finansuojamą savivaldybės lėšomis.

    Nors oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos, pirmieji mėginiai paimti gegužės 22 dieną. Toks ankstyvas startas leidžia įvertinti situaciją dar iki didesnių poilsiautojų srautų ir laiku reaguoti, jei rodikliai prastėtų.

    Kur buvo tiriamas vanduo ir smėlis

    Vandens kokybė šįkart tirta 17-oje Kėdainių rajono maudymosi vietų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi poilsiui. Tarp jų – Ašarėnos, Keleriškių, Bartkūniškio, Angirių, Akademijos, Gudžiūnų, Barupės, Aristavos, Juodkiškių ir Krakių tvenkiniai, Sangailų viešoji maudykla, Linelių gatvės maudykla, Dotnuvėlės užtvankos maudykla, Šušvės upė ties Josvainiais, Nevėžis ties Justinavos sodais, Babėnų ir Dvariškių karjerai.

    Smėlio mėginiai paimti septyniuose paplūdimiuose: Ašarėnos, Akademijos ir Bartkūniškio tvenkinių, Babėnų ir Dvariškių karjerų bei Barupės ir Sangailų maudyklų teritorijose. Paplūdimių smėlio kontrolė svarbi ne mažiau nei vandens tyrimai, nes užterštas smėlis taip pat gali kelti riziką sveikatai.

    Kokie rodikliai vertinami

    Tiriant maudyklų vandenį vertinami mikrobiologiniai rodikliai – žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekis. Šie rodikliai padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri dažniausiai siejama su nuotekomis, paviršiniu nuotekiu po liūčių ar intensyviu žmonių ir gyvūnų lankymusi pakrantėse.

    Smėlio mėginiai tikrinami dėl helmintų kiaušinėlių ir kitų parazitų. Tokie tyrimai aktualūs šeimoms su vaikais, nes smėlis yra dažnai liečiamas, o infekcijos gali plisti per nešvarias rankas.

    Pirmieji rezultatai ir tolimesnė kontrolė

    Pirminiai rezultatai rodo, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus higienos reikalavimus. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose kirmėlių kiaušinėlių ir lervų nenustatyta, todėl smėlio kokybė vertinama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Stebėsena bus tęsiama viso sezono metu: vandens tyrimai planuojami kas dvi savaites, o smėlio – kartą per mėnesį. Vandens kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, o tyrimus atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

    Specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų, todėl svarbu sekti savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro skelbiamą informaciją. Jei maudykloje būtų fiksuojami nukrypimai nuo normų, gyventojai paprastai informuojami apie rekomendacijas riboti maudynes arba laikinus draudimus.

  • Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajone oficialiai įvertinta maudyklų vandens kokybė prieš prasidedant intensyvesniam maudymosi sezonui. Gegužės 25 dieną specialistai paėmė vandens mėginius iš 11 poilsio zonų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi vasaros metu.

    Tyrimai atlikti Neries ir Šventosios upių maudymosi vietose, taip pat Joninių, Gulbių, Žeimių, Šveicarijos, Užusalių, Beržų ir Taurostos tvenkiniuose. Į patikrą įtraukti ir Zatyšių karjeras bei Ruklos tvenkinys.

    Vertinant laboratorinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad visų tirtų vandens telkinių kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius ir kitus privalomus rodiklius maudytis šiose vietose yra saugu.

    Higienos norma HN 92:2018 numato, jog maudyklų vanduo turi atitikti nustatytas ribines vertes, o savivaldybės ir atsakingos tarnybos privalo reguliariai stebėti situaciją viso sezono metu. Praktikoje vandens kokybė gali kisti po gausių liūčių, staigių karščių ar padidėjusio poilsiautojų srauto, todėl vienkartinis patikrinimas nėra galutinis sezono įvertinimas.

    Gyventojams rekomenduojama maudymuisi rinktis oficialias maudymosi vietas ir sekti atnaujinamus pranešimus apie vandens būklę, ypač jei telkinyje pastebimi vandens žydėjimo požymiai ar neįprastas kvapas. Tokiais atvejais saugiausia laikinai vengti maudynių, net jei ankstesni tyrimai rodė gerą rezultatą.

  • Elektrėnų maudyklų vanduo patikrintas: pirmieji sezono tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    Elektrėnų savivaldybėje paimti pirmieji šio maudymosi sezono maudyklų vandens mėginiai parodė, kad visose tikrintose vietose vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Savivaldybė skelbia, kad pagal gautus duomenis gyventojai ir svečiai šiuo metu gali drąsiai planuoti poilsį prie vandens.

    Mėginiai buvo paimti 2025 metų gegužės 26 dieną, o mikrobiologinius tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius. Tokie tyrimai sezono pradžioje laikomi svarbia prevencine priemone, leidžiančia įvertinti, ar maudyklos nekelia padidintos užkrečiamųjų ligų rizikos.

    Tyrimų metu vertinti du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarninės lazdelės Escherichia coli ir žarniniai enterokokai. Šie indikatoriai padeda nustatyti galimą fekalinę taršą ir yra vieni svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudytis.

    Pagal galiojančius reikalavimus Escherichia coli kiekis neturi viršyti 1 000 vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių enterokokų riba yra 100 vienetų 100 mililitrų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nė vienoje tirtų maudyklų šie dydžiai nebuvo viršyti.

    Tikrintos maudyklos apėmė Elektrėnų marias, Vievio ežerą bei keletą kitų poilsio vietų, įskaitant Kareivonių tvenkinį ir Aujėdo, Nestrėvančio, Vaisiečio bei Monio ežerus. Rezultatai visose nurodytose vietose įvertinti kaip atitinkantys higienos normą.

    Elektrėnų savivaldybėje maudymosi sezonas oficialiai trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Visą šį laikotarpį bus tęsiama reguliari stebėsena, o naujausia informacija apie vandens būklę gyventojams paprastai skelbiama savivaldybės kanaluose ir informaciniuose stenduose prie maudyklų.

    Specialistai primena, kad net ir geriems tyrimų rezultatams esant aktualu stebėti aplinkos sąlygas: po smarkių liūčių ar staigių vandens lygio pokyčių taršos rizika gali didėti. Pastebėjus neįprastą vandens kvapą, spalvą, gausų dumblių sužydėjimą ar negyvas žuvis, rekomenduojama rinktis kitą maudymosi vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajono savivaldybėje pradėti šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai. Savivaldybė, vadovaudamasi higienos norma HN 92:2018, yra atsakinga už maudyklų vandens kokybės stebėseną, o kartu periodiškai tikrinamas ir smėlis.

    Oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, tačiau pirmieji mėginiai Akmenės rajone paimti gegužės 21 dieną. Tyrimų tikslas – laiku pastebėti galimą taršą ir prireikus operatyviai imtis papildomų patikrų ar ribojimų.

    Kur bus tikrinama dažniausiai

    Šį sezoną stebėsena apima Sablauskių, Pragalvio, Ramučių, Kivylių ir Kruopių tvenkinius, taip pat Ventos upės maudykles ties Ventos miestu ir Papile. Į sąrašą įtraukti ir Šaltiškių tvenkinys (karjeras) prie Papilės, Virvytės upė ties Kairiškių kaimu, Pakalniškių tvenkinys (karjeras) bei vandens telkinys Naujojoje Akmenėje tarp Respublikos ir Ramučių gatvių.

    Dažniau, po 8 kartus per sezoną, planuojama tirti Sablauskių ir Pragalvio tvenkinius bei Ventos upę ties Ventos miestu. Kitos maudymosi vietos bus tiriamos po 4 kartus, o paplūdimių smėlis per sezoną bus tikrinamas 4 kartus, kiekvieną kartą imant po 2 mėginius.

    Kaip vertinama vandens kokybė

    Vandens mėginiai imami tose vietose, kur paprastai maudosi daugiausia žmonių arba kur pagal telkinio ypatybes tikėtina didesnė taršos rizika. Mėginiai paprastai imami maždaug 1 metro gylyje, ne mažiau kaip 30 centimetrų nuo vandens paviršiaus, o juos atrenka akredituotų ar atestuotų laboratorijų darbuotojai.

    Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles (Escherichia coli). Pagal HN 92:2018 reikalavimus žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų.

    Smėlyje, savo ruožtu, neturi būti helmintų, tai yra parazitinių kirmėlių, ir jų kiaušinėlių. Jei nustatoma tarša, atliekami pakartotiniai tyrimai, o išplitus melsvadumbliams papildomai gali būti užsakomas mikrobiologinis ištyrimas.

    Pirmieji protokolai: normos neviršytos

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius jau pateikė pirmuosius šio sezono mikrobiologinių tyrimų protokolus. Juose nurodoma, kad kiekviena maudykla patikrinta po 1 kartą, o gauti duomenys rodo, jog taršos rodikliai normų neviršija.

    Taip pat pranešama, kad ištirtame smėlyje helmintų ir jų kiaušinėlių nenustatyta. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma ir tai, kad maudymosi vietose nepastebėta plūduriuojančių medžiagų, nuolaužų ar kitų atliekų.

    Specialistai primena, kad net ir esant geriems rodikliams, esant abejonių dėl vandens švaros po maudynių rekomenduojama nusiprausti po dušu, o jei tokios galimybės nėra, bent jau prieš valgant kruopščiai nusiplauti rankas.

    „Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad visose patikrintose maudymosi vietose tarša neviršija normų, o smėlyje parazitų nerasta“, – sakė sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Sketrė.