Tag: Maudyklos

  • Panevėžio rajone startuoja maudyklų stebėsena: vanduo bus tiriamas kas dvi savaites

    Panevėžio rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ir informuoti apie maudyklų būklę, pradeda reguliarią vandens telkinių stebėseną. Vandens kokybės tyrimai atliekami kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija, o rezultatai padeda laiku pastebėti galimą taršą.

    Pagal nustatytą tvarką pirmieji mikrobiologiniai mėginiai imami dar prieš oficialų maudymosi sezoną, kuris prasideda birželio 1 dieną. Vėliau vanduo planuojamas tirti periodiškai kas dvi savaites, stebėseną vykdant nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Šiemet specialistai stebės 26 gyventojų pamėgtus vandens telkinius visame rajone. Tikrinant vertinama, ar vandenyje nėra padidėjusios mikrobiologinės taršos požymių, kurie dažniausiai siejami su fekaline tarša ir poilsiautojams gali sukelti virškinamojo trakto ar odos negalavimų.

    „Tikslas – kad gyventojai prieš važiuodami prie vandens turėtų naujausią informaciją apie maudyklų saugumą. Tačiau švara priklauso ir nuo mūsų elgesio: prašome nešiukšlinti, neteršti pakrančių, o augintinių nemaudyti ten, kur maudosi žmonės“, – sakė Savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė.

    Gavus laboratorijos išvadas, naujausi tyrimų duomenys bus reguliariai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokia stebėsena yra viena svarbiausių prevencinių priemonių vasarą, kai dėl šilumos, intensyvesnio poilsiautojų srauto ir liūčių nuotekų rizika kai kuriuose telkiniuose didėja.

    Gyventojams primenama, kad Panevėžio rajone nėra gelbėtojų prižiūrimų oficialių paplūdimių, todėl ypač svarbus asmeninis atsargumas. Rekomenduojama nesirinkti neaiškių vietų, nešokti į nepatikrintą vandenį, nepalikti vaikų be priežiūros ir neplaukti toli nuo kranto.

    Pastebėjus incidentą vandenyje, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir, jei įmanoma, padėti iš kranto saugiomis priemonėmis. Savivaldybė ragina poilsiauti atsakingai ir sekti skelbiamus vandens tyrimų rezultatus, ypač po stipresnių liūčių ar užsitęsus karščiams.

  • Biržuose prieš maudymosi sezoną atnaujinamos maudyklos: smėlis, tilteliai ir vandens tyrimai

    Biržuose prieš maudymosi sezoną atnaujinamos maudyklos: smėlis, tilteliai ir vandens tyrimai

    Biržuose intensyviai ruošiamos miesto maudyklos ir poilsio vietos prie vandens, kad artėjant vasarai gyventojai jas pasitiktų tvarkingas ir saugesnes. Tvarkymo darbai vyksta prie Širvėnos ežero, Apaščios upės ir Kilučių ežero, kartu planuojami ir vandens kokybės tyrimai.

    Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje bei Jaunimo parko zonoje, taip pat Apaščios upės A. Dauguviečio parke sutvarkyta pakrančių aplinka. Iš pakrančių sugrėbtos nendrės, pašalintos atplaukusios nedidelės augalijos salos, o maudymosi vietos papildytos smėliu.

    Prie Centrinės Biržų miesto maudyklos atnaujintos ir aktyvaus laisvalaikio erdvės: papildytos tinklinio bei vaikų žaidimų aikštelės, pakeičiant netinkamos frakcijos smėlį nauju. Savivaldybė taip pat numato artimiausiu metu atnaujinti šioje zonoje esančias šiukšliadėžes, kad teritorija būtų lengviau prižiūrima ir švaresnė.

    Kilučių ežero pakrantės darbai

    Ties Tylos gatve tęsiamas Kilučių ežero pakrantės tvarkymas. Ežero dugne paskleistas žvyro sluoksnis, įrengtas pontoninis tiltelis, o artimiausiu metu planuojama papildyti pakrantę smėliu ir įrengti poilsiui reikalingą infrastruktūrą.

    Numatoma pastatyti persirengimo kabiną, suoliukus ir šiukšliadėžes, kad poilsio vieta būtų patogesnė tiek trumpam sustojimui, tiek ilgesniam laikui prie vandens. Tokie sprendimai dažniausiai padeda geriau valdyti srautus ir mažina šiukšlinimo riziką.

    Perspėjimas dėl tarnybinio tiltelio

    Gyventojams primenama, kad Kilučių ežero hidrotechninio statinio tarnybinis tiltelis šiuo metu yra susidėvėjęs ir nesaugus. Vykstant remonto darbams prašoma laikytis saugumo reikalavimų ir nesinaudoti specialiais ženklais pažymėtu tilteliu.

    Net ir užbaigus darbus rekomenduojama vadovautis vietoje pateikta informacija bei ženklais, nes hidrotechninių statinių prieigos dažnai turi papildomų ribojimų. Tai ypač aktualu šiltuoju sezonu, kai prie vandens telkinių padaugėja žmonių.

    Kada bus skelbiama sezono pradžia?

    Pagal įprastas Lietuvos gamtines sąlygas maudymosi sezono pradžia dažniausiai skelbiama birželio pirmosiomis dienomis. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad šiemet vandens kokybės tyrimus Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose, Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje bei Kilučių ežere planuojama atlikti gegužės 27 dieną.

    Gavus tyrimų rezultatus ir nustačius, kad mikrobiologiniai rodikliai atitinka reikalavimus, bus skelbiama oficiali maudymosi sezono pradžia. Specialistai pabrėžia, kad vandens kokybės stebėsena yra viena svarbiausių priemonių siekiant mažinti žarnyno infekcijų ir kitų su maudynėmis susijusių sveikatos rizikų tikimybę.

  • Kelmės rajono maudyklos 2026 metais: patvirtintas vandens ir smėlio tyrimų stebėsenos grafikas

    Ką patvirtino savivaldybė?

    Kelmės rajono savivaldybė paskelbė mero potvarkį, kuriuo patvirtintas maudyklų ir rekreacinių zonų sąrašas bei 2026 metų vandens kokybės ir smėlio tyrimų stebėsenos kalendorius. Dokumente nustatyta, kada ir kaip bus organizuojami tyrimai, kad poilsiautojams būtų pateikiama aktuali informacija.

    Tokie grafikai savivaldybėms yra praktinis įrankis planuoti mėginių ėmimą, laboratorinius tyrimus ir rezultatų viešinimą sezono metu. Tai ypač aktualu šylant orams, kai lankytojų srautai prie vandens telkinių išauga, o vandens būklė gali kisti greitai.

    Kodėl svarbūs vandens ir smėlio tyrimai?

    Maudyklų vandens kokybės stebėsena padeda laiku pastebėti galimą mikrobiologinę taršą ir kitus rizikos veiksnius, galinčius kelti grėsmę sveikatai. Praktikoje didžiausia rizika dažniausiai siejama su mikroorganizmų gausa, kuri gali padidėti po smarkių liūčių ar esant sutrikimams nuotekų sistemose.

    Smėlio tyrimai aktualūs rekreacinėse zonose, kur žmonės daug laiko praleidžia krante, o vaikai žaidžia smėlyje. Reguliari stebėsena leidžia greičiau identifikuoti galimus higienos pažeidimus ir priimti sprendimus dėl teritorijos tvarkymo ar laikino ribojimo.

    Kur rasti oficialią informaciją?

    Kelmės rajono savivaldybė nurodo, kad patvirtintas 2026 metų kalendoriaus grafikas apima planuojamus stebėsenos veiksmus maudymosi sezonui. Gyventojams ir svečiams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamus pranešimus apie konkrečių maudyklų būklę ir tyrimų rezultatus.

    Jei tyrimų metu nustatomi neatitikimai, savivaldybės paprastai informuoja apie rekomendacijas nesimaudyti, laikinus ribojimus ar kitus saugos sprendimus. Tokia informacija yra svarbi planuojant poilsį prie vandens, ypač šeimoms su vaikais.

  • Utenos rajone startuoja maudyklų vandens kokybės stebėsena: kur ir kaip dažnai bus tiriama

    Utenos rajono savivaldybės administracija pranešė, kad maudymosi sezonu bus vykdoma paplūdimių ir poilsiaviečių maudyklų vandens kokybės stebėsena. Sezonas trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Reguliarūs vandens tyrimai kas dvi savaites numatyti Alaušo ežero maudykloje Sudeikiuose ir Tauragno ežero maudykloje Tauragnuose. Taip pat bus tiriamas Dauniškio ežero vanduo Utenoje, paplūdimiuose ties Aušros ir Sudeikių gatvėmis.

    Į stebėsenos sąrašą įtrauktas ir Utenos tvenkinys, Klovinių maudykla Vestuvių gatvėje, taip pat Vyžuonaičio ežeras Utenoje, poilsiavietėse ties Ežero, Molėtų gatvėmis. Šiose vietose tyrimų periodiškumas toks pats, kas dvi savaites.

    Kitose Utenos rajono seniūnijose esančiose poilsiavietėse vandens kokybė bus tikrinama rečiau, du kartus per sezoną. Tyrimai planuojami vasaros pradžioje ir vasaros pabaigoje, kad būtų galima įvertinti pokyčius per visą maudymosi laikotarpį.

    Kaip nurodo savivaldybė, vandens kokybės tyrimų rezultatai bus viešinami internete ir pačiose maudyklose. Aktualią informaciją gyventojai ras utenosmonitoringas.lt bei informaciniuose stenduose prie maudyklų.

  • Rajone ruošiamasi maudymosi sezonui: pirmieji vandens tyrimai gegužės 21 dieną

    Rajone ruošiamasi maudymosi sezonui: pirmieji vandens tyrimai gegužės 21 dieną

    Savivaldybėje surengtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptarti svarbiausi artėjančio maudymosi sezono darbai. Didžiausias dėmesys skirtas pasirengimui maudykloms ir priemonėms, kurios padėtų mažinti žmonių žūtis vandenyje.

    Pranešta, kad trijose pagrindinėse rajono maudyklose ir devyniose papildomose maudymosi vietose pirmieji vandens užterštumo tyrimai bus atlikti gegužės 21 dieną. Vėliau tyrimai vyks reguliariai iki rugpjūčio 27 dienos, o jų rezultatai bus skelbiami viešai.

    Pasak posėdžio dalyvių, maudymosi vietos seniūnijose yra aprūpintos gelbėjimosi ratais, o prie populiariausių vietų atliekami aplinkos tvarkymo darbai. Atnaujinamas smėlis, pradedami šienavimo ir kiti paruošiamieji darbai, kad prasidėjus sezonui maudymosi vietos būtų saugesnės ir patogesnės gyventojams.

    Posėdyje taip pat aptartas gaisrų atvirose teritorijose ir miškuose pavojus, ypač šiltuoju metų laiku, kai išauga rizika dėl neatsargaus elgesio. Savivaldybė primena, kad pernykštės žolės deginimas kelia grėsmę žmonėms, turtui ir gamtai, todėl prevencinė informacija bus ir toliau aktyviai skleidžiama.

    Gyventojams pristatyta ir kasmet rengiama akcija „Saugi vasara“, kurios tikslas – priminti apie atsakingą elgesį prie vandens ir gamtoje. Akcentuojama, kad net ir tvarkinga maudykla nepanaikina rizikų, todėl būtina laikytis saugaus elgesio taisyklių, ypač prižiūrint vaikus.

  • Kretingos rajono maudyklos bus tikrinamos visą vasarą: kaip dažnai tiriamas vanduo ir smėlis

    Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras viso maudymosi sezono metu vykdys rajono maudyklų stebėseną ir reguliariai vertins vandens kokybę. Gyventojams rekomenduojama maudynėms rinktis tik žinomus vandens telkinius, kuriuose atliekami tyrimai, nes taip mažėja rizika susidurti su nematomu mikrobiologiniu užterštumu.

    Šylant orams ir kylant vandens temperatūrai, didėja per vandenį plintančių ligų tikimybė, ypač jei telkinys užterštas organinėmis medžiagomis. Dažniausiai ligų sukėlėjai į organizmą patenka netyčia nuryjant vandens, rečiau per pažeistą odą ar gleivines.

    Dažniausios pasekmės siejamos su ūmiomis žarnyno infekcijomis, kurių simptomai gali būti karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, galvos ar pilvo skausmai, bendras silpnumas. Didžiausia rizika tenka vaikams, taip pat senjorams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

    Kaip bus atliekami tyrimai?

    Maudyklų vandens kokybė bus tiriama ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Vertinami du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarniniai enterokokai ir žarninės lazdelės (E. coli), kurie padeda nustatyti galimą fekalinės taršos riziką.

    Maudymosi sezono metu numatyta ir paplūdimių smėlio stebėsena. Smėlio mėginiai bus tiriami kas mėnesį, siekiant nustatyti žmogui patogeninius helmintus ir jų kiaušinėlius.

    Kuriose vietose vyks stebėsena?

    Vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėsena bus vykdoma Kretingos dvaro parko I tvenkinyje, Juodupėnų tvenkinyje, Kašučių ežere ir Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičiais. Taip pat Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Nasrėnų žvyrduobės, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkiniuose.

    Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į vietoje skelbiamą informaciją ir, jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, turi intensyvų kvapą ar matyti gausūs nešvarumai, rinktis kitą maudynių vietą. Tyrimų rezultatai ir aktuali informacija bus viešinami savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro kanalais.

  • Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną vykusiame seniūnų pasitarime aptarti svarbiausi artėjančio sezono darbai: vietinių kelių priežiūra, viešųjų erdvių tvarkymas, pasirengimas renginiams ir prevencija, susijusi su gaisrine sauga bei elgesiu prie vandens. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai ir Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

    Didelė dalis diskusijų sukosi apie vasaros laikotarpį, kai rajone padaugėja poilsiautojų ir renginių, o kartu išauga rizikos: nuo neatsargiai kūrenamų laužų iki incidentų maudyklose. Sutarta, kad informavimas vietose ir gyvas bendravimas su gyventojais turi išlikti viena svarbiausių prevencijos priemonių.

    Prevencija vasarai: vanduo, laužai, poilsio vietos

    Ugniagesiai gelbėtojai pasitarime priminė, kad vasaros sezonu daugiau dėmesio skiriama kaimo turizmo sodyboms, pirtims, poilsio teritorijoms ir renginių vietoms. Akcentuota, kad praktikoje daugiausia problemų kyla dėl elementarių saugos taisyklių nesilaikymo, todėl tikrinimai ir konsultacijos iš anksto gali padėti išvengti nelaimių.

    Taip pat aptartas saugus elgesys prie vandens, ypač maudyklose ir paplūdimiuose, kur vasarą formuojasi didžiausi žmonių srautai. Numatyta atnaujinti informaciją apie saugų maudymąsi ir ją pateikti aiškiai matomuose informaciniuose stenduose, kad taisyklės būtų suprantamos ir atvykstantiems svečiams.

    Pasitarime priminta ir apie augalinių atliekų deginimo bei laužų kūrenimo tvarką: tai neturėtų tapti nuolatiniu atliekų tvarkymo būdu, o ugnį reikėtų kurti tik tam pritaikytose vietose. Seniūnijoms rekomenduota aktyviau reaguoti į pasikartojančius pažeidimus, nes sausros ir vėjo laikotarpiais rizika išauga ypač greitai.

    Kelių būklė: apvažiavimai ir sunkiasvoris transportas

    Vienas svarbiausių seniūnijų rūpesčių išliko vietinių kelių būklė po žiemos. Nors pavasarį vykdomi profiliavimo, žvyravimo ir išdaužų taisymo darbai, dalyje vietovių situaciją apsunkina sunkiasvoris transportas, kuriam žvyrkeliai dažnai nėra pritaikyti.

    Daug dėmesio skirta Dusetų seniūnijai, kur dėl krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas remonto išaugo eismas per Antalieptę, Naršėnus, Sadūnus ir kitas vietoves. Pabrėžta, kad apvažiavimai neturi virsti ilgalaikiu vietos gyventojų nepatogumu, todėl svarbu fiksuoti kelių būklės pokyčius ir su rangovais tartis dėl pažeistų ruožų atstatymo.

    Salako seniūnijoje, seniūną pavadavusio atstovo teigimu, darbai vyko intensyviai: iki balandžio pabaigos išvežta apie 1 800 kubinių metrų žvyro ir suprofiliuota apie 66 kilometrus kelių. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad ne visur tenkina asfalto išdaužų remonto terminai ir darbų kokybė, todėl seniūnijos tikisi tikslesnio planavimo ir aiškesnės atsakomybės.

    Imbrado seniūnijoje pavasarį profiliavimo darbų apimtys viršijo 300 kilometrų, kai kurie ruožai tvarkyti pakartotinai. Tačiau seniūnai akcentavo ir kitą pusę: pagerėjus dangai, dalis vairuotojų linkę viršyti saugų greitį, o tai spartina žvyrkelių dėvėjimąsi, didina nelygumus ir dulkėtumą.

    Kalbėta ir apie dulkėtumo mažinimo priemones ten, kur eismas padidėjo dėl apvažiavimų ar darbų. Sutarta ieškoti galimybių lanksčiau perskirstyti resursus ir reaguoti į realius transporto srautų pokyčius, kad labiausiai apkrauti ruožai neliktų be priežiūros.

    Viešosios erdvės, kapinės ir renginiai: darbų pikas prieš sezoną

    Pasitarime apžvelgti ir kasmetiniai pavasario darbai: tvarkomos viešosios erdvės, parkai, pakrantės, maudyklos, kapinės, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, lieptai. Seniūnijoms tai yra laikotarpis, kai per trumpą laiką reikia atlikti daug smulkių, bet kasdienę gyvenimo kokybę lemiančių darbų.

    Dusetų seniūnijoje aptarti maudyklų paruošimo klausimai, įskaitant smėlio atvežimą ir planuojamą meldų valymą. Taip pat pristatyti planai dėl Sartų pakrantės projekto, kurio vizualizacijos jau parengtos, o artimiausiu metu numatoma informaciją pateikti visuomenei.

    Turmanto seniūnijoje dėmesys skirtas kapinių ir viešųjų erdvių priežiūrai, prie didesnių kapinių pastatyti biotualetai. Salako seniūnijoje tęsiami tvoros tvarkymo darbai kapinėse, o paraleliai ruošiamasi Salako miestelio 530 metų jubiliejui, todėl planuojama daugiau aplinkos tvarkymo ir gėlynų sodinimo darbų.

    Zarasų seniūnijoje aptarti miesto darbai: remontuojami lieptai, dažomi suolai, tvarkomos gatvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Taip pat numatyta atnaujinti įvažiuojant į miestą esantį Zarasų užrašą bei tvarkyti infrastruktūros elementus, kurie labiausiai pastebimi atvykstantiems svečiams.

    Atskira tema tapo atliekų tvarkymas: seniūnai atkreipė dėmesį, kad prie kapinių esantys konteineriai neretai perpildomi, todėl būtina tikslinti išvežimo organizavimą ir kontrolę. Gyventojai taip pat laukia stambiagabaričių atliekų surinkimo grafiko, kuris daugelyje vietovių jau tapęs kasmetiniu poreikiu.

    Pasitarime paliestas ir invazinių Sosnovskio barščių naikinimas, pabrėžiant, kad darbų kokybė turi būti vertinama pagal realų rezultatą, o ne formaliai priimant paslaugą. Sutarta griežčiau tikrinti, ar atlikti veiksmai duoda matomą poveikį ir ar reikia pakartotinių priemonių.

    Seniūnai taip pat aptarė artėjančius bendruomenių renginius ir dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurios kai kuriose vietovėse leidžia atgaivinti apleistas erdves. Kartu iškelti klausimai dėl prastos būklės nenaudojamų pastatų, priklausančių bažnyčiai, kurių išsaugojimui reikės bendrų sprendimų su savininkais.

    Pasitarimo pabaigoje akcentuota ir žmogiškųjų išteklių problema: vasarą seniūnijoms ypač reikia žmonių šienavimui, šiukšlių rinkimui ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau darbuotojų trūkumas didėja. Jei pagalbininkų bus mažiau, savivaldybei gali tekti ieškoti papildomo finansavimo arba daugiau paslaugų pirkti iš išorės.

    Susitikime aptarti ir kvalifikacijos kėlimo klausimai, pabrėžiant, kad seniūnų darbas apima ne tik ūkinius, bet ir socialinius bei teisinius aspektus. Taip pat primintas birželio 12 dieną Anykščiuose vyksiantis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimas, kuriame bus sprendžiami organizaciniai ir atstovavimo klausimai.

    Pasitarime sutarta, kad bendras tikslas išlieka aiškus: rajonas vasarą turi pasitikti tvarkingas, saugus ir patogus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tam reikės nuoseklaus kelių priežiūros, prevencijos ir viešųjų erdvių tvarkymo koordinavimo tarp seniūnijų, savivaldybės ir atsakingų tarnybų.

  • Olsztynas ruošiasi vasarai: 16 ežerų mieste ir 4 oficialios maudyklos su gelbėtojais

    Olsztyno savivaldybė skelbia, kad nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos mieste veiks keturios oficialios maudyklos, kuriose budės gelbėtojai. Sprendimas orientuotas į vasaros sezono piką, kai į ežerų pakrantes suplūsta ir vietos gyventojai, ir turistai.

    Didžiausias Olsztyno vandens telkinys yra Ukielio ežeras, prie kurio jau ne vienerius metus veikia pagrindinis miesto paplūdimys su išvystyta poilsio infrastruktūra. Šį sezoną Ukielio pakrantėje planuojama įrengti dvi gelbėtojų prižiūrimas maudymosi zonas, kad būtų lengviau valdyti srautus ir padidinti saugumą.

    Saugumas Słoneczna Polana paplūdimyje

    Vienas svarbiausių šio sezono pokyčių susijęs su Słoneczna Polana paplūdimiu prie Lotnicza gatvės. Iki šiol gelbėtojų priežiūra čia dažniausiai būdavo užtikrinama tik didesnių, bilietinių renginių metu, tačiau dabar numatyta, kad gelbėtojai budės visą sezoną.

    Savivaldybė šį sprendimą sieja su augančiu poilsiautojų skaičiumi ir poreikiu greičiau reaguoti į incidentus vandenyje. Praktikoje tai reiškia aiškiau pažymėtas maudymosi ribas, nuolatinę stebėseną ir didesnę prevenciją, kai rizika išauga karštomis dienomis.

    Skanda ežeras ir ketvirtoji maudykla

    Ketvirtoji oficiali miesto maudykla tradiciškai veiks prie Skandos ežero, Plażowa gatvėje. Kaip ir ankstesniais metais, poilsiautojus čia prižiūrės kvalifikuoti gelbėtojai, o pati teritorija bus pritaikyta saugesniam poilsiui.

    Olsztyno miesto ribose yra 16 ežerų, iš jų 14 didesni nei 1 hektaras. Nors maudymosi vietų prie ežerų netrūksta, savivaldybė pabrėžia, kad tik keturios yra oficialiai prižiūrimos miesto ir turi nuolatinę gelbėtojų komandą viso sezono metu.

    „Tai atsakas į augantį gyventojų ir turistų susidomėjimą bei poreikį didinti saugumą prie vandens“, – sakė Olsztyno savivaldybės atstovai.

    Informacija parengta pagal Lenkijos naujienų agentūros PAP pranešimą.