Tag: Melioracija

  • Dūkštos upelio darbai sukėlė audrą: Vilniaus rajonas pradėjo patikrinimą dėl aplinkosaugos

    Dūkštos upelio darbai sukėlė audrą: Vilniaus rajonas pradėjo patikrinimą dėl aplinkosaugos

    Vilniaus rajono savivaldybė pranešė sulaukusi gyventojų ir visuomenės atstovų klausimų dėl Dūkštos upelyje, Maišiagalos seniūnijoje, vykdytų melioracijos statinių priežiūros darbų. Žmonėms kilo abejonių, kokios apimties darbai buvo atlikti ir ar jie galėjo paveikti vandens telkinį bei jo aplinką.

    Savivaldybės teigimu, mero Roberto Duchnevičiaus pavedimu administracijos direktorius Vytautas Vansavičius inicijavo tarnybinį patikrinimą. Jo metu bus aiškinamasi, kokie konkretūs darbai buvo numatyti, kas realiai atlikta vietoje ir ar veikta laikantis galiojančių aplinkosaugos reikalavimų.

    Kas bus tikrinama?

    Patikrinime numatyta įvertinti, ar darbai atitiko patvirtintą darbų planą, techninius sprendinius ir darbų apimtis. Taip pat bus tikrinama, ar buvo tinkamai įvertintos rizikos vandens ekosistemai, įskaitant upelio vagos būklę, pakrančių stabilumą ir galimą nuosėdų sujudinimą.

    Kaip nurodo savivaldybė, Dūkštos sureguliuoto ruožo ir melioracijos griovio priežiūra buvo įtraukta į 2026 metais savivaldybės lėšomis finansuojamą melioracijos darbų programą. Darbų planuose įrašyta bendra prižiūrimų ruožų apimtis siekia 2,335 kilometro.

    Akcentuoja atsargumą dėl išvadų

    Administracijos direktorius V. Vansavičius pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia surinkti visus faktus ir įvertinti aplinkybes, todėl iš anksto nedaromos išvados nei apie darbų pagrįstumą, nei apie galimus pažeidimus. Savivaldybė teigia sieksianti, kad patikrinimo vertinimas būtų objektyvus ir paremtas dokumentais bei specialistų išvadomis.

    Pasak savivaldybės, darbai vandens telkiniuose paprastai kelia padidintą visuomenės dėmesį, ypač kai jie vyksta greta jautresnių teritorijų. Tokiose situacijose svarbu aiškiai atskirti planuotą melioracijos statinių priežiūrą nuo galimų veiksmų natūraliuose, nesureguliuotuose vandens telkinio ruožuose, kuriems taikomi griežtesni aplinkosauginiai vertinimai.

    Kada bus paskelbta informacija?

    Savivaldybė nurodo, kad gavus ir įvertinus atsakingų specialistų pateiktą informaciją, visuomenė bus papildomai informuota apie nustatytas aplinkybes ir priimtus sprendimus. Taip pat žadama atsakyti į gyventojų keliamus klausimus skaidriai ir remiantis patikrinimo rezultatais.

    Primindama, kad vietos bendruomenių įsitraukimas padeda greičiau identifikuoti problemines situacijas, savivaldybė padėkojo visiems, kurie atkreipia dėmesį į rajono gamtinės aplinkos apsaugą. Tarnybinio patikrinimo išvados turėtų parodyti, ar darbų eiga ir apimtys neprasilenkė su planavimu bei taikomais reikalavimais.

  • Vilniaus rajono taryba pagaliau susirinko, bet nukirto 20 klausimų: kas liko už borto?

    Vilniaus rajono taryba pagaliau susirinko, bet nukirto 20 klausimų: kas liko už borto?

    Spalio 16 dieną, po dviejų neįvykusių posėdžių, Vilniaus rajono savivaldybės taryba galiausiai susirinko į posėdį. Tačiau dalis gyventojams aktualių sprendimų taip ir nepasiekė balsavimo, nes iš darbotvarkės buvo išbraukta 20 klausimų.

    Savivaldybė informavo, kad sprendimų projektų išbraukimui pritarė balsų daugumą taryboje turintys LLRA-KŠS frakcijos nariai. Tarp atidėtų klausimų pateko komunalinių paslaugų, savivaldybės turto, taip pat gatvių pavadinimų keitimo projektai.

    Atidėtas 1 000 000 eurų klausimas

    Vienas reikšmingiausių sprendimų, kuris posėdyje nebuvo svarstomas, susijęs su 1 000 000 eurų savivaldybės garantija bendrovei UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Projektas buvo parengtas tam, kad įmonė galėtų gauti kredito liniją ir stabilizuoti finansinius srautus.

    Atidėjimas reiškia, kad bendrovė laikinai netenka galimybės greičiau refinansuoti įsipareigojimų ir spręsti apyvartinių lėšų trūkumo. Savivaldybėms pavaldžių komunalinių įmonių finansinis tvarumas svarbus ne tik jų veiklai, bet ir paslaugų tęstinumui gyventojams, ypač šildymo sezono metu.

    Gatvių pavadinimų klausimas vėl sustojo

    Iš darbotvarkės vėl išbraukti sprendimo projektai dėl Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvių pavadinimų pakeitimo Nemenčinėje ir Buivydžių seniūnijoje. Savivaldybė nurodė, kad iniciatyvos kartotos reaguojant į Regionų administraciniame teisme nagrinėjamą bylą ir Vyriausybės atstovų įstaigos teikimą.

    Tokie sprendimai paprastai turi ir platesnį kontekstą: savivaldybėms tenka derinti bendruomenių lūkesčius, teisinius reikalavimus ir reputacines rizikas. Kol nėra galutinio sprendimo, neapibrėžtumas išlieka tiek gyventojams, tiek institucijoms.

    Ką taryba vis dėlto priėmė?

    Posėdyje pritarta bendradarbiavimo sutarčiai su Švenčionių rajono savivaldybe dėl avarinės būklės kabančio pėsčiųjų tilto per Nerį remonto Buivydžių I kaime. Tilto būklė įvardijama kaip nesaugi, todėl susitarimas laikomas svarbiu žingsniu užtikrinant gyventojų ir keliautojų saugumą.

    Taip pat patvirtintas modelis, kuriuo siekiama pritraukti pareigūnus į Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos užkardas. Numatyta 10 000 eurų vienkartinė išmoka naujai įsidarbinantiems pasieniečiams, jei jie įsipareigotų tarnauti ne trumpiau nei 5 metus.

    Taryba pritarė ir sprendimui 2026–2027 metų šildymo sezono metu subsidijuoti centralizuotai tiekiamą šilumą, jei tiekėjo kaina viršytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Savivaldybė padengtų susidariusį skirtumą, taip mažindama gyventojų išlaidas.

    Be to, patvirtinta dviejų pakopų tvarka ginčams dėl atliekų rinkliavų ir paslaugų kokybės nagrinėti, taip pat naujas melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų tvarkos aprašas. Pastarasis numato trejų metų prioritetinių objektų sąrašą, o prašymus įtraukti objektus į planus gyventojai turėtų pateikti iki gruodžio 31 dienos.

    Taryba pritarė naujos viešosios įstaigos „Verbų namai“ steigimui Mozūriškių dvare. Skelbiama, kad ji perims ir išplės iki šiol Čekoniškėse vykdytą veiklą, siekiant geriau saugoti ir pristatyti Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijas bei plėsti edukacijas.

    Tarp priimtų sprendimų yra ir narystė Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijoje, atnaujinta piniginės socialinės paramos teikimo tvarka bei nauja laikino atokvėpio paslauga Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Nustatyta šios paslaugos kaina siekia 1,74 euro už valandą vienam asmeniui.

    Taip pat pakeista vidutinė suskystintų dujų iš balionų kaina, kuri naudojama būsto šildymo kompensacijoms skaičiuoti. Naujas dydis siekia 1,76 euro už kilogramą, ankstesnis buvo 0,84 euro už kilogramą.

    Kita dalis sprendimų dar yra pateikimo stadijoje ir bus svarstomi komitetuose, o galutiniams balsavimams turėtų grįžti kitame tarybos posėdyje. Tarp jų minimas bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos šaulių sąjunga projektas bei Nemenčinės dienos užimtumo centro pertvarka, planuojant jį paversti Vilniaus rajono socialinės integracijos centru.

  • Vilniaus rajone verda kova dėl žemės: meras su ūkininkais tariasi, kaip suvaldyti plėtrą

    Vilniaus rajone verda kova dėl žemės: meras su ūkininkais tariasi, kaip suvaldyti plėtrą

    Vilniaus rajone sparčiai daugėja gyventojų ir statybų, o greta naujų kvartalų toliau dirbami laukai ir veikia ūkiai. Dėl to vis dažniau kyla praktinių konfliktų, kaip suderinti gyvenviečių plėtrą, kelių apkrovas ir ūkininkų galimybes pasiekti savo žemę.

    Šie klausimai aptarti trečiajame Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus susitikime su ūkininkais. Į pokalbį susirinko daugiau nei 15 vietos žemdirbių, kurie iškėlė problemas dėl privažiavimų, melioracijos ir prekybos galimybių.

    Rajono plėtra keičia ūkių sąlygas

    Savivaldybė skelbia, kad Vilniaus rajone deklaruota 120,8 tūkst. gyventojų, o 2025 metais išduoti 1 422 statybos leidimai. Didelė jų dalis tenka vienbučiams namams, o intensyviausia plėtra fiksuojama arčiau Vilniaus esančiose seniūnijose.

    Tankėjant užstatymui, ūkininkams dažniau tenka susidurti su suskaidytais laukais, sudėtingesniu technikos privažiavimu ir didesniais reikalavimais infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia ir daugiau ginčų dėl nuovažų, kelių naudojimo apribojimų ar triukšmo bei kvapų kaimynystėje.

    Spalio 1 dieną rajone registruoti 4 540 ūkiai, jų skaičius per metus sumažėjo maždaug šimtu. Kartu nurodoma, kad deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas beveik nesikeitė ir siekė 47 899 hektarus.

    „Mūsų uždavinys yra suderinti rajono plėtrą su žemės ūkio poreikiais ir ieškoti galimybių, kurios padėtų ūkiams modernizuotis bei pasiekti daugiau pirkėjų“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Susitikime taip pat aptartas bendrojo plano koregavimo procesas. Savivaldybei tai tampa įrankiu iš anksto numatyti, kur plėtra gali kelti didžiausią spaudimą žemės ūkio veiklai, ir kaip išsaugoti funkcionalias, vientisas dirbamų plotų teritorijas.

    Melioracija, invazinės rūšys ir rizikų valdymas

    Viena jautriausių temų Vilniaus rajone išlieka melioracijos infrastruktūra, nuo kurios priklauso dirvožemio būklė ir derliaus stabilumas. Savivaldybė nurodo, kad šiemet melioracijos darbams skyrė 350 tūkst. eurų, o valstybės finansavimas siekė 189,7 tūkst. eurų.

    Teigiama, kad atlikti 95 kilometrų griovių ir sureguliuotų upių priežiūros bei remonto darbai. Vis dėlto ūkininkai akcentuoja, kad sistemos sensta, todėl būtina nuosekli priežiūra ir aiškus darbų prioritetų sąrašas.

    Susitikime paliestas ir invazinių rūšių plitimas, ypač Sosnovskio barščių problema. Savivaldybė priminė, kad naikinimo darbai vykdomi ir valstybinėse teritorijose, tačiau privačių sklypų savininkams tenka pareiga prižiūrėti savo žemę, kitaip invaziniai augalai grįžta į sutvarkytas vietas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į ūkininkavimo rizikas, kurias didina ekstremalūs orai ir elektros tiekimo sutrikimai. Ūkininkams priminta įsivertinti atsarginio elektros tiekimo poreikį ir pasidomėti ūkio turto, pasėlių ar gyvulių draudimo galimybėmis.

    Kaip vietos produkcijai rasti pirkėją?

    Ne mažiau svarbi diskusijos dalis buvo skirta pardavimams ir vietos produkcijos matomumui. Savivaldybė akcentavo Vilniaus rajono pranašumą dėl artumo sostinei, tačiau kartu pripažino, kad pirkėjams trūksta aiškios informacijos, kur rasti vietos ūkius ir ką jie siūlo.

    Kaip viena prekybos erdvių įvardyta Rudaminos turgavietė, kurioje įrengtos 238 prekybos vietos. Taip pat priminta apie pirmą kartą rajone surengtą Lauko dieną, skirtą ūkių veiklai ir produkcijai pristatyti platesnei auditorijai.

    Diskutuota ir apie galimą skaitmeninį rajono ūkininkų bei vietos produkcijos žemėlapį. Toks sprendimas, pasak savivaldybės, galėtų palengvinti pirkėjų paiešką, o ūkininkams suteikti paprastesnį kanalą informuoti apie sezoniškumą, produkcijos asortimentą ar atsiėmimo vietas.

    Aptarta ir Vilniaus rajono gyventojo kortelė bei programėlė „Arti“, kuria, savivaldybės duomenimis, naudojasi beveik 6,1 tūkst. gyventojų, o partnerių tinkle yra 60 verslų. Ūkininkai kviečiami prisijungti nemokamai ir taip didinti savo paslaugų ar produkcijos pasiekiamumą.

    Vilniaus rajono savivaldybės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Natalja Davainienė pabrėžė, kad ūkiams atsiveria galimybės ne tik per prekybą, bet ir per patirtinį turizmą, degustacijas ar edukacijas. Tai ypač aktualu ūkiams, ieškantiems papildomų pajamų šaltinių ir didesnio atsparumo kainų svyravimams.

    „Šiandien turistui svarbu ne vien aplankyti objektą, bet ir patirti autentišką veiklą. Apsilankymas ūkyje, degustacija ar edukacija gali tapti tokia patirtimi, o ūkininkui tai reiškia papildomą ekonominę naudą“, – sakė Natalja Davainienė.

    Diskusijos pabaigoje ūkininkai išsakė konkrečius pasiūlymus dėl privažiavimų prie laukų, nuovažų įrengimo, kelių naudojimo tvarkų ir valstybinės žemės nuomos procedūrų. Meras pabrėžė, kad dalį klausimų galima spręsti savivaldybės lygmeniu, tačiau kitais atvejais prireiks ir valstybės institucijų sprendimų.

  • Volynėje išlikęs Turų kanalas: rankomis per pelkes iškastas vandens kelias, siejęs dvi jūras

    Volynės srityje, netoli Horniakų kaimo Ratnivskio rajone, tarptautinį kelią Kovelis–Brestas kerta vandens statinys, iš pirmo žvilgsnio primenantis upę. Tai Turų kanalas, ilgą laiką buvęs svarbia Polesės hidrosistemos dalimi ir iki palyginti neseniai dar atlikęs praktines funkcijas.

    Kanalas prasideda nuo Turų ežero netoli Zabolotės ir įteka į Orekhovės ežerą. Nurodoma, kad jo ilgis siekia apie 32,2 kilometro, plotis – maždaug 16–18 metrų, o po gilinimo darbų gylis vietomis gali siekti iki 2,4 metro.

    Šis kanalas buvo kuriamas ne kaip pavienė vaga, o kaip platesnės vandens kelių ir melioracijos sistemos elementas. Per Turų, Tisobolės ir Orekhovės ežerus jis siejamas su Dniepro–Bugo vandens kelių sistema, todėl teoriškai atsiverdavo maršrutas tiek Baltijos, tiek Juodosios jūros kryptimis.

    Istoriniuose aprašymuose pabrėžiama, kad didelė dalis darbų buvo atliekama rankomis: pelkėtose vietovėse žmonės kasė kanalus paprastomis kastuvėmis, dažnai stovėdami vandenyje. Senųjų liudijimų teigimu, tai, kas kadaise trukdavo ne vienus metus, šiais laikais mechanizuota technika būtų padaroma per kelis mėnesius.

    XIX amžiaus dokumentuose melioracija, siejama su Turų ir Orekhovės kanalais, įvardijama kaip bandymas sausinti pelkes, kurios, kaip manyta, prisidėdavo prie vietos gyventojų masinių susirgimų. Tuo metu tai buvo ir ekonominis projektas – vandens keliai leido efektyviau išgabenti medieną ir gabenti prekes, kai Polesės keliai buvo sunkiai įveikiami.

    Iki geležinkelių tinklo išplėtimo vandens maršrutai regione turėjo ypatingą reikšmę: jais buvo plukdoma mediena ir transportuojami produktai, tarp jų minimi vaškas, medus, žuvis. Vėlesniais laikotarpiais sistema naudota ir vandens režimui reguliuoti – pavasarį perteklinis vanduo būdavo nukreipiamas, o sausrų metu per šliuzus drėkindavo aplinkines žemes.

    Turų kanalas veikė ne vienas: minimi ir kiti to paties tinklo elementai – Orekhovės, Zaluhivo, Voliansko, Belozerio ir Vyživos kanalai. Kartu jie sudarė plačią, ūkiui reikšmingą infrastruktūrą, leidusią reguliuoti vandens lygį ir pritaikyti sudėtingą pelkėtą kraštovaizdį žemės naudojimui.

    Šiandien tokie objektai vis dažniau vertinami ir kaip inžinerinis paveldas, ir kaip svarbūs kraštovaizdžio formavimo pėdsakai. Polesės regionui būdingos pelkės bei vandens telkiniai išlieka jautrūs aplinkos pokyčiams, todėl istorinės hidrosistemos tampa reikšmingos diskusijose apie gamtos apsaugą, vandens režimo valdymą ir vietos istorijos pažinimą.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.

  • Kėdainių rajone startuoja Nevėžio baseino melioracijos rekonstrukcija: atnaujins 10 km griovių

    Kėdainių rajone startuoja Nevėžio baseino melioracijos rekonstrukcija: atnaujins 10 km griovių

    Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo bus rekonstruojami Nevėžio baseino melioracijos grioviai ir juose esantys statiniai. Darbai vyks Surviliškio seniūnijos Kalnaberžės kadastro vietovėje, apimant Daškonių, Sirutiškio, Vaidatonių, Mociūnų ir Vitėnų kaimų teritorijas.

    Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti vandens nuvedimą nuo drenuotų žemės plotų ir atnaujinti nusidėvėjusius melioracijos statinius. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio našumui, bet ir kelių, sodybų bei infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo po intensyvesnių kritulių.

    Projekte numatyta rekonstruoti valstybei priklausančius melioracijos griovius G-3, Gr. Nr. 3, Gr. Nr. 3-2, Gr. Nr. 1, S-1, S-2 ir S-3. Bendras planuojamas rekonstruojamų griovių ilgis siekia 10,060 kilometro.

    Taip pat bus rekonstruojama 14 pralaidų, kurios yra svarbios vandens pralaidumui ir saugiam srautų nukreipimui per kelius bei kitus infrastruktūros objektus. Praktikoje būtent pralaidos neretai tampa probleminėmis vietomis, kai dėl užnešimo ar konstrukcijų nusidėvėjimo vanduo ima kauptis ir užlieja gretimus sklypus.

    Planuojama, kad visi projekto darbai bus užbaigti iki 2026 metų spalio 30 dienos. Darbų vykdytoja nurodoma Žiuko įmonė, o darbų vadovas – Algimantas Žiukas.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai ir suinteresuoti žemės savininkai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių. Savivaldybė ragina darbų zonoje esančių sklypų naudotojus sekti aktualią informaciją ir iš anksto derinti klausimus, jei darbai gali laikinai paveikti privažiavimą ar vandens nuvedimo režimą.

  • Žygaičių seniūnijoje atnaujins melioraciją: už 461 536 eurus sutvarkys 14 km griovių

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal ją Žygaičių seniūnijoje bus rekonstruojami prastos būklės melioracijos grioviai ir jų statiniai.

    Projektas finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę, skirtą investicijoms į melioracijos sistemas. Bendra projekto vertė siekia 461 536 eurus, lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžetų.

    Darbai keturiuose kaimuose

    Darbus planuojama vykdyti Sartininkų, Putokšlių, Trumpininkų ir Skiržemės kaimuose. Numatoma rekonstruoti daugiau kaip 14,05 kilometro melioracijos griovių ir atnaujinti apie 1,18 kilometro drenažo rinktuvų.

    Taip pat bus keičiamos drenažo žiotys, tvarkomos pralaidos ir kiti su vandens nuvedimu susiję statiniai. Įgyvendinus projektą, melioracijos sistemų būklė turėtų pagerėti beveik 896 hektarų plote.

    Kodėl melioracija vis dar kritiška?

    Melioracijos sistemų atnaujinimas svarbus žemdirbiams ir žemės savininkams, nes sutvarkyti grioviai, rinktuvai ir pralaidos padeda greičiau pašalinti perteklinę drėgmę. Tai mažina užmirkimo riziką, saugo dirvožemio struktūrą ir leidžia stabiliau planuoti darbus laukuose.

    Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl didelė dalis žemės ūkio naudmenų istoriškai nusausintos dirbtinėmis sistemomis. Dalis jų yra įrengtos prieš kelis dešimtmečius, todėl dėl nusidėvėjimo, užneštų griovių ir pažeistų pralaidų vis dažniau prastėja vandens nuvedimas.

    Projekto įgyvendinimą planuojama baigti iki 2027 metų liepos 23 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio tipo investicijos yra ilgalaikės: jos mažina nuostolius dėl permirkusių laukų ir prisideda prie patikimesnio kaimo infrastruktūros veikimo.

  • Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Klaipėdos rajone baigtas Jokšų polderio melioracijos griovių, juose esančių statinių ir Pjaulių siurblinės rekonstrukcijos projektas. Savivaldybė teigia, kad atnaujinta infrastruktūra leis tiksliau valdyti perteklinį vandenį ir mažinti užliejimo riziką teritorijose, kur potvyniai kartojasi dažniau.

    Darbai vykdyti Priekulės seniūnijoje, Pjaulių, Venckų ir Kalviškių kaimuose. Projektas įgyvendintas pagal priemonę Investicijos į melioracijos sistemas, finansavimą administruojant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

    Kas buvo sutvarkyta

    Rekonstrukcijos metu melioracijos grioviuose atnaujintos 6 pralaidos, sutvarkyta 70 drenažo žiočių, taip pat įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Tokie darbai svarbūs ne tik vandens pralaidumui, bet ir kasdieniam žemės ūkio naudmenų bei sodybų apsaugos patikimumui.

    Didžiausia projekto dalis teko Pjaulių siurblinei: atnaujintas vamzdynas, rekonstruotas metalinis stogas ir vandens daviklių šulinys. Siurblių priežiūrai įrengtas gembinis kranas su elektrine tale, todėl eksploatavimo darbai turėtų būti greitesni ir saugesni.

    Kodėl tai svarbu potvyniams

    Jokšų polderis priklauso teritorijoms, kuriose vandens lygio svyravimai ir intensyvesni krituliai gali greitai sukelti užmirkimą. Atnaujintos pralaidos, drenažo žiotys ir siurblinės pajėgumai leidžia operatyviau nukreipti vandenį, mažinant žalą ūkiams, keliams ir gyvenamajai aplinkai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau investuoja į melioracijos infrastruktūrą ne tik dėl nusidėvėjimo, bet ir dėl didėjančio ekstremalių kritulių epizodų dažnio. Tokie projektai paprastai duoda greitą efektą ten, kur veikia polderiai ir siurblinės, nes vandens lygį galima reguliuoti aktyviai.

    Kaina ir finansavimas

    Rangos darbus objekte atliko UAB „Šilutės polderiai“. Bendra projekto vertė siekė 375 316 eurų.

    Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirta 200 925 eurai, iš Lietuvos valstybės biudžeto – 35 457 eurai. Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos sudarė 138 934 eurus.

  • Utenos rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: bus tvarkomi 3 avariniai tiltai ir 2,02 km griovių

    Utenos rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti tikslinių investicijų projektą, kuriuo numatoma rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius, prastos būklės melioracijos inžinerinius statinius. Projektas vykdomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas finansavimo taisykles, taikomas tokių statinių atnaujinimui.

    2026 metais gegužės 5 dieną savivaldybė pasirašė projekto finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra. Darbai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, o bendra projekto vertė siekia iki 500 000 eurų su PVM.

    Numatyta, kad Daugailių, Leliūnų ir Vyžuonų seniūnijose bus rekonstruojami 3 avarinės būklės tiltai ir sutvarkoma 2,02 kilometro blogos būklės melioracijos griovių. Tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio sklypų nusausinimui, bet ir vietinės infrastruktūros saugumui, nes prastos būklės pralaidos ir tiltai didina užtvindymų bei konstrukcijų pažeidimų riziką.

    Šiuo metu baigiami rengti rekonstruojamų tiltų techniniai darbo projektai. Rekonstrukcijos darbų pradžia planuojama 2026 metų trečią–ketvirtą ketvirtį, o preliminarus projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2026 metų gruodžio.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, tvarkomi tiltai yra konkrečiose vietovėse Utenos rajone, įskaitant tiltą per Versmyno upę Liveikių kaime, tiltą per Vyžuonos upę Plaušų kaime ir tiltą per Ligajos (Ilgelės) upę Gatelių kaime. Tikimasi, kad atnaujinus šiuos objektus pagerės vandens nuvedimas ir sumažės rizika, jog kritulių ar polaidžio metu bus užliejami žemesni plotai.

  • Tauragės rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 472 000 eurų prastos būklės grioviams ir tiltams

    Tauragės rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 472 000 eurų prastos būklės grioviams ir tiltams

    2026 metais balandžio 27 dieną Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo. Projektui numatyta skirti 472 000 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Savivaldybė nurodo, kad dalies magistralinių griovių, pralaidų ir tiltų techninė būklė jau nebeatitinka poreikių. Dėl to melioracijos sistema ne visuomet užtikrina patikimą vandens nuvedimą, o tai tiesiogiai veikia žemės ūkio darbus ir žemės naudmenų sausinimą.

    Pagal pateiktus duomenis, Tauragės rajone esančių valstybei priklausančių magistralinių griovių nusidėvėjimas siekia 91,05 proc., o pralaidų – 73,53 proc. Tokie skaičiai reiškia ne tik didesnę gedimų ir avarinių situacijų riziką, bet ir dažnesnius užmirkimus po intensyvesnių kritulių.

    Projekte numatyta rekonstruoti 7,8 kilometro magistralinių griovių, sutvarkyti 11 pralaidų ir atnaujinti 2 tiltus. Darbai planuojami Mažonų, Žygaičių ir Tauragės seniūnijų teritorijose.

    Techninį darbo projektą rengia bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, o dokumentus savivaldybei planuojama pateikti iki 2026 metais birželio 30 dienos. Nuo projektinių sprendinių ir suderinimų priklausys tikslūs darbų terminai bei tai, kaip bus organizuojami laikini eismo ar privažiavimo ribojimai remonto vietose.

    Ekspertai pabrėžia, kad melioracijos infrastruktūra daugelyje Lietuvos regionų yra senstanti, o jos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių kritulių epizodų ir ilgesnių drėgnų periodų. Tokie projektai paprastai siejami su dviem tikslais: sumažinti užmirkimų žalą ūkiams ir užtikrinti, kad vandens nuvedimas būtų efektyvus tiek pavasarį, tiek liūčių metu.