CP v2

Tag: Melioracija

  • Volynėje išlikęs Turų kanalas: rankomis per pelkes iškastas vandens kelias, siejęs dvi jūras

    Volynės srityje, netoli Horniakų kaimo Ratnivskio rajone, tarptautinį kelią Kovelis–Brestas kerta vandens statinys, iš pirmo žvilgsnio primenantis upę. Tai Turų kanalas, ilgą laiką buvęs svarbia Polesės hidrosistemos dalimi ir iki palyginti neseniai dar atlikęs praktines funkcijas.

    Kanalas prasideda nuo Turų ežero netoli Zabolotės ir įteka į Orekhovės ežerą. Nurodoma, kad jo ilgis siekia apie 32,2 kilometro, plotis – maždaug 16–18 metrų, o po gilinimo darbų gylis vietomis gali siekti iki 2,4 metro.

    Šis kanalas buvo kuriamas ne kaip pavienė vaga, o kaip platesnės vandens kelių ir melioracijos sistemos elementas. Per Turų, Tisobolės ir Orekhovės ežerus jis siejamas su Dniepro–Bugo vandens kelių sistema, todėl teoriškai atsiverdavo maršrutas tiek Baltijos, tiek Juodosios jūros kryptimis.

    Istoriniuose aprašymuose pabrėžiama, kad didelė dalis darbų buvo atliekama rankomis: pelkėtose vietovėse žmonės kasė kanalus paprastomis kastuvėmis, dažnai stovėdami vandenyje. Senųjų liudijimų teigimu, tai, kas kadaise trukdavo ne vienus metus, šiais laikais mechanizuota technika būtų padaroma per kelis mėnesius.

    XIX amžiaus dokumentuose melioracija, siejama su Turų ir Orekhovės kanalais, įvardijama kaip bandymas sausinti pelkes, kurios, kaip manyta, prisidėdavo prie vietos gyventojų masinių susirgimų. Tuo metu tai buvo ir ekonominis projektas – vandens keliai leido efektyviau išgabenti medieną ir gabenti prekes, kai Polesės keliai buvo sunkiai įveikiami.

    Iki geležinkelių tinklo išplėtimo vandens maršrutai regione turėjo ypatingą reikšmę: jais buvo plukdoma mediena ir transportuojami produktai, tarp jų minimi vaškas, medus, žuvis. Vėlesniais laikotarpiais sistema naudota ir vandens režimui reguliuoti – pavasarį perteklinis vanduo būdavo nukreipiamas, o sausrų metu per šliuzus drėkindavo aplinkines žemes.

    Turų kanalas veikė ne vienas: minimi ir kiti to paties tinklo elementai – Orekhovės, Zaluhivo, Voliansko, Belozerio ir Vyživos kanalai. Kartu jie sudarė plačią, ūkiui reikšmingą infrastruktūrą, leidusią reguliuoti vandens lygį ir pritaikyti sudėtingą pelkėtą kraštovaizdį žemės naudojimui.

    Šiandien tokie objektai vis dažniau vertinami ir kaip inžinerinis paveldas, ir kaip svarbūs kraštovaizdžio formavimo pėdsakai. Polesės regionui būdingos pelkės bei vandens telkiniai išlieka jautrūs aplinkos pokyčiams, todėl istorinės hidrosistemos tampa reikšmingos diskusijose apie gamtos apsaugą, vandens režimo valdymą ir vietos istorijos pažinimą.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.

  • Kėdainių rajone startuoja Nevėžio baseino melioracijos rekonstrukcija: atnaujins 10 km griovių

    Kėdainių rajone startuoja Nevėžio baseino melioracijos rekonstrukcija: atnaujins 10 km griovių

    Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo bus rekonstruojami Nevėžio baseino melioracijos grioviai ir juose esantys statiniai. Darbai vyks Surviliškio seniūnijos Kalnaberžės kadastro vietovėje, apimant Daškonių, Sirutiškio, Vaidatonių, Mociūnų ir Vitėnų kaimų teritorijas.

    Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti vandens nuvedimą nuo drenuotų žemės plotų ir atnaujinti nusidėvėjusius melioracijos statinius. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio našumui, bet ir kelių, sodybų bei infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo po intensyvesnių kritulių.

    Projekte numatyta rekonstruoti valstybei priklausančius melioracijos griovius G-3, Gr. Nr. 3, Gr. Nr. 3-2, Gr. Nr. 1, S-1, S-2 ir S-3. Bendras planuojamas rekonstruojamų griovių ilgis siekia 10,060 kilometro.

    Taip pat bus rekonstruojama 14 pralaidų, kurios yra svarbios vandens pralaidumui ir saugiam srautų nukreipimui per kelius bei kitus infrastruktūros objektus. Praktikoje būtent pralaidos neretai tampa probleminėmis vietomis, kai dėl užnešimo ar konstrukcijų nusidėvėjimo vanduo ima kauptis ir užlieja gretimus sklypus.

    Planuojama, kad visi projekto darbai bus užbaigti iki 2026 metų spalio 30 dienos. Darbų vykdytoja nurodoma Žiuko įmonė, o darbų vadovas – Algimantas Žiukas.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai ir suinteresuoti žemės savininkai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių. Savivaldybė ragina darbų zonoje esančių sklypų naudotojus sekti aktualią informaciją ir iš anksto derinti klausimus, jei darbai gali laikinai paveikti privažiavimą ar vandens nuvedimo režimą.

  • Žygaičių seniūnijoje atnaujins melioraciją: už 461 536 eurus sutvarkys 14 km griovių

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal ją Žygaičių seniūnijoje bus rekonstruojami prastos būklės melioracijos grioviai ir jų statiniai.

    Projektas finansuojamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę, skirtą investicijoms į melioracijos sistemas. Bendra projekto vertė siekia 461 536 eurus, lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžetų.

    Darbai keturiuose kaimuose

    Darbus planuojama vykdyti Sartininkų, Putokšlių, Trumpininkų ir Skiržemės kaimuose. Numatoma rekonstruoti daugiau kaip 14,05 kilometro melioracijos griovių ir atnaujinti apie 1,18 kilometro drenažo rinktuvų.

    Taip pat bus keičiamos drenažo žiotys, tvarkomos pralaidos ir kiti su vandens nuvedimu susiję statiniai. Įgyvendinus projektą, melioracijos sistemų būklė turėtų pagerėti beveik 896 hektarų plote.

    Kodėl melioracija vis dar kritiška?

    Melioracijos sistemų atnaujinimas svarbus žemdirbiams ir žemės savininkams, nes sutvarkyti grioviai, rinktuvai ir pralaidos padeda greičiau pašalinti perteklinę drėgmę. Tai mažina užmirkimo riziką, saugo dirvožemio struktūrą ir leidžia stabiliau planuoti darbus laukuose.

    Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl didelė dalis žemės ūkio naudmenų istoriškai nusausintos dirbtinėmis sistemomis. Dalis jų yra įrengtos prieš kelis dešimtmečius, todėl dėl nusidėvėjimo, užneštų griovių ir pažeistų pralaidų vis dažniau prastėja vandens nuvedimas.

    Projekto įgyvendinimą planuojama baigti iki 2027 metų liepos 23 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio tipo investicijos yra ilgalaikės: jos mažina nuostolius dėl permirkusių laukų ir prisideda prie patikimesnio kaimo infrastruktūros veikimo.

  • Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Jokšų polderyje baigti melioracijos darbai: atnaujinti grioviai ir rekonstruota Pjaulių siurblinė

    Klaipėdos rajone baigtas Jokšų polderio melioracijos griovių, juose esančių statinių ir Pjaulių siurblinės rekonstrukcijos projektas. Savivaldybė teigia, kad atnaujinta infrastruktūra leis tiksliau valdyti perteklinį vandenį ir mažinti užliejimo riziką teritorijose, kur potvyniai kartojasi dažniau.

    Darbai vykdyti Priekulės seniūnijoje, Pjaulių, Venckų ir Kalviškių kaimuose. Projektas įgyvendintas pagal priemonę Investicijos į melioracijos sistemas, finansavimą administruojant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

    Kas buvo sutvarkyta

    Rekonstrukcijos metu melioracijos grioviuose atnaujintos 6 pralaidos, sutvarkyta 70 drenažo žiočių, taip pat įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Tokie darbai svarbūs ne tik vandens pralaidumui, bet ir kasdieniam žemės ūkio naudmenų bei sodybų apsaugos patikimumui.

    Didžiausia projekto dalis teko Pjaulių siurblinei: atnaujintas vamzdynas, rekonstruotas metalinis stogas ir vandens daviklių šulinys. Siurblių priežiūrai įrengtas gembinis kranas su elektrine tale, todėl eksploatavimo darbai turėtų būti greitesni ir saugesni.

    Kodėl tai svarbu potvyniams

    Jokšų polderis priklauso teritorijoms, kuriose vandens lygio svyravimai ir intensyvesni krituliai gali greitai sukelti užmirkimą. Atnaujintos pralaidos, drenažo žiotys ir siurblinės pajėgumai leidžia operatyviau nukreipti vandenį, mažinant žalą ūkiams, keliams ir gyvenamajai aplinkai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau investuoja į melioracijos infrastruktūrą ne tik dėl nusidėvėjimo, bet ir dėl didėjančio ekstremalių kritulių epizodų dažnio. Tokie projektai paprastai duoda greitą efektą ten, kur veikia polderiai ir siurblinės, nes vandens lygį galima reguliuoti aktyviai.

    Kaina ir finansavimas

    Rangos darbus objekte atliko UAB „Šilutės polderiai“. Bendra projekto vertė siekė 375 316 eurų.

    Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirta 200 925 eurai, iš Lietuvos valstybės biudžeto – 35 457 eurai. Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos sudarė 138 934 eurus.

  • Utenos rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: bus tvarkomi 3 avariniai tiltai ir 2,02 km griovių

    Utenos rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti tikslinių investicijų projektą, kuriuo numatoma rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius, prastos būklės melioracijos inžinerinius statinius. Projektas vykdomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas finansavimo taisykles, taikomas tokių statinių atnaujinimui.

    2026 metais gegužės 5 dieną savivaldybė pasirašė projekto finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra. Darbai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, o bendra projekto vertė siekia iki 500 000 eurų su PVM.

    Numatyta, kad Daugailių, Leliūnų ir Vyžuonų seniūnijose bus rekonstruojami 3 avarinės būklės tiltai ir sutvarkoma 2,02 kilometro blogos būklės melioracijos griovių. Tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio sklypų nusausinimui, bet ir vietinės infrastruktūros saugumui, nes prastos būklės pralaidos ir tiltai didina užtvindymų bei konstrukcijų pažeidimų riziką.

    Šiuo metu baigiami rengti rekonstruojamų tiltų techniniai darbo projektai. Rekonstrukcijos darbų pradžia planuojama 2026 metų trečią–ketvirtą ketvirtį, o preliminarus projekto įgyvendinimo terminas numatytas iki 2026 metų gruodžio.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, tvarkomi tiltai yra konkrečiose vietovėse Utenos rajone, įskaitant tiltą per Versmyno upę Liveikių kaime, tiltą per Vyžuonos upę Plaušų kaime ir tiltą per Ligajos (Ilgelės) upę Gatelių kaime. Tikimasi, kad atnaujinus šiuos objektus pagerės vandens nuvedimas ir sumažės rizika, jog kritulių ar polaidžio metu bus užliejami žemesni plotai.

  • Tauragės rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 472 000 eurų prastos būklės grioviams ir tiltams

    Tauragės rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 472 000 eurų prastos būklės grioviams ir tiltams

    2026 metais balandžio 27 dieną Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo. Projektui numatyta skirti 472 000 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Savivaldybė nurodo, kad dalies magistralinių griovių, pralaidų ir tiltų techninė būklė jau nebeatitinka poreikių. Dėl to melioracijos sistema ne visuomet užtikrina patikimą vandens nuvedimą, o tai tiesiogiai veikia žemės ūkio darbus ir žemės naudmenų sausinimą.

    Pagal pateiktus duomenis, Tauragės rajone esančių valstybei priklausančių magistralinių griovių nusidėvėjimas siekia 91,05 proc., o pralaidų – 73,53 proc. Tokie skaičiai reiškia ne tik didesnę gedimų ir avarinių situacijų riziką, bet ir dažnesnius užmirkimus po intensyvesnių kritulių.

    Projekte numatyta rekonstruoti 7,8 kilometro magistralinių griovių, sutvarkyti 11 pralaidų ir atnaujinti 2 tiltus. Darbai planuojami Mažonų, Žygaičių ir Tauragės seniūnijų teritorijose.

    Techninį darbo projektą rengia bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, o dokumentus savivaldybei planuojama pateikti iki 2026 metais birželio 30 dienos. Nuo projektinių sprendinių ir suderinimų priklausys tikslūs darbų terminai bei tai, kaip bus organizuojami laikini eismo ar privažiavimo ribojimai remonto vietose.

    Ekspertai pabrėžia, kad melioracijos infrastruktūra daugelyje Lietuvos regionų yra senstanti, o jos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių kritulių epizodų ir ilgesnių drėgnų periodų. Tokie projektai paprastai siejami su dviem tikslais: sumažinti užmirkimų žalą ūkiams ir užtikrinti, kad vandens nuvedimas būtų efektyvus tiek pavasarį, tiek liūčių metu.

  • Kaišiadorių rajone startuoja melioracijos griovių rekonstrukcija: darbai truks iki 2027 metų rudens

    Kaišiadorių rajone startuoja melioracijos griovių rekonstrukcija: darbai truks iki 2027 metų rudens

    Kaišiadorių rajone pradedami melioracijos griovių ir juose esančių statinių rekonstrukcijos darbai, skirti prastos būklės infrastruktūrai atnaujinti. Savivaldybė informuoja, kad rangos darbai apims kelias seniūnijas ir daugelį gyvenviečių, todėl dalyje teritorijų gyventojai gali susidurti su laikinais nepatogumais.

    Darbai vyks Kruonio, Nemaitonių ir Žaslių seniūnijose, Sevelionių, Kovaičių, Kazokų, Skarbiškių, Basonių, Dūdiškių, Rokiškių I, Žostautų, Girgždų, Neveliškių, Guronių, Pajautiškių ir Talpūnų kaimų teritorijose. Tokie projektai paprastai apima ne tik griovių profilio atstatymą, bet ir vandens pralaidų, rinktuvų bei kitų melioracijos statinių sutvarkymą.

    Rekonstrukcija vykdoma pagal MB „Melprojekta“ parengtą techninį projektą „Kaišiadorių rajono savivaldybės dalies blogos būklės melioracijos griovių ir juose esančių statinių rekonstrukcija“ (Nr. 26/845-TDP-MS). Tiksli darbų apimtis ir sprendiniai numatyti projekte, kuriuo vadovaujasi rangovas ir darbų priežiūrą vykdančios institucijos.

    Kada vyks darbai?

    Nurodoma, kad darbų pradžia numatyta 2026 metų birželio 15 dieną. Planuojama darbų pabaiga – 2027 metų rugsėjo 30 dieną, tad rekonstrukcija truks daugiau nei metus ir apims bent vieną pilną šiltąjį sezoną.

    Praktikoje melioracijos darbų tempą dažnai lemia oro sąlygos ir gruntų drėgnumas, nes dalis darbų atliekama atvirose trasose ir sunkiosios technikos privažiavimuose. Gyventojams ir žemės naudotojams tokiais atvejais svarbiausia laiku sužinoti apie planuojamus pravažiavimų ribojimus ar darbus prie sklypų ribų.

    Kas vykdys rangą?

    Darbus vykdys „Žiuko įmonė“, registruota Vilniaus g. 103, Molėtuose. Už darbų vykdymą atsakingo asmens telefono numeris nurodomas 370 679 14 001.

    Melioracijos infrastruktūros rekonstrukcija paprastai siejama su keliais tikslais: sumažinti užmirkimų riziką, užtikrinti tolygesnį vandens nuvedimą nuo dirbamų plotų ir apsaugoti kelius bei sodybas nuo perteklinio paviršinio vandens. Atnaujinta sistema taip pat gali prisidėti prie stabilesnių ūkininkavimo sąlygų, kai kritulių režimas tampa vis labiau nepastovus.

  • Kupiškio seniūnijoje vasarą remontuos melioracijos griovius: atnaujins žiotis ir pralaidas

    Kupiškio seniūnijoje vasarą remontuos melioracijos griovius: atnaujins žiotis ir pralaidas

    2026 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais Kupiškio seniūnijoje, Virbališkių ir Aukštupėnų kadastrinėse vietovėse, numatyti melioracijos griovių remonto darbai. Savivaldybė skelbia, kad darbų metu bus tvarkomi patys grioviai ir juose esantys melioracijos statiniai.

    Virbališkių kadastrinėje vietovėje bus remontuojami grioviai M-2 ir M-2-1a. Bendras numatytas tvarkyti ruožas siekia 4,648 kilometro, čia planuojamas krūmų šalinimas, griovių valymas ir grunto paskleidimas.

    Šiame ruože taip pat numatyta pakeisti 49 žiotis, senas keičiant naujomis. Papildomai planuojamas 8 pralaidų remontas, kad vandens pralaidumas būtų atkurta pagal esamą melioracijos sistemos būklę ir poreikius.

    Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje darbai vyks griovyje J-4, kuriame bus tvarkomas 1,46 kilometro ilgio ruožas. Kaip ir Virbališkiuose, numatytas krūmų šalinimas, griovių valymas bei grunto sklaidymas.

    Šioje vietovėje planuojama pakeisti 19 žiočių ir suremontuoti 4 pralaidas. Taip pat numatytas vienos greitvietės remontas, siekiant užtikrinti sklandesnį vandens nuvedimą ir sumažinti užmirkimo riziką aplinkinėse teritorijose.

    Užsakovu nurodoma Kupiškio rajono savivaldybės administracija, o darbus vykdys AB „Anykščių melioracija“. Savivaldybė pažymi, kad darbų apimtys ir terminai planuojami vasaros laikotarpiui, todėl gyventojai ir žemės naudotojai raginami įvertinti galimus laikinus nepatogumus šalia tvarkomų ruožų.

  • Jurbarko rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius: kontaktai, funkcijos ir kam kreiptis

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius skelbia atsakingų darbuotojų kontaktus gyventojams ir ūkininkams, kuriems aktualūs žemės ūkio, melioracijos ir techninės priežiūros klausimai. Skyrius veikia savivaldybės administracijos struktūroje ir priima užklausas telefonu bei elektroniniu paštu.

    Pagal viešai pateikiamą informaciją, skyriuje dirba vedėjas, vyresnioji specialistė, vyresnysis specialistas – techninės priežiūros inspektorius, taip pat vyresnieji specialistai, atsakingi už melioracijos sritį. Tokia sudėtis rodo, kad didelė dalis kasdienių užklausų siejama su melioracijos infrastruktūra ir jos priežiūra.

    Melioracija savivaldybėse paprastai apima drenažo sistemų, griovių, pralaidų ir kitų vandens nuvedimo statinių būklės priežiūrą, gedimų fiksavimą ir darbų planavimą. Gyventojams tai aktualu po liūčių ar pavasarinio polaidžio, kai užmirksta sklypai, kyla vandens lygis grioviuose arba paaiškėja ilgalaikiai drenažo sutrikimai.

    Techninės priežiūros inspektoriaus funkcijos dažniausiai susijusios su reikalavimų laikymosi kontrole, ūkinei veiklai keliamos tvarkos priežiūra bei konsultavimu, kokių dokumentų ar procedūrų gali reikėti konkrečiu atveju. Kreipiantis dėl techninių klausimų verta iš anksto tiksliai įvardyti situaciją, vietą ir, jei įmanoma, pateikti nuotraukas ar kitą faktinę informaciją.

    Skyriaus darbo kontaktai nurodyti savivaldybės interneto svetainėje, tačiau viešai matomame tekste el. pašto adresai pateikiami apsaugotu formatu nuo brukalo. Jei el. pašto nepavyksta nukopijuoti, patogiausia naudotis oficialia užklausos forma arba skambinti nurodytais telefonais.

    Skyriaus adresas: Dariaus ir Girėno g. 96, Jurbarkas. Prieš vykstant gyvai rekomenduojama susitarti dėl priėmimo ir pasitikslinti, kokius dokumentus reikia atsinešti, kad klausimas būtų išspręstas per vieną vizitą.

    Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir nurodoma, kad užklausų formai veikti taikoma „Google ReCaptcha“ apsauga. Tai reiškia, kad norint pateikti užklausą internetu gali reikėti sutikti su našumo slapukais, kad sistema tinkamai atskirtų vartotoją nuo automatizuotų robotų.