CP v2

Tag: Melioracija

  • Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajono savivaldybei skirta 500 000 eurų tikslinė valstybės investicija melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui ir remonto darbams. Finansavimas numatytas pagal tęstinę priemonę, skirtą valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams atnaujinti žemės savininkų ir kitų naudotojų sklypuose.

    Sprendimas įtvirtintas žemės ūkio ministro 2026 metų sausio 6 dieną įsakymu, kuriuo patvirtintas tikslinių investicijų sąrašas. Varėnos projektas orientuotas į prasčiausios būklės valstybinius melioracijos objektus, kurių nusidėvėjimas dažniausiai didina užmirkimo ir vietinių potvynių riziką.

    Kur planuojami darbai?

    Pagal parengtą investicinį projektą darbai numatyti kelių seniūnijų teritorijose. Kaniavos seniūnijoje tvarkymo darbai planuojami Ūtos, Pakuliškių, Molinės ir Kruklių kaimuose, Matuizų seniūnijoje – Urkionių ir Butvydonių kaimuose, o Varėnos seniūnijoje – Pakaršio kaime.

    Kaniavos seniūnijoje planuojama rekonstruoti 9,1 kilometro griovių ir 6 pralaidas, Matuizų seniūnijoje – 4,7 kilometro griovių, 6 pralaidas ir tiltą. Varėnos seniūnijoje numatyta rekonstruoti siurblinę, kuri paprastai yra kritinis elementas teritorijose, kur vandens perteklius turi būti pašalinamas mechaniniu būdu.

    Kodėl melioracija vėl tampa prioritetu?

    Melioracijos tinklai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, o jų būklė prastėja dėl nusidėvėjimo ir nepakankamų investicijų. Pralaidos, grioviai, tiltai ir siurblinės daro tiesioginę įtaką tam, kaip greitai po liūčių ar pavasario polaidžio pasišalina vanduo, todėl jų gedimai gali lemti užmirkusius laukus, prastesnį kelių pralaidumą ir žalas infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais dažnėjant intensyvioms liūtims ir staigiems kritulių pikams, savivaldybėms ypač aktualu prioritetą teikti avarinės būklės objektams. Tokie projektai dažniausiai duoda greičiausią efektą, nes pagerina vandens nuvedimą konkrečiuose probleminiuose ruožuose.

    Kada darbai turėtų prasidėti?

    Preliminariai numatyta, kad rekonstravimo darbai vyks 2026 metų trečią ir ketvirtą ketvirčiais. Tikslesni terminai priklausys nuo techninių sprendinių, viešųjų pirkimų eigos ir rangos darbų organizavimo.

    Įgyvendinus projektą tikimasi pagerinti melioracijos sistemos patikimumą ir sumažinti rizikas teritorijose, kuriose užmirkimas kartojasi. Savivaldybei tai taip pat reiškia mažiau avarinių situacijų ir aiškesnį planą, kaip nuosekliai tvarkyti problemiškiausius valstybei priklausančius objektus.

  • Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Pasirašyta finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl projekto „Sūduonios baseino melioracijos griovių ir hidrotechnikos statinių rekonstravimas“. Projektu siekiama atnaujinti vandens nuvedimo ir pralaidumo infrastruktūrą, svarbią žemės ūkio plotams ir vietos keliams.

    Numatyta projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų. Finansavimas bus skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų investicijų projektų finansavimo tvarką.

    Kas bus rekonstruojama?

    Pagal planą bus rekonstruota 18,68 kilometro melioracijos griovių imtuvų, taip pat atnaujinta 19 pralaidų. Darbų apimtys apima ir tiltą per Sūduonios upę Gulbiniškių kaime, kurio būklė yra įvertinta ekspertizėmis.

    Be to, projekte numatyta rekonstruoti Pasūduonios ir Valavičių tvenkinių hidrotechnikos statinius. Tokie darbai paprastai yra svarbūs ne tik dėl vandens režimo reguliavimo, bet ir dėl saugumo, mažinant avarijų riziką bei neplanuotų užliejimų tikimybę.

    Kontekstas ir esama būklė

    Projekto teritorijoje bendras melioracijos griovių imtuvų ilgis siekia 19,82 kilometro, iš viso yra 22 pralaidos, 1 tiltas ir 2 tvenkinių hidrotechnikos statiniai. Dalis infrastruktūros nėra įtraukta į šio etapo rekonstrukciją, todėl darbai orientuoti į prioritetinius ruožus ir objektus.

    Skelbiama, kad jau atliktos tilto ir tvenkinių hidrotechnikos statinių būklės ekspertizės, vykdomi teritorijos tyrinėjimai ir rengiamas techninis darbo projektas. Tokia seka įprasta, nes nuo tyrinėjimų ir projektavimo kokybės priklauso sprendiniai, ilgaamžiškumas ir reali darbų kaina.

    Kada planuojama pabaiga?

    Projektą planuojama įgyvendinti 2026 metais, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų rekonstravimo darbams. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia projekto sėkmės sąlyga bus tikslus darbų suplanavimas ir sklandus rangos procesas.

    Melioracijos infrastruktūros rekonstrukcijos darbai dažniausiai vertinami kaip ilgalaikė investicija į atsparumą ekstremalesniems kritulių periodams ir ūkinės veiklos stabilumą. Atnaujinti grioviai, pralaidos ir hidrotechnikos statiniai gali sumažinti užmirkimų riziką ir prisidėti prie patikimesnio vandens nuvedimo visame baseine.

  • Alytaus rajono 2025 metų ataskaita: švietimas, keliai ir 19 naujų autobusų – kas keitėsi labiausiai?

    Alytaus rajono 2025 metų ataskaita: švietimas, keliai ir 19 naujų autobusų – kas keitėsi labiausiai?

    2025 metų veiklos ataskaita

    Alytaus rajono savivaldybė pristatė 2025 metais nuveiktų darbų apžvalgą, akcentuodama švietimo infrastruktūros atnaujinimą, susisiekimo gerinimą ir socialinių paslaugų plėtrą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad metai buvo kupini iššūkių, tačiau daugelyje sričių fiksuota apčiuopiama pažanga.

    Kaip nurodoma dokumente, savivaldybė siekė, kad kasdienė aplinka gyventojams taptų patogesnė ir saugesnė, o viešosios paslaugos būtų lengviau pasiekiamos. Dalis darbų orientuota į ilgalaikius pokyčius – nuo pastatų modernizavimo iki transporto sistemos atnaujinimo.

    Švietimas ir sveikata

    Vienas ryškiausių akcentų – investicijos į ugdymo įstaigas. Remonto ir atnaujinimo darbai vyko gimnazijose ir jų skyriuose, o ataskaitoje išskiriama Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos išsaugojimas bei naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įkūrimas Alovėje.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje planuojami platesni pokyčiai: numatyta įrengti fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos erdves bei trečiajame aukšte pritaikyti patalpas kūrybai, renginiams ir bendradarbystei. Taip pat pradėti atnaujinimo darbai Simno gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, kurie, savivaldybės vertinimu, turėtų pagerinti mokinių ir darbuotojų kasdienes sąlygas.

    Sveikatos srityje ataskaitoje akcentuojama, kad į rajoną pavyko pritraukti 24 medikus, o tai siejama su paslaugų prieinamumo didinimu. Taip pat minima atnaujinta Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė bei savivaldybės finansinis prisidėjimas prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės įsigyto mamografo.

    Vaikų saugumo ir sveikatingumo temoje išskiriamos pirmokams organizuotos plaukimo treniruotės, kuriose, kaip teigiama ataskaitoje, dalyvavo 87 mokiniai. Savivaldybės vertinimu, tokios iniciatyvos prisideda prie praktinių įgūdžių ir prevencijos, susijusios su nelaimingais atsitikimais vandenyje.

    Keliai, viešasis transportas ir aplinka

    Susisiekimo infrastruktūrai 2025 metais skirta reikšminga dalis darbų: ataskaitoje nurodoma, kad išasfaltuota beveik 44 kilometrai rajono kelių. Taip pat minima, jog suremontuota apie 50 kilometrų kelių, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai bei įrengtos ir išplėstos automobilių stovėjimo aikštelės.

    Viešojo transporto atnaujinimas įvardijamas kaip vienas labiausiai matomų pokyčių: rajone pradėjo važiuoti 19 naujų, aplinkai draugiškesnių autobusų. Kartu diegtos keleiviams aktualios priemonės – realaus laiko judėjimo stebėjimas, švieslentės, garsiniai pranešimai, vaizdo kameros ir bilietų kontrolės sprendimai.

    Aplinkos tvarkymo dalyje pabrėžiama viešųjų erdvių, paplūdimių ir poilsio zonų priežiūra, vaikų žaidimų aikštelių atnaujinimas. Taip pat aprašomi kapinių infrastruktūros sutvarkymo darbai: tvėrimas, takai, laiptai, vandens kolonėlės ir automobilių stovėjimo vietos.

    Socialinės politikos srityje ataskaitoje minima, kad atnaujintas socialinis būstas Praniūnuose pritaikytas daugiavaikei šeimai, o Simne planuojama įrengti dar 20 socialinių būstų. Taip pat nurodoma, kad vienkartinė išmoka gimus vaikui Alytaus rajone padidinta iki 1 000 eurų.

    Ūkiui ir žemės ūkiui svarbioje dalyje akcentuojami klimato iššūkiai, turėję įtakos ūkininkams, bei savivaldybės sprendimas skelbti ekstremaliąją situaciją, kad būtų lengviau taikyti paramos priemones. Melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams 2025 metais, pagal ataskaitą, skirta beveik 300 000 eurų.

    Kultūros ir bendruomenės gyvenime išskiriamas tarptautinis projektas, kurio metu atkurti tautodailininko Ipolito Užkurnio ąžuoliniai darbai Pupasodyje esančiame Dainavos legendų parke. Taip pat paminėtas Alytaus rajono viešosios bibliotekos šimtmetis, Nemunaičio parapijos 400 metų jubiliejus ir bendruomenei nusipelniusių žmonių apdovanojimai.

    „Alytaus rajonas – matomas, girdimas ir vertinamas. Visa tai – mūsų bendro darbo rezultatas“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2025 metais rajone lankėsi šalies vadovai ir aukšto rango svečiai, o savivaldybė šiuos vizitus įvardija kaip didesnio matomumo ženklą. Dokumentas užbaigiamas kvietimu gyventojams teikti pasiūlymus ir aktyviai įsitraukti į rajono sprendimų priėmimą.

  • Biržų rajone startuoja melioracijos griovių remontas: sutvarkys 10,9 km, tiltą ir 9 pralaidas

    Biržų rajone startuoja melioracijos griovių remontas: sutvarkys 10,9 km, tiltą ir 9 pralaidas

    Biržų rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti projektą „Biržų rajono Pabiržės ir Pačeriaukštės seniūnijų dalies melioracijos griovių ir juose esančių hidrotechnikos statinių remontas“. Savivaldybė skelbia, kad darbai apims tiek pačius griovius, tiek su jais susijusius statinius, svarbius vandens nuvedimui.

    Numatyta suremontuoti 10,9 kilometro melioracijos griovių, taip pat atnaujinti 1 tiltą, sutvarkyti 9 vandens pralaidas ir 96 drenažo žiotis. Darbai planuojami Pačeriaukštės, Pasvaliečių, Suosto, Juostaviečių ir kituose kaimuose, kur melioracijos tinklas tiesiogiai lemia laukų bei kelių būklę po liūčių ar atlydžių.

    Darbų apimtis ir gamtosauga

    Projekte numatyta taikyti gamtosaugines priemones, kad tvarkymo metu būtų kuo mažiau pažeidžiami pakrančių šlaitai ir vietos želdiniai. Savivaldybė nurodo, kad šalinant krūmus nuo griovių šlaitų bus taikomas atrankinis kirtimas, paliekant pavienius medžius.

    Taip pat planuojama atkurti griovių dugną iki buvusio projektinio nuolydžio, kad vanduo būtų nukreipiamas tolygiai ir nesikauptų sąnašos. Iškastos sąnašos bus skleidžiamos už griovių apsauginės juostos ribų, kad nebūtų užnešami šlaitai ir išlaikomos nustatytos apsaugos zonos.

    Kodėl tai svarbu ūkiams ir infrastruktūrai

    Melioracijos tinklų būklė tiesiogiai veikia dirbamų laukų užmirkimą, pavasarinių darbų terminus ir derliaus rizikas, o taip pat gali turėti įtakos vietos keliams, pralaidoms bei tiltams. Sutrikus vandens pralaidumui, didėja išplovų, šlaitų erozijos ir vietinių patvinimų tikimybė.

    Savivaldybė pažymi, kad projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis melioracijos funkcijai vykdyti. Tikimasi, kad atnaujinta infrastruktūra sumažins užmirkimo problemas ir pagerins vandens nuvedimą jautresnėse teritorijose.

  • Ukmergės rajone planuojama melioracijos rekonstrukcija: kaip teikti pastabas ir kada vyks aptarimas

    Ukmergės rajono savivaldybė informuoja apie rengiamą melioracijos ir hidrotechninių statinių rekonstravimo projektą Taujėnų seniūnijoje. Darbai numatomi Naujasodžio, Lėno, Miškinių, Užulėnio ir Juodvisinės kaimų teritorijose.

    Projektu planuojama rekonstruoti melioracijos griovių ir hidrotechninių statinių infrastruktūrą, kuri yra svarbi žemės ūkio paskirties sklypų nusausinimui ir vandens pertekliaus valdymui. Tokie sprendimai dažniausiai siejami ir su klimato kaitos iššūkiais, kai dėl intensyvesnių liūčių didėja užmirkimo bei vietinių patvankų rizika.

    Projekto statytoju nurodoma Ukmergės rajono savivaldybė, o projektinius pasiūlymus parengė V. Žulio firma „Kumponas“. Statybos rūšis – esamų statinių rekonstravimas.

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Ukmergėje, Kęstučio aikštėje 3, darbo metu nuo 8 iki 16 valandos. Taip pat numatyta galimybė teikti pasiūlymus projektuotojui raštu ir elektroniniu paštu.

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti iki 2026 metų gegužės 4 dienos. Viešasis susirinkimas dėl projekto numatytas 2026 metų gegužės 4 dieną 15 valandą nuotoliniu būdu.

    Melioracijos projektų viešinimas svarbus ne tik žemės sklypų savininkams ar ūkininkams, bet ir gyventojams, kurių teritorijose kertasi vandens nuvedimo sprendiniai. Pastabos šiame etape leidžia tikslinti sprendinius dar prieš pradedant rangos darbus, todėl savivaldybė ragina suinteresuotus asmenis aktyviai susipažinti su dokumentais ir pateikti argumentuotus pasiūlymus.

  • Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad teigiamai įvertinus parengtą projektą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašyta 500 000 eurų vertės finansavimo sutartis. Lėšos bus skirtos valstybei priklausančių, prastos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai Pakruojo rajone.

    Projektu numatoma atnaujinti Pakruojo užtvankos įrenginius, kurių būklė, savivaldybės teigimu, kasmet prastėja. Darbai apims po vandeniu esančių konstrukcijų rekonstrukciją ir užtvankos vizualinės dalies sutvarkymą, kad statinys būtų saugesnis ir patikimesnis eksploatuoti.

    Taip pat planuojama rekonstruoti melioracijos griovį, įvardijamą kaip Mažupės upė, kartu su jam priklausančiu tiltu. Šis melioracijos griovys driekiasi per Laipuškių ir Gačionių kadastro vietoves, todėl darbai turėtų turėti tiesioginį poveikį aplinkinių teritorijų vandens nuvedimui.

    Ko tikimasi iš investicijų

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas siejamas su efektyvesniu vandens valdymu ir geresnėmis sąlygomis žemės ūkiui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad prastos būklės statiniai ateityje sukels vandens pratekėjimo sutrikimus, užmirkimus ar infrastruktūros pažeidimus.

    Šiuo metu rengiami dokumentai darbų pirkimui, tad artimiausias etapas bus rangovų atranka ir konkrečių darbų grafikų sudarymas. Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis pagreitinti tvarkymo darbus ir apimti daugiau probleminių vietų, nei būtų įmanoma vien iš kasmetinių asignavimų.

    Kiek lėšų skiriama šiemet

    Savivaldybės duomenimis, šiais metais melioracijos įrenginiams tvarkyti jau numatyta 369 000 eurų iš valstybės biudžeto ir 140 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Papildomi 500 000 eurų, pasak savivaldybės, reikšmingai padidins galimybes pagerinti vandens valdymo ir melioracijos įrenginių būklę rajone.

    Melioracijos infrastruktūra daugelyje savivaldybių laikoma vienu svarbiausių ūkiui ir aplinkos apsaugai reikalingų pagrindų, nes nuo jos priklauso tiek dirbamų plotų būklė, tiek vandens pertekliaus suvaldymas intensyvių kritulių laikotarpiais. Pakruojo projektas orientuotas į labiausiai nusidėvėjusių statinių atnaujinimą, kad būtų sumažinta ilgalaikių gedimų ir avarijų tikimybė.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Lazdijų rajone atnaujins 5 siurblines ir 12 km melioracijos griovių: ką tai pakeis ūkiams?

    Lazdijų rajone atnaujins 5 siurblines ir 12 km melioracijos griovių: ką tai pakeis ūkiams?

    Lazdijų rajono savivaldybė šiemet planuoja imtis melioracijos infrastruktūros atnaujinimo, kad būtų sumažinta laukų užmirkimo rizika ir stabilizuotos sąlygos ūkininkauti. Numatyta rekonstruoti 5 siurblines ir sutvarkyti daugiau kaip 12 kilometrų melioracijos griovių.

    Pasak savivaldybės, darbai turėtų pagerinti apie 3 400 hektarų teritorijos būklę. Toks mastas svarbus ne tik derliaus apsaugai, bet ir vietos gyventojų turto saugumui, kai gausesni krituliai ar staigūs atlydžiai apkrauna esamas vandens nuvedimo sistemas.

    „Mūsų krašto žmonės įdeda labai daug meilės ir jėgų dirbdami žemę, todėl privalome padaryti viską, kad jų darbas nenueitų perniek“, – sako merė Ausma Miškinienė.

    Rekonstrukcija numatyta Akmenių, Ilgio, Metelių, Rimiečio ir Žaltyčio siurblinėse. Jose planuojama keisti nusidėvėjusią įrangą, diegti automatinio valdymo sprendimus, o dalyje objektų įrengti saulės elektrines, kurios galėtų sumažinti eksploatavimo sąnaudas.

    Be siurblinių, numatyta sutvarkyti daugiau kaip 12 kilometrų melioracijos griovių ir atnaujinti 20 pralaidų. Darbai vyks Kučiūnų, Varnėnų, Metelių, Šeštokų, Krosnos ir Avižienių vietovėse, kur melioracijos statinių būklė įvardijama kaip prasta.

    Projektas įgyvendinamas pagal programą „Valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės hidrotechnikos ir melioracijos statinių rekonstravimas Lazdijų rajono savivaldybėje“. Bendra projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų.

    Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jurgitos Gudeliauskaitės teigimu, jei darbai vyks pagal planą, siurblinės ir melioracijos sistemos turėtų būti sutvarkytos dar šiais metais. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į vandens nuvedimą tampa vis aktualesnės dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių sezoninių vandens lygio svyravimų.

  • Kretingos rajono Žemės ūkio skyriuje – nauja specialistė: atsakys už melioraciją ir hidrotechniką

    Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje darbą pradeda nauja vyriausioji specialistė – Jurgita Novelskienė. Į pareigas ji perkeliama iš Elektrėnų savivaldybės administracijos, konkursą laimėjusi surinkusi reikiamą balų skaičių.

    Naujoji specialistė bus atsakinga už administracinių paslaugų teikimą žemės ūkio melioracijos ir hidrotechnikos statinių tvarkymo srityje Kretingos rajone. Ši sritis savivaldybėms svarbi ne tik dėl kasdienių ūkininkų poreikių, bet ir dėl didėjančių klimato kaitos keliamų iššūkių, kai intensyvesnės liūtys ir ilgesni sausrų periodai didina tinkamai veikiančių vandens nuvedimo ir reguliavimo sistemų reikšmę.

    J. Novelskienė yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą Lietuvos žemės ūkio universitete, kur baigė žemėtvarkos studijas ir įgijo kraštotvarkos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Savivaldybė nurodo, kad ji turi daugiau kaip 20 metų patirtį žemėtvarkos ir žemės administravimo srityje.

    Per profesinę karjerą J. Novelskienė dirbo vyresniąja specialiste Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje. Taip pat ėjo vyriausiosios specialistės pareigas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje, vėliau dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos bei Elektrėnų savivaldybės administracijoje.

    Savivaldybės teigimu, į Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas organizuotoje atrankoje J. Novelskienė dalyvavo viena. Ji pripažinta konkurso laimėtoja ir į pareigas perkeliama nuo konkurso procedūrų pabaigos bei paskyrimo įforminimo dienos.

    Melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūra savivaldybėse paprastai apima dokumentų tvarkymą, prašymų ir derinimų administravimą, darbų planavimą bei koordinavimą, taip pat komunikaciją su žemės savininkais ir rangovais. Gyventojams tai dažniausiai aktualu tuomet, kai kyla klausimų dėl užmirkstančių sklypų, griovių priežiūros ar pralaidų būklės.

  • Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė finansavimo sutartį melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo projektui. Numatyta tvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius, blogos būklės objektus, kad jie veiktų patikimai ir efektyviai.

    Projektui skirta iki 500 000 eurų valstybės biudžeto lėšų, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Darbus planuojama užbaigti ir už projektą atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 4 dienos.

    Kur vyks darbai

    Rekonstravimo darbai numatyti Kruonio, Mikalaučiškių, Paparčių, Žaslių, Varkalių ir Darsūniškio kadastro vietovėse. Savivaldybė nurodo, kad prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusiems statiniams, kurių būklė gali kelti riziką vandens nuvedimui ir aplinkinių teritorijų naudojimui.

    Planuojama atnaujinti 20,20 kilometro melioracijos griovių su juose esančiais statiniais, rekonstruoti vieną sausinimo siurblinę ir sutvarkyti 21 vandens pralaidą. Tokie objektai yra svarbūs ne tik žemės ūkio naudmenoms, bet ir kelių, sodybų bei kitos infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo.

    Kodėl tai aktualu

    Melioracijos statiniai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, todėl jų nusidėvėjimas tampa vis dažnesne problema savivaldybėms ir žemės naudotojams. Blogos būklės pralaidos, grioviai ar siurblinės gali lemti vandens pratekėjimo trikdžius, didesnę užliejimo riziką ir papildomas išlaidas po liūčių ar polaidžio.

    Ši investicija turėtų pagerinti statinių techninę būklę ir užtikrinti sklandesnį vandens režimo valdymą teritorijose, kuriose numatyti darbai. Savivaldybė gyventojus ir suinteresuotas puses kviečia dėl detalesnės informacijos kreiptis į Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių.

  • Pagėgių taryba renkasi į 33-iąjį posėdį: biudžeto pakeitimai ir 2026–2028 kelių prioritetai

    2026 metais kovo 25 dieną 14.00 valandą Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje šaukiamas Pagėgių savivaldybės VII šaukimo tarybos 33-iasis posėdis. Prieš jį numatyti komitetų posėdžiai, kuriuose bus aptariami sprendimų projektai ir formuojamos rekomendacijos tarybai.

    Ekonomikos ir finansų komitetas posėdžiaus 2026 metais kovo 19 dieną 10.00 valandą, Socialinių reikalų ir teisėtvarkos komitetas – 2026 metais kovo 20 dieną 14.30 valandą. Teritorijų ir strateginio planavimo komitetas rinksis 2026 metais kovo 23 dieną 14.00 valandą.

    Biudžetas ir apskaitos pokyčiai

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto patikslinimai. Tokie pakeitimai savivaldybėse paprastai siejami su tikslinamomis pajamų prognozėmis, valstybės dotacijomis, investicinių projektų grafiku ar poreikiu perskirstyti asignavimus tarp sričių.

    Taip pat numatytas klausimas dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo. Centralizavimas dažniausiai siekia suvienodinti apskaitos praktiką, stiprinti kontrolę, mažinti klaidų riziką ir aiškiau atskirti atsakomybes tarp įstaigų ir savivaldybės administracijos.

    Ataskaitos ir socialinių paslaugų sprendimai

    Tarybai bus teikiamos kelių įstaigų 2025 metų veiklos ataskaitos, tarp jų – Pagėgių savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Martyno Jankaus muziejaus ir Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro. Tokie svarstymai leidžia įvertinti, ar įstaigos pasiekė metinius tikslus, kaip panaudotos lėšos ir kokių pokyčių reikia ateinančiam laikotarpiui.

    Socialinėje darbotvarkės dalyje numatytas socialinių paslaugų ir kainų sąrašo patvirtinimas Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro globos centro paslaugoms bei sprendimas dėl apsaugoto būsto paslaugos kainos. Tai svarbūs klausimai gyventojams, nes tokie sprendimai tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą, finansavimo tvarką ir savivaldybės įsipareigojimus socialinės globos srityje.

    Kelių prioritetai ir investicijos

    Vienas reikšmingesnių strateginių klausimų – 2026–2028 metų prioritetinių vietinės reikšmės kelių ir gatvių kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, statybos ir paprastojo remonto objektų sąrašų tvirtinimas. Savivaldybėms tai yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį planuojami darbai, derinami finansavimo šaltiniai ir nustatomas eiliškumas, kur pirmiausia bus gerinama susisiekimo infrastruktūra.

    Darbotvarkėje taip pat numatytas sprendimas dėl pritarimo melioracijos investicinio projekto paraiškos rengimui ir veiklų įgyvendinimui, susijusių su hidrotechnikos ir melioracijos statinių rekonstravimu. Polderių ir vandens reguliavimo infrastruktūros būklė yra aktuali potvynių rizikos mažinimui bei žemės ūkio naudmenų apsaugai, todėl tokie projektai paprastai vertinami kaip ilgalaikė investicija į teritorijų atsparumą.

    Be to, tarybai teikiami sprendimų projektai dėl savivaldybės turto valdymo: dalies patalpų nuomos, ilgalaikio materialiojo turto perdavimo mokykloms ir sutikimo perimti valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn. Darbotvarkę užbaigia aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonių įgyvendinimo ataskaita ir 2026 metų sąmata, taip pat keli su žemės nuoma ir planų tikslinimu susiję klausimai.

    Pirmasis posėdžio darbotvarkės punktas – pačios darbotvarkės patvirtinimas, todėl galutinė klausimų seka ir apimtis gali būti tikslinama posėdžio pradžioje. Gyventojams aktualiausia stebėti biudžeto pakeitimų turinį, kelių prioritetų sąrašą ir socialinių paslaugų sprendimus, nes jie dažniausiai daro greičiausią poveikį kasdienėms paslaugoms.