CP v2

Tag: Melioracija

  • Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė finansavimo sutartį melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo projektui. Numatyta tvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius, blogos būklės objektus, kad jie veiktų patikimai ir efektyviai.

    Projektui skirta iki 500 000 eurų valstybės biudžeto lėšų, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Darbus planuojama užbaigti ir už projektą atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 4 dienos.

    Kur vyks darbai

    Rekonstravimo darbai numatyti Kruonio, Mikalaučiškių, Paparčių, Žaslių, Varkalių ir Darsūniškio kadastro vietovėse. Savivaldybė nurodo, kad prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusiems statiniams, kurių būklė gali kelti riziką vandens nuvedimui ir aplinkinių teritorijų naudojimui.

    Planuojama atnaujinti 20,20 kilometro melioracijos griovių su juose esančiais statiniais, rekonstruoti vieną sausinimo siurblinę ir sutvarkyti 21 vandens pralaidą. Tokie objektai yra svarbūs ne tik žemės ūkio naudmenoms, bet ir kelių, sodybų bei kitos infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo.

    Kodėl tai aktualu

    Melioracijos statiniai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, todėl jų nusidėvėjimas tampa vis dažnesne problema savivaldybėms ir žemės naudotojams. Blogos būklės pralaidos, grioviai ar siurblinės gali lemti vandens pratekėjimo trikdžius, didesnę užliejimo riziką ir papildomas išlaidas po liūčių ar polaidžio.

    Ši investicija turėtų pagerinti statinių techninę būklę ir užtikrinti sklandesnį vandens režimo valdymą teritorijose, kuriose numatyti darbai. Savivaldybė gyventojus ir suinteresuotas puses kviečia dėl detalesnės informacijos kreiptis į Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių.

  • Pagėgių taryba renkasi į 33-iąjį posėdį: biudžeto pakeitimai ir 2026–2028 kelių prioritetai

    2026 metais kovo 25 dieną 14.00 valandą Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje šaukiamas Pagėgių savivaldybės VII šaukimo tarybos 33-iasis posėdis. Prieš jį numatyti komitetų posėdžiai, kuriuose bus aptariami sprendimų projektai ir formuojamos rekomendacijos tarybai.

    Ekonomikos ir finansų komitetas posėdžiaus 2026 metais kovo 19 dieną 10.00 valandą, Socialinių reikalų ir teisėtvarkos komitetas – 2026 metais kovo 20 dieną 14.30 valandą. Teritorijų ir strateginio planavimo komitetas rinksis 2026 metais kovo 23 dieną 14.00 valandą.

    Biudžetas ir apskaitos pokyčiai

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto patikslinimai. Tokie pakeitimai savivaldybėse paprastai siejami su tikslinamomis pajamų prognozėmis, valstybės dotacijomis, investicinių projektų grafiku ar poreikiu perskirstyti asignavimus tarp sričių.

    Taip pat numatytas klausimas dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo. Centralizavimas dažniausiai siekia suvienodinti apskaitos praktiką, stiprinti kontrolę, mažinti klaidų riziką ir aiškiau atskirti atsakomybes tarp įstaigų ir savivaldybės administracijos.

    Ataskaitos ir socialinių paslaugų sprendimai

    Tarybai bus teikiamos kelių įstaigų 2025 metų veiklos ataskaitos, tarp jų – Pagėgių savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Martyno Jankaus muziejaus ir Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro. Tokie svarstymai leidžia įvertinti, ar įstaigos pasiekė metinius tikslus, kaip panaudotos lėšos ir kokių pokyčių reikia ateinančiam laikotarpiui.

    Socialinėje darbotvarkės dalyje numatytas socialinių paslaugų ir kainų sąrašo patvirtinimas Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro globos centro paslaugoms bei sprendimas dėl apsaugoto būsto paslaugos kainos. Tai svarbūs klausimai gyventojams, nes tokie sprendimai tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą, finansavimo tvarką ir savivaldybės įsipareigojimus socialinės globos srityje.

    Kelių prioritetai ir investicijos

    Vienas reikšmingesnių strateginių klausimų – 2026–2028 metų prioritetinių vietinės reikšmės kelių ir gatvių kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, statybos ir paprastojo remonto objektų sąrašų tvirtinimas. Savivaldybėms tai yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį planuojami darbai, derinami finansavimo šaltiniai ir nustatomas eiliškumas, kur pirmiausia bus gerinama susisiekimo infrastruktūra.

    Darbotvarkėje taip pat numatytas sprendimas dėl pritarimo melioracijos investicinio projekto paraiškos rengimui ir veiklų įgyvendinimui, susijusių su hidrotechnikos ir melioracijos statinių rekonstravimu. Polderių ir vandens reguliavimo infrastruktūros būklė yra aktuali potvynių rizikos mažinimui bei žemės ūkio naudmenų apsaugai, todėl tokie projektai paprastai vertinami kaip ilgalaikė investicija į teritorijų atsparumą.

    Be to, tarybai teikiami sprendimų projektai dėl savivaldybės turto valdymo: dalies patalpų nuomos, ilgalaikio materialiojo turto perdavimo mokykloms ir sutikimo perimti valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn. Darbotvarkę užbaigia aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonių įgyvendinimo ataskaita ir 2026 metų sąmata, taip pat keli su žemės nuoma ir planų tikslinimu susiję klausimai.

    Pirmasis posėdžio darbotvarkės punktas – pačios darbotvarkės patvirtinimas, todėl galutinė klausimų seka ir apimtis gali būti tikslinama posėdžio pradžioje. Gyventojams aktualiausia stebėti biudžeto pakeitimų turinį, kelių prioritetų sąrašą ir socialinių paslaugų sprendimus, nes jie dažniausiai daro greičiausią poveikį kasdienėms paslaugoms.

  • Biržų rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 5 tiltai ir 6 km griovių už 500 000 eurų

    Biržų rajone startuoja melioracijos rekonstrukcija: 5 tiltai ir 6 km griovių už 500 000 eurų

    Biržų rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti tikslinių investicijų projektą „Biržų rajone esančių, valstybei nuosavybės teise priklausančių, blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimas“, kurio numeris MISIPIP-26-6. Projektu siekiama atnaujinti prastos būklės melioracijos infrastruktūrą, kuri svarbi tiek žemės ūkiui, tiek vietos kelių saugumui.

    Sutartis dėl projekto finansavimo su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašyta 2026 metais balandžio 26 dieną. Darbai bus apmokami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis žemės ūkio ministro patvirtintomis valstybės nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo finansavimo taisyklėmis.

    Kas bus tvarkoma Biržų rajone?

    Planuojama rekonstrukcija apims keturias seniūnijas: Vabalninko, Širvėnos, Parovėjos ir Pačeriaukštės. Projekto metu numatyta rekonstruoti 5 tiltus ir sutvarkyti 6 kilometrus melioracijos griovių, kurie tiesiogiai veikia vandens nuvedimą ir užmirkimų riziką.

    Tokio tipo infrastruktūra dažnai yra kritinė ne tik ūkininkams, bet ir gyventojams, nes nuo jos priklauso laukų privažiavimas, vietinių kelių pralaidų veikimas bei mažesnė potvynių ir kelio dangos ardymo tikimybė. Savivaldybės praktikoje melioracijos statinių būklė neretai tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant kaimiškųjų teritorijų priežiūrą.

    Pirkimai, terminai ir biudžetas

    Šiuo metu vykdomi techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimai. Numatyta, kad rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti 2026 metų antrąjį ketvirtį, o projekto įgyvendinimas planuojamas iki 2026 metų gruodžio 4 dienos.

    Bendra projekto vertė siekia 500 000 eurų su PVM. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į melioracijos inžinerinius statinius leidžia nuosekliai mažinti avarinės būklės objektų skaičių ir užtikrinti patikimesnį vandens režimo valdymą teritorijose, kuriose intensyviai naudojama žemė.

  • Vilkaviškio rajone melioracijai skiriama 500 000 eurų: kokie darbai laukia ir iki kada baigs

    Vilkaviškio rajono Karalkrėslio ir Alvito kadastrinių vietovių dalyje melioracijos infrastruktūros rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto skirta 500 000 eurų. Lėšos numatytos konkretiems melioracijos statinių atnaujinimo darbams, kurie turėtų sumažinti užmirkimo ir užliejimo riziką.

    Pagal planą bus tvarkoma apie 16 kilometrų melioracijos griovių, taip pat numatyta rekonstruoti pralaidas ir tiltą. Tokie darbai paprastai apima griovių profilio atstatymą, sąnašų šalinimą ir pralaidumo atnaujinimą, kad vanduo būtų nuvedamas tolygiau.

    Šios investicijos aktualios ne tik žemės ūkiui, bet ir visai teritorijai: geriau veikianti melioracija padeda stabilizuoti vandens režimą, mažina liūčių sukeltų patvankų tikimybę ir saugo kelius bei sodybas. Atnaujinta infrastruktūra taip pat prisideda prie dirvožemio būklės gerinimo, nes sumažėja ilgalaikio užmirkimo žala.

    Projektas jau pereina į praktinį etapą: pradedami viešieji pirkimai techninio projekto parengimui ir rangovo parinkimui. Nuo šių procedūrų spartos priklausys, kada realiai prasidės statybos darbai vietoje.

    Numatyta, kad visi darbai turi būti užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Savivaldybė skelbia, kad projektas apims kelis inžinerinius sprendinius, todėl rangos grafikas bus derinamas su sezoniškumu ir hidrologinėmis sąlygomis.

  • Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolės savivaldybėje tęsiamas melioracijos sistemų atnaujinimas, skirtas geresniam perteklinio vandens nuvedimui ir dirvožemio apsaugai. Savivaldybė teigia, kad tvarkinga melioracija tiesiogiai prisideda prie stabilesnių derlių ir mažesnės užmirkimo rizikos po intensyvių liūčių.

    Atliekamus ir planuojamus darbus apžiūrėjo savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės tarybos aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto nariais bei Žemės ūkio skyriaus specialistais. Pasak savivaldybės, prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusioms atkarpoms, kuriose gedimai labiausiai veikia aplinkines žemes ir infrastruktūrą.

    „Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nepastebėta, tačiau jos svarba – milžiniška. Tvarkingi grioviai ir drenažo sistemos reiškia ne tik geresnes sąlygas ūkininkams, bet ir saugesnę, tvaresnę aplinką visiems gyventojams“, – sakė Artūras Visockis.

    Vienas didžiausių šiuo metu vykdomų projektų susijęs su Gausbalės (Sausbalės) upelio S-1 ir S-1a melioracijos griovių bei jų statinių remontu Mokolų kadastro vietovėje. Čia tvarkoma beveik 5 kilometrai griovių, atnaujinamos 52 drenažo žiotys, remontuojamos pralaidos, valomos sąnašos ir šalinama sumedėjusi augmenija.

    Tokie darbai paprastai apima ne tik griovių valymą, bet ir nuolydžių atkūrimą bei šlaitų sutvirtinimą, kad vanduo nutekėtų tolygiai ir neskatintų erozijos. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent užnešti grioviai ir pažeistos pralaidos dažniausiai tampa lokalių užliejimų priežastimi, ypač po staigių kritulių.

    Padažinės upelio ruože jau atlikti paruošiamieji darbai, tačiau fiksuotas invazinis Sosnovskio barštis. Dėl šio ruožo svarbos planuojamai teritorijų plėtrai numatyta parengti viso baseino griovių techninį projektą ir dar šiemet pradėti remonto darbus, kad sprendimai būtų suderinti visame vandens nuvedimo tinkle.

    Atskiras dėmesys skiriamas situacijoms, kai melioracijos statiniai nukenčia vykdant didelės apimties infrastruktūros projektus. Baraginės kadastro vietovėje, kur tiesiamos elektros linijos ir statomos vėjo jėgainės, savivaldybė nurodo, kad sunkiasvorė technika pažeidė vietos kelius ir melioracijos elementus.

    Po savivaldybės pastabų darbų atstatymo imasi ESO, „Litgrid“ ir projektų vystytojai, o remonto darbai finansuojami jų lėšomis. Savivaldybė akcentuoja, kad melioracijos sistemos pažeidimai dažnai atsiskleidžia ne iš karto, todėl svarbus nuoseklus darbų kontrolės ir atsakomybės mechanizmas.

    Tvarkant avarines situacijas Daukšių kadastro vietovėje nustatytas didelio diametro drenažo rinktuvo gedimas, kurį sukėlė į sistemą įaugusios medžių šaknys. Pašalinus susikaupusį vandenį, planuojami rinktuvo perklojimo darbai, kad būtų atkurta vandens pralaida ir sumažėtų užmirkimo rizika.

    Panaši problema, savivaldybės teigimu, jau buvo išspręsta Liudvinavo kadastro vietovėje, kur gedimą taip pat lėmė apleistuose sklypuose suvešėjusi augmenija. Savivaldybė primena, kad melioracijos patikimumui svarbi ne tik viešųjų statinių priežiūra, bet ir tvarkomi privačių sklypų pakraščiai, nes šaknys ir sąnašos yra vieni dažniausių sistemų užsikimšimo veiksnių.

    Ilgalaikėje perspektyvoje melioracijos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių vandens svyravimų. Savivaldybė teigia siekianti, kad investicijos būtų nukreiptos ne tik į pavienius gedimus, bet ir į nuoseklų baseinų sutvarkymą, kai vandens nuvedimas vertinamas kaip vientisa sistema.